TEISĖJŲ TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL TEISĖJŲ TARYBOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2017 m. vasario 24 d. Nr. 13P-30-(7.1.2)

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 2 punktu, Teisėjų taryba n u t a r i a:

1.    Patvirtinti Teisėjų tarybos darbo reglamentą (pridedama).

2.    Pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 13P-87-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento patvirtinimo“.

 

 

 

Pirmininkas                                                                                                     Rimvydas Norkus

 

 

Sekretorius                                                                                                       Ramūnas Gadliauskas

 


 

PATVIRTINTA

Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d.

nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2)

 

TEISĖJŲ TARYBOS DARBO REGLAMENTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  Teisėjų tarybos darbo reglamentas nustato Teisėjų tarybos darbo tvarką.

2.  Teisėjų taryba (toliau Taryba) – vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.

3.  Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu (toliau – Teismų įstatymas), kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiuo reglamentu.

4.  Tarybos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, demokratijos, nepriklausomumo, viešumo, skaidrumo ir teisėtumo principais.

5.  Taryba už savo veiklą yra atskaitinga Visuotiniam teisėjų susirinkimui.

 

II SKYRIUS

TARYBA, JOS SUDARYMAS

 

6.  Tarybą sudaro 23 nariai:

6.1. pagal pareigas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;

6.2. Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris – iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, po vieną – iš  kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų apygardos administracinių teismų ir po vieną – nuo kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.

7.  Tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį nei penkerių metų teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta drausminė nuobauda.

8.  Tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai.

 

III SKYRIUS

TARYBOS VADOVYBĖ

 

9.  Tarybos vadovybę sudaro Tarybos pirmininkas, Tarybos pirmininko pavaduotojas ir Tarybos sekretorius.

10.  Tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Tarybos narių slaptu balsavimu renka Taryba.

11.  Tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir Tarybos sekretorius laikomi išrinktais, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Jei, rinkimuose dalyvaujant trims ar daugiau kandidatų, nė vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip pusės Tarybos narių balsų, organizuojamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du didžiausią balsų skaičių surinkę kandidatai. Rinkimuose dalyvaujant dviem kandidatams arba pakartotinio balsavimo metu nė vienam kandidatui nesurinkus daugiau kaip pusės Tarybos narių balsų, organizuojami nauji Tarybos vadovybės nario rinkimai.

12.  Naujoji Taryba savo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių renka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Visuotinio teisėjų susirinkimo, išrinkusio naująją Tarybą, pirmajame sušauktame Tarybos posėdyje. Šį posėdį pradeda ir Tarybos pirmininko rinkimus organizuoja didžiausią teisėjo darbo stažą turintis Tarybos narys.

13.  Pasibaigus Tarybos vadovybės arba kurio nors jos nario dvejų metų kadencijai, išskyrus šio reglamento 12 punkte numatytu atveju, arba jo įgaliojimams pasibaigus anksčiau laiko, Taryba ne vėliau kaip per mėnesį šio reglamento 11 punkte nustatyta tvarka išrenka naują Tarybos vadovybę arba jos narį.

14.  Kadenciją baigęs Tarybos vadovybės narys laikinai eina pareigas tol, kol vietoj jo išrenkamas naujas Tarybos vadovybės narys.

15.  Tarybos vadovybės nario įgaliojimai anksčiau laiko pasibaigia jam atsistatydinus arba pasibaigus jo, kaip Tarybos nario, įgaliojimams Teismų įstatyme nustatytais atvejais.

16.  Tarybos pirmininkas:

16.1. šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

16.2. kartu su Tarybos sekretoriumi pasirašo Tarybos priimtus nutarimus, kartu su posėdžių sekretoriumi – Tarybos posėdžių protokolus;

16.3. teikia pavedimus Tarybos nariams;

16.4. Tarybos vardu Visuotiniam teisėjų susirinkimui teikia Tarybos veiklos ataskaitą;

16.5. veikia Tarybos vardu, atstovauja Tarybai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose;

16.6. atstovauja Tarybai kitose valstybėse bei tarptautinėse institucijose teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

16.7. konkrečiais atvejais gali įgalioti atskiras savo funkcijas atlikti Tarybos pirmininko pavaduotoją, sekretorių ar kitą Tarybos narį.

17.  Tarybos pirmininko pavaduotojas:

17.1.  atlieka Tarybos pirmininko funkcijas, jo nesant;

17.2.  kuruoja Tarybos pirmininko pavestas Tarybos veiklos sritis.

18.  Tarybos sekretorius:

18.1. koordinuoja:

18.1.1. Tarybos posėdžio darbotvarkės projekto rengimą;

18.1.2. medžiagos Tarybos posėdžiui rengimą;

18.1.3. Tarybos nutarimų projektų rengimą;

18.2. kartu su Tarybos pirmininku pasirašo Tarybos priimtus nutarimus.

19.  Jei Tarybos pirmininko nėra, jo funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas, nesant pavaduotojo – didžiausią teisėjo darbo stažą turintis Tarybos narys.

20.  Jei Tarybos sekretoriaus nėra, jo funkcijas atlieka Tarybos posėdyje išrinktas Tarybos narys.

 

IV SKYRIUS

TARYBOS KOMPETENCIJA

 

21.  Taryba:

21.1. slaptu balsavimu renka Tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir Tarybos sekretorių;

21.2. tvirtina Tarybos darbo reglamentą;

21.3. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų;

21.4. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų;

21.5. motyvuotai pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo;

21.6. sudaro Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, iš šios komisijos narių renka jos pirmininką, tvirtina šios komisijos nuostatus bei egzamino programą;

21.7. tvirtina Asmenų įrašymo į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą tvarkos aprašą bei Asmenų įrašymo į Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarkos aprašą;

21.8. sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas, komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančias kitokių formų struktūras, padedančias įgyvendinti Teisėjų tarybos funkcijas, ir tvirtina jų veiklą reguliuojančius teisės aktus;

21.9. slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius (teisėjus), iš šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir Teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus;

21.10.  nustato kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių teisėjų rinkimo tvarką; slaptu balsavimu renka ir skiria Teisėjų garbės teismo narius teisėjus ir Teismų įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų, iš paskirtų Teisėjų garbės teismo narių teisėjų renka Teisėjų garbės teismo pirmininką;

21.11.  tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;

21.12.  išklauso Teisėjų drausmės ir etikos komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas;

21.13.  tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų;

21.14.  renka ir skiria Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narius teisėjus, iš paskirtų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką;

21.15.  nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles;

21.16.  tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus;

21.17.  tvirtina Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius lektorių reikalavimus;

21.18.  tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus bei jų aprašymus;

21.19.  svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų, pateikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;

21.20.  išklauso Nacionalinės teismų administracijos veiklos ataskaitas;

21.21.  kasmet ne vėliau kaip iki kovo 31 d. Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje viešai paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą;

21.22.  šaukia eilinius, prireikus ir neeilinius Visuotinius teisėjų susirinkimus;

21.23.  bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

21.24.  bendradarbiauja su kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais;

21.25.  tvirtina teisėjų, pretendentų į apylinkės teismo teisėjus, asmenų, nesančių teisėjais ir siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, siuntimo tikrintis sveikatą išdavimo tvarką;

21.26.  atlieka bet kurio teismo administracinės veiklos priežiūrą;

21.27.  sprendžia kitus Teismų įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus klausimus.

 

V SKYRIUS

TARYBOS TEISĖS

 

22.  Taryba, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

22.1. gauti iš valstybės institucijų informaciją, kurios reikia Tarybos funkcijoms atlikti;

22.2. į Tarybos posėdžius kviesti suinteresuotų ar kompetentingų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar organizacijų atstovus, ekspertus ar specialistus;

22.3. paskirti Tarybos narius į komisijas ar komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančias kitokių formų struktūras;

22.4. sudaryti nuolatines ar laikinąsias komisijas, komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančias kitokių formų struktūras, įtraukti į jas ekspertus ar specialistus, Tarybos prašymu deleguotus teismų, valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, organizacijų;

22.5. atlikdama administracinės veiklos priežiūrą sudaryti komisiją, į kurią gali būti įtraukti kitų teismų teisėjai, taip pat kitų institucijų, įstaigų specialistai, mokslininkai, visuomenės atstovai Administravimo teismuose nuostatuose numatyta tvarka;

22.6. rengti pasiūlymus, kaip pakeisti ar papildyti su teismų savivalda, administravimu ir kitais teismų veiklos klausimais susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus;

22.7. pagal savo kompetenciją palaikyti ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

22.8. siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui;

22.9. kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl konsultacijos teisėjų etikos klausimais; 

22.10.  apskųsti Teisėjų garbės teismo sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui;

22.11.  priimti sprendimą dėl neatidėliotino teisėjo siuntimo tikrintis sveikatą Teismų įstatymo nustatyta tvarka, po paskutinio teisėjo sveikatos patikrinimo nepraėjus penkeriems metams, jei yra gauta reikšmingų žinių apie teisėjo sveikatos, psichologinės būsenos problemą, trukdančią atlikti pareigas.

 

VI SKYRIUS

TARYBOS NARIO TEISĖS IR PAREIGOS

 

23.  Tarybos narys turi tokias teises:

23.1. siūlyti įtraukti klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę ir pateikti su juo susijusią medžiagą;

23.2. pasisakyti Tarybos posėdžiuose, teikti pasiūlymų ir balsuoti juose svarstomais klausimais;

23.3. negalėdamas dalyvauti Tarybos posėdyje, iki posėdžio pradžios dėl svarstomų klausimų raštu pateikti savo argumentuotą nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje;

23.4. gauti medžiagą, susijusią su Tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais;

23.5. teisės aktų nustatyta tvarka gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų;

23.6. siūlyti Tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir Tarybos sekretoriaus kandidatūras;

23.7. dalyvauti Tarybos sudaromų komisijų, komisijoms pagal savo funkcinę paskirtį prilygstančiose kitokių formų struktūrų veikloje;

23.8. susipažinti su visais Nacionalinėje teismų administracijoje saugomais Tarybos dokumentais: nutarimais, protokolais ir kt.;

23.9. susitikti su teisėjais ir kitais asmenimis teismų patalpose. Apie susitikimo laiką ir vietą skelbiama teismo, kuriame organizuojamas susitikimas, atitinkamo apygardos teismo bei šio apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų skelbimų lentose bei interneto svetainėse, taip pat Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje. Teismo, kuriame vyks susitikimas, administracija sudaro sąlygas Tarybos nariui susitikti su teisėjais ir kitais asmenimis.

24.  Tarybos narys turi tokias pareigas:

24.1.  dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Negalėdamas dalyvauti Tarybos posėdyje Tarybos narys privalo iki posėdžio pradžios apie tai informuoti Tarybos pirmininką ar Tarybos sekretorių;

24.2.  dalyvauti bent vieno Tarybos nuolatinio komiteto veikloje;

24.3.  vykdyti Tarybos pirmininko teisėtus pavedimus.

25.  Tarybos narys turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas nuo klausimo Tarybos posėdyje svarstymo, jei yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šio Tarybos nario nešališkumo.

26.  Pareikšti nušalinimą turi teisę bet kuris Tarybos narys ar asmuo, su kurio teisine padėtimi, teisėmis ar pareigomis susijęs klausimas turi būti svarstomas Tarybos posėdyje, arba šio asmens įgaliotas atstovas. Pareiškimas nušalinti Tarybos narį nuo klausimo svarstymo turi būti motyvuotas, jis pateikiamas Tarybai.

27.  Tarybos narys laikomas nusišalinusiu arba nušalintu nuo klausimo svarstymo ir nedalyvauja dėl jo priimant nutarimą, jei tai patvirtina Taryba. Dėl kiekvieno Tarybos nario, kuris pareiškė apie savo nusišalinimą arba kuriam pareikštas nušalinimas, Taryba balsuoja atskirai, Tarybos nariui, kurio nusišalinimo ar nušalinimo klausimas sprendžiamas, šiame balsavime nedalyvaujant.

 

VII SKYRIUS

TARYBOS POSĖDŽIAI

 

28.  Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos forma. Tarybos posėdžiai paprastai vyksta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Nacionalinės teismų administracijos patalpose. Tarybos posėdžiai gali vykti naudojant elektroninių ryšių technologijas. Posėdžiai, kuriuose priimami sprendimai patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, naudojant elektroninių ryšių technologijas gali vykti tik vaizdo konferencijų būdu.

29.  Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau nei pusė Tarybos narių.

30.  Tarybos posėdžiai paprastai šaukiami kas mėnesį – paskutinį mėnesio penktadienį.

31.  Tarybos posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas arba ne mažiau nei trečdalis Tarybos narių. Šaukiant Tarybos posėdį nurodoma posėdžio vieta ir laikas. Apie šaukiamą Tarybos posėdį Tarybos nariai paprastai informuojami elektroniniu paštu ne vėliau nei prieš dešimt darbo  dienų.

32.  Tarybos posėdį šaukiančio subjekto teikiamas Tarybos posėdžio darbotvarkės projektas, kuriame nurodomi numatomi svarstyti klausimai bei pranešėjai, ir turima medžiaga, susijusi su Tarybos posėdyje numatomais svarstyti klausimais, pateikiama Tarybos nariams naudojant elektroninių ryšių technologijas arba sudaromos kitos galimybės su ja susipažinti paprastai ne vėliau nei prieš tris darbo dienas iki posėdžio ir kartu su informacija apie posėdžio laiką ir vietą paskelbiama viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

33.  Numatomi svarstyti klausimai prieš Tarybos posėdį paprastai turi būti apsvarstyti Tarybos nuolatiniuose komitetuose, kurių kompetencijai šie klausimai priskirti.

34.  Svarstomą klausimą Tarybos posėdyje pristato Tarybos narys arba Nacionalinės teismų administracijos darbuotojas, tada pristatoma Tarybos nuolatinio komiteto, kurio kompetencijai šis klausimas priskirtas, nuomonė, išklausomi norintys pasisakyti Tarybos nariai. Tarybos posėdžio pirmininkas turi teisę nustatyti pasisakymų trukmę svarstomu klausimu.

35.  Tarybos posėdžio metu ne Tarybos nariams leidžiama pasisakyti leidus posėdžio pirmininkui. Asmenys, posėdžio metu pažeidžiantys jo tvarką ir rimtį, viešąją tvarką, posėdžio pirmininko sprendimu pašalinami iš patalpos, kurioje vyksta posėdis.

36.  Klausimo svarstymas gali būti atidėtas, jei:

36.1. Taryba pripažįsta, kad būtina gauti papildomos informacijos;

36.2. Taryba pripažįsta, kad nutarimo projektą reikia tobulinti;

36.3.  svarstant klausimą dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui skirti asmenį teisėju, paaukštinti, perkelti, pratęsti jo įgaliojimus ar atleisti teisėją iš pareigų, taip pat skirti teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju, skyriaus pirmininku ar atleisti iš šių pareigų (Teismų įstatyme numatytais atvejais teikti asmens kandidatūrą Lietuvos Respublikos Seimui) (toliau – teisėjų karjeros klausimai), asmuo, dėl kurio šis klausimas svarstomas, neatvyko ir nepateikė motyvuoto prašymo svarstyti klausimą jam nedalyvaujant arba pateikė prašymą atidėti klausimo svarstymą dėl priežasčių, kurias Taryba pripažino svarbiomis, išskyrus šio reglamento 65 punkte numatytus atvejus, kai asmens dalyvavimas posėdyje yra neprivalomas;

36.4. svarstant klausimą Tarybos posėdyje dalyvavo mažiau nei septyniolika Tarybos narių.

37.  Tarybos posėdžiai, išskyrus vykstančius elektroniniu būdu, yra vieši. Kai siekiama užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, apsaugoti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą ar kitą informaciją, kurios apsaugą reglamentuoja įstatymai, Tarybos protokoliniu nutarimu posėdis ar jo dalis gali būti skelbiama nevieša.

38.  Neviešame Tarybos posėdyje ar jo dalyje gali būti posėdį aptarnaujantys Nacionalinės teismų administracijos darbuotojai, Tarybos posėdžio pirmininko leidimu – kiti asmenys.

39.  Tarybos posėdžio eigą fiksuoja Nacionalinė teismų administracija. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami bei daromas jų, išskyrus vykstančius elektroniniu būdu, garso įrašas. Prireikus posėdis gali būti fiksuojamas ir kitomis techninėmis priemonėmis.

40.  Kiti asmenys Tarybos posėdžio eigą fiksuoti vaizdo ir (ar) garso įrašymo priemonėmis gali leidus Tarybai.

41.  Tarybos posėdžio protokole nurodoma posėdžio data, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys posėdyje Tarybos nariai, kviestiniai asmenys, svarstomi klausimai, posėdžio metu priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai, Tarybos atskiru pavedimu – kita informacija apie posėdį ir jame svarstytus klausimus.

42.  Tarybos posėdžių protokolai turi būti surašomi ne vėliau nei per penkias darbo dienas po posėdžio. Tarybos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

43.  Tarybos posėdžių protokolai, išskyrus neviešo posėdžio ar jo dalies, yra vieši ir ne vėliau nei per tris darbo dienas po pasirašymo skelbiami viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.

44.  Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje viešai skelbiamas neviešo Tarybos posėdžio ar jo dalies protokolo išrašas, kuriame nurodoma posėdžio data, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys posėdyje Tarybos nariai, neviešame posėdyje ar jo dalyje buvę asmenys, svarstomi klausimai, posėdžio metu priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai.

45.  Posėdžio garso įrašas yra sudedamoji protokolo dalis ir kartu su protokolu saugomas Nacionalinėje teismų administracijoje.

46.  Su neviešo Tarybos posėdžio ar jo dalies garso įrašu ir (ar) posėdžio protokolu turi teisę susipažinti šiame posėdyje buvę asmenys, valstybės bei savivaldybių institucijos, įstaigos, pareigūnai, kuriems įgyvendinant oficialius teisės aktais suteiktus įgaliojimus tokią teisę nustato teisės aktai. Su viešų Tarybos posėdžių garso įrašais turi teisę susipažinti teisėjai, teismų darbuotojai, Nacionalinės teismų administracijos darbuotojai, valstybės bei savivaldybių institucijos, įstaigos, pareigūnai, kuriems įgyvendinant oficialius teisės aktais suteiktus įgaliojimus tokią teisę nustato teisės aktai, Teisėjų tarybos pirmininko sprendimu – kiti asmenys, pagrindę savo teisėtą interesą. Su viešų Tarybos posėdžių garso įrašais norintiems susipažinti asmenims pateikiama atitinkama posėdžio garso įrašo dalis arba jo stenograma.

47.  Tarybos posėdžių sekretoriaus funkcijas atlieka Nacionalinės teismų administracijos darbuotojas.

 

VIII SKYRIUS

TARYBOS NUTARIMAI

 

48.  Taryba, atlikdama savo funkcijas, priima nutarimus.

49.  Tarybos nutarimai gali būti įrašomi į posėdžio protokolą arba įforminami kaip atskiri dokumentai.

50.  Tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.

51.  Tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu, išskyrus įstatymuose bei kituose teisės aktuose nurodytus atvejus ar Tarybai nusprendus nutarimą priimti slaptu balsavimu. Posėdžio pirmininkas turi teisę pasiūlyti priimti nutarimą posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių bendru sutarimu. Jei tokiam pasiūlymui Tarybos nariai neprieštarauja, nutarimas laikomas priimtu bendru sutarimu ir dėl jo atskirai nebalsuojama.

52.  Slapto balsavimo procedūros įgyvendinimą organizuoja ir balsus skaičiuoja iš Tarybos narių renkama trijų asmenų Balsų skaičiavimo komisija. Ši komisija išima balsavimo biuletenius iš urnos, juos suskaičiuoja, balsavimo rezultatus fiksuoja Balsų skaičiavimo komisijos protokole, kuris pasirašomas ir pateikiamas Tarybos pirmininkui. Balsų skaičiavimo komisija gali būti suformuota kaip nuolatinė arba laikina konkrečiam balsavimui.

53.  Kai balsuojama dėl personalijų (Tarybos renkamų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo narių ir kt.), išrinktais laikomi daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kai išrinktų kandidatų negalima nustatyti dėl to, kad vienodą balsų skaičių surenka keli kandidatai, dėl jų organizuojamas pakartotinis balsavimas. Jei ir po pakartotinio balsavimo didžiausią vienodą balsų skaičių surenka keli kandidatai, išrinktu laikomas didesnį teisėjo darbo stažą turintis kandidatas. Jei kandidatų teisėjo darbo stažas yra vienodas, išrinktu laikomas vyresnio amžiaus kandidatas.

54.  Tarybos nutarimai oficialiai skelbiami ir įsigalioja pagal įstatymų ir kitų teisės aktų oficialų skelbimą ir įsigaliojimą reglamentuojančio įstatymo nustatytas taisykles. Tarybos nutarimus oficialiai skelbti teikia Nacionalinė teismų administracija.

55.  Visi Tarybos priimti nutarimai ne vėliau kaip per tris dienas po įsigaliojimo paskelbiami viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.

 

IX SKYRIUS

KOMISIJŲ, DARBO GRUPIŲ, KOMITETŲ SUDARYMAS

 

56.  Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto svarstyti ar spręsti Taryba gali sudaryti nuolatines ar laikinąsias komisijas, darbo grupes, nuolatinius komitetus.

57.  Taryba nuolatines ar laikinąsias komisijas, darbo grupes gali sudaryti iš Tarybos narių, kitų teisėjų, Nacionalinės teismų administracijos darbuotojų, Tarybos prašymu teismų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų deleguotų ekspertų ar specialistų.

58.  Nuolatiniai komitetai sudaromi tik iš Tarybos narių.

59.  Sudarydama komisiją, darbo grupę, komitetą, Taryba nustato jos uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę, iš jos narių paskiria pirmininką arba koordinatorių, kuris organizuoja komisijos, darbo grupės, komiteto veiklą, pirmininkauja posėdžiams.

60.  Tarybos sudarytas komisijas, darbo grupes, komitetus aptarnauja Nacionalinės teismų administracijos paskirti Nacionalinės teismų administracijos darbuotojai, kurie atlieka komisijų, darbo grupių, komitetų posėdžių sekretorių funkcijas, tvarko komisijų, darbo grupių, komitetų veiklos dokumentus.

61.  Taryba gali patvirtinti komisijų, darbo grupių, komitetų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

 

X SKYRIUS

KLAUSIMŲ DĖL PATARIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTUI

TEISĖJŲ KARJEROS KLAUSIMAIS SVARSTYMAS

 

62.  Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui dėl kreipimosi į Tarybą, kad ši patartų teisėjų karjeros klausimais, Tarybos posėdis sušaukiamas ne vėliau nei per keturiolika dienų.

63.  Taryba nutarimus, kuriais Lietuvos Respublikos Prezidentui patariama teisėjų karjeros klausimais, priima tik atviru balsavimu ir juose argumentuoja savo sprendimą. Balsavimo už šiuos nutarimus metu Tarybos narys negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo.

64.  Taryba klausimus dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teisėjų karjeros klausimais svarsto dalyvaujant asmeniui, dėl kurio šis klausimas svarstomas, išskyrus šio reglamento 65 punkte numatytus atvejus. Šio asmens motyvuotu prašymu Taryba gali nuspręsti klausimą svarstyti jam nedalyvaujant. Taryba klausimą gali svarstyti asmeniui nedalyvaujant ir tada, kai asmuo, dėl kurio klausimas svarstomas, nėra Tarybai pateikęs motyvuoto prašymo svarstyti klausimą jam nedalyvaujant ir (ar) į Tarybos posėdį jis neatvyksta dėl priežasčių, kurių Taryba svarbiomis nepripažįsta.

65.  Tais atvejais, kai Tarybos posėdyje svarstomas klausimas dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją, teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją, skyriaus pirmininką iš pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui, teisėjo įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymų nustatyto pensinio amžiaus (dėl šių priežasčių Teismų įstatyme numatytais atvejais teikti asmens kandidatūrą Lietuvos Respublikos Seimui), asmens dalyvavimas Tarybos posėdyje nėra privalomas.

66.  Tarybos nutarimai šiame skirsnyje nurodytais klausimais pateikiami Lietuvos Respublikos Prezidentui ne vėliau nei per tris darbo dienas po jų įsigaliojimo.

 

XI SKYRIUS

PASIŪLYMAS DĖL DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMO TEISĖJUI

 

67.  Tarybos nario siūlymu, Taryba nagrinėja klausimą dėl siūlymo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą teisėjui.

68.  Taryba gali pareikalauti raštiško teisėjo pasiaiškinimo dėl padaryto nusižengimo, kitų dokumentų. Šį teisėją Taryba gali kviestis į posėdį ir jį išklausyti bei pateikti jam klausimų.

69.  Išnagrinėjusi medžiagą apie teisėjo nusižengimą bei išklausiusi Tarybos narių nuomones, Taryba gali priimti sprendimus: siūlyti arba nesiūlyti teikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą teisėjui.

70.  Apie priimtą sprendimą Taryba per tris darbo dienas raštu informuoja teisėją, jei jis Tarybos posėdyje nedalyvavo. Kai nusprendžiama siūlyti teisėjui iškelti drausmės bylą, motyvuotas teikimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai surašomas ir perduodamas per penkias darbo dienas.

71.  Gavusi iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atitinkamą kreipimąsi, Taryba, mutatis mutandis taikydama šio skyriaus nuostatas, sprendžia, ar duoti sutikimą iškelti drausmės bylą teisėjui, kuris yra Tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys. Nagrinėjant šį klausimą Tarybos posėdyje, Tarybos narys, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą, nusišalina arba turi būti nušalinamas.

 

XII SKYRIUS

BIUDŽETO IR VALSTYBĖS INVESTICIJŲ KLAUSIMŲ SVARSTYMAS

 

72.  Taryba svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų programų projektų ir pasiūlymus dėl teismų biudžetų projektų pateikia Vyriausybei šia tvarka:

72.1.  Nacionalinė teismų administracija surenka ir apibendrina teismų poreikius dėl teismų biudžetų projektų ir parengia valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo teismams projektą, kurį teikia svarstyti Tarybai;

72.2. vadovaudamasi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintu ir Tarybos patvirtintu tvarkos aprašu, Nacionalinė teismų administracija rengia teismų investicijų projektus, teikia juos Tarybai derinti ir siūlo juos įtraukti į Valstybės investicijų programą. Taryba Nacionalinės teismų administracijos pateiktus pasiūlymus dėl teismų investicijų programų projektų svarsto atsižvelgdama į Nacionalinės teismų administracijos surinktus ir apibendrintus valstybės investicijų teismams poreikius bei teismų pasiūlymus.

73.  Taryba gali pareikalauti iš teismų papildomų duomenų apie valstybės biudžeto asignavimų poreikį teismų funkcijoms vykdyti, valstybės biudžeto programų sąmatų projektų ir juos pagrindžiančių skaičiavimų.

 

XIII SKYRIUS

ASMENŲ PRAŠYMŲ, SKUNDŲ, PAKLAUSIMŲ, PASIŪLYMŲ, KITŲ KREIPIMŲSI NAGRINĖJIMAS

 

74.  Taryba nagrinėja:

74.1. asmenų skundus dėl pretendentų į teisėjus egzamino rezultatų, kurie yra pateikti per dešimt dienų nuo Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimo paskelbimo;

74.2. teisėjų skundus dėl jų veiklos vertinimo rezultatų, kurie yra pateikti per vieną mėnesį nuo teisėjo supažindinimo su jo veiklos vertinimo rezultatais dienos;

74.3. teisėjų skundus dėl jų nepriklausomumo pažeidimo;

74.4. pagal kompetenciją kitus asmenų prašymus, skundus, paklausimus, pasiūlymus, kreipimusis Teisėjų tarybai suformuluotais klausimais. 

75.  Šio reglamento 74.1–74.4 papunkčiuose nurodyti skundai turi būti motyvuoti, pateikti raštu ir pasirašyti. Skundai, pateikti praleidus nustatytus skundų pateikimo terminus, grąžinami pareiškėjams.

76.  Šio reglamento 74.1–74.3 papunkčiuose nurodytų skundų nagrinėjimo tvarka:

76.1. Gautą skundą Tarybos pirmininkas per tris darbo dienas perduoda vienam iš Tarybos narių arba tokiems skundams tirti sudarytai komisijai.

76.2. Skundo tyrime negali dalyvauti Tarybos narys, dirbantis viename teisme su skundą pateikusiu teisėju.

76.3. Tirdamas skundą, Tarybos narys (komisija) turi teisę susipažinti su skundu susijusia medžiaga, gauti ar išklausyti skundžiamą sprendimą priėmusio subjekto paaiškinimus, nuomonę, prireikus gauti kitą skundui nagrinėti reikalingą informaciją, išklausyti pareiškėją ar kitus su skundu susijusius asmenis.

76.4. Skundo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo skundo gavimo Taryboje dienos, išskyrus atvejus, kai Taryba skundą tiriančio Tarybos nario (komisijos) motyvuotu prašymu priima sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą, jeigu skundui tirti reikia daugiau laiko.

76.5. Tarybos narys (komisija), kuriam pavesta tirti skundą, ne vėliau nei per dešimt darbo dienų po tyrimo pabaigos raštu išdėsto savo nuomonę dėl skundo pagrįstumo. Su skundo tyrimo medžiaga artimiausiame posėdyje supažindinama Taryba, kuri šiuo klausimu priima sprendimą arba pratęsia skundo tyrimo terminą, jeigu Tarybos sprendimui priimti reikia papildomų duomenų.

76.6. Taryba, išnagrinėjusi šio reglamento 74.1 papunktyje nurodytą skundą, gali priimti šiuos sprendimus:

76.6.1. skundą patenkinti ir Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nutarimą dėl egzamino rezultatų panaikinti;

76.6.2. skundą atmesti.

76.7.  Taryba, išnagrinėjusi šio reglamento 74.2 papunktyje nurodytą skundą:

76.7.1. nustačiusi, kad Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų yra nepagrįsta ar teisėjo veiklos vertinimas vyko pažeidžiant Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nuostatų ir (ar) Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus, visiškai arba iš dalies panaikina Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą;

76.7.2. nustačiusi, kad Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada dėl teisėjo veiklos vertinimo rezultatų yra pagrįsta, skundą atmeta.

76.8. Taryba, išnagrinėjusi šio reglamento 74.3 papunktyje nurodytą skundą gali priimti šiuos sprendimus:

76.8.1. skundą pripažinti pagrįstu ir imtis reikiamų priemonių;

76.8.2. skundą pripažinti nepagrįstu.

76.9. Taryba apie priimtą sprendimą per tris darbo dienas raštu praneša skundą pateikusiam asmeniui ir šio reglamento 74.1 ir 74.2 papunkčiuose nurodytų skundų atvejais skundžiamą sprendimą priėmusio subjekto pirmininkui. 

77.  Šio reglamento 74.4 papunktyje nurodytų kitų asmenų prašymų, skundų, paklausimų, pasiūlymų, kreipimųsi Teisėjų tarybai suformuluotais klausimais (toliau – prašymai) nagrinėjimo tvarka:

77.1. Prašymai nagrinėjami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose reikalavimus nustatančius ir kitus teisės aktus.

77.2. Gauti prašymai Tarybos pirmininko pavedimu gali būti perduodami nagrinėti ir parengti atsakymams Tarybos nariams. Prikeikus prašymas gali būti nagrinėjamas Tarybos posėdyje.

77.3. Tarybos raštus, kuriais atsakoma į prašymus, pasirašo Tarybos pirmininkas arba jo pavedimą vykdantis Tarybos narys.

77.4. Esant poreikiui prašymą įvertinti pagal Teismų įstatyme numatytas administravimo teismuose nuostatas, prašymas perduodamas nagrinėti vidaus administravimo tvarka atitinkamo teismo pirmininkui arba, siekiant užtikrinti objektyvų prašymo nagrinėjimą, administracinės veiklos priežiūros tvarka – atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkui vadovaujantis Teismų įstatymu. Teisėjų taryba prašymus administracinės veiklos priežiūros tvarka savarankiškai tiria tik tuo atveju, kai nėra galimybių užtikrinti tinkamą prašymo nagrinėjimą kitais šiame papunktyje numatytais būdais. Dėl Tarybos atliktinos administracinės veiklos priežiūros rūšies (kompleksinio ar tikslinio patikrinimo) sprendžia Taryba.

 

XIV SKYRIUS

TEISĖJŲ TARYBOS APTARNAVIMAS

 

78.  Tarybą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.

79.  Nacionalinė teismų administracija:

79.1. rengia medžiagą Tarybos posėdžiams ir ją pateikia Tarybos nariams pagal šio reglamento reikalavimus;

79.2. Tarybos pavedimu atlieka tyrimus, analizę, apibendrinimus, rengia Tarybos nutarimų ir kitų teisės aktų bei dokumentų projektus, užtikrina Tarybos posėdžių protokolų rašymą, Tarybos posėdžių garso įrašų darymą;

79.3. rengia pranešimus spaudai, organizuoja spaudos konferencijas ir kitaip viešina Tarybos veiklą ir jos priimtus sprendimus;

79.4. apibendrina informaciją apie per metus priimtus Tarybos nutarimus, pateikia šią informaciją Tarybos veiklos ataskaitai rengti ar Tarybos nurodymu Visuotiniam teisėjų susirinkimui;

79.5. rengia, tvarko, įtraukia į apskaitą, parengia archyvui saugoti Tarybos dokumentus;

79.6. paskiria darbuotoją, atliekantį Tarybos posėdžių sekretoriaus funkcijas.

 

XV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

80. Tarybos dokumentai rengiami, tvarkomi, įtraukiami į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka.

______________