Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL Lietuvos RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2022 M. GRUODŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 1317 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

2023 m. gruodžio 13 d. Nr. 971

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“:

1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 11–15, 17, 20–23 punktais, 8 straipsniu, 9 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 20 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 27 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 46 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsniu, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punktu ir 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:“.

1.2. Papildyti 6.18 papunkčiu:

„6.18. Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašą“.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Nustatyti, kad:

3.1. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio nutarimo 1.2 papunktyje išdėstytu 6.18 papunkčiu patvirtinto Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo 3 punkto redakcija:

„3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“

3.2. 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio nutarimo 1.2 papunktyje išdėstytu 6.18 papunkčiu patvirtinto Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo 1 priedo 13 punkto redakcija:

„13. Socialines paslaugas asmenims su negalia teikiančių socialinių paslaugų įstaigų ir asmenų su negalia interesams atstovaujančių organizacijų vadovai ir (ar) jų įgalioti asmenys.“

Ministrė Pirmininkė                                                                               Ingrida Šimonytė

Vidaus reikalų ministrė                                                                              Agnė Bilotaitė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m. gruodžio 29 d.

nutarimu Nr. 1317

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. gruodžio 13 d.

nutarimo Nr. 971

redakcija)

KRIZIŲ VALDYMO IR civilinės saugos mokymo tvarkOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo organizavimą ir vykdymą, civilinės saugos mokymą ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimą.

2.   Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 15 punktu, 17 straipsnio 6 dalimi, 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

3.  Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

II SKYRIUS

KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

4. Nacionalinis krizių valdymo centras:

4.1. organizuoja ir vykdo krizių valdymo mokymus parengties pareigūnams, kitiems valstybės tarnautojams ir (ar) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), atsakingiems už krizių valdymą strateginiu, operaciniu ir (ar) taktiniu lygiu, taip pat tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, su kuriomis sudarytos pagalbos sutartys, vadovams; šie mokymai organizuojami ir vykdomi pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus;

4.2. rengia paskaitas, seminarus ir kitus renginius tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, su kuriomis sudarytos pagalbos sutartys, valstybės institucijoms ir įstaigoms pasirengimo krizėms ir valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms klausimais.

5. Ugniagesių gelbėtojų mokykla (toliau – Mokykla):

5.1. rengia aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytų kategorijų asmenų civilinės saugos mokymo programas ir teikia jas tvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) direktoriui;

5.2. rengia civilinės saugos mokymo programas, į kurias yra integruotas pasirengimo karinėms ir hibridinėms grėsmėms mokymo turinys ir pagal kurias yra organizuojamas ir vykdomas aprašo 8 punkte nurodytas krizių valdymo ir civilinės saugos mokymas darbo vietose, ir teikia jas tvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui;

5.3. turi teisę pasitelkti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovus aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytoms programoms parengti ir į aprašo 5.2 papunktyje nurodytas programas integruotam pasirengimo karinėms ir hibridinėms grėsmėms mokymo turiniui įgyvendinti – paskaitoms, seminarams ir kitiems renginiams vykdyti;

5.4. organizuoja ir vykdo aprašo 1 priede nustatytų kategorijų asmenų civilinės saugos mokymą.

6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja ir vykdo aprašo 2 priede nustatytų kategorijų asmenų civilinės saugos mokymą. 

7. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai, atsižvelgdami į valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų einamas pareigas ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo poreikį, siunčia aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytų kategorijų asmenis išklausyti aprašo 5.1 papunktyje nurodytų programų kursą.

Aprašo 2 priede nurodytus civilinės saugos pajėgoms priskiriamų tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, su kuriomis sudarytos pagalbos sutartys, narius išklausyti aprašo 5.1 papunktyje nurodytos  programos kursą siunčia šių organizacijų vadovai ar jų įgalioti asmenys.

8. Įgyvendindami Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas:

8.1. valstybės institucijų ir įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys organizuoja savo vadovaujamų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą šių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų darbo vietose;

8.2. savivaldybių administracijų direktoriai organizuoja savo vadovaujamų savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų civilinės saugos mokymą šių valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų darbo vietose;

8.3. kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai ar jų įgalioti asmenys organizuoja savo vadovaujamų kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų darbuotojų civilinės saugos mokymą šių darbuotojų darbo vietose.

9. Aprašo 8 punkte nurodytą krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą darbo vietose gali vykdyti:

9.1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai – tik valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose, ūkio subjektuose ir veiklos vykdytojuose, kuriuose jie eina pareigas;

9.2. Mokyklos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  atstovai, vykdantys aprašo 1 ir 2 priede nustatytų kategorijų asmenų civilinės saugos mokymą;

9.3. asmenys, kurie vadovaudamiesi Švietimo įstatymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatomis yra įgiję teisę vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

10. Aprašo 8 punkte nurodytam krizių valdymo ir civilinės saugos mokymui darbo vietose kasmet turi būti skiriamos ne mažiau kaip 2 akademinės valandos.

III SKYRIUS

CIVILINĖS SAUGOS MOKYMAS IR KVALIFIKACIJOS CIVILINĖS SAUGOS SRITYJE TOBULINIMAS

11. Asmenys, atitinkantys aprašo 1 arba 2 priede nustatytas mokomų asmenų kategorijas, privalo per vienus metus nuo atitikties šioms kategorijoms atsiradimo dienos išklausyti aprašo 1 arba 2 priede nustatytos trukmės aprašo 5.1 papunktyje nurodytų programų kursą (toliau – Mokymo programos kursas). Aprašo 9.1 papunktyje nurodyti asmenys Mokymo programos kursą išklauso iki aprašo 9.1 papunktyje nurodyto krizių valdymo ir civilinės saugos mokymo darbo vietose vykdymo pradžios.

12. Asmenys, aprašo 11 punkte nustatyta tvarka išklausę Mokymo programos kursą, privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją civilinės saugos srityje aprašo 1 ir 2 prieduose nustatytu periodiškumu išklausydami šiuose prieduose nustatytos trukmės Mokymo programos kursą.

13. Jeigu asmuo atitinka daugiau nei vieną aprašo 1 arba 2 priede nustatytą mokomų asmenų kategoriją, jis privalo išklausyti kiekvienai šiai mokomų asmenų kategorijai skirtą Mokymo programos kursą ir tobulinti kvalifikaciją civilinės saugos srityje. Šiuo atveju pirmiausia privaloma išklausyti Mokymo programos kursą ir tobulinti kvalifikaciją civilinės saugos srityje, skirtą pagrindinei pareigybei, kurią užima šiame punkte nurodytas asmuo.

14. Civilinės saugos mokymas ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimas Mokykloje organizuojamas ir vykdomas pagal metinį Mokykloje vykdomo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių grafiką, kurį tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.

15. Civilinės saugos mokymas ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente organizuojamas ir vykdomas pagal metinį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vykdomo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių grafiką, kurį tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

16. Informacija apie asmenų priėmimą į Mokykloje ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente organizuojamus ir vykdomus civilinės saugos mokymo renginius ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo renginius skelbiama Mokyklos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėse.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Mokykloje ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pagal aprašo 1 ir 2 priedus organizuojamas ir vykdomas civilinės saugos mokymas ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimas finansuojami iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

18. Už aprašo nuostatų nevykdymą arba pažeidimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė už Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo arba kitų krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą.

___________________

Krizių valdymo ir civilinės saugos

mokymo

tvarkos aprašo

1 priedas

UGNIAGESIŲ GELBĖTOJŲ MOKYKLOS MOKOMŲ ASMENŲ KATEGORIJOS, CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TRUKMĖ IR KVALIFIKACIJOS CIVILINĖS SAUGOS SRITYJE TOBULINIMO TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS

Eil. Nr.	Mokomų asmenų kategorijos	Civilinės saugos mokymo ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo trukmė (akademinės valandos)	Kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo periodiškumas
1.	Parengties pareigūnai	35	kas 3 metai
2.	Savivaldybių merai ir savivaldybių administracijų direktoriai	18	kas 4 metai
3.	Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriems priskirtos krizių valdymo ir (ar) civilinės saugos funkcijos	18	kas 3 metai
4.	Valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų vadovai	18	kas 3 metai
5.	Valstybės institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų nariai	18	kas 3 metai
6.	Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų nariai	18	kas 3 metai
7.	Civilinės saugos pajėgoms priskiriamų institucijų ir įstaigų  vadovai arba jų įgalioti asmenys, civilinės saugos pajėgoms priskiriamų tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, su kuriomis sudarytos pagalbos sutartys, vadovai arba jų įgalioti asmenys	18	kas 3 metai
8.	Valstybės institucijų ir įstaigų, kurios rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, vadovai arba jų įgalioti asmenys	18	kas 3 metai
9.	Dėstytojai, vykdantys krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą Lietuvos aukštosiose mokyklose	18	kas 5 metai
10.	Pedagogai, vykdantys krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose	18	kas 5 metai
11.	Asmenys, dėstantys civilinę saugą įgyvendinant akredituotų institucijų teikiamas pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programas arba nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas	18	kas 5 metai
12.	Krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą darbo vietose vykdantys asmenys, išskyrus Ugniagesių gelbėtojų mokyklos atstovus, vykdančius krizių valdymo ir civilinės saugos mokymą darbo vietose	18	kas 3 metai
13.	Socialines paslaugas neįgaliesiems teikiančių socialinių paslaugų įstaigų ir neįgaliųjų interesams atstovaujančių organizacijų vadovai ir (ar) jų įgalioti asmenys	18	kas 3 metai
14.	Veiklos vykdytojų vadovai arba jų įgalioti asmenys	18	kas 3 metai

_________________

Krizių valdymo ir civilinės saugos

mokymo

tvarkos aprašo

2 priedas

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS  MOKOMŲ ASMENŲ KATEGORIJOS, CIVILINĖS SAUGOS MOKYMO TRUKMĖ IR KVALIFIKACIJOS CIVILINĖS SAUGOS SRITYJE TOBULINIMO TRUKMĖ IR PERIODIŠKUMAS

Eil. Nr.	Mokomų asmenų kategorijos	Civilinės saugos mokymo ir kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo  trukmė (akademinės valandos)	Kvalifikacijos civilinės saugos srityje tobulinimo periodiškumas
1.	Savivaldybių, ūkio subjektų, išskyrus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, ir veiklos vykdytojų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų nariai, išskyrus šių centrų vadovus	4	kas 3 metai
2.	Materialinių išteklių teikimo sutartį sudariusios kitos įstaigos ir ūkio subjekto darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atsakingi už šios sutarties vykdymą	4	kas 3 metai
3.	Kitų įstaigų ir ūkio subjektų vadovai, kurie privalo organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą, arba jų įgalioti asmenys	4	kas 3 metai
4.	Seniūnijų seniūnai ir (ar) jų pavaduotojai	4	kas 3 metai
5.	Valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atsakingi už savivaldybės gyventojų evakavimą, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų valdytojai arba jų įgalioti asmenys	4	kas 3 metai
6.	Civilinės saugos pajėgoms priskiriami savanoriai, su kuriais sudarytos pagalbos sutartys, ir civilinės saugos pajėgoms priskiriamų tarptautinių humanitarinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, su kuriomis sudarytos pagalbos sutartys, nariai, išskyrus šių organizacijų vadovus arba jų įgaliotus asmenis	4	kas 3 metai
7.	Seniūnaičiai	4	kas 3 metai

_________________