LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIgos veiklos kokybės gerinimo priežiūros tvarkos aprašo PATVIRTINIMO

 

 

2018 m. sausio 3 d. Nr. V-9

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 64 straipsnio 6 dalimi,

 

t v i r t i n u Švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūros tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministrė                                                     Jurgita Petrauskienė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2018 m. sausio 3 įsakymu Nr. V-9

 

ŠVIETIMO ĮSTAIGOS VEIKLOS KOKYBĖS GERINIMO PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja švietimo įstaigos (mokyklos ir švietimo pagalbos įstaigos) veiklos kokybės gerinimo priežiūros (toliau – priežiūra) paskirtį, uždavinius, principus ir atlikimo tvarką. Aukštosios mokyklos veiklos kokybės gerinimo priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.

2. Priežiūrą vykdo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), atsižvelgdama (atsižvelgdami) į švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos rezultatus. Nevalstybinės švietimo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas) dėl priežiūros atlikimo gali kreiptis pagalbos į Švietimo ir mokslo ministeriją.

3. Priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymu, kitais teisės aktais ir šiuo Aprašu.

4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme vartojamas sąvokas.

5. Priežiūra turi būti vykdoma, jei švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai. Taip pat priežiūra gali būti vykdoma, siekiant suteikti švietimo įstaigai pagalbą, kad ji pasiektų geresnių veiklos rezultatų.

 

II SKYRIUS

PRIEŽIŪROS PASKIRTIS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

 

6. Priežiūros paskirtis – sudaryti sąlygas švietimo įstaigai kryptingai tobulinti savo veiklą, siekiant sumažinti teikiamo švietimo ir veiklos kokybės skirtumus tarp švietimo įstaigų.

7. Uždaviniai:

7.1. atsižvelgiant į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus, nustatyti švietimo įstaigos veiklos sritis ir kokybės aspektus, kurių tobulinimas leistų padidinti švietimo įstaigos veiklos efektyvumą;

7.2. suteikti švietimo įstaigai tikslingą pagalbą;

7.3. paskatinti švietimo įstaigos bendruomenę prisiimti atsakomybę už veiklos rezultatus;

7.4. sutelkti pastangas, siekiant švietimo įstaigos veiklos kokybės pagerėjimo.

8. Priežiūra atliekama vadovaujantis šiais principais:

8.1. kontekstualumo atliekant priežiūrą pripažįstamas tos švietimo įstaigos socialinis, ekonominis, kultūrinis ir technologinis kontekstas;

8.2. skaidrumo – priežiūrą atliekantys asmenys, švietimo įstaigos vadovas, bendruomenė dalijasi informacija, viešai diskutuoja dėl veiklos kokybės gerinimo priemonių ir rezultatų;

8.3. nešališkumo priežiūra grindžiama patikimais duomenimis, gautais iš keleto šaltinių, švietimo įstaigos veikla vertinama pagal iš anksto nustatytus ir sutartus rodiklius (laukiamus rezultatus);

8.4. rizikos mažinimo priežiūra siekiama mažinti netinkamai organizuojamo ugdymo (mokykloje) ar teikiamos nekokybiškos paslaugos (švietimo pagalbos įstaigoje) riziką;

8.5. optimalumo – priežiūra atliekama vadovaujantis aiškiais kriterijais, derančiais su švietimo įstaigai ir vadovui keliamais tikslais ir uždaviniais, naudojant adekvačius išteklius.

 

III SKYRIUS

PRIEŽIŪROS ATLIKIMO TVARKA

 

9. Po švietimo įstaigos vadovo metų veiklos įvertinimo Aprašo 5 punkte numatytais atvejais švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) paskirtas asmuo priima sprendimą atlikti priežiūrą ir paskiria švietimo kokybės gerinimo kuratorių (toliau – kuratorius).

10. Nevalstybinės švietimo įstaigos savininkas (dalyvių susirinkimas) dėl žmogiškųjų išteklių stokos negalintis užtikrinti kuratoriaus skyrimo, dėl kuratoriaus rekomendavimo gali kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją.

11. Kuratorius skiriamas teikti pagalbą švietimo įstaigai rengiant švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo planą (toliau – kokybės gerinimo planas), koordinuoti ir vertinti kokybės gerinimo procesą.

12. Kuratorius, įvertinęs situaciją švietimo įstaigoje, gali kreiptis į švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos paskirtą asmenį dėl kokybės gerinimo konsultanto (toliau – konsultantas) iš švietimo ekspertų (kompetentingų švietimo įstaigų vadovų, mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų) paskyrimo teisės aktų nustatyta tvarka. Konsultantui, kuris teikia sisteminę pagalbą gerinant veiklos kokybę priežiūros laikotarpiu, mokama teisės aktų nustatyta tvarka.

13. Ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo priežiūros pradžios parengiamas kokybės gerinimo planas, kurį pasirašo švietimo įstaigos vadovas, suderinęs su kuratoriumi ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) paskirtu asmeniu.

14. Kokybės gerinimo plano turinys:

14.1. švietimo įstaigos veiklos kokybės aspektai, kuriais bus gerinama kokybė;

14.2. priemonės, atitinkančios kiekvieną kokybės gerinimo aspektą;

14.3. pagalba (metodinė, informacinė, materialinė, teisinė ar kita), kurią teiks švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas ar jo įgaliotas asmuo;

14.4. laukiami rezultatai – siekiniai ar rodikliai (toliau – vertinimo rodikliai), kuriais bus grindžiamas kokybės pagerėjimo vertinimas. Kiekvienam kokybės gerinimo aspektui numatoma keletas vertinimo rodiklių;

14.5. numatytų priemonių įgyvendinimo terminai.

15. Privalomi švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo aspektai:

15.1. mokymosi pasiekimai, ugdymo procesas ir jo organizavimas, pagalbos teikimas (bendrojo ugdymo mokyklos);

15.2. ugdytinių ir jų tėvų poreikių tenkinimas, saugumas (ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos);

15.3. mokymo organizavimas, mokymo(-si) rezultatyvumas ir veiklos efektyvumas (profesinio mokymo įstaigos);

15.4. paslaugų gavėjų (mokyklų, mokytojų, mokinių ir jų tėvų) pasitenkinimas (švietimo pagalbos įstaigos).

16. Kiti kokybės gerinimo aspektai į kokybės gerinimo planą įtraukiami atsižvelgiant į švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo, išorinio vertinimo (jei jis buvo atliekamas) ir veiklos įsivertinimo rezultatus.

17. Kokybės gerinimo plano įgyvendinimo trukmė suderinama su švietimo įstaigos vadovo metų veiklos vertinimo terminais, kad vertinant vadovo metų veiklą būtų žinomas kokybės gerinimo rezultatas.

18. Švietimo įstaiga kartu su kuratoriumi periodiškai aptaria veiklos kokybės gerinimo eigą. Bendru kuratoriaus ir švietimo įstaigos vadovo sutarimu, suderinus su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) paskirtu asmeniu, galimi kokybės gerinimo plano pakeitimai.

19. Likus 1 mėnesiui iki švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo, švietimo įstaiga kartu su kuratoriumi parengia kokybės gerinimo ataskaitą, kurioje pateikiamos argumentuotos išvados dėl švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo. Ataskaita pateikiama švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą vertinančioms institucijoms.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20. Priežiūrai organizuoti ir vykdyti naudojamos valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

_______________________