JAUNIMO REIKALŲ DEPARTAMENTO
prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SAVIVALDYBIŲ JAUNIMO REIKALŲ TARYBŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO IR VERTINIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO
2019 m. gegužės 6 d. Nr. 2V-105 (1.4)
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. A1-254 „Dėl pavedimo Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, pagal kurį Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina 3.2. programos „Jaunimo politikos įgyvendinimas“ priemonę „Suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atstovauti jaunimo politiką tarptautinėse darbo grupėse, institucijose bei organizacijose, inicijuoti ir įgyvendinti tarptautinius protokolus, projektus ir renginius jaunimo politikos srityje, inicijuoti ir įgyvendinti tarpžinybinę ir tarpsektorinę veiklą, programas ir priemones“, ir siekdamas užtikrinti, kad savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veikla atitiktų Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme ir Savivaldybių jaunimo reikalų tarybų pavyzdiniuose nuostatuose numatytus reikalavimus bei skatinti vieningą ir tolygią savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veiklos praktiką:
2. Įpareigoju Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąją specialistę Astą Tiškutę informuoti savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorius apie patvirtintas Savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijas.
PATVIRTINTA
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus
2019 m. gegužės 6 d. Nr. 2V-105 (1.4)
SAVIVALDYBIŲ JAUNIMO REIKALŲ TARYBŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO IR VERTINIMO REKOMENDACIJOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato pagrindines rekomendacijas savivaldybių jaunimo reikalų tarybų (toliau – SJRT) formavimui, veiklos organizavimui ir atskaitomybei, veiklos kokybės vertinimui ir veiklos kokybės užtikrinimui bei apibrėžia savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (toliau – JRK) vaidmenį SJRT veiklos kontekste.
II. SJRT VEIKLOS PRINCIPAI
4. SJRT turėtų nagrinėti su jaunimo politika savivaldybėje susijusius klausimus ir teikti savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų savivaldybėje, su jaunimo politikos įgyvendinimu savivaldybėje susijusių teisės aktų projektų bei siekti kitų tikslų ir vykdyti funkcijas, numatytas savivaldybės tarybos patvirtintuose SJRT nuostatuose.
5. Pagrindiniai kokybiškos SJRT veiklos principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi:
5.1. aktyvaus įsitraukimo – jaunimas ir kitos suinteresuotos šalys įsitraukia ir aktyviai dalyvauja svarstant, priimant ir įgyvendinant sprendimus apie savivaldybėje vykdomas programas ir priemones;
5.2. aktyvaus domėjimosi – į SJRT deleguoti atstovai domisi jaunimo politikos įgyvendinimo klausimais, turi arba siekia įgyti žinių ir patirties įvairiose jaunimo politikos įgyvendinimo srityse;
5.3. tinkamo atstovavimo – SJRT atstovai reprezentuoja įvairias su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusias veiklos sritis, jaunimo atstovai – įvairias jaunimo grupes, o su jaunimu susiję klausimai visada sprendžiami derinant su jaunimu, jaunimo organizacijų atstovais;
5.4. bendravimo ir bendradarbiavimo – savivaldybės institucijos, įstaigos ir organizacijos bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje sprendžiant jaunimo klausimus, skatinamas tarpžinybinių ir tarpinstitucinių tinklų kūrimas (-is);
5.5. efektyvumo ir rezultatyvumo – įgyvendinamos priemonės ir programos jaunimui orientuojamos į kokybę ir pokyčius;
5.6. įrodymais grįstos jaunimo politikos įgyvendinimo – sprendimai priimami remiantis turimais faktais ir pagrįstomis žiniomis;
III. SJRT FORMAVIMAS
6. SJRT sudarymo tvarką nustato ir sudėtį tvirtina savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus.
7. SJRT turėtų būti sudaroma lygybės principu iš savivaldybės ir jaunimo atstovų. Pusę SJRT narių turi sudaryti jaunimo atstovai, kurie turėtų būti išrinkti viešų, demokratinių rinkimų būdu:
7.1. jeigu jaunimo atstovus į SJRT deleguoja savivaldybės jaunimo organizacijų taryba (toliau – SJOT), ji turi atitikti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 2V-57 (1.4) „Dėl Savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų identifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų identifikavimo tvarkos aprašo nuostatas. Jaunimo atstovai į SJRT turėtų būti išrenkami visuotinio SJOT narių susirinkimo metu;
7.2. jeigu SJOT savivaldybėje nėra arba ji atstovų nedeleguoja per 60 kalendorinių dienų ar kitą SJRT nuostatuose numatytą laikotarpį nuo oficialaus JRK paklausimo, jaunimo atstovai į SJRT turėtų būti išrenkami viešame visuotiniame jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų, mokinių ir (ar) studentų savivaldos atstovų, veikiančių savivaldybės teritorijoje, susirinkime (toliau – visuotinis jaunimo atstovų susirinkimas);
7.3. visuotinį jaunimo atstovų susirinkimą rekomenduojama organizuoti ne rečiau kaip kartą per du metus. Šių susirinkimų metu siūloma perrinkti esamus arba išrinkti naujus jaunimo atstovus į SJRT, vietoje aktyviai nebeveikiančių SJRT narių, siekiant užtikrinti SJRT veikos efektyvumą ir tęstinumą, kuomet pasikeičia jauno žmogaus galimybės pilnai dalyvauti SJRT veikloje ir tinkamai atstovauti jaunimo interesams savivaldybėje;
7.4. siekiant užtikrinti jaunų žmonių interesų atstovavimą svarstant jauniems žmonėms aktualius klausimus, rekomenduojama, kad SJRT jaunimo atstovais būtų renkami jauni žmonės (14 – 29 m. amžiaus);
7.5. siekiant užtikrinti jaunų žmonių interesų atstovavimą, savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos atstovas neturėtų būti deleguojamas į SJRT nuo SJOT ar išrenkamas visuotiniame jaunimo atstovų susirinkime, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sąsajų su jaunimo organizacijomis, darbu su jaunimu ir kitų aspektų;
8. Siekiant, jog jaunimo poreikiai ir lūkesčiai būtų atstovaujami geriausiai, siūloma, kad SJRT jaunimo atstovai būtų iš įvairių amžiaus grupių ir atskirų jaunimo grupių, pavyzdžiui: moksleivių, neorganizuoto, neaktyvaus jaunimo, jaunimo organizacijų narių, socialinę atskirtį patiriančių, dirbančių jaunų žmonių ir pan. Taip pat siūloma siekti, kad būtų užtikrintas jaunų žmonių iš skirtingų geografinių vietovių atstovavimas, t. y. SJRT jaunimo atstovai būtų ir iš skirtingų savivaldybės vietovių, pavyzdžiui, nariais būtų ne tik miesto, tačiau ir kaimiškų vietovių jaunimas.
9. Siekiant užtikrinti sprendimų priėmimą sprendžiant jauniems žmonėms aktualius klausimus, rekomenduojama, kad į SJRT sudėtį kaip savivaldybės atstovai būtų įtraukti savivaldybės tarybos nariai, kurie sudarytų ne mažiau kaip trečdalį visų SJRT narių skaičiaus. Delegatai iš savivaldybės tarybos ir (arba) administracijos, turėtų būti iš skirtingų savivaldybės tarybos komitetų ir (arba) administracijos skyrių, kurie tiesiogiai susiję su jaunimo politikos įgyvendinimu savivaldybėje.
10. Siekiant atskirti su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių sprendimų priėmimą ir jų vykdymą bei išvengti galimo interesų konflikto, JRK neturėtų būti SJRT nariu.
11. Siekiant, kad SJRT veiktų efektyviai, siūloma išlaikyti optimalų SJRT narių skaičių (nuo 6 iki 14 asmenų). Siūlytina, kad SJRT narių skaičius būtų susijęs su savivaldybės tarybos narių skaičiumi ir atitinkamas aktyviai veikiančių jaunimo organizacijų skaičiui savivaldybėje.
12. SJRT nuostatuose ir (arba) atskirai patvirtintame dokumente turėtų būti aiškiai aprašyta jaunimo atstovų rinkimų ir delegavimo į SJRT tvarka, numatyti atvejai, kada nutrūksta narių įgaliojimai, procedūros dėl neaktyvių narių pašalinimo, naujų narių delegavimo į SJRT tvarka bei kiti su SJRT formavimu ir sudėtimi susiję aspektai.
IV. JRK VAIDMUO
15. Siekiant skaidriai ir demokratiškai suformuotos SJRT, JRK turėtų organizuoti ir prižiūrėti SJRT formavimo ir sudėties atnaujinimo procesus ir susijusias procedūras:
15.1. užtikrinti, jog SJRT nuostatuose ir (arba) atskirai patvirtintame dokumente būtų aiškiai aprašyta SJRT formavimo ir sudėties keitimo tvarka ir jos būtų laikomasi bei, esant poreikiui, rengti atskirą jaunimo atstovų rinkimų organizavimo ir delegavimo į SJRT tvarką;
15.2. SJRT sudėties keitimo atvejais, kreiptis į atitinkamą savivaldybės instituciją, administraciją ar SJOT dėl naujo (-ų) nario (-ų) delegavimo;
15.3. esant poreikiui, kreiptis į paskutinio visuotinio jaunimo atstovų susirinkimo metu daugiausiai balsų surinkusį, tačiau į SJRT nepatekusį jaunimo atstovą dėl tapimo SJRT nariu vietoje nario, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus jo kadencijai arba pagal numatytą tvarką organizuoti naują visuotinį jaunimo atstovų susirinkimą, kurio metu yra išrenkami jaunimo atstovai į SJRT;
16. JRK gali būti paskirtas SJRT sekretoriumi. Tokiu atveju JRK atsakingas už SJRT posėdžių protokolavimą ir techninį aptarnavimą.
17. JRK užtikrina, jog SJRT nariai būtų supažindinti su pagrindiniais SJRT tikslais, funkcijomis ir teisėmis, SJRT darbo organizavimu, SJRT rekomendacijų ir pasiūlymų teikimo tvarka bei aktualiais jaunimo politikos įgyvendinimą nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu reglamentuojančiais teisės aktais.
18. Esant poreikiui, JRK inicijuoja ir organizuoja SJRT narių kompetencijų kėlimą, domisi ir SJRT nariams teikia siūlymus apie įvairius mokymus, konsultacijas ir kitus SJRT nariams skirtus renginius.
19. Siekiant SJRT narių aktyvaus įsitraukimo ir kokybiškesnių bei efektyvesnių posėdžių ir per juos priimamų sprendimų, JRK:
19.1. padeda pirmininkui parengti SJRT metinio veiklos plano projektą / darbotvarkę, su įtrauktais klausimais, kurie būtų svarstomi tais metais;
19.2. užtikrina SJRT posėdžių reguliarumą – planuoja posėdžius, derina datas ir darbotvarkę su SJRT pirmininku, užtikriną klausimų, medžiagos teikimą SJRT darbotvarkei ir derinimą su SJRT pirmininku bei SJRT nariais;
19.3. užtikrina klausimų, susijusių su jaunimo politikos įgyvendinimu, svarstymą SJRT – visi planuojami veiksmai (rengiami teisės aktai), kurie susieti su jaunimo politikos įgyvendinimu savivaldybėje, turėtų būti derinami ir svarstomi SJRT (pavyzdžiui, skiriamas finansavimas jaunimo politikos įgyvendinimui savivaldybėje, darbo su jaunimu formų plėtra ir įvairovė ir kt.);
19.4. vykdo savivaldybės tarybos ir administracijos teisės aktų, susijusių su jaunimo politikos įgyvendinimu savivaldybėje, stebėseną, analizuoja susijusius teisės aktų projektus ir kitus dokumentus ir, esant poreikiui, įtraukia jų svarstymą į SJRT darbotvarkę;
19.5. esant poreikiui, inicijuoja ir organizuoja išplėstinius, išvažiuojamuosius SJRT posėdžius, į kuriuos kviečia dalyvauti suinteresuotus asmenis ir išsakyti savo poziciją;
19.6. užtikrina, jog SJRT priimti sprendimai, siūlymai ir rekomendacijos būtų pateikiami pagal kompetenciją savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijai (administracijos direktoriui), atitinkamoms įstaigoms ir organizacijoms;
20. JRK padeda pirmininkui parengti metinės SJRT veiklos ataskaitos projektą. Pagal poreikį kartu su SJRT pirmininku ar kitais SJRT nariais pristato metinės veiklos ataskaitos projektą savivaldybės tarybos komitetams ir savivaldybės tarybai.
V. SJRT VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VEIKLA
22. Siekiant efektyvios ir nenutrūkstamos SJRT veiklos, siūlytina, jog SJRT savo veiklą organizuotų pagal patvirtintą veiklos planą:
22.1. veiklos planas turėtų būti tvirtinamas metams ir apimti pagrindinius numatomus darbotvarkės klausimus. Naujai išrinkta ir suformuota SJRT gali pirmiausia pasitvirtinti veiklos planą visai kadencijai ir vėliau metiniais veiklos planais siekti jį išpildyti;
22.2. siektina, jog metinis veiklos planas būtų rengiamas atsižvelgiant į jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėje situaciją ir atliktus vertinimus, plane numatyti tikslai ir veiklos atspindėtų esamą jaunimo situaciją ir problematiką bei būtų atsižvelgta į Departamento teikiamas ir su savivaldybės administracija derinamas metines rekomenduojamas jaunimo politikos įgyvendinimo užduotis;
22.3. rengiant SJRT veiklos planą ar galimus darbotvarkės klausimus, siūloma įtraukti savivaldybės planavimo dokumentuose (pavyzdžiui, trimečiame strateginiame veiklos plane, strateginiame plėtros plane ir kt.) numatytų jaunimui skirtų programų ir priemonių svarstymą (pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, kultūros ar kitų sričių), savivaldybės taryboje, komitetuose numatomus svarstyti jaunimui aktualius klausimus, Departamento bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (toliau – LiJOT) siūlomus svarstyti klausimus;
22.4. veiklos planas turėtų būti reguliariai (siūloma kas ketvirtį) peržiūrimas ir įvertinamas bei pagal jį rengiama SJRT ataskaita savivaldybės tarybai, visuomenei ir jaunimui;
23. SJRT darbą organizuoja vadovaudamasi SJRT darbo reglamentu, kurį pasitvirtina pirmo posėdžio metu ir vėliau esant poreikiui peržiūri ir keičia. Darbo reglamente numatomos vidinės veiklos organizavimo taisyklės – posėdžių organizavimo tvarka (pavyzdžiui, galimybė organizuoti posėdžius elektroniniu būdu, telekonferencijos ir pan.), posėdžių darbotvarkės sudarymo tvarka, SJRT narių darbas tarp posėdžių arba nesant SJRT pirmininkui ir kiti SJRT darbo organizavimo aspektai.
24. Pagrindinė SJRT veiklos forma yra posėdžiai:
24.2. posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja SJRT pirmininkas, jo nesant – SJRT pirmininko pavaduotojas;
24.3. atsižvelgiant į SJRT pasitvirtintą tvarką, posėdžiai gali būti šaukiami ir jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis visų SJRT narių;
24.4. SJRT nariai gali nusimatyti dirbti organizuojant reguliarius posėdžius ir (arba) posėdžiai gali būti organizuojami pagal poreikį – posėdžių poreikis nustatomas atsižvelgiant į veiklų plane suplanuotas veiklas, savivaldybės taryboje, komitetuose svarstomus jaunimui aktualius klausimus. Rekomenduojama, kad posėdžiui vyktų vidutiniškai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius;
24.5. atsižvelgiant į svarstomų klausimų aktualumą, sudėtingumą ir problemiškumą, gali būti organizuojami išplėstiniai SJRT posėdžiai, kurių metu suinteresuotos šalys ir specialistai (ekspertai) kviečiami dalyvauti ir išsakyti savo poziciją svarstomais klausimais;
24.6. esant poreikiui, gali būti organizuojami išvažiuojamieji SJRT posėdžiai, kurių metu geriau susipažįstama su situacija, susitinkama su asmenimis, turinčiais kompetenciją ir galinčiais padėti spręsti tam tikrą jaunimo problemą, konfliktinę situaciją ar klausimą;
24.7. remiantis 22 punkte numatyta tvarka, SJRT posėdžiai gali vykti ir elektroninėmis priemonėmis (naudojantis elektroniniu paštu, rengiant telekonferenciją ir kt.). Jei SJRT sprendimai priimami elektroniniu būdu, tuomet prie protokolo turi būti pridėti elektroninių laiškų kopijos arba kiti balsavimą įrodantys dokumentai.
25. Kitos galimos SJRT veiklos formos apima, tačiau neapsiriboja, šiomis:
25.1. SJRT narių, ypatingai jaunimo atstovų, dalyvavimas savivaldybės sudarytose ar kuriamose darbo grupėse, savivaldybės tarybos, jos komitetų ar komisijų posėdžiuose, kuriuose sprendžiami jaunimo politikai aktualūs klausimai;
25.2. susitikimai, vizitai, bendros konferencijos su kitų Lietuvos ir užsienio šalių savivaldybių jaunimo reikalų tarybomis;
26. Galimi SJRT veiklos metodai apima, tačiau neapsiriboja, šiais:
26.1. ekspertų ir praktikų kvietimas į posėdžius, susitikimus, darbo grupes ir pan. bei darbas su jais sprendžiant konkrečius jaunimo politikos įgyvendinimo klausimus;
26.2. visos savivaldybės ar atskirų savivaldybės teritorijų, gyvenviečių ar seniūnijų jaunimo situacijos, poreikių analizių ir tyrimų, jaunimo politikos padėties, skirtingų sričių veiklos kokybės vertinimų inicijavimas;
26.3. atitinkamų rekomendacijų formavimas ir teikimas remiantis atliktų jaunimo situacijos, poreikių analizių, tyrimų, jaunimo politikos padėties, skirtingų sričių veiklos kokybės vertinimų rezultatais;
26.4. jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų bei įstaigų savivaldybėje žemėlapio sudarymo inicijavimas, galimų tarpžinybinių tinklų identifikavimas;
26.6. kitų savivaldybių ir užsienio šalių gerosios patirties, sprendžiant jaunimo politikos klausimus, analizė bei rekomendacijų dėl gerosios patirties perėmimo ir bendradarbiavimo galimybių formavimas ir teikimas;
26.7. jaunimui aktualių svarstomų klausimų ar priimtų sprendimų ir kitos informacijos, surinktos iš darbo grupių, savivaldybės tarybos, jos komitetų ar komisijų, reguliarus pristatymas SJRT nariams ir aptarimas;
26.8. SJRT nuomonės, pozicijos formavimas ir pateikimas jaunimui aktualiais klausimais, svarstomais darbo grupėse, savivaldybės tarybos, jos komitetų ar komisijų posėdžiuose;
26.9. aktualių (rengiamų) dokumentų analizė ir pozicijų, siūlymų bei rekomendacijų formulavimas dėl jaunimo politikos plėtros krypčių, dėl darbo su jaunimu, jaunimo savanoriškos veiklos, jaunimo įgalinimo ir pan. priemonių įtraukimo į strateginius savivaldybės planus, dėl programų turinio ir kt.;
27. Siekiant užtikrinti sklandų jaunimo politikos įgyvendinimą ir efektyviai spręsti iškilusias problemas, į problemų svarstymą siūloma įtraukti savivaldybėje ir (ar) regione esančias įstaigas, organizacijas bei kitus suinteresuotus veikėjus. Tai ypatingai svarbu, kai planuojamas priimti sprendimas gali daryti įtaką įstaigos ar organizacijos šiuo metu vykdomai veiklai;
28. Siekiant užtikrinti priimamų sprendimų nešališkumą, SJRT nariai savo veikloje privalo vadovautis savivaldybės viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarka.
29. Rekomenduojama, kad SJRT nariai neatliktų savivaldybės organizuojamų finansavimo konkursų jaunimo srityje, prie kurių nuostatų rengimo prisidėjo, ekspertinio paraiškų vertinimo.
30. Siekiant kokybiškų sprendimų priėmimo ir tikslingo SJRT darbo, svarbu, jog visi nariai turėtų atitinkamas žinias, patirtį ir kompetencijas jaunimo politikos srityje. SJRT narių kompetencijos turėtų atsispindėti veiklų įgyvendinime, taip pat rekomenduojama, jog kiekvienas narys, ypatingai jaunas žmogus, stiprintų savo lyderystės, iniciatyvumo, derybines ir kt. kompetencijas, tobulintų interesų atstovavimo, planavimo, bendravimo ir bendradarbiavimo, kritinio ir analitinio mąstymo, darbo grupėje ir kt. įgūdžius bei plėstų turimas žinias visos SJRT kadencijos metu (dalyvautų mokymuose, konferencijose, konsultacijose ar kituose renginiuose, kurie vyksta jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika).
VI. SJRT ATSKAITOMYBĖ IR VEIKLOS VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS
32. SJRT turėtų teikti savo veiklos ataskaitą savivaldybės tarybai ne rečiau kaip kartą per metus. Siekiant efektyvesnio veiklos plano įgyvendinimo, veiklos plano vertinimai gali vykti kas pusę metų arba kas ketvirtį.
33. SJRT veiklą galima vertinti pagal tai, ar:
33.1. savivaldybėje inicijuojamas ir skatinamas žiniomis ir faktais grįstos jaunimo politikos įgyvendinimas (savivaldybėje renkama ir atnaujinama informacija ir duomenys apie jaunimą, jaunimo politikos įgyvendinimą ir kokybę savivaldybės institucijose bei įstaigose);
33.2. teikiami į kokybę ir pokyčius orientuoti siūlymai bei rekomendacijos savivaldybės tarybai, jos komitetams ar komisijoms, administracijai, institucijoms ir įstaigoms, dirbančioms su jaunimu, dėl jaunimo politikos įgyvendinimo ir jaunimui aktualių klausimų sprendimo bei vykdoma pateiktų siūlymų ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėsena;
34. Įsivertinant SJRT veiklą svarbu atskirti kiekybinius ir kokybinius SJRT veiklos rodiklius. Turėtų būti vertinamas ne tik, pavyzdžiui, einamaisiais metais inicijuotų ir atliktų jaunimo situacijos tyrimų arba savivaldybės tarybai pateiktų siūlymų skaičius, tačiau ir tikslingas tyrimų metu gautų rezultatų naudojimas priimant sprendimus, rengiant planavimo dokumentus ir teikiant pasiūlymus dėl vertinimo kriterijų juose, rengiant programas, projektus bei užsiimant jų stebėsena ir vertinimu, bei tarybai pateiktų siūlymų, į kuriuos buvo atsižvelgta, įgyvendinimas, savivaldybėje įvykęs pokytis, sukurta pridėtinė vertė ir kt.
35. SJRT savo veiklą gali įsivertinti pagal vertinimo kriterijus, nurodytus šių Rekomendacijų 1 priede, ir tokiu būdu identifikuoti, ar SJRT veikla vykdoma pilnai ir kokybiškai, kuriose srityse galima būtų didinti veiklos efektyvumą. Veiklos vertinimo kriterijų sąrašas gali būti papildytas ir (arba) patikslintas atsižvelgiant į SJRT nuostatuose numatytas funkcijas ir suplanuotas veiklas.
36. Išorinį SJRT veiklos vertinimą dėl SJRT veikimo ir atitikimo pagrindiniams teisės aktuose numatytiems reikalavimams gali atlikti Departamento atstovai arba kiti išorės ekspertai. Savivaldybėje sudaryta SJRT vertinama kaip veikianti SJRT, jeigu atitinka pagrindinius Jaunimo politikos pagrindų įstatyme numatytus reikalavimus: SJRT sudaryta lygybės principu iš savivaldybės tarybos ir (ar) administracijos bei jaunimo atstovų; jaunimo atstovai išrenkami viešų visuotinių rinkimų būdu; SJRT savivaldybės tarybai ir (ar) administracijai teikia pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėje klausimų (mažiausiai 1 per metus).
Savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veiklos organizavimo ir vertinimo rekomendacijų
1 priedas
| Siektinas rezultatas |
SJRT vertinimo kriterijai |
Į(si)vertinimas |
|
| 1. SJRT formavimas |
(Taip / Iš dalies / Ne) |
||
| 1.1. Jaunų žmonių interesų atstovavimas svarstant jauniems žmonėms aktualius klausimus |
1.1.1. SJRT sudaryta lygybės principu (pusę SJRT narių sudaro jaunimo atstovai) |
|
|
| 1.1.2. Jaunimo atstovai išrinkti demokratiniu būdu viešo, visuotinio susirinkimo metu |
|
||
| 1.1.3. Jaunimo atstovais išrinkti jauni asmenys (14-29 m. amžiaus) |
|
||
| 1.1.4. SJRT jaunimo atstovai atstovauja įvairaus amžiaus jaunus žmones, atskiras jaunimo grupes, skirtingas savivaldybės teritorijas ir gyvenvietes |
|
||
| 1.1.5. SJRT nuostatuose ir (arba) atskirai patvirtintame dokumente aiškiai aprašyta jaunimo atstovų rinkimų ir delegavimo į SJRT tvarka |
|
||
| 1.2. Užtikrintas sprendimų priėmimas svarstant jauniems žmonėms aktualius klausimus |
1.2.1. Savivaldybės tarybos nariai sudaro ne mažiau kaip trečdalį visų SJRT narių skaičiaus |
|
|
| 1.2.2. SJRT savivaldybės atstovai atstovauja savivaldybę įvairiose viešosios politikos srityse |
|
||
| 1.2.3. SJRT nariai savo veikloje vadovaujasi aktyvaus įsitraukimo, domėjimosi, tinkamo atstovavimo ir kt. kokybiškos SJRT veiklos principais |
|
||
| 1.3. Efektyviam darbui optimali SJRT sudėtis |
1.3.1. SJRT narių skaičius yra nuo 6 iki 14 asmenų, atitinkamas aktyviai savivaldybėje veikiančių jaunimo organizacijų skaičiui ir susijęs su savivaldybės tarybos narių skaičiumi |
|
|
| 2. SJRT veiklos planavimas |
|||
| 2.1. Užtikrintas kryptingas SJRT veiklos planavimas ir veiklos tęstinumas |
2.1.1. SJRT posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius |
|
|
| 2.1.2. Patvirtintas SJRT einamųjų metų veiklos planas / gairės / pagrindiniai darbotvarkės klausimai metams |
|
||
| 2.1.3. SJRT veiklos planas parengtas atsižvelgiant į jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėje situaciją ir vertinimus, numatyti tikslai ir veiklos atspindi esamą jaunimo situaciją ir problematiką |
|
||
| 2.1.4. SJRT veiklos plane / tarp pagrindinių darbotvarkės klausimų įtraukta: |
|||
| 2.1.4.1. Darbo su jaunimu formų, jaunimo savanoriškos veiklos įgyvendinimo ir kokybės užtikrinimo, jaunimo organizacijų stiprinimo ir finansavimo, jaunimo įgalinimo klausimai |
|
||
| 2.1.4.2. Departamento rekomendacijos dėl jaunimo politikos įgyvendinimo sričių ir užduočių |
|
||
| 2.1.4.3. LiJOT siūlomi svarstyti klausimai |
|
||
| 2.1.4.4. Klausimai, aktualūs atsižvelgiant į savivaldybėje atliktų tyrimų ir analizių rezultatus ir išvadas |
|
||
| 2.1.4.5. Savivaldybės trimečiame strateginiame veiklos plane ir kt. planavimo dokumentuose numatytų jaunimui skirtų programų ir priemonių svarstymas |
|
||
| 2.1.4.6. Savivaldybės taryboje, komitetuose numatomi svarstyti klausimai, aktualūs jaunimui |
|
||
| 3. SJRT veiklos organizavimas |
|
||
| 3.1. Suinteresuotų šalių įtraukimas į SJRT veiklą |
3.1.1. Organizuojami išplėstiniai SJRT posėdžiai, kurių metu suinteresuotos šalys kviečiamos dalyvauti ir išsakyti savo poziciją svarstomais klausimais (mažiausiai kartą į metus) |
|
|
| 3.1.2. Organizuojami išvažiuojamieji SJRT posėdžiai tam tikrai jaunimo problemai, konfliktinei situacijai ar klausimui spręsti (mažiausiai kartą į metus) |
|
||
| 3.1.3. Į jaunimui aktualių klausimų ir problemų svarstymą įtraukiamos savivaldybėje ir (ar) regione esančios įstaigos, organizacijos bei kiti suinteresuoti veikėjai |
|
||
| 3.2. Įrodymais grįstų sprendimų priėmimas |
3.2.1. SJRT inicijuoja, jog savivaldybėje būtų renkama, reguliariai atnaujinama ir analizuojama informacija apie: |
||
| 3.2.1.1. jaunimą, jaunimo situaciją ir poreikius |
|
||
| 3.2.1.2. jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldybės institucijose bei įstaigose |
|
||
| 3.2.1.3. kitų savivaldybių ir užsienio šalių gerąją patirtį ir jos pritaikymo galimybes |
|
||
| 3.3. Jaunų žmonių įtraukimas į sprendimų priėmimą |
3.3.1. SJRT nariai, ypatingai jaunimo atstovai, dalyvauja savivaldybės tarybos, jos komitetų ar komisijų posėdžiuose, darbo grupėse, kuriuose sprendžiami aktualūs jaunimo politikos klausimai |
|
|
| 3.4. Jaunimui aktualių klausimų sprendimas |
3.4.1. SJRT teikia siūlymus, rekomendacijos ir (arba) pozicijas savivaldybės tarybai, jos komitetams ar komisijoms, administracijai, institucijoms ir įstaigoms, dirbančioms su jaunimu, dėl jaunimo politikos įgyvendinimo ir jaunimui aktualių klausimų sprendimo |
|
|
| 4. SJRT atskaitomybė ir veiklos vertinimas |
|||
| 4.1. Kokybiškos SJRT veiklos užtikrinimas ir priimtų sprendimų įgyvendinimo stebėsena |
4.1.1. Reguliariai peržiūrimas SJRT veiklos planas ir įvertinami pasiekti rezultatai |
|
|
| 4.1.2. SJRT reguliariai įsivertina savo veiklą pagal aiškius kiekybinius ir kokybinius veiklos vertinimo kriterijus |
|
||
| Kiekybiniai SJRT veiklos vertinimo kriterijai apima, tačiau neapsiriboja šiais: |
Skaičius |
||
| 4.1.3. Savivaldybėje inicijuotų ir atliktų jaunimo situacijos, poreikių analizių, tyrimų, jaunimo politikos įgyvendinimo situacijos, jaunimo politikos kokybės vertinimų skaičius |
Inicijuota: Atlikta: |
||
| 4.1.4. Pozicijų, siūlymų ar rekomendacijų skaičius (pateiktų ir į kuriuos buvo atsižvelgta): |
|||
| 4.1.4.1. savivaldybės tarybai, jos komitetams ar komisijoms, savivaldybės administracijai dėl jaunimo politikos plėtros savivaldybėje krypčių (turinys ir skaičius) |
Pateikta: Atsižvelgta: |
||
| 4.1.4.2. savivaldybės tarybai, jos komitetams ar komisijoms, dėl jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių ir veiklų įtraukimo į savivaldybės strateginius planus (turinys ir skaičius) |
Pateikta: Atsižvelgta: |
||
| 4.1.4.3. savivaldybės administracijai dėl jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo, programų, priemonių ir veiklų turinio, finansavimo dydžio ir tvarkos (turinys ir skaičius) |
Pateikta: Atsižvelgta: |
||
| 4.1.4.4. savivaldybės įstaigoms, dirbančioms su jaunimu, dėl jaunimo politikos įgyvendinimo programų, priemonių ir veiklų turinio bei kitais jaunimui aktualiais klausimais (turinys ir skaičius) |
Pateikta: Atsižvelgta: |
||
| 4.1.5. Komitetų, komisijų, darbo grupių, kuriuose dalyvauta sprendžiant aktualius jaunimo politikos įgyvendinimo klausimus ir kuriuose pateikta suformuota SJRT pozicija arba pasiūlymai, skaičius |
Dalyvauta: Pateikta pozicija: |
||
| 4.1.6. Komitetų, komisijų, darbo grupių, kuriuose sprendžiami jaunimo politikai aktualūs klausimai ir į kurias įtraukti SJRT jaunimo atstovai, skaičius |
Komitetai ir kt.: Jaunimo atstovai: |
||
| 4.1.7. Mokymų, konferencijų, konsultacijų ar kitų renginių, kurie vyksta jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika ir kuriuose dalyvavo SJRT nariai, skaičius |
Renginiai: Dalyviai iš SJRT: |
||
| 4.1.8. Susitikimų, vizitų, bendrų konferencijų su kitomis SJRT skaičius |
|
||
| Kokybiniai SJRT veiklos vertinimo kriterijai apima, tačiau neapsiriboja šiais: |
Aprašymas |
||
| 4.1.9. Atliktų jaunimo situacijos, poreikių analizių, tyrimų, jaunimo politikos kokybės vertinimų metu surinktos informacijos ir rezultatų tikslingas naudojimas: |
|
||
| 4.1.9.1. planuojant SJRT veiklas, teikiant siūlymus ir rekomendacijas dėl jaunimo politikos įgyvendinimo plėtros krypčių, programų, priemonių ir veiklų įtraukimo į savivaldybės strateginius planus |
|
||
| 4.1.9.2. aptariant, sprendžiant jaunimui aktualius klausimus savivaldybės institucijose, administracijoje ir įstaigose, dirbančiose su jaunimu |
|
||
| 4.1.9.3. teikiant informaciją ir siūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo valstybinėms institucijoms ir įstaigoms |
|
||
| 4.1.9.4. tarp kitų savivaldybėje veikiančių suinteresuotų šalių (rengiant projektus, kuriant naujas iniciatyvas ar pan.) |
|
||
| 4.1.10. SJRT posėdžių metu svarstytų, analizuotų klausimų ir temų įvairovė (sritys) |
|
||
| 4.1.11. Pozicijų, siūlymų ar rekomendacijų, pateiktų savivaldybės institucijoms, administracijai ir įstaigoms, į kuriuos buvo atsižvelgta, įgyvendinimas |
|
||
| 4.1.12. Savivaldybėje įvykęs pokytis ir sukurta pridėtinė vertė atsiradusi dėl pateiktų pozicijų, siūlymų ar rekomendacijų, į kuriuos buvo atsižvelgta ir kurie buvo įgyvendinti |
|
||
| 4.2. Jaunimo ir visuomenės informavimas apie SJRT veiklą |
4.2.1. Aktuali SJRT informacija (narių sąrašas, veiklos planai, ataskaitos ir kt.) viešinama oficialiame savivaldybės internetiniame puslapyje ir kitose SJRT ir / arba JRK pasirinktose visuomenės informavimo priemonėse |
|
|