KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2018 m. sausio 12 d. Nr. D-25
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir Bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-362/V-936/V-646/1V-495,
Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kalvarijos savivaldybės
administracijos direktoriaus
2018 m. sausio 12 d.
įsakymu Nr. D-25
KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS BENDRO DARBO SU ŠEIMOMIS TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kalvarijos savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendro darbo su šeimomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos Kalvarijos savivaldybėje gyvenančioms socialinės rizikos šeimoms, įskaitant ir besilaukiančias vaikų (toliau – šeimos), organizavimo ir teikimo pagrindinius principus, bendro darbo su šeimomis, įskaitant prevencijos priemonių, organizavimo tvarką Savivaldybėje, subjektus, dalyvaujančius dirbant su šeimomis, vaiko atvejo peržiūros organizavimą, pagalbos šeimai ir vaikui planavimą, socialinio darbo ir kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų darbo su šeimomis specifiką, vaiko teisių apsaugos užtikrinimo priemonių ir socialinių paslaugų šeimoms teikimo bei organizavimo stebėseną.
2. Bendro darbo su šeimomis tikslas yra užtikrinti koordinuotą kompleksinės pagalbos (socialinės paramos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros paslaugų, bendruomeninę, teisėsaugos) teikimą Savivaldybės šeimoms, kad stiprėtų šeimų atsakomybė, gebėjimai ir galimybės savarankiškai spręsti savo šeimos problemas ir padėti įveikti socialinę atskirtį.
3. Pagalbos turinys konkrečiai šeimai priklauso nuo individualaus šeimos pagalbos poreikio ir rizikos lygio šeimoje (išskyrus dalyvavimą prevencijos ir (ar) ankstyvosios intervencijos priemonėse). Šeimos rizikos lygio įvertinimo kriterijus ir tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Gali būti skiriami trys rizikos lygiai:
3.1. aukšta rizika (sunkus rizikos lygis) – kai šeima negeba savarankiškai funkcionuoti ir jai reikia nuolatinės socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos;
3.2. vidutinė rizika (vidutinis rizikos lygis) – kai šeima geba savarankiškai funkcionuoti, tačiau, norint užtikrinti visišką šeimos narių saugumą ir emocinę, psichologinę gerovę, nuolat reikia tam tikros socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos;
4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
SUBJEKTAI, DALYVAUJANTYS DARBE SU ŠEIMOMIS, IR BENDRO DARBO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBĖJE
6. Subjektai, dalyvaujantys darbe su šeimomis:
6.1. Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS), Socialinių reikalų skyriaus, Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistai, seniūnai;
6.2. Bendro darbo su šeima tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (toliau – tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius);
6.3. Kalvarijos socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai;
6.5. sveikatos priežiūros įstaigų (pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, visuomenės sveikatos biurų ir kt.) darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas šeimai;
6.6. švietimo įstaigų (bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir kt.) darbuotojai;
7. Bendrą socialinį darbą su šeimomis koordinuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, skatindamas seniūnijų, savivaldybės įstaigų, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinių ir kitokių organizacijų įsitraukimą, kartu planuojant, koordinuojant bei kompleksiškai teikiant pagalbą šeimai.
8. Aprašo 6 punkte nurodyti subjektai informaciją apie šeimą tiesiogiai teikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.
9. Bendro darbo su šeimomis klausimai aptariami kiekvieną savaitės trečiadienį vykstančiuose išvažiuojamuosiuose susirinkimuose vienoje iš seniūnijų Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Pasitarimuose aptariamos galimos socialinės rizikos prevencijos priemonės, konkrečių šeimų situacijos, gali būti derinamas bendro darbo su šeima planas ir teikiami siūlymai tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl pagalbos konkrečiai šeimai teikimo.
III. SKYRIUS
SOCIALINĖS RIZIKOS PREVENCIJA
10. Seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninės organizacijos, pasitelkę savanorius, taikydami prevencijos priemones, suburia bendruomenę dirbti su šeimomis ir vaikais, organizuoja šeimų užimtumą, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas ir pan.
11. Seniūnai, pasitelkę seniūnaičius ir bendruomenines organizacija ar kitas institucijas, prevenciškai stebi šeimas ir šeimas, kuriose galima socialinė rizika, prireikus, jose lankosi su socialiniais darbuotojais darbui su socialinės rizikos šeimomis, inicijuoja kompleksinės pagalbos teikimą;
12. Savivaldybėje šeimoms sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose priemonėse, įskaitant besilaukiančias vaikų šeimas.
13. Nustačius, kad taikomų prevencijos priemonių šeimai nepakanka arba jos nėra veiksmingos, seniūnijos informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris inicijuoja šeimos atvejo peržiūrą. Peržiūros metu įvertinama šeima ir jos rizika, inicijuojamas socialinis darbas su šeima bei bendros pagalbos šeimai teikimas.
IV SKYRIUS
SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS IR SOCIALINĖS PRIEŽIŪROS TEIKIMO SPECIFIKA
14. Su šeima socialinį darbą dirba ir socialinę priežiūrą šeimai, taikydamas socialinio darbo atvejo vadybą, teikia Kalvarijos socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas.
15. Socialinis darbas su šeima dirbamas tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo su šeima pagrindu. Socialinis darbuotojas, teikdamas socialinę priežiūrą, su šeima sudaro rašytinį susitarimą dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių šeimoje. Socialinis darbuotojas yra šeimos pagalbininkas pastarajai apsisprendžiant dėl šeimos gerovės, tačiau nėra atsakingas už šeimos pasirinktą gyvenimo būdą ir jos sprendimus bei šių sprendimų pasekmes.
16. Socialiniai darbuotojai dirba socialinį darbą lankydamiesi šeimose esant sunkiam rizikos lygiui (aukštai rizikai) – ne mažiau kaip 3–5 kartus per savaitę (pagal poreikį), esant vidutiniam rizikos lygiui (vidutinei rizikai) – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, esant lengvam rizikos lygiui (žemai rizikai) – pagal poreikį), taip pat palaiko ryšius su šeima ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefonu. Apsilankant pirmą kartą ar po 17 val., taip pat šeimoje esant smurto rizikai, šeimoje lankosi socialinis darbuotojas kartu su kitu specialistu (pavyzdžiui, kitu socialiniu darbuotoju, policijos pareigūnu, seniūnu).
17. Siekiant įsitikinti, ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės, šeimose periodiškai lankosi VTAS specialistai (rekomenduojama esant sunkiam rizikos lygiui (aukštai rizikai) – ne rečiau kaip kartą per 1 mėnesį, esant vidutiniam rizikos lygiui (vidutinei rizikai) – ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, esant lengvam rizikos lygiui (žemai rizikai) – pagal poreikį). Vaikui nesimokant pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programas, nesistemingai lankant mokyklą, šeimose lankosi, kartu su vaiku ir šeima įvertindami pagalbos poreikį, švietimo pagalbos specialistai, esant kitoms pagrįstoms priežastims, dėl kurių šeimai reikalinga pagalba – kiti specialistai. Padėti šeimai pasitelkiama bendruomenė, seniūnai, seniūnaičiai.
18. Pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos dirbant su šeima:
18.1. tirti šeimų socialinę situaciją, vertinti konkrečios pagalbos šeimai poreikį ir numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
18.3. siūlyti šeimai socialinių problemų sprendimo alternatyvas, kartu su šeima analizuoti situaciją, teikti reikalingą informaciją, žinias;
18.4. tarpininkauti dėl kitų pagalbos priemonių (pavyzdžiui, psichologinės pagalbos, psichosocialinės pagalbos, vaikų dienos centro paslaugų, piniginės socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinio būsto, specialiųjų pagalbos priemonių, kompleksiškai teikiamos pagalbos šeimai);
18.5. dirbti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruotis visuomenėje;
18.6. ugdyti ir palaikyti šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, suaugusių šeimos narių gebėjimus pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus, taip pat padėti šeimai sukurti palankią aplinką vaikų augimui ir raidai;
18.8. teikti išvadas ir siūlymus dėl šeimų socialinės situacijos bei jų problemų sprendimo būdų, pasiektų ar nepasiektų rezultatų, to priežasčių ir motyvų. Informacija apie šeimai teikiamą socialinę pagalbą ir pokyčius šeimoje teikiama VTAS vadovaujantis Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka;
19. Pagrindinės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijos:
19.2. koordinuoti bendrą darbą su šeimomis, auginančiomis vaikus, įskaitant šeimas, besilaukiančias vaikų;
19.3. koordinuoti savivaldybės teritorijoje gyvenančioms šeimoms ir auginančioms vaikus nuo gimimo iki 18 metų (turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) teikiamos švietimo pagalbos, socialines, sveikatos priežiūros paslaugų, socialinės paramos ir pagalbos teikimą;
19.4. bendradarbiauti ir pagal poreikį organizuoti bendrus pasitarimus su institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kurios bendradarbiaudamos tarpusavyje teikia šeimai paslaugas, kitais savivaldybės administracijos valstybės tarnautojais arba darbuotojais, atsakingais už vaiko gerovės užtikrinimą;
19.5. gavus informaciją dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių (į aprūpinimą, apsaugą ir ugdymą (ugdymąsi)) kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais ar Kalvarijos socialinių paslaugų centro socialiniais darbuotojais lankytis socialinės rizikos šeimoje, kurioje auga vaikas (vaikai), neugdomas (neugdomi) pagal ikimokyklinio ugdymo programas, ir išanalizuoti esamą situaciją;
20. Kai šeima sistemingai atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju (neįsileidžia socialinio darbuotojo, ignoruoja socialinio darbuotojo pastangas susitarti dėl pagalbos šeimai teikimo, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti, kviečiama neatvyksta į susitikimus, nesilaiko teismo ar VTAS įpareigojimų lankyti pozityviosios tėvystės mokymus, bendravimo su vaiku kursus ar pan.), socialinis darbuotojas apie tai informuoja savo darbdavį. Socialinio darbuotojo darbdavys raštu įspėja šeimą apie galimą pagalbos šeimai nutraukimą, nurodydamas tokio sprendimo pasekmes. Jeigu po tokio įspėjimo šeima ir toliau sistemingai atsisako bendradarbiauti, socialinis darbuotojas apie tai raštu praneša VTAS. VTAS, gavęs informaciją apie šeimos sistemingą atsisakymą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, informuoja apie tai tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių ir inicijuoja pakartotinę vaiko atvejo peržiūrą.
21. Socialiniams darbuotojams, siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, pavyzdžiui, tokiais atvejais, kai šeimos nariai dieną dirba, vaikai lanko bendrojo ugdymo ar ikimokyklinio ugdymo mokyklą ar kitas įstaigas, gali būti nustatomas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas.
22. Teikdamas šeimoms socialinę priežiūrą, Kalvarijos socialinių paslaugų centras teikia ar organizuoja psichologinę pagalbą šeimoms.
23. Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja Kalvarijos socialinių paslaugų centras, jei reikia pasitelkiami nepriklausomi ekspertai ir kt. Socialiniai darbuotojai periodiškai (rekomenduojama kartą per savaitę) kartu su Kalvarijos socialinių paslaugų centrų vadovybe aptaria darbo grafikus, kylančias problemas. Socialiniai darbuotojai turi turėti galimybę keistis patirtimi ir gauti metodinę pagalbą. Prireikus vienas iš socialinių darbuotojų gali būti paskiriamas vyriausiuoju socialiniu darbuotoju, kuris teikia šeimoms socialinę priežiūrą ir koordinuoja bendrą Kalvarijos socialinių paslaugų centro socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, veiklą.
24. Kai Aprašo 6 p. nurodyti subjektai, kitos institucijos, įstaigos, organizacijos atsisako bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ar Kalvarijos socialinių paslaugų centru, Kalvarijos socialinių paslaugų centro vadovybė apie tokį atvejį informuoja tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris organizuoja bendrą pasitarimą minėtiems klausimams aptarti.
25. Socialiniai darbuotojai gauna informaciją iš tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus dėl galimybių šeimai gauti pagalbą, planuoja bei teikia pagalbą šeimai, dalyvauja aptariant pagalbos šeimai priemones ir jų efektyvumą.
26. Socialiniai darbuotojai, tarpininkaujantys šeimai dėl pagalbos jiems teikimo, sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose aptarnaujami pirmumo tvarka.
27. Švietimo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, specializuotos pagalbos centrai, policijos komisariatai, seniūnijos, kitos įstaigos ir institucijos, susijusios su šeima ar vaiku ir galinčios jiems padėti, pagal savo kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka, teikia informaciją socialiniams darbuotojams apie galimybes šeimai gauti pagalbą, jau teikiamas paslaugas, kitą turimą informaciją.
V SKYRIUS
VAIKO PAĖMIMAS IŠ ŠEIMOS AR KITOS JAM NESAUGIOS APLINKOS, VAIKO ATVEJO PERŽIŪRA, PAGALBOS VAIKUI IR ŠEIMAI PLANAVIMAS
28. Bendruomenės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitos institucijos ir įstaigos, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomeninių ir kitų nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, keliantį ar galintį sukelti pavojų jo gerovei, sveikatai ar gyvybei, nedelsdami apie tai informuoja VTAS arba policiją.
29. VTAS, gavęs informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą šeimoje, nedelsdamas įvertina pranešimo pagrįstumą ir bendradarbiaudamas su seniūnija, socialiniais darbuotojais, policija, nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 val., vyksta į vaiko buvimo vietą įvertinti situacijos. Jei, įvertinus padėtį vietoje, nustatoma, kad vaiko buvimas šeimoje yra nesaugus ir tai kelia pavojų jo sveikatai ir gyvybei, VTAS skubiai vykdo vaiko paėmimą iš šeimos. Socialiniam darbuotojui, teikiančiam socialinę priežiūrą konkrečiai šeimai, nerekomenduojama dalyvauti paimant vaiką.
30. Vaikas iš šeimos ar kitos jam nesaugios aplinkos paimamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatytais pagrindais.
31. VTAS įtarus ar nustačius galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, keliančius pavojų jo sveikatai ir gyvybei arba esant socialinei rizikai, skubiai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įtarimų atsiradimo ar fakto nustatymo, nepriklausomai nuo to, ar vaikas paimtas iš šeimos ar ne, informuoja apie tai bendro darbo koordinatorių ir inicijuoja pirminę vaiko atvejo peržiūrą. Į peržiūrą kviečiamas vaikas, jei tai neprieštarauja jo interesams, vaiko tėvai ar atstovai pagal įstatymą, specialistai, nurodyti Aprašo 6 punkte ir galintys suteikti informacijos apie vaiką, jo tėvus ar atstovus pagal įstatymą.
32. Vaiko atvejo peržiūros metu detaliai išnagrinėjama visa Aprašo 6 punkte nurodytų specialistų turima informacija apie vaiką ir jo šeimą, įvertinamas šeimos rizikos lygis, pirminis pagalbos šeimai poreikis ir vaiko galimybės gyventi šeimoje.
33. Vaiko atvejo peržiūros metu turi būti išklausoma vaiko nuomonė, jei jis geba ją išreikšti. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti vaiko atvejo peržiūroje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta VTAS specialistų ir vaiko atvejo peržiūros metu įvertinta.
34. Vaiko atvejo peržiūros metu, paaiškėjus poreikiui suteikti šeimai pagalbą, nedelsiant sudaromas pirminis bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas – šeimai būtinų veiksmų ir priemonių bei socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos bei kitų paslaugų visuma, kuria bus siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą.
35. Bendrą detalų pagalbos vaikui ir šeimai planą, pagal vaiko peržiūros metu sutartus veiksmus ir priemones socialinio darbuotojo atliktą detalų pagalbos šeimai poreikio įvertinimą, per 10 darbo dienų parengia Kalvarijos socialinių paslaugų centras kartu su institucijomis ar įstaigomis, įtrauktomis į vaiko atvejo peržiūrą. Bendrame pagalbos vaikui ir šeimai plane numatytus veiksmus ir priemones socialinis darbuotojas aptaria su šeima. Pagalbos vaikui ir šeimai plano formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
36. Bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas terminuotai – ne trumpiau kaip 3 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo šio plano sudarymo dienos.
37. Šeimos atvejo peržiūros organizuojamos, bendras pagalbos vaikui ir šeimai planas sudaromas ir tais atvejais, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
38. Jei teikiant pagalbą šeimai, šeima per bendrame pagalbos vaikui ir šeimai plane ir (ar) pakoreguotame bendrame pagalbos vaikui ir šeimai plane nustatytą laikotarpį nepakeitė savo elgesio su vaiku ir pakartotinės vaiko atvejo peržiūros dalyviai nustato, kad išlieka realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei, VTAS inicijuoja vaiko globos (rūpybos) nustatymą.
39. Tais atvejais, kai pakartotinės atvejo peržiūros metu paaiškėja, kad pagalba šeimai buvo veiksminga, tėvai tinkamai rūpinasi vaiku ir užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą, dėl to visiškai išnyksta grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei bei socialinė rizika, bendro pagalbos vaikui ir šeimai plano vykdymas nutraukiamas, prireikus šeimai pasiūlomos tik socialinės rizikos prevencijos priemonės.
VI SKYRIUS
KITŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DARBO SPECIFIKA, DIRBANT SU ŠEIMOMIS
40. Sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informaciją apie su vaiku gyvenančių tėvų ar atstovų pagal įstatymą sveikatos būklę, be jų sutikimo, elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia VTAS, esant būtinumui ginti vaiko teises ir interesus, taip pat esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaikų teisės. Kitos tarnybos, turinčios informacijos apie kartu su vaiku gyvenančius vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, grįžusius iš laisvės atėmimo vietų, apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informuoja VTAS.
41. Skubiai sulaikius ar hospitalizavus vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, įpareigojus smurtautoją išsikelti, kai vaikai lieka be priežiūros, sveikatos priežiūros įstaigos, policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai apie tai nedelsdami, ne vėliau kaip per 24 val. nuo atitinkamos aplinkybės atsiradimo ar paaiškėjimo, jei ši aplinkybė atsiradimo metu nebuvo žinoma, informuoja VTAS.
42. Policijos pareigūnai, vykdydami nusikalstamų veiklų užkardymą ir prevenciją, prevenciškai stebi šeimas, kuriose buvo nustatyta vaikų teisių pažeidimų, smurto prieš juos atvejų ar buvo gauta pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje, taip pat šeimas, kuriose gyvena probuojamieji asmenys ar asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, teisti už nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko teisių pažeidimu, smurtu artimoje aplinkoje, ir šie asmenys pasižymi agresyviu būdu ar piktnaudžiauja alkoholiu, turi priklausomybę nuo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų.
43. Savivaldybės įstaigos pagal veiklos specifiką teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje atveju, specializuotą psichologo, teisinę ir kitą pagalbą, bendradarbiauja su Savivaldybės administracija organizuodamos visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto, ir vykdo kitas prevencijos priemones Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nustatyta tvarka.
44. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vykdo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Nėščiosios sveikatos tikrinimo metu įtarus ar nustačius, kad nėščioji galimai patiria smurtą ir yra jaunesnė nei 18 metų ar stokoja socialinių įgūdžių, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo apie tai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VTAS. Pastarasis, jei nėščiajai nėra teikiamos socialinės paslaugos, apie tai praneša seniūnui ir Kalvarijos socialinių paslaugų centrui, prašydamas prevenciškai stebėti nėščiąją ir prireikus inicijuoti socialinį darbą su ja ir jos socialine aplinka, jei jai nėra vykdoma socialinė priežiūra.
45. Vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas vykdomas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Esant pagrįstų įtarimų, kad pažeistos vaiko teisės (pavyzdžiui, vaikas neatvyksta į profilaktinį sveikatos patikrinimą), sveikatos priežiūros įstaigos nedelsdamos elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VTAS pagal vaiko gyvenamąją vietą arba pagal sveikatos priežiūros įstaigos vietą.
46. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos vykdo visuomenės sveikatos, psichikos sveikatos, alkoholizmo ar kitų priklausomybių ligų prevencijos ar pagalbos priemones, bendradarbiauja su Kalvarijos socialinių paslaugų centru, bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis.
47. Švietimo įstaigos atlieka vaikų mokyklos lankymo stebėseną ir kas mėnesį Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinėje sistemoje (toliau – NEMIS) apie tai teikia informaciją Savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriui. Vaikui nesimokant pagal privalomojo švietimo programas, nesistemingai lankant mokyklą ar mokyklai kilus pagrįstų įtarimų dėl to, kad galimai tėvai netinkamai auklėja vaiką, mokykla apie vaiko mokyklos nelankymą, kitas pastebėtas aplinkybes ir mokyklos teiktą švietimo pagalbą per 10 darbo dienų nuo šių faktų nustatymo informuoja VTAS.
48. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, atlieka vaikų privalomojo ikimokyklinio ugdymo stebėseną ir teikia apie tai informaciją tarpinstituciniam bendradarbiavimo koordinatoriui. Vaikams, kuriems švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais šis ugdymas yra privalomas, nelankant ikimokyklinio ar bendrojo ugdymo mokyklos, šių mokyklų specialistai apsilanko šių vaikų šeimose ir per 10 darbo dienų nuo šio fakto nustatymo apie tai informuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių ir seniūnus.
49. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos planuoja ir vykdo lytiškumo ugdymo, smurto ir patyčių, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis prevencijos, saugaus elgesio naudojant informacines technologijas, sveikos gyvensenos ir kitas tikslines prevencines programas, bendradarbiauja su Savivaldybės bendruomeninėmis organizacijomis, seniūnijomis, Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centru, nevyriausybinėmis organizacijomis.
50. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos organizuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, teikia švietimo pagalbą, konsultuoja tėvus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo pagalbos specialistai teikia socialinę pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją pagalbą, konsultuoja vaiko tėvus ar atstovus pagal įstatymą, bendradarbiaudami su jais teikia vaikams psichologinę pagalbą, psichologinių problemų prevencijos priemones ir ankstyvąją intervenciją, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS