KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PRITARIMO KLAIPĖDOS MIESTO INTEGRUOTŲ INVESTICIJŲ TERITORIJOS VIETOS VEIKLOS GRUPĖS 2016–2022 METŲ VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS PROJEKTUI

2016 m. sausio 28 d. Nr. T2-22

Klaipėda

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu ir Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 „Dėl Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 25.3 ir 25.4 papunkčiais, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pritarti Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės 2016–2022 metų vietos plėtros strategijos projektui (pridedama).

2. Patvirtinti, kad Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės 2016–2022 metų vietos plėtros strategijos projektas atitinka Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektą, kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. T2-63 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui“.

3. Skirti Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės 2016–2022 metų vietos plėtros strategijai įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto 453600 Eur.

4. Skirti Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės 2016–2022 metų vietos plėtros strategijai administruoti iš savivaldybės biudžeto 60000 Eur.

5. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės meras                                                                                         Vytautas Grubliauskas

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2016 m. sausio 28 d.

sprendimu Nr. T2-22

KLAIPĖDOS MIESTO INTEGRUOTŲ INVESTICIJŲ TERITORIJOS VIETOS VEIKLOS GRUPĖS VIETOS PLĖTROS STRATEGIJA

I SKYRIUS

ĮVADAS

Šią Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupės vietos plėtros strategiją (toliau – Strategija) parengė asociacija Klaipėdos miesto savivaldybės integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupė (toliau – VVG), įsteigta 2015 m. rugpjūčio 24 d. VVG Strategijos rengimo metu sudarė 9 nariai.

Strategijos rengimo tikslas – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir bendruomenių socialinę integraciją Klaipėdos miesto integruotų tikslinių investicijų teritorijoje.

Strategija bus įgyvendinama 2016–2022 m.

II SKYRIUS

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJA IR GYVENTOJŲ, KURIEMS TAIKOMA STRATEGIJA, APIBRĖŽTIS

Klaipėdos miesto tikslinės ir susietos teritorijos ribos yra patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. T2-204 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. T2-63 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto 2014–2020 metų integruotų investicijų programos projektui“ pakeitimo“. Abiejų teritorijų plotas sudaro 572 ha.

Tikslinė teritorija sudaro 512 ha ir yra išsidėsčiusi tarp Naikupės g., Taikos pr., Baltijos pr., Šilutės pl., Mokyklos g., Kapsų g., Žemaičių g., Joniškės g., Mokyklos g., Danės g. tęsinio, Artojo g., Liepų g., K. Donelaičio g., Vytauto g., Bokštų g., Naujojo Sodo g., S. Šimkaus g., Danės g., Tiltų g., Daržų g., Pilies g., Galinio Pylimo g., Taikos pr., Dubysos g., Minijos g. iki Naikupės g (žr. 1 pav.).

Susieta teritorija sudaro 60 ha, jos dalys yra skirtingose miesto dalyse: viena dalis apima Klaipėdos senamiestį (žr. 1 pav.), o kita dalis yra Klaipėdos miesto šiaurėje – tai Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno teritorija prie Savanorių prospekto.

1 pav. Klaipėdos miesto tikslinės ir susietos teritorijų žemėlapis.

Šaltinis: Klaipėdos m. sav.

Tikslinė ir susieta teritorija (toliau – tikslinė teritorija) yra tankiai apgyvendinta, joje gyvena 26,4 tūkst. miesto gyventojų. Gyventojų tankis 1 km² sudaro 5155 gyv. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. atlikto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, tikslinėje teritorijoje daugiausiai gyveno darbingo amžiaus žmonių, jie sudarė 65,2 proc. visų gyventojų (žr. 2 pav.). Tai geresnis rodiklis nei viso Klaipėdos miesto, kuriame darbingo amžiaus žmonės sudarė 63,7 proc. Vaikai iki 14 m. sudarė 13,2 proc. tikslinės teritorijos gyventojų, tai buvo mažesnis rodiklis nei visame Klaipėdos mieste, kur vaikai sudarė 15,5 proc. populiacijos. Pensinio amžiaus gyventojų tikslinėje teritorijoje buvo 21,7 proc., tai yra daugiau nei vidutiniškai Klaipėdos mieste (20,8 proc.).

2 pav. Tikslinės teritorijos gyventojų pasiskirstymas pagal amžių.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Moterų tikslinėje teritorijoje gyveno daugiau nei vyrų (žr. 3 pav.), moterys sudarė 55,6 proc. gyventojų, tai šiek tiek daugiau nei bendras miesto rodiklis – 2011 m. Klaipėdos mieste moterys sudarė 54,5 proc. gyventojų.

3 pav. Tikslinės teritorijos gyventojų pasiskirstymas pagal lytį.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Daugiausiai tikslinės teritorijos gyventojų buvo įgiję vidurinį išsilavinimą – 28,3 proc., taip pat nemaža dalis gyventojų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą – 23,3 proc. (žr. 4 pav.).

4 pav. Tikslinės teritorijos gyventojai pagal įgytą išsilavinimą.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Analizuojant gyventojų pajamas, matyti, kad didžiosios dalies tikslinės teritorijos gyventojų pragyvenimo šaltinis (žr. 5 pav.) buvo darbo užmokestis (39,7 proc.), antra pagal dydį gyventojų grupė visuotinio surašymo metu kaip savo pragyvenimo šaltinį nurodė pensijas, pašalpas, stipendijas ir pan. valstybės išmokas (32,6 proc.). Lyginant su bendrais Klaipėdos miesto rodikliais, visuomenės struktūra buvo panaši – žmonių, kurių pragyvenimo šaltinis buvo darbo užmokestis, dalis sudarė 41,9 proc., o žmonių, kurie pragyveno iš pensijų, pašalpų, stipendijų ir pan. valstybės išmokų, dalis sudarė 27,6 proc. Didesnį iš pensijų, pašalpų ir pan. gyvenančių asmenų kiekį tikslinėje teritorijoje veikiausiai lemia tai, kad čia gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių. Tik 1,3 proc. tikslinės teritorijos gyventojų kaip pragyvenimo šaltinį nurodė pajamas iš savo ar šeimos verslo, investicijų, tai šiek tiek žemesnis rodiklis nei Klaipėdos miesto vidurkis, kur minėtas pajamas nurodė 1,5 proc. gyventojų.

5 pav. Tikslinės teritorijos gyventojai pagal pragyvenimo šaltinį.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

20,9 proc. tikslinės teritorijos gyventojų kaip gimtąją kalbą nurodė rusų, 1,5 proc. – kitas kalbas, o didžiosios daugumos (76,1 proc.) gimtoji kalba buvo lietuvių (žr. 6 pav.).

6 pav. Tikslinės teritorijos gyventojai pagal gimtąją kalbą.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Tikslinės teritorijos gyventojų užimtumo lygis pagal amžiaus grupes pasiskirstęs taip: labiausiai užimti gyventojai nuo 25 iki 49 m., blogesnes užimtumo darbo rinkoje pozicijas turi jaunimas – 15–24 metų asmenys bei priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonės – nuo 50 iki 64 m. (žr. 7 pav.)

7 pav. Tikslinės teritorijos gyventojų užimtumo lygis (proc.) pagal amžiaus grupes.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Tikslinės gyventojų grupės, į kurias orientuota Strategija:

1.          gyventojai, pradėję ir norintys pradėti savo verslą;

2.          neaktyvūs darbo rinkoje gyventojai (jaunimas, moterys, ilgalaikiai bedarbiai);

3.          neįgalieji ir dėl ligos krizę patiriantys asmenys;

4.          socialinės rizikos asmenys (šeimos), tarp jų ir pabėgėliai;

5.          socialinę atskirtį patiriantys vaikai ir jaunimas;

6.          socialinę atskirtį patiriantys senyvo amžiaus gyventojai.

III SKYRIUS

TERITORIJOS, KURIAI RENGIAMA STRATEGIJA, ANALIZĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

DEMOGRAFINĖ SITUACIJA

Viena didžiausių Klaipėdos miesto problemų – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atliktų gyventojų visuotinių surašymų duomenimis, nuo 2001 iki 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 15,9 proc., o kaimyninėje Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų skaičius per minėtą dešimtmetį išaugo 11 proc. Šie faktai rodo, kad didesnes pajamas turintys klaipėdiečiai yra linkę išsikelti už miesto ribų, kur statosi erdvesnius būstus ir siekia jaukesnės ir saugesnės namų aplinkos. Klaipėdos mieste stebima ir vidinės migracijos tendencija – jaunesni, didesnes pajamas turintys gyventojai persikelia gyventi į šiaurinę miesto dalį, kuri yra patraukli rekreaciniais ištekliais (šalia parkai, miškai, jūra, Danės upė).

Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo ataskaitoje pažymima, kad Klaipėdos miesto dalyje nuo senamiesčio į pietus gyvena daugiau pensinio amžiaus žmonių (žr. 8 pav.), turinčių žemesnes pajamas nei gyventojai šiaurinėje miesto dalyje ir priemiesčiuose. Tikslinė teritorija yra priskirtina būtent tai miesto daliai, kuri, nors ir yra arti miesto centro ir turi neblogai išvystytą socialinę infrastruktūrą (veikia lopšeliai-darželiai, bendrojo lavinimo mokyklos, Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos filialai, Adomo Brako dailės mokykla, Futbolo sporto mokykla su aikštynu, „Švyturio“ arena, „Viesulo“ sporto centras, sveikatos priežiūros įstaigos, kūrybinių verslų inkubatorius Kultūros fabrikas), tačiau dėl nusidėvėjusios viešųjų ir gyvenamųjų erdvių infrastruktūros yra mažiau patraukli jaunimui ir didesnes pajamas turintiems gyventojams. Teritorijos fizinė aplinka yra nepatraukli – čia vyrauja XX amžiaus 7–8 dešimtmečio statybos daugiabučiai namai, kurių didžioji dauguma yra energetiškai neefektyvūs, prastos estetinės išvaizdos, nerenovuoti. Viešųjų erdvių ir daugiabučių namų kiemų infrastruktūra susidėvėjusi ir neatitinka šiuolaikinių poreikių, trūksta automobilių laikymo vietų, vaikų žaidimų ir sporto aikštelių, miestietiškų želdynų.

8 pav. Klaipėdos miesto pensinio amžiaus gyventojų pasiskirstymas Klaipėdos mieste ir periferijoje. Šaltinis: Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo ataskaita.

Kita problema – senėjanti visuomenė. Keičiasi visuomenės struktūra – mažėja darbingo amžiaus, vaikų procentas, daugėja pensinio amžiaus žmonių. Demografinės senatvės koeficientas, kuris rodo, kiek pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių tenka šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus, Klaipėdos mieste nuo 2001 m. išaugo beveik dvigubai (žr. 9 pav.). Iš anksčiau pateiktų duomenų (2 pav., 8 pav.) matyti, kad tokia tendencija yra ypač būdinga tikslinei teritorijai.

9 pav. Klaipėdos miesto demografinės senatvės koeficientas (pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus) 2001–2015 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Jei nebus sprendžiamos anksčiau įvardytos problemos, tikslinei teritorijai iškyla socialinę atskirtį patiriančio skurdaus gyvenamojo rajono (angl. socially deprived territory) susiformavimo grėsmė. Norint pašalinti šią grėsmę, būtina vykdyti veiklas, kurios į tikslinę teritoriją pritrauktų gyventi jaunus, išsilavinusius žmones. Tai galima padaryti atnaujinus tikslinės teritorijos viešąsias erdves, suformavus čia patrauklius visuomeninius objektus (šie veiksmai yra numatyti Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programoje) ir didinant patrauklių darbo vietų skaičių – skatinti gyventojų verslumą, sudaryti palankias sąlygas bedarbiams įgyti kvalifikaciją ir įsidarbinti.

ANTRASIS SKIRSNIS

NUSIKALSTAMUMAS

Bendras nusikalstamumo lygis tikslinėje teritorijoje per pastaruosius penkerius metus mažėjo (žr. 1 lentelę), tačiau, lyginant su kitomis miesto dalimis, išliko aukštas, o didžiausias nusikalstamų veikų kiekis fiksuotas centrinėse tikslinės teritorijos gatvėse – Taikos pr., Šilutės pl., Baltijos pr.

Gatvės pavadinimas	Užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius
	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Baltikalnio g.	4	5	2	9	5
Bangų g.	48	23	21	24	24
Butsargių g.	3	1	0	2	3
Kauno g.	124	49	22	61	76
Kooperacijos g.	29	13	5	5	19
Kūlių Vartų g.	19	8	2	4	6
Mokyklos g.	125	56	51	77	121
Paryžiaus Komunos g.	119	59	37	56	70
Ryšininkų g.	38	15	15	24	33
Rumpiškės g.	63	54	22	50	75
Sausio 15-osios g.	204	70	46	84	79
Šilutės pl.	688	214	237	510	489
Taikos pr.	2159	1017	725	1121	994
Tilžės g.	177	69	58	110	92
Naikupės g.	268	137	81	122	88
Baltijos pr.	353	111	81	190	205
Kapsų g.	4	2	0	2	2
Žemaičių g.	12	0	2	1	0
Joniškės g.	35	10	6	29	20
Danės g.	107	55	35	83	78
Artojo g.	18	3	7	21	11
Liepų g.	238	14	65	196	140
K. Donelaičio g.	24	21	6	16	12
Vytauto g.	28	13	6	18	15
Naujojo Sodo g.	133	46	24	87	113
Priešpilio g.	0	0	0	0	0
Pilies g.	124	61	54	88	40
Dubysos g.	58	25	20	37	46
Savanorių g.	0	0	0	1	0
Nidos g.	79	36	21	40	47
Sulupės g.	60	17	16	23	35
Merkio g.	4	0	1	0	0
Audėjų g.	1	1	0	2	0
Dzūkų g.	1	1	0	0	1
Jotvingių g.	3	1	2	1	1
Aguonų g.	1	2	0	2	1
Vyšnių g.	2	1	0	1	2
Verpėjų g.	6	6	5	8	3
Laukų g.	3	1	0	2	1
Slyvų g.	2	0	0	0	1
Telšių g.	1	0	0	0	0
Iš viso:	5336	2387	1675	3390	2949

1 lentelė. Tikslinėje teritorijoje 2010–2014 m. užregistruotos nusikalstamos veikos.

Šaltinis: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, tikslinėje teritorijoje ir jos gretimybėse yra nemažai kriminogeniniu požiūriu nesaugių vietų. Prie tokių vietų priskirtini bendrabučiai, socialiniai būstai (Žvejybos uosto rajone, Mokyklos g., Šilutės pl.), kuriuose gyvena daug socialinės rizikos šeimų ir asmenų. Minėtuose namuose nuolat kyla konfliktai tarp gyventojų, smurto artimoje aplinkoje atvejai, dažni vaikų nepriežiūros atvejai, svaiginimosi alkoholiu ir kitomis medžiagomis atvejai, pasitaiko kūno sužalojimų bei žmogžudysčių. Nesaugu ir aplinkinių kvartalų gyventojams bei su reikalais atvykstantiems žmonėms iš kitų miesto dalių – vyksta konfliktai, dažni apiplėšimų, vagysčių gatvėje atvejai. Ši situacija gerai matyti 10 ir 11 pav.

10 pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų tankis Klaipėdos mieste 2014 m.

Šaltinis: http://www.ird.lt/nvzrgis/map/.

11 pav. Užregistruotų nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai ir gyvybei tankis Klaipėdos mieste 2014 m. Šaltinis: http://www.ird.lt/nvzrgis/map/.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nemažai nusikaltimų tikslinėje teritorijoje padaro jauno amžiaus asmenys – paaugliai, jaunuoliai. Klaipėdos mieste pastaraisiais metais didėjo nepilnamečių įvykdomų nusikalstamų veikų skaičius (žr. 12 pav.), taip pat nepilnamečių, kurie yra įtariami padarę nusikaltimus, skaičius, tenkantis 100 tūkst. 14–17 m. amžiaus vaikų, buvo didesnis nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje bei Kaune (žr. 13 pav.).

12 pav. Nepilnamečių įvykdytos nusikalstamos veikos Klaipėdos m. sav.

2010–2014 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

13 pav. Nepilnamečių, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, skaičius, tenkantis 100 tūkst.

14−17 metų amžiaus vaikų. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Siekiant sumažinti nusikalstamumo lygį tikslinėje teritorijoje, būtina imtis prevencinių veiksmų. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikams, ypač paaugliams, iš socialinės rizikos šeimų bei nusikalsti linkusiems – delinkventinio elgesio jaunuoliams. Tikslinga taikyti senosiose Europos Sąjungos šalyse taikomą ir pasiteisinusį atviro darbo su jaunimu principą bei kitus novatoriškus prevencinio darbo metodus. Klaipėdos miesto pietinėje miesto dalyje (I. Simonaitytės g. 24) keletą metų veikia Atviros erdvės jaunimo centras ir jo veikla yra pasiteisinusi, sėkminga. Reikėtų panašias veiklas išplėtoti tikslinėje teritorijoje ir stengtis, dirbant su jaunuoliais gatvėse, sudarant sąlygas turiningai praleisti laisvą laiką, atitraukti juos nuo alkoholio, kvaišalų vartojimo, nusikalstamų veikų darymo, sudominti galimybėmis užsiimti visuomenine veikla, įgyti profesiją, susirasti darbą. Organizuojant prevencinį darbą su delinkventinio elgesio vaikais ir jaunimu bus galima pasinaudoti per Klaipėdos miesto integruotų teritorijų vystymo programą sukurtais naujais sporto objektais – organizuoti užsiėmimus naujame plaukimo baseine, rekonstruotame sporto komplekse Paryžiaus Komunos g. ir kt.

Siekiant užtikrinti saugesnę aplinką tikslinėje teritorijoje, taip pat būtina vykdyti prevencinį darbą su suaugusiais socialinės rizikos asmenimis – grįžusiais iš įkalinimo įstaigų, kenčiančiais nuo priklausomybių, linkusiais į agresiją. Reikėtų teikti jiems socializacijos paslaugas, sudaryti galimybes integruotis į darbo rinką.

TREČIASIS SKIRSNIS

EKONOMINĖ PADĖTIS

Klaipėdos miesto stiprioji pusė – ekonominiai rodikliai, kurie yra geresni nei bendras šalies vidurkis. Analizuojant minėtus rodiklius, matosi, kad miesto ekonomika atsigauna po 2009 m. ištikusio ekonominio nuosmukio: padidėjo užimtų (turinčių darbą, studijuojančių) gyventojų skaičius (žr. 14 pav.).

14 pav. Klaipėdos m. užimtų gyventojų skaičius metų pradžioje 2010–2014 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Pastaraisiais metais Klaipėdoje mažėjo nedarbo lygis, 2014 m. jis sudarė 7,4 proc. (registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, žr. 15 pav.), tiesa šis rodiklis nėra toks geras, koks buvo iki 2008 m. ekonominio nuosmukio, kai rodiklis siekė tik 3,0–3,5 proc.

15 pav. Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos m. registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2005–2014 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, 2015 m. lapkričio mėn. nedarbo lygis Klaipėdos mieste sudarė 6,6 proc. ir buvo žymiai žemesnis nei šalies vidurkis (8,3 proc.). Moterų nedarbo lygis sudarė 7 proc. (šalies vidurkis – 8,2 proc.), jis buvo aukštesnis negu vyrų – 6,1 proc. (šalies vidurkis – 8,4 proc.). Jaunimo iki 25 metų nedarbo lygis buvo palyginti žemas – 3,7 proc. (šalies vidurkis – 3,8 proc.), jaunimo iki 29 m. nedarbo lygis buvo 4,9 proc. (šalies vidurkis – 5 proc.).

Tačiau Klaipėdos miesto, kaip ir kitų Lietuvos savivaldybių, problema – struktūrinis nedarbas, t. y. tokia nedarbo rūšis, kai darbuotojų kvalifikacija neatitinka šiuolaikinės rinkos reikalavimų. Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, Klaipėdos mieste 2015 m. lapkričio mėn. buvo registruoti 13742 bedarbiai, iš jų 33 proc. sudarė jauni asmenys iki 29 m., 41,9 proc. –vyresni nei 50 m. asmenys. Šie faktai rodo, kad sunkiau susirasti darbą yra jauniems žmonėms, kurie dar neturi įgiję darbdavių norimos patirties ir kvalifikacijos, bei vyresnio amžiaus asmenims, kurie sunkiau adaptuojasi prie nuolat kintančių technologijų ir darbo rinkos poreikių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad 43 proc. darbo biržoje registruotų asmenų neturėjo profesinio pasirengimo – buvo nekvalifikuoti, 19,1 proc. buvo ilgalaikiai bedarbiai.

Gerėja verslumo situacija, mieste veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2015 m. išaugo ir sudarė 5290 (žr. 16 pav.). Gyventojų verslumo koeficientas 2015 m. sudarė 33,8 (tūkstančiui gyventojų teko 33,8 mažos ir vidutinės įmonės) (žr. 17 pav.).

16 pav. Klaipėdos m. veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius 2005–2015 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

17 pav. Klaipėdos m. veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyv.
2010–2015 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Nors bendri Klaipėdos miesto gyventojų verslumo rodikliai šalies kontekste yra geri, tačiau, analizuojant tikslinės teritorijos situaciją, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teritorijos dalyse, apimančiose senamiestį ir istorinę miesto dalį, jau visą dešimtmetį stebima verslo išsikraustymo į didžiuosius prekybos centrus ar kitus Klaipėdos miesto gyvenamuosius rajonus tendencija.

Vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis Klaipėdos mieste pastaraisiais metais augo ir 2014 m. sudarė 722,6 Eur. Tai daugiau nei šalies vidurkis (677,4 Eur), tarp didžiųjų šalies miestų pagal šį rodiklį Klaipėda nusileido tik sostinei (žr. 18 pav.)

18 pav. Vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis Eur/mėn. 2012 m., 2013 m., 2014 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.

Siekiant mažinti struktūrinio nedarbo problemą, reikia skatinti žmones įgyti rinkoje paklausią profesiją. Diegti supratimą apie tai, kokios profesijos yra paklausios, vykdyti profesinį orientavimą, motyvavimą dirbti, o ne gyventi artimųjų ar valstybės sąskaita, būtina pradėti nuo jauno amžiaus, todėl Strategijoje numatomos jaunimo profesinio orientavimo, konsultavimo, kaip susirasti darbą, pradėti verslą, veiklos.

Svarbus veiksnys, darantis įtaką miesto ekonominiam vystymuisi, yra jame veikiančios aukštosios mokyklos bei profesinio mokymo įstaigos ir jose studijuojančių, besimokančių studentų, mokinių skaičius. 2013–2014 mokslo metų pradžioje Klaipėdoje buvo 7 profesinio mokymo įstaigos, 7 aukštosios mokyklos – 5 kolegijos ir 2 universitetai, kuriose studijavo daugiau nei 13 tūkst. studentų. Klaipėdos profesinės mokyklos: Klaipėdos laivininkų mokykla (Rambyno g. 14) – apie 316 studentų, Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla (Statybininkų pr. 39) – apie 370 studentų, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla (J. Janonio g. 13) – apie 1015 studentų, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla (Puodžių g. 10) – apie 616 studentų, Klaipėdos statybininkų mokykla (Taikos pr. 67) – apie 328 studentai, Klaipėdos turizmo mokykla (Taikos pr. 69) – apie 776 studentai; kolegijos: Klaipėdos valstybinė kolegija (Jaunystės g. 1), Klaipėdos verslo aukštoji mokykla (Tilžės g. 46A), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (I. Kanto g. 7), VšĮ Socialinių mokslų kolegija (Nemuno g. 2), VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija (Šilutės pl. 2); universitetai: Klaipėdos universitetas (Herkaus Manto g. 84) – apie 6000 studentų, VšĮ LCC tarptautinis universitetas (Kretingos g. 36) – apie 650 studentų. Siekdama plėtoti tarpinstitucinį – vietos savivaldos, darbdavių ir profesinių bei aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra sudariusi Klaipėdos miesto akademinių reikalų tarybą. Klaipėdai labai svarbu, kad mieste studijuojančių, besimokančių asmenų kiekis ne mažėtų, o didėtų, didžiausia siekiamybė yra pritraukti daugiau studentų ir mokinių ir juos po studijų išlaikyti Klaipėdos mieste integruojant į vietinę darbo rinką.

2015 m. Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu Socialinių mokslų kolegija atliko Klaipėdos miesto jaunimo situacijos tyrimą, kurio metu buvo atlikta Klaipėdoje studijuojančio jaunimo apklausa, vienas iš klausimų buvo, kokios priežastys turi įtakos jaunuolių sprendimui keisti gyvenamąją vietą po studijų Klaipėdoje. Daugiausiai respondentų – 80,4 proc. (žr. 19 pav.) atsakė, kad labiausiai jų sprendimui įtakos turėtų geras darbo pasiūlymas ir darbo paieškos.

19 pav. Respondentų nuomonių apie priežastis, galinčias paskatinti jaunimą keisti

gyvenamąją vietą po studijų baigimo procentinis pasiskirstymas. Klaipėdos jaunimo situacijos tyrimas, 2015 m. gruodžio mėn.

Todėl labai svarbu sudaryti gabiam jaunimui karjeros ir verslo plėtojimo galimybes. Strategijoje siūloma investuoti į jaunimo verslumo įgūdžių lavinimą, sąlygų įgyti darbinės praktikos sudarymą, patrauklių jaunimui darbo vietų kūrimą.

Asmenims, kurie yra įgiję rinkoje nepaklausią profesiją arba iš viso neturi profesinės kvalifikacijos, reikia sudaryti palankias sąlygas persikvalifikuoti ar įgyti profesinę kvalifikaciją ir taip integruotis į darbo rinką. Čia svarbu atsižvelgti ir į miesto vystymo prioritetus, kurie iš dalies lemia, kokios profesijos gali būti perspektyvios ar paklausios tikslinėje teritorijoje. Klaipėdos miesto strateginiuose dokumentuose – Klaipėdos miesto bendrajame plane, Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiame plėtros plane nustatyti vystymo prioritetai miesto dalims, kuriose yra tikslinė teritorija – numatoma, kad tikslinėje teritorijoje nebeturėtų būti vystomos gamybinės, pramonės veiklos, o siekiama teritorijų konversijos – laipsniško čia veikiančių pramonės įmonių išsikėlimo iš patrauklių, prie vandens esančių, miesto centrinės dalies erdvių ir daugiafunkcių (gyvenamoji, komercinė, visuomeninė žemės paskirtis) teritorijų suformavimo. Įgyvendinant Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programą, siekiama pritaikyti tikslinės teritorijos viešąsias erdves – Atgimimo aikštę, Danės upės krantines ir skverą, Turgaus aikštę su prieigomis, pėsčiųjų taką palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., viešąją erdvę prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) poreikiams. Įvertinus visa tai, akivaizdu, kad tikslinėje teritorijoje turi būti skatinamos kurtis SVV įmonės, o gyventojams sudaromos sąlygos įgyti kvalifikaciją dirbti tose įmonėse. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kūrybinių industrijų sektoriaus stiprinimui, pritraukiant daugiau šio sektoriaus atstovų į tikslinę teritoriją (šiuo metu čia veikia kūrybinių verslų inkubatorius Kultūros fabrikas, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos filialas, įvairios kultūros įstaigos) ir siekiant klasterių kūrimosi.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖ ATSKIRTIS

Tikslinėje teritorijoje, palyginti su kitomis miesto dalimis, gyvena daug socialinės paramos gavėjų (žr. 2 lentelę). 8,5 proc. teritorijos gyventojų yra socialinės paramos gavėjai, tai yra žymiai daugiau nei bendras Klaipėdos miesto rodiklis (socialinės paramos gavėjai sudaro 5,8 proc. Klaipėdos gyventojų).

Gatvės pavadinimas	Socialinės paramos gavėjų skaičius pagal gaunamos paramos rūšį
	Išmokos vaikams	Socialinės pašalpos	Šalpos pensijos neįgaliesiems	Slaugos išlaidų ir priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos
Aguonų g.	1	2	1	4
Audėjų g.	-	1	1	1
Baltijos pr.	48	48	74	219
Baltikalnio g.	-	-	1	2
Bangų g.	2	5	5	7
Butsargių g.	-	1	3	4
Danės g.	4	1	4	29
Dzūkų g.	1	2	-	1
Joniškės g.	2	2	4	8
Jotvingių g.	1	-	1	4
Kapsų g.	-	1	2	10
Kauno g.	20	23	23	106
K. Donelaičio g.	-	-	-	1
Kooperacijos g.	1	2	6	18
Laukų g.	2	1	2	6
Liepų g.	4	2	17	24
Mokyklos g.	3	7	4	14
Nidos g.	13	11	28	61
Naikupės g.	10	11	9	45
Naujojo Sodo g.	1	-	1	-
Paryžiaus Komunos g.	6	6	13	45
Pilies g.	2	2	-	6
Ryšininkų g.	6	3	4	16
Rumpiškės g.	14	18	15	61
Sausio 15-osios g.	9	14	14	74
Slyvų g.	1	-	-	-
Sulupės g.	24	20	18	45
Šilutės pl.	57	26	25	109
Taikos pr.	67	57	101	307
Telšių g.	-	1	3	7
Tilžės g.	2	4	2	15
Verpėjų g.	-	2	-	4
Vyšnių g.	-	-	2	2
Vytauto g.	-	2	4	12
Žemaičių g.	-	1	2	7
Iš viso tikslinėje teritorijoje:	301	276	389	1274
Iš viso Klaipėdos m.:	1682	1762	1735	4307

2 lentelė. Tikslinės teritorijos gyventojų, gaunančių socialinę paramą, skaičius pagal gaunamos paramos rūšį. Šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio mėn. duomenys.

Klaipėdos neįgaliųjų draugijos duomenimis, tikslinėje teritorijoje gyvena daugiau kaip tūkstantis neįgalių asmenų. Neįgaliesiems įvairias socialines bei integracijos į visuomenę paslaugas teikia savivaldybės įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, tačiau jų nepakanka. Klaipėdos mieste neišplėtota savigalbos grupių veikla, trūksta psichosocialinių, sociokultūrinių paslaugų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad socialinę atskirtį patiria ir neįgalius šeimos narius globojančių šeimų sveikieji nariai – jiems taip pat labai reikalingos savigalbos grupių, psichosocialinės, trumpalaikio atokvėpio paslaugos. Analogiškos paslaugos reikalingos ir dėl ligos (onkologinės ir kt.) krizę patiriantiems asmenims bei jų šeimoms.

Klaipėdos miestui (kaip ir visai Lietuvai) bei jame esančiai tikslinei teritorijai yra būdinga problema, kai dėl artimųjų emigracijos, kitų priežasčių gausėja vienišų, artimųjų nelankomų, neprižiūrimų senolių, kuriems reikalinga pagalba. Klaipėdos mieste socialinę atskirtį patiriantiems senoliams pagalbą teikia savivaldybės biudžetinės įstaigos, religinės bendruomenės, tačiau joms neužtenka pajėgumų aplankyti visus, kuriems reikia paramos. Daugumoje pažangių Vakarų Europos miestų suformuotas savanorių, padedančių socialinę atskirtį patiriantiems senoliams, tinklas. Būtų prasminga tokį tinklą sukurti ir Klaipėdos miesto tikslinėje teritorijoje.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tvarko apskaitą šeimų, kurios įrašomos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, 2015 m. lapkričio mėn. duomenimis, tikslinėje teritorijoje buvo 54 socialinės rizikos šeimos. Pagrindinės priežastys, dėl kurių šeimos įrašomos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, yra girtavimas, psichotropinių medžiagų vartojimas, socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas rūpintis vaikais, psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta prieš vaikus. Tikslinėje teritorijoje daugiausiai socialinės rizikos šeimų ir asmenų gyvena bendrabučiuose (Minijos, Sulupės, Kauno, Rumpiškės g., Šilutės pl., Taikos pr.). Šios šeimos stokoja socialinių įgūdžių, tinkamai neprižiūri savo vaikų, kurie auga nematydami teigiamo suaugusiųjų gyvenimo pavyzdžio ir dažnai patys renkasi tokį patį gyvenimo būdą kaip tėvai. Siekiant išvengti netinkamo gyvenimo būdo perdavimo iš kartos į kartą, būtina teikti socializacijos bei kitas socialines paslaugas socialinės rizikos, skurde gyvenančioms šeimoms ir ypač vaikams iš tokių šeimų.

2015 m. pasižymėjo milžiniškais migracijos iš karo ir nepriteklių kamuojamų valstybių į ES šalis srautais. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalės priimti ir suteikti prieglobstį pabėgėliams. Tikėtina, kad dalis pabėgėlių pareikš norą įsikurti uostamiestyje, dėl to svarbu planuoti veiklas šių asmenų ar šeimų integravimui į miesto gyvenimą.

Tikslinė teritorija yra centrinėje miesto dalyje, kurioje laisvalaikį leidžia miestiečiai, lankosi turistai iš kitų šalies vietovių ir užsienio. Taip pat ši teritorija dėl galimybių elgetauti yra patraukli marginaliai visuomenės grupei – benamiams, valkataujantiems, asocialaus gyvenimo būdo asmenims. Tikslinėje teritorijoje veikia nakvynės namai (Šilutės pl. 9), turintys 122 vietas, juose asmenys, neturintys gyvenamosios vietos, gali pernakvoti. Tačiau dalis asmenų, kurie nesilaiko nakvynės namų vidaus tvarkos taisyklių, yra asocialaus gyvenimo būdo – girtauja, vartoja kvaišalus, yra agresyvūs, negali gauti nakvynės ir higienos paslaugų ir nakvoja gatvėje arba daugiabučių namų rūsiuose, laiptinėse, apleistuose pastatuose, keldami gyventojų nepasitenkinimą ir grėsmę visuomenei bei savo pačių gyvybei žiemos sezonu. Šios marginalios visuomenės grupės atstovams tikslinėje teritorijoje stokojama bent minimalių socializacijos ir higienos paslaugų –sąlygų apsiprausti, pasikeisti drabužius, sušilti žiemos sezono metu, gauti labdaringą maitinimą sudarymo. Dar visai neseniai panašias paslaugas benamiams teikdavo religinė bendruomenė pastate Puodžių g., tačiau pastato nebeleidus eksploatuoti dėl avarinės būklės, tikslinėje teritorijoje minimalios socializacijos paslaugos marginalioms visuomenės grupėms nebėra teikiamos.

PENKTASIS SKIRSNIS

REPREZENTATYVIOS TIKSLINĖS TERITORIJOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATAI

Siekiant išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie gyvenamąją aplinką, poreikius ir lūkesčius, Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa.

2015 m. lapkričio 2–25 dienomis apklausta 400 savo gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijoje nurodžiusių respondentų. 40 proc. apklaustų gyventojų nurodė dirbantys samdomą darbą, 5 proc. nurodė esantys verslininkai ar dirbantys savarankiškai, 27 proc. – pensininkai, kiti nurodė kitas veiklas (žr. 20 pav.). 50 proc. apklaustųjų nurodė, kad dirba, mokosi ar vykdo veiklą tikslinėje teritorijoje.

20 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal vykdomas veiklas. Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Visų pirma gyventojų buvo paprašyta įvertinti jų gyvenamojoje teritorijoje teikiamas paslaugas: jų pakankamumą bei kokybę.

Vertinant gyventojų nuomonę apie paslaugų pakankamumą (žr. 21 pav.), darytina išvada, kad labiausiai gyventojams trūksta socialinių paslaugų (ypač nestacionarių socialinių paslaugų, socialinių paslaugų, teikiamų namuose, savigalbos grupių teikiamų paslaugų), taip pat jaučiamas nusikaltimų prevencijos paslaugų trūkumas. Svarbu pastebėti ir tai, kad 40 proc. gyventojų nurodė, kad jų gyvenamoje teritorijoje mažai išvystytos vaikų ir jaunimo užimtumo paslaugos. Gyventojai nurodė, kad labiausiai išvystytos paslaugos jų gyvenamoje teritorijoje yra prekybos, maitinimo, buities. Iš gyventojų atsakymų taip pat matyti, kad gyventojams trūksta informacijos apie kai kurias paslaugas – labiausiai trūksta žinių apie savigalbos grupių veiklą (net 45 proc. apklaustųjų atsakė, kad nežino, kad tokios paslaugos yra teikiamos), nestacionarias socialines paslaugas, socialinės pagalbos namuose paslaugas, vaikų ir jaunimo užimtumo paslaugas.

21 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Kaip Jūs vertinate paslaugas pakankamumo (kiekio) prasme savo gyvenamajame rajone?“ Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Analizuojant gyventojų nuomonę apie paslaugų kokybę (žr. 22 pav.), geriausiai vertinamos švietimo įstaigų (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, vaikų ir jaunimo papildomo užimtumo įstaigų) bei sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos. Atsakymų į šį klausimą rezultatai atskleidė tą pačią tendenciją, kuri matyti iš atsakymų į kitus klausimus – gyventojams trūksta informacijos apie teikiamas socialines bei kitas paslaugas.

22 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Kaip Jūs vertinate paslaugų kokybę savo gyvenamajame rajone?“ Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Gyventojų buvo paklausta, ar jiems pakanka informacijos apie jų gyvenamoje teritorijoje teikiamas viešąsias paslaugas (žr. 23 pav.). Dauguma respondentų (48 proc.) atsakė, kad informacijos trūksta, tačiau, jei yra reikalas, jie susiranda ją patys; 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokios informacijos negauna ir nežino, kur ją rasti; 14 proc. atsakė, kad tokia informacija juos pasiekia, o 14 proc. – kad ši informacija jų nedomina.

23 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar gaunate pakankamai informacijos apie Jūsų gyvenamajame rajone teikiamas viešąsias paslaugas?“ Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Siekiant išsiaiškinti gyventojų lūkesčius, buvo pateiktas klausimas, į kokias sritis jų gyvenamajame rajone labiausiai reikėtų investuoti (žr. 24 pav.). Daugiausia respondentų (52 proc.) atsakė, kad pirmiausiai reikėtų investuoti į saugumo užtikrinimo ir nusikaltimų prevencijos sritį, vaikų užimtumą (51 proc.), sporto ir aktyvaus laisvalaikio paslaugas (25 proc.), kultūros paslaugas (18 proc.).

24 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Jeigu būtų skirta lėšų vystymui ar skatinimui, kurioms sritims labiausiai reikėtų jas skirti Jūsų gyvenamajame rajone?“ Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Kadangi oficialūs statistikos duomenys byloja, kad tikslinėje teritorijoje, lyginant su kitomis miesto dalimis, įvykdoma daugiau nusikalstamų veikų, gyventojų buvo paklausta, ar jie savo gyvenamajame rajone jaučiasi saugūs (žr. 25 pav.). Vos 9 proc. respondentų savo gyvenamajame rajone jaučiasi nesaugiai (3 proc. labai nesaugiai, 6 proc. nesaugiai), 21 proc. negalėjo atsakyti į šį klausimą, o 70 proc. respondentų jaučiasi saugiai (52 proc. saugiai, 18 proc. labai saugiai). Respondentų, nurodžiusių, kad jaučiasi labai nesaugiai, nesaugiai arba negali atsakyti į klausimą, paprašyta įvertinti šias galimas tokio vertinimo priežastis. Daugiausia respondentų nesaugiai jaučiasi dėl stebėjimo kamerų nebuvimo arba trūkumo (79 proc.) ir asocialių žmonių skaičiaus gyvenamajame rajone (77 proc.).

25 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Jeigu būtų skirta lėšų vystymui ar skatinimui, kurioms sritims labiausiai reikėtų jas skirti Jūsų gyvenamajame rajone?“ Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Bendruomeniškumo lygis tarp apklaustų gyventojų mažokas. Nors kaimynais pasitiki 70 proc. apklaustųjų, tačiau vietinės bendruomenės veiklose dalyvauja tik 25 proc., daugiausiai dalyvaujama aplinkos tvarkymo talkose (pvz., pavasarinė talka „Darom“). Savanoriška veikla sutiktų užsiimti 41 proc. apklaustųjų (žr. 26 pav.).

26 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Įvertinkite šiuos teiginius apie bendravimą su artimoje aplinkoje gyvenančiais kaimynais“. Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Panaši tendencija matyti ir nagrinėjant Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu atlikto Klaipėdos miesto jaunimo situacijos tyrimo rezultatus. Klaipėdoje studijuojančių studentų paklausus, kokiose veiklose jie dalyvauja, tik 42,9 proc. atsakė, kad yra dalyvavę savanorystės veiklose (žr. 27 pav.).

27 pav. Respondentų dalyvavimo įvairiose veiklose procentinis pasiskirstymas. Klaipėdos miesto jaunimo situacijos tyrimas, 2015 m. gruodžio mėn.

2011 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, tik 1,3 proc. tikslinės teritorijos gyventojų kaip pragyvenimo šaltinį nurodė pajamas iš savo ar šeimos verslo, investicijų. Atliekant reprezentatyvią gyventojų apklausą, tik 5 proc. apklaustųjų nurodė turintys savo verslą ar dirbantys savarankiškai. Iš šių faktų galima daryti prielaidą, kad tikslinės teritorijos gyventojai nėra linkę užsiimti verslu. Tačiau paklausus, ar norėtų artimoje ateityje pradėti savo verslą, 27 proc. respondentų atsakė, kad norėtų, 68 proc. atsakė, kad verslo pradėti nenorėtų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad labai ryškūs skirtumai matomi tarp skirtingo amžiaus respondentų – daugiausia norinčių pradėti verslą yra tarp 15–34 metų gyventojų (daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų atsakė norintys pradėti verslą) (žr. 28 pav.).

28 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar norėtumėte pradėti savo verslą ar užsiimti individualia veikla?“. Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa, 2015 m. gruodžio mėn.

Pateikus klausimą apie bedarbių galimybes tikslinėje teritorijoje, respondentai atsakė, kad bedarbiams lengviausia gauti konsultacijų (32 proc.) ir gauti pagalbą ieškant darbo (27 proc.), o sunkiausia persikvalifikuoti ir susirasti darbą (po 42 proc.) (žr. 29 pav.).

29 pav. Apklaustų gyventojų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Kaip vertinate bedarbių galimybes Jūsų rajone?“. Šaltinis: Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojų apklausa,

2015 m. gruodžio mėn.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

STRATEGIJOS ATITIKTIS KLAIPĖDOS REGIONO IR KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTAMS

Sąsajos su Klaipėdos regiono 2014–2020 metų plėtros planu. Klaipėdos regiono 2014–2020 metų plėtros planas patvirtintas Klaipėdos regiono tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 51/3S-21 (pakeistas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 51/3S-23). Strategija siejasi su regiono plėtros plane iškeltu tikslu Nr. 1.1. „Sumažinti regiono savivaldybių išsivystymo disproporcijas, užtikrinti tolygią ir tvarią regiono plėtrą“ ir jo uždaviniu Nr. 1.1.1. „Vystyti tikslines teritorijas regione“, taip pat su tikslu Nr. 2.2. „Pagerinti viešųjų paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą visuomenei“ ir jo uždaviniu Nr. 2.2.3. „Modernizuoti socialinių paslaugų infrastruktūrą ir didinti prieinamumą, gerinti paslaugų kokybę“.

Sąsajos su Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginiu plėtros planu. Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 strateginis plėtros planas patvirtintas 2013 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-79 (keistas 2015 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. T2-202). Strategija atitinka savivaldybės strateginio plėtros plano 1-ojo prioriteto „Sveika, sumani ir saugi bendruomenė“ tikslą Nr. 1.1. „Skatinti miesto gyventojų bendruomeniškumą ir pilietiškumą“ ir du minėto tikslo uždavinius: Nr. 1.1.1. „Skatinti bendruomenių ir visuomeninių organizacijų kūrimąsi ir plėtrą“ ir Nr. 1.1.2. „Sudaryti sąlygas kokybiškai jaunimo saviraiškai“; taip pat tikslą Nr. 1.3. „Gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų įvairovę ir prieinamumą miesto gyventojams“ ir du minėto tikslo uždavinius Nr. 1.3.1. „Didinti bendrųjų socialinių paslaugų įvairovę ir aprėptį“ ir Nr. 1.3.2. „Didinti socialinės priežiūros paslaugų aprėptį ir prieinamumą“. Strategija atitinka savivaldybės strateginio plėtros plano 2-ojo prioriteto „Miesto konkurencingumo didinimas“ tikslą Nr. 3.1. „Kurti verslui palankią aplinką“ ir šio tikslo uždavinį „Skatinti verslumą“.

Sąsajos su Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programa. Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. T2-63 (pakeistas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-343). Įgyvendinant integruotos teritorijos vystymo programą, į tikslinės teritorijos infrastruktūrą planuojama investuoti 114 mln. Eur lėšų iš įvairių finansavimo šaltinių (Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos, privačių investuotojų lėšos). Strategija atitinka Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos tikslą Nr. 1 „Didinti tikslinės teritorijos patrauklumą gyventojams“ ir uždavinius Nr. 1.1. „Sudaryti sąlygas SVV kūrimuisi ir užimtumo didinimui tikslinėje teritorijoje“ ir Nr. 1.3. „Sukurti saugią ir patrauklią aplinką gyventojams“. Veiksmai, numatyti Strategijoje, siejasi su integruotos teritorijos vystymo programos 1.1. uždavinio priemonėmis: Nr. 1.1.13. „Verslumą skatinančių renginių organizavimas atnaujintose viešosiose erdvėse“ ir Nr. 1.1.14. „Vietos veiklos grupių (VVG) rėmimas iniciatyvoms vietos plėtrai ir verslumui skatinti“; 1.3 uždavinio priemonėmis: Nr. 1.3.12. „Naujos kokybės socialinės atskirties mažinimo, užimtumo, verslumo, savanorystės ir t. t. projektų rėmimas“ ir Nr. 1.3.13. „Šiuolaikinėmis technologijomis ir atviros erdvės principais grįstų projektų, skirtų jaunimui ir vaikams, įgyvendinimas“.

IV SKYRIUS

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

Eil. Nr.	Stiprybės	Aktualumo įvertinimas (0–5 balai)	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1.	Palanki teritorijos geografinė padėtis, gerai išvystyta fizinė ir socialinė infrastruktūra	5	Teritorija apima centrinę miesto dalį ir yra tarp senamiesčio ir komercinio centro, labai gerai išvystytas kvartalo pasiekiamumas individualiu ir visuomeniniu transportu. Teritorija yra arti vandens (Danės upė, Kuršių marios), joje yra kultūros paveldo objektai, ji yra patraukli rekreacijai ir turizmui. Teritorijoje yra visi reikalingi tinklai: elektros, šilumos, vandens tiekimo ir nuotekų. Teritorijoje gausu socialinės infrastruktūros objektų – veikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, papildomojo ugdymo įstaigos, kultūros įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos ir pan.
2.	Didžiausią dalį teritorijos gyventojų sudaro išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės	4	Lietuvos statistikos departamento atlikto gyventojų surašymo duomenimis, darbingo amžiaus (15–64 m.) žmonės sudarė 65,2 proc. visų tikslinės teritorijos gyventojų; 39,4 proc. tikslinės teritorijos gyventojų nurodė turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą
3	Klaipėdos miesto ekonominiai rodikliai geresni nei vidutiniškai šalyje	4	Klaipėdos mieste užimtų gyventojų skaičius pastaruoju metu augo ir 2014 m. sudarė 81,4 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. 2015 m. lapkričio mėn. nedarbo lygis Klaipėdos mieste sudarė 6,6 proc. ir buvo žymiai mažesnis nei šalies vidurkis (8,3 proc.). Vidutinis mėnesinis (bruto) darbo užmokestis Klaipėdos mieste 2014 m. sudarė 722,6 Eur ir buvo didesnis nei šalies vidurkis (677,4 Eur)
4.	Klaipėdos mieste veikiančios profesinio ugdymo ir aukštosios mokyklos pritraukia studijuoti jaunimą iš kitų šalies vietovių	4	2013–2014 mokslo metų pradžioje Klaipėdoje buvo 7 profesinio mokymo įstaigos, 7 aukštosios mokyklos – 5 kolegijos ir 2 universitetai, kuriose studijavo daugiau nei 13 tūkst. studentų
5.	Jauno amžiaus tikslinės teritorijos gyventojai norėtų pradėti savo verslą	5	Gyventojų apklausos metu išsiaiškinta, kad didelė dalis (daugiau kaip 60 proc.) tikslinės teritorijos gyventojų apklausoje dalyvavusių asmenų iki 35 m. amžiaus norėtų pradėti savo verslą

Eil. Nr.	Silpnybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1.	Teritorijos bendruomenė sensta	4	Lietuvos statistikos departamento vykdyto 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, pensinio amžiaus gyventojų tikslinėje teritorijoje buvo 21,7 proc., tai yra daugiau nei vidutiniškai Klaipėdos mieste (20,8 proc.). Pensinio amžiaus asmenų skaičius viršijo vaikų iki 14 metų skaičių – vaikai iki 14 m. sudarė 13,2 proc. tikslinės teritorijos gyventojų (tai buvo mažesnis rodiklis nei visame Klaipėdos mieste, kur vaikai sudarė 15,5 proc. populiacijos)
2.	Teritorijoje stebima didesnė nusikalstamų veikų koncentracija negu kitose miesto dalyse	5	Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, tikslinėje teritorijoje ir jos gretimybėse yra nemažai kriminogeniniu požiūriu nesaugių vietų. Prie tokių vietų priskirtini bendrabučiai, socialiniai būstai (Žvejybos uosto rajone, Mokyklos g., Šilutės pl.), kuriuose gyvena daug socialinės rizikos šeimų ir asmenų. Minėtuose namuose nuolat kyla konfliktai tarp gyventojų, smurto artimoje aplinkoje atvejai, dažni vaikų nepriežiūros atvejai, svaiginimosi alkoholiu ir kitomis medžiagomis atvejai, pasitaiko kūno sužalojimų bei žmogžudysčių. Nesaugu ir aplinkinių kvartalų gyventojams bei su reikalais atvykstantiems žmonėms iš kitų miesto dalių – vyksta konfliktai, dažni apiplėšimų, vagysčių gatvėje atvejai
3.	Klaipėdos miesto nepilnamečių asmenų padaromų nusikalstamų veikų kiekis yra didesnis nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose		Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, nemažai nusikaltimų tikslinėje teritorijoje padaro jauno amžiaus asmenys – paaugliai, jaunuoliai. Klaipėdos mieste pastaraisiais metais didėjo nepilnamečių įvykdomų nusikalstamų veikų skaičius – 2012 m. registruotos 133 nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos, 2013 m. – 155, 2014 m. – 166. Nepilnamečių, kurie yra įtariami padarę nusikaltimus skaičius, tenkantis 100 tūkst. 14–17 m. amžiaus vaikų, Klaipėdoje buvo didesnis nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje bei Kaune (2014 m. Klaipėdoje 100 tūkst 14–17 m. amžiaus vaikų teko 2770 vaikų, kurie įtariami padarę nusikaltimus, Kaune – 2163, Vilniuje – 1059)
4.	Teritorijoje gyvena palyginti daug socialinę atskirtį patiriančių šeimų ir asmenų	4	8,5 proc. teritorijos gyventojų yra socialinės paramos gavėjai, tai yra žymiai daugiau nei bendras Klaipėdos miesto rodiklis (socialinės paramos gavėjai sudaro 5,8 proc. Klaipėdos gyventojų). Tikslinėje teritorijoje gyvena apie 1000 neįgalių asmenų, 50 socialinės rizikos šeimų. Teritorijoje yra nemažai socialinės rizikos židinių – bendrabučių (Sulupės g., Minijos g., Šilutės pl., Mokyklos g. ir kt.), kuriuose gyvena socialinės rizikos šeimos, socialinės rizikos asmenys ir registruojama daug nusikalstamų veikų. Kadangi teritorija apima miesto centrą, čia būriuojasi daugiau nei kitose miesto dalyse valkataujančių, elgetaujančių asocialių asmenų
5.	Gyventojai nėra linkę įsitraukti į bendruomenines veiklas, dalyvauti savanoriškose veiklose	4	Tikslinės teritorijos gyventojų apklausos metu tik 25 proc. apklaustųjų deklaravo dalyvaujantys vietos bendruomenių veiklose (daugiausiai dalyvaujama aplinkos tvarkymo veikloje). Savanoriška veikla sutiktų užsiimti 41 proc. apklaustųjų. Panašios tendencijos išryškėjo ir Klaipėdos jaunimo situacijos tyrime, kurio metu mažesnė dalis (42,9 proc.) apklaustų studentų nurodė dalyvavę savanoriškose veiklose
6.	Maža dalis teritorijos gyventojų turi savo verslą ar dirba savarankiškai	5	2011 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis tik 1,3 proc. tikslinės teritorijos gyventojų kaip pragyvenimo šaltinį nurodė pajamas iš savo ar šeimos verslo, investicijų. Atliekant reprezentatyvią gyventojų apklausą, tik 5 proc. apklaustųjų nurodė turintys savo verslą ar dirbantys savarankiškai
7.	Teritorijoje aktuali struktūrinio nedarbo problema	5	Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis, Klaipėdos mieste 2015 m. lapkričio mėn. buvo registruoti 13742 bedarbiai, iš jų 43 proc. profesinio pasirengimo – buvo nekvalifikuoti, 19,1 proc. buvo ilgalaikiai bedarbiai. 33 proc. registruotų bedarbių sudarė jauni asmenys iki 29 m., 41,9 proc. – vyresni nei 50 m. asmenys, iš to galima daryti išvadą, kad sunkiau susirasti darbą yra jauniems žmonėms, kurie dar neturi įgiję darbdavių norimos patirties ir kvalifikacijos, bei vyresnio amžiaus asmenims, kurie sunkiau adaptuojasi prie nuolat kintančių technologijų ir darbo rinkos poreikių

Eil. Nr.	Galimybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1.	Įgyvendinant Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programą bus investuota į tikslinės teritorijos viešųjų erdvių sutvarkymą bei naujų traukos objektų sukūrimą	4	2016–2022 m. dėl žymių investicijų (į tikslinės teritorijos viešųjų erdvių sutvarkymą, fizinės ir socialinės infrastruktūros plėtrą bus investuota 114 mln. Eur iš įvairių finansavimo šaltinių), bus sudarytos patrauklios sąlygos SVV plėtotis, plėsis ir vartotojų ratas, nes teritorija bus patraukli apsigyventi aukštesnes pajamas turinčioms šeimoms ir jauniems žmonėms
2.	Bendruomeniškumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas	5	Bendradarbiaujant įvairioms institucijoms (valstybinės institucijos, savivalda, verslas, NVO) bus galima pasiekti gerų rezultatų mažinant socialinę atskirtį, įtraukus teritorijos gyventojus į savanorystės veiklas, bus stiprinimas bendruomeniškumas, formuosis savanorių

Eil. Nr.	Grėsmės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1.	Neigiami demografiniai pokyčiai	4	Jei į teritoriją nebus investuojama, nebus šiuolaikiškai plėtojamos viešosios paslaugos, sudarytos sąlygos plėtoti verslus, suaktyvės didesnes pajamas turinčių gyventojų migracija į šiaurinę miesto dalį ar užmiestį. Teritorijoje daugės senyvo amžiaus ir mažas pajamas turinčių gyventojų procentas. Teritorija nepritrauks jaunų žmonių. Ji taps mažiau patraukli investicijoms, mažės SVV įmonių, vykdančių veiklą tikslinėje teritorijoje, kartu mažės darbo vietų
2.	Augantis nusikalstamumo lygis	5	Jei nebus skatinamas bendruomeniškumas, prevencinis darbas su rizikos šeimomis, vaikais, jaunais žmonėmis, kyla grėsmė, kad ateityje didės nusikalstamumo lygis, teritorija taps nepatraukli būsto ieškantiems aukštesnių pajamų gyventojams bei verslui, daugės marginalių grupių
3.	Auganti socialinė atskirtis	4	Jei nebus plėtojamos socialinės paslaugos, pagalba šeimoms, patiriančioms krizę, turinčioms neįgalių šeimos narių, darbingo amžiaus asmenims bus sunku integruotis į darbo rinką. Jei nebus skatinamas gyventojų verslumas ir sudaromos sąlygos įsidarbinti, didės socialines išmokas norinčių gauti gyventojų skaičius, daugės asocialių šeimų, asmenų, augs socialinė atskirtis

V SKYRIUS

STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI BEI INTEGRUOTO IR NOVATORIŠKO STRATEGIJOS POBŪDŽIO APIBŪDINIMAS

1 tikslas. Skatinti gyventojus būti verslius ir aktyvius darbo rinkoje bei bendruomenės gyvenime.

1.     Tikslas iškeltas dėl to, kad:

1.1. siekiama išspręsti problemas (silpnybes), kad maža dalis teritorijos gyventojų turi savo verslą ar dirba savarankiškai ir jie nėra linkę aktyviai įsitraukti į bendruomenės gyvenimą;

1.2. siekiama išnaudoti stiprybes, kad teritorijos geografinė padėtis yra palanki, joje gerai išvystyta fizinė ir socialinė infrastruktūra, o teritorijoje gyvenantys jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę pradėti savo verslą ar savarankišką veiklą;

1.3. siekiama išnaudoti galimybę, kad įgyvendinant Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programą bus investuota į tikslinės teritorijos viešųjų erdvių sutvarkymą bei naujų traukos objektų sukūrimą;

1.4. siekiama pašalinti neigiamų demografinių pokyčių ir socialinės atskirties didėjimo grėsmes.

2.     Svarstyti alternatyvūs tikslai „Pritraukti į tikslinę teritoriją stambias įmones, sukuriančias daug darbo vietų“ ir „Remti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, besikuriančius Klaipėdos senamiestyje“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: Tikslas „Skatinti gyventojus būti verslius ir aktyvius darbo rinkoje bei bendruomenės gyvenime“ daro didesnę teigiamą įtaką socialinei sričiai, demografijai ir yra optimalus, sprendžiant teritorijos problemas ir išnaudojant stiprybes ir galimybes.

3. Tikslui priskirti efekto ir rezultato rodikliai:

Kodas	Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
1-E	Gyventojų tikslinėje teritorijoje skaičius	26400	28020

Kodas	Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
1-R-1	Naujai įsikūrę verslo subjektai tikslinėje teritorijoje, skaičius	0	28
1-R-3	BIVP projektų veiklų dalyvių, kurių padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose, dalis, proc.	0	100

1.1 uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas verslo pradžiai.

1. Uždavinys iškeltas įvertinus stiprybes, kad teritorijos geografinė padėtis yra palanki, joje gerai išvystyta fizinė ir socialinė infrastruktūra, o teritorijoje gyvenantys jaunesnio amžiaus žmonės yra linkę pradėti savo verslą ar savarankišką veiklą ir mažinama neigiamų demografinių pokyčių grėsmė.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Steigti verslo inkubatorius“ ir „Ugdyti gyventojų verslumo įgūdžius integruojant verslumo mokymus į visas ugdymo pakopas“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Sudaryti palankias sąlygas verslo pradžiai“, nes jo vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su kitų nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

Kodas	Produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
1-P-1	Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius	0	5
1-P-2	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes), skaičius	0	165

1.2 uždavinys. Motyvuoti neaktyvius darbingo amžiaus gyventojus įgyti profesinę kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką.

1. Uždavinys iškeltas įvertinus silpnybę, kad teritorijoje aktuali struktūrinio nedarbo problema; atsižvelgiant į stiprybę, kad didžiausią dalį teritorijos gyventojų sudaro išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės, ir siekiant sumažinti augančios socialinės atskirties grėsmę.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Skatinti verslo įmones įdarbinti ilgalaikius bedarbius ir neaktyvius gyventojus“; „Plėtoti amatų verslą tikslinėje teritorijoje“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Motyvuoti neaktyvius darbingo amžiaus gyventojus įgyti profesinę kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką“, nes jo vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su kitų nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

Kodas	Produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
1-P-3	Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius	0	3
1-P-4	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes), skaičius	0	128

2 tikslas. Padėti socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams visavertiškai integruotis į visuomenės gyvenimą.

1. Tikslas iškeltas dėl to, kad:

1.1. siekiama spręsti problemas (silpnybes), susijusias su visuomenės senėjimu, didesniu nei kitose miesto dalyse nusikalstamumo lygiu bei dideliu socialinę atskirtį patiriančių gyventojų skaičiumi;

1.2. siekiama išnaudoti stiprybes, kad Klaipėdos miesto ekonominiai rodikliai geresni nei vidutiniškai šalyje, o didžiausią dalį teritorijos gyventojų sudaro išsilavinę, darbingo amžiaus žmonės;

1.3. siekiama išnaudoti bendruomeniškumo ir tarpinstitutucinio bendradarbiavimo galimybę;

1.4. siekiama pašalinti augančios socialinės atskirties bei nusikalstamumo grėsmes.

2. Svarstytos šios tikslų alternatyvos: „Stiprinti NVO, dirbančių socialinių paslaugų srityje, administracinius gebėjimus“ ir „Skatinti tikslinės teritorijos gyventojus užsiimti savanoriška veikla“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: Tikslas „Padėti socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams visavertiškai integruotis į visuomenės gyvenimą“ yra labiau orientuotas į socialiai jautrias gyventojų grupes ir daro didesnę teigiamą įtaką socialinei sričiai, demografijai ir yra optimalus, sprendžiant teritorijos problemas ir išnaudojant stiprybes ir galimybes.

3. Tikslui priskirti efekto ir rezultato rodikliai:

Kodas	Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
2-E	Socialinės paramos gavėjų dalis nuo bendro tikslinės teritorijos gyventojų skaičiaus, proc.	8,5	6,5

Kodas	Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
2-R-1	Darbingi asmenys (vietos bendruomenės nariai), kurių socialinė atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų dalyvių dalyvavimo ESF veiklose (praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų dalyvių dalyvavimo projektų veiklose)	0	400
2-R-2	Socialinių partnerių organizacijose ar NVO savanoriaujančių vietos gyventojų skaičius praėjus 6 mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose	0	100

2.1 uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunų žmonių socializacijai.

1. Uždavinys iškeltas todėl, kad:

1.1. įvertintos silpnybės, kad tikslinėje teritorijoje, palyginti su kitomis miesto dalimis, gyvena daug socialinę atskirtį patiriančių šeimų (kuriose auga vaikai) ir asmenų, Klaipėdos miesto nepilnamečių įvykdytų nusikalstamumo rodiklis yra aukštesnis nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose, tikslinėje teritorijoje yra didesnė nei kitose miesto dalyse nusikalstamų veikų koncentracija;

1.2. siekiama užkirsti kelią grėsmėms – nusikalstamumo lygio didėjimui ir socialinės atskirties augimui.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Bendradarbiaujant su policija pritraukti savanorių į viešosios tvarkos palaikymo sritį“ ir „Plėtoti prevencines veiklas siekiant mažinti nusikalstamumą“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Sudaryti palankias sąlygas socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunų žmonių socializacijai“, nes jo vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su kitų nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

Kodas	Produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
2-P-1	Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius	0	2
2-P-2	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes), skaičius	0	180

2.2 uždavinys. Mažinti neįgaliųjų ir dėl ligos krizę patiriančių asmenų bei jų šeimų narių socialinę atskirtį.

1. Uždavinys iškeltas todėl, kad:

1.1. įvertintos silpnybės, kad tikslinėje teritorijoje, palyginti su kitomis miesto dalimis, gyvena daug socialinę atskirtį patiriančių šeimų bei asmenų ir teritorijos gyventojai nėra linkę įsitraukti į bendruomenines veiklas, dalyvauti savanoriškose veiklose;

1.2. siekiama išnaudoti stiprybes, kad Klaipėdos mieste veikiančios profesinės ir aukštosios mokyklos pritraukia į miestą jaunimą iš kitų šalies vietovių (studentai yra potencialus kontingentas savanoriškoms veikloms organizuoti), Klaipėdos miesto ekonominiai rodikliai geresni nei vidutiniškai šalyje bei pasinaudoti bendruomeniškumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo galimybe;

1.3. siekiama užkirsti kelią grėsmei – socialinės atskirties augimui.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Sukurti ir išplėtoti savanorių ugdymo sistemą“ ir „Pritraukti į savanorystę neaktyvius darbo rinkoje žmones“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Mažinti neįgaliųjų ir dėl ligos krizę patiriančių asmenų bei jų šeimų narių socialinę atskirtį“, nes nutarta formuluojant uždavinius koncentruotis į tikslines grupes, kurios gaus savanorių teikiamas socialines paslaugas, taip pat šio uždavinio vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su kitų nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

Kodas	Produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
2-P-1	Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius	0	3
2-P-2	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes), skaičius	0	612

2.3 uždavinys. Teikti pagalbą socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms, vienišiems asmenims ir marginalioms visuomenės grupėms.

1. Uždavinys iškeltas todėl, kad:

1.1. įvertintos silpnybės, kad tikslinėje teritorijoje, palyginti su kitomis miesto dalimis, gyvena daug socialinę atskirtį patiriančių šeimų bei asmenų ir teritorijos gyventojai nėra linkę įsitraukti į bendruomenines veiklas, dalyvauti savanoriškose veiklose, tikslinėje teritorijoje yra didesnė nei kitose miesto dalyse nusikalstamų veikų koncentracija;

1.2. siekiama išnaudoti stiprybes, kad Klaipėdos mieste veikiančios profesinės ir aukštosios mokyklos pritraukia į miestą jaunimą iš kitų šalies vietovių (studentai yra potencialus kontingentas savanoriškoms veikloms organizuoti), Klaipėdos miesto ekonominiai rodikliai geresni nei vidutiniškai šalyje bei pasinaudoti bendruomeniškumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo galimybe;

1.3. siekiama užkirsti kelią grėsmėms – nusikalstamumo lygio didėjimui bei socialinės atskirties augimui.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Siekti socialinės rizikos asmenų integracijos juos įdarbinant“ ir „Pritraukti į savanorystę neaktyvius darbo rinkoje žmones“. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Teikti pagalbą socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms, vienišiems asmenims ir marginalioms visuomenės grupėms“, nes nutarta formuluojant uždavinius koncentruotis į tikslines grupes, kurios gaus teikiamas socialines, integravimo į darbo rinką paslaugas, taip pat šio uždavinio vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su kitų nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

Kodas	Produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2015 m.)	Siekiama reikšmė (2022 m.)
2-P-1	Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius	0	4
2-P-2	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes), skaičius	0	4220

VI SKYRIUS

INTEGRUOTAS IR NOVATORIŠKAS STRATEGIJOS POBŪDIS

Parengta Strategija yra novatoriška ir integruota dėl šių priežasčių:

1. Siekiama motyvuoti gyventojus būti savarankiškus, nebijoti imtis savo verslo, patiems susikurti darbo vietas. Rengiant Strategiją, VVG nariai kartu su tikslinės teritorijos bendruomenės atstovais sutarė, kad svarbiausia yra „duoti žmonėms ne žuvį, o meškerę ir išmokyti žuvį pasigauti patiems“, to ir siekiama Strategijos pirmuoju tikslu.

2. Siekiama skatinti miesto gyventojus imtis savitarpio pagalbos, susitelkti savanoriškoms veikloms teikiant paslaugas pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams. Savanorystė Lietuvoje neturi tokių gilių tradicijų kaip Vakarų Europoje ar JAV, to priežastys tikriausiai yra nepasitikėjimas organizacijomis, išlikęs iš sovietinio laikotarpio, taip pat žemesnis šalies ekonominis išsivystymas, nepakankamai brandi pilietinė visuomenė. Pritraukti Klaipėdos miesto tikslinės teritorijos gyventojus į savanoriškas veiklas yra tikras iššūkis, nes tiek gyventojų apklausa, tiek kiti tyrimai rodo, kad klaipėdiečiai nėra labai suinteresuoti užsiimti nemokamais, savanoriškais darbais. Tačiau įvertinusi tai, kad savanorystė duoda didžiulį teigiamą poveikį pilietinės visuomenės formavimuisi, VVG sieks pritraukti į savanoriškas veiklas kuo daugiau žmonių.

3. Siekiama spręsti aktualias jaunų žmonių problemas. Klaipėdos mieste, taip pat ir tikslinėje teritorijoje, susiduriama su dviem iššūkiais: gabūs jauni žmonės, jei jiems nesudaromos geros sąlygos įgyvendinti tikslus, susijusius su karjera, išvyksta studijuoti ar dirbti į kitus šalies ar užsienio miestus; socialinę atskirtį jaučiantis jaunimas, jei nesudominama prasminga laisvalaikio veikla, galimybėmis įgyti profesiją, susirasti darbą, praranda motyvaciją ir klimpsta į priklausomybių liūną, agresiją, nusikalstamas veikas. Strategijoje numatomos darbo su abiem jaunimo grupėmis kryptys – pirmajai suteikiant šansą įgyvendinti karjeros ar verslo kūrimo svajones, o antrajai – sudarant sąlygas visavertiškai socializuotis visuomenėje.

4. Siekiama sustiprinti tarpinstitucinį (savivaldos, verslo ir trečiojo, nevyriausybinio, sektoriaus) bendradarbiavimą. Rengiant Strategiją buvo apsispręsta pirmenybę skirti tiems Strategijos veiksmams ir pagal juos įgyvendinamiems projektams, kurie bus kompleksiški ir apims kelių sektorių veiklas, nes tik suvienijus jėgas, suformavus kompleksinį požiūrį į problemas, pavyks išspręsti sudėtingiausias miesto problemas.

5. Strategija suformuota taip, kad būtų integralia Klaipėdos miesto strateginio planavimo dokumentų dalimi. Rengiant Strategiją, buvo analizuojami miesto strateginio planavimo dokumentai – Klaipėdos miesto savivaldybės 2013–2020 metų strateginis plėtros planas, Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programa, bendradarbiaujama su savivaldybės darbuotojais, siekiant užtikrinti atitiktį miesto ilgalaikiams tikslams ir veiksmų koordinavimą – įgyvendinant skirtingus planus ir naudojant skirtingus finansavimo mechanizmus pasiekti maksimalią naudą tikslinės teritorijos ir viso miesto gyventojams. Ypatingas dėmesys skirtas sąsajoms su Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programa, kuri bus įgyvendinama tikslinėje teritorijoje, išlaikyti – vietos bendruomenių inicijuotoms veikloms siekiama panaudoti naujai sukurtus traukos objektus: sporto infrastruktūrą, bendruomenės namus, viešąsias erdves.

VII SKYRIUS

GYVENAMOSIOS VIETOVĖS BENDRUOMENĖS DALYVAVIMO, RENGIANT STRATEGIJĄ, APIBŪDINIMAS

Rengiant Strategiją, buvo laikomasi atvirumo principo. Suorganizuoti 8 Strategijos rengimo seminarai-konsultacijos (2015 m. lapkričio 20 d., 28 d., gruodžio 4 d., 11 d., 18 d., 21 d., 29 d., 2016 m. sausio 15 d.). Seminarai apėmė visus Strategijos etapus – juose pristatytos Strategijos rengimo taisyklės, situacijos analizė, gyventojų apklausos rezultatai, SSGG analizės rezultatai bei siūlomi prioritetai, tikslai, uždaviniai, veiksmų planas, finansinis planas. Apie seminarus- konsultacijas buvo viešai skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės svetainėje skiltyje „Integruotų investicijų teritorijos vietos veiklos grupė“ (http://www.klaipeda.lt/lit/img/11) bei VVG socialinių tinklų svetainės „Facebook“ paskyroje. Į renginius buvo kviečiami ir dalyvavo VVG nariai, prie savivaldybės tarybos veikiančių visuomeninių tarybų – NVO tarybos, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai, mieste veikiančių valstybinių institucijų – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovai, aukštojo mokslo įstaigų – Klaipėdos universiteto, LCC tarptautinio universiteto atstovai, taip pat į renginius turėjo galimybę ateiti ir savo nuomonę išsakyti kiekvienas suinteresuotas miesto gyventojas. Vieši renginiai pritraukė daug susidomėjusių institucijų atstovų bei tikslinės teritorijos gyventojų.

Informacija apie rengiamą Strategiją buvo paskleista per žiniasklaidos priemones – spaudą, radiją. Galimybės dalyvauti VVG veikloje ir Strategijos rengime buvo pristatytos Klaipėdos miesto akademinių reikalų tarybos, NVO tarybos posėdžiuose, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos padalinių vadovams (strateginio planavimo grupei).

Siekiant įvertinti tikslinės teritorijos gyventojų nuomonę buvo atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 400 gyventojų iš skirtingų tikslinės teritorijos gyvenamųjų kvartalų.

VIII SKYRIUS

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS

Veiksmo pavadinimas	Veiksmo įgyvendinimo laikotarpis			Veiksmo rodiklis	Veiksmo vykdytojas	Veiksmo vykdytojo atrankos principas	Lėšų poreikis tūkst. Eur
	Pradžia	Pabaiga					Finansavimo šaltinis*
							Iš viso:	SB	VB	ES
1 tikslas. Skatinti gyventojus būti verslius ir aktyvius darbo rinkoje bei bendruomenės gyvenime
1.1 uždavinys. Sudaryti palankias sąlygas verslo pradžiai
1.1.1. Bendradarbystės centro pradedantiems verslą – fizinės erdvės su inkubavimo paslaugomis įkūrimas ir palaikymas	2017 m. kovo 1 d.		2019 m. liepos mėn.	Sukurta ne mažiau kaip 15-os darbo vietų bendradarbystės erdvė. Į veiklas įtraukti ne mažiau kaip 45 darbo rinkoje neaktyvūs arba verslą pradėję asmenys	Juridiniai asmenys, kurių valdymo nekontroliuoja valstybė arba savivaldybė	Konkursas	119700,0	29400,0	6772,5	83527,5
1.1.2. SVV kūrimosi tikslinėje teritorijoje skatinimas suteikiant mokymus, konsultacijas ir paramą verslo pradžiai (prioritetą teikiant verslams, pradedantiems veiklą teritorijose, atnaujinamose įgyvendinant Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programą)	2017 m. kovo 1 d.		2022 m. gruodžio mėn.	Į verslumo įgūdžių ugdymo programas įtraukta ne mažiau kaip 100 darbo rinkoje neaktyvių arba verslą pradėjusių asmenų. Suteikta parama verslo pradžiai ne mažiau kaip 35-ioms įmonėms	Juridiniai asmenys, kurių valdymo nekontroliuoja valstybė arba savivaldybė	Konkursas	444600,0	109200,0	25155,0	310245,0
1.1.3. Miesto ir kaimo sąveika, skatinant inovacijų plėtrą ir ekonominę sanglaudą (bendradarbiaujant su besiribojančių vietovių vietos veiklos grupėmis)	2017 m. kovo 1 d.		2018 m. gruodžio mėn.	Į projekto veiklas įtraukta ne mažiau kaip 50 pradedančių verslą asmenų, kuriems teikiamos mentorystės ir tarpininkavimo paslaugos užmezgant verslo ryšius, surandant tiekėjus, rinkas. Organizuoti ne mažiau kaip 3 verslo renginiai	Juridiniai asmenys, kurių valdymo nekontroliuoja valstybė arba savivaldybė	Konkursas	114000,0	28000,0	6450,0	79550,0
Iš viso uždaviniui:							678300,0	166600,0	38377,5	473322,5
1.2 uždavinys. Motyvuoti neaktyvius darbingo amžiaus gyventojus įgyti profesinę kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką
1.2.1. Neformaliojo profesinio ugdymo ir integravimo į darbo rinką paslaugų teikimas neaktyviems darbo rinkoje asmenims, siekiant parengti paklausių profesijų specialistus ir sukurti jiems darbo vietas	2017 m. kovo 1 d.		2021 m. liepos mėn.	Į neformaliojo profesinio ugdymo programas, praktiką darbo vietoje įtraukta ne mažiau kaip 120 asmenų, įdarbintų ar pradėjusių individualią veiklą asmenų skaičius – ne mažiau kaip 30	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Strategijos įgyvendinimo teritorijoje	Konkursas	171000,0	42000,0	9675,0	119325,0
1.2.2. Kompleksinės paramos teikimas SVV įmonėms, įdarbinančioms socialinės rizikos asmenis	2017 m. kovo 1 d.		2021 m. liepos mėn.	Konsultuotos ne mažiau kaip 8, paremtos ne mažiau kaip 4 SVV įmonės, įdarbinta socialinės rizikos asmenų – ne mažiau kaip 7	Juridiniai asmenys, kurių valdymo nekontroliuoja valstybė arba savivaldybė	Konkursas	62700,0	15400,0	3547,5	43752,5
Iš viso uždaviniui:							233700,0	57400,0	13222,5	163077,5
Iš viso tikslui:							912000,0	224000,0	51600,0	636400,0
2 tikslas. Padėti socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams visavertiškai integruotis į visuomenės gyvenimą
2.1 uždavinys. Sudaryti palankesnes sąlygas socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunų žmonių socializacijai
2.1.1. Naujų darbo su jaunimu formų įgyvendinimas tikslinėje teritorijoje, siekiant sudaryti sąlygas socialinę atskirtį patiriančių jaunuolių savirealizacijai per profesinį orientavimą, savanorystę ir sociokultūrines veiklas	2017 m. kovo 1 d.	2022 m. liepos mėn.		Tikslinėje teritorijoje įkurtas stacionarus ar mobilus jaunimo užimtumo centras. Į centro veiklas įtraukta ne mažiau kaip 120 socialinę atskirtį patiriančių jaunuolių	Biudžetinė įstaiga Klaipėdos jaunimo centras		210900,0	51800,0	11932,5	147167,5
2.1.2. Prevencinių veiklų socialinę atskirtį patiriantiems, delinkventinio elgesio vaikams ir jaunuoliams organizavimas	2017 m. kovo 1 d.	2020 m. gruodžio mėn.		Prevencinėse veiklose užimta ne mažiau kaip 60 delinkventinio elgesio vaikų ir jaunuolių	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Strategijos įgyvendinimo teritorijoje	Konkursas	91200,0	22400,0	5160,0	63640,0
Iš viso uždaviniui:							302100,0	74200,0	17092,5	210807,5
2.2 uždavinys. Mažinti neįgaliųjų ir dėl ligos krizę patiriančių asmenų bei jų šeimų narių socialinę atskirtį
2.2.1. Savigalbos grupių, psichosocialinių, sociokultūrinių bei krizių įveikimo paslaugų teikimas savanorystės pagrindais neįgaliesiems ir dėl ligos krizę patiriantiems asmenims	2017 m. kovo 1 d.	2022 m. liepos mėn.		Socialinės paslaugos suteiktos ne mažiau kaip 430 neįgaliųjų ir dėl ligos krizę patiriančių asmenų. Į veiklas įtraukta ne mažiau kaip 12 savanorių	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Strategijos įgyvendinimo teritorijoje	Konkursas	171000,0	42000,0	9675,0	119325,0
2.2.2. Savanoriškos pagalbos organizavimas, teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems jų namuose ir atokvėpio paslaugas asmenims, prižiūrintiems šeimos narius su negalia	2017 m. kovo 1 d.	2021 m. liepos mėn.		Socialinės paslaugos suteiktos ne mažiau kaip 60 neįgaliųjų ir 60 jų šeimų narių. Parengta ne mažiau kaip 50 savanorių	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Strategijos įgyvendinimo teritorijoje	Konkursas	91200,0	22400,0	5160,0	63640,0
Iš viso uždaviniui:							262200,0	64400,0	14835,0	182965,0
2.3 uždavinys. Teikti pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, šeimoms ir marginalioms visuomenės grupėms
2.3.1. Savanoriškos pagalbos teikimas socialinę atskirtį patiriantiems senyvo amžiaus asmenims	2017 m. kovo 1 d.	2020 m. liepos mėn.		Paslaugos suteiktos ne mažiau kaip 60 senyvo amžiaus asmenų, parengta ne mažiau kaip 20 savanorių	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Strategijos įgyvendinimo teritorijoje	Konkursas	91200,0	22400,0	5160,0	63640,0
2.3.2. Socialinės rizikos asmenų (šeimų), tarp jų ir pabėgėlių, integravimo į visuomenės gyvenimą iniciatyvų įgyvendinimas	2017 m. kovo 1 d.	2020 m. liepos mėn.		Į veiklas įtraukta ne mažiau kaip 120 socialinę atskirtį patiriančių asmenų, parengta ne mažiau kaip 20 savanorių	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Strategijos įgyvendinimo teritorijoje	Konkursas	193800,0	47600,0	10965,0	135235,0
2.3.3. Informacijos sklaidos ir tarpininkavimo gaunant socialines bei kitas paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims paslaugų plėtojimas	2017 m. kovo 1 d.	2022 m. liepos mėn.		Įvairiais informacijos sklaidos kanalais informuota bent 6000, individualiai konsultuota bent 4000 asmenų	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veiklą vykdo Strategijos įgyvendinimo teritorijoje	Konkursas	85500,0	21000,0	4837,5	59662,5
Iš viso uždaviniui:							370500,0	91000,0	20962,5	258537,5
Iš viso tikslui:							934800,0	229600,0	52890,0	652310,0
Strategijos administravimas	2016 m. rugsėjo mėn.		2022 m. gruodžio 31 d.	Vykdomos Strategijos administravimo veiklos	VVG		160000,0	60000,0	7500,0	92500,0
Iš viso Strategijai:							2006800,0	513600,0	111990,0	1381210,0

IX SKYRIUS

STRATEGIJOS VALDYMO IR STEBĖSENOS TVARKOS APIBŪDINIMAS

Strategija bus įgyvendinama ir jos stebėsena vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintomis Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėmis ir pagal toliau nurodytą tvarką.

PIRMASIS SKIRSNIS

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS

1. Strategijos įgyvendinimą organizuoja VVG direktorius. Strategijos įgyvendinimo etapai yra šie:

1.1. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų atrankos kriterijų, jų vertinimo balų ir Vertinimo ir atrankos vidaus tvarkos aprašo patvirtinimas;

1.2. Kvietimo teikti vietos plėtros projektinius pasiūlymus atrankai paskelbimas (toliau – kvietimas atrankai);

1.3. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų paraiškų vertinimas;

1.4. Vietos plėtros projektų sąrašų sudarymas, tvirtinimas ir teikimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

2. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų atrankos kriterijų, jų vertinimo balų ir Vertinimo ir atrankos vidaus tvarkos aprašo rengimą ir derinimą su Vidaus reikalų ministerija organizuoja VVG direktorius. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų atrankos kriterijus, jų vertinimo balų ir Vertinimo ir atrankos vidaus tvarkos aprašą tvirtina VVG narių visuotinis susirinkimas arba VVG valdyba, jeigu jai visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.

3. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų atrankos kriterijai, jų vertinimo balų ir Vertinimo ir atrankos vidaus tvarkos aprašas gali būti keičiami siekiant efektyvesnio Strategijos įgyvendinimo ir (arba) atsižvelgiant į Strategijos pakeitimus. Keitimas yra galimas tik prieš paskelbiant kvietimą atrankai. Paskelbus kvietimą atrankai ir vietos plėtros projektinių pasiūlymų vertinimo metu atrankos kriterijai, jų vertinimo balai ir Vertinimo ir atrankos vidaus tvarkos aprašas nekeičiami.

4. Kvietimo atrankai parengimą ir paskelbimą organizuoja VVG direktorius.

5. Kvietime atrankai nurodomi atrankos kriterijai, jų vertinimo balai ir projektinių pasiūlymų atrankos sąlygos (vietos plėtros projektinių pasiūlymų teikimo laikotarpis, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 1 mėnuo nuo kvietimo atrankai paskelbimo, planuojama skirti lėšų vietos plėtros projektams įgyvendinti suma, tinkami vietos plėtros projektinių pasiūlymų teikėjai, reikalavimai projektams, tinkamoms finansuoti išlaidoms ir pan.). Kvietimo atrankai formą ir atrankos sąlygas nustato VVG valdyba, atsižvelgdama į Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse pateikiamas rekomendacijas.

6. Kvietimas atrankai skelbiamas lietuvių kalba Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje. Kvietimas atrankai gali būti skelbiamas papildomai kitais būdais (kitose visuomenės informavimo priemonėse), siekiant efektyviau informuoti galimus pareiškėjus.

7. VVG direktorius turi užtikrinti, kad informacija apie kvietimą atrankai būtų vieša ir prieinama visiems galimiems vietos plėtros projekto pareiškėjams ir visuomenei.

8. VVG direktorius, pasibaigus kvietimo atrankai terminui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų organizuoja mokymus vietos plėtros projektų rengėjams.

9. VVG gali skelbti papildomą kvietimą teikti rezervinius vietos plėtros projektinius pasiūlymus. Kvietime turi būti aiškiai nurodyta, kad priimami vietos plėtros projektiniai pasiūlymai, kuriems finansuoti Strategijoje lėšų nėra.

10. Vietos plėtros projektinius pasiūlymus vertina konkurso būdu atrinkti ir VVG valdybos paskirti vietos plėtros projektų vertintojai. VVG valdybos nariai negali būti skiriami vietos plėtros projektų vertintojais. Prieš atlikdamas vertinimą, vietos plėtros projekto vertintojas turi patvirtinti savo konfidencialumą ir nešališkumą, pasirašydamas konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją, kuria įsipareigoja būti nešališkas ir laikytis konfidencialumo. VVG valdyba užtikrina, kad paskirto asmens dalyvavimas vertinant vietos plėtros projektinį pasiūlymą nesukeltų interesų konflikto.

11. Vietos plėtros projektiniai pasiūlymai vertinami vadovaujantis kvietime atrankai nurodytais atrankos kriterijais, jų vertinimo balais ir atrankos sąlygomis, taip pat Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių ir Vertinimo ir atrankos vidaus tvarkos aprašo nuostatomis. Vietos plėtros projektų vertintojai rengia ir VVG valdybai teikia vietos plėtros projektinių pasiūlymų vertinimo ataskaitas.

12. Už vietos plėtros projektinių pasiūlymų vertinimo ir vertinimo ataskaitų kokybę atsako VVG valdyba.

13. Vietos plėtros projektinių pasiūlymų vertinimo metu VVG valdybos paskirtas vertintojas gali atlikti vietos plėtros projekto patikrą vietoje.

14. Vietos plėtros projektinio pasiūlymo paraiškos vertinimo etapai yra šie:

14.1. administracinės atitikties vertinimas;

14.2. naudos ir kokybės vertinimas.

15. Administracinės atitikties vertinimo metu VVG valdybos paskirtas vertintojas patikrina, ar vietos plėtros projektinio pasiūlymo visi laukai užpildyti, ar pridėti visi pasiūlymo formoje nurodyti dokumentai.

16. Naudos ir kokybės vertinimą VVG valdybos paskirtas vertintojas atlieka pagal Vertinimo ir atrankos vidaus tvarkos aprašą.

17. VVG valdyba, atsižvelgdama į vietos plėtros projektų vertintojų vertinimo ataskaitoje pateiktą vertinimo išvadą, pagal Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytą formą sudaro:

17.1. siūlomų finansuoti Strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą;

17.2. rezervinį Strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą.

18. Jeigu VVG valdyba kvietimo atrankai metu priėmė tinkamų finansuoti vietos plėtros projektinių pasiūlymų, kurių įgyvendinimui lėšų nepakanka, ji gali sudaryti rezervinį Strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą. Sąrašas sudaromas vietos plėtros projektinių pasiūlymų, kurie nebuvo įtraukti į siūlomų finansuoti Strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą, surinktų balų mažėjimo tvarka.

19. Siūlomų finansuoti Strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą ir rezervinį Strategijos įgyvendinimo projektų sąrašą tvirtina visuotinis VVG narių susirinkimas arba VVG valdyba, jeigu jai visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.

20. VVG direktorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu informuoja vietos plėtros projekto vykdytojus apie visus priimtus sprendimus, susijusius su jų vietos plėtros projektiniais pasiūlymais, nurodydamas sprendimų priėmimo motyvus.

21. VVG direktorius organizuoja siūlomų finansuoti Strategijos įgyvendinimo projektų sąrašo kartu su vietos plėtros projektiniais pasiūlymais dėl vietos plėtros projektų įgyvendinimo pateikimą Vidaus reikalų ministerijai Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

STRATEGIJOS KEITIMO ORGANIZAVIMAS

22. Strategijos keitimą gali inicijuoti VVG direktorius, VVG valdyba ar VVG narių iniciatyvinė grupė (sudaryta ne mažiau kaip iš 3 narių).

23. Strategija keičiama, kai:

23.1. būtina keisti dėl teisės aktų, reglamentuojančių vietos plėtros strategijų įgyvendinimą, pakeitimų;

23.2. būtina keisti suplanuotų lėšų paskirstymą tarp Strategijos uždavinių ir veiksmo sričių;

23.3. būtina keisti didžiausią galimą ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšų paramos sumą vienam Strategijos veiksmui įgyvendinti pagal skirtingus Strategijos uždavinius;

23.4. būtina patikslinti Strategijos veiksmų sąrašą, siekiant įgyvendinti Strategijoje numatytus rodiklius.

24. Pasiūlymai dėl Strategijos keitimo teikiami raštu VVG direktoriui, kuris inicijuoja VVG valdybos posėdį dėl pasiūlymo nagrinėjimo ir teikimo tvirtinti.

25. Strategijos pakeitimus tvirtina visuotinis VVG narių susirinkimas arba VVG valdyba, jeigu jai visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.

25. Patvirtintų Strategijos pakeitimų pateikimą Vidaus reikalų ministerijai organizuoja VVG direktorius.

TREČIASIS SKIRSNIS

STRATEGIJOS STEBĖSENOS ORGANIZAVIMAS

26. Strategijos stebėsenos tvarką ir ataskaitų formas tvirtina VVG valdyba. Strategijos stebėsenos procesą organizuoja VVG direktorius.

27. Strategijos stebėsena vykdoma visus kalendorinius metus: organizuojami susitikimai su vietos plėtros projektų vykdytojais, lankomasi vietos plėtros projektų įgyvendinimo vietose, siekiant identifikuoti įgyvendinimo pažangą ir problemas; kas pusmetį organizuojamas duomenų apie vietos plėtros projektų įgyvendinimo metu pasiektus rezultatus surinkimas iš vietos plėtros projektų vykdytojų, tarpinės ataskaitos parengimas ir teikimas svarstyti VVG valdybai.

27. VVG direktorius pagal Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytą formą organizuoja Strategijos metinės ataskaitos parengimą. Rengiant metinę ataskaitą remiamasi iš vietos plėtros projektų vykdytojų surinkta informacija ir oficialiąja statistika.

28. Metinė ataskaita turi būti parengta ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 20 d. Metinę ataskaitą tvirtina VVG visuotinis narių susirinkimas arba VVG valdyba, jeigu jai visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.

29. VVG direktorius organizuoja Strategijos įgyvendinimo metinės ataskaitos pateikimą Vidaus reikalų ministerijai.

30. VVG baigus įgyvendinti paskutinį Strategijos veiksmą, numatytą Strategijos finansiniame plane, VVG direktorius organizuoja Strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos surinkimą. Ataskaita rengiama pagal Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytą formą. Galutinę ataskaitą tvirtina VVG visuotinis narių susirinkimas arba VVG valdyba, jeigu jai visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.

31. VVG direktorius organizuoja Strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos pateikimą Vidaus reikalų ministerijai.

X SKYRIUS

VIETOS PLĖTROS STRATEGIJOS FINANSINIS PLANAS

VEIKSMAS	LĖŠŲ POREIKIS	Iš viso:	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.
1. TIKSLAS. Skatinti gyventojus būti verslius ir aktyvius darbo rinkoje bei bendruomenės gyvenime
1.1. UŽDAVINYS: Sudaryti palankias sąlygas verslo pradžiai
1.1.1. Bendradarbystės centro pradedantiems verslą – fizinės erdvės su inkubavimo paslaugomis įkūrimas ir palaikymas	Savivaldybės biudžeto lėšos	29400		12600	8400	8400
	Valstybės biudžeto lėšos	6772,5		2430	2722,5	1620
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	83527,5		29970	33577,5	19980
	Iš viso:	119700		45000	44700	30000
1.1.2. SVV kūrimosi tikslinėje teritorijoje skatinimas suteikiant mokymus, konsultacijas ir paramą verslo pradžiai (prioritetą teikiant verslams, pradedantiems veiklą teritorijose, atnaujinamose įgyvendinant Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programą)	Savivaldybės biudžeto lėšos	109200		18200	18200	18200	18200	18200	18200
	Valstybės biudžeto lėšos	25155		4192,5	4192,5	4192,5	4192,5	4192,5	4192,5
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	310245		51708	51707,5	51707,5	51708	51708	51708
	Iš viso:	444600		74100	74100	74100	74100	74100	74100
1.1.3. Miesto ir kaimo sąveika, skatinant inovacijų plėtrą ir ekonominę sanglaudą (bendradarbiaujant su besiribojančių vietovių vietos veiklos grupėmis)	Savivaldybės biudžeto lėšos	28000		14000	14000
	Valstybės biudžeto lėšos	6450		3225	3225
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	79550		39775	39775
	Iš viso:	114000		57000	57000
1.2. UŽDAVINYS: Motyvuoti neaktyvius darbingo amžiaus gyventojus įgyti profesinę kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką
1.2.1. Neformaliojo profesinio ugdymo ir integravimo į darbo rinką paslaugų teikiamas neaktyviems darbo rinkoje asmenims, siekiant parengti paklausių profesijų specialistus ir sukurti jiems darbo vietas	Savivaldybės biudžeto lėšos	42000		8400	8400	8400	8400	8400
	Valstybės biudžeto lėšos	9675		1935	1935	1935	1935	1935
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	119325		23865	23865	23865	23865	23865
	Iš viso:	171000		34200	34200	34200	34200	34200
1.2.2. Kompleksinės paramos teikimas SVV įmonėms, įdarbinančioms socialinės rizikos asmenis	Savivaldybės biudžeto lėšos	15400		4200	5600	5600
	Valstybės biudžeto lėšos	3547,5		805,5	1371	1371
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	43752,5		9934,5	16909	16909
	Iš viso:	62700		14940	23880	23880
2 TIKSLAS. Padėti socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams visavertiškai integruotis į visuomenės gyvenimą
2.1 UŽDAVINYS. Sudaryti palankias sąlygas socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunų žmonių socializacijai
2.1.1. Naujų darbo su jaunimu formų įgyvendinimas tikslinėje teritorijoje, siekiant sudaryti sąlygas socialinę atskirtį patiriančių jaunuolių savirealizacijai per profesinį orientavimą, savanorystę ir sociokultūrines veiklas	Savivaldybės biudžeto lėšos	51800		4200	19600	8400	8400	8400	2800
	Valstybės biudžeto lėšos	11932,5		810	4233	2116,5	2116,5	2116,5	540
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	147167,5		9990	52207	26103,5	26104	26104	6660
	Iš viso:	210900		15000	76040	36620	36620	36620	10000
2.1.2. Prevencinių veiklų socialinę atskirtį patiriantiems, delinkventinio elgesio vaikams ir jaunuoliams organizavimas	Savivaldybės biudžeto lėšos	22400		9800	4200	4200	4200
	Valstybės biudžeto lėšos	5160		2757	801	801	801
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	63640		34003	9879	9879	9879
	Iš viso:	91200		46560	14880	14880	14880
2.2 UŽDAVINYS. Mažinti neįgaliųjų ir dėl ligos krizę patiriančių asmenų bei jų šeimų narių socialinę atskirtį
2.2.1. Savigalbos grupių, psichosocialinių, sociokultūrinių bei krizių įveikimo paslaugų teikimas savanorystės pagrindais neįgaliesiems ir dėl ligos krizę patiriantiems asmenims	Savivaldybės biudžeto lėšos	42000		14000	5600	5600	5600	5600	5600
	Valstybės biudžeto lėšos	9675		3225	1290	1290	1290	1290	1290
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	119325		39775	15910	15910	15910	15910	15910
	Iš viso:	171000		57000	22800	22800	22800	22800	22800
2.2.2. Savanoriškos pagalbos organizavimas, teikiant socialines paslaugas neįgaliesiems jų namuose ir atokvėpio paslaugas asmenims, prižiūrintiems šeimos narius su negalia	Savivaldybės biudžeto lėšos	22400		7000	4200	4200	4200	2800
	Valstybės biudžeto lėšos	5160		1575	1020	1020	1020	525
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	63640		19425	12580	12580	12580	6475
	Iš viso:	91200		28000	17800	17800	17800	9800
2.3 UŽDAVINYS. Teikti pagalbą socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms, vienišiems asmenims ir marginalioms visuomenės grupėms
2.3.1. Savanoriškos pagalbos teikimas socialinę atskirtį patiriantiems senyvo amžiaus asmenims	Savivaldybės biudžeto lėšos	22400		5600	5600	5600	5600
	Valstybės biudžeto lėšos	5160		1290	1290	1290	1290
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	63640		15910	15910	15910	15910
	Iš viso:	91200		22800	22800	22800	22800
2.3.2. Socialinės rizikos asmenų (šeimų), tarp jų ir pabėgėlių, integravimo į visuomenės gyvenimą iniciatyvų įgyvendinimas	Savivaldybės biudžeto lėšos	47600		8400	19600	5600	5600	4200	4200
	Valstybės biudžeto lėšos	10965		2025	5400	1320	1320	532,5	367,5
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	135235		24975	66600	16280	16280	6567,5	4532,5
	Iš viso:	193800		35400	91600	23200	23200	11300	9100
2.3.3. Informacijos sklaidos ir tarpininkavimo gaunant socialines bei kitas paslaugas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims paslaugų plėtojimas	Savivaldybės biudžeto lėšos	21000		4200	4200	4200	2800	2800	2800
	Valstybės biudžeto lėšos	4837,5		982,5	982,5	982,5	630	630	630
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	59662,5		12118	12117,5	12117,5	7770	7770	7770
	Iš viso:	85500		17300	17300	17300	11200	11200	11200
Strategijos administravimo išlaidos eurais	Savivaldybės biudžeto lėšos	60000	5000	9200	9200	9200	9200	9100	9100
	Valstybės biudžeto lėšos	7500	400	1280	1280	1280	1280	1280	700
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	92500	5280	15860	15860	15860	15860	15860	7920
	Iš viso:	160000	10680	26340	26340	26340	26340	26240	17720
Iš viso Strategijai įgyvendinti	Savivaldybės biudžeto lėšos	513600	5000	119800	126800	87600	72200	59500	42700
	Valstybės biudžeto lėšos	111990	400	26533	29742,5	19218,5	15875	12502	7720
	Kitos viešosios lėšos
	Privačios lėšos
	Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos	1381210	5280	327308	366898	237102	195865	154259	94500
	Iš viso:	2006800	10680	473640	523440	343920	283940	226260	144920

___________________________________