LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 3-492 „Dėl Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų keleivinių keltų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarkos patvirtinimo“ PAKEITIMO
2016 m. gruodžio 27 d. Nr. 3-448(1.5 E)
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 3-492 „Dėl Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų keleivinių keltų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarkos patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
Dėl Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarkos Aprašo patvirtinimo
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindamas 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 296), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB (OL 2009 L 131, p. 114), nuostatas,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2002 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 3-492
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2016 m. gruodžio 27 d. įsakymo
Nr. 3-448(1.5 E) redakcija)
PRIVALOMŲ PATIKRINIMŲ, UŽTIKRINANČIŲ SAUGŲ KELEIVINIŲ ĮVAŽIUOJAMŲJŲ LAIVŲ IR GREITAEIGIŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ VALDYMĄ, ATLIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių keleivinių laivų, teikiančių reguliariojo susisiekimo laivais paslaugas Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, privalomų patikrinimų atlikimo sąlygas ir tvarką.
2. Tvarkos aprašo reikalavimai taikomi keleiviniams įvažiuojamiesiems laivams ir greitaeigiams keleiviniams laivams, teikiantiems reguliariojo susisiekimo laivais paslaugas Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, neatsižvelgiant į jų vėliavą, plaukiojantiems tarptautiniais arba vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose, kuriuose leidžiama plaukioti A klasės laivams, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintose Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklėse, ir tokius laivus eksploatuojančioms laivybos bendrovėms, kurioms pagal 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 (OL 2006 L 64, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2008 L 311, p. 1), 6 straipsnio nuostatas išduotas liudijimas arba kurios eksploatuoja greitaeigius keleivinius laivus, kuriems pagal 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, pakeistos 1978 m. protokolu (SOLAS 74), IX skyriaus 4 taisyklės nuostatas išduotas liudijimas.
3. Pagal Tvarkos aprašą privalomus keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių keleivinių laivų patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija). Laivybos bendrovių paraiškos ir prašymai teikiami ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Tvarkos aprašas numato kitokias taisykles.
4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Jūros rajonas – Lietuvos saugios laivybos administracijos pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 3-87 „Dėl Keleivinių laivų saugaus plaukiojimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus nustatyta jūros zona, įtraukta į Saugios laivybos jūrų rajonų sąrašą.
4.2. Laivo keleivis – laivu plaukiantis asmuo, kuris nėra įrašytas į laivo įgulos sąrašą ir (ar) neatlieka laive jokių pareigų. Laivo keleiviais nelaikomi vaikai iki 1 metų.
4.3. Reguliarioji susisiekimo laivais paslauga – keleivinių įvažiuojamųjų laivų arba greitaeigių keleivinių laivų maršrutais, skirtais susisiekimui tarp tų pačių dviejų arba daugiau uostų užtikrinti, taip pat keleivinių įvažiuojamųjų laivų ar greitaeigių keleivinių laivų maršrutais iš to paties uosto ir atgal į jį, neįplaukiant į tarpinius uostus, vykdomas keleivių vežimas pagal paskelbtą tvarkaraštį arba be tvarkaraščio, jeigu laivai maršrutais plaukioja taip dažnai, kad tarp tokių maršrutų yra akivaizdus sisteminis ryšys.
4.4. SOLAS konvencija – 1974 m. Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS 74), pakeista 1978 m. protokolu, kartu su taikymo metu galiojančiais šios konvencijos protokolais bei jų pakeitimais, privalomais Lietuvos Respublikoje.
4.5. Tarptautinis jūrinis reisas – kelionė jūra iš Lietuvos Respublikoje esančio uosto į uostą, esantį už valstybės ribų, arba atvirkščiai.
II SKYRIUS
PIRMINIAM LAIVYBOS BENDROVIŲ IR VĖLIAVOS VALSTYBĖS ADMINISTRACIJŲ ĮVERTINIMUI REIKALINGI DOKUMENTAI
6. Laivybos bendrovė, kuri keleiviniu įvažiuojamuoju laivu arba greitaeigiu keleiviniu laivu ketina teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, Administracijai pateikia paraišką patikrinti laivą (toliau – paraiška) ir Tvarkos aprašo 7 ir 9 punktuose nurodytus dokumentus bei dokumentus, kuriais patvirtinama laivybos bendrovės ir keleivinio įvažiuojamojo laivo arba greitaeigio keleivinio laivo atitiktis Tvarkos aprašo 1 priede nustatytiems reikalavimams.
7. Laivybos bendrovė, kuri keleiviniu įvažiuojamuoju laivu arba greitaeigiu keleiviniu laivu ketina teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, kartu su paraiška pateikia Administracijai rašytinį įsipareigojimą bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos jūrų laivų avarijas ir incidentus tiriančiomis institucijomis, kai jos tiria bet kokią jūroje įvykusią avariją arba incidentą, susijusį su laivybos bendrovei priklausančiu laivu, taip pat jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovo prašymu teikti informaciją, gautą iš reiso duomenis registruojančio įtaiso (toliau – RDR įtaisas), sumontuoto laivybos bendrovei priklausančiame laive, kuris pateko į avariją ar incidentą.
8. Jeigu reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas ketinama teikti keleiviniu įvažiuojamuoju laivu ar greitaeigiu keleiviniu laivu, plaukiojančiu ne su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, laivybos bendrovė kartu su paraiška pateikia vėliavos valstybės administracijos (valstybės, su kurios vėliava plaukioja keleivinis įvažiuojamasis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas, kompetentinga institucija) rašytinį sutikimą dėl laivybos bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdyti Tvarkos aprašo nuostatas.
III SKYRIUS
PIRMINIAM keleivinių įvažiuojamųjų laivų IR GREITAEIGIŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ ĮVERTINIMUI REIKALINGI DOKUMENTAI
9. Laivybos bendrovė, kuri keleiviniu įvažiuojamuoju laivu arba greitaeigiu keleiviniu laivu ketina teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, Administracijai kartu su paraiška pateikia galiojančius keleivinių įvažiuojamųjų laivų arba greitaeigių keleivinių laivų, kuriais bus teikiamos paslaugos:
9.1. liudijimus (keleivinio laivo saugos liudijimus, išduotus pagal SOLAS konvencijos nuostatas, su įrangos sąrašu, tarptautinius greitaeigių laivų saugumo liudijimus ir leidimus verstis veikla, išduotus pagal Tarptautinį greitaeigių laivų saugos kodeksą (toliau – HSC kodeksas), ir išimties liudijimus, jeigu jie yra išduoti pagal SOLAS konvenciją arba HSC kodeksą, taip pat vidiniais jūriniais reisais plaukiojančių keleivinių keltų ir greitaeigių keleivinių laivų saugos liudijimus, išduotus pagal 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL 2009 L 163, p. 1) nuostatas, su įrangos sąrašu ir, jeigu yra išduoti, išimties liudijimus ir leidimus verstis veikla, išduotus vėliavos valstybės administracijos arba jos įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės;
9.2. dokumentus, kuriais patvirtinama, kad laivai yra patikrinti vadovaujantis Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – TJO) asamblėjos rezoliucija A.1053(27) „2011 m. Rekomendacijos apžiūrai, atliekamai pagal suderintą apžiūros ir sertifikavimo sistemą“ su pakeitimais ir turi galiojančius tai patvirtinančius dokumentus;
9.3. dokumentus, kuriais patvirtinama, kad laivai atitinka įgaliotų laivų klasifikavimo bendrovių reikalavimus arba laivų korpusų, mašinų, elektros ir valdymo įrenginių gamybos ir priežiūros reikalavimus, kuriuos kaip lygiaverčius nustato laivo vėliavos valstybė;
9.4. dokumentus, kuriais patvirtinama, kad laivai turi sumontuotą RDR įtaisą, kuris turi atitikti veikimo standartus, išdėstytus TJO asamblėjos rezoliucijoje A.861(20) „Dėl reiso duomenų registravimo sistemų veikimo standartų“ su pataisomis, ir atitinkamus bandymo standartus, nustatytus Tarptautinės elektrotechnikos komisijos; RDR įtaiso keleiviniuose įvažiuojamuosiuose laivuose arba greitaeigiuose keleiviniuose laivuose, pastatytuose iki 1999 m. birželio 1 d., atitikčiai šiame papunktyje įvardytiems standartams Administracija Europos Komisijos sprendimu taiko išlygas;
IV SKYRIUS
PIRMINIAI LAIVYBOS BENDROVIŲ, VĖLIAVOS VALSTYBĖS ADMINISTRACIJŲ, KELEIVINIŲ ĮVAŽIUOJAMŲJŲ LAIVŲ IR GREITAEIGIŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ ĮVERTINIMAI
10. Administracija, gavusi laivybos bendrovės paraišką, per 15 darbo dienų įvertina, ar laivybos bendrovė kartu su paraiška pateikė visus Tvarkos aprašo 6–9 punktuose nurodytus dokumentus ir ar minėti dokumentai atitinka Tvarkos aprašo 6–9 punktuose nustatytus reikalavimus.
11. Administracija, nustačiusi, kad laivybos bendrovės kartu su paraiška pateikti dokumentai atitinka Tvarkos aprašo 6–9 punktuose nustatytus reikalavimus, paskiria keleivinio įvažiuojamojo laivo ar greitaeigio keleivinio laivo, kuriuo ketinama teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, pirminio specialiojo patikrinimo datą; pirminis specialusis patikrinimas turi būti atliekamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo visų Tvarkos aprašo 6–9 punktuose nurodytų dokumentų gavimo Administracijoje dienos.
V SKYRIUS
PIRMINIAI SPECIALieji PATIKRINIMAI
12. Administracija iš anksto nustatytu metu pagal Tvarkos aprašo 1 ir 2 priedų nuostatas atlieka pirminį specialųjį patikrinimą, kurio metu vertinama, ar keleivinis įvažiuojamasis laivas ar greitaeigis keleivinis laivas, kuriuo ketinama teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, atitinka saugaus reguliariųjų susisiekimo laivais paslaugų teikimo reikalavimus.
VI SKYRIUS
SPECIALIOSIOS SĄLYGOS
13. Jeigu keleivinis įvažiuojamasis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas, kuriuo ketinama teikti Lietuvos Respublikos jūrų uostuose reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, iki tol teikė reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurios uostą
(-us) įplaukia arba iš kurios uosto (-ų) išplaukia reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas teikiantis keleivinis įvažiuojamasis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas (toliau – priimančioji valstybė), uostuose ir buvo tikrintas tos valstybės kompetentingų institucijų dėl atitikties 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 296), reikalavimams, Administracija įvertina prieš tai atliktų laivo, kuriuo buvo teikiamos reguliariosios susisiekimo laivais paslaugos kitose priimančiosiose valstybėse, patikrinimų rezultatus. Jeigu Administraciją tenkina šių patikrinimų rezultatai ir anksčiau teiktų paslaugų sąlygos (reiso trukmė, meteorologinės sąlygos, reikšmingas bangų aukštis ir kt.) yra panašios į numatomas teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, Administracija, suderinusi su kitos priimančiosios valstybės kompetentinga institucija, netaiko Tvarkos aprašo II, III, IV ir V skyrių nuostatų.
14. Tvarkos aprašo II, III, IV ir V skyrių nuostatos netaikomos, jeigu laivas, kuriuo jau teikiamos reguliariosios susisiekimo laivais paslaugos į (iš) Lietuvos Respublikos jūrų uostus (-ų) pagal Tvarkos aprašo reikalavimus, planuoja teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas kitu maršrutu, kurio sąlygos (reiso trukmė, meteorologinės sąlygos, reikšmingas bangų aukštis ir kt.) yra panašios, o laivas atitinka visus saugioms reguliariosioms susisiekimo laivais paslaugoms teikti būtinus reikalavimus.
15. Tvarkos aprašo 13 ir 14 punktuose numatytais atvejais laivybos bendrovė pateikia prašymą pripažinti maršruto sąlygas panašiomis, o Administracija, suderinusi su kitos priimančiosios valstybės kompetentinga institucija, per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo pateikia išvadą, ar naujojo maršruto sąlygas ji pripažins panašiomis.
16. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių keleivinį įvažiuojamąjį laivą arba greitaeigį keleivinį laivą būtina greitai pakeisti kitu, siekiant užtikrinti paslaugų nenutrūkstamumą, ir jeigu netaikomos Tvarkos aprašo 13 punkto nuostatos, Administracija leidžia pradėti teikti paslaugas keleiviniu įvažiuojamuoju laivu arba greitaeigiu keleiviniu laivu, jeigu, apžiūrėjus laivą ir patikrinus dokumentus, nekyla abejonių, kad šis laivas atitinka saugaus eksploatavimo reikalavimus, ir Administracija įvertinimus ir patikrinimus pagal Tvarkos aprašo II, III, IV ir V skyrių nuostatas atlieka per mėnesį.
VII SKYRIUS
PERIODINIAI SPECIALIEJI IR KITI PATIKRINIMAI
17. Administracija periodiškai vieną kartą per 12 mėnesių nuo dienos, kai laivas pradėjo teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, atlieka:
17.2. patikrinimą, kuris atliekamas teikiant reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas pagal Tvarkos aprašo 1, 2 ir 3 priedus, kad būtų įsitikinta, jog laivybos bendrovė ir jos eksploatuojamas keleivinis įvažiuojamasis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas atitinka visus būtinus saugaus paslaugų teikimo reikalavimus.
18. Pirminis specialusis patikrinimas, atliktas pagal Tvarkos aprašo V skyriaus reikalavimus, pripažįstamas specialiuoju patikrinimu, atitinkančiu Tvarkos aprašo 17.1 papunktyje nustatytus reikalavimus.
19. Administracija atlieka specialųjį patikrinimą pagal Tvarkos aprašo 2 priedo nuostatas kiekvieną kartą, kai keleivinis įvažiuojamasis laivas ar greitaeigis keleivinis laivas yra iš esmės remontuojamas, modifikuotas, yra perleidžiamas kitai laivybos bendrovei, yra įregistruojamas kitoje valstybėje arba pasikeičia laivo klasė. Pasikeitus laivybos bendrovei, įregistravimo valstybei arba laivo klasei, įvertinus ankstesnius laivo patikrinimų rezultatus, šiame punkte numatyti patikrinimai neatliekami, jeigu tie pasikeitimai ar laivo klasės pasikeitimas neturi įtakos laivu teikiamų paslaugų saugumui.
20. Jeigu, atlikus Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytus patikrinimus, nustatomi su Tvarkos aprašo reikalavimais susiję trūkumai (padėtis, kai nustatoma, jog nesilaikoma Tvarkos aprašo reikalavimų) ir dėl to Administracija uždraudžia teikti paslaugas ir sulaiko laivą, visas išlaidas, susijusias su patikrinimais, padengia laivybos bendrovė susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
INFORMAVIMAS
21. Administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo laivybos bendrovėms raštu per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai praneša apie patikrinimų, atliktų pagal Tvarkos aprašo II, III, IV, V ir VII skyriuose išdėstytus reikalavimus, rezultatus.
IX SKYRIUS
UŽDRAUDIMAS TEIKTI PASLAUGAS
22. Administracija uždraudžia teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas keleiviniu įvažiuojamuoju laivu arba greitaeigiu keleiviniu laivu, jeigu:
22.1. pirminio įvertinimo metu nustatyta, kad laivybos bendrovės Tvarkos aprašo II ir III skyriuose nustatyta tvarka kartu su paraiška pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti ne visi privalomi dokumentai;
22.2. atlikus Tvarkos aprašo V ir VII skyriuose nurodytus patikrinimus nustatyti trūkumai kelia tiesioginį pavojų gyvybei, laivui, jo įgulai ir (arba) keleiviams;
22.3. nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, nustatytų 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo taisyklėse, minimalų jūrininkų rengimą reglamentuojančiuose tarptautiniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose, ir kad tai kelia tiesioginį pavojų gyvybei, laivui, jo įgulai ir (arba) keleiviams;
23. Tvarkos aprašo 22 punkte numatytas draudimas taikomas tol, kol laivybos bendrovė nepateikia duomenų ir Administracija neįsitikina, kad trūkumai yra pašalinti ir Tvarkos aprašo reikalavimai yra tinkamai vykdomi. Administracija laivybos bendrovės pateiktus duomenis įvertina nedelsdama, bet ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas.
24. Administracija sprendimą uždrausti teikti paslaugas priima per mėnesį nuo pirminio specialiojo patikrinimo ir apie jį nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas raštu praneša laivybos bendrovei, nurodydama visas su tuo susijusias priežastis.
25. Jeigu keleiviniu įvažiuojamuoju laivu arba greitaeigiu keleiviniu laivu, kai nustatomi trūkumai, paslaugos jau yra teikiamos, Administracija pareikalauja, kad laivybos bendrovė imtųsi būtinų priemonių nedelsdama arba per tiksliai apibrėžtą ir pagrįstą laikotarpį juos pašalintų, jeigu šie trūkumai nekelia tiesioginio pavojaus laivo, jo įgulos ir keleivių saugai. Pašalinus trūkumus, Administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina, ar jie pašalinti tinkamai. Priešingu atveju Administracija neleidžia eksploatuoti laivo.
26. Administracijos sprendimas uždrausti keleiviniu įvažiuojamuoju laivu arba greitaeigiu keleiviniu laivu teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo tokio draudimo galiojimo.
X SKYRIUS
PIRMINIŲ IR PERIODINIŲ specialiųJŲ patikrinimų ATLIKIMO PROCEDŪRA
27. Administracija, atlikusi užsienio valstybių laivų patikrinimus pagal Tvarkos aprašo reikalavimus, informaciją apie šiuos patikrinimus pateikia Europos Sąjungos laivų inspektavimo informacinei sistemai THETIS – įregistruoja šiuos patikrinimus kaip išsamius arba, jeigu buvo patikrintos visos Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3-23 „Dėl Užsienio valstybių laivų valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikos jūrų uostuose vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 31–33 punktuose nurodytos sritys, kaip išplėstinius inspektavimus.
28. Administracija bendradarbiauja su kitų priimančiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis siekdama užtikrinti saugų keleivinių įvažiuojamųjų laivų arba greitaeigių keleivinių laivų eksploatavimą ir vykdydama specialiuosius patikrinimus. Specialiesiems patikrinimams vykdyti iš Administracijos laivybos inspektorių (toliau – inspektoriai) ir kitos (-ų) priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) kompetentingų institucijų inspektorių sudaroma bendra inspektorių grupė. Prireikus gali būti pasitelkti ekspertai, jeigu yra klausimų, susijusių su laivo klase, gali būti pakviestas dalyvauti įgaliotos laivų klasifikavimo bendrovės atstovas. Inspektoriai apie patikrinimų metu nustatytus trūkumus nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo praneša Administracijai, kuri, jeigu buvo tikrintas ne su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas, perduoda šią informaciją laivo vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms.
29. Priimančiajai valstybei pateikus prašymą atlikti pirminį ar periodinį patikrinimą, patikrinimas atliekamas, išskyrus atvejus, kai toks patikrinimas sukelia neproporcingai didelę finansinę naštą arba Administracija neturi objektyvių galimybių atlikti tokio patikrinimo dėl administracinių išteklių trūkumo.
30. Administracija laivybos bendrovės prašymu pakviečia laivo vėliavos valstybės, kuri nėra priimančioji valstybė, administraciją dalyvauti bet kokiame patikrinime pagal Tvarkos aprašo nuostatas.
31. Administracija, kartu su kitų priimančiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis planuodama keleivinio įvažiuojamojo laivo arba greitaeigio keleivinio laivo patikrinimus, turi atsižvelgti į laivo eksploatavimo ir priežiūros tvarkaraščius.
33. Jeigu Administracija nesutaria su kitos priimančiosios valstybės kompetentinga institucija dėl reikalavimų laikymosi atliekant pirminį keleivinio įvažiuojamojo laivo, greitaeigio keleivinio laivo ar laivybos bendrovės patikrinimą, apie nesutarimų priežastis Administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja Europos Komisiją.
XI SKYRIUS
PAPILDOMOS SĄLYGOS
34. Išimties liudijimas išduodamas pagal SOLAS konvencijos I skyriaus B/12 taisyklės (a) dalies (vi) punkto nuostatas. Administracija, išduodama arba pripažindama išimties liudijimus, kartu su kitos (-ų) priimančiosios (-iųjų) valstybės (-ių) kompetentingomis institucijomis arba laivo vėliavos valstybės administracija, prieš pradėdamos pirminį specialųjį patikrinimą, sutaria dėl visų išimties taikymo sąlygų.
35. Lietuvos Respublikoje krante sumontuotos navigacinės laivų vedimo sistemos ir kitos informavimo schemos turi būti eksploatuojamos atsižvelgiant į TJO asamblėjos rezoliucijoje A.795 (19) „Dėl navigacinės laivų vedimo sistemos ir informavimo schemos eksploatuojant įvažiuojamuosius laivus“ išdėstytas rekomendacijas, kad keleiviniams įvažiuojamiesiems laivams ir greitaeigiams keleiviniams laivams būtų sudarytos sąlygos teikti saugias reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas arba šių paslaugų dalį, už kurias jie yra atsakingi.
36. Administracija pateikia Europos Komisijai specialiųjų patikrinimų ataskaitų kopijas ir nurodo keleivinių įvažiuojamųjų laivų ar greitaeigių keleivinių laivų TJO identifikavimo numerius. Jeigu reguliariosios susisiekimo laivais paslaugos teikiamos tarp dviejų arba daugiau priimančiųjų valstybių, Administracija susitaria su kitų priimančiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, kas pateiks informaciją Europos Komisijai, t. y. suves duomenis į specialią Europos Komisijos sukurtą ir prižiūrimą duomenų bazę, kurioje saugoma pateikta informacija.
37. Administracija užtikrina, kad laivybos bendrovės, Lietuvos Respublikos jūrų uostuose keleiviniais įvažiuojamaisiais laivais ar greitaeigiais keleiviniais laivais teikiančios reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, laive susiklosčius avarinei padėčiai galėtų palaikyti ir įgyvendinti integruotą nepaprastų situacijų laivuose planavimo sistemą, naudodamosi modeliu, numatytu TJO asamblėjos rezoliucijoje A.852(20) „Dėl integruotos nepaprastų situacijų planavimo sistemos rekomendacijų“. Jeigu, teikiant reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, kaip priimančiosios valstybės dalyvauja dvi arba daugiau Europos Sąjungos valstybių narių, Administracija kartu su kitų priimančiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis sudaro skirtingų maršrutų planą.
38. Administracija užtikrina, kad vėliavos valstybės administracija, prieš išduodama leidimą pagal Tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (1994 HSC kodeksas), išdėstyto naujausios redakcijos TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijoje MSC 36 (63), arba 2000 m. Tarptautinio greitaeigių laivų saugos kodekso (2000 HSC kodeksas), išdėstyto naujausios redakcijos TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucijoje MSC.97(73), 1.9.3 taisyklę eksploatuoti greitaeigį keleivinį laivą, kuriuo ketinama teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas Lietuvos Respublikos jūrų uostuose, su ja bendradarbiautų. Administracija užtikrina, kad siekiant apsaugoti gyvybę, gamtos išteklius ir pakrančių veiklos rūšis būtų nustatyti ir išlaikomi eksploatavimo apribojimai, reikalingi pagal vietos sąlygas, ir imasi priemonių šiems apribojimams įgyvendinti.
39. Administracija informuoja keleivinio įvažiuojamojo laivo arba greitaeigio keleivinio laivo, plaukiojančio ne su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, kuriuo ketinama Lietuvos Respublikos jūrų uostuose teikti reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas, vėliavos valstybės administraciją ir ne Europos Sąjungos valstybės, į kurios uostus teikiamos reguliariosios susisiekimo laivais paslaugos, administraciją apie Tvarkos apraše nustatytus įpareigojimus laivybos bendrovėms, teikiančioms reguliariąsias susisiekimo laivais paslaugas.
______________
Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų
keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarkos aprašo
1 priedas
REIKALAVIMAI LAIVYBOS BENDROVėMS
Laivybos bendrovės turi užtikrinti, kad joms priklausančiuose keleiviniuose įvažiuojamuosiuose laivuose ir greitaeigiuose keleiviniuose laivuose:
1. laivų kapitonams būtų suteikta informacija apie galimybę naudotis krante sumontuotomis navigacinėmis laivų vedimo sistemomis ir kitomis informacinėmis priemonėmis, kurios, laivui dar nepradėjus plaukti, padeda saugiai vadovauti reisams, kad kapitonas naudotųsi valstybių narių sukurtomis navigacinio vedimo sistemomis ir kitomis informacinėmis priemonėmis;
2. būtų taikomos TJO pataisytų rekomendacijų dėl keleivių saugos nurodymų (MSC/Circ.699) 2–6 dalių nuostatos;
3. darbo tvarkos laive tvarkaraštis būtų lengvai prieinamoje vietoje ir jame būtų nurodyta:
4. kapitono įgaliojimai nebūtų apriboti jam priimant bet kokį sprendimą, kuris jo profesiniu požiūriu yra būtinas saugiai laivybai ir laivo eksploatavimui, ypač prastu oru ir audringoje jūroje;
5. kapitonas pildytų laivo vedimo veiksmų ir incidentų, kurie yra svarbūs laivybos saugumui, užrašus;
6. apie bet kokius pakeliamų laivo durų ir sujungtos metalinės apkalos gedimus arba liekamąją deformaciją, kurie gali turėti įtakos laivo sandarumui, ir apie bet kokius priemonių, skirtų minėtų durų saugumui užtikrinti, trūkumus būtų nedelsiant pranešama laivo įregistravimo valstybės valdžios institucijoms ir priimančiajai valstybei ir kad tie gedimai tuojau pat būtų pašalinti taip, jog tenkintų abi valstybes;
7. prieš keleiviniam įvažiuojamajam laivui arba greitaeigiam keleiviniam laivui išvykstant į reisą, būtų galimybė naudotis naujausiu reiso planu; reiso planas turi būti parengtas pagal TJO asamblėjos rezoliuciją A.893(21) „Dėl reiso planavimo rekomendacijų“;
8. bendroji informacija apie laive teikiamas paslaugas ir pagalbą vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims būtų paskelbta laivo keleiviams ir kad ši informacija būtų pateikta tokia forma, kad ja galėtų pasinaudoti silpnesnio regėjimo žmonės.
Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų
keleivinių įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarkos aprašo
2 priedas
SPECIALIŲJŲ PATIKRINIMŲ VYKDYMAS
1. Atliekant specialiuosius patikrinimus turi būti siekiama nustatyti, ar laivas atitinka jam taikomus reikalavimus, ypač dėl laivo konstrukcijos, suskirstymo ir stabilumo, mašinų ir elektros įrenginių, pakrovimo, apsaugos nuo gaisro, didžiausio laivo keleivių skaičiaus, gelbėjimosi priemonių ir pavojingųjų krovinių gabenimo, radijo ryšio priemonių ir navigacijos.
2. Specialieji patikrinimai, kur taikytina, turi apimti:
2.5. treniruotes, skirtas kovos su ugnimi įgūdžiams tobulinti, įskaitant gebėjimų naudoti ugniagesių įrangą demonstravimą;
2.6. avarinio gaisrinio siurblio veikimo bandymą, dvi gaisrines žarnas sujungus su veikiančiu pagrindiniu gaisro gesinimo vamzdynu;
2.7. kuro tiekimo katilų, pagrindinių ir pagalbinių variklių ir ventiliatorių nuotolinio avarinio išjungimo bandymą;
2.12. pertvarose įmontuotų vandeniui nelaidžių durų užsidarymo bandymus (bandymai turi apimti rankinį ir nuotolinį valdymą);
2.13. tikrinimus, iš kurių paaiškėja pagrindinių įgulos narių žinios, susijusios su įgulos veiksmų planu avarijos metu kovoti už laivo gyvybingumą;
2.14. bent vienos budinčios valties ir vienos gelbėjimo valties nuleidimą į vandenį, įjungiant ir išbandant jų jėgainės ir valdymo sistemas, iškeliant budinčias ir gelbėjimo valtis iš vandens ir pastatant jas į nuolatinę laikymo vietą laive;
2.15. patikrinimus, ar yra visos budinčios valtys ir gelbėjimo valtys, numatytos gelbėjimo priemonių sąraše;
3. Į specialiuosius patikrinimus įtraukiamas numatytos laivo techninės priežiūros sistemos patikrinimas.
4. Atliekant specialiuosius patikrinimus vertinama, ar įgulos nariai supažindinti ir ar sugeba veiksmingai laikytis saugos reikalavimų, darbo tvarkos, susiklosčius avarinei situacijai, techninės priežiūros reikalavimų, darbo tvarkos, laivo keleivių saugos reikalavimų, tiltelio priežiūros darbo tvarkos ir su kroviniu bei transporto priemonėmis susijusios darbo tvarkos.
5. Tikrinamas jūrininkų sugebėjimas suprasti ir, jeigu reikia, duoti įsakymus, nurodymus ir atsakyti bendrąja darbo kalba, kaip įrašyta laivo žurnale. Tikrinami dokumentai, kuriais patvirtinama, kad įgulos nariai sėkmingai baigė specialius mokymus; vertinama, ar specialūs mokymai apėmė:
5.3. personalo mokymus, susiklosčius avarinei padėčiai ir tiesiogiai padedant laivo keleiviams gelbėtis iš jiems skirtų patalpų, ypač vyresnio amžiaus ir neįgaliems laivo keleiviams;
6. Specialiuoju patikrinimu įvertinama, ar budėjimo tvarkaraštis per daug neišvargina budinčių įgulos narių.
7. Įgulos narių kompetencijos liudijimai, išduoti trečiosios valstybės, pripažįstami tada, kai jie atitinka pataisytos 1978 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo normatyvų (STCW konvencija) I/10 taisyklę.
Privalomų patikrinimų, užtikrinančių
saugų įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių
keleivinių laivų valdymą, atlikimo
tvarkos aprašo
3 priedas
SRITYS, KURIAS INSPEKTORIUS TURI TIKRINTI ATLIKDAMAS NENUMATYTUS PATIKRINIMUS REGULIARIUOJU MARŠRUTU PLAUKIANČIAME keleiviniAme įvažiuojamAjAmE laive arba greitaeigiame keleiviniame laive
1. Informacija apie laivo keleivius:
1.1. Ar yra numatytos priemonės, naudojamos užtikrinti, kad keleiviniame įvažiuojamajame laive arba greitaeigiame keleiviniame laive (toliau – laivas) nebūtų daugiau keleivių, negu yra leista pagal atitinkamą liudijimą; ar informacijos apie laivo keleivius registravimo sistema atitinka reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Keleivių ir bagažo vežimo jūra taisyklėse, tinkamai veikia; informacijos apie bendrą laivo keleivių skaičių perdavimo kapitonui būdai ir, jeigu reikia, informacija, kaip laivo keleiviai, plaukiantys maršrutu į priekį ir atgal ir neišlipantys į krantą, yra įrašomi į bendrą atgalinio maršruto laivo keleivių skaičių.
2. Pakrovimo ir stabilumo informacija:
2.1. Ar, jeigu taikytina, yra sumontuoti patikimi grimzlės matuokliai ir jie yra naudojami; ar numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad laivas nebūtų perkrautas; ar pakrovimas ir stabilumas yra įvertinti; ar krovinius vežančios transporto priemonės ir kiti kroviniai, jeigu reikia, yra pasverti ir duomenys perduoti į laivą, kad juos būtų galima panaudoti įvertinant pakrovimą ir stabilumą; ar įgulos veiksmų planas avarijos metu kovojant už laivo gyvybingumą yra iškabintas reikiamose vietose ir ar šio plano lankstinukai yra išdalyti vadovaujančios sudėties jūrininkams.
3. Saugos reikalavimų prieš laivui išplaukiant į reisą vykdymas:
3.1. Procedūros, skirtos užtikrinti, kad laivas gali saugiai išplaukti į jūrą:
3.3. Signalinių lempučių ir kontrolės vaizdo stebėjimo sistema, per kurią tiltelyje esantys vadovaujančios sudėties jūrininkai informuojami apie Privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų įvažiuojamųjų laivų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarkos aprašo 3 priedo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytų įrenginių būklę.
4. Saugumą užtikrinantys pranešimai:
4.1. Nusistovėjusi saugumą užtikrinančių pranešimų paskelbimo tvarka ir skelbimų su instrukcijomis bei potvarkiais reikiama (-omis) kalba (-omis) dėl avarinės padėties iškabinimas.
5. Įrašai laivo žurnale:
5.1. Laivo žurnalo tikrinimas, norint įsitikinti, ar jame yra įrašai apie keleivinio įvažiuojamojo laivo priekinių, galinių ir kitų vandeniui nelaidžių durų uždarymą, vairavimo mechanizmų išbandymą ir t. t.
6. Pavojingieji kroviniai:
6.1. Tikrinama, ar bet koks pavojingų arba aplinką teršiančių prekių krovinys vežamas pagal tarptautinius ir Lietuvos Respublikoje galiojančius reikalavimus.
6.2. Ar deklaracija dėl pavojingųjų ir taršių krovinių yra pateikta kartu su krovinio deklaracija arba krovinio planu, nurodant krovinio išdėstymą laive.
6.3. Ar tokį pavojingąjį ar taršų krovinį pagal tarptautinius ir Lietuvos Respublikoje galiojančius reikalavimus leidžiama vežti keleiviniais laivais ir ar tas krovinys yra tinkamai pažymėtas, išdėstytas, pritvirtintas, išskirstytas ir prie jo yra pritvirtintos etiketės.
6.4. Ar prie pavojinguosius ir aplinką teršiančius krovinius vežančių transporto priemonių yra pritvirtintos plokštelės, kuriose nurodytas vežamas krovinys, ir ar imtasi priemonių, kad transporto priemonės negalėtų savaime pajudėti.
6.5. Ar tuomet, kai vežami pavojingieji ir aplinką teršiantys kroviniai, yra užtikrinama, jog atitinkamoms kranto tarnyboms yra pateikta krovinio deklaracijos arba krovinio plano kopija.
6.6. Ar laivo kapitonas yra susipažinęs su galiojančiais pranešimo reikalavimais ir su nurodymais dėl veiksmų avariniais atvejais, įskaitant pirmosios pagalbos suteikimą įvykus incidentui, susijusiam su pavojinguoju kroviniu ar jūrų teršalais.
7. Vežamų transporto priemonių tvirtinimas:
7.1. Ar vežamos transporto priemonės yra tinkamai tvirtinamos. Ar yra pakankamai tam skirtų tvirtinimo taškų.
7.2. Ar numatytos ir įgyvendinamos priemonės transporto priemonėms tvirtinti, kai plaukiama nepalankiomis oro sąlygomis arba kai tokių sąlygų yra tikimasi.
7.3. Ar numatytos ir įgyvendinamos priemonės autobusams ir motociklams tvirtinti (jei numatytas jų vežimas).
8. Transporto priemonių deniai:
8.1. Ar krovinio su riedmenimis, kuris įvažiuoja į keleivinį įvažiuojamąjį laivą ir išvažiuoja iš jo, saugojimo vietose yra nuolat budima, ar jos stebimos vaizdo stebėjimo sistema.
8.2. Ar vaizdo stebėjimo sistema užtikrina, kad bus pastebėtas savaiminis transporto priemonių judėjimas esant nepalankioms oro sąlygoms.
8.3. Ar vaizdo stebėjimo sistema užtikrina, kad bus pastebėti į transporto priemonių denį be leidimo įėję laivo keleiviai.
9. Vandeniui nelaidžių durų uždarymas:
9.1. Ar laivo eksploatavimo instrukcijose atsispindi reikalavimai dėl vandeniui nelaidžių durų uždarymo kovojant už laivo gyvybingumą.
9.3. Ar, jeigu įmanoma, vandeniui nelaidžios durys yra kontroliuojamos ne iš laivo vairinės, o prie durų įrengtomis kontrolės priemonėmis.
9.4. Ar užtikrinama, kad riboto matomumo sąlygomis ir susiklosčius bet kokiai pavojingai padėčiai vandeniui nelaidžios durys yra laikomos uždarytos.
10. Gaisrinė sauga:
10.1. Ar yra užtikrinama veiksminga gaisrinė sauga, kad būtų galima nedelsiant identifikuoti bet kokį gaisrą.
11. Pranešimų perdavimas susiklosčius avarinei situacijai:
11.1. Ar susiklosčius avarinei situacijai pagal įgulos narių sąrašą yra pakankamai įgulos narių padėti laivo keleiviams, ar tie įgulos nariai yra lengvai identifikuojami ir ar susiklosčius avarinei situacijai jie sugeba bendrauti su laivo keleiviais, atsižvelgiant į bet kurį atitinkamą ir lygiavertį iš šių veiksnių derinį:
11.1.1. į tam tikru maršrutu plaukiančių laivo keleivių, kurių yra daugiausia, vartojamą kalbą arba kalbas;
11.1.2. į galimybę susikalbėti su pagalbos prašančiu laivo keleiviu vartojant anglų kalbos žodžių minimumą, neatsižvelgiant į tai, ar laivo keleivis ir įgulos narys šneka ta pačia kalba;
11.1.3. į galimybę, susiklosčius avarinei situacijai, bendrauti kitomis priemonėmis (pvz., parodant veiksmais, rankų gestais arba atkreipiant dėmesį, kur galima rasti instrukcijas, įgulos narių susirinkimo vietas, laivo keleivių gelbėjimo priemones arba evakavimo maršrutus, kai bendravimas žodžiu neįmanomas);
11.1.4. į tai, kokiai laivo keleivių daliai buvo įteiktos išsamios saugos instrukcijos jų gimtąja kalba;
12. Įgulos narių bendra darbo kalba:
12.1. Ar nustatytos darbo kalbos pakanka įgulos darbui, susijusiam su saugos reikalavimais, užtikrinti.
13. Laivo saugos įranga:
13.1. Ar gelbėjimosi ir gaisrinė įranga, įskaitant duris ir kitas konstrukcines ugniai atsparias priemones, kurias galima lengvai patikrinti, yra parengta naudoti.
13.2. Ar gaisriniai planai yra iškabinti matomose vietose nuolat arba laivo vadovaujančios sudėties jūrininkams yra išdalyti lankstinukai su lygiaverte informacija.
14. Laivo navigacinė ir radijo įranga:
15. Papildomas avarinis apšvietimas:
15.1. Ar yra sumontuotas papildomas avarinis apšvietimas (jei tai numatyta atitinkamuose reikalavimuose).
16. Evakuacijos priemonės:
16.2. Ar tinkamai įrengtas ir ar veikia apšvietimas naudojant pagrindinius ir avarinius energijos šaltinius.
16.3. Ar užtikrinama, kad evakuacijos maršrutuose nestovėtų transporto priemonės (jeigu evakuacijos maršrutai kerta arba eina per transporto priemonių denius).
17. Operacijų žurnalai:
20. Planinė priežiūra:
20.1. Ar laivybos bendrovės turi galiojančią nuolatinę darbo tvarką, apimančią suplanuotą priežiūros sistemą, skirtą visoms su sauga susijusioms sritims, įskaitant keleivinio įvažiuojamojo laivo priekines ir galines duris bei šonines angas ir jų uždarymo priemones, taip pat taikomą mašinų skyriaus priežiūros ir saugos įrangai.
20.2. Ar yra parengti tinkami planai, kad būtų galima periodiškai patikrinti visus juose surašytus punktus, siekiant išlaikyti kuo aukštesnio lygio saugos standartus.
21. Periodiškai tikrinant vidinių ir išorinių laivapriekio durų uždarymo priemones turėtų būti patikrinti indikatoriai, stebėjimo įranga ir visos vandens išleidžiamosios angos, esančios patalpose tarp pakeliamos laivapriekio dalies bei vidinių durų, ypač uždarymo mechanizmai ir su jais susijusios hidraulinės sistemos.
22. Išplaukus į reisą turi būti patikrinta, ar į laivą nepriimta per daug keleivių, įskaitant tai, ar yra pakankamai vietų, ir ar koridorių, laiptų ir avarinių išėjimų neužkemša bagažas arba savo vietų neįstengę susirasti laivo keleiviai. Taip pat turėtų būti patikrinta, ar transporto priemonių denyje, prieš laivui išplaukiant, nėra keleivių, ir užtikrinta, kad keleiviai negalėtų vėl patekti į transporto priemonių denį prieš pat laivui prisišvartuojant.