Administracinė byla Nr. eA-603-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 12.19
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir rašto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 491-15 „Išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir Sprendimas) bei VMI 2021 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. RNA-43974 „Dėl išieškojimo iš T. L., vykdant užsienio valstybės prašymą“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Atsakovas Sprendimą ir Raštą grindžia vienu teisės aktu – 2010 m. kovo 16 d. Tarybos Direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva). Direktyvoje nėra aptariama VMI vykdomo išieškojimo terminai ir tvarka, todėl VMI Sprendimas ir Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų.
2.2. Sprendime nurodyta sumokėti į biudžetą 229 331,93 Eur, o Rašte – 227 402,56 Eur, t. y. 1 929,37 Eur mažiau, nors abu dokumentai grindžiami tuo pačiu Ispanijos kompetentingos institucijos 2021 m. gruodžio 2 d. prašymu vykdyti reikalavimą Nr. 2021RR01005S04 (toliau – ir Prašymas) ir 2021 m. lapkričio 30 d. suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi Nr. ES_LT_2021RR01005S04_2021x2524x001_20211202_h_
RR (toliau – ir Suvienodintas dokumentas), kuriuose nurodyta išieškotina suma yra 227 402,56 Eur. Pagal Prašymo turinį akivaizdu, kad į 227 402,56 Eur sumą jau įtraukti apskaičiuoti delspinigiai už laiku neįvykdytą prievolę. Pareiškėjas nesupranta, kokia mokestinė prievolė sudaro 1 929,37 Eur skirtumą. Jeigu ši suma yra VMI papildomai apskaičiuoti delspinigiai, tai pareiškėjui nėra pateikta išieškotinų sumų detalizacija.
2.3. Kadangi iš jo Ispanijos kompetentinga institucija siekia išieškoti didelę sumą, todėl yra svarbu žinoti terminą, iki kada ši suma turi būti sumokėta. Sprendime prašoma sumokėti suma bei konkretus terminas nėra nurodyti. Sprendime nurodytas bendrasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ) nustatytas sprendimo apskundimo terminas, todėl darytina išvada, jog per šį terminą išieškojimas iš jo negali būti pradėtas vykdyti. Kadangi pareiškėjas su Sprendimu „Mano VMI“ sistemoje susipažino 2022 m. sausio 13 d., išieškojimas galėtų būti pradėtas ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 14 d.
2.4. Sprendimas yra parengtas užpildant FR1068 formą, patvirtintą VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143, tačiau šiuo atveju Sprendimas surašytas nesilaikant nustatytos formos reikalavimų. Sprendime konkrečiai nėra nurodyta – „Jei mokesčių mokėtojas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos nesumoka nurodytos sumos nurodytu įmokos kodu, nesumokėta prievolė ar likusi nesumokėta jos dalis bus perduotos antstoliui išieškoti“, dėl šios priežasties pareiškėjas yra klaidinamas dėl prievolės vykdymo terminų. Galutinis prievolės įvykdymo terminas sukelia mokesčių mokėtojui realias pasekmes, nes iki tam tikro termino pabaigos neįvykdžius VMI reikalavimo, visos mokesčių mokėtojo lėšos kredito įstaigų sąskaitose gali būti įšaldytos arba nurašytos prievolei padengti. Tai reiškia, kad tam tikram laikotarpiui mokesčių mokėtojas gali likti be lėšų, kurios yra reikalingos pragyventi bei pagrindinėms reikmėms. Sprendimas savo forma bei turiniu yra individualaus pobūdžio teisės aktas, įpareigojantis asmenį veikti tam tikru būdu. Esminio jo elemento – iki kada asmuo gali išvengti sankcijos nepateikimas, iškreipia įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais patvirtintus tokio dokumento tikslus, sukuria neapibrėžtumą ir daro dokumentą negaliojantį. Teigti, jog termino nurodymas yra tik informacinio pobūdžio tekstas ir todėl nereikšmingas, kaip nesukeliantis pasekmių, būtų neteisėta, neprotinga ir nesąžininga.
2.5. Pareiškėjas iki Sprendimo gavimo nieko nežinojo apie Ispanijos Karalystėje jam kilusią mokestinę prievolę. Tik gavęs Sprendimą jis nedelsdamas pateikė Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui skundą / prašymą pripažinti procesą negaliojančiu dėl netinkamos pranešimo tvarkos, nes negalėjo apsiginti ir Ispanijos Karalystėje registruotam ribotos atsakomybės juridiniam asmeniui Omerta Investments SL nustatyta mokestinė prievolė (jeigu tokia ir egzistuoja) buvo perkelta pareiškėjui. Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui ar kitai institucijai tenkinus jo skundą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, išnyks Sprendimo ir Rašto teisinis pagrindas ir jis privalės būti panaikintas. Pareiškėjas teigė esant ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktuose įtvirtintus bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus.
3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Apie gautą Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą pareiškėjas buvo informuotas VMI Raštu, kuris 2021 m. gruodžio 7 d. buvo išsiųstas abejais elektroninio pašto adresais ir registruotu laišku pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat buvo pateikta informacija apie reikalavimus ir jų susidarymo laikotarpius. Prašyme nurodyta, kad šiai įstaigai pareiškėjas gali pateikti pretenziją dėl reikalavimuose nurodytų apskaičiuotų sumų pagrįstumo bei teisingumo, taip pat paprašyti pateikti reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, šiuo raštu VMI neišieško Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytos skolos. Pareiškėjas buvo informuotas Raštu, praėjus 37 dienoms po Rašto išsiuntimo, pareiškėjui pagal Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą nesumokėjus mokesčių skolos ir papildomai VMI paskaičiuotų delspinigių, buvo priimtas Sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą 229 331,93 Eur sumą, jis susipažinti įkeltas VMI paskyroje, su kuriuo pareiškėjas susipažino 2022 m. sausio 14 d.
3.2. Sprendimas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka. Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 3 punktas, Direktyva bei užsienio valstybės Ispanijos kompetentingos institucijos pateiktas Prašymas, įtvirtinantys bendrus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigimo pagrindus. Sprendimas atitinka nustatytą sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turinį ir formą, jame aiškiai išdėstyta apskundimo tvarka.
3.3. Sprendimas atitinka visus VAĮ 10 straipsnyje keliamus reikalavimus: sprendimo priėmimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais); sprendime nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis sprendimas buvo priimtas; sprendimu nėra taikomos poveikio priemonės, todėl nėra ir jų taikymo motyvavimo; aiškiai išdėstytas sprendimų tikslas – išieškoti mokestinę nepriemoką į biudžetą; sprendime nurodyta apskundimo tvarka; sprendimas autorizuotas VMI informacinėje sistemoje ir 2022 m. sausio 14 d. pareiškėjo perskaitytas per Mano VMI informacinę sistemą.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. L. skundą.
5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
5.1. Ispanijos kompetentinga institucija 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė VMI Prašymą dėl 227 402,56 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei Suvienodintą dokumentą. Prašymas pateiktas vadovaujantis Direktyva bei 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su tam tikromis Tarybos Direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, nuostatomis Nr. 1189/2011.
5.2. VMI Raštu informavo pareiškėją apie iš Ispanijos kompetentingos institucijos gautą Prašymą išieškoti nesumokėtus mokesčius. Raštas buvo išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei vienu iš pareiškėjo nurodytų elektroninio pašto adresu. Laiškas pareiškėjui neįteiktas, pastarajam neatsiėmus jo pašte per siuntos saugojimo terminą. Raštas pakartotinai 2022 m. sausio 17 d. buvo išsiųstas kitu pareiškėjo VMI nurodytu elektroninio pašto adresu. Pridėtame dokumente pateikiama informacija apie reikalavimus ir jų susidarymo laikotarpius, taip pat nurodyti Ispanijos įstaigos, atsakingos už mokestinių reikalavimų apskaičiavimą, rekvizitai – Dependencia de Recaudación Málaga, C/ HEROE DE SOSTOA 11-13 29002 Málaga, Ispanija. Rašte VMI informavo pareiškėją, kad jeigu per 30 dienų nuo Rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, nepriemoka bus išieškoma iš skolininko kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
5.3. Pareiškėjas informuotas Raštu ir praėjus 37 dienoms po rašto išsiuntimo pagal Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą nesumokėjo mokesčių skolos ir papildomai VMI paskaičiuotų delspinigių. Susidariusi delspinigių suma – 1 929,37 Eur, delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir SPIMĮ) 11 straipsnio 4 punktu.
6. Teismas vadovavosi Direktyvos, SPIMĮ, kuriuo perkelta Direktyva, nuostatomis, analizavo Suvienodinto dokumento turinį ir priėjo prie išvados, kad jame yra nurodyta visa informacija, kurią būtina nurodyti tokio pobūdžio dokumente. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad VMI Raštu pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Ispanijos kompetentingos institucijos Prašymą vykdyti reikalavimą.
7. Teismas vadovavosi MAĮ 164 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimą, ir nustatė, kad VMI Raštas siųstas pareiškėjui registruota pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas, pastarajam neatsiėmus jo pašte per siuntos saugojimo terminą, taip pat Raštas siųstas pareiškėjo nurodytais elektroninio pašto adresais. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu mokesčių administratorius turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas o vadovaujantis SPIMĮ 10 straipsnio 1 dalimi, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Teismas priėjo prie išvados, kad VMI privalėjo pradėti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo. Pareiškėjui pagal Ispanijos kompetentingos institucijos prašymą nesumokėjus mokesčių skolos ir papildomai VMI paskaičiuotų delspinigių, kurie paskaičiuoti vadovaujantis SPIMĮ 11 straipsnio 4 punktu, priimtas Sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą viso 229 331,93 Eur sumą ir įkeltas susipažinti VMI interneto svetainės (www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal Direktyvos nuostatas valstybės narėje, į kurią kreipiamasi, suvienodintas dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. Todėl, Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Direktyvą tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami. Lietuvos Respublikos institucija turi informuoti suinteresuotą asmenį, kuris Lietuvos Respublikos institucijai vykdant išieškojimą ginčija prašančiosios institucijos veiksmus ar dokumentus, kad ginčijimą jis turi teikti prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigai pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus (SPIMĮ 15 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad tai buvo padaryta VMI Raštu, kuris pareiškėjui laikomas įteiktas tinkamai.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs Sprendimą, pateikė Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui skundą pripažinti procesą negaliojančiu. Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog VMI išieškojimo veiksmus sustabdė, kol iš Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriaus bus gauta informacija dėl tolimesnių veiksmų.
10. Teismas vadovavosi VAĮ 10 straipsnio 5–6 dalimis, SPIMĮ 16 straipsnio 1–2 dalimis ir sprendė, jog Sprendimas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka. Teismas vertino, jog pareiškėjo nesutikimas su Sprendimu nedaro jo neišsamiu, nemotyvuotu ar neteisėtu. Teismas pažymėjo, jog VMI Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, juo VMI neišieško Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytos skolos, taigi jis nelaikytinas ginčo teisme objektu. Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
11. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo sustabdyti administracinės bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimas dėl pareiškėjui nustatytos mokestinės prievolės egzistavimo pagrįstumo pagal pareiškėjo 2022 m. vasario 3 d. skundą / prašymą, o nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės – jį tenkinti, panaikinti VMI Sprendimą ir Raštą.
12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, paremtas išimtinai atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, juos perrašius, o pareiškėjo skundas ir jame išdėstyti prašymai buvo nagrinėjami formaliai, teismas nepagrįstai netenkino prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.
12.2. VMI Raštas nėra informacinio pobūdžio dokumentas, nes jame pateiktas konkretus nurodymas pareiškėjui sumokėti 227 402,56 Eur nesumokėtų mokesčių, nurodytas konkretus sumokėjimo terminas ir nesumokėjimo pasekmės. VMI Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka. Tai, kad VMI Raštas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes patvirtina ir SPIMĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią delspinigiai už pavėluotą mokėjimą pradedami skaičiuoti nuo prašymo vykdyti išieškojimą gavimo dienos. Nuo VMI Rašto išsiuntimo dienos (2022 m. gruodžio 7 d.) VMI pradėjo skaičiuoti pareiškėjui delspinigius už mokestinės prievolės neįvykdymą ir VMI Sprendime jau nurodė didesnę mokestinės prievolės sumą (229 331,93 Eur), nei buvo nurodyta Ispanijos kompetentingos institucijos Prašyme (227 402,56 Eur). Atsakovas šią aplinkybę patvirtino atsiliepime, nurodydamas, jog 1 929,37 Eur paskaičiuoti kaip delspinigiai pagal SPIMĮ 11 straipsnio 4 punktą. Taigi, nepagrįsta teismo išvada dėl Rašto informacinio pobūdžio.
12.3. Skunde pareiškėjas teismo prašė stabdyti šią administracinę bylą, nes nėra aišku, ar egzistuoja VMI Rašto ir Sprendimo teisinis pagrindas. Pareiškėjas vadovaujasi SPIMĮ 12 straipsnio nuostatomis, nurodo, jog atsakovas į bylą pateikė nuomonę dėl pareiškėjo prašymo stabdyti šią bylą ir su pateiktu prašymu sutiko, teigė, jog administracinę bylą stabdyti tikslinga, kol bus išspręstas pareiškėjo skundas dėl Ispanijos mokesčių administratoriaus priskaičiuotų mokesčių. Tačiau teismas VMI sprendimą pripažino teisėtu, o Raštą – iš viso negalinčiu būti ginčo objektu, todėl tokios išvados nepagrįstos, nes teismas neturėjo jokių galimybių pagal esamą situaciją visapusiškai įvertinti VMI Rašto ir Sprendimo teisėtumo. Nagrinėjant pareiškėjo skundą / prašymą Ispanijos Karalystėje bus nustatyti itin reikšmingi šiai bylai nagrinėti faktai.
12.4. VMI Sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą ir išieškomą sumą yra nepagrįstas. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjui nebuvo žinoma ne tik apie papildomai VMI apskaičiuotus delspinigius (nei jų dydis, nei apskaičiavimo teisinis pagrindas Rašte nenurodytas), nei apie egzistuojančią mokestinę prievolę Ispanijoje. Sprendime priskaičiuotų delspinigių dydis nėra išskirtas iš bendros pareiškėjui nurodytos delspinigių sumos, nėra nurodytas jų priskaičiavimo teisinis pagrindas – SPIMĮ 11 straipsnio 4 punktas, tai atsakovas nurodė tik atsiliepime į skundą teismui. Todėl Sprendimas yra nepagrįstas, o teismo išvada šiuo aspektu – neteisinga.
13. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą teisinius argumentus, bylos faktines aplinkybes, sutinka su teismo priimtu sprendimu ir papildomai akcentuoja, kad:
13.1. Raštu pareiškėjas tik informuojamas apie tam tikras aplinkybes (faktines ir juridines), todėl akivaizdu, kad joks galutinis bei teisines pasekmes sukeliantis sprendimas Raštu, o juo labiau jo dalimi nėra priimamas ar sukuriamas.
13.2. VMI iki 2023 m. birželio 22 d. nėra gavusi jokio atsakymo iš Ispanijos mokesčių administratoriaus. Išieškojimo veiksmai yra sustabdyti ir priimtas VMI Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių realių pasekmių, kol bus gautas Ispanijos mokesčių administratoriaus atsakymas dėl tolimesnių veiksmų. VMI Sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
13.3. VMI Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 3 punktas, Direktyva bei Ispanijos kompetentingos institucijos pateiktas Prašymas, įtvirtinantys bendrus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigimo pagrindus. VMI Sprendime aiškiai nurodytas tikslas, t. y. kad juo nusprendžiama išieškoti į biudžetą iš mokesčio mokėtojo turto nurodytą nesumokėtą mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas, būdamas mokesčių mokėtoju, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka mokėtinos sumos įstatymuose nustatytais terminais nesumokėjo, todėl egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę VMI išieškoti priverstinai, priimant nustatytos formos sprendimą.
14. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prijungti dokumentus – 2024 m. kovo 27 d. prašymą Ispanijos Karalystės mokesčių mokėtojų gynimo tarybos Pirmajam regioniniam padaliniui imtis veiksmų, kad būtų pateiktas aiškus sprendimas dėl mokestinio proceso.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 491-15 „Išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą“ ir VMI 2021 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. RNA-43974 „Dėl išieškojimo iš T. L., vykdant užsienio valstybės prašymą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad VMI Sprendimas priimtas remiantis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, jame nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka, t. y. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5–6 dalių reikalavimus, o VMI Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, taigi jis nelaikytinas ginčo teisme objektu.
17. Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad Raštas sukelia jam teisines pasekmes, Sprendimas nepagrįstas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą ir išieškomą sumą, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir todėl naikintinas, nes paremtas išimtinai atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, neišnagrinėjus pareiškėjo skundo argumentų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas nepagrįstai netenkino prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.
18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.
19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Ispanijos kompetentinga institucija 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė VMI Prašymą dėl 227 402,56 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo bei Suvienodintą dokumentą. VMI Raštu informavo pareiškėją apie gautą Prašymą išieškoti nesumokėtus mokesčius, nurodė 227 402,56 Eur skolos sumokėjimo tvarką ir terminus, Rašto apskundimo tvarką. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Ispanijos kompetentingos institucijos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Ispanijos įstatymais, pateikiant skundą Ispanijos kompetentingai institucijai. Pareiškėjui nesumokėjus mokesčių skolos, VMI 2022 m. sausio 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė MAĮ nustatyta tvarka išieškoti iš pareiškėjo 229 331,93 Eur sumą.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu bei Raštu, 2022 m. vasario 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skunde, be kita ko, nurodydamas, kad, gavęs Sprendimą, nedelsdamas pateikė Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui skundą / prašymą pripažinti procesą negaliojančiu dėl netinkamos pranešimo tvarkos, pateikė tai patvirtinančius dokumentus ir prašė sustabdyti šią administracinę bylą iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas Ispanijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimas dėl pareiškėjui Ispanijos Karalystėje nustatytos mokestinės prievolės egzistavimo ir pagrįstumo pagal pareiškėjo 2022 m. vasario 3 d. pateiktą skundą / prašymą. Byloje esančiame VMI 2022 m. vasario 15 d. rašte „Dėl nuomonės pateikimo administracinėje byloje Nr. eI3-3168-872-2022“ nurodyta, kad Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdyti neperduotas, nes, 2022 m. vasario 7 d. gavus iš pareiškėjo raštą, prie kurio pridėtas skundas Ispanijos mokesčių administratoriui, VMI išieškojimo veiksmus sustabdė iki iš Ispanijos mokesčių administratoriaus bus gauta informacija dėl tolimesnių veiksmų, vykdant pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimą. Analogiška informacija pateikta ir atsakovo atsiliepime į skundą.
21. Pareiškėjas savo prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą palaikė ir 2023 m. kovo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, kurio metu pateikė teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas Ispanijos mokesčių administratoriui 2022 m. lapkričio 14 d. pateikė pakartotinį skundą, tačiau iki šiol joks atsakymas / sprendimas nėra gautas, ir 2023 m. balandžio 18 d. prašyme administracinėje byloje Nr. eI3-654-872/2023 nagrinėti bylos sustabdymo klausimą pareiškėjo atstovei nedalyvaujant, nes byloje, be kita ko, yra VMI rašytinė nuomonė. Atsakovas 2023 m. kovo 20 d. raštu „Dėl nuomonės pateikimo į pareiškėjo prašymą (administracinė byla Nr. eI3-654-872-2023“ nurodė, kad bylą tikslinga stabdyti, kol bus išspręstas T. L. skundas dėl Ispanijos mokesčių administratoriaus priskaičiuotų mokesčių, šią savo poziciją palaikė ir 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu.
22. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nusprendė, jog nėra pagrindo sustabdyti administracinę bylą iš esmės dėl to, kad pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimas yra sustabdytas, išnagrinėjo ginčą dėl VMI Sprendimo ir Rašto pagrįstumo ir teisėtumo bei priėmė tikrinamą sprendimą.
23. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai netenkinto jo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, pažymėtina, jog ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-434-520/2023). Fakultatyviaisiais bylos sustabdymo atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-520/2023).
24. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., LVAT 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos aplinkybes, pažymi, kad VMI Sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą yra betarpiškai susijęs su Ispanijos kompetentingos institucijos VMI pateiktu Prašymu ir Suvienodintu dokumentu, kuriuose nurodytų nuosavybės mokesčių už 2014–2017 m. sumos (227 402,56 Eur) išieškojimą pareiškėjas yra apskundęs kompetentingai Ispanijos institucijai. Tai neabejotinai patvirtina, jog Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriaus ar kitos institucijos priimtas sprendimas dėl pareiškėjo skundo bus svarbus įrodymas, turintis reikšmės bylai teisingai išspręsti. Akcentuotina, jog tokios pozicijos viso proceso metu laikėsi ir ginčo šalys. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą (ABTĮ 100 str. 1 d. 13 p., t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti būtina), o to nepadaręs, neišnaudojo visų ABTĮ suteikiamų galimybių išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, neįvertino pareiškėjo skundo teiginių, jog Ispanijos Karalystės mokesčių administratoriui ar kitai institucijai tenkinus jo skundą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, išnyks Sprendimo ir Rašto teisinis pagrindas ir jie privalės būti panaikinti. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų (nėra Ispanijos kompetentingos institucijos sprendimo dėl pareiškėjo skundo, neaiški pozicija dėl tolimesnių veiksmų, vykdant pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimą), dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytas savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, prie bylos prijungiami pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai (pareiškėjo 2024 m. kovo 27 d. prašymas Ispanijos Karalystės mokesčių mokėtojų gynimo tarybos Pirmajam regioniniam padaliniui imtis veiksmų, kad būtų pateiktas aiškus sprendimas dėl mokestinio proceso), o kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis