JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS ILGALAIKIO TURTO NUVERTĖJIMO ĮVERTINIMO IR APSKAITOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2014 m. spalio 6 d. Nr. 13B-1542
Jonava
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d 2 p., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8d. įsakymu 1K-174 patvirtintu Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12 standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, 2008 m. liepos 16 . įsakymu 1K-238 patvirtintu 13 standartu „Nematerialusis turtas“ ir 2008 m. liepos 4 d. įsakymu 1K-229 patvirtintu 22 standartu „Turto nuvertėjimas“:
1. T v i r t i n u rajono savivaldybės administracijos Ilgalaikio turto nuvertėjimo įvertinimo ir apskaitos aprašą. (pridedama)
2. P a v e d u Centralizuotos buhalterijos vedėjui su šiuo aprašu supažindinti visus savivaldybės administracijos skyrius, tarnybas ir struktūrinių teritorinių padalinių seniūnijų seniūnus .
PATVIRTINTA
Jonavos rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2014 m. spalio 6 d.
įsakymu Nr.13B-1542
JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS ILGALAIKIO TURTO NUVERTĖJIMO ĮVERTINIMO IR APSKAITOS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ilgalaikio turto nuvertėjimo įvertinimo ir apskaitos tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) nustato, kada ir kaip turi būti vertinamas, registruojamas apskaitoje ir rodomas Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) finansinėse ataskaitose turto nuvertėjimas ir jo atkūrimas. Tvarkos aprašo privalo laikytis visi Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių funkcijos susijusios su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nuvertėjimo nustatymu ir apskaita.
2. Tvarkos aprašo nuostatos vienodai taikomos tvarkant ilgalaikio turto apskaitą Savivaldybės administracijoje ir jos struktūriniuose teritoriniuose padaliniuose- seniūnijose.
3. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau – VSAFAS) 12 standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, 13 standartu „Nematerialusis turtas“ ir 22 standartu „Turto nuvertėjimas“.
4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
Įplaukų duodantis turtas – turtas, kurį Savivaldybės administracija valdo, juo disponuoja ir jį naudoja įplaukoms gauti.
Įplaukų duodančio turto naudojimo vertė – dabartinė vertė grynųjų būsimųjų pinigų srautų, kuriuos tikimasi gauti įplaukų duodantį Savivaldybės administracijos turtą naudojant ir (arba) jį perleidus (pardavus).
Įplaukų duodančio turto vienetas – mažiausias turto vienetas, kurį nuolat naudojant gaunamos įplaukos (pvz., nuomos ar pardavimo), paprastai nepriklausančios nuo įplaukų, gaunamų naudojant kitą turto vienetą.
Įplaukų neduodančio turto naudojimo vertė – dabartinė turto vertė, apskaičiuojama įvertinus įplaukų neduodančio turto panaudojimo galimybes.
Turto nuvertėjimas – į apskaitą įtraukto turto vieneto balansinės vertės sumažėjimas.
Turto nurašymas iš apskaitos – turto vieneto išbraukimas iš tą turtą valdančio, naudojančio ir juo disponuojančio Savivaldybės administracijos /ar struktūrinio padalinio buhalterinės apskaitos registrų.
Turto atsiperkamoji vertė – tai vertė, kuri yra didesnė nustačius ir palyginus turto grynąją realizavimo vertę ir jo naudojimo vertę, išskyrus, kai toks nustatymas ir palyginimas nebūtini.
Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose VSAFAS.
II. TURTO, KURIO VERTĖ GALI SUMAŽĖTI, NUSTATYMAS
5. Prieš sudarant finansines ataskaitas, įvertinama, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu turtas atitinka bent vieną žemiau paminėtą požymį, turi būti nustatyta turto atsiperkamoji vertė ir ji palyginta su turto balansine verte. Jeigu turto balansinė vertė yra didesnė už jo atsiperkamąją vertę, turtas yra nuvertėjęs. Turto vertė turi būti mažinama, jei to turto apskaitinė (likutinė) vertė viršija jo atsiperkamąją vertę daugiau nei 25 procentais. Pagrindiniai turto nuvertėjimo požymiai:
6. Nesant turto nuvertėjimo požymių, turto atsiperkamoji vertė nėra nustatoma, ir turto nuvertėjimas nėra vertinamas.
7. Literatūros, mokslo ir meno kūrinių, kilnojamųjų, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kitų vertybių, išskyrus kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo, o nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos išlaidų dalį, nuvertėjimo požymiai nėra vertinami, išskyrus tuos atvejus, kai nurodyti kūriniai ir vertybės buvo sugadinti.
8. Turtui sugedus, turi būti vertinama, ar gedimas yra paprastas ir reikia einamojo remonto, ar gedimas yra didesnis nei atsiradęs dėl įprastinio turto nusidėvėjimo. Jeigu gedimas yra paprastas, turto nuvertėjimas nėra vertinamas, o turto remonto išlaidos yra pripažįstamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos yra patiriamos, pagrindinės veiklos sąnaudomis. Jei turto gedimas reikalauja esminio pagerinimo, kurį numatoma atlikti artimiausioje ateityje, t. y. per ne ilgesnį nei dvylika mėnesių laikotarpį, tokio turto nuvertėjimas nėra vertinamas, tačiau informacija apie numatomą atlikti konkretaus turto esminį pagerinimą turi būti pateikta finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas).
9. Vertinant, ar statybos darbų sustabdymas reiškia turto (nebaigtos statybos) nuvertėjimą, reikia atsižvelgti į tai, ar statybos darbai yra laikinai atidedami, ar išlieka ketinimai ir yra patvirtinti planai tęsti darbus, ar statybos darbų nenumatoma baigti. Jeigu statybos darbai yra tik nukeliami iki konkrečios datos ateityje, ne ilgesniam nei dvylikos mėnesių laikotarpiui, turto nuvertėjimas nėra vertintinas.
10. Jeigu yra turto nuvertėjimo požymių, net jeigu turtas nėra nuvertėjęs, turi būti peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas turto naudingo tarnavimo laikas arba turto likvidacinė vertė pagal VSAFAS 12 standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 13 standarto „Nematerialusis turtas“ reikalavimus.
11. Administracijos direktoriaus įsakymu paskirta turto inventorizacijos komisija inventorizacijos metu nustato turtą, atitinkantį bent vieną iš 5 punkte paminėtų požymių. Inventorizacija atliekama vadovaujantis Turto inventorizacijos taisyklėmis.
12. Turto inventorizacijos komisija surašo aktą, kuriame nurodo rastą pasenusį, sugadintą, nebetinkamą naudoti, nenaudojamą turtą, turtą, parduodamą už mažesnę kainą nei likutinė vertė, bei turtą, kurio vertei galėjo turėti įtakos 5 punkte paminėti veiksniai, nurodydama tokio turto inventorinį numerį, kiekį, apskaitinę vertę bei nuvertėjimo požymius. Aktą tvirtina Administracijos direktorius.
III. ATSIPERKAMOSIOS VERTĖS NUSTATYMAS
13. Siekiant nustatyti turto atsiperkamąją vertę, reikėtų nustatyti ir palyginti to turto grynąją realizavimo vertę ir jo naudojimo vertę (įplaukų duodančio turto ir įplaukų neduodančio turto naudojimo vertė nustatoma skirtingai, kaip aprašyta VSAFAS 22 standarto „Turto nuvertėjimas“ 23–44 punktuose), išskyrus, kai tai nebūtina (22 standarto 15, 16 ir 18 punktai). Jei nustatyta bent viena iš šių verčių yra didesnė už turto balansinę vertę, laikoma, kad turtas nėra nuvertėjęs ir kitos vertės nustatyti nebūtina.
14. Tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti kiekvieno turto vieneto atsiperkamosios vertės, turi būti apskaičiuota įplaukų duodančio turto vieneto (pvz., pastatų komplekso su visa jame esančia įranga) atsiperkamoji vertė.
15. Turto naudojimo vertės galima neskaičiuoti ir kaip turto atsiperkamoji vertė gali būti panaudota jo grynoji realizavimo vertė, jei nustatyta turto grynoji realizavimo vertė mažesnė už to turto balansinę vertę ir jei nėra priežasties manyti, kad turto naudojimo vertė reikšmingai viršija grynąją realizavimo vertę, pavyzdžiui, kai turtas laikomas siekiant jį privatizuoti ar kitaip perleisti.
16. Turto naudojimo vertė nėra vertinama ir turto atsiperkamoji vertė yra prilyginama jo grynajai realizavimo vertei tų ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurie, remiantis VSAFAS 12 standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, yra registruojami apskaitoje taikant tikrosios vertės metodą.
17. Jeigu Savivaldybė dėl tam tikrų aplinkybių visiškai negali naudoti turto savo veikloje, tokio turto naudojimo vertė yra lygi nuliui. Tokiais atvejais turi būti įvertinama turto grynoji realizavimo vertė. Jeigu turto grynoji realizavimo vertė taip pat lygi nuliui arba jos neįmanoma įvertinti, apskaitoje yra registruojamas turto nuvertėjimas, lygus to turto likutinei vertei (kuri taip pat yra ir balansinė vertė) turto nuvertėjimo nustatymo metu.
18. Net jeigu turto, kurio nuvertėjimas yra vertinamas, nenumatoma parduoti, tačiau Savivaldybė turi įrodymų, kad to turto grynoji realizavimo vertė yra didesnė negu to turto balansinė vertė prieš nuvertėjimo įvertinimą, turto naudojimo vertės nustatyti nebūtina (nes turtas nėra nuvertėjęs).
IV. Turto grynoji realizavimo vertė
20. Nustatant ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grynąją realizavimo vertę, vadovaujamasi tokiais principais:
20.1. turto grynoji realizavimo vertė gali būti nustatoma pagal pardavimo kainą (atitinkamai pakoreguotą atimant iš jos tiesiogines turto perleidimo išlaidas), kuri nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių;
20.2. jei nėra patvirtinančios pardavimo sutarties (pardavimo sutartis nesudaroma), tačiau analogišku turtu prekiaujama aktyviojoje rinkoje, grynoji realizavimo vertė yra turto rinkos kaina, prieš tai atėmus pardavimo išlaidas. Turto rinkos kaina yra pirkėjų rinkoje siūloma kaina;
20.3. jei nėra patvirtinančios pardavimo sutarties (pardavimo sutartis nesudaroma) ir jei esant turto aktyviajai rinkai pirkėjai kainos nesiūlo, grynoji realizavimo vertė apskaičiuojama pagal kelių paskutinių analogiškų sandorių rinkoje kainų vidurkį, jeigu per laikotarpį nuo sandorio dienos iki turto atsiperkamosios vertės nustatymo dienos reikšmingai nepasikeitė ekonominės sąlygos;
20.4. jei pardavimo sutartis nesudaroma ir aktyviosios turto, kurio nuvertėjimas vertinamas, rinkos nėra – pagal galimą gauti objektyvią informaciją apie tai, kokią sumą Savivaldybė būtų galėjusi gauti paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną iš turto perleidimo, jei sandoris būtų sudarytas tarp išmanančių ir ketinančių sudaryti sandorį nesusijusių šalių, atėmus galimas perleidimo išlaidas. Nustatydama šią sumą, Savivaldybė atsižvelgia į viešajame sektoriuje pastaruoju metu dėl panašaus turto įvykusių sandorių rezultatus.
21. Turto grynoji realizavimo vertė neturi būti nustatoma pagal priverstinio pardavimo atveju sutartą kainą – nebent Savivaldybė būtų priversta parduoti turtą nedelsdama.
22. Nustatant turto grynąją realizavimo vertę, iš įvertintos pardavimo kainos atimamos galimos tokio perleidimo išlaidos, išskyrus tas, kurios jau buvo pripažintos įsipareigojimais. Galimų turto perleidimo išlaidų pavyzdžiai gali būti juridinės (teismo) išlaidos, turto pardavimo aukciono organizavimo, dokumentų išdavimo ir panašios sandorių išlaidos, turto išvežimo ir kitos tiesioginės su pardavimu susijusios išlaidos. Išlaidos, susijusios su darbo santykių nutraukimu, Savivaldybės administracijos dalinių veiklos susiaurinimu ar reorganizavimu ir susidarančios perleidžiant turtą, nepriskiriamos prie turto perleidimo išlaidų.
V. NUOSTOLIO DĖL NUVERTĖJIMO PRIPAŽINIMAS, ĮVERTINIMAS IR APSKAITA
23. Tik tuo atveju, jei turto atsiperkamoji vertė yra mažesnė už jo apskaitinę vertę daugiau nei 25 procentais, turto apskaitinė vertė turi būti sumažinta iki jo atsiperkamosios vertės. Šis sumažinimas yra nuostolis dėl nuvertėjimo. Nuostolis dėl nuvertėjimo turi būti pripažįstamas sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai toks nuvertėjimas buvo užfiksuotas.
24. Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui iš apskaitos. Nuvertėjus turtui, yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje.
25. Ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurie, remiantis 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, yra registruojami apskaitoje taikant tikrosios vertės metodą, nuvertėjimo nuostoliai turi būti registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę iki nuvertėjimo. Ta pati suma registruojama tiesiogiai grynojo turto sąskaitoje, mažinant tikrosios vertės rezervo sąskaitoje esančią sumą.
26. Ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurie, remiantis 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, yra registruojami apskaitoje taikant įsigijimo savikainos metodą, nuvertėjimo nuostoliai apskaitoje turi būti registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę iki nuvertėjimo ir ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas – priklausomai nuo to, kokioje veikloje tas turtas buvo naudojamas.
27. Turto nuvertėjimas apskaitoje yra registruojamas ne didesne verte nei turto balansinė vertė, t. y. turto balansinė vertė gali būti mažinama iki nulio ir ta pati suma rodoma kaip nuostoliai dėl turto nuvertėjimo veiklos rezultatų ataskaitoje.
28. Registruodami turto nuvertėjimą apskaitoje, Apskaitos skyriaus valstybės tarnautojai ar darbuotojai turi papildomai patikrinti, ar kitas standartas nereikalauja pripažinti įsipareigojimo, ir jeigu kitas standartas to reikalauja, pripažinti tą įsipareigojimą.
29. Pripažinus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto nuvertėjimo nuostolį, turi būti perskaičiuojamos būsimiesiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos, atsižvelgiant į tai, kad turto nudėvimoji vertė po nuvertėjimo būtų sistemingai paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką.
30. Atsiperkamosios vertės apskaičiavimas atliekamas per 3 darbo dienas po inventorizacijos akto pateikimo. Skaičiuojant atsiperkamąją vertę, pirma apskaičiuojama ilgalaikio turto grynoji pardavimo kaina. Turtui, kurio grynoji pardavimo kaina viršija apskaitinę vertę, nuvertėjimas neregistruojamas.
31. Skirtumas tarp apskaitinės vertės ir grynosios pardavimo kainos yra turto nuvertėjimo suma. Jeigu nuvertėjimas skaičiuojamas įplaukų duodančiam turto vienetui, nuvertėjimo suma paskirstoma proporcingai visiems tą įplaukas duodančiam turto vienetą sudarančiam turtui pagal to turto likutinę vertę.
32. Asignavimų valdytojo ar programų vykdytojo patvirtinta vertės keitimo pažyma turi būti pateikta Apskaitos skyriui iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 darbo dienos.
34. Tvarkos apraše pateikti ilgalaikio turto apskaitos įrašai galioja ir operacijoms, susijusioms su atiduoto pagal panaudos sutartis ilgalaikio turto apskaita.
35. Apskaitos skyriaus atsakingas tarnautojas ar darbuotojas, vadovaudamasis gauta vertės keitimo pažyma ir Apskaitos skyriaus vedėjo patvirtinta Nuostolio dėl ilgalaikio turto vertės keitimo pažyma , apskaitos sistemoje registruoja ilgalaikio turto nuvertėjimą:
35.1. registruojamas IT nuvertėjimas (automatinis įrašas):
„D 8709001 Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos
K 11XXXX3 / 12XXXX3 Nematerialiojo turto nuvertėjimas / Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas“;
35.2. pripažįstamos finansavimo pajamos (jei turtas įsigytas iš finansavimo sumų) (automatinis įrašas):
„D 42XXXX2 Panaudotos finansavimo sumos
K 70XXXXX Finansavimo pajamos“;
36. Nuvertėjimas yra nudėvimas per atitinkamo ilgalaikio turto vieneto likusį naudingą tarnavimo laiką. Tuo atveju, jei nuostolis dėl nuvertėjimo buvo pripažintas įplaukas duodančiam turto vienetui, toks nuvertėjimas yra nudėvimas per laikotarpį, apskaičiuotą kaip įplaukas duodančiam turto vienetui priklausančių ilgalaikio turto vienetų likusių naudingo tarnavimo laikotarpių, svertinis vidurkis.
37. Nuvertėjimo nusidėvėjimas apskaitoje registruojamas tokiu įrašu:
37.1. registruojamas IT nuvertėjimo nusidėvėjimas (automatinis įrašas):
„D 11XXXX4 / 12XXXX4 Nematerialiojo turto sukaupta amortizacija / Ilgalaikio materialiojo turto sukauptas nusidėvėjimas
K 8703XXX Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos arba 886XXXX Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos“
VI. TURTO NUVERTĖJIMO PANAIKINIMAS
38. Prieš sudarant finansines ataskaitas, būtina įsitikinti, ar nėra požymių, įrodančių, kad ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintų turto nuvertėjimo nuostolių nebėra, kad turto nuvertėjimas reikšmingai sumažėjo. Jei tokių požymių yra, turi būti perskaičiuojama turto atsiperkamoji vertė.
39. Turto apskaitinė vertė gali būti didinama iki turto atsiperkamosios vertės. Naujai apskaičiuota apskaitinė vertė negali būti didesnė nei apskaitinė vertė, kuri būtų buvusi nustatyta, jei ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvęs pripažintas nuostolis dėl nuvertėjimo, atėmus per tą laikotarpį apskaičiuotą įsigijimo savikainos nusidėvėjimą.
40. Apskaitos skyriaus atsakingas tarnautojas ar darbuotojas, vadovaudamasis patvirtinta vertės keitimo pažyma ir patvirtintu Nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo panaikinimo žiniaraščiu, apskaitos sistemoje registruoja ilgalaikio turto nuvertėjimo panaikinimą:
40.1. registruojamas IT nuvertėjimo mažinimas (rankinis įrašas):
„D 11XXXX3 / 12XXXX3 Nematerialiojo turto nuvertėjimas / Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas
K 8709001 Ilgalaikio turto vertės sumažėjimo sąnaudos“;
41. Jei yra požymių, kad anksčiau pripažinti nuvertėjimo nuostoliai gali nebeegzistuoti arba būti sumažėję, turi būti peržiūrimas ir, jeigu reikia, tikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas ir turto likvidacinė vertė pagal VSAFAS 12 standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 13 standarto „Nematerialusis turtas“ reikalavimus, net jeigu anksčiau pripažinti nuvertėjimo nuostoliai galutinai nepanaikinami.
42. Ankstesniaisiais ataskaitiniais laikotarpiais pripažinti nuvertėjimo nuostoliai turi būti naikinami arba mažinami tik tada, jei po paskutinio jų pripažinimo pasikeitė įvertinimo prielaidos, pagal kurias buvo nustatoma to turto atsiperkamoji vertė. Tokiu atveju turto balansinė vertė turi būti didinama iki turto naujosios atsiperkamosios vertės, atsižvelgiant į apribojimą, nurodytą šio Tvarkos aprašo 43 punkte. Šis padidinimas panaikina arba sumažina nuostolį dėl turto nuvertėjimo.
43. Turto balansinė vertė, padidėjusi dėl to, kad turto nuvertėjimas ataskaitinį laikotarpį buvo panaikintas ar sumažintas, neturi būti didesnė už balansinę vertę, kuri būtų buvusi (atėmus amortizacijos ar nusidėvėjimo sumą), jei ankstesniais laikotarpiais turto nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.
44. Ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurie, remiantis VSAFAS 12 standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, yra traukiami į apskaitą taikant tikrosios vertės metodą, nuvertėjimo nuostolių panaikinimas turi būti registruojamas didinant turto balansinę vertę. Ta pati suma registruojama tiesiogiai grynojo turto sąskaitoje, didinant tikrosios vertės rezervo sąskaitoje esančią sumą.
45. Nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto vienetų, kurie, remiantis VSAFAS 12 standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, yra registruojami apskaitoje taikant įsigijimo savikainos metodą, ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintų nuvertėjimo nuostolių panaikinimas ar sumažinimas apskaitoje registruojamas didinant turto balansinę vertę ir ta pačia suma mažinant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas – priklausomai nuo to, kokioje veikloje tas turtas buvo naudojamas.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Informacija apie ilgalaikio turto nuvertėjimą bei jo nuvertėjimo panaikinimą ar sumažinimą yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pagal VSAFAS 12 standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, 13 standarto „Nematerialusis turtas“ ir 22 standarto „Turto nuvertėjimas“ reikalavimus.
48. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai už šio Tvarkos aprašo nuostatų nesilaikymą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.