| APLINKOS IR IŠTEKLIŲ ANALIZĖ |
|
| Išorinės aplinkos analizė: |
|
| Politiniai veiksniai Alytaus rajono savivaldybė veiklą vykdo ir įvairias funkcijas atlieka vadovaudamasi ne tik vidiniais dokumentais (nutarimais, įsakymais, tvarkomis ir pan.), bet labai didelę reikšmę turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo privalomojo, rekomendacinio ir informacinio pobūdžio, ES teisės aktai. Vyriausybė siekia ekonomikos augimo, užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, energinio efektyvumo ir saugumo didinimo, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimo gerinant kokybę ir prieinamumą, Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimo. Tai yra prioritetinės Vyriausybės kryptys, kuriose ypač reikalingos permainos. Vyriausybė taip pat vykdys buvusio ministrų kabineto pradėtų ir šaliai naudingų darbų tęstinumą. Pasaulis nuolat kinta ir tobulėja. Būtina vis greičiau į tai reaguoti, išnaudoti galimybes, keistis ir prisitaikyti prie pokyčių. Todėl visuomenės gyvenimas, ekonomika ir valdymas turi būti pagrįsti principais, leidžiančiais mums drąsiai sutikti naujus iššūkius. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau –Strategija) – tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiantvalstybės planus arprogramas. Šalies gerovės ir raidos procesų pagrindas yra nacionalinis saugumas ir tik jį užtikrinus galima siektišalies darnios pažangos. Kartu šalies pažangos procesai,darantys poveikį visuomenės brandai ir sąmoningumui bei šalies gerovės augimui,padės įtvirtinti nacionalinio saugumo interesus.Strategija nustato šalies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos žmonėms, jų bendruomenėms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms, valdžios institucijoms. Strategija nekelia tikslų ir uždavinių atskiriems šalies ūkio sektoriams, tačiau pabrėžia esminių pokyčių poreikį. Šių pokyčių dalyvis gali būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Strategijabuvo grindžiama remiantis darnaus vystymosi principais bei Lietuvos valstybės ir visuomenės vystymosi materialiaisiais ir nematerialiaisiais ištekliais: gamtos ištekliais, turtinga istorine patirtimi ir kultūros paveldu, profesinėmis ir kvalifikacinėmis galimybėmis, aukšta darbo kultūra, stabilia teisės sistema, gera informacinių technologijų ir skaitmenine infrastruktūra. Kartu įvertintos ir problemos: tapatybės krizė, stereotipų galia, emigracija, visuomenės uždarumas, tolerancijos ir pasitikėjimo trūkumas, rūpesčio vienas kitu ir supančia aplinka stoka, silpnas tikėjimas šalies sėkme. Šioms problemoms spręsti skiriamos esminės iniciatyvos. Strategijai įgyvendinti reikia piliečių pritarimo, ryžtokeistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos. Jeigu visuomenė bus tik pasyvi stebėtoja, negalėsime įgyvendinti numatytų iniciatyvų, nepavyks sumažinti socialinės atskirties, visuomenės uždarumo, sustiprinti bendruomenių solidarumo, užtikrinti lyčių lygybės, pasiekti reikšmingų pokyčių kitose svarbiose srityse. Turime įveikti inerciją ir kontrastus, nustatyti aiškius tikslus ir jų nuosekliai siekti. Piliečiai turi žinoti, kad jų teisės bus tinkamai apgintos, sumažinta socialinė įtampa ir sukurta saugi aplinka, kurioje kiekvienas galės užsiimti mėgstama veikla, gauti deramą atlygį, užtikrinti savo ir savo artimųjų gerovę ir kartu prisidėti prie valstybės sėkmės. Sanglaudos politika yra laikoma vienu pagrindinių Lietuvos narystės ES privalumų, o ES fondų investicijos yra pripažįstamos svarbiu Lietuvos ūkio ekonomikos varikliu. ES sanglaudos politika prisideda prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Europos Sąjungoje stiprinimo. Juo siekiama ištaisyti šalių ir regionų disbalansą. Juo įgyvendinami Sąjungos politiniai prioritetai, ypač perėjimas prie ekologiško ir skaitmeninio perėjimo. Į Lietuvos ateities projektavimą įtraukdama jos ateičiai neabejingus piliečius, akademinę bendruomenę ir įvairias asocijuotas grupes, taip pat bendradarbiaudama su Seimu, Vyriausybė yra užsibrėžusi iki 2023 m. pavasario sesijos pradžios parengti ir parlamentui pateikti ilgalaikės strategijos „Lietuva 2050“ dokumentą. Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ (toliau – Strategija LT2050) – tai ilgesnės negu 20 metų trukmės dokumentas, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti reikalingos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Strategiją rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) ir Vilniaus universitetu. Strategija LT2050 kuriama vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, kurie įpareigoja Valstybės pažangos strategiją rengti vadovaujantis naujausiais prognozavimo metodais ir ateities vertinimo principu. STRATEGIJOS LT2050 RENGIMO PRIEŽASTYS: * Pirma, dabartinis dinamiškas, sudėtingas ir neapibrėžtas pasaulis kasdien pateikia naujų iššūkių, prie kurių tenka prisitaikyti. COVID-19 pandemija iš esmės paspartino skaitmeninės transformacijos tendencijas verslo, valdymo, švietimo ir kitose gyvenimo srityse. Kita vertus, ji pagilino nelygybę, paspartino hipersusietumo ir demografinio disbalanso tendencijas, aktualizavo atsparumo klausimus. * Antra, pažangių užsienio valstybių (Singapūro, Jungtinės Karalystės, Suomijos ir kt.) vyriausybės nuolat seka didžiąsias – megatendencijas (angl. megatrends) technologijų, inovacijų ir kitose srityse ir atitinkamai pritaiko savo viešąją politiką. Šios megatendencijos – tai reikšmingi, globalūs, ilgalaikius pokyčius lemiantys veiksniai, kurie matomi jau dabar ir, tikėtina, veiks ateityje. * Trečia, Lietuvai reikia labiau atsižvelgti į globalius ir spartesnius, nei manyta, klimato kaitos pokyčius, taip pat tarptautinių organizacijų (Jungtinių Tautų Organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir kt.), kurių narė ji yra, keliamus prioritetus bei ilgalaikius įpareigojimus (siekiančius 2050 m.) savo narėms. Šios priežastys verčia permąstyti ir įvertinti Lietuvai įtaką darančius globalius pokyčius, pasinaudoti žiniomis, informacija ir moksliniais tyrimais numatant Lietuvos ateities bei galimybių įvairovę, kurią galėtų kurti jos piliečiai. Beprecedentis ir nuolat augantis pokyčių tempas, kompleksiškas jų pobūdis ir neapibrėžtumas formuoja ateitį numatančios valdysenos poreikį. Kaip teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO), įrodymais ir tikslingomis intervencijomis siaurose viešosios politikos srityse paremtas tradicinis požiūris į viešosios politikos formavimą šiandien nebėra pakankamas siekiant prisitaikyti ir suvaldyti kylančius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, automatizacija, įvairėjanti nelygybė ar naujausių technologijų diktuojami pokyčiai, darantys plačią įtaką visuomenės gyvenimui. Teigiama, kad į ateitį orientuotas vyriausybių veikimas turėtų būti paremtas numatymu – procesu, kurio metu siekiama sukurti žinias apie galimas (skirtingas) ateitis. Šiam procesui pasitelkiami ateities įžvalgų metodai. Ateities įžvalgų rengimas yra sistemingas procesas, kuriame dalyvauja platus suinteresuotų šalių ratas ir kurio metu sukuriamas kolektyvinis žinojimas apie vidutinės trukmės ir ilgalaikę ateitį. Šiai metodologinei prieigai būdingos tokios nuostatos: • ateitį galima formuoti, daryti jai įtaką; • remiamasi kokybinių metodų logika, kuri derinama su kiekybiniais metodais; • pasitelkiamas tarpdiscipliniškumas, siekiant nustatyti, išanalizuoti ir suprasti pokyčius diktuojančių priežastinių veiksnių galimas pasekmes visai sistemai (360° perspektyva); • daugiapakopė perspektyva: nuo globalaus lygmens pereinama prie specifinių klausimų; • taikomas dalyvaujantis ir įtraukus procesas. Pasitelkdami ateities įžvalgas, sprendimų priėmėjai gali geriau pasirengti sprendimams, nukreiptiems į ateitį, praplėsti supratimą apie galimus strateginius pasirinkimus prieš imantis konkrečių veiksmų. Tai leidžia geriau įvertinti dabartinių tendencijų galimas pasekmes, išvystyti sisteminį požiūrį ir suprasti pasaulyje vykstančius pokyčius – tiek inkrementinius, tiek radikalius, taip pat padidina numatymo ir prisitaikymo gebėjimus veikiant neapibrėžtumo sąlygomis. Ateities įžvalgos suteikia galimybę išeiti už linijinio mąstymo ir duomenų brėžiamų ribų, kadangi pasitelkiamos įvairios perspektyvos ir žinios. Ateities įžvalgų rengimas taip pat apibūdinamas kaip „3P’s: prospective, policy-related, participative“ – t. y. šios įžvalgos orientuotos į ateitį, susijusios su viešąja politika, paremtos dalyvavimo principu. Įžvalgų rengimas orientuotas į ateities perspektyvą, susijęs su viešąja politika, nes rengimas vyriausybėje yra integruotas į esamus politikos formavimo procesus, struktūras ir kalendorius. Dalyvaujamojo principo laikomasi pripažįstant, kad ne tik viešasis sektorius ir akademinė bendruomenė, bet ir kitos suinteresuotos šalys turi viešosios politikos formavimui svarbių žinių ir gali reikšmingai prisidėti susitelkiant bendros ateities numatymui. Tokiu būdu gali būti sėkmingai sukurtos partnerystės – horizontaliame ir vertikaliame lygmenyse (t. y. koordinuojant tarp skirtingų viešosios politikos sričių, taip pat tarp viešojo, privataus sektorių ir pilietinės visuomenės), siekiant susitelkti bendrų problemų sprendimui. Taip suformuojamas demokratinis pagrindas ateities vizijoms. Alytaus rajono savivaldybė, organizuodama savo veiklą, atsižvelgia į savivaldybei tiesioginį ir netiesioginį poveikį turinčius ES rekomendacinio pobūdžio dokumentus – rekomendacijas, gaires, strategijas. ES teisės aktai reguliuoja daugelį sričių, tradiciškai priklausančių regioninės ir vietos valdžios kompetencijai: viešuosius pirkimus, aplinkos apsaugą, ekonominės veiklos reguliavimą, viešųjų paslaugų teikimą, privačių įmonių subsidijavimą. Alytaus rajono savivaldybė atsakingai įsisavina ES struktūrinės paramos lėšas. Rengiami projektai, skirti infrastruktūrai plėtoti, gyvenamosios aplinkos gerinimui, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui, užimtumui didinti, viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimui. Svarbiausi norminiai teisės aktai, kuriais savo veikloje vadovaujasi Alytaus rajono savivaldybė, yra Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, vietos savivaldą reglamentuojantys teisės aktai, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Alytaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, Alytaus rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatai ir kiti savivaldos institucijų veiklą reglamentuojantys dokumentai. Savivaldybės ekonominius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų planavimo, rengimo, tvirtinimo procedūros reglamentuotos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ ir kita. Alytaus rajono savivaldybė, planuodama savo veiklą, privalo taip pat įvertinti šiuos dokumentus: Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX–1187 patvirtintą Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje numatytos visų Lietuvos ūkio šakų ir sektorių ilgalaikės plėtros kryptys (ilgalaikiais valstybės raidos prioritetais nustatyti – žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ patvirtintą Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „„Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. |
|
| Ekonominiai veiksniai. Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos Išaugus neapibrėžtumui dėl karo Ukrainoje, auga rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti. Finansų ministerija iki tol, kol bus atšauktos išskirtinės aplinkybės, turi bent kartą per ketvirtį viešai paskelbti atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas, turi pateikti išvadą Seimui. Iki karo Ukrainoje buvo tikimasi, kad ūkio plėtra 2022 m. bus lėtesnė nei 2021 m., bet išliks ženkli. 2021 m. gruodžio mėn. ekonominės raidos scenarijuje, kurį patvirtino VK FI, buvo numatyta, kad 2022 m. ūkio raidos nebeskatins žemos palyginamosios bazės efektas, atsiradęs dėl pandemijos šoko 2020 m. Projektuota, kad 2022 m. šalies ekonomikos augimas lėtės iki 3,7 proc. Vis dėlto, mažą ir atvirą Lietuvos ekonomiką veikia ne tik padėtis šalies viduje, bet ypač svarbi ir išorės makroekonominė aplinka, kuri 2022 m. vasario mėn. reikšmingai pasikeitė. Makroekonominė aplinka ir rizikos veiksniai Pandemijos nulemtų tiekimo grandinių trikdžių ir aukštos infliacijos poveikį stiprina karo Ukrainoje sukeltas energetinių išteklių ir kitų žaliavų pasiūlos bei kainų šokas. Nors vartotojai ir įmonės iš dalies prisitaikė prie pandemijos atneštų pokyčių, didelis neapibrėžtumas, susiklostęs dėl tolesnės Rusijos karo Ukrainoje eigos ir trukmės, ES ir JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei galimų atsakomųjų sankcijų poveikio, didina riziką dėl ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsusių tiekimo grandinių trikdžių, aukštesnių, nei tikėtasi, žaliavų ir energetikos išteklių kainų, prastesnių verslo ir gyventojų lūkesčių: * Rusijos karo veiksmai Ukrainoje apribojo žaliavų, tokių kaip metalai, mediena, grūdai, trąšos, tiekimo grandines, o tai didina jų kainas. Kadangi Rusija ir Ukraina yra pagrindinės grūdų eksportuotojos pasaulyje, o jose išgauti ar sukurti metalai užima svarbią vietą pasaulio žaliavų tiekimo grandinėje, tarp šių šalių vykstanti karinė konfrontacija lėmė spartesnį šių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose. Tikėtina, kad ateityje grūdų kainas veiks karo trukmė Ukrainoje, kuri turės įtakos žemės ūkio darbams, susijusiems su sėja ir derliaus nuėmimu, ir apsunkins jo transportavimą. Karo nuostoliai, pavyzdžiui, sugriauta gamybos infrastruktūra ir dėl to galimai sustosiantis žaliavų tiekimas, lems aukštesnę jų kainą. * Rusija yra svarbi naftos ir dujų tiekėja pasaulyje, todėl karas Ukrainoje smarkiai veikia šių energetinių išteklių rinkas. 2021 m. ES šalys importavo 29,9 proc. gamtinių dujų iš Rusijos, Lietuva – apie 31,9 proc. Rusiškos naftos dalis ES ir Lietuvos naftos importe 2021 m. siekė, atitinkamai, 29,7 ir 54,7 proc. Naftos kainų kilimas, nulemtas paklausos ir pasiūlos neatitikties, buvo stebimas ir anksčiau, bet pagrindinė priežastis, leidusi naftos kainai kopti į nuo 2008 m. nematytas aukštumas, buvo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Kita vertus, jos augimą pristabdė teigiami signalai Irano branduolinio susitarimo derybose, kai kurių naftą eksportuojančių šalių planai didinti jos gavybą ir viename iš didžiųjų Kinijos miestų įvestas karantinas. Remiantis ateities sandoriais numatoma, kad „Brent“ naftos kaina 2022 m. išliks didesnė nei 2021 m. ir vidutiniškai sieks 106,1 JAV dolerio už barelį. Situacija labai įtempta ir dujų rinkoje: kovo mėn. jų kaina išaugo beveik 5 kartus, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Gamtinių dujų ir kitų energetinių išteklių brangimas veiks tiek Lietuvos, tiek pagrindinių šalies eksporto partnerių vidaus vartojimą, nes didesnė pajamų dalis bus skiriama šioms prekėms įsigyti. Be to, susiklosčiusi situacija skatins ieškoti alternatyvių energetikos išteklių, kurie mažintų priklausomybę nuo Rusijos energetikos rinkos, todėl vidutiniu laikotarpiu didės žaliosios energetikos plėtros poreikis. * Išaugusi geopolitinė įtampa gali lemti verslo pasitikėjimo rodiklių prastėjimą. Lietuvos pagrindinės eksporto partnerės Vokietijos institucinių investuotojų lūkesčiai rodo neigiamas ekonomikos raidos perspektyvas. Tai gali lemti mažesnius investicijų srautus iš Vokietijos Lietuvoje. Investuotojų pasitikėjimą Baltijos šalių ekonominėmis perspektyvomis gali mažinti ir geopolitinis šio regiono neapibrėžtumas. Išvardyti veiksniai darys įtaką Lietuvos ekonominei raidai paveikdami infliaciją, gamybą ir šalies tarptautinę prekybą. Paspartėjusios infliacijos fone pasaulio centriniai bankai pritaiko pinigų politikos priemones. Europos Centrinis Bankas kol kas nekeičia bazinių palūkanų normų ir toliau vykdo turto supirkimo programas, bet numato galimybę vykdyti lanksčią pinigų politiką. JAV centrinis bankas, atsižvelgęs į spartesnę, nei tikėtasi, infliacijos augimo riziką, 2022 m. kovo mėn. padidino 0,25 proc. p. palūkanų normas iki intervalo 0,25–0,5 proc. Šis didinimas buvo numatytas iki Rusijos karo Ukrainoje. Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Lenkijos, Čekijos Respublikos ir Vengrijos centriniai bankai taip pat didina bazines palūkanų normas. Vidaus rizikos veiksniai susiję su infliacija, tam tikrų ekonomikos sektorių jautrumu ir gyventojų lūkesčiais. Aukštesnė negu tikėtasi infliacija gali lėtinti vartojimo augimą ir investicijas. Sparčiau, nei tikėtasi, augančios žaliavų ir transportavimo kainos bei šių išteklių trūkumas, numatoma, neigiamai veiks transporto, statybos ir apdirbamosios gamybos sektorius. Infliacija, didžiąja dalimi nulemta energetinių ir maisto produktų kainų, labiausiai veikia pensinio amžiaus ir mažas pajamas gaunančių asmenų perkamąją galią. Atitinkamai gali išaugti skurdo rodikliai bei kilti poreikis papildomai paramai siekiant palaikyti vidaus vartojimą. Be to, sparčiai augant infliacijai, kyla rizika dėl ES paramos lėšų nepanaudojimo, augant suderėtų projektų finansavimo poreikiui. Galimos naujos galimybės eksportuotojams, pavyzdžiui, grūdų, atsinaujinančios energetikos ir su gynyba susijusių produktų gamybai, o karo migrantai iš Ukrainos gali papildyti darbo rinką. Kyla rizikos dėl valdžios sektoriaus pajamų surinkimo ir spartesnio išlaidų augimo. Tikėtina, kad valdžios sektoriaus išlaidos neleis deficitui mažėti taip, kaip buvo suplanuota 2021 m. pabaigoje10. Spaudimą augti valdžios sektoriaus išlaidoms darys poreikis dėl kylančių kainų atliepti mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių poreikius, padėti bėgantiems nuo karo Ukrainoje. Vidutiniu laikotarpiu galimas spartesnis, nei anksčiau numatyta, gynybos išlaidų ir investicijų į žaliąją energetiką didėjimas. VK FI nuomone, nors pagrindinių mokesčių mokestinės bazės 2022 m. kovo mėn. ERS prognozuojamos geresnės nei 2021 m. rugsėjo mėn. ERS, pagal kurį buvo sudarytas biudžeto projektas, šiuo metu prognozės susiduria su ypatingu neapibrėžtumu. VK FI vertinimu, išaugus infliacijai, nominalios galutinio vartojimo išlaidos pagal kovo mėn. ERS bus 8 proc. didesnės, nei projektuota rugsėjo mėn. ir dėl šios priežasties valdžios sektoriaus pajamos iš PVM galėtų būti didesnės, nei planuota anksčiau. Neatmestina, kad suprastėjus gyventojų lūkesčių rodikliams gali padidėti taupymas, kuris lemtų prognozės neišsipildymą. Taip pat, nors realusis BVP prognozuojamas mažesnis nei rugsėjo mėn., augančios kainos lemia didesnę nominalaus BVP prognozę, nuo kurio priklauso pelno mokesčio surinkimas, tačiau dėl neapibrėžtumo įmonių pelno mokesčio avansiniai mokėjimai gali būti mažesni nei įprastai. Be to, karas Ukrainoje gali paveikti ir pačių įmonių pelnus per paramos11 skyrimą ar sumenkusius rezultatus. Pajamas iš GPM lemia darbo užmokesčio fondo augimas, kuris prognozuojamas 2 proc. (479,8 mln. EUR) didesnis, nei projektuota rugsėjo mėn. ERS, tačiau čia vėl susiduriama su prognozių neapibrėžtumu, nes darbo užmokesčio ir užimtųjų skaičiaus augimą gali paveikti padėtis Ukrainoje. 2021 m. sausio–vasario mėn. gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno ir akcizų mokesčių vykdymas, palyginti su patvirtintu 2021 m. atitinkamų mokesčių planu, viršijo daugiametes tendencijas ir indikavo apie metines viršplanines pajamas. 2022 m. pajamų plano vykdymas nesiskiria nuo daugiametės pajamų faktinio vykdymo tendencijos. Dėl 2022 m. spartesnės, nei buvo projektuota 2021 m. rugsėjo mėn., infliacijos neapibrėžtumas dėl viršplaninių pajamų surinkimo yra didelis. Augant einamųjų išlaidų poreikiui, o pajamoms išliekant neapibrėžtoms, vidutiniu laikotarpiu svarbu ieškoti struktūrinių pajamų šaltinių, kurios prisidėtų ne tik mažinant riziką augti skolintų lėšų poreikiui, bet ir prie skolos didėjimo rizikos valdymo. Tai gali būti svarbu ateityje, jei dėl geografinės padėties augtų Lietuvos skolos aptarnavimo kaštai. Alytaus rajono savivaldybės ekonominiai rodikliai Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteikia duomenų apie savivaldybėse sukuriamą bendrąjį vidaus produktą (BVP). Šis rodiklis skaičiuojamas apskričių mastu. 1 pav. pateiktas palyginimas, kaip 2013-2021 metais kito BVP vienam gyventojui, to meto kainomis, šalies mastu ir Alytaus apskrityje. Analizuojant 2021 m. galima teigti, kad rodiklis ženkliai išaugo tiek šalies mastu (2,3 proc.), tiek Alytaus apskrities mastu, t. y. 0,8 proc. 
1 pav. Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui, tūkst. Eur Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Tiesioginės užsienio investicijos apskrityse ir savivaldybėse 2022 m. Formuojant ir įgyvendinant savivaldybės investicijų politiką, pagrindinis tikslas yra gerinti regiono investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą.Visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą. Tiesioginės užsienio investicijos (toliau - TUI) pagal savo pobūdį iš esmės skiriasi nuo finansinių investicijų. TUI yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio – investavimo įmonės. Prie šių investicijų priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir visos vėlesnės ekonominės operacijos tarp investuotojo ir įmonės (reinvesticijos, paskolos, prekybinės skolos, dividendai ir t.t.). 2021 metų pabaigos duomenimis, TUI Lietuvos Respublikoje sudarė 27109,91 mln. Eur, kuomet 2020 m. pabaigoje – 23938,13 mln. Eur. Alytaus apskrityje atitinkamai 2021 m. pab. – TUI siekė 235,40 mln. Eur, o 2020 m. pab. – 201,85 mln. Eur. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis galima teigti, kad TUI išsaugo 14,25 proc. (žr. 2 pav.). 
2 pav. Tiesioginių užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apskrityje palyginimas Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Lyginant TUI, tenkančias vienam gyventojui, galima teigti, kad TUI Alytaus apskrityje 2020 m. pabaigoje buvo 1524 Eur, o 2021 m. pabaigoje - 1735 Eur. Lietuvos Respublikoje atitinkamai šie skaičiai buvo 8563 Eur ir 9661 Eur. Galima teigti, kad TUI vienam gyventojui per 2019-2020 m. laikotarpį sparčiau didėjo Alytaus apskrityje. Tiesioginių užsienio investicijų kategorijai priskiriamos tokios tarptautinės investicijos, kurios vienam investuotojui nerezidentui (fiziniam ar juridiniam asmeniui) arba investuotojų nerezidentų grupei suteikia 10 ir daugiau procentų balso teisių. Mažesnė nei 10 procentų balso teisių užsienio investicija yra laikoma ne tiesiogine, o portfeline investicija. Veikiančių ūkio subjektų analizė. Alytaus rajone veiklą vykdo 655 ūkio subjektai, jų skaičius, palyginti su 2021 metais, padidėjo 60 ūkio subjektais. Didžiausią dalį veikiančių ūkio subjektų, pagal skirtingas teisines formas, sudaro uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės, asociacijos. Mažiausiai pagal teisinę formą – žemės ūkio bendrovės, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, kooperatinės bendrovės, šeimynos. 
3 pav. Veikiantys ūkio subjektai metų pradžioje Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Analizuojant verslo sektoriaus veiklos apimtis bei pasiskirstymą pagal ekonomines veiklos rūšis, pastebima, kad 2022 metų pradžioje, tarp savivaldybėje veikiančių įmonių, labiausiai išvystytas paslaugų sektorius (54,5 % visų veikiančių įmonių), sukuriantis daugiausia darbo vietų. Paslaugų sektoriuje didžiąją dalį veikiančių įmonių (298 įmonės iš 655 veikiančių) sudaro įmonės, užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba, transporto priemonių ir motociklų remontu (140 įmonės), transportavimu ir saugojimu (67 įmonės), menine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla (20 įmonių), kita aptarnavimo veikla (71 įmonės). Savivaldybėje nemaža dalis įmonių yra užsienio kapitalo, tačiau produkcijai pagaminti yra naudojama vietiniai gamtos ištekliai. Alytaus rajono savivaldybės pramonės plėtrą atspindi baldų, durų ir langų, plastiko ir akmens gaminių, mėsos ir žuvies produktų gamyba. |
|
| Socialiniai veiksniai Demografinė padėtis Žmonių socialinė aplinka – tai jų gyvenimo ir darbo sąlygos, pajamų lygis, išsilavinimas ir bendruomenės, kurioms jie priklauso. Visa tai labai veikia sveikatą. Dideli socialinės aplinkos Europoje skirtumai yra viena iš nevienodos sveikatos būklės priežasčių. Labai skiriasi turtingų ir neturtingų, gerai ir menkai išsilavinusių gyventojų, fizinį darbą dirbančių asmenų ir specialistų gyvenimo trukmė bei sergamumas. Pagrindinės socialinės problemos – kvalifikuotos darbo jėgos emigracija ir jos trūkumas, darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas, didelė nedarbo lygio diferenciacija tarp skirtingų Lietuvos regionų. Problematinė sritis yra demografinė situacija, sąlygojama emigracijos ir visuomenės senėjimo. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių emigruoja į labiau išsivysčiusias šalis ir atsivėrusias darbo rinkas, siekdami užsitikrinti savo gerovę. Taip pat pastebimas reiškinys – „Protų nutekėjimas“. Kiekvienais metais matomas vis didesnis lietuvių, norinčių ar besiruošiančių studijuoti ir dirbti svetur, skaičius. Remiantis 2022 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. pradžioje Lietuvoje preliminariai gyveno 2 805 998 gyventojai. Gyventojų skaičius, mažėjęs kiekvienais metais, stabilizavosi, palyginus su keliais praėjusiais metais. Tam įtakos turėjo Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungojos ir COVID-19 pandemija. Iki šių metų gyventojų mažėdavo dėl įvairių veiksnių: neigiamo gyventojų gimstamumo, mirtingumo, emigracijos. 
4 pav. Alytaus rajono gyventojų kaita 2012–2022 metais, metų pradžioje Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Remiantis 4 pav., galima teigti, kad 2012-2022 metų laikotarpiu gyventojų skaičius mažėjo, tik 2019 m. buvo šiek tiek padidėjęs. 2022 m. pradžioje Alytaus rajone pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis buvo 25429 gyventojai, o 2022 m. liepos 1 d. duomenimis buvo 25278. 
5 pav. Gimusiųjų ir mirusiųjų kaita 2013–2021 metais Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Gyventojų gimstamumas Lietuvoje. 2021 m. gimė 23,3 tūkst. kūdikių. Gyvų gimusių kūdikių skaičius, palyginti su 2020 m., sumažėjo 1 814, arba 7,2 proc. 2021 m. bendrasis gimstamumo rodiklis (gyvų gimusių kūdikių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 8,3 (2020 m. – 9,0). Nuo 2012 m. gimė 285,5 tūkst. kūdikių. Berniukų gimė 7,6 tūkst., arba 5,4 proc., daugiau negu mergaičių. Per visą analizuojamą laikotarpį išliko neigiama natūrali gyventojų kaita, kadangi mirusiųjų gyventojų skaičius viršijo gimusiųjų skaičių, o didelę įtaką pakilusiam mirtingumui turėjo Covid-19 pandemija. Mirusiųjų skaičius 2021 m. lyginant su 2013 metais padidėjo 46 asmenimis (žr. 5 pav.). Lyginant su praėjusiais metais mirusiųjų skaičius padidėjo 83 asmenimis. Gimusių vaikų skaičius, lyginant 2020 m. ir 2021 m. sumažėjo 5 vaikais. Švietimas Švietimas – prioritetinė valstybės remiama sritis. Švietimo sistemos paslaugų apimtį ir įvairumą lemia ekonominių ir demografinių procesų kaita. Alytaus rajono savivaldybėje pastebimas vaikų mažėjimas, dėl šios priežasties mažėja ir švietimo įstaigų apkrovimas bei daugelis mokyklų dėl vaikų trūkumo, neišnaudoja savo potencialo ir tampa nuostolingos. Alytaus rajone veikia 6 gimnazijos (Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus, Simno, Butrimonių, Daugų Vlado Mirono, Miroslavo ir Pivašiūnų), 1 pradinio (Punios) ir 1 pagrindinio ugdymo skyriai (Alovės), 1 specialioji mokykla (Simno specialioji mokykla), 1 neformaliojo ugdymo įstaiga (Meno ir sporto mokykla), 5 ikimokyklinio ugdymo skyriai (Venciūnų, Miroslavo, Butrimonių, Daugų, Simno). 
6 pav. Mokinių skaičiaus kaita 2013–2022 metais, rugsėjo 1 d. Šaltinis: Alytaus rajono savivaldybės administracija, 2022 Kiekvienais metais rajono mokyklose mažėjo mokinių (išimtis 2021 m. neženklus pakilimas), tačiau tikimasi, kad stabilizuojasi ir ateityje skaičiai tik didės. 2022 m. rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo mokyklose buvo 1349 mokiniai, 89 priešmokyklinio ugdymo ir 270 ikimokyklinio ugdymo vaikai (žr. 6 pav.). Įsteigus papildomas ikimokyklinio ugdymo grupes pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomų vaikų skaičius nuo 2013 m. ugdomų 148 vaikų padidėjo iki 270 vaikų 2022 metais. Valstybinius egzaminus 2022 metais laikė 104 Alytaus rajono savivaldybės ugdymo įstaigose besimokantys abiturientai (skaičiuojant su besimokančiais Daugų technologijų ir verslo mokykloje). Matematikos valstybinį brandos egzaminą rajone pasirinko laikyti 63 mokiniai, lietuvių kalbos ir literatūros – 63, anglų kalbos – 63, istorijos – 36, biologijos – 18, geografijos – 23, informacinių technologijų – 7, fizikos – 6, chemijos – 3 abiturientai. Mokyklinius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus Alytaus rajone laikė 73 abiturientai, menų – 9, technologijų – 81. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 63 rajono gimnazijų abiturientai. Nuo 36 iki 85 balų surinko 50 proc. abiturientų, nuo 16 iki 35 – 40,32 proc. .2022 m. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikiusių Alytaus rajono gimnazijų abiturientų rezultatai yra arti šalies vidurkio. Labai gerai (86-99 balų) įvertintų darbų yra ir Alytaus rajono abiturientų. Egzamino neišlaikė 1 rajono abiturientas, šalyje neišlaikė 1353 arba 8 proc. Daugiausiai egzaminą laikė ir geriausiai išlaikė Daugų gimnazijos abiturientai: laikė 20, rezultato vidurkis 52,35 proc. Deja, šiais metais prasčiau sekėsi Simno gimnazijai – joje egzamino įvertinimo vidurkis 38,63 proc., 1 rajone neišlaikiusių yra šios gimnazijos mokinys. Paskelbus brandos egzaminų rezultatus paaiškėjo, kad Alytaus rajono abiturientai valstybinius brandos egzaminus išlaikė gerai, Alytaus rajono savivaldybės mokinių laikytų egzaminų rezultatų vidurkis daugelyje dalykų panašus į šalies vidurkį: labai gerai abiturientai laikė anglų kalbos ir geografijos valstybinius egzaminus, geri istorijos, informacinių technologijų, chemijos ir biologijos egzaminų rezultatai. Visi pasirinkusieji šiuos egzaminus juos išlaikė. Įvertinimų vidurkis - nuo 41,18 balo. Sunkiausiai, kaip ir pernai metais, įveikiamas buvo matematikos egzaminas. Alytaus rajone jo neišlaikė 38,98 proc. pasirinkusiųjų, Lietuvoje – 35,41 proc. 2022 m. rajone vidurinį išsilavinimą įgijo 104 abiturientai, besimokantys Alytaus rajono gimnazijose. Iš jų 9 įstojo į universitetus ir 18 į kolegijas, 32 abiturientai įstojo į profesines mokyklas. 2022 m. likę abiturientai pasirinko tarnybą kariuomenėje arba pradėjo dirbti. 2022 m. rajone pagrindinį išsilavinimą įgijo 115 dešimtų. Užimtumas 2021 m. Lietuvoje dirbo 1 mln. 368,6 tūkst. gyventojų, iš jų 687,4 tūkst. vyrų ir 681,2 tūkst. moterų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 10,5 tūkst. (0,8 proc.). 2021 m. dirbo 85,9 tūkst. 15–24 metų amžiaus asmenų. Dirbančio jaunimo skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo 3,2 tūkst. (3,9 proc.). Per metus 1,8 tūkst. (0,6 proc.) padaugėjo 55–64 metų amžiaus užimtų gyventojų ir 2021 m. jų buvo 282,1 tūkst. Darbo biržos nuo 2018 m. spalio 1 d. tapo viena įstaiga – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2021 m. sudarė 72,5 proc., per metus jis padidėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m., palyginti su 2020 m., 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis padidėjo 0,9 procentinio punkto ir sudarė 73,1 proc., moterų – 1 procentiniu punktu ir sudarė 72 proc. Jaunų (15–24 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis 2021 m. sudarė 31,4 proc., per metus jis padidėjo 2 procentiniais punktais. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis padidėjo 0,4 procentinio punkto ir siekė 68 proc. 2021 m. vyrų didžiausias užimtumo lygis buvo 35–39 metų amžiaus grupėje ir sudarė 89,4 proc., moterų – 40– 44 metų amžiaus grupėje ir sudarė 86,4 proc. 15–24 metų amžiaus vaikinų užimtumo lygis siekė 33,3 proc., merginų – 29,4 proc. 2021 m. tebedirbo 14,5 proc. 65 metų ir vyresnių vyrų ir 8,5 proc. to paties amžiaus moterų. 2021 m. samdomieji darbuotojai sudarė 88,4 proc. visų užimtų gyventojų, savarankiškai dirbantys asmenys – 11 proc., padedantys šeimos nariai – 0,6 proc. Savarankiškai dirbantys vyrai sudarė 13,2 proc. visų dirbančių vyrų, moterys – 8,8 proc. visų dirbančių moterų. Gyventojų užimtumo struktūrą rasite čia. 2021 m. moterys dažniau nei vyrai dirbo samdomąjį darbą – atitinkamai 90,5 ir 86,3 proc. Per metus užimtų gyventojų skaičius labiausiai padidėjo pramonės (13,1 tūkst.), o sumažėjo – didmeninės ir mažmeninės prekybos ir variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veikloje (14 tūkst.). Daugiausia gyventojų 2021 m. dirbo pramonėje – 257,9 tūkst. (18,8 proc. visų dirbančių gyventojų), prekyboje – 204,9 tūkst. (15 proc.), ir švietimo sektoriuje – 120,7 tūkst. (8,8 proc.). Pagrindinėmis vyrų ekonominės veiklos sritimis buvo statybos sektorius, kur 2021 m. vyrai sudarė 91,5 proc. užimtų gyventojų, bei transporto ir saugojimo veikla – 73,3 proc. Pagrindinėmis moterų ekonominės veiklos sritimis buvo žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas, kur 2021 m. moterys sudarė 86,2 proc. užimtų gyventojų, bei švietimas – 79,9 proc. 2021 m. daugiausia užimtų gyventojų dirbo specialistais – 356,1 tūkst. (26 proc. visų dirbančių gyventojų), kvalifikuotais darbininkais ir amatininkais – 185,5 tūkst. (13,6 proc.), bei paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais –166,5 tūkst. (12,2 proc.). Be profesijų, priskiriamų ginkluotųjų pajėgų sričiai, mažiausiai buvo kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų – 46,2 tūkst. (3,4 proc.), ir įstaigų tarnautojų – 64,7 tūkst. (4,7 proc.). Vadovais dirbo 126,2 tūkst. (9,2 proc.) užimtų gyventojų. 2021 m. didžiąją įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų bei kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų dalį sudarė vyrai – atitinkamai 83,5 ir 77,1 proc. Daugiausia moterų buvo tarp paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų bei įstaigų tarnautojų (73,6 ir 72,1 proc.). 2021 m. 48,8 proc. užimtų gyventojų turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 8,7 proc. – specialųjį vidurinį išsilavinimą. Pagrindinį su profesine kvalifikacija arba žemesnį išsilavinimą turėjo 5,2 proc. dirbančių gyventojų. Statistikos departamento duomenimis nedarbo lygis šalyje, išaugęs per ekonominę krizę, kasmet mažėjo, tačiau pandemija COVID-19 lėmė nedarbo lygio pakilimą. |
| 
7 pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2013–2021 metais, proc. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Nedarbo lygis – tai bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis. Alytaus rajone 2021 metais nedarbas sudarė 13,4 procento, kai šalies vidurkis – 13,0 procento. Didelę įtaką padarė visame pasaulyje susiklosčius padėčiai, Covid-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Pandemija sukėlė pasaulinę ekonominę krizę. Alytaus rajono savivaldybė yra žiedinė savivaldybė, o situaciją jos darbo rinkoje stipriai įtakoja tendencijos Alytaus miesto ūkyje ir darbo rinkoje. Bankrutavus stambiosioms Alytaus miesto pramonės įmonėms, kur dirbo nemaža dalis rajono gyventojų, jie neteko darbo. Alytaus rajono savivaldybė 
2 lentelė. Užimtumo tarnybos statistinė informacija Alytaus rajono savivaldybėje
| Per mėnesį |
Skaičius, vnt. |
|
Skaičius, vnt. |
| |
Per 2021 m. |
Per 2022 m. |
|
2022-01-01 |
2022-11-01 |
| Įregistruota darbo ieškančių |
197 |
177 |
Darbo ieškančių |
4617 |
1754 |
| Registruota bedarbių |
242 |
239 |
Bedarbių |
2812 |
1260 |
| Įdarbinta per metus: |
2191 |
1174 |
Registruotas nedarbas % |
18,1 % |
7,9 % |
Šaltinis : Lietuvos užimtumo tarnyba https://uzt.lt/darbo-rinka/situacija-darbo-rinkoje-naujausia-apzvalga/87, 2022 Darbo užmokestis apskrityje ir savivaldybėje Analizuojant vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių ir vertinant kartu su individualių įmonių mokamu darbo užmokesčiu, galima teigti, kad 2017-2021 m. laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis Alytaus r. sav. ir šalies mastu, didėjo (žr. 8 pav.). 2021 m. atotrūkis tarp šalies ir rajono vidutinio darbo užmokesčio buvo 286,2 Eur, neatskaičius mokesčių. Lyginant su 2020 m. atotrūkis žiankliai pasikeitė į gera. Per 2020-2021 m. laikotarpį vidutinis darbo užmokestis Alytaus r. sav. padidėjo 94,4 Eur. Šalies mastu vidutinis darbo užmokestis 2020-2021 m. laikotarpiu padidėjo 150,8 Eur. 
8 pav. Vidutinis darbo užmokestis Alytaus r. sav. (mėnesinis, bruto), Eur, lyginant šalies mastu ir išskiriant Alytaus r. sav. pagal lytį Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Lyginant vidutinį bruto darbo užmokestį Alytaus r. sav. pagal lytį 2017-2021 m. laikotarpiu, galima teigti, kad skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio yra moterų naudai. Didžiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimo buvo 2021 m., jis siekė 49,8 Eur – vyrų vidutinis atlyginimas siekė 1270,0 Eur, o moterų – 1319,8 Eur. Analizuojant vidutinį darbo užmokestį Alytaus apskrities savivaldybėse 2013-2021 metų laikotarpiu galima teigti, kad didžiausias vidutinis darbo užmokestis, per visą analizuojamą laikotarpį, yra Alytaus miesto savivaldybėje, kur 2021 m. siekė 1368,4 Eur (žr. 9 pav.). 2021 m. Alytaus rajono savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis, lyginant su Alytaus miesto savivaldybe, buvo mažesnis 75,20 Eur ir siekė 1293,2 Eur. Trečias pagal dydį Alytaus apskrityje darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo Druskininkų sav., kur 2021 m. siekė 1178,7 Eur. Už Alytaus r. sav. darbo užmokestis mažesnis 114,5 Eur. Ketvirtasis pagal didumą darbo užmokestis 2020 m. buvo Varėnos r. sav., kur siekė 1137,7 Eur ir nuo Alytaus r. sav. atsiliko 155,5 Eur. Mažiausias darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, Alytaus apskrityje 2021 m. buvo Lazdijų r. sav., kur siekė 1134,8 Eur, ir nuo Alytaus r. sav. atsiliko 158,4 Eur. 
9 pav. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Alytaus regiono savivaldybėse, Eur Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2022 Nepaisant darbo užmokesčio Lietuvoje augimo, jis išlieka 2–3 kartus mažesnis nei vidutiniškai ES. Tai lemia žemas darbo našumas, vienos mažiausių ES vienetinės darbo sąnaudos, žemas kainų lygis. Socialinė apsauga Siekiant sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį, savivaldybė vykdo valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) ir savarankiškąsias savivaldybės socialinės paramos funkcijas: skiriant ir mokant įvairias socialines išmokas bei organizuojant socialinių paslaugų teikimą. 2022 m. socialinei paramai skirta 12,6 mln. Eur. Socialinės išmokos. 2022 metais išmokėta 10,4 mln. Eur įvairių socialinių išmokų 10800 asmenims. Daugiausia lėšų skirta išmokoms vaikams (5,4 mln. Eur) ir tikslinių kompensacijų išmokų gavėjams (2,1 mln. Eur). Vienkartinė piniginė parama. 2022 metais iš savivaldybės biudžeto lėšų 644 tūkst. Eur skirta šeimoms, dėl įvairių priežasčių (gaisro, stichinės nelaimės, ligos ir pan.) patekusioms į sunkią materialinę padėtį. Piniginė parama, atsižvelgiant į savivaldybės ir seniūnijų Piniginės socialinės paramos teikimo komisijų siūlymus, suteikta 2689 šeimoms (asmenims). Buvo remiami ir gerai besimokantys rajono studentai bei mokiniai. 2022 m. paramą gavo 28 aukštosiose bei profesinėse mokyklose besimokantys jaunuoliai. Iš viso studentams ir mokiniams išmokėta 19,2 tūkst. Eur. Socialinės paslaugos. 2022 m. socialinės paslaugos suteiktos 4747 asmenims, išlaidos siekė 2,2 mln. Eur. Daugiausia lėšų (1,2 mln. Eur) panaudota senyvo amžiaus asmenų ir neįgaliųjų ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai stacionariose socialinės globos įstaigose, t. y. Miroslavo globos namuose, Pivašiūnų globos namuose, Rumbonių parapijos grupinio gyvenimo namuose, kitų savivaldybių ar valstybės globos namuose finansuoti. Šiose įstaigose 2022 m. gyveno ir gavo socialinės globos paslaugas 149 asmenys. 157 senyvo amžiaus asmenims bei neįgaliesiems buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (pagalba į namus), 29 neįgaliesiems – integrali pagalba (dienos socialinė globa ir slauga asmens namuose), 7 neįgaliems asmenims buvo suteikta dienos socialinė globa, 76 – socialinė priežiūra institucijoje, 12 neįgaliųjų gavo asmeninio asistento pagalbą asmens namuose. Išlaidos šioms paslaugoms 78 tūkst. Eur. 3 lentelė . Duomenys apie suteiktas socialines paslaugas 2022 metais
| Paslaugos |
2022 m. (tūkst. Eur) |
Gavėjų skaičius |
| Senyvo amžiaus asmenų ir neįgaliųjų ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa institucijoje |
1191,9 |
149 |
| Pagalba į namus senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims |
261,7 |
157 |
| Dienos socialinė globa institucijoje |
20,5 |
5 institucijoje 2 namuose |
| Integrali pagalba (dienos socialinė globa ir slauga asmens namuose) |
54,6 |
29 |
| Asmeninė pagalba neįgaliesiems (asmeninio asistento paslaugos) |
78 |
12 |
| Socialinės priežiūros paslaugos neįgaliesiems institucijoje |
21,1 |
67 |
| Vaikų socialinė globa institucijoje ir šeimynoje |
72,9 |
5 vaikai institucijoj, 1 vaikas šeimynoje |
| Socialinės priežiūros paslaugos socialinę riziką patiriančioms šeimoms |
412,5 |
148 šeimos / 294 vaikai |
| Socialinės priežiūros paslaugos vaikams |
82,4 |
99 |
| Laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos socialinės rizikos asmenims |
0,8 |
2 |
| Parama maisto produktais ir higienos prekėmis |
4,1 |
3370 |
| Specialaus transporto paslaugos |
3,0 |
41 |
| Asmens higienos ir priežiūros paslaugos |
13,9 |
514 |
41 rajono žmonių su negalia pasinaudojo specialaus transporto paslaugomis. Jie buvo vežami į gydymo, reabilitacijos įstaigas, kultūros renginius. Alytaus rajone vykdoma Būsto pritaikymo žmonėms su negalia programa. 2022 m. būstai pritaikyti 8 rajone gyvenantiems neįgaliesiems, iš jų 1 vaikui su sunkia negalia. Šiam tikslui skirta 72,0 tūkst. Eur (43,2 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto ir 28,8 tūkst. Eur iš savivaldybės biudžetų lėšų). Neįgalieji, turintys specialiųjų poreikių, buvo aprūpinti techninės pagalbos priemonėmis. 2022 m. tokia pagalba buvo suteikta 30 asmenų. Šeimoms, patyrusioms socialinę riziką, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. 2022 m. socialinės paslaugos suteiktos 148 šeimoms. Įgyvendindama Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo nuostatas, savivaldybės administracija organizavo maisto produktų ir higienos prekių išdalijimą labiausiai nepasiturintiems asmenims. Paramą maisto produktais ir higienos prekėmis gavo 3370 rajono gyventojai Savivaldybės administracija vykdė socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų (toliau – projektai) administravimo funkciją. 2022 metais savivaldybės administracija organizavo projektų vertinimą bei atranką, skyrė lėšų ir finansavo projektus, kontroliavo projektų įgyvendinimą. Finansuoti 3 projektai, projektams įgyvendinti skirta 54,1 tūkst. Eur (45,1 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšos, 9,0 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto lėšos). Nuo 2023 m. sausio 1 d. socialinės reabilitacijos paslauga tapo socialinės priežiūros paslauga, ją teikti lapkričio mėnesį akreditavosi 3 organizacijos. 2022 m. Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis organizuotos asmeninės higienos ir priežiūros (dušo, skalbimo) paslaugos. Šias paslaugas rajono gyventojams teikė 12 vietos bendruomenių, paslaugomis pasinaudojo 514 asmenų, neturinčių galimybių savo namuose naudotis dušu ir (ar) skalbykle. Šiam tikslui panaudota 13,9 tūkst. Eur savivaldybės biudžeto lėšų (žr. 3 lentelė). Sveikatos apsauga Siekiant užtikrinti kokybišką Alytaus rajono savivaldybės gyventojų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrą, sveikatos politikos įgyvendinimas vykdomas savivaldybės lygiu. Siekiama efektyviai formuoti sveikatos priežiūros sistemą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų praeinamumą, kokybę ir pacientų saugą, tikslingai paskirstant lėšas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūrai, siekiant mažinti sveikatos netolygumus rajone. Pagrindiniai tikslai – gyventojų sveikatos stiprinimas, mirtingumo mažinimas, gyvenimo kokybės gerinimas ir sveikatos santykių teisumas. Visi gyventojai turi teisę siekti kuo aukštesnio savo sveikatos lygio, tiesiogiai įtakojančio ne tik individo, bet ir artimos aplinkos ir net valstybės gerbuvį. Be galo svarbu mažinti išvengiamo mirtingumo (mirtingumą, nulemtą ligų ar būklių, kurių galima išvengti) mąstus, taikant žinomas ir efektyvias prevencines, diagnostikos ir / ar gydymo priemones, kurios kasmet tobulėja. Gydytojų skaičius – vienas iš rodiklių, apibūdinančių asmens sveikatos paslaugų prieinamumą ir jų pasiskirstymą visoje šalyje. Viešoji įstaiga Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – PSPC) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta Alytaus rajono savivaldybės viešoji sveikatos priežiūros ne pelno siekianti įstaiga. Pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, siekiant sumažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą, kokybiškai teikti medicinos paslaugas. Pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai – organizuoti ir teikti nespecializuotas ir specializuotas kvalifikuotas pirminės sveikatos priežiūros ambulatorines ir stacionarines paslaugas Alytaus miesto ir rajono gyventojams. Šios paslaugos teikiamos įstaigoje ir pacientų namuose. Esant reikalui, asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visos Respublikos gyventojams, užsieniečiams, asmenims be pilietybės. Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos prieinamos visiems asmenims ir yra orientuotos į asmens sveikatos profilaktiką ir sveikatos stiprinimą, sveikatos problemų sprendimą. Šio lygio specialistai rūpinasi ne tik gydymu, bet ir sveikatos išsaugojimu bei gerinimu, ligų profilaktika, stebi lėtinių ligų būklę, nukreipia pas reikalingą specialistą. Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdo viena biudžetinė įstaiga – ARS Visuomenės sveikatos biuras. Kitos sveikatos priežiūros programos ir paslaugos Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa. Viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų – savivaldybės visuomenės sveikatos specialiosios rėmimo programos rengimas ir įgyvendinimas. Priklausomybių mažinimo programa. Dažna socialinių problemų priežastis – gyventojų priklausomybės. Atsižvelgiant į tai, ARS yra įgyvendinama socialinę riziką patiriantiems asmenims orientuota priklausomybių mažinimo programa, kurios pagrindinis tikslas – padidinti ARS gyventojų galimybes gydytis nuo priklausomybės ligų. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant medikams, socialiniams darbuotojams, bendruomenių nariams, programos dalyviams bei jų šeimos nariams; siejant su šia programa, kelioms dešimtims programos dalyvių pavyko pasiekti teigiamų pokyčių jų gyvenime (aktyvumas darbo rinkoje, pagerintos buities sąlygos, nekeliami vaikų priežiūros apribojimo klausimai ir pan.). Užtikrinant kokybiškas ir gyventojams prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje taip pat buvo vykdomos triukšmo prevencijos priemonės, maudyklų stebėsena, koordinuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, aktyviai dalyvaujama skleidžiant tikslinę informaciją savivaldybės gyventojams tiek asmens, tiek ir visuomenės sveikatos apsaugos srityse. Kultūra Siekiama gerinti gyventojų informacinį, kultūrinį aptarnavimą, išsaugoti ir plačiau panaudoti regiono kultūrinį savitumą, užtikrinant kultūros įstaigų veiklą, ugdyti visuomenės kultūrinį, pilietinį bei visuomeninį aktyvumą, formuoti ir įgyvendinti savivaldybės kultūros politiką bei atlikti visus veiksmus, susijusius su savivaldybės teigiamo įvaizdžio formavimu. Kultūros projektų finansavimui 2022 m. skirta 100 000 Eur (svarbiausiems bei tradiciniams rajono renginiams, valstybinėms kalendorinėms datoms pažymėti, dalyvavimui konkursuose ir t.t.). Įgarsinti 159 rajono renginiai. Naudota savivaldybės mobili garso ir šviesos technika, mobili scena – 26 renginiuose. Paminėtina aktyvi Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro veikla organizuojant šventės, renginiai. Parodos, tautodailininkų. Amatininkų parodos – mugės. Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro veikla 2022 m.
| Pavadinimas |
Meno mėgėjų kolektyvai (su būreliais) |
Kolektyvų veikloje dalyvauja dalyvių |
Suorganizuota renginių (parodų, švenčių, diskotekų, išvykų ir t. t) |
Lankytojų skaičius renginiuose |
Kultūros plėtros programos lėšomis finansuoti projektai |
| ARSKC ir skyriai |
63 |
582 |
317 |
88760 |
19 |
Alytaus rajono savivaldybės kultūros centro lėšos 2022 m.
| Pavadinimas |
Savivaldybės biudžeto lėšos Eur |
Surinkta specialiųjų lėšų Eur |
Projektų finansavimas Eur |
NMA ir APVA projektinės lėšos |
| ARSKC ir skyriai |
748400 |
14866 |
92450 |
153073,82 |
Alytaus rajone suorganizuoti ir įgyvendinti Alytaus rajoną reprezentuojantys renginiai: „Simno kermošius“, „Lietuvos Katalikų bažnyčios Kronikai -50“ Simne, „Sekminės – bendruomeniškumo šventė“ Butrimonyse, Joninės Dauguose, Simne, Pivašiūnuose, „Nemunaičiui – 635. Joninių šventė“ Nemunaityje, Valstybės ( Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos iškilmė Dauguose, Oninių (šviežios duonelės) šventė Punioje, „Takelis veda vėl namo“ Eičiūnuose, „Kaip gyveni, kaimyne“ Krokialaukyje, „Taip dainavo mūs senoliai“ Luksnėnuose, pramogų vakaras „Žolinė Pivašiūnuose“„,Skambėk širdy, nenustok“ Alovėje, Miroslavo seniūnijos šventė „Širdim tave apkabinsiu“, nominacijų vakaras „Alytaus rajono metų geriausieji-2022“ Simne, Kalėdinių eglučių įžiebimo šventės Alytaus rajono seniūnijose. Meno mėgėjų kolektyvų skatinimui: šokių studijos „Gojelis“ dalyvavimui tarptautiniame festivalyje-konkurse „ADRIATIC ZADAR OPEN 2022“. |
|
| Vidaus veiksniai: |
|
| Teisinė bazė. Alytaus rajono savivaldybė organizuodama savo veiklą vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir vidiniais dokumentais: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, Alytaus rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Alytaus rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatais ir kitais savivaldos institucijų veiklą reglamentuojančiais dokumentais. |
|
| Organizacinė struktūra. Vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Vietos savivaldos principus Alytaus rajone įgyvendina šios vietos savivaldos institucijos: atstovaujamoji – Alytaus rajono savivaldybės taryba ir vykdomoji – Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius, turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Pagal veiklos pobūdį savivaldybių funkcijos skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina savivaldybės taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktais ar savivaldybės tarybos sprendimais suteiktos viešojo administravimo teisės savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę sutartis su savivaldybėmis. Alytaus rajono savivaldybės atstovaujamoji institucija išrinkta ketveriems metams savivaldybių rinkimuose, vykusiuose 2019 m. kovo 3 d. Rinkimus laimėjusios partijos sudarė naują koaliciją. Tarybą sudaro 25 tarybos nariai. Iš savivaldybės narių sudaromi tarybos komitetai, kurių pagrindinės funkcijos yra klausimų nagrinėjimas ir teikimas tarybai ir merui svarstyti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų bei kaip vykdomi tarybos sprendimai, mero potvarkiai. Sudaryti 6 Alytaus rajono savivaldybės komitetai: Ekonomikos ir biudžeto, Švietimo, kultūros ir sporto, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas, Komunalinio ūkio plėtros ir aplinkos apsaugos, Kaimo plėtros ir investicijų, Kontrolės. Sudarytos komisijos: Antikorupcinė, Balsų skaičiavimo, Etikos, garbės piliečio vardui suteikti nagrinėjimo, Peticijų, Teisėsaugos ir teisėtvarkos, Šeimos bei piniginės socialinės paramos teikimo priežiūros. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas, kaip vykdomas biudžetas, atskaitingas Tarybai. Alytaus rajono savivaldybės administracija yra viešasis juridinis asmuo, kurio steigėja yra Taryba, jos vadovas – Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės administraciją sudaro struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai – seniūnijos. 2020 m. sausio 15 d. įsigaliojo nauja Alytaus rajono savivaldybės administracijos struktūra (patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2019-10-24 sprendimu Nr. K-181), kurią sudaro savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, iš viso 10, t. y. Komunalinio ūkio ir architektūros skyrius, Buhalterinės apskaitos skyrius, , Civilinės metrikacijos skyrius, Turto valdymo skyrius, Finansų ir investicijų skyrius, Komunikacijos skyrius, Socialinės paramos skyrius, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Teisės ir vidaus administravimo skyrius ir Žemės ūkio skyrius. Į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai, t. y. Savivaldybės gydytojas (vyriausiasis specialistas), Centralizuotas vidaus audito skyrius ir Vyriausiasis specialistas (jaunimo reikalų koordinatorius). Taip pat į Alytaus rajono Savivaldybės administracijos struktūrą įtraukiama 11 seniūnijų: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Krokialaukio, Miroslavo, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų, Simno.
10 pav. Alytaus rajono savivaldybės administracijos struktūra |
|
| Žmogiškieji ištekliai (pareigybės, kvalifikacija). Nuolat kintančioje aplinkoje formuojasi naujas požiūris į instituciją kaip veiklos sistemą, kurioje darbuotojai, tai yra žmogiškieji ištekliai, tampa svarbiausia ir aktyviąja sistemos dalimi, lemiančia institucijos veiklos efektyvumą. Žmogiškųjų išteklių efektyvus valdymas yra gyvybiškai svarbus veiksnys, siekiant savivaldybės tikslų bei naudos kiekvienam individui, organizacijai ir visuomenei. Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimu K-11 nustatytas didžiausiais leistinas Alytaus rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičius – 189. Įsigalioja sprendimas 2020 m. birželio 1 d. Yra patvirtina mero, mero pavaduotojo, 2 mero patarėjo ir tarybos sekretoriaus (politinio asmeninio pasitikėjimo) pareigybės, kurios į bendrą administracijos patvirtintą etatų skaičių neįskaičiuojamos. Savivaldybės darbuotojams būtina tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą bei administracinius gebėjimus, todėl organizuojami įvairūs darbuotojų mokymai: stažuotės, seminarai, kvalifikacijos kėlimo renginiai. |
|
| Planavimo sistema. Pagrindiniai planavimo dokumentai, kuriais vadovaujamasi planuojant rajono plėtrą ir savivaldybės veiklą, yra šie: · Alytaus rajono savivaldybės 2021–2028 m. strateginės plėtros planas, patvirtintas Savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. K-268 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės 2021–2028 metų strateginės plėtros plano patvirtinimo“. Plane išdėstyta rajono vizija, ilgalaikiai prioritetai, tikslai, uždaviniai ir veiksmai strategijai įgyvendinti; · Alytaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, privalomas visoms institucijoms ir reglamentuojantis darnią savivaldybės teritorijų plėtrą; · Trimetis Savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau – ARSVP). Savivaldybės strateginiai veiklos planai rengiami planuojant Savivaldybės veiklą ateinantiems trejiems metams ir kasmet atnaujinami; · Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų metiniai veiklos planai, savivaldybės įstaigų metiniai planai; · Metinis savivaldybės biudžetas. Alytaus rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. K-172 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis tvarkos aprašas reglamentuoja kasmetinį Alytaus rajono savivaldybės trejų metų strateginio planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimą detalizuojančių planavimo dokumentų rengimą, svarstymą ir tvirtinimą, įgyvendinimo stebėseną, numatytų pasiekti rezultatų vertinimą, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimą ir svarstymą, savivaldybės gyventojų įtraukimą į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimą. Tai dokumentas, sudarantis sąlygas koordinuoti ir kontroliuoti Alytaus rajono savivaldybės strateginių veiklos planų įgyvendinimą, vertinti strateginio veiklos plano įgyvendinimo poveikį rajonui, prireikus papildyti ar keisti Alytaus rajono savivaldybės strateginius veiklos planus. Taip pat šiame tvarkos apraše be strateginių veiklos planų rengimo, numatyta strateginių plėtros planų ir metinių planų rengimas ir koregavimas. |
|
| Finansiniai ištekliai. Alytaus rajono savivaldybės strateginio veiklos plano programų įgyvendinimui naudojamas vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių – Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšos (biudžetas ir tikslinės dotacijos). Tačiau kiekvienais metais įvairiems projektams įgyvendinti pritraukiamas finansavimas ir iš kitų šaltinių. Tai ES struktūrinių fondų ir programų lėšos, valstybės biudžeto lėšos. Kiekvienas asignavimų valdytojas yra atsakingas už teisingą programų sąmatų sudarymą ir vykdymą neviršijant patvirtintų asignavimų, už paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą ir efektyvumą. Alytaus rajono savivaldybės 2013–2022 metų biudžeto pajamas sudaro: · Mokesčiai. Pajamų ir pelno mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis), turto mokesčiai (žemės mokestis, paveldimo turto mokestis, nekilnojamo turto mokestis), prekių ir paslaugų mokesčiai (mokesčiai už aplinkos teršimą, rinkliavos). · Dotacijos. Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, dotacijos iš kitų valdymo lygių. · Kitos pajamos. Turto pajamos, pajamos už prekes ir paslaugas, pajamos iš baudų ir konfiskacijos, kitos neišvardytos pajamos. · Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos. Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos (žemės ir žemės gelmių išteklių realizavimo pajamos). Alytaus rajono savivaldybės biudžetas 2022 m. gavo 36 mln. 239,2 tūkst. eurų pajamų. Iš jų gyventojų pajamų mokesčio gauta 20 893,8 tūkst. eurų, turto mokesčių – 1 276,6 tūkst. eurų, 71,4 tūkst. eurų gauta prekių ir paslaugų mokesčių t. y. mokesčiai už aplinkos teršimą. 12 086,8 tūkst. eurų gauta tikslinių dotacijų. Iš šių dotacijų 4 963,3 tūkst. eurų skirta mokinio krepšeliui finansuoti, 3 364,5 tūkst. eurų valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, 80 tūkst. eurų savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, iš apskrities perimtoms įstaigoms išlaikyti – 206,6 tūkst. eurų. 194,4 tūkst. eurų gauta iš Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų einamiesiems tikslams. Kitų dotacijų einamiesiems tikslams gauta 1 132,6 tūkst. eurų, iš jų: 11,5 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšos skirtos išlaidoms susijusioms su pedagoginių darbuotojų skaičiaus optimizavimu, 9,4 tūkst. eurų – lėšos siekiant šalinti COVID-19 ligos padarinius ir valdyti jos plitimą esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, 56,6 tūkst. eurų – akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, 70,4 tūkst. eurų – neformaliam vaikų švietimui, 34,7 tūkst. eurų – socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, 18,7 tūkst. eurų – lėšos skirtos bendruomeninei veiklai stiprinti savivaldybėje, 0,9 tūkst. eurų – bendruomeninei veiklai stiprinti kuriant palankią daugiakultūrę aplinką administravimui, 2,9 tūkst. eurų – papildomai skiriamų lėšų melioracijos funkcijai atlikti (polderių sistemų eksploatacijai), 78,0 tūkst. eurų – asmeninei pagalbai teikti ir administruoti, 145,4 tūkst. eurų – būsto šildymo išlaidų kompensacijoms mokėti, 1,0 tūkst. eurų – biudžetinių įstaigų vadovaujančių darbuotojų minimaliems pareiginės algos koeficientams didinti, 32,0 tūkst. eurų – pedagoginių darbuotojų, išlaikomų iš savivaldybės biudžeto lėšų darbo užmokesčiui didinti, 47,4 tūkst. eurų – socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje teikimas, 132,6 tūkst. eurų – savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo stiprinimo iniciatyvoms skatinti, 31,3 tūkst. – lėšos ugdymui ir pavežėjimui vaikams iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, 3,3 tūkst. eurų – suaugusių asmenų, atvykusių į Lietuvos Respubliką iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, lietuvių kalbos mokymui, 57,1 tūkst. eurų – kompensacijoms už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, 0,8 tūkst. eurų – vienkartinėms išmokoms įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje ir (ar) mėnesinėms kompensacijoms vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą, skirtoms laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje gavusiems užsieniečiams, išlaidoms finansuoti, 267,8 tūkst. eurų – lėšos, siekiant užtikrinti LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo įgyvendinimą dėl valstybės remiamų pajamų dydžio padidinimo, 44,9 tūkst. eurų – lėšos būsto ir jo aplinkos pritaikymui neįgaliesiems, 50,5 tūkst. eurų – užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, priimti ir pagalbai jiems teikti įgyvendinant LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, 5,4 tūkst. eurų – gerinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti socialinės paramos veiksmingumą kriziniais atvejais šeimoje, 25,0 tūkst. eurų – ugdymo lėšos pagalbos priemonėms „Dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje“, 5,0 tūkst. eurų – plėtoti visuomenės psichikos sveikatos (stiprinimo ir prevencijos) paslaugas. Speciali tikslinė dotacija savivaldybės turtui įsigyti – 1 798,1 tūkst. eurų, t. y. lėšos vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti bei prižiūrėti. Dotacija iš Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų turtui įsigyti – 270,0 tūkst. eurų. Kitos dotacijos turtui įsigyti – 30,2 tūkst. eurų – savivaldybių viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti ir 47,1 tūkst. . eurų – bendruomeninei veiklai stiprinti kuriant palankią daugiakultūrę aplinką. 
11 pav. Alytaus rajono savivaldybės planuotos ir faktinės biudžeto pajamos 2022 m. (tūkst. Eur) Šaltinis: Alytaus rajono savivaldybės administracija, 2023 Kitų pajamų gauta 1 824,9 tūkst. eurų, iš jų didžiausią dalį 1 643,8 tūkst. eurų sudaro pajamos už prekes ir paslaugas, iš jų: 900,1 tūkst. eurų vietinė rinkliava už atliekų surinkimą. Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų gauta 85,7 tūkst. eurų, iš jų: 10,7 tūkst. eurų už parduotą valstybinę žemę, 75,0 tūkst. eurų infrastruktūros ir kitų statinių realizavimo pajamos. Bendras savivaldybės biudžeto pajamų planas įvykdytas 108,9 proc., gauta 2 972,3 tūkst. eurų daugiau nei planuota. 
12 pav. Alytaus rajono savivaldybės planuotos ir faktinės biudžeto išlaidos 2022 m. (tūkst. Eur) Šaltinis: Alytaus rajono savivaldybės administracija, 2023 Savivaldybės biudžeto faktinės išlaidos sudarė 38 677,8 tūkst. Eur (žr. 12 pav.). |
|
| Apskaitos tinkamumas. Alytaus rajono savivaldybėje apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaita Savivaldybėje tvarkoma ir finansinės ataskaitos rengiamos pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). |
|
| Ryšių sistema, informacinės ir komunikavimo sistemos. Alytaus rajono savivaldybės įvaizdžio formavimui reikšminga savivaldybės interneto svetainės www.arsa.lt, kuri nuolat atnaujinama. Interneto svetainės skyriuje „Savivaldybės informacija“ skelbiami savivaldybės informaciniai pranešimai, „Naujienos“ – savivaldybės įmonių, įstaigų ir bendruomenių informaciniai pranešimai, skyriuje „Skelbimai“ – savivaldybės, savivaldybės įmonių ir įstaigų skelbimai. Savivaldybė kaip komunikacijos kanalą naudoja socialinį tinklą „Facebook“. Siekiant gerinti gyventojų aptarnavimą Savivaldybės administracijoje, ir toliau planuojama modernizuoti informacines sistemas ir plėsti e. paslaugų spektrą pasinaudojant ES parama. 2010 m. buvo pradėtas projektų vykdymas: „Savivaldybės finansinių išteklių valdymo tobulinimas diegiant šiuolaikiškas informacines sistemas (VSAFAS)“, „Savivaldybės teikiamų elektroninių paslaugų (e. demokratijos, „vieno langelio“ principo tobulinimas) plėtra“. Įgyvendinus projektus, buvo patobulinta biudžeto planavimo, konsolidavimo ir vykdymo kontrolės informacinė sistema, įdiegti nauji moduliai bei išplėstas esamų modulių funkcionalumas, patobulinta dokumentų paieška su aktualia redakcija. Sudaryta galimybė transliuoti savivaldybės tarybos posėdžius. Atnaujinta savivaldybės administracijos Architekto skyriuje naudojama geografinės informacinės sistemos (GIS) programinė įranga. Įsigyta nauja ArcGIS versija, leisianti vartotojams naudotis bet kokiais geografinės informacinės sistemos šaltiniais, t. y. žemėlapiais, geoduomenų bazėmis, vaizdiniais duomenimis, įrankiais ir t. t. bei visa tai panaudoti bendram veiklos koordinavimui, skaidrumo ir sklandaus pasidalijimo informacija užtikrinimui, sąnaudų mažinimui ir kitų uždavinių sprendimui, efektyvesniam savivaldybės specialistų bendradarbiavimui. ArcGIS suteikia galimybę kurti žemėlapius bei atlikti geoerdvinę analizę didesniam ratui žmonių, suteiks galimybę rajono gyventojams surasti daugiau aktualios informacijos viešinamais žemėlapiais. Parengtas interaktyvus rajono savivaldybės trimatis žemėlapis, leidžiantis matyti rajoną trimatėje erdvėje. Atnaujinta programinė įranga leidžia rinkti duomenis rajono teritorijoje ir tuo pačiu metu juos publikuoti žemėlapiuose. |
|
| Vidaus darbo kontrolė. Alytaus rajono savivaldybės administracijoje veikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Jų veiklos tikslas – sistemingai ir visapusiškai vertinti rizikos valdymą ir vidaus kontrolę, padėti įgyvendinti viešojo juridinio asmens, jam pavaldžių ir jo valdymo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslus. Pagrindiniai uždaviniai – nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų, patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai bei teikti rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo, vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais bei lėšų, gautų iš Europos Sąjungos bei užsienio institucijų ar fondų, administravimą ir panaudojimą. Centralizuota vidaus audito ir kontrolės tarnyba, savo veikloje vadovaujasi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo nuostatomis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus auditą. Savivaldybėje įdiegta kompiuterinė buhalterinės apskaitos sistema „Biudžetas“. Ši sistema leidžia vesti atskirą buhalterinę apskaitą pagal kelis finansavimo šaltinius (valstybės, vietinį ar kt. biudžetą), vykdyti kitus tik biudžetinių organizacijų apskaitai būdingus veiksmus – pildyti asignavimų ir išlaidų knygas, spausdinti sąmatas ir jų vykdymo apyskaitas ir dar daugelį kitų funkcijų. Ši programa apima visus Alytaus rajono savivaldybės administracijos struktūrinius padalinius. Taip pat savivaldybėje įdiegta kompiuterinė dokumentų valdymo sistema „Doclogix“. Ji užtikrina spartų, patogų automatizuotą savivaldybės veiklos procesų ir dokumentų valdymą. Sistemoje registruojami gaunami ir siunčiami raštai, pavedimai ir jų vykdymo kontrolė, registruojamos sutartys. Tai užtikrina dokumentų saugumą, greitą jų paiešką ir kontrolės sistemą. Taip pat nuolat tobulinama ir prižiūrima savivaldybės teisės aktų bazė. Sistema leidžia kaupti teisės aktus, viešai juos publikuoti, vykdyti paiešką. |
|
| SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė: |
|
| Stiprybės ü Nors gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija ilguoju laikotarpiu išlieka aktuali, tačiau gyventojų mažėjimo tempas lėtesnis nei kitose savivaldybėse; jaunos šeimos kuriasi ARS. ü ARS plečiamos socialinės paslaugos, gerėja jų kokybė, socialinės paslaugos sistemiškai valdomos pagal išskirtus prioritetus; beveik visų asmenų / šeimų poreikis, jį įvertinus, yra patenkinamas. ü Socialinių paslaugų tiekėjų tinklas ir socialinių paslaugų spektras, išvystytos ilgalaikės socialinės globos paslaugos senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos), šeimos socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas jos namuose, socialinės priežiūros įstaigoje paslaugos suaugusiems asmenims su negalia. ü Socialinių paslaugų srityje sėkmingai bendradarbiaujama su kitomis savivaldybėmis: ARS perka dienos socialinės globos paslaugas neįgaliesiems, laikino apnakvindinimo ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas; teikia – ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas. ü Socialinę riziką patiriančių šeimų ir jose gyvenančių vaikų skaičius nuosekliai mažėja; taip pat mažėja be tėvų globos likusių vaikų skaičius globos institucijose, didėja globojamų šeimose vaikų skaičius. ü Tikslingiau ir veiksmingiau skirstoma piniginė socialinė parama, mažėjantis socialinės paramos gavėjų skaičius ir pašalpoms skiriamos išlaidos; nedidelė gyventojų dalis gauna būsto šildymo išlaidų kompensacijas. ü Vykdomos visuomenės sveikatos stiprinimo ir stebėsenos programos, didžiausią dėmesį skiriant prioritetinėms sveikatos sritims, tikslinga ir toliau skatinti įvairių amžiaus grupių gyventojų dalyvavimą sveikatos prevencinėse programose, prevencinių programų dėl įvairių priklausomybių vykdymą ir plėtrą. ü Daugiau sveikatos priežiūros paslaugų pradėta teikti namuose, t. y. kuo arčiau gyventojų, atliepiant jų poreikius bei esamus susisiekimo iššūkius, svarbu ir toliau vystyti šią kryptį, užtikrinant teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir sąsajas su kitų poreikių tenkinimu. ü Sumažėjo mirčių skaičius dėl išorinių priežasčių, esama situacija ARS atitinka bendrą šalies tendenciją, tačiau prevencinės programos, nukreiptos į mirčių dėl išorinių priežasčių mažinimą išlieka ir toliau aktualios dėl gana aukštų Lietuvos rodiklio reikšmių. ü Sėkmingai vykdomos gyventojų priklausomybių mažinimo programos, kurias aktualu ir toliau tęsti toliau didinant jų aprėptį, rezultatyvumą, taikant inovatyvius darbo su priklausomybėmis metodus, kadangi socialinės problemos, susijusios su priklausomybėmis išlieka aktualios. ü Ugdymo įstaigų tinklas yra reorganizuotas ir šiuo metu atitinka ARS gyventojų poreikius, įstaigos yra renovuotos, gerinama edukacinė aplinka, didelei daliai vaikų užtikrinama pavėžėjimo iš / į ugdymo įstaigą paslauga. ü Labai geri bibliotekų veiklos rezultatai ir apimtys (skaitytojų skaičius, išduotų dokumentų apimtys, apsilankymų skaičius, dalyvavimas įvairiuose projektuose), gyventojai noriai naudojasi bibliotekų teikiamomis paslaugomis. ü Sudarytos sąlygos gyventojų fiziniam aktyvumui ir sportui (įrengtos bendruomenėms skirtos daugiafunkcinės lauko aikštelės, gyventojai turi galimybę sportuoti mokyklų sporto salėse), kas yra būtina sėkmės prielaida didesniam gyventojų įtraukimui į sveikatinimo (fizinis aktyvumas, sveika gyvensena ir kt.) ir sportines veiklas. ü Gana daug NVO, veikia vietos veiklos grupė, yra atviros jaunimo erdvės, kas sudaro prielaidas toliau vystyti NVO įsitraukimą teikiant socialines, sveikatos priežiūros, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir kt. paslaugas gyventojams. ü Santykinai nedidelis nusikalstamumo lygis, nuosekliai mažėjantis nusikalstamų veikų skaičius, aktualu ir toliau išlaikyti saugios aplinkos formavimo rajone kryptį, užtikrinant jai reikalingos infrastruktūros plėtotę. ü Ilguoju laikotarpiu stebimos teigiamos gyventojų užimtumo, vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijos (nors bendras lygis vis dar atsilieka nuo rodiklių Lietuvoje). Vidutinis darbo užmokestis ARS yra didesnis už Alytaus aps. vidurkį ir augo sparčiau, nei kitur regione. ü Sparčiai mažėjęs nedarbo, taip pat ilgalaikio nedarbo lygis, sėkmingai ARSA taikytos priemonės, padedančios bedarbiams įsidarbinti ir įsitvirtinti darbo rinkoje. ü Nuosaikiai augantis verslo subjektų skaičius ARS, didelė smulkaus ir vidutinio verslo dalis. ü ARS gana daug aktyvių bendruomenių, kurių potencialas galėtų būti nukreipiamas turizmo plėtrai (pavyzdžiui, teikiant turizmo paslaugas, prižiūrint lankytinus objektus ir vietas, kt.). Esamas išskirtinumas amatų, gyvosios kultūros, etnokultūros srityse sudaro prielaidas išskirtinių, unikalių turizmo produktų ir paslaugų kūrimui ir teikimui bendruomenėse. ü Augantis turistų skaičius, turizmo vystymas bendradarbiaujant su Alytaus m. sav., organizuojant Alytaus turizmo informacijos centro veiklą, kuriant ir viešinant turizmo paslaugas ir kt. ü Žemės ūkio srityje ir toliau išlieka aktualu skatinti orientaciją į didesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimą ir kooperacijos potencialo išnaudojimą. ü Sėkmingai plečiamos ir vystomos nišinės žemės ūkio kryptys: bitininkystė, uogininkystė, plečiasi riešutmedžių, pluoštinių kanapių pasėlių plotai ir pan., kas sudaro prielaidas ateityje vystyti aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą bei tiesioginį jų pardavimą galutiniam vartotojui. ü Palankios sąlygos vystyti miškininkystę bei medienos pramonės sektoriaus veiklas, didesnis medynų produktyvumas nei bendrai Lietuvoje (nors stebima medynų produktyvumo mažėjimo tendencija), esamas potencialas didinti miškingumą mažiau derlingose teritorijose. ü Į ARS teritoriją patenka gamtiniu požiūriu išskirtinės teritorijos, kurių reikšmingiausia – Žuvinto biosferos rezervatas. ü ARS aplinkos oras švarus, santykinai nedidelis iš stacionarių šaltinių išmetamų teršalų kiekis. ü Suformuota aiški ARS teritorijos vystymo kryptis, sudaranti prielaidas tinkamai aplinkos apsaugai ir ekonominei ARS raidai, orientuojantis į miškų ūkio raiškos intensyvumo didinimą, kraštovaizdžio horizontalios sąskaidos didinimą esamų miškų masyvų pakraščiuose, agrarinių plotų mozaikiškumo didinimą, įveisiant apsauginius želdinius, gamtos išteklių naudojimo plėtra ramaus pobūdžio rekreaciniam turistiniam naudojimui. ü Pasiektas teigiamas pokytis atliekų tvarkymo srityje, mažesnės nei kitose savivaldybėse susidarančių atliekų apimtys; postūmis rūšiavime, konteinerinės sistemos veikime, atliekų panaudojime; tenkinami visų ARS gyventojų ir subjektų atliekų surinkimo poreikiai, veikia atliekų tvarkymą papildančios sistemos, vykdomas aplinkos monitoringas. ü ARS sėkmingai įgyvendinamos atsinaujinančių išteklių panaudojimo viešuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose iniciatyvos, finansiškai prisidedant ir savivaldybei. Taikant finansines priemones namų ūkiai skatinami naudoti aplinkai draugiškesnius šildymo sprendimus. ü ARS skatina gyventojus prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo įrenginių, tam taikant finansines priemones. Gyventojų skatinimas prisijungti prie centralizuotų šilumos, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų ir toliau išlieka aktualus. ü Naujai urbanizuojamose teritorijose numatomas centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, taip pat numatomas pramoninių teritorijų dujofikavimas, atsiradus potencialiems vartotojams. ü ARS gana išvystytas kelių tinklas, beveik nėra grunto kelių, daugiau kelių su patobulinta kelio danga; kelių susisiekimo infrastruktūra gana intensyviai naudojama, todėl svarbu užtikrinti nuolatinę tinkamą kelių priežiūrą bei eksploataciją, atnaujinimą. ü Pastaruoju metu buvo intensyviai vystoma dviračių infrastruktūra, kuri aktuali tiek vietos gyventojams, tiek turizmo vystymui. ü ARS 1 000 gyv. tenka daugiau automobilių nei vidutiniškai šalyje, tai leidžia patenkinti judumo poreikį, viešojo transporto sistemai esant gana ribotai. ü Nors viešojo susisiekimo sistema ARS nėra labai išplėtota, tačiau gyventojų poreikiai yra tenkinami kitomis priemonėmis: išplėtota išvežiojamoji prekyba, viešosios paslaugos taip pat „atvyksta“ pas gyventojus (pvz., sveikatos priežiūros paslaugos), vaikai į ugdymo įstaigas vežami geltonaisiais autobusais, naujai įsidarbinusiems kompensuojamos transporto išlaidos nuvykimui iš ir į darbą vykstant ir nuosavu transportu ir kt. ü Stebima teigiama viešosios infrastruktūros tvarkymo, atnaujinimo ir modernizavimo kryptis, kuri turėtų būti išlaikoma ir ateityje plečiant viešosios paskirties infrastruktūrą ir tvarkant viešąsias erdves, ją pritaikant bendruomeniniams, visuomeniniams, verslo poreikiams, rekreacijai. ü ARS gyventojai vis daugiau naudojasi savivaldybės teikiamomis elektroninėmis paslaugomis: daugėja paslaugų ir prašymų pateiktų per elektroninius valdžios vartus, toliau diegiamos ir plėtojamos e. paslaugos bei vidiniuose ARSA procesuose naudojamos informacinės sistemos. ü ARSA veikla vertinama kaip efektyvi: nors turi santykinai mažai darbuotojų, gyventojų prašymai nagrinėjami laiku, siekiama atliepti aktualius gyventojų poreikius. |
|
| Silpnybės ü Lyginant su kitomis savivaldybėmis mažesnė darbingo amžiaus asmenų dalis, atitinkamai santykinai daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenų. Dėl esamos demografinės visuomenės struktūros pagal amžių, gimstamumo lygis ARS yra mažas, mirtingumo – didelis, atitinkamai natūrali gyventojų kaita yra neigiama. ü Vertinant ARS teikiamų socialinių paslaugų pasiūlą LR normatyvų atžvilgiu, ARS socialinių paslaugų infrastruktūra yra plėtojama, tačiau vis dar nėra pakankamai išvystyta, teikiamų paslaugų apimtys turi plėtros potencialo (pvz., nestacionarios paslaugos, pagalba į namus, asmens globa asmens namuose). ü Nors bendrąja prasme ARS socialinių paslaugų sistema yra sėkmingai plėtojama, palaipsniui pereinant nuo institucinių prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, esamas NVO ir BO aktyvumas ir įsitraukimas į paslaugų teikimą gyventojams vis dar turi potencialo, tam reikalinga užtikrinti patrauklią NVO ir BO įsitraukimui aplinką, jų lyderių ir narių motyvaciją bei aktualią pagalbą iš viešojo sektoriaus pusės. ü Pagal sveikatos priežiūros rezultatus, ARS aktualu išlieka ir toliau tobulinti sveikatos priežiūros sistemą ir paslaugų kokybę. ü Vienam mokiniui tenka santykinai didesnis ugdymo įstaigos plotas nei kitose savivaldybėse, galimai nėra išnaudotas švietimo įstaigų infrastruktūros ir jos išlaikymui skiriamų lėšų optimizavimo potencialas. ü Santykinai nedidelė aktyvių gyventojų, kurie dalyvauja įvairiose kultūrinėse ir sportinėse kt. veiklose, dalis, mažėjęs mėgėjų meno ir kultūros užsiėmimo dalyvių skaičius. Didelė dalis gyventojų yra pasyvūs, todėl aktualus proaktyvus gyventojų informavimas ir įtraukimas, kultūros ir sporto infrastruktūros priežiūra ir vystymas, lankstus sporto ir kultūros veiklų pasiūlos priderinimas prie gyventojų preferencijų. ü Nors ARS veikia 2 atvirosios jaunimo erdvės, vis dar trūksta atviro jaunimo centro, daugiau atvirų jaunimui skirtų erdvių, intensyvesnio darbo su jaunimu (ypač darbo gatvėje ir mobilaus darbo su jaunimu), kitų jaunimo poreikių tenkinimo. ü Nepakankamai išvystyta ir užsienio bei vietos investuotojų poreikiams pritaikyta ekonominiam proveržiui reikalinga infrastruktūra (kaip pvz., verslo centrai, inkubatoriai, mokslo ir technologijų parkai, kūrybinės dirbtuvės, kultūros ir kūrybines industrijos ir kt.), yra poreikis skatinti ir toliau plėtoti mokslo, verslo bei savivaldos bendradarbiavimą, pritaikyti ir skatinti „jauno verslo“, laisvųjų profesijų, nuotolinių būdu dirbančių gyventojų ekosistemų kūrimąsi bei plėtrą. ü Santykinai didesnė nei kitur Lietuvoje nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų dalis; santykinai daug smurto artimoje aplinkoje atvejų. ü Nuo Lietuvos vidurkio atsiliekantis 1 gyv. tenkančio BVP dydis, mažos pritraukiamų materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų apimtys, didelė priklausomybė nuo ES finansuojamų investicijų. ü Mažas gyventojų verslumo lygis atsižvelgiant į verslumo rodiklį. ü Struktūrinio nedarbo problemos, kai darbo ieškančių asmenų kvalifikacija ir kompetencija neatitinka esamos paklausos ir darbo rinkos poreikio, asmenims trūksta motyvacijos įsilieti į darbo rinką. ü Susisiekimo problemos išlieka aktualios gyventojams grįžtant į darbo rinką, nors stebimos sėkmingos ARS įgyvendinamos iniciatyvos šioje srityje. ü Ribotas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų tinklas, šias paslaugas daugiausiai teikiant kaimo turizmo sodyboms (mažai pritaikyta užsienio turistams, individualiai keliaujantiems), riboja turizmo plėtrą. ü Žemės ūkio našumo balas nėra aukštas; inovacijų diegimas ir skaitmeninimas žemės ūkio srityje nėra paplitęs, tai riboja žemės ūkio kuriamos pridėtinės vertės augimą. ü ARS, palyginti su kitomis žiedinėmis savivaldybėmis, daug potencialių taršos židinių, kurių didelę dalį sudaro sugriauti ir neveikiantys potencialūs taršos šaltiniai. ü Vis dar nepakankamai išpildomi atliekų tvarkymo tikslai, prioritetais ateityje išlieka: šalinamų susidariusių komunalinių atliekų kiekio mažinimas, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) ir perdirbimo apimčių plėtra, biodegraduojančių (žaliųjų) atliekų atskyrimas nuo bendro komunalinių atliekų srauto, konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklo plėtra, sąlygų apdoroti (kompostuoti / anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas sudarymas, visuomenės švietimas ir informavimas apie buityje susidarančių atliekų tvarkymo galimybes, tinkamas statybos ir griovimo atliekų surinkimas ir išvežimas perdirbimui. ü Nepakankamas kelių pravažiuojamumas, kuris trukdo operatyviai ir efektyviai surinkti atliekas. ü Iš lėto vykstanti daugiabučių renovacija, mažai išvystytas vietinių atsinaujinančių gamtinių išteklių naudojimas, nors stebimas pavienių iniciatyvų įgyvendinimas šiose srityse. ü Siekiant tenkinti geriamajam vandeniui ir nuotekoms taikomus reikalavimus, aktualus ARS vandens tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra, nuotekų ir lietaus nuotekų tvarkymas. ü Viešuoju transportu naudojasi nedideli keleivių srautai, didėja spaudimas viešojo transporto sistemai (finansinis spaudimas, didėjantys savivaldybės nuostoliai siekiant užtikrinti susisiekimo paslaugas gyventojams), iš to kyla subalansuoto infrastruktūros tinklo ir sistemos kūrimui, gyventojų poreikių tenkinimui naujais būdais, paslaugas artinant prie gyventojų. |
|
| Galimybės ü Įvykusi Užimtumo tarnybos reorganizacija, išaugusi orientacija į rezultatų siekimą ir iniciatyvų įgyvendinimą bendradarbiaujant su savivaldybėmis, didesnis dėmesys individualioms paslaugoms darbdaviams ir darbo ieškantiesiems, sudaro prielaidas socialines problemas ARS spręsti efektyviau. ü Esamos palankios sąlygos vystyti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, leidžia toliau orientuotis į teikiamų socialinių paslaugų kompleksiškumą bei komandinį darbą, jų derinimą su kitomis, pavyzdžiui sveikatos priežiūros, paslaugomis. ü Esamos galimybės gerinti socialinę infrastruktūrą, pasinaudojant išoriniais ES finansavimo šaltiniais. ü Vietos veiklos grupės vykdomi projektai prisideda prie rajono plėtros. ü Gyvosios kultūros, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimo temų bei motyvacijų populiarėjimas turistų (ypač vietos) tarpe sudaro prielaidas geriau išnaudoti ARS Kultūros centro, seniūnijų ir bendruomenių organizuojamus renginius, į juos pritraukiant daugiau ARS svečių, turistų. ü SVV skatinimo politika, paramos SVV subjektams galimybės sudaro palankias prielaidas ekonominiam vystymuisi. ü Darbo jėgos kaina Lietuvos kontekste ARS vertintina kaip konkurencinga, vis dėlto darbo jėgos kokybės atžvilgiu, darbo jėga ARS tik iš dalies atitinka potencialių investuotojų / verslo poreikius. ü Populiarėjant vietos turizmui ir formuojantis Lietuvos gyventojų nuostatai, kad Lietuvoje keliauti madinga, formuojasi palankios sąlygos vystyti turizmą ARS, tam stiprinant viešinimo ir turizmo rinkodaros veiklas, vystant pagalbinę turizmo infrastruktūrą. ü Palankios sąlygos bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis bei šalimis toliau vystyti autoturizmą plėtojant aktualią infrastruktūrą, bendrus turizmo produktus ir maršrutus bei turizmo rinkodarą. ü Stebimi sėkmingi žemės ūkio ir turizmo sektorių integracijos pavyzdžiai ir agro turizmo populiarėjimas pasaulyje, turi potencialo pritaikymui ir ARS, plėtojant agrarinį turizmą, poilsį ūkiuose ir ūkininkų teikiamas kultūrinio turizmo paslaugas, sudarant sąlygas turistams susipažinti ir patirti kaimo gyvenimo kultūrą, papročius, istoriją, paveldą, o taip pat ir esamus įpročius, praktikas, technologijas, įsilieti ar prisiliesti prie tikro kaimo žmonių gyvenimo ir taip didinant ARS, kaip turizmo krypties, išskirtinumą Lietuvos kontekste. ü Bendras Lietuvos siekis tiesiogines žemės ūkio išmokas suvienodinti su ES ūkininkais. ü Esamas palankus teisinis reglamentavimas, kuris leidžia derinti smulkių ir vidutinių ūkių žemės ūkio veiklą su kita apmokama veikla, taip užtikrinant didesnį šiomis veiklos užsiimančių gyventojų pajamų stabilumą. ü Esamos mokslo ir mokymo institucijos, gebančios kurti ir diegti inovacijas skirtinguose ekonomikos sektoriuose, santykinai didelė technologijų ir inovacijų pasiūla. ü Esama bendra ES gamtos ir aplinkos apsaugos politikos stiprinimo kryptis, sudaro palankias prielaidas gamtos buveinių ir rūšių išsaugojimui. ü Dalis ARS teritorijos yra Alytaus m. urbanizacijos poveikio arealas, kas sudaro teigiamas prielaidas priemiestinių rajonų urbanizavimui ir vystymui. ü Stebimas potencialas bendradarbiaujant su Alytaus m. sav. kartu organizuoti viešąjį transportą iš / į priemiestines teritorijas, taip geriau patenkinant tiek ARS, tiek Alytaus m. sav. gyventojų poreikius. ü Geografinės vietos sąlygotas palankus susisiekimas su užsienio šalimis: Lenkija ir Baltarusija, yra teigiamas veiksnys ekonominei ARS plėtrai. ü Visoje šalyje įgyvendinama pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra, esamų būklės gerinimas, integracija į bendrą šalies ir apskrities dviračių takų tinklą. ü Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių energijos išteklių energiją, Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalį padidinti iki 23% ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojime visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10%. ü Didelė dalis gyventojų namuose turi kompiuterį ir prieigą prie interneto, kas sudaro teigiamas prielaidas elektroninių paslaugų plėtrai ir inovacijų diegimui. ü Stebima bendra viešojo sektoriaus atvirumo augimo ir didesnio visuomenės bei gyventojų įsitraukimo į sprendimų priėmimą tendencija, padeda priimti visuomenei geriausius sprendimus, skatina pilietiškumą ir visuomenės motyvaciją būti aktyviais; vis dėlto visuomenės įtraukimas į strateginius sprendimus savivaldos institucijoms yra didelis iššūkis, kuris reikalauja didesnių pastangų, laiko sąnaudų, skaidrumo siekiant užtikrinti įvairių požiūrių integralumą. |
|
| Grėsmės ü Bendra Lietuvai ir ARS demografinio senatvės koeficiento blogėjimo ir augančio gyventojų sergamumo rodiklio tendencija gali daryti įtaką socialinių paslaugų bei sveikatos priežiūros paslaugų poreikio augimui ir atitinkamai didesniam finansavimo poreikiui ateityje; tikėtinas sveikatos ir socialinių paslaugų teikimo poreikio kuo arčiau gyvenamosios vietos padidėjimas. ü Materialinių, žmogiškųjų resursų trūkumas bei nepakankamai išvystytas NVO tinklas sąlygoja, kad kai kurios gyventojams aktualios socialinės paslaugos nėra teikiamos arba teikiamos tik iš dalies, taip didinant gyventojų socialinės atskirties augimo riziką, poreikį didesniam finansavimui ateityje. ü Neaiški ir dažnai besikeičianti sveikatos priežiūros nacionalinė politika, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, jų amžiaus vidurkio augimas, poreikis didinti ARS konkurencingumą pritraukiant jaunus specialistus darbui ARS tampa dar svarbesnis. ü Blogėjanti gyventojų sveikata dėl mažo fizinio aktyvumo, žalingų įpročių ir kt. ü Dalis gyventojų sveikatos priežiūros, švietimo paslaugas renkasi gauti Alytaus m. sav., kas gali turėti neigiamos įtakos ARS įstaigų klientų srautui ir, atitinkamai, šių įstaigų finansavimui, ateityje keliant iššūkį paslaugų prieinamumo ir kokybės užtikrinimui. ü Švietimo sistemos iššūkiai: mažėjantis mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose, mažas vienam mokytojui tenkančių BU mokinių skaičius, lėtai atsinaujinantis pedagoginis personalas, didėjantis vidutinis mokytojų amžius, mažėjantys esami mokytojų darbo krūviai, iššūkiai pritraukiant kandidatus užimti mokyklų vadovų pareigas – kelia nuolatinį spaudimą nuolat įgyvendinti pertvarkas, gali apsunkinti sklandų tęstinį švietimo sistemos funkcionavimą. ü Maži mokytojų atlyginimai, neaiški, daug diskusijų kelianti mokytojų etatinio apmokėjimo sistema, riboja galimybes pritraukti jaunus, kvalifikuotus švietimo specialistus, kelia grėsmę mokinių išsilavinimo kokybės užtikrinimui. ü Aiškios ir stiprios nacionalinės politikos nebuvimas dirbant su jaunimu, žmogiškųjų išteklių stoka dirbant su NVO, bendruomenėmis ir jaunimu. ü Bendras gyventojų motyvacijos sportuoti ir dalyvauti kultūrinėse veiklose mažėjimas. Gyventojų pilietinio ir socialinio aktyvumo stoka prisijungiant prie NVO, BO, JO veiklos, savanorystės iniciatyvų; bendradarbiavimo stoka tarp NVO, BO, JO ir jų atstovų. ü COVID-19 sąlygota situacija ir jos padariniai gali turėti neigiamos įtakos bendrai ekonominei ir socialinei situacijai ir raidai. 2020 m. reikšmingą įtaką darbo rinkai ir nedarbo lygio išaugimui turėjo COVID-19 valdymo priemonės bei apribojimai ekonominei ir socialinei veiklai. ü Tikėtinas lyčių nelygybės problemos darbo rinkoje paaštrėjimas dėl COVID-19, kadangi moterys dažniau netenka darbo, prisiima nedarbingumą vaikų priežiūrai, taip padidinant darbo netekimo riziką ateityje. ü Jauni žmonės labiau linkę savo ateitį sieti su gyvenimu didesniuose miestuose, todėl siekiant išlaikyti jaunus žmones ARS labai svarbu sukurti palankias sąlygas verslui, investicijoms, skatinti vietos gyventojų (ypač jaunimo) verslumą, didesnę darbo vietų pasiūlą. ü Valstybės lygiu trūksta savalaikių, vieningų ir tikslių duomenų apie turizmo sektorių ir jo rezultatus, kurie leistų priimti įrodymais grįstus sprendimus. ü Didėjantys turizmo srautai paprastai turi neigiamos įtakos gamtiniams ir kultūriniams ištekliams, todėl labai svarbu tinkamai subalansuoti aplinkos ir vertybių apsaugos (tvarumas, vertybių apsauga) bei ekonominius (darbo vietų kūrimas, kuriamos pridėtinės vertės augimas) interesus. ü Aiškios, stiprios ir įgalintos regioninės žemės ūkio politikos trūkumas. Nepakankamas dėmesys ekologinių ūkių bei šeimos ūkių plėtrai ir skatinimui. ü Žemės ūkio veiklos patrauklumas mažėja dėl spartesnio darbo užmokesčio augimo kituose ekonomikos sektoriuose, santykinai didelių žemės ūkio produkcijos kainų svyravimų pasaulinėse rinkose. Hidrometeorologinės sąlygos ir klimato kaitos problema prisideda prie žemės ūkio sektoriaus rizikų išaugimo, produkcijos kiekio ir kokybės svyravimų, pajamų nestabilumo ir kt. ü Kintančios hidrometeorologinės sąlygos, dažnėjantys ir stiprėjantys nepalankūs gamtos reiškiniai dėl klimato kaitos stiprina poreikį ypatingą dėmesį skirti susikertančių gamtos ir aplinkos apsaugos bei ūkinės veiklos vykdymo ir vystymo interesų suderinimui. ü Neigiamas žmogaus ūkinės veiklos poveikis gamtai ir aplinkai, gyventojų sąmoningumas ir išprusimas aplinkosaugos, ekologijos, rūšiavimo srityse yra nepakankamas, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą ir ugdymą, siekiant suvaldyti potencialią žalą gamtai ir aplinkai. ü Remiantis EK teisiniu reglamentavimu, ARS gyventojams nėra prievolės jungtis prie centralizuotų komunalinio ūkio tinklų, gyventojai gana pasyviai jungiasi prie centralizuotų tinklų. ü Aiškios ir nuoseklios nacionalinės politikos dėl šalies IT ūkio valdymo, IT optimizavimo viešajame sektoriuje, konsolidavimo ir pan. trūkumas. |
|
