Pareiškimas Nr. DOK-2745/2024
Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00001-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.1.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo R. R. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Danijos Karalystės Svendborg miesto teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas Euforinių medžiagų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, žr. 1 straipsnį, žr. Vykdomojo įsakymo dėl euforinių medžiagų 27 straipsnio 1 dalį, žr. 2 straipsnį, žr. 1 priedo, A sąrašo, Nr. 1, Baudžiamojo kodekso (toliau – Danijos Karalystės BK) 119 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje, jam skirta bausmė trisdešimt dienų laisvės atėmimas, jis deportuojamas iš Danijos, jam draudžiama atvykti į šalį šešerius metus ir konfiskuojamas mobilusis telefonas, USB įkroviklis ir 0,68 g. hašišo. Danijos Karalystės Rytų aukštojo teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paliktas nepakeistas Svendborg miesto teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendis. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir yra vykdomas.
2. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimą dėl Danijos Karalystės teisingumo ministerijos prašymo (liudijimo) Danijos Karalystės Svendborg miesto teismo 2019 m. vasario 22 d. ir Rytų aukštojo teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiai pripažinti ir suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BK) nuostatomis. R. R. Danijos Karalystėje įvykdytos veikos prilygintos veikoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam palikta ta pati bausmė – laisvės atėmimas trisdešimčiai dienų.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
4. Nuteistasis R. R. prašo atnaujinti bylą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, panaikinti šias nutartis, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimo netenkinti. Pareiškėjas nurodo:
4.1. Teismai, pripažindami užsienio valstybės nuosprendį ir nustatydami tokią pačią bausmę, kokia buvo skirta Danijos Karalystės Svendborg miesto teismo 2019 m. vasario 22 d. ir Rytų aukštojo teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais, aiškiai pažeidė Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 2 dalį, kadangi pagal šią imperatyvią normą minimali laisvės atėmimo riba yra trys mėnesiai, o tai reiškia, kad trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmė nėra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme, todėl žemesniųjų instancijų teismai paskyrė tokią bausmę, kuri įstatymą nenumatyta ir tokiu būdu esmingai pažeidė teisės principą nulla poena sine lege (lot. nėra tokios bausmės, kuri būtų nenumatyta įstatyme), o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 5 dalį bei 8 straipsnio 1 dalį. Toks netinkamas teisės aiškinimas ir taikymas, pažeidžiant vieną iš kertinių baudžiamosios teisės principų, tuo pačiu reiškia ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio (visų pirma, šio straipsnio 1 dalies 1 punkto) pažeidimą, kadangi visų civilizuotų tautų teisės sistemose teisės principas nulla poena sine lege yra pripažįstamas ir ginamas.
4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Taigi, šia Konstitucijos nuostata yra įtvirtintas principas nulla poena sine lege, kuris reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tokią veiką, už kurią numatyta bausmė neatitinka įstatyme numatytosios, net ir tuo atveju, jeigu tokia bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos BK Bendrosios dalies normoms. Pažymėtina, kad šis principas kyla ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo: kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose, taikant teisę inter alia būtina laikytis tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme (nullum crimen sine lege). Taigi konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja du tarpusavyje susijusius principus: nulla poena sine lege ir nullum crimen sine lege (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimas).
4.3. Užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme. Žemesniųjų instancijų teismai, priimdami skundžiamų nutarčių dalis dėl užsienio valstybėje priimtų nuosprendžių suderinimo, šio esminio principo nepaisė.
4.4. Žemesniųjų instancijų teismai nekreipė dėmesio į tai, kad užsienio valstybėje priimtais nuosprendžiais bausmės nuteistajam R. R. nebuvo bendrinamos. Be kita ko, ši aplinkybė turėjo būti vertinama kartu su kita procesine aplinkybe: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi buvo spręstas klausimas dėl R. R. atžvilgiu priimtų Danijos Karalystės Sionderborgo teismo 2017 m. gegužės 18 d. ir Vakarų apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžių, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, pripažinimo Lietuvos Respublikoje ir dvylikos metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Esant tokiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas pakartotinai klausimo dėl R. R. paskirtos bausmės vykdymo nesprendė. Esant tokiai situacijai, turėjo būti laikomasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR). Šio sprendimo 9 straipsnio 1 dalies h punkte yra įtvirtinta taisyklė, pagal kurią vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai gaunant užsienio valstybės nuosprendį, bausmė dar turi būti atliekama mažiau nei šešis mėnesius. Šios esminės taisyklės nesilaikyta, kadangi R. R. pradėjo atlikti bausmę 2018 m. birželio 14 d. Danijos Karalystės Nyborgo kalėjime (pridedamas pažymos nuorašas), o Lietuvos Respublikoje R. R. pradėjo atlikti bausmę 2021 m. gruodžio 13 d. Įvertinus tai, kad pagal pateiktus duomenis R. R. buvo pripažintas kaltu Danijos Karalystės Svenborg miesto teismo 2019 m. vasario 22 d. ir Rytų aukštojo teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais, tai net ir paties pareiškėjo R. R. perdavimo Lietuvos Respublikai metu, o jau tuo labiau, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimo pirmosios instancijos teismui metu, R. R. jam skirtąją trisdešimt dienų laisvės atėmimo bausmę jau buvo seniai atlikęs užsienio valstybėje, t. y. Danijos Karalystėje. Tokiu būdu žemesniųjų instancijų teismai pažeidė ir kertinį teisės principą non bis in idem, kuris yra įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 6 dalyje, Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 9 straipsnio 1 dalies c punkte, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Toks teisės aiškinimas ir taikymas yra esmingai (aiškiai) netinkamas.
4.5. Be to, palyginus Danijos Karalystės BK 119 straipsnio 1 dalies normą su Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies norma, matyti, kad neatitinka šių normų dispozicijos, o tokia veika, dėl kurios padarymo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį yra pripažintas kaltu pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje būtų laikoma nuteistojo pareigų netinkamu vykdymu, t. y. laisvės atėmimo bausmės režimo pažeidimu (nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos nesilaikymu) ir būtų baudžiama pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 1 dalies 1 ir/ar 2 punktų nuostatas.
4.6. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažintuose Danijos Karalystėje nuosprendžiuose buvo nurodytos trys nusikalstamos veikos, padarytos skirtingu laiku (2017 m. lapkričio 24 d., 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. liepos 7 d.), kvalifikuojamas pagal skirtingus Danijos Karalystės BK straipsnius ar jų dalis, taip pat ir pagal skirtingus Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnius (vienos užsienio valstybėje priimtų nuosprendžio dalies žemesniųjų instancijų teismai skundžiamomis nutartimis nepripažino, kadangi mobiliojo ryšio telefono ir kroviklio turėjimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje Lietuvos Respublikoje nėra kriminalizuotas). Tokiu būdu tampa visiškai neaišku, kokios bausmės skirtos už kiekvieną iš veikų, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi skiriamos bausmės nėra išskirtos ir nėra bendrinamos. Be to, netgi jei ir būtų pagrindo pripažinti pareiškėją kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, tai bendrinant bausmę su pareiškėjui paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme, būtų pagrindas tokias bausmes bendrinti apėmimo būdu.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. R. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Pagal BPK XXXIV skyriaus nuostatas, dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik BPK 451 straipsnyje išdėstytomis sąlygomis: byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir reikia priimti BPK 451 straipsnio 1–5 punktuose nustatytus sprendimus. Jeigu nėra nors vienos iš šių sąlygų, byla negali būti atnaujinta.
7. Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu (BPK 365 straipsnio 3 dalis).
8. Užsienio valstybės teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-2-648/2022).
9. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą teismas, nusprendęs pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendį, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, iš naujo neskiria bausmių, jų nebendrina, o tik sutrumpina užsienio valstybės nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, jei ji nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Iš esmės tai reiškia, kad teismas, suderindamas laisvės atėmimo bausmę, tik patikrina, ar konkrečioje teisinėje situacijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galėtų būti paskirta išduodamam asmeniui tokia pati galutinė laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-P-65/2006).
10. 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančiosios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Tiek Konvencijos nuostatose, tiek Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 8 straipsnio nuostatose imperatyviai nurodyta, kad adaptuota bausmė neturi apsunkinti išduodančiojoje valstybėje nustatytos bausmės pobūdžio ir trukmės ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose nustatyto maksimumo. Tos pačios nuostatos įtvirtintos ir Įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jose nurodyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BK 8 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-458/2021).
11. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. nutartimi nutarė pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžius bei suderino užsienio valstybės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Tai darydamas teismas nustatė tokią pat trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, kokia buvo paskirta Danijos Karalystės teismo. Ši bausmė iš tiesų, kaip kad nurodo pareiškėjas, yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmės riba, tačiau akivaizdu, kad padidinus paskirtos bausmės trukmę iki Lietuvos Respublikos BK nustatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos (trijų mėnesių), būtų pažeistas Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, pagal kurį suderinta bausmė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė. Kita vertus, toks nuteistojo argumentas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nėra prasmingas sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, kadangi baudžiamoji byla gali būti atnaujinta tik tuo atveju, jeigu ištaisius baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimus, reikėtų sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę, o ne ją padidinti (BPK 451 straipsnis).
12. Pareiškime taip pat nurodoma, kad Danijos Karalystės Svendborg miesto teismo 2019 m. vasario 22 d. nuosprendžiu nuteistajam R. R. paskirta trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmė buvo įvykdyta dar jam būnant Danijos Karalystėje, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, iš paties pareiškėjo pateikto ir byloje esančio Nyborgo kalėjimo atlikto bausmės apskaičiavimo (t. 1, b. l. 152) matyti, kad būdamas Danijos Karalystėje jis atlikinėjo tik jam paskirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri šiuo metu yra vykdoma Lietuvos Respublikoje pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį. Tuo tarpu jam paskirta trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmė (ir kita dešimties dienų bausmė, dėl kurios pripažinimo Lietuvos Respublikoje duomenų nėra) atlikta nebuvo.
13. Pareiškime taip pat užsimenama, kad net ir pripažinus bei suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais (konkrečiai – Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalimi) pirmiau nurodytus Danijos Karalystės teismų nuosprendžius, aptariamą trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmę bendrinant su nuteistajam R. R. kitu Danijos Karalystės teismo nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi pripažinta, suderinta ir palikta ta pačia dvylikos metų laisvės atėmimo bausme, būtų pagrindas šias bausmes bendrinti apėmimo būdu. Šie pareiškimo teiginiai nepagrįsti. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę. Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad nagrinėjamu atveju Danijos Karalystė nurodė kokią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turi atlikti, t. y. iš viso 4413 dienų laisvės atėmimo bausmę, kurią sudaro Danijos Karalystės Svendborg miesto teismo 2019 m. vasario 22 d. ir Rytų aukštojo teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiais (trisdešimt dienų) bei Danijos Karalystės Kairiojo Aukštojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. ir Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiais (4384 dienos); taip pat Danijos Karalystės išduotame liudijime nurodyta ir šių bausmių pabaigos data – 2028 m. lapkričio 17 d. Iš pareiškėjo pateiktos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pažymos apie vykdomą bausmę matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kurios nuteistasis neginčija, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. ir 2020 m. sausio 24 d. nutartimis paskirtas suderintas bausmes, numatoma bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. lapkričio 16 d., t. y. viena diena trumpesnė nei nurodyta Danijos Karalystės išduotame liudijime (t. 1, b. l. 45).
14. Kiti nuteistojo pareiškime dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo keliami klausimai (kad teismai neturėjo pagrindo pripažinti Danijos Karalystės sprendimo, nes nuteistajam paskirta mažesnė nei šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kad iš Danijos Karalystės teismų sprendimų neaišku, kokios bausmės buvo paskirtos už kiekvieną atskirą veiką ir pan.) ir suformuluotas prašymas atnaujinus bylą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis ir netenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimo, t. y. nepripažinti Danijos Karalystės teismų nuosprendžių, neatitinka BPK 451 straipsnyje nustatytų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų ir sąlygų, todėl nagrinėjami nebus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,