NUTARTIS
2024 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 4 d. paduotu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo,
n u s t a t ė :
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo ieškovui J. M. perkeltos žemės sklypo pirkėjo (atsakovo J. Ž.) teisės ir pareigos, o ieškovas įpareigotas sumokėti atsakovui žemės sklypo kainą, taip pat ieškovui iš trečiojo asmens priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Trečiojo asmens paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ), Ūkininko ūkio įstatymo (toliau – ŪŪĮ), Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, CPK 98, 263 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to nepagrįstai perkėlė ieškovui ginčo žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas. Trečiojo asmens nuomone, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Šiame punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti gretimą žemės ūkio paskirties sklypą turi tik toks asmuo, kuris pats ŪŪĮ nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. Šioje normoje nėra jokių išlygų dėl ūkininko partnerio ir sutuoktinio. Šiuo atveju ūkininko ūkis registruotas tik ieškovo vardu, registre nėra duomenų, kad ieškovo ūkininko ūkyje būtų naudojamas jo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas, todėl ieškovė neturi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypo, taip pat kaip ir ieškovas, nes sklypas nesiriboja su jam priklausančia žeme. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, nesivadovavo logikos dėsniais ir protingumo kriterijumi, visiškai nevertino oficialaus rašytinio įrodymo – VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ 2024 m. kovo 22 d. pažymos Nr.1S-6700 „Apie ūkininko ūkį”. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. CPK normos nenumato atvejų, kad bylą laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš trečiojo asmens. Be to, trečiasis asmuo, parengęs pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, o teisminiame procese veikė rūpestingai, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas trečiojo asmens prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,