LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1k-499 „DĖL 2014–2020 metų EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ veiksmų programos STEBĖSENOS RODIKLIŲ skaičiavimo aprašO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. vasario 21 d. Nr. 1K-86

Vilnius

P a k e i č i u 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu III skyrių „Bendrieji produkto stebėsenos rodikliai“:

1.1. Pakeičiu rodiklio P.B.201 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.201

„Investicijas gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

Skaičiuojant rodiklių reikšmes, prie įmonių skaičiaus pridedamas ir verslininkų skaičius. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne).

Valstybės pagalba – valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikiama pagalba, dėl kurios, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma konkurencija arba galima ją iškraipyti ir kuri yra nesuderinama su vidaus rinka, kai daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, išskyrus tuos atvejus, kai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nustato kitaip.

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas automatiškai sumuojant pasiektas toliau nurodytų stebėsenos rodiklių reikšmes:

- Stebėsenos rodiklis P.B.202 „Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.203 „Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.204 „Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.205 „Naujų įmonių, gavusių investicijų, skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.228 „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų rinkos produktų, skaičius“.

- Stebėsenos rodiklis P.B.229 „Įmonių, gavusių investicijas siekiant, kad jos pateiktų naujų įmonės produktų, skaičius“.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros, konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė ir (ar) verslininkas gali būti tiek projekto vykdytojai, tiek partneriai).

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą, stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.2. Pakeičiu rodiklio P.B.202 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.202

„Subsidijas gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo subsidijų.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos) (kopija).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos, kiti dokumentai, nurodantys investicijas gaunančių įmonių ir (ar) verslininkų skaičių.

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas; fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė ir (ar) verslininkas gali būti tiek projekto vykdytojai, tiek partneriai). Kai įgyvendinama visuotinės dotacijos priemonė, pagal pasirašytą projekto finansavimo sutartį įmonei ir (ar) verslininkui yra išmokėta dalis ar visa sutartyje numatyta projekto finansavimo suma.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.3. Pakeičiu rodiklio P.B.203 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.203

„Kitos formos nei subsidija finansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Finansinė priemonė – veiksmų programoje nustatytiems tikslams siekti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojama priemonė, įgyvendinama teikiant paskolas, garantijas, investicijas į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą arba kitokias rizikos pasidalijimo priemones. Paskola, garantija, investicija į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą, rizikos pasidalijimo priemonė apibrėžtos 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1) 2 straipsnyje (šaltinis: Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų veiksmų programą, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“).

Taip pat įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas) (kopija).

Antriniai šaltiniai: ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas, fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.4. Pakeičiu rodiklio P.B.204 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.204

„Nefinansinę paramą gaunančių įmonių skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.). Neįskaičiuojama finansinė parama, teikiama įgyvendinant finansines priemones.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo nefinansinę

paramą.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai: paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos, kiti dokumentai, nurodantys nefinansinę paramą gaunančių įmonių ir (ar) verslininkų skaičių.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu įmonė ir (ar) verslininkas gauna nefinansinę paramą ir dokumentą, kuriuo tai patvirtinama.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.5. Pakeičiu rodiklio P.B.205 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.205

„Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius“

Įmonės

Šis rodiklis yra stebėsenos rodiklio „Investicijas gaunančių įmonių skaičius“ pogrupis.

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Nauja įmonė – įmonė, sukurta ne anksčiau kaip prieš trejus metus (imtinai) iki projekto sutarties tarp įmonės ir įgyvendinančiosios institucijos ar paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutarties (kai įgyvendinamos finansinės priemonės) tarp įmonės ir finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei

fondų fondas nesteigiamas, pasirašymo dienos. Nauja įmone nelaikoma įmonė, jei pasikeitė tik jos teisinė forma.

Investicijos – bet kokios formos parama iš Europos regioninės plėtros fondo (neatsižvelgiant į tai, ar tai yra valstybės pagalba, ar ne), siekiant palaikyti arba sukurti naujas įmones ir (ar) palaikyti verslininkus arba skatinti juos pradėti veiklą.

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Nefinansinė parama – parama, kuri teikiama be tiesioginio finansinio lėšų pervedimo (pavyzdžiui, rekomendacijos, konsultacijos, įmonių inkubatorių paslaugos ir t. t.).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant naujas įmones ir (ar) verslininkus, kurie gavo investicijas.

Konkretaus uždavinio, investicinio prioriteto ir veiksmų programos lygmeniu pašalinamos besidubliuojančios įmonės ir (ar) verslininkai.

Pirminiai šaltiniai:

įmonės steigimo dokumentai arba išrašai iš VĮ Registro centro; verslo liudijimo, individualios veiklos įregistravimo, ūkininko ūkio įregistravimo išrašai arba kopijos;

projekto sutartis (pasirašyta tarp įmonės ir (ar) verslininko ir įgyvendinančiosios institucijos); paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis (pasirašyta tarp

įmonės ir (ar) verslininko ir finansinės priemonės valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas); paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, sąskaitos faktūros (kopijos), konsultacijas gavusių įmonių ir (ar) verslininkų sąrašai ar kiti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įmonė ir (ar) verslininkas pasinaudojo nefinansine parama.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – trečiųjų šalių ataskaitos, kiti dokumentai, nurodantys investicijas gaunančių naujų įmonių skaičių ir (ar) verslininkų, kai įgyvendinamos finansinės priemonės, – ketvirtinės ataskaitos, kurios rengiamos Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-326 „Dėl Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Registruojant pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę mokėjimo prašymuose arba ketvirtinėse ataskaitose papildomai yra nurodomas kiekvieno juridinio asmens kodas (fizinių asmenų – individualios veiklos pažymos ir (arba) verslo liudijimo numeris) ir sukūrimo data.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma projekto sutartis (įmonė gali būti tiek projekto vykdytoja, tiek partnerė). Kai įgyvendinama visuotinės dotacijos priemonė, pagal pasirašytą projekto finansavimo sutartį įmonei ir (ar) verslininkui yra išmokėta dalis ar visa sutartyje numatyta projekto finansavimo suma.

Kai įmonė ir (ar) verslininkas gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą,

stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai su įmone ir (ar) verslininku pasirašoma paskolos, finansinės nuomos (lizingo), faktoringo arba investavimo sutartis ir kai jai (jam) pagal sutartį nors kartą išmokėta bent dalis lėšų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.6. Pakeičiu rodiklio P.B.206 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.206

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją

paramą įmonėms (subsidijos)“

Eur

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Privačios investicijos – projekto vykdytojo ir (arba) partnerio privatus indėlis į remiamą projektą, kuriam suteikiama valstybės pagalba, o paramos forma yra subsidijos, įskaitant netinkamas finansuoti projekto išlaidas, tačiau neįskaičiuojant susigrąžinamo (grąžintino) pridėtinės vertės mokesčio.

Subsidija – negrąžintina tiesioginė finansinė parama projektui vykdyti.

Neįskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų

privačių investicijų suma.

Kai įgyvendinamos visuotinės dotacijos priemonės, kai visos projekto veiklos yra finansuojamos taikant fiksuotąjį įkainį (sumą ar normą), privačios investicijos skaičiuojamos kaip paramos lėšomis neapmokėtų paslaugų išlaidų, kurios apskaičiuojamos taikant fiksuotąjį įkainį (sumą ar normą), suma.

Pirminiai šaltiniai:

sąskaitos faktūros (kopijos), apmokėjimo

įrodymo dokumentai, teikiamos išlaidų pagrindimo ataskaitos ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo ir (arba) partnerio privačios investicijos į projektą.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai; kai įgyvendinant visuotinės dotacijos priemones neteikiami mokėjimo prašymai, – įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl finansavimo dydžio nustatymo ir trečiųjų šalių pateikiama informacija (ataskaitos).

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų

įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie

pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.7. Pakeičiu rodiklio P.B.207 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.207

„Privačios investicijos, atitinkančios viešąją paramą įmonėms (ne subsidijos)“

Eur

Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo (šaltinis: Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas).

Kitos formos nei subsidija finansinė parama –įmonėms ir (ar) verslininkams teikiamas finansavimas įgyvendinant finansines priemones.

Privačios investicijos – finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, privačiomis lėšomis galutiniams naudos gavėjams išmokėtos sumos pagal sudarytas paskolų (finansinės nuomos (lizingo) ar pan.) sutartis, investicijų dalis, kurią sudaro finansinių priemonių valdytojų ir (ar) finansinės priemonės valdytojo, jei fondų fondas nesteigiamas, ir privačių investuotojų privačios lėšos, investuotos į įmonių akcinį kapitalą arba iš dalies akcinį kapitalą, arba išmokėtos paskolos, už kurias suteiktos garantijos.

Įskaičiuojamos palūkanų subsidijos, kurioms taikomos finansinių priemonių įgyvendinimo nuostatos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas pritrauktų privačių investicijų suma.

Pirminiai šaltiniai:

finansinių priemonių valdytojo ir (ar) finansų įstaigos, jei fondų fondas nesteigiamas, teikiamos ataskaitos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas pateikia dokumentus, kuriais patvirtinamos privačios investicijos į projektą, pagal kurį įmonės ir (ar) verslininkai gauna kitos formos nei subsidija finansinę paramą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.8. Pakeičiu rodiklio P.B.218 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.218

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“

Asmenys

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos, – asmenys, kuriems pradėtas tiekti vanduo per centralizuotą vandens tiekimo sistemą dėl įgyvendinant projekto veiklas padidintų geriamojo vandens gamybos (transportavimo) pajėgumų ir kurie anksčiau nesinaudojo šia sistema arba jiems buvo tiekiamas standartų neatitinkantis vanduo.

Rodiklis rodo namų ūkiuose gyvenančius asmenis, kurie faktiškai naudojasi (o ne turi galimybę prisijungti prie sistemos) centralizuota vandens tiekimo sistema. Rodiklis turi būti skaičiuojamas įgyvendinant rekonstrukcijos (tik vandens gerinimo įrenginių (toliau – VGĮ)) ir plėtros projektus, tačiau neskaičiuojamas, kai įgyvendinami projektai, kuriais siekiama sukurti (pagerinti) irigacijos (drėkinimo) sistemas.

Geriamojo vandens tiekimas – geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo vykdoma veikla, apimanti technines, organizacines ir ekonomines priemones, reikalingas geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, pristatyti ir parduoti abonentams ir (ar) vartotojams (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ ir P.N.051 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens

gerinimo įrenginių“ reikšmės, atimant pasikartojantį gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į P.N.050 ir P.N.051 nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiektas reikšmes.

Pirminiai šaltiniai:

geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutartys, sudarytos su vartotojais, kurių būstai prijungti prie naujai pastatytų tinklų, ir sutarčių sąrašas (sutarties data, sutarties numeris, vartotojo gyvenamosios vietos adresas); statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (toliau – AIVIKS) priimtos paskutinės vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos, kuriose nurodytas gyvenamosiose vietovėse namų ūkių, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos rekonstruotais VGĮ, skaičius, arba techninė specifikacija, kurioje nurodytas planuojamas namų ūkių, kuriems bus teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai statomais VGĮ, skaičius.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu nacionalinių stebėsenos rodiklių

P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ ir (ar) P.N.051 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“ pasiekimo momentu.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.9. Pakeičiu rodiklio P.B.219 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.219

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“

Gyventojų ekvivalentas

Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos, – asmenys, kurių namų ūkio nuotekos per nuotekų transportavimo tinklą transportuojamos į nuotekų tvarkymo sistemą dėl įgyvendinant projektą pagerintų nuotekų tvarkymo (transportavimo) sistemos pajėgumų ir kurie anksčiau nesinaudojo nuotekų tvarkymo sistema arba jiems buvo teikiamos standartų neatitinkančios nuotekų tvarkymo paslaugos. Rodiklis apima nuotekų tvarkymo kokybės gerinimą (nuotekų valymo įrenginių (toliau –NVĮ) statybą ir rekonstrukciją), bet neapima nuotekų tinklų rekonstrukcijos. Jis rodo gyvenančius asmenis, kurių namų ūkiai yra faktiškai prijungti (o ne turintys galimybę prisijungti) prie nuotekų tvarkymo sistemos.

Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir (ar) valant susidariusių atliekų (dumblo) tvarkymas (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti (šaltinis: Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Sumuojamos pasiektos nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.053 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ ir P.N.054 „Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“ reikšmės, atimant pasikartojantį gyventojų skaičių, kuris įskaičiuotas į P.N.053 ir P.N.054 nacionalinių stebėsenos rodiklių pasiektas reikšmes.

Pirminiai šaltiniai:

statybos užbaigimo patirtinimo dokumentai; Aplinkos apsaugos agentūros per AIVIKS priimtos paskutinės nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos, kuriose nurodytas gyvenamosiose vietovėse namų ūkių, kuriems teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos rekonstruotais NVĮ, skaičius, arba

techninė specifikacija, kurioje nurodytas planuojamas namų ūkių, kuriems bus teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos naujai statomais NVĮ, skaičius.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu nacionalinių stebėsenos rodiklių P.N.053 „Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“ ir (ar) P.N.054 „Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“ pasiekimo momentu.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.10. Pakeičiu rodiklio P.B.220 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.220

„Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės“

Asmenys

Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pvz.: upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno (šaltinis: Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Apsaugos nuo potvynių priemonės – potvynių rizikos valdymo plane numatyta suvestinė priemonių ir jų prioritetų, padedančių siekti atitinkamų potvynių rizikos valdymo tikslų, įskaitant priemones, kurių imamasi pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo 7 straipsnį, ir su potvyniais susijusias priemones, kurių imamasi pagal kitus Bendrijos teisės aktus (šaltinis: 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL 2007 L 288, p. 27).

Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės, – gyventojai (asmenys), kurie gyvena potvynio grėsmės teritorijose ir kuriems apsaugoti įgyvendinant projekto veiklas buvo įgyvendintos potvynio rizikos mažinimo priemonės.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant gyventojus (asmenis), kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės.

Pirminiai šaltiniai:

Seniūno pažyma apie asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą potvynio grėsmės teritorijoje, kuriai apsaugoti įgyvendintos potvynio rizikos mažinimo priemonės, skaičių.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi

įgyvendintų potvynio rizikos mažinimo priemonių priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

1.11. Pakeičiu rodiklio P.B.238 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.B.238

„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“

Kvadratiniai metrai

Miestų vietovės – pagal Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos Sąjungos struktūrinių ir investavimo fondų naudojimą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtos tikslinės teritorijos: 5 didžiųjų miestų tikslinės teritorijos (miestų dalys), kuriose įgyvendinami 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL 2013 L 347, p. 289), 7 straipsnyje nurodyti tvarios miestų plėtros veiksmai; savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtos tikslinės teritorijos ir pereinamojo laikotarpio tikslinės teritorijos (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų)).

Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.

Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.

Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.

Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų visuomenei prieinamų, atvirame ore esančių miestų erdvių plotą (kvadratiniais metrais), t. y.:

1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas, išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą:

1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų,

1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų,

1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų,

1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų,

1.5. atskirųjų želdynų teritorijų,

1.6. rekreacinių teritorijų,

1.7. rekreacinių miškų,

1.8. apsauginių miškų,

1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų,

pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“ pasiekimo,

1.11. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų,

2. projekte nustatytos tvarkomos teritorijos nesuformuotame žemės sklype plotą, išskyrus joje esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą,

3. tvarkomų inžinerinių statinių, neturinčių stogo, plotą, kai projekto veiklos įgyvendintos:

3.1. vandens ūkio paskirties žemėje,

3.2. nesuformuotame žemės sklype,

3.3. projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame sklype, tvarkant servitutinį kelią, einantį į 1 punkte nurodytą tvarkomą žemės sklypą.

Jei suformuoto žemės sklypo plote keliais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos finansuojamais projektais sukuriama ir (ar) atnaujinama visuomenei prieinama, atvirame ore esanti miesto erdvė, tai rodiklis skaičiuojamas žemės sklypo plotą (išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą) dalijant iš jame planuojamų įgyvendinti projektų, įtrauktų į regiono ar valstybės projektų sąrašą, įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų skaičiaus.

Pirminiai šaltiniai:

Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas projekte nustatytos tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame žemės sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje arba kai projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame žemės sklype atnaujinamas ir (ar) sukuriamas servitutinis kelias.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2. Pakeičiu IV skyrių „Specialieji produkto stebėsenos rodikliai“:

2.1. Pakeičiu rodiklio P.S.303 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.303

„Investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas“

Hektarai

Viešoji teritorija – valstybei arba savivaldybei ar privatiesiems subjektams priklausantis žemės sklypas ar teritorija, susidedanti iš keleto tokių žemės sklypų, skirta daugiau kaip vienam investicijų projektui įgyvendinti.

Investicijas gavusi viešoji teritorija – pramoniniam parkui ir (ar) laisvajai ekonominei zonai sukurti ar plėtoti parengtas žemės sklypas ar teritorija, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų.

Laisvoji ekonominėzona – ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos (šaltinis: Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas).

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotą (hektarais).

Pirminiai šaltiniai:

darbų perdavimo–priėmimo aktai (kopijos) arba pažymos dėl žemės iš VĮ Registrų centro.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas arba gaunama pažyma dėl žemės sklypo iš VĮ Registrų centro, kuriais patvirtinama, kad tam tikras žemės sklypas ar teritorija yra parengti pramoniniam parkui ir (ar) laisvajai ekonominei zonai sukurti ar jų plėtrai, nutiesus inžinerinius tinklus ir komunikacijas žemės sklypo ar teritorijos ribose ar už jų.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2.2. Pakeičiu rodiklio P.S.326 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.326

„Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys“

Skaičius

Įrengtos arba atnaujintos aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotys – naujų aplinkos oro monitoringo stočių, reikalingų sistemingam gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimui, vertinimui ir prognozavimui atlikti, hidrologijos stočių, vykdančių hidrologinius matavimus paviršinio vandens telkiniuose, ir nacionalinės paskirties meteorologijos stočių, reikalingų smulkaus masto (< 100 km) meteorologiniams reiškiniams bei procesams stebėti, įrengimas ar esamų atnaujinimas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas įrengtas arba atnaujintas aplinkos oro monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų stotis.

Pirminiai šaltiniai:

priėmimo–perdavimo aktai.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi galutiniai (paskutiniai) stočių įrangos montavimo priėmimo–perdavimo aktai.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2.3. Pakeičiu rodiklio P.S.361 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.361

„Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai“

Skaičius

Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas).

Socialinių paslaugų infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, butas, namas, kur

teikiamos socialinės paslaugos.

Investicijų gavęs socialinių paslaugų infrastruktūros objektas – pastatas ar pastato dalis, butas, namas, kurie įsigyjami, statomi, rekonstruojami ar remontuojami įgyvendinant projekto veiklas.

Pastato, statybos, rekonstrukcijos ir remonto sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas investicijų gavusius socialinių paslaugų infrastruktūros objektus.

Pirminiai šaltiniai: pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) pirkimo–pardavimo sutartis, įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (jei buvo atliktas pirkimas).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, galutinis atliktų darbų aktas (jei buvo atliktas paprastasis remontas) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas).

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2.4. Pakeičiu rodiklio P.S.364 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.364

„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“

Kvadratiniai metrai

Vietovės nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus) – regionų plėtros tarybų išskirtos iš kaimo gyvenamųjų vietovių ir miestų tikslinės teritorijos (išskyrus savivaldybių administracinius centrus), kuriose 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu gyveno nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1V-655 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš gyvenamųjų vietovių grupės, apimančios mažuosius miestus ir kaimo vietoves, turinčius nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų, išskyrus savivaldybių centrus, principų“).

Atvira erdvė – gyvenamosios vietovės teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.

Nauja atvira erdvė – sukurta arba atnaujinta atvira erdvė.

Sukurta atvira erdvė – nenaudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Atnaujinta atvira erdvė – naudojama arba mažai naudojama atvira erdvė, pritaikyta visuomenės bendriesiems interesams tenkinti.

Kelio servitutas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.117 straipsnyje.

Kelias apibrėžtas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Gatvė apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių įstatyme.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant įgyvendinant projekto veiklas sukurtų ir (ar) atnaujintų atvirų erdvių plotą (kvadratiniais metrais) vietovėse nuo 1 iki 6 tūkstančių gyventojų (išskyrus savivaldybių centrus), t. y.:

1. tvarkomų šių naudojimo būdų žemės sklypų plotas,

išskyrus jame esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą:

1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų,

1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų,

1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų,

1.4. bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų,

1.5. atskirųjų želdynų teritorijų,

1.6. rekreacinių teritorijų,

1.7. rekreacinių miškų,

1.8. apsauginių miškų,

1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų,

1.10. visuomeninės paskirties teritorijų ir kultūros paveldo objektų, jei toks sklypas neužstatytas pastatais ir (arba) statiniais, turinčiais stogą, arba tokiame sklype yra kultūros paskirties pastatas, arba pagal projekto veiklas tokiame sklype bus sukuriami ir (ar) atnaujinami sporto inžineriniai statiniai, arba tokiame sklype projekto veiklomis bus prisidedama prie rodiklio „Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“ pasiekimo,

1.11. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų,

2. projekte nustatytos tvarkomos teritorijos nesuformuotame žemės sklype plotą, išskyrus joje esančių pastatų ir (arba) statinių, turinčių stogą, užstatymo plotą,

3. tvarkomų inžinerinių statinių, neturinčių stogo, plotą, kai projekto veiklos įgyvendintos:

3.1. vandens ūkio paskirties žemėje,

3.2. nesuformuotame žemės sklype,

3.3. objektų projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame sklype, tvarkant servitutinį kelią, einantį į 1 punkte nurodytą tvarkomą žemės sklypą.

Pirminiai šaltiniai:

Nekilnojamojo turto registro duomenys, skaičiuojant tvarkomų žemės sklypų plotą, ir (arba) statybos užbaigimo dokumentas (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą), ir (arba) atestuoto matininko atliktų matavimų duomenys, kuriais pagrindžiamas projekte nustatytos tvarkomos teritorijos plotas, ir (arba) kadastrinių matavimų byla, kai projekto veiklos įgyvendintos nesuformuotame žemės sklype ar vandens ūkio paskirties žemėje arba kai atnaujinamas ir (ar) sukuriamas projekto vykdytojui nepriklausančiame ir jo nevaldomame žemės sklype servitutinis kelias.

Antriniai šaltiniai:

mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas statybos užbaigimo dokumentas.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2.5. Pakeičiu rodiklio P.S.381 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.381

„Mokyklos, kuriose gavus pagal veiksmų programą ESF finansavimą ugdymo kokybei gerinti įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos“

Skaičius

Mokykla – juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Ugdymo kokybės gerinimas – švietimo kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.

Mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistema – mokymosi pasiekimams ir pažangai vertinti naudojamų mokinių vertinimo ir įsivertinimo priemonių visuma.

Sistema (priemonės) laikoma įdiegta, kai mokymosi pasiekimams ir pažangai vertinti ar įsivertinti mokykla pradeda ją naudoti.

Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

ESF – Europos socialinis fondas.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant mokyklas, kuriose įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ir (arba) įsivertinimo sistemos (mokyklų skaičius).

Ta pati įstaiga, kurioje įdiegta mokinių kompetencijų vertinimo ir (arba) įsivertinimo sistema, įgyvendinant tą patį projektą skaičiuojama vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokyklų, kuriose įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos, sąrašas ar suvestinė, patvirtinti projekto vykdytojo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

Įgyvendinančiajai institucijai paprašius projekto vykdytojas privalo pateikti papildomus dokumentus, kuriais įrodomas mokyklų sąrašo patikimumas, pagrįstumas (mokyklų, įtrauktų į sąrašą, vadovų pasirašytos sistemų įdiegimo patvirtinimo pažymos ir kt.).

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas sudaro mokyklų, kuriose įgyvendinant projekto veiklas įdiegtos mokinių kompetencijų vertinimo ar įsivertinimo sistemos, sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

2.6. Pakeičiu rodiklio P.S.382 aprašymą ir jį išdėstau taip:

„P.S.382

„Švietimo įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas“

Skaičius

Švietimo įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Švietimo įstaigų darbuotojai – pedagoginis ir nepedagoginis švietimo įstaigų personalas, taip pat laisvieji mokytojai, atsižvelgiant į numatytas finansuoti veiklas.

Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo veikla (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

ESF – Europos socialinis fondas.

ESF veikla – Europos socialinio fondo lėšomis finansuojami mokymai pagal neformaliojo švietimo programas.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (šaltinis: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas).

Mokymų pagal neformaliojo švietimo programą trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 8 akademinės valandos.

Automatiškai apskaičiuojamas

Skaičiuojamas sumuojant švietimo įstaigų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas (asmenų skaičius).

Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.

Pirminiai šaltiniai:

mokymų dalyvių sąrašai (kopijos ar suvestinės), patvirtinti įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo įtraukiamas į mokymų dalyvių sąrašą.

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.“

Finansų ministras Vilius Šapoka