LOGOnespalv-maz2

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2012 M. BIRŽELIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 3D-535 „DĖL AUGALŲ APSAUGOS PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. birželio 23 d. Nr. 3D-471

Vilnius

P a k e i č i u Augalų apsaugos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 „Dėl Augalų apsaugos plano patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2. Planas parengtas perkeliant ir įgyvendinant 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (toliau – Direktyva), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos direktyva (ES) 2019/782.“

2. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:

„17. Paviršinio ir požeminio vandens apsaugos priemonės nuo augalų apsaugos produktų poveikio. Dauguma augalų apsaugos produktų yra toksiški vandens organizmams, taip pat kai kuriuose augalų apsaugos produktuose esančios veikliosios medžiagos gali patekti į požeminius vandenis. Tikimybė augalų apsaugos produktų veikliosioms medžiagoms patekti į paviršinius vandenis dėl purškimo dulksnos ir nuotėkio yra įvertinama ir apskaičiuojama vertinant jų išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje ir esant rizikai nustatomos rizikos valdymo priemonės. Apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių nustatomos kiekvieno augalų apsaugos produkto rizikos aplinkai ir vandens organizmams vertinimo metu – nuo 1 metro iki 20 metrų lauko augalams, nuo 5 metrų iki 40 metrų sodo augalams.

Augalų apsaugos produktus parduodantys augalų apsaugos produktų platintojai profesionaliesiems naudotojams turi suteikti informaciją apie produktus, kurie yra mažiau pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai. Augalų apsaugos produktų naudotojai turi laikytis produktų etiketėje nurodytų naudojimo reikalavimų ir taikyti etiketėse nurodytas rizikos valdymo priemones, laikytis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų požeminio vandens vandenviečių ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų bei juostų reikalavimų.

Paviršinio vandens taršą galima sumažinti naudojant tvarkingą ir patikrintą apdorojimo įrangą, taikant saugius purškimo metodus bei laikantis augalų apsaugos produktų etiketėje nurodytų apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių. Apdorojimo įranga, turinti dulksnos nunešimą mažinančią įrangą, labai prisideda prie paviršinio vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių apsaugos, kadangi užtikrina išpurškiamo tirpalo tikslų nusėdimą ir sumažina dulksnos nunešimą ant netikslinių objektų. Tik taikant visas priemones kompleksiškai, galima sumažinti augalų apsaugos produktų poveikį paviršiniam vandeniui ir keliamą riziką vandens organizmams.“

3. Pakeičiu 21.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„21.1. Rizikos rodiklis Nr. 1 grindžiamas pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų patiekimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009) rinkai pateiktų veikliųjų medžiagų, esančių augalų apsaugos produktuose, kiekiu;“.

4. Pakeičiu 21¹ punktą ir jį išdėstau taip:

„21¹. Rizikos valdymo rodikliai. Siekdama įvertinti taikomų priemonių efektyvumą bei pažangą įgyvendinant Planą, Lietuva, be Europos Sąjungos lygiu patvirtintų rizikos rodiklių, ir toliau vertins nacionalinius aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius rizikos valdymo rodiklius. Nuo 2020 m. į aplinkosauginius rizikos valdymo rodiklius įtraukti du nauji rodikliai, kurie parodys augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų, kurios atitinka kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr.1107/2009 24 straipsnyje: tebukonazolo, kuris atitinka 2 PBT (patvarumas, bioakumuliacija, toksiškumas) kriterijus: patvarus ir toksiškas, klasifikuojamas kaip 2 kategorijos toksiškas reprodukcijai, kvizalofop-P – tefurilo, kuris klasifikuojamas kaip 2 kategorijos toksiškas reprodukcijai ir 2 kategorijos kancerogenas, dimoksistrobino, kuris atitinka 2 PBT kriterijus: patvarus ir toksiškas, turi poveikį endokrininei sistemai ir kurio žema ūmi referentinė dozė, naudojimo bei pateikimo rinkai pokyčius.

2012 m. Plane nustatyti aplinkosauginių rizikos valdymo rodiklių duomenys parodė, kad profesionaliajam naudojimui skirtos apdorojimo įrangos, turinčios galiojančius pažymėjimus, nuo 4 588 vnt. (2012 m.) padidėjo iki 6 390 vnt. (2016 m.). Apdorojimo įrangos, kurioje sumontuota įranga ir (arba) specialūs purkštukai, užtikrinantys išpurškiamo tirpalo tikslų nusėdimą ir mažinantys dulksnos nunešimą ant netikslinių objektų, nuo 2012 m. iki 2016 m. padidėjo nuo 66 iki 2441 vienetų. Pavojingų veikliųjų medžiagų mažėjimo registruotuose augalų apsaugos produktuose rizikos valdymo rodiklis buvo parinktas netinkamai, todėl duomenų apie jį nėra. Remiantis turimais duomenimis, aplinkosaugos rizikos valdymo rodikliai, kuriuos galima įvertinti, buvo pasiekti.

Socialinių rizikos valdymo rodiklių duomenys parodė, kad Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vykdant Lietuvoje išauginto augalinio maisto produktų taršos stebėseną, augalinių maisto produktų, kuriuose nebuvo rasta augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų liekanų nuo 2010 m. (iš viso buvo paimti 72 mėginiai, iš jų 34 augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų liekanų nebuvo rasta) iki 2016 m. (buvo paimti 228 mėginiai, iš jų 149 augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų liekanų nebuvo rasta), kiekis padidėjo 17 procentų. Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų, turinčių augalų apsaugos pažymėjimus, nuo 609 asmenų (2012 m.) padidėjo iki 14 628 (2016 m.), augalų apsaugos produktų platintojų, turinčių augalų apsaugos pažymėjimus, nuo 278 (2013 m.) padidėjo iki 1198 (2016 m.), augalų apsaugos konsultantų, turinčių augalų apsaugos pažymėjimus, nuo 41 (2013 m.) padidėjo iki 80 (2016 m.). Remiantis turimais duomenimis, socialiniai rizikos valdymo rodikliai buvo pasiekti.

Ekonominiai rizikos valdymo rodiklių duomenys parodė, kad registruotų biologinių augalų apsaugos produktų skaičius nuo 4 (2012 m.) padidėjo iki 6 (2016 m.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012–2015 m. laikotarpiu buvo stebimas augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų tiekimo rinkai mažėjimas nuo 2 712,7 tonų iki 2 300 tonų. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad ir ekonominiai rizikos valdymo rodikliai buvo pasiekti.“

5. Pakeičiu 1 priedo 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. Užtikrinti visuomenės informavimą necheminių priemonių naudojimo, augalų apsaugos produktų naudojimo rizikos bei galimo ūmaus ir ilgalaikio poveikio žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai klausimais bei apsaugoti visuomenę nuo augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos rizikos.	3.1. Integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje (IKMIS) teikti informaciją apie registruotus augalų apsaugos produktus, jų veikimo būdą, poveikį žmonių sveikatai, aplinkai (klasifikavimą, rizikos mažinimo priemones, saugos priemones), integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę, necheminių priemonių naudojimą ir kt.	Nuolat	Konsultavimo tarnyba, Agentūra, Tarnyba
	3.2. Organizuoti augalų apsaugos mokymo programų, akredituotų mokymo įstaigų ir konsultantų, mokymo kursų pristatymus žemės ūkio parodose ir kituose renginiuose.	Nuolat	Agentūra
	3.3. Kaupti ir viešinti informaciją apie ūmaus apsinuodijimo augalų apsaugos produktais atvejus.	Nuolat	Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
	3.4. Skleisti informaciją mokymuose, žiniasklaidoje bei interneto svetainėse apie netinkamai naudojamus augalų apsaugos produktus ir jų keliamą riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taikytinas rizikos valdymo priemones bei prevencines priemones siekiant išvengti neigiamų pasekmių.	Nuolat	Tarnyba, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Konsultavimo tarnyba
	3.5. Vykdomos augalų apsaugos produktų naudojimo priežiūros metu tikrinti, ar žemės naudotojai, augalų apsaugos produktais apdorojantys žydinčius augalus, informuoja apie šiuos veiksmus bičių laikytojus.	Nuolat	Tarnyba
	3.6. Vykdyti augalų apsaugos produktų liekanų, augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų liekanų augalinio maisto produktuose stebėseną.	Nuolat	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“

6. Papildau 1 priedą 10 punktu:

„10. Stebėti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius rizikos valdymo rodiklius, pateiktus 2 priede, bei vertinti ir viešinti rizikos rodiklius, apskaičiuotus pagal Plano 5 priede nustatytą Rizikos skaičiavimo metodiką.	10.1.Vertinti ir viešinti aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių rizikos valdymo rodiklių pasiektus rezultatus.	Kiekvienais metais	ŽŪM
	10.2. Stebėti augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų tebukonazolo, kvizalofop-P – tefurilo, dimoksistrobino, pateikimo rinkai pokyčius.	Kiekvienais metais	Lietuvos statistikos departamentas, Tarnyba
	10.3. Stebėti augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų tebukonazolo, kvizalofop-P – tefurilo, dimoksistrobino naudojimo pokyčius.	2024 m.	Lietuvos statistikos departamentas, Tarnyba
	10.4. Informaciją apie augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų tebukonazolo, kvizalofop-P – tefurilo, dimoksistrobino, naudojimo bei pateikimo rinkai pokyčius teikti Europos Komisijai.	Kiekvienais metais (tiekimo rinkai pokyčius) 2024 m. (naudojimo pokyčius)	Tarnyba
	10.5. Skaičiuoti rizikos rodiklius pagal Plano 5 priede nustatytą Rizikos skaičiavimo metodiką bei teikti rezultatus Europos Komisijai.	Kiekvienais metais	Tarnyba, Lietuvos statistikos departamentas
	10.6. Sudaryti suinteresuotų institucijų darbo grupę, kuri nustatytų nacionalinius prioritetus siekiant Plano tikslų įgyvendinimo.	2020 m.	ŽŪM
	10.6. Informuoti Europos Komisiją apie nustatytus nacionalinius prioritetus, siekiant Plano tikslų.	Kiekvienais metais	Tarnyba.“

7. Pakeičiu 2 priedo 2 punktą ir jį išdėstau taip:

„2.

Apdorojimo įrangos, kurioje sumontuota įranga ir (arba) specialūs purkštukai, užtikrinantys išpurškiamo tirpalo tikslų nusėdimą ir mažinantys dulksnos nunešimą ant netikslinių objektų, dalies padidėjimas, palyginti su bendrai registruota apdorojimo įranga.

Apdorojimo įrangos, kurioje sumontuota įranga ir (arba) specialūs purkštukai, užtikrinantys išpurškiamo tirpalo tikslų nusėdimą ir mažinantys dulksnos nunešimą ant netikslinių objektų, dalies pokytis, palyginti su bendrai registruota apdorojimo įranga, proc.

15,8 proc.

+6 proc.

Tarnyba“

8. Papildau 2 priedą 5¹punktu:

„5¹.

Augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų: tebukonazolo, kvizalofop-P – tefurilo, dimoksistrobino, naudojimo mažėjimas.

Augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų: tebukonazolo, kvizalofop-P – tefurilo, dimoksistrobino, naudojimo pokytis, proc.

64,178 tonų

(rodiklis

2018 m. duomenimis)

–5 proc.

(rodiklio pokytis 2024 m. lyginant su 2018 m. duomenimis)

Lietuvos statistikos departamentas,

Tarnyba“.

9. Papildau 2 priedą 5² punktu:

„5².

Augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų: tebukonazolo, kvizalofop-P – tefurilo, dimoksistrobino, tiekimo rinkai mažėjimas.

Augalų apsaugos produktų, savo sudėtyje turinčių veikliųjų medžiagų: tebukonazolo, kvizalofop-P – tefurilo, dimoksistrobino, tiekimo rinkai pokytis, proc.

100 proc.

(suminis rodiklis

2018 m. duomenimis)

–5 proc.

(rodiklio pokytis 2024 m. lyginant su 2018 m. duomenimis)

Lietuvos statistikos departamentas,

Tarnyba“.

10. Pakeičiu 4 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

11. Pakeičiu 5 priedo 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Rizikos rodiklis Nr. 1 yra pagrįstas statistine informacija apie rinkai patiektų veikliųjų medžiagų, esančių Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje registruotų augalų apsaugos produktų sudėtyje, kiekį. Šią statistinę informaciją Lietuvos statistikos departamentas pateikia Europos Sąjungos statistikos tarnybai, vadovaudamasis 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2017/269 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1185/2009), I priedu.“

12. Pakeičiu 5 priedo 2.1.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„2.1.1. 1 grupei (A ir B kategorijoms) priskiriamos veikliosios medžiagos – Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (toliau – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011), priedo D dalyje išvardytos medžiagos;“.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

2020-06-12- raštu Nr. (10)-D8(E)-3183

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

2020-05-08- raštu Nr. (1.1.5-411) 10-3388

SUDERINTA

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos

2020-05-15- raštu Nr. B6-(1.19.)-1154

SUDERINTA

Lietuvos statistikos departamento

2020-05-08- raštu Nr. SD-22

Augalų apsaugos plano

4 priedas

RIZIKOS RODIKLIAI IR JŲ REIKŠMĖS

Eil.

Nr.

Siekiamas rezultatas

Rizikos rodiklis

Nustatytas bazinis rizikos rodiklis, atitinkantis 2011–2013 m. laikotarpio vidurkio reikšmę

Rizikos rodiklio pokytis 2024 m., lyginant su 2019 m. rizikos rodikliu proc.

Už rizikos rodiklio apskaičiavimą atsakinga institucija

Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta tvarka registruotų augalų apsaugos produktų pagal veikliąją medžiagą, patiektų rinkai, kiekio mažėjimas.

Rizikos rodiklio Nr. 1, apskaičiuoto vadovaujantis Plano 5 priedo I skyriuje nustatyta metodika, išreikšto bazine verte, pokytis, proc.

100

–5 proc.

Lietuvos statistikos departamentas

Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnio nustatyta tvarka išduotų leidimų skaičiaus mažėjimas.

Rizikos rodiklio Nr. 2, apskaičiuoto vadovaujantis Plano 5 priedo II skyriuje nustatyta metodika, išreikšto bazine verte, pokytis, proc.

100

–3 proc.

Tarnyba

_______________________