JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRITARIMO JURBARKO R. ERŽVILKO GIMNAZIJOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMAI
2020 m. rugsėjo 24 d. Nr. T2-257
Jurbarkas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“, 3 punktu, atsižvelgdama į Jurbarko r. Eržvilko gimnazijos 2020 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. SD-174 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programos“, Jurbarko rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Paskelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Jurbarko rajono savivaldybės interneto svetainėje.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka
PRITARTA
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos
2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T2-257
JURBARKO R. ERŽVILKO GIMNAZIJOS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
DUOMENYS APIE ĮSTAIGĄ
Švietimo tiekėjo pavadinimas – Jurbarko r. Eržvilko gimnazija
Teisinė forma ir priklausomybė – savivaldybės biudžetinė įstaiga
Grupių skaičius – 2
Tipas – Ikimokyklinio ugdymo grupė (mišri priešmokyklinio-ikimokyklinio ugdymo grupė)
Adresas – Šaltuonos g. 14, LT-74286 Eržvilkas
Elektroninis paštas – info@erzvilkas.lt
Elektroninė svetainė – https://www.erzvilkas.lt
Kodas – 290918120
Pagrindinė veiklos sritis – švietimas
Įgyvendinamos programos – ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas
Mokymo kalba – lietuvių
Mokymo forma – dieninė
Darbo laikas – 10 val.
Gimnazijoje veikia dvi 36 vietų (ankstyvojo ir vyresniojo amžiaus vaikų) ikimokyklinio ugdymo grupės 3–4 metų vaikams ir mišri priešmokyklinio-ikimokyklinio ugdymo grupė 5–6 metų vaikams. Grupės komplektuojamos pagal vaikų amžių. Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo turinys pritaikomas teikiant logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, psichologo pagalbą. Gimnazijoje sudarytos lygios galimybės ugdytis įvairių socialinių sluoksnių vaikams.
Dirbama pagal 2016 m. sudarytą ir patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo programą. Į ugdymo veiklą integruojamos programos: „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“, „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“, „Žmogaus saugos bendroji programa“ ir „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa“.
Rengiant ikimokyklinio ugdymo programą, atsižvelgta į įstaigos bendruomenei svarbias strateginių dokumentų nuostatas bei į ugdymo perspektyvą orientuotus teiginius. Pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant ikimokyklinę programą: Geros mokyklos koncepcija (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308), „Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijos“ (ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, 2015 m.) bei „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ (ŠMM Švietimo aprūpinimo centras, 2014 m).
Geros mokyklos koncepcijos I skyriaus bendrųjų nuostatų 3.3 punktas teigia, kad „Aplinka kinta taip sparčiai, kad kuriant geros mokyklos modelį, tenka atsižvelgti ne tik į tai, kas laikyta gera mokykla praeityje atliktuose tyrimuose, bet ir į moderniausias mokymosi tendencijas – informacines, žinių, besimokančios, tinklinės, virtualios ar išminties visuomenės poreikius. Svarbu suvokti, koks bus mokymasis ateityje. Akivaizdi tendencija – nuo švietimo visiems pereinama prie švietimo kiekvienam, t. y. personalizuoto, suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais. Keičiasi ugdymo organizavimas mokykloje – mažiau paisoma tam tikram amžiaus tarpsniui numatytų pasiekimų normų (standartų), lanksčiau grupuojama, individualizuojama. Mokomasi visą gyvenimą ir lankstesni bei imlesni naujovėms mokinai neretai tampa savo mokytojų mokytojais. Mažėja privalomų „tinkamo mokymo“ receptų, nes vis daugiau žinoma apie jų įvairovę“.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. T-983) 29 straipsnyje teigiama, kad‚ „Valstybės dalyvės susitaria, kad vaiko lavinimo tikslai turi būti: visapusiškai ugdyti vaiko asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus: ugdyti vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai, vertybėms, šalies kurioje vaikas gyvena, ugdyti pagarbą gamtai.“ Dokumente pabrėžiama šeimos, tautos, bendruomenės svarba bei stiprus žmogaus gyvenimo kokybės ryšys su gamta. Atsižvelgiant į šią nuostatą įstaigoje numatoma: taikyti ugdymo būdus, stiprinančius įstaigos ir namų sąveiką; išplėtoti vaiko ekologinį supratingumą, gamtosaugos patirtį; išryškinti gamtinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaką vaiko ugdymui(si); plėtoti bendravimą ir partnerystę su šeima, gimine, bendruomene; ugdymo procese akcentuoti etninę grupę, gimtinę, gamtą, kalbą, kultūrą.
Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569, bendrosiose nuostatose įtvirtinta, kad pagrindinės vaiko gerovę nusakančios sąvokos – „organizuota socialinių paslaugų ir institucijų sistema, sukurta padėti individams ir grupėms pasiekti patenkinamus gyvenimo, sveikatos ir asmeninių bei socialinių ryšių standartus, kurie leistų jiems išplėtoti visus gebėjimus ir pagerintų jų gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į jų šeimų ir bendruomenės poreikius“. Atsižvelgiant į šias nuostatas, tuomet, kai įstaigos ugdytiniams reikia pagalbos įveikiant spec. poreikių, psichologines, socialines, pažinimo ir kt. problemas, įstaigos VGK ir kiti darbuotojai savo veiklą grindžia pagrindiniais principais: individualizavimo, vaiko interesų ir gerovės pirmumo, nediskriminavimo, konfidencialumo, nešališkumo, kolegialumo.
Ikimokyklinuko gyvenime daug žaidimo, įdomios veiklos, įvykių ir nuotykių, kurių iniciatoriumi bei lyderiu yra bet kuris darželio bendruomenės narys. Vyrauja darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas. Skatinama ugdytinių saviraiška, aktyvus dalyvavimas ugdymo(si) proceso organizavime, įvairiose veiklose ir teminiuose renginiuose, kurių metu lavinami ugdytinių mąstymo, kūrybiškumo, lyderystės ir kiti gebėjimai, elgesio, bendravimo būdas. Ugdytiniai jaučiasi psichologiškai saugūs, priimti, jų nuomonė ir idėjos yra išklausomos ir gerbiamos. Taip pat jaučiamas ryškus bendruomeniškumas, vienybė, talkinimas kitiems, įsipareigojimas draugams. Tarpusavio santykiai grindžiami humaniškais geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, lygiateisiškumo principais. Stiprūs ryšiai tarp vaikų tėvų ir mokytojų, užtikrinantys ugdymo tikslų įgyvendinimą. Individualus dabartinių vaikų poreikis – mokėti naudotis technologinėmis priemonėmis, domėtis kompiuteriais, planšetiniais žaidimais, panaudoti kuo įvairesnių IKT.
Ikimokyklinio ugdymo grupėse dirba 2 auklėtojos ir viena priešmokyklinio ugdymo pedagogė, logopedė, specialioji pedagogė, socialinė pedagogė. Visi mokytojai turi vyresniojo mokytojo kvalifikaciją. Auklėtojos nuolat tobulinasi seminaruose, naujas idėjas taiko savo darbe, kelia kvalifikacines kategorijas.
Laikomasi šių nuostatų: pozityvumo (savivertė, tikėjimas, pasitikėjimas ir rūpinimasis ugdytiniais, darbo motyvacija – domėjimasis savo dalyku ir darbu darželyje), profesionalumo (dalyko išmanymas, profesijai būtinų kompetencijų turėjimas ir išmintis), asmeninio tobulėjimo (savistaba, mokymasis, atvirumas naujoms patirtims).
II SKYRIUS
TĖVŲ IR PEDAGOGŲ BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS
Pagrindinis pedagogų ir šeimos bendravimo principas – viskas yra daroma vaikų labui. Pirmenybė teikiama vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, visuminiam vaikų ugdymuisi, sveikai mitybai, aktyviam judėjimui. Ugdant vaiką, prioritetinis vaidmuo tenka šeimai. Vaikų darželis tik papildo ugdymą šeimoje.
Stengiamasi išsiaiškinti ir susitarti tarp tėvų ir pedagogų dėl vaikų poreikių, jų individualumo, kad būtų garantuojamas pozityvus ir visapusiškas vaiko vystymasis ir augimas.
Pradedama nuo supažindinimo su grupe, įstaigos galimybėmis ir tvarka. Atsižvelgiama į tėvų pageidavimus ir siūlymus. Tėvai su auklėtojomis bendrauja individualiai, aktyviai lankosi tėvų susirinkimuose. Darželyje veikia išrinktas tėvų komitetas, kuris rūpinasi vaikų poreikių tenkinimu, padeda auklėtojoms organizuoti ugdymo procesą ir kitą vaikų poreikių tenkinimui skirtą veiklą: šventinius rytmečius, popietes, ekskursijas, šventes.
III SKYRIUS
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
Kiekvienas darbuotojas siekia parodyti ypatingą dėmesį ir pagarbą, patenkinti lūkesčius visų darželio klientų: vaikų, tėvų, kitų įstaigų pedagogų. Mūsų tikslas – teikti aukščiausios kokybės ugdymo paslaugas. Puoselėjame vaikystę kaip savaimine vertybę. Vaikai yra tikrieji darželio šeimininkai, kartu su savo tėvais, auklėtojomis, auklėtojų padėjėjomis, kitais bendruomenės nariais kuria aplinką, kurioje skatinamas pažinimo ir atradimo džiaugsmas. Ikimokyklinės grupės atviros visiems: esame pasirengę integruoti negalę turinčius vaikus. Programos įgyvendinimas remsis bendraisiais švietimo principais.
• Humaniškumo – pripažįstama teisė būti kitokiam, vaikas gerbiamas, kaip asmenybė, turinti ryškių prigimtinių bruožų, kuriuos reikia padėti ugdyti. Ugdymas vyksta ramioje, saugioje aplinkoje, kurioje vaikas turi galimybių kurti šiuolaikinę savo ir visuomenės tapatybę.
• Tautiškumo – gaivinti ir puoselėti tradicines vertybes; ugdyti savo krašto kultūra besidomintį, jaučiantį ryšį su tėviškės gamta vaiką.
• Diferencijavimo – ugdymo procesą grįsti individualių vaiko fizinių, psichinių galių, socialinių ypatybių pažinimu, procesą organizuoti, atsižvelgiant į konkretaus vaiko ugdymo(si) poreikius.
• Demokratiškumo – sudaroma galimybė kritiškai mąstyti, rinktis sau įdomią veiklą, elgtis savarankiškai, tačiau susitariama dėl kai kurių taisyklių.
• Atsinaujinimo – sparčiai kintant aplinkai, priimant gausios informacijos iššūkius, ugdomas gebėjimas nebijoti pokyčių ir mokėti daryti jiems įtaką, juos rinktis, neprarasti noro mokytis visą gyvenimą.
Greta bendrųjų išskirtume ir kitus principus, kuriais grindžiame ikimokyklinuko ugdymą.
• Integralumo – siekti ugdymo visybiškumo, ugdymo tikslų, uždavinių, turinio, metodų dermės, intensyviau įterpiant etninės kultūros idėjas į visuminį-kompleksinį ugdymą; ieškoti ugdymo turinio sąsajų su socialinio-kultūrinio gyvenimo kontekstu.
• Interpretavimo – įtraukti vaikus į aktyvią veiklą, skatinančią interpretuoti, kurti, analizuoti ir vertinti save, leidžiančią žvelgti į pasaulį „savo akimis”.
• Bendradarbiavimo – dalintis, keistis patirtimi, bendrauti ir bendradarbiauti visuose lygmenyse: su kitomis institucijomis, šeimomis bei jų nariais, įstaigos bendruomene.
• Palaipsniškumo – aktyvinti vaiko kūrybines galias, skatinti jį labiau pasitikėti savo jėgomis bei įgyti patirties tyrinėjimo srityje, einant nuo paprasto prie sudėtingesnio, nuo žinomo prie nežinomo, nuo artimo prie tolimo.
• Prieinamumo – sudaryti sąlygas ugdytis socialinės atskirties, specialiųjų poreikių, gabiems vaikams.
IV SKYRIUS
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Gimnazija įsipareigoja kartu su šeima sudaryti kiekvienam vaikui ypatingą ugdymosi aplinką, plėtojančią jo unikalius gebėjimus ir kompetencijas taip, kad pasiekęs mokyklinę brandą, jis galėtų sėkmingai tobulėti toliau, ugdydamas visą gyvenimą trunkančio mokymosi nuostatą, taptų kūrybinga, veiklia asmenybe, gebančia gyventi ir veikti dorai.
Tikslas – atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.
Uždaviniai:
3. Individualias specialiųjų poreikių vaikų programas papildyti įvairiomis specialiojo ugdymo formomis, rekomenduotomis atitinkamos srities specialisto.
5. Išmokti derinti savo ir kitų vaikų interesus, bendraujant ir bendradarbiaujant grupėse.
Ikimokyklinio ugdymo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo partneriai – tėvai, kurie yra svarbiausi vaiko ugdytojai. Su tėvais tariamasi dėl jų vaikų ugdymo tikslų, rezultatų, turinio, atsižvelgiama į jų lūkesčius bei individualias vaikų galias ir skirtingą ugdymosi patirtį.
Pripažįstamos ir gerbiamos šeimos tradicijos ir kultūra.
V SKYRIUS
UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS
Įvertinus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, remiantis progresyviojo ugdymo idėjomis, įstaigos mokytojų praktine patirtimi, manome, kad vaikas geriausiai vystosi tada, kai turi galimybę pats rinktis patirties kaupimo būdą, t. y. vietą, žaislus, priemones. Turtinga, nuolat kintanti ir atsinaujinanti aplinka skatina vaiko vystymąsi, jo gebėjimų plėtrą.
Ugdymo turinys programoje modeliuojamas pagal ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi sritis. Programos tikslą ir uždavinius įgyvendinti padės aktyvūs ugdymo(si) metodai: žaidimas, patirtinis mokymasis, vaikų minčių lietus, probleminių situacijų sprendimas, atviri klausimai, knygelių, plakatų, teminių enciklopedijų kūrimas, gamtos stebėjimai, išvykos, ekskursijos, šeimos narių, kitų socialinių partnerių dalyvavimas ugdymo procese. Ugdymo turinio įgyvendinimui bus sukurta saugi ir vaiko raidą stimuliuojanti fizinė ir psichologinė aplinka, atitinkanti vaiko amžių, poreikius, gebėjimus. Ugdomoji aplinka bus ugdanti, saugi, estetiška, suteikianti vaikui saugumo jausmą, žaisminga, kviečianti būti. Tinkamai parinktos priemonės: žaislai ir įvairūs stalo, konstruktoriai žaidimai, vaizdo ir garso medžiaga, sportinis inventorius, grožinė literatūra, muzikos instrumentai, meninės raiškos priemonės, pozityvi vaiko ir suaugusiojo sąveika.
Ugdymo turinys, atsižvelgiant į ugdytinių amžių, detalizuojamas kiekvienos grupės ugdymo planuose. Lentelėje pateikiami siekiami rezultatai, įgyvendinus ikimokyklinio ugdymo programą.
UGDYMO TURINYS
3–6 metų vaikų pasiekimų jungimas į kompetencijas
Socialinė kompetencija
1. Emocijų suvokimas ir raiška
Vertybinė nuostata. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Skirtingas emocijas išreiškia mimika, veiksmais, balsu, poza. Įvardina pagrindines emocijas. Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. |
Pastebėti vaiko emocijas ir jausmus. Mokyti susitaikymo ir atsiprašymo ritualų. Žaisti žaidimus, skirtus demonstruoti ir atpažinti emocinę raišką. |
|
5–6 žingsniai |
Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis. Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais. Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas. Atpažįsta kitų emocijas ar jausmus, bando į juos atsiliepti (paguosti, užjausti), keisti savo elgesį (susilaikyti, neskaudinti, atsižvelgti į kito norus). |
„Ryto rate“ kalbėtis apie savijautą, žaisti vaidmeninius žaidimus, skatinti samprotauti, suprasti vienas kitą. Skatinti vaikus nesivelti į muštynes, mokyti spręsti konfliktus. |
2. Savireguliacija ir savikontrolė
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Yra ramus, patenkintas kasdiene tvarka, geriau valdo emocijas, veiksmus. Geba atsisakyti bendros veiklos, jei ji nepatinka, išbando įvairius konflikto sprendimo būdus. Geba ginti savo interesus. |
Kurti ir skatinti siužetinius žaidimus, padedančius spręsti konfliktines situacijas. Taikyti paskatinimo, pagyrimo metodus. Kartu su vaikais nustatyti kasdienes elgesio grupėje taisykles. Sukurti grupėje ramybės erdves. |
|
5–6 žingsniai |
Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais. Priminus laikosi numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pas taiko įvairius nusiraminimo ir atsipalaidavimo būdus.
|
Padėti vaikui išreikšti savo jausmus, nusiraminti, su juo kartu žaidžiant, išklausant jo. Kalbėtis apie tinkamas išeitis konfliktinėse situacijose, skaityti terapines pasakas. Kartu su vaikais nusistatyti taisykles. |
3. Savivoka ir savigarba
Vertybinė nuostata. Save vertina teigiamai.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Supranta, kad turi savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Skiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis. Didžiuojasi, tuo, ką turi, ką daro.
|
Dažnai įvardinti daiktus, kurie priklauso vaikui, paminint jo vardą. Parinkti žaidimus, kurie skatintų ir mokytų pažinti kūno dalis, suvokti berniukų ir mergaičių skirtumus. Pasiūlyti veiklos tyrinėjimams: „Kas aš esu?“, „Mano kūnas“, „Žmonių panašumai ir skirtumai“. |
|
5–6 žingsniai |
Apibūdina savo išvaizdą. Jaučiasi esąs šeimos, grupės narys. Siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų. Vis geriau suvokia savo norus, jausmus. Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių.
|
Kalbėti su vaikais apie jų praeitį, dabartį ir ateitį. Kalbėti su vaikais, kas yra gerai, kas yra blogai, išsakyti pastabas konkrečiam jo poelgiui ar veiksmui, nesiejant su jo asmenybe. Skatinti sakyti komplimentus, įžeidus atsiprašyti. Leisti vaikui rinktis pačiam, nepažeidžiant savo ir kitų saugumo bei nustatytų elgesio taisyklių. |
4. Santykiai su suaugusiais
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Lengviau atsiskiria nuo tėvų, pamėgdžioja, tačiau veikloje savaip pertvarko suaugusiojo veiksmus, žodžius, intonacijas. Stengiasi laikytis nustatytos suaugusiųjų tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus. Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis. |
Kviesti tėvus dalyvauti grupės veikloje. Žaidžiant su vaiku, skatinti jo savarankiškumą. Parinkti žaidimus, kurie skatintų bendrauti, tikslingai nukreipti vaiko dėmesį į įdomią veiklą. Padėti vaikams laikytis tvarkos ir kontroliuoti savo elgesį, supykus kalbėtis, mokyti nusiraminti. |
|
5–6 žingsniai |
Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi. Tariasi, diskutuoja. Nusiteikęs geranoriškai, bendrauja su suaugusiais. Žino į ką gali kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei.
|
Vaikams prašant įsitraukti į jų žaidimus, palaikyti jų sumanymus, padėti plėtoti siužetus. Kartu su vaikais kurti elgesio grupėje taisykles. Sudaryti vaikams galimybes išsakyti savo nuomonę visais aktualiais gyvenimo grupėje klausimais. Aiškinti bendravimo su nepažįstamais žmonėmis taisykles ir galimus pavojus. |
5. Santykiai su bendraamžiais
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Ieško bendraamžių draugijos, kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus, tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Gali turėti vieną ar kelis nuolatinius žaidimų partnerius.
|
Organizuoti žaidimus, kuriuose reikėtų vaikams ką nors daryti paeiliui. Pakomentuoti draugiškus vaikų jausmus ir veiksmus. Užtikrinti vaiko saugumą, skatinti vaikus žaisti kartu, greta. Skirti pakankamai vietos ir laiko vaikų bendriems žaidimams. |
|
5–6 žingsniai |
Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. Rodo iniciatyvą bendrauti su kitais vaikais. Supranta koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Palaiko ilgalaikę draugystę su vienu vaiku. |
Padėti atstumtiesiems įsitraukti į žaidimus. Giriant stiprinti draugišką vaikų elgesį. Atkreipti tinkamą vaikų dėmesį į gerus poelgius ir gerus santykius su kitais. Kartu su vaikais kurti taisykles, susitarimus, pasiryžtant jų laikytis. |
Sveikatos saugojimo kompetencija
1.Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai
Vertybinė nuostata. Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Savarankiškai geria ir valgo. Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Padedamas suaugusiojo apsirengia ir nusirengia, gali susitvarkyti dalį žaislų su kuriais žaidė. Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų ar kitų pavojingų daiktų. |
Skatinti ragauti ir valgyti įvairų maistą. Pratinti naudotis stalo įrankiais, tuo tikslu pasiūlyti žaisti siužetinius žaidimus. Rengtis ir tvarkytis mokyti naudojantis eilėraštukais, dainelėmis, žaidimais. |
|
5–6 žingsniai |
Valgo tvarkingai. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia. Žaisdamas saugo save ir kitus. Įvardina vieną ar kitą produktą, kurį valgyti sveika, o kurį ne. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. |
Savo pavyzdžiu rodyti, kaip taisyklingai naudotis stalo įrankiais. Kviesti vaikus į talką dengiant stalą gimtadieniui, šventei. Skatinti vaikų savarankiškumą. Būti vaikams pavyzdžiu, pateikti paveikslėlių su įvairiais maisto produktais ir patiekalais, žaidžiant mokytis atskirti naudingą ir bevertį maistą. |
2. Fizinis aktyvumas
Vertybinė nuostata. Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu, laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Geriau derina akies, rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja.
|
Organizuoti siužetinių pratimų, kurie skatintų vaiką peržengti kliūtis, eiti plačia linija. Sudaryti sąlygas vaikams laipioti kopėtėlėmis siekiant tikslo – pauostyti, pasiekti, nukabinti. Sudaryti galimybes vaikui ridenti, gaudyti, mėtyti, spardyti kamuolius. Sudaryti vaikui sąlygas minkyti tešlą, lipdyti iš modelino, plastilino. Leisti kirpti nesudėtingas formas, po to priklijuoti jas ant popieriaus. Žaisti su vaiku pirštukų žaidimus. |
|
5–6 žingsniai |
Greitas, vikrus, bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. |
Organizuoti veiklą, kad vaikas eidamas atliktų ritminius judesius pečiais, galva, muštų kamuolį, mestų į viršų, ėjimą keistų bėgimu. Organizuoti vaikams įvairias estafetes, kurių metu vaikai galėtų judėti poroje, ratu, sutartinai su kitais vaikais. |
Komunikavimo kompetencija
1.Sakytinė kalba
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Domisi skaitymu, vaizduodamas skaito knygelės paveiksliukus, domisi joje esančiomis raidėmis. Suvokia pokalbio, pasakojimo, skaitomo kūrinio eigą. Varto knygeles, sieja paveikslėlius su konkrečiais daiktais.
|
Mokyti suprasti suaugusiojo prašymus. Skatinti vaiką nuolat pasakoti apie save, savo norus, rūpesčius. Deklamuoti eilėraštukus, užbaigti žinomų pasakų, eilėraštukų frazes. Kartu su vaiku žiūrint vaikiškus filmukus, skatinti jį pasakoti apie tai, ką matė ir girdėjo žodžiais ir gestais. Kartoti girdėtus eilėraštukus, dainuoti daineles, žaisti žaidimus. |
|
5–6 žingsniai |
Domisi abėcėle. Supranta, kuri raidė turi savo pavadinimą. Kalbasi apie tai, ką norėtų patirti, išgirsti, pamatyti, veikti. Paaiškina konflikto, nesutarimo esmę, svarsto, tariasi. Nusako žaidimo, veiklos taisykles. Pasakoja kelių įvykių istorijas, pasakojimą palydi pantomima. |
Skaityti įvairių žanrų tekstus. Skatinti vaiką kalbėti apie nutikimą, patirtį prisimenant kuo daugiau įvykio aplinkybių, detalių, pateikiant vaikui įvairių klausimų, padedančių įvairinti kalbėjimą. Žaisti žaidimus, susijusius su pasakojimo tekstu, jį iliustruoti, inscenizuoti. |
2.Rašytinė kalba
Vertybinė nuostata. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Domisi rašymo priemone, keverzoja. Raidėmis ir simboliais pradeda manipuliuoti įvairioje aplinkoje. Domisi įvairiomis rašymo priemonėmis ir galimybe rašyti.
|
Pozityviai vertinti vaiko keverzones. Džiaugtis jo pasiekimais. Nuolat skatinti keverzonėmis reikšti savo mintis. Verti vardo, pavardės raidžių karolius. Ieškoti aplinkoje žodžių, kuriuose yra vaiko vardo raidės. |
|
5–6 žingsniai |
Domisi kalendoriais, reklamomis, bukletais. Kopijuoja raides, paprastus žodžius. Bando rašyti raides spausdintinėmis raidėmis. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. |
Praturtinant vaiko aplinką skirtingo turinio spaudiniais, skatinti savarankiškai kurti reklamas, skelbimus, sveikinimus, kvietimus. Skatinti vaiką kopijuoti reikiamus žodžius, raides, simbolius nuo pavyzdžių įvairiuose raidynuose, knygose, bukletuose, skrajutėse, žurnaluose, laikraščiuose, iškabose. |
Pažinimo kompetencija
1.Aplinkos pažinimas
Vertybinė nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsniai |
Orientuojasi savo grupės, namų aplinkoje. Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių.
|
Sudaryti galimybę stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje žiūrėti paveikslėlius ir klausyti skaitymo apie naminius ir laukinius gyvūnus. Skatinti domėtis šeimos tradicijomis ir apie jas kalbėti. Skatinti stebėti dienos orus, metų laiką ir gamtos pokyčius, kurie tuo metu vyksta. Sudaryti galimybę ne tik apie tai kalbėti, bet ir pavaizduoti piešiniu, vaidinimu, dainele, surasti paveikslus knygose ir kt. |
|
5–6 žingsniai |
Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. Papasakoja apie tradicines šventes. Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius. |
Organizuoti vaikų išvykas į gamtą. Siūlyti vaikams tyrinėti žemėlapius, gaublį. Švęsti tradicines šventes. Sudaryti vaikams galimybes pažinti gamtinę ir socialinę aplinką stebint artimiausius Objektus. |
2. Skaičiavimas ir matavimas
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius. |
Naudoti paveikslėlius, kuriuose pavaizduoti 1–3 daiktai ar dvi trys 1–3 daiktų grupės. Vartyti knygeles, kuriose pavaizduoti objektai leidžia samprotauti apie dydžius, formas, spalvas. Skatinti vaiką pakartoti paveikslėliuose pavaizduotų objektų dydį, formą, spalvą nusakančius žodžius. Sudaryti galimybes rūšiuoti daiktus. |
|
5–6 žingsnis |
Skaičiuoja bent iki 5 (5 ž.). Skaičiuoja bent iki 10 ( 6 ž.). Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais. Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.).
|
Žaisti stalo žaidimus. Karpyti, paišyti, spalvinti trikampius, stačiakampius. Iš įvairių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras kurti aplikacijas, ornamentus, šventinę atributiką, įvairius daiktus, kuriais galima papuošti aplinką. Skatinti dažniau vartoti savaitės dienų pavadinimus. Kalbėtis apie metų laikų kaitą, įvairiu metų laiku atliekamus darbus. |
3.Tyrinėjimas
Vertybinė nuostata. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta. Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas. |
Skatinti manipuliuoti kiekiais, eiti nuo vientiso prie dalių ir atgal. Sudaryti galimybes surinkti, rūšiuoti ir sudėlioti daiktus kokia nors tvarka, įvairiais būdais žaisti su medžiagomis, stiprinti tvarkos jausmą. Skatinti nebijoti bandyti ir klysti ieškant savo iškeltų problemų sprendimų. |
|
5–6 žingsnis |
Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties. Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes. Domisi aplinka, mėgsta stebėti. Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo. |
Vaikams pateikti tinkamų knygų, paveikslų, plakatų, žemėlapių, kuriais jie galėtų remtis pagrįsdami savo požiūrį. Sudaryti galimybę suskaičiuoti, prognozuoti. Siūlyti atlikti nesudėtingus bandymus. Skatinti vaikus, kad jie patys ieškotų atsakymų į iškilusius klausimus, pasiklaustų suaugusiųjų, kurie gali padėti. |
4. Mokėjimas mokytis
Vertybinė nuostata. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Veikia spontaniškai. Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Džiaugiasi tuo, ką išmoko. Pasako, parodo, ką nori išmokti. Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti. Pasako, ką veikė ir ką išmoko.
|
Atkreipti dėmesį į vaiko ketinimus, norą ką nors išbandyti, pažinti. Vaikams padėti suprasti savo galimybes ir apribojimus, sudaryti visas sąlygas tobulinti savo gebėjimus individualiu tempu. Vaikus drąsinti inicijuoti žaidimus. Skatinti pasakyti, ko jis nori išmokti, sudaryti sąlygas mokytis to, ko jis nori. |
|
5–6 žingsnis |
Pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja. Spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti. Aptaria padarytus darbus, planuoja. Ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeliant ir sprendžiant problemas. Siūlo idėjas. Pasako, ką jau išmoko, ką dar mokosi. |
Vaikus drąsinti nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti atsakymą ar sprendimą. Numatyti įvairios veiklos, kuri padėtų mokytis tyrinėti ir pažinti aplinką. Skatinti kalbėti apie savo žaidimus. Pastebėti vaiko norą mokytis ir sudaryti sąlygas to išmokti. Kalbėtis su vaikais ne tik apie tai, ką jie jau išmoko ar mokysis, bet ir apie tai, kaip jie mokosi, kaip dar galima mokytis. |
5. Problemų sprendimas
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams ir sunkumams įveikti.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Drąsiai imasi veiklos, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats. Nepavykus įveikti prašo pagalbos arba meta veiklą. Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos. |
Skatinti vaikus imtis pagal jų galimybes veiklos. Jei vaikas sako „negaliu“, „nemoku“, jį drąsinti, arba pateikti kelis sprendimo būdus. Drąsinti vaikus kartu ieškoti išeities iš susidariusios probleminės situacijos. |
|
5–6 žingsnis |
Pats ieško sunkumų, kliūčių, bando įveikti sutiktus sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos. Tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę. Siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų. |
Siūlyti vaikams veiklos, drąsinti jos imtis, tartis su kitais. Skaityti kūrinių apie įvairius žmonių poelgius ir jų pasekmes. Užduoti vaikams klausimus, padedančius apmąstyti problemą. Siūlyti vaikams užduočių, kurias įveikti turėtų jie patys. |
6. Iniciatyvumas ir atkaklumas.
Vertybinė nuostata. Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą daiktą. Mėgsta išbandyti naujus žaislus, žaidimus. Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjų paskatinimo, padrąsinimo. |
Pasirūpinti saugia aplinka grupėje, lauke. Siūlyti vaiko poreikius atitinkančių priemonių veiklai. Pasiūlyti naujų žaidimų, palaikyti vaiko norus, pasiūlyti veiklos dviese, grupelėje ar su visa grupe. Palaikyti vaikus, kurie bando iššūkį įveikti savarankiškai, neskubėti teikti pagalbos. Džiaugtis vaiko iniciatyva padėti kitam. |
|
5–6 žingsnis |
Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip, savarankiškai. Pats bando įveikti kliūtis, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį. Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia kitą dieną. Įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą. |
Pagalbą vaikui teikti ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus, pateikiant keletą alternatyvių pasiūlymų, skatinant bandyti dar kartą. Sudaryti sąlygas grupėje vaikų sumanymus ir auklėtojo pasiūlytą veiklą plėtoti po keletą dienų, neardant vaikų susikurtos aplinkos, nebaigtų darbelių. Pastebėti vaiko sumanymus, juos palaikyti, padėti išplėtoti. |
Meninė kompetencija
1.Meninė raiška
Vertybinė nuostata. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Emocingai atliepia klausomus kūrinius. Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Eksperimentuoja medžiagomis ir priemonėmis. Tyrinėja savo balso galimybes. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą. Eksperimentuoja.
|
Klausyti su vaikais dainelių, dainuoti įvairaus turinio dainas, imituojant jų tekstą judesiais. Žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius. Skatinti vaikus kurti. Skatinti vaikus įsijausti į veikėjus, siužetą. Pasiūlyti eksperimentuoti įvairesnėmis priemonėmis ir medžiagomis. Skatinti vaikus improvizuoti. Džiaugtis kiekvieno vaiko pastangomis, atradimais, padėti realizuoti idėjas ir sumanymus, stiprinti vaiko pasitikėjimą, palankiai vertinti kūrybos savitumą, išradingumą, įdėtas pastangas ir kt. |
|
5–6 žingsnis |
Dainuoja, jaučia ritmą. Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau kvėpuoti. Šoka sudėtingesnius ratelius. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis. Muzikiniuose žaidimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką. Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas.
|
Skatinti vaikus išsakyti savo nuomonę po matyto koncerto, muzikinio spektaklio, pramogos ar vakaronės. Pasirūpinti, kad vaikams netrūktų muzikos instrumentų, žaislų, buities daiktų, savo gamybos instrumentų, su kuriais jie galėtų groti, pritarti dainoms, šokiams, muzikiniams žaidimams. Sudaryti vaikams sąlygas klausytis įvairių epochų, kultūrų ir stiliaus muzikos. |
2.Estetinis suvokimas
Vertybinė nuostata. Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti. Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę. |
Sudaryti galimybes vaikams dalyvauti muzikinėje veikloje ir mokykloje vykstančiuose renginiuose. Sudaryti sąlygas klausyti, stebėti skirtingus meno kūrinius, paskatinti reikšti savo išgyvenimus. Ugdyti estetinį jautrumą. |
|
5–6 žingsnis |
Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė. |
Sugalvoti įvairių būdų, kaip padėti vaikui suvokti ir papasakoti matyto kūrinio siužetą: žiūrėti pasakojimo videoįrašą, klausyti ausinėmis audioįrašo, pasakoti draugui „telefonu“ ir kt. Sudaryti sąlygas suprasti aplinkos grožio svarbą ir jį vertinti. Diskutuoti ieškant vienokių ar kitokių meninių sprendimų. |
3.Kūrybiškumas
Vertybinė nuostata. Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.
| Žingsniai |
Vaikų pasiekimai |
Ugdymo gairės |
|
3–4 žingsnis |
Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes. Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas, kurdamas. |
Kurti saugią, džiaugsmingą, laisvą aplinką, kurioje vaikas gali eksperimentuoti su įvairia saugia medžiaga. |
|
5–6 žingsnis |
Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja. Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip. Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sugalvoja, keičia, pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus. |
Mokyti mokytis ir dirbti grupėje. Ugdyti originalumą – prašyti išsakyti idėjas taip, kad niekas kitas taip nesugebėtų, drąsinti fantazuoti, kurti, nebijoti savo idėjų, sakyti visa, kas tik ateina į galvą. Kurti žaidybinę ir tyrinėjimo aplinką suteikiant įvairių reikiamų priemonių ir medžiagų. Skatinti perkurti pasakas. |
3 – 4 metų ugdytiniams
| · Mokslo ir žinių diena. Rugsėjo pirmosios šventė |
Rugsėjis |
| · Respublikinio projekto veiklos rudenį: „Žaidimų laukas“ |
Rugsėjis, spalis, lapkritis |
| · Sporto ir turizmo diena: „Judėk, draugauk ir sveikas auk“! |
Rugsėjis |
| · Pasivaikščiojimai po lauką, visais metų laikais: Žiūrėk, ką pamačiau“ |
Rugsėjis-gegužis |
| · Adventinė popietė „Advento vainiką nupynę“ |
Lapkritis |
| · Kalėdinis karnavalas: „Nykštukų pilyje“ |
Gruodis |
| · Užgavėnės „Žiema, palik mūsų kiemą“ |
Vasaris |
| · Žemės diena: „Saugokime žemę |
Kovas |
| · Velykinė popietė „Velykų rytą“ |
Balandis |
| · Turizmo diena: „Sportuokime drauge“! |
Gegužis |
| · Vaikų gimtadieniai |
Rugsėjis-Gegužis |
| · Išleistuvės |
Gegužis |
5 – 6 metų ugdytiniams
| · Mokslo ir žinių diena. Rugsėjo pirmosios šventė |
Rugsėjis |
| · Rudenėlio šventė |
Rugsėjis, spalis |
| · „Šventų Kalėdų belaukiant“(projektas) |
Gruodis |
| · Laisvės gynėjų dienos paminėjimas. |
Sausis |
| · Edukacinės veiklos skirtos Lietuvai |
Vasaris |
| · Užgavėnės |
Vasaris |
| · Kaziuko mugė |
Kovas |
| · Velykų belaukiant |
Balandis |
| · Motinos diena |
Balandis |
| · Tėvų susirinkimas „Ugdytinių pasiekimų ir pažangos rezultatai“ |
Gegužis |
| · Palydos į pirmąją klasę |
Gegužis |
| · Edukacinių išvykų diena |
m. m. eigoje |
| · Projekto savaitė „Tarp knygelių“ |
m. m. eigoje |
| · Tėvų susirinkimas „Adaptacija mokykloje, pasirengimas Kalėdų šventėms“ |
gruodis |
VI SKYRIUS
UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
Įstaigoje sukurta ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo sistema, kurią sudaro šios vaiko gebėjimų vertinimo sritys: sveikatos saugojimas, fizinis pasirengimas ir gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, aplinkos pažinimas, kalba ir komunikavimas bei meniniai gebėjimai. Vaikų vertinimas parengtas pagal amžių: 3–4 m., 4–5 m., 5 m. ir daugiau, pagal Jurbarko r. Eržvilko gimnazijos direktoriaus patvirtintą „Priešmokyklinio ikimokyklinio amžiaus vaikų ugymo(si) pasiekimų aprašą”.
Siekiant geriau pažinti vaiką bei užtikrinti globos ir ugdymo įstaigoje bei šeimoje tęstinumą, vertinama kiekvieno naujai atvykusio vaiko adaptacija, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Šiame etape labai svarbus vaiko stebėjimas ir pokalbiai su tėvais (globėjais), padedantys sužinoti iš kokios aplinkos vaikas atėjęs, kokie jo pomėgiai, gebėjimai ir kokie jo šeimos prioritetai.
Kiekvieno grupę lankančio vaiko ugdymosi duomenys renkami nuolat stebint, kaupiant jų darbelius, užrašomi nauji pastebėjimai „Vaiko pasiekimų aplankale“. Tokie stebėjimai leidžia sekti vaiko vystymosi raidą, ją aptarti su kita auklėtoja, tėvais, logopedu. Remiantis vertinimo informacija analizuojamas, koreguojamas ugdymo(si) procesas, pasirenkami veiksmingiausi būdai ir metodai, kad vaikas patirtų sėkmę; rūpinamasi, kad laiku būtų suteikta specialioji pagalba.
Šio vertinimo tikslas – pažinti ugdytinį ir nustatyti turimų pasiekimų lygį, nustatyti vaiko vystymosi raidą, jo daromą pažangą, pokyčius, individualumą, tobulėjimą. Vertinimu siekiama skatinti vaikų ugdymąsi ir raidą, pažinti savo galias, atskleisti vaiko progresą, įstaigos iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Nuolat stebint vaiką, stengiamasi išsiaiškinti, ką jis labiausiai mėgsta veikti, kokius žaidžia žaidimus, kas jam kelia baimę, kas nepatinka, kokia dažniausiai būna jo nuotaika, kaip jis bendrauja su suaugusiaisiais, kaip reiškia džiaugsmą bei pyktį, kokie jo pomėgiai, poreikiai, elgesio ypatumai, ar jis moka klausytis, ar girdi, kas jam sakoma.
Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
Įstaigoje sukurta ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo sistema, kurią sudaro šios vaiko gebėjimų vertinimo sritys: sveikatos saugojimas, fizinis pasirengimas ir gebėjimai, socialiniai įgūdžiai, aplinkos pažinimas, kalba ir komunikavimas bei meniniai gebėjimai. Vaikų vertinimas parengtas pagal amžių: 3–4 m., 4–5 m., 5 m. ir daugiau, pagal Jurbarko r. Eržvilko gimnazijos direktoriaus patvirtintą “Priešmokyklinio ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) pasiekimų aprašą”.
Vertinimas atliekamas du kartus – rudenį ir pavasarį. Įvertinama vaiko veikla pagal visas kompetencijas, duomenis užrašant į atitinkamas lenteles.
„Vaiko pasiekimų aplanką“ (segtuvą) sudaro: vaikų adaptacinės lentelės, gebėjimų pagal veiklos sritis lentelės, vaikų kūrybos darbeliai (spalvinimo darbelis, piešimas guašu, piešimas laisva tema pieštukais ar flomasteriais), tėvų apklausa apie vaiką, vaiko anketa apie save, aprašas apie vaiko ugdymosi pasiekimus, rekomendacijos, pastebėjimai, išvados.
Tėvai apie vaiko ugdymosi pasiekimus supažindinami individualių pokalbių metu, detaliai aptariant jo vystymosi raidą. Segtuvai atiduodami tėvams. Informacija apie vaiko individualius pasiekimus neviešinama.
VII SKYRIUS
NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACINIAI ŠALTINIAI
11. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Ikimokyklinis amžius. V. Gudžinskienė, O. Monkevičienė, D. Jakučiūnienė.
14. „Vėrinėlis“. Knyga auklėtojai 1 d. ir 2 d. Ikimokyklinio ugdymo turinio naujovės ir įgyvendinimo būdai (1995 m.)