Administracinė byla Nr. eA-2376-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02526-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S125404, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentui 2024 m. sausio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ketindamas dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Segamina“ pardavimų vadybininku, tačiau Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 19 d. sprendimu atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes atlikęs patikrinimą atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. sausio 31 d. vykdė individualią veiklą, nedirba jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Todėl Sprendimu buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760301985, galiojantis iki 2025 m. spalio 26 d., nes nutraukta darbo sutartis.
2.2. Pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. Nuo 2021 m. kovo 1 d. jis Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi. Lietuvoje pareiškėjas yra dirbęs nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ir nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d.
2.3. Pareiškėją sieja glaudūs ryšiai su Lietuva dar nuo 2020 metų. Lietuva tapo jo ekonominių, socialinių bei asmeninių interesų centru, čia jis kuria savo gyvenimą bei turi ilgalaikių planų, susijusių būtent su Lietuva. Lietuvoje jis studijavo, o vėliau įsidarbino. UAB „Ekenex“ (toliau – ir Bendrovė) jis įsidarbino bei dirbo nuo 2022 m. spalio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Bendrovė vykdo medienos eksporto bei importo veiklą, o pareiškėjas joje dirbo pardavimų vadybininku. Tačiau 2023 m. pabaigoje Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, pradėjo atleidinėti darbuotojus, augo skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kontrahentams, kol pareiškėjui ir kitiems darbuotojams buvo pasakyta, kad jie yra atleidžiami, nes Bendrovė patiria nuostolių ir toliau negali mokėti jiems atlyginimų. Pareiškėjas iš karto pradėjo ieškoti kito darbo ir rado UAB „Segamina“ bei 2024 m. spalio 3 d. kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo santykių UAB „Segamina“ pagrindu.
2.4. Migracijos departamento darbuotojas nustatė, kad darbo sutartis tarp Bendrovės ir pareiškėjo nutraukta, tačiau priėmė dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o leidimas laikinai gyventi pareiškėjui nebuvo panaikintas, siekiant išduoti jam kitą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Beveik 6 mėnesius vyko pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, kol 2024 m. gegužės 19 d. atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu. Jau kitą dieną buvo priimtas skundžiamas Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pareiškėjui.
2.5. Atsakovas nesiaiškino, ar egzistuoja kiti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjui pagrindai, nesuteikė jam galimybės rasti kitą darbdavį (kai pirmą kartą tai buvo padaryta, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui nebuvo panaikintas, jam leista susitvarkyti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą darbo kitame subjekte pagrindu). Atsakovas, nustatęs aplinkybę, kad su pareiškėju sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta, turėjo jį bent jau iškviesti į pokalbį, suteikti galimybę jam duoti paaiškinimus, tokiu būdu užtikrindamas gero administravimo principo paisymą. Atsakovas formaliai, vienašališkai priėmęs Sprendimą, neišklausęs pareiškėjo paaiškinimų, neištyręs, ar egzistuoja kitas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas, nesuteikęs pareiškėjui galimybės susitvarkyti leidimo laikinai gyventi darbo kitame subjekte pagrindu, elgėsi nesąžiningai, dėl ko buvo priimtas neproporcingas, nepagrįstas bei neteisingas Sprendimas. Atsakovo Sprendimas neproporcingas bei nesąžiningas, juo paskirta neadekvati priemonė – panaikintas leidimas laikinai gyventi, nesuteikiant pareiškėjui galimybės įsidarbinti kitur bei tokiu būdu išlaikyti savo teisėtą statusą Lietuvoje, kur jis gyvena nuo 2020 m.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant sprendimą vertinti pareiškėjo atleidimo iš darbo pagrindus, aplinkybes ar teisėtumą. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai išnyko ir leidimo laikinai gyventi teisinis pagrindas. Pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
3.2. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas neinformavo Migracijos departamento iki ginčijamo Sprendimo priėmimo apie pasikeitusias aplinkybes (dėl darbo sutarties nutraukimo).
3.3. Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose.
3.4. Pareiškėjo apklausa Migracijos departamente, prieš priimant Sprendimą, nieko nebūtų pakeitusi, nes buvo nutraukta darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės.
3.5. Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, todėl jis atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3.6. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Migracijos departamentas nurodo Sprendime taip pat įvertinęs ir tai, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti UAB „Segamina“, tačiau 2024 m. gegužės 19 d. Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. R. skundą.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ketindamas dirbti UAB „Segamina“ pardavimų vadybininku. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 24S125404 atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
5.2. Atlikęs patikrinimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. sausio 31 d. vykdė individualią veiklą, taip pat nedirbo jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse.
5.3. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Ekenex“ 2023 m. lapkričio 6 d. nutraukė darbo sutartį su asmeniu [pareiškėju], kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė skundžiamą 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S125404 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Teismas, pažymėjęs, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija būtent Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. spalio 26 d., nes nutraukta darbo sutartis su pareiškėju, vadovavosi Įstatymo nuostatomis, vertino pareiškėjo skunde (nutarties 2.3 p.) nurodytas darbo sutarties nutraukimo aplinkybes ir nustatė, jog prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo darbdaviu buvo nurodyta UAB „Ekenex“. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo įsidarbinti tik šioje Bendrovėje, ir tik dirbdamas joje galėjo teikti prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio pakeitimo, o nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai, išnyko ir teisinis pagrindas pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kuriuo buvo išduotas leidimas.
7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau atsakovas priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje ginčijamas tik atsakovo Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamo Sprendimo ir sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo atsisakymo pagrindai yra skirtingi. Nagrinėjamu atveju Sprendimo priėmimo pagrindas yra 2023 m. lapkričio 6 d. nutraukta darbo sutartis su pareiškėju.
8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo neproporcingumo, priimto vienašališkai, formaliai nesiaiškinant dėl kitų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo pagrindų, nesuteikiant jam galimybės rasti kitą darbdavį, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria išaiškinta, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.
9. Kadangi pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kitaip interpretuoti Įstatymo nuostatas, priešingai nei nurodyta Sprendime, įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, teismas pažymėjo, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Teismas sprendė, kad Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikytos priemonės – motyvuotos.
10. Aptaręs VAĮ nuostatas individualių administracinių sprendimų priėmimo aspektu bei jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nusprendė, kad Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Migracijos departamento sprendimas Nr. 24S125404, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Nenustatęs teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, teismas atmetė pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
11. Pareiškėjas M. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 24S125404, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas nuolatinis (pagal bylos duomenis – laikinas) leidimas gyventi Nr. 760301985, galiojantis iki 2025 m. spalio 26 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, atsakovo Sprendimo motyvus bei teisinį pagrindą, laikosi pozicijos, jog netekęs darbo UAB „Ekenex“ ne dėl savo kaltės, sąžiningai ir tuoj pat ėmėsi veiksmų, siekdamas sudaryti sau sąlygas pragyventi Lietuvoje, bei nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:
12.1. Atsakovas nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto išsamumo principo, nes Sprendime yra keletas neaiškių sakinių, pagal kuriuos neaišku remiantis kokiomis aplinkybėmis Sprendimas buvo priimtas. Sprendimas prieštarauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, nes atsakovas nenustatė jokių juridinių faktų viseto (pvz., tai, kad UAB „Ekenex“ bankrutavo).
12.2. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja Įstatymo nuostatas. Nelegalaus darbo ir jo apraiškų kontrolė ir prevencija yra Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prioritetinė veiklos sritis, tuo tikslu ji aktyviai vykdo rizikingų ūkio subjektų tikslinius tikrinimus siekiant išsiaiškinti nelegalaus darbo faktus.
12.3. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, o leidimą laikinai gyventi atsakovas išdavė pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškėjas teisėtai atvyko į šalį. Atsakovas Įstatymo nuostatas turėtų taikyti ne tik atsižvelgiant į kitas Įstatymo nuostatas, bet ir į kitų įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą. Pareiškėjas, sužinojęs apie UAB „Ekenex“ bankrotą, 2023 m. spalio 16 d. įsteigė UAB „Rizpak“, gauna pajamas, moka mokesčius, pareiškėjo įmonėje dirba 4 asmenys, tai reiškia, jog pareiškėjo veikla yra naudinga visuomenei ir vykdant Sprendimą būtų padaryta žala ne tik pareiškėjui, bet ir pareiškėjo įmonėje dirbantiems asmenims, valstybei.
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir papildomai nurodo, kad:
13.1. Pareiškėjas neneigia, kad Bendrovė su juo sutartį nutraukė, taigi nėra ginčo dėl bylos esminių faktinių aplinkybių. Nei pareiškėjas, nei UAB „Ekenex“ nepateikė duomenų apie nutrauktą darbo sutartį 2023 m. lapkričio 6 d. Šie duomenys paaiškėjo tik tuomet, kai Migracijos departamentas sutikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis. Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu yra išduodamas konkrečiam darbdaviui.
13.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016), užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017). Gero administravimo principas apima teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo M. R. leidimą laikinai gyventi Nr. 760301985, galiojantį iki 2025 m. spalio 26 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs visas faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino bei neatsižvelgė į pareiškėjo individualias aplinkybes.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo pačiu pastebėtina, jog teismas, nurodydamas Migracijos departamento 2024 m. gegužės 19 d. sprendimą, klaidingai nurodė jo numerį vietoj Nr. 24S124528 nurodydamas Nr. 24S125404, tačiau šis rašymo apsirikimas teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo rezultatui neturi.
19. Įstatymo 50 straipsnio (Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai) 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
20. Byloje nustatyta, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, jog UAB „Ekenex“ darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. lapkričio 6 d. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba, tačiau, Sodros duomenimis, nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. sausio 31 d. vykdė individualią veiklą. Nei pareiškėjas, nei UAB „Ekenex“ nepateikė duomenų apie 2023 m. lapkričio 6 d. nutrauktą darbo sutartį, nors prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra išduodamas būtent konkrečiam darbdaviui. Šie duomenys paaiškėjo tik tuomet, kai Migracijos departamentas sutikrino Sodros duomenis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024; ir kt.).
21. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad aplinkybės, jog UAB „Ekenex“ nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024; 2024 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1755-525/2024; ir kt.).
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023). Nors pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo jokios galimybės paaiškinti situacijos, nurodyti tikrąsias faktines aplinkybes, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jis nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus, ar būtų pagrindu spręsti, kad atsakovui priimant Sprendimą buvo pažeisti pareiškėjo nurodyti viešojo administravimo principai.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų aplinkybių ir taikytų teisės normų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.
24. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
25. Vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 2 dalimi, už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 Eur žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjo atstovas apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Pareiškėjo atstovas Darius Karvelis už apeliacinį skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo atstovui grąžinama permokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjo M. R. atstovui Dariui Karveliui jo 2024 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 221 sumokėto žyminio mokesčio permoką – 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ernestas Spruogis
Milda Vainienė