Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 35, 44, 83, 113, 114, 141 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-734 IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
2016 m. birželio 8 d. Nr. 575
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–26 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35, 44, 83, 113, 114, 141 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-734 (toliau – projektas) ir su juo susijusiems įstatymų projektams dėl šių priežasčių:
1. Projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintos politinių organizacijų sąvokos kaip teisiškai neturinčios prasmės, kadangi nuo Konstitucijos priėmimo dienos neiškilo poreikis šią sąvoką apibrėžti ir reglamentuoti atskiru įstatymu. Pažymėtina, kad, nors atskiras teisės aktas nereguliuoja juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė organizacija, steigimo, veiklos, teisių, pabaigos ar veiklos nutraukimo aspektų, tačiau vienokia ar kitokia forma politinės organizacijos Lietuvos Respublikoje gali būti steigiamos ir gali veikti, todėl politinių organizacijų pašalinimas iš teisės sistemos ribotų piliečių ir kitų asmenų politinių teisių įgyvendinimo galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), formuluodamas oficialiosios konstitucinės rinkimų teisės doktrinos nuostatas, savo nutarimuose yra pateikęs politinių organizacijų sampratą. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad pagal Konstituciją gali būti ir tokių organizacijų, kurios įsteigtos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti, tačiau kartu keliančios tam tikrus politinius siekius, inter alia, dalyvauti rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas. Tokios organizacijos atitiktų konstitucinę politinių organizacijų sampratą. Taip Konstitucinis Teismas, pateikdamas nuomonę dėl politinių organizacijų sąvokos, patvirtino, kad Konstitucija pripažįsta ir palaiko susivienijimų, kaip viešai veikiančių interesų grupių, įvairovę, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas šią įvairovę susiaurintų.
2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad politinių organizacijų samprata apima ne tik nuolatines politines organizacijas, bet ir tokias politines organizacijas, kurios steigiamos, kad dalyvautų konkrečiuose rinkimuose. Apie tai taip pat pažymėjo Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnio (2008 m. gegužės 8 d., 2009 m. vasario 12 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Įgyvendinant šį Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame buvo pažymėta ir tai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įtvirtintų išimtinę politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisę dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, buvo pakeisti Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas (toliau – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas) ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) – juose nustatyta, kad šalia politinių partijų kandidatų sąrašus rinkimuose gali kelti ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Šiuo metu galiojančiuose Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyta, kad visuomeninis rinkimų komitetas – pagal atitinkamo įstatymo reikalavimus sudaryta rinkėjų grupė, kuri steigiama turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą ar į savivaldybės tarybą, o tai atitinka Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuluotą politinių organizacijų sąvoką (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Projektu siūlomas reguliavimas, pagal kurį politinių organizacijų samprata būtų pašalinta iš politinės sistemos, gali suvaržyti piliečiams Konstitucijoje ir rinkimų įstatymuose garantuojamą teisę dalyvauti demokratiškuose rinkimuose.
3. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje bus taikomas 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (toliau – Reglamentas). Vadovaujantis Reglamento 2 straipsniu, Europos politinė partija apibrėžiama kaip politinę programą turinti organizacija, kurios nariai yra nacionalinės politinės partijos arba piliečiai, susibūrę į politinę partiją, ir kuriai atstovaujama keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Todėl manytina, kad Europos politinės partijos taip pat turėtų būti laikomos politinėmis organizacijomis. Nors Europos politinėms partijoms nebus suteikiama teisė siūlyti kandidatų dalyvauti nacionaliniuose ar Europos Parlamento rinkimuose ir referendumų kampanijose, tokių susivienijimų veikla neturėtų būti ribojama, sudarant prielaidas teisinio reguliavimo neapibrėžtumui, t. y. Konstitucijoje atsisakius politinių organizacijų sąvokos.