Kasacinio skundo Nr. DOK-3628/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32041-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. N. kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir K. N. išteisinti kaip neįvykdžiusį BK 281 straipsnio 5 dalyje uždraustos veikos. Priteisti kasatoriui bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, todėl nepagrįstai ir neteisėtai priėmė K. N. apkaltinantį nuosprendį, nors ne jo, o žuvusiojo K. B. veiksmai, t. y. prieš pradėdamas važiuoti iš sustojimo/stovėjimo vietos, nepraleido keliu važiuojančios (S. B. vairuojamos) transporto priemonės, dėl to pastarasis turėjo imtis veiksmų ir stabdyti, bei išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, susidūrė (užblokavo kelią) su K. N. vairuojamu automobiliu. Teismai nepagrįstai konstatavo K. N. veiksmuose esant BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, o būtent - jo veiksmų priežastinį ryšį su pasekmėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog būtent K. N. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui ir tragiškoms pasekmėms, o apeliacinės instancijos teismas, neatnaujinęs įrodymų tyrimo, neanalizavo apeliaciniame skunde advokatės V. B. išdėstytus argumentus dėl priežastinio ryšio bei nepagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent K. N. neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad K. N. kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje išsamiai atsakė į esminius nuteistojo K. N. gynėjos apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl K. N. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis BPK pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,