BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2016 m. vasario 5 d. Nr. TS-16
Birštonas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Birštono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. TS-54 „Dėl Birštono savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų tvirtinimo‘‘.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Birštono savivaldybės tarybos
2008 m. balandžio 7 d.
sprendimu Nr. TS-54
(Birštono savivaldybės tarybos
2016 m. vasario 5 d.
sprendimo Nr. TS-16 redakcija)
BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ETIKOS KOMISIJOS
VEIKLOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Birštono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau vadinama – Komisija) nuostatai nustato Komisijos funkcijas, teises, pareigas, Politiko elgesio tyrimo, Komisijos sudarymo, jos darbo organizavimo, Komisijoje priimamų sprendimų ir jų paskelbimo tvarką ir kitus su Komisijos veikla susijusius klausimus.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vietos savivaldos įstatymu, Valstybės politikų elgesio kodeksu (toliau vadinama – Kodeksas), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, kitais teisės aktais, Savivaldybės tarybos sprendimais, šiais nuostatais, pagarba žmogui, valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atskaitomybės principais esant skirtingoms politinėms, religinėms pažiūroms ir įsitikinimams.
II. KOMISIJOS FUNKCIJOS
6. Komisija atlieka šias funkcijas:
6.1. prižiūri, kaip savivaldybės tarybos nariai laikosi šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
6.2. analizuoja savivaldybės tarybos narių nedalyvavimo savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir šio įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
6.3. tiria ir priima sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties šio įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
6.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
6.5. teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą dėl savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutraukimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės tris savivaldybės tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;
6.6. tarybos narių, mero, savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
6.7. Pradeda Tarybos nario elgesio tyrimą esant bent vienam iš šių pagrindų:
6.7.1. fizinio ar juridinių asmens skundas, kreipimasis ar pranešimus (toliau – skundas) apie Politiko galimai padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų, ar institucijos, kurioje Politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose Politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas);
III. POLITIKO ELGESIO TYRIMAS
7. Komisija tyrimą pradeda ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šiose nuostatų 6.7 punkte nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai. Anoniminių skundų Komisija nenagrinėja. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neskaičiuojamas Politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai Politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviems mėnesiams, pratęsti šiame punkte nustatytą terminą.
8. Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja Politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo Politiko iki pranešime nurodytos datos pateikti Komisijai rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą Politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia registruotu laišku.
9. Atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę:
9.1. apklausti valstybės politiką, kurio elgesys tiriamas, bei kitus asmenis, susijusius su valstybės politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla;
9.2. apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą;
9.3. teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją;
10. Atlikdami tyrimą, Komisijos nariai privalo:
10.2. laikyti paslaptyje duomenis ar žinias, kuriuos jie sužinojo vykdydami tyrimą, jeigu tokie duomenys ar žinios sudaro valstybės, komercinę, banko, tarnybos arba kitą įstatymų saugomą paslaptį;
11. Šių Nuostatų 10 dalies nuostatos taikomos ir Komisiją aptarnaujantiems darbuotojams, ir pasitelktiems specialistams.
12. Atlikdami tyrimą, Komisijos nariai, Komisiją aptarnaujantys darbuotojai ir jos pasitelkti specialistai netrikdo valstybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų ar organizacijų darbo ir privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados.
13. Komisijos nariai už šiame straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
14. Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę:
15. Valstybės politikas, teikiantis Komisijai paaiškinimus, negali būti verčiamas teikti paaiškinimus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
16. Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šių nuostatų V skirsnyje numatytus sprendimus. Apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta valstybės politikui. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimą.
17. Pakartotiniai skundai apie galimą politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai gautame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Komisijos priimtas sprendimas yra galimai neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio skundo gavimo. Komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal šių nuostatų III skirsnyje nustatytas procedūras.
IV. KOMISIJOS SUDARYMAS, JOS DARBO ORGANIZAVIMAS
18. Komisija sudaroma Tarybos sprendimu Tarybos įgaliojimų laikui iš Tarybos narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
19. Komisijos pirmininką skiria Taryba mero teikimu, savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, jeigu toks yra. Komisijos nariai pirmajame Komisijos posėdyje išsirenka Komisijos pirmininko pavaduotoją Komisijos pirmininko siūlymu. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas, šios funkcijos įrašomos į jo pareigybės aprašymą. Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys.
20. Komisijos veiklą techniškai aptarnauja Birštono savivaldybės administracija, kuri sudaro sąlygas Komisijai vykdyti nustatytas funkcijas.
21. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kurie yra vieši, bet Komisija gali savo sprendimu rengti uždarus posėdžius, kuriuose gali dalyvauti tik Komisijos kvieti asmenys. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja Komisijos narių dauguma. Komisijos posėdžiui pirmininkauja Komisijos pirmininkas, o jei jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas. Jeigu posėdyje nedalyvauja Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, Komisijos nariai tam posėdžiui pirmininkauti iš Komisijos narių išsirenka posėdžio pirmininką. Posėdyje gali dalyvauti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau VTEK) atstovai. Posėdyje Komisija priima Valstybės politikų elgesio kodekse ir šiuose nuostatuose numatytus sprendimus, taip pat neprivalomojo pobūdžio nutarimus organizaciniais ar kitais klausimais.
23. Pranešimui Komisijos posėdyje svarstomu klausimu paprastai skiriama 10 minučių, pasisakymui - 5 minutės. Kalbėti dėl to paties klausimo Komisijos narys gali ne daugiau kaip 2 kartus. Antrajam pasisakymui skiriamos 2 minutės. Pranešėjo baigiamajai kalbai skiriamos 3 minutės. Komisijos posėdžio pirmininkas gali leisti kalbėti ir kitiems posėdžio dalyviams; vienam kalbėtojui skiriama ne daugiau kaip 3 minutės.
24. Komisijos pirmininkas:
24.3. kviečia į Komisijos posėdžius specialistus ir kitus asmenis, susijusius su nagrinėjamu klausimu;
25. Komisijos pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas, vykdo Komisijos pirmininko pareigas jo atostogų, komandiruočių, laikino nedarbingumo metu ir kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų.
26. Komisijos narys turi teisę:
26.4. pareikšti pastabas ir teikti pasiūlymus dėl Komisijos posėdžio protokolo per 3 dienas po jo pasirašymo;
27. Komisijos narys, negalintis dalyvauti Komisijos posėdyje, privalo apie tai pranešti Komisijos pirmininkui. Dėl svarbių priežasčių negalintis dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos narys gali raštu pateikti dėl svarstomų klausimų savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta Komisijos posėdyje ir įrašyta į protokolą. Tokia nuomonė balsavimu nelaikoma.
28. Komisijos nariui be pateisinamos priežasties nedalyvavus Komisijos posėdžiuose daugiau kaip 3 kartus iš eilės, Komisijos pirmininkas turi teisę siūlyti Tarybai jį pakeisti.
29. Komisijos nariai sprendimą dėl svarstomo klausimo priima atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Balsuojant kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Šiuo atveju Komisijos pirmininkas neturi teisės susilaikyti.
30. Komisijos narys negali balsuoti dėl svarstomo klausimo, jeigu yra yra galimas viešųjų ar privačiųjų interesų konfliktas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, jis privalo apie tai informuoti posėdžio dalyvius ir nusišalinti nuo klausimo rengimo, svarstymo ir priėmimo. Nusišalinimo faktas nurodant nusišalinusio nario vardą ir pavardę, užfiksuojamas protokole.
31. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokolą rašo Komisijos atsakingasis sekretorius. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų pavadinimai, svarstymo eiga ir svarstyti dokumentai bei priimti sprendimai. Posėdžio protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
32. Jeigu dėl Komisijos posėdžio metu priimto sprendimo Komisijos narys (nariai) pareiškia atskirąją nuomonę, ji įrašoma į posėdžio protokolą.
33. Komisijos atsakingasis sekretorius:
V. KOMISIJOS SPRENDIMAI
35. Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos, savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio reglamento 27 punkte numatytus sprendimus. Apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios Komisija praneša Politikui. Komisija šį pranešimą Politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia registruotu laišku. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimo.
36. Komisijos priimti sprendimai yra galutiniai ir neteismine tvarka neskundžiami. Pakartotiniai skundai apie galimą Politiko padarytą pažeidimą nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai yra nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atlikto tyrimo metu, ir dėl to Komisijos priimtas sprendimas yra galimai neteisingas. Dėl pakartotinio tyrimo būtinumo sprendžia Komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tokio skundo gavimo. Komisijai nusprendus pradėti pakartotinį tyrimą, jis atliekamas pagal nuostatuose numatytas procedūras.
37. Politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus:
37.1. konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė Kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politikų elgesio principų ar reikalavimų;
37.2. konstatuoti, kad Politikas pažeidė Kodekse, ar institucijoje, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus.
37.3. rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais;
38. Komisija gali nutraukti tyrimą, jeigu iki tyrimo pabaigos Politikas savo elgesį ar veiklą pripažino neetiškais, nesuderinamais su savo pareigomis ar institucija, kurioje jis eina pareigas, ir dėl to viešai atsiprašė.
39. Apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, ir Politikui, dėl kurio priimtas sprendimas.
40. Po kiekvieno Komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik Komisijos pirmininkas ar Komisijos įgaliotas jos narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti Komisija.
VI. KOMISIJOS SPRENDIMŲ ĮFORMINIMAS
43. Komisijos atliktas tyrimas įforminamas sprendimu. Komisijos priimtame sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant atitinkamą sprendimą.
44. Komisijos priimamą sprendimą sudaro šios dalys: įžanginė, aprašomoji – motyvuojamoji ir rezoliucinė:
44.1. įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma sprendimo priėmimo data ir vieta; komisijos pavadinimas; posėdyje dalyvaujantys asmenys; komisijos sekretorius; asmens, kurio veikla tiriama, vardas, pavardė ir pareigos; tiriami asmens veiksmai;
44.2. aprašomojoje-motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma:
komisijos nustatytos faktinės aplinkybės; asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimai; įrodymai, kuriais grindžiamos komisijos išvados; argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai; nuorodos į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant;
VII. INFORMACIJOS TEIKIMAS
48. Po kiekvieno Komisijos posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik Komisijos pirmininkas ar Komisijos įgaliotas jos narys ir tik tokį, kokį įgaliojo pateikti Komisija.
49. Informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys. Komisijos nariai, posėdyje pareiškę atskirąją nuomonę dėl tyrimo išvadų, turi teisę apie tai pateikti informaciją.