Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PIETRYČIŲ LIETUVOS REGIONO PLĖTROS FONDO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4741(3)
2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 838
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-1096 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projektui Nr. XIP-4741(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1.1. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo paskirtį, darytina išvada, kad Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, tai yra pietryčių Lietuvos regione. Kadangi nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (toliau – Regioninės plėtros įstatymas), turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose nurodytais tikslingumo ir sistemiškumo principais, todėl būtų netikslinga nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą pietryčių Lietuvos regione reglamentuoti atskiru įstatymu.
1.2. Spręsti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas pietryčių Lietuvos regiono (Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių) problemas sudaro prielaidas galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų finansavimo šaltinių lėšų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose teisės aktuose ir dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu šie projektai atitinka bent vieną iš šių papildomų sąlygų: įgyvendina planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius ir probleminės teritorijos plėtros programoje arba tikslinės teritorijos (išskyrus probleminę teritoriją) vystymo programoje nurodytas priemones; yra skirti konkrečių regionų atskirų ūkio šakų (sektorių) savitoms regioninėms ir vietinėms problemoms spręsti ir įgyvendina atskirų valdymo sričių (sektorių) planavimo dokumentuose nurodytas priemones; įgyvendina valstybės politikos kryptis nustatančiuose planavimo dokumentuose nustatytus tikslus, uždavinius ir (arba) priemones ir regionų plėtros planuose nurodytas priemones; regiono plėtros tarybos sprendimu yra pripažinti regioninės svarbos projektais.
Tam, kad projektai galėtų būtų finansuojami, jie turi būti pagrįsti valstybės planavimo dokumentu – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, jeigu numatoma naudoti Europos Sąjungos finansinę paramą – 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, taip pat regiono lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – regiono plėtros planu ir (arba) gyvenamųjų vietovių, jų dalių ar grupių lygmens regioninės plėtros planavimo dokumentu – tikslinės (-ių) teritorijos (-ų) vystymo programa. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos Vilniaus regione sprendžiamos pagal Vilniaus regiono plėtros planą ir Vilniaus regiono integruotą teritorijų vystymo programą, skirtą Vilniaus regione išskirtoms tikslinėms teritorijoms (Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse tikslinės teritorijos yra Šalčininkai, Nemenčinė, Maišiagala, Juodšiliai, Baltoji Vokė, Eišiškės) vystyti, o 2007–2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos finansinė parama ir valstybės biudžeto asignavimai Šalčininkų rajono savivaldybei skirti pagal Šalčininkų rajono savivaldybės probleminės teritorijos plėtros programą. Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas yra pakankamas tam, kad nekuriant papildomų administravimo mechanizmų ir institucijų (Fondo tarybos, ekspertų komisijos ir Fondo administratoriaus) galėtų būti sprendžiamos pietryčių Lietuvos regiono užimtumo, ūkio plėtros, kultūros ir švietimo bei kitos Įstatymo projekto aiškinamajame rašte aptartos problemos.
1.3. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo (toliau – Fondas) lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai įgytos lėšos. Įstatymo projekto antrajame skirsnyje nustatytas Fondo lėšų panaudojimo ir skyrimo mechanizmas sistemiškai nedera su esminėmis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – Biudžeto sandaros įstatymas) nuostatomis, užtikrinančiomis skaidrų valstybės biudžeto sudarymą, tvirtinimą ir vykdymą:
1.3.1. Biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos, rinkliavos ir valstybės vardu pasiskolintos lėšos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinį socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Privatizavimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, savivaldybių privatizavimo fondus“. Taigi Fondas nepatenka į Biudžeto sandaros įstatyme nustatytą baigtinį valstybės pinigų fondų sąrašą.
1.3.2. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 5, 6 ir kitų straipsnių nuostatas valstybės biudžeto asignavimai (toliau – asignavimai) skiriami programoms (strateginio ir (arba) metinio veiklos plano, parengto pagal Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, dalims) įgyvendinti. Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už programų vykdymą, programų sąmatų sudarymą ir vykdymą, už paskirtų asignavimų efektyvų, atitinkantį programoje nustatytus tikslus ir rezultatyvų naudojimą atsako asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai. Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl Fondo lėšų (taigi ir asignavimų) skyrimo projektams įgyvendinti priima Fondo taryba, kuri Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio nuostatų prasme nėra asignavimų valdytojas ir nevykdo programų. Toks teisinis reglamentavimas galimai riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus – vykdyti valstybės biudžetą, o kartu ir Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą funkciją – organizuoti valstybės biudžeto vykdymą.
1.3.3. Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas (tai yra ir asignavimai, kurie turėtų būti skirti Fondui) „rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), Nacionalinės pažangos programa, kitais Seimo ir Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, šiuo Įstatymu, Fiskalinės drausmės įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, šalies vidutinio laikotarpio ekonominės raidos scenarijumi, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, asignavimų valdytojų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės patvirtintais valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų preliminariais pagrindiniais rodikliais, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais“. Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti baigtinį sąrašą remiamų veiklų (priemonių), kurios Fondo lėšomis būtų įgyvendinamos neribotą laiką ir nepriklausomai nuo šiame papunktyje nurodytuose planavimo dokumentuose nustatomų atitinkamo laikotarpio prioritetų, tikslų, uždavinių, ekonominių ir finansinių rodiklių bei galimybių, o tai paneigtų programinį valstybės biudžeto sudarymo principą ir ribotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad, remiantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenimis, įgyvendinus iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamus projektus, įgyvendinamus pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. K(2007)1808, ir veiksmų programas, pietryčių Lietuvos regionui (tai yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms) per 2007–2013 metų finansinį laikotarpį teko 243,9 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų lėšų (tai yra 3,9 procento visų 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu investuotų Europos Sąjungos fondų lėšų), iš jų Vilniaus rajono savivaldybei – 164,4 mln. eurų, Šalčininkų rajono savivaldybei – 79,5 mln. eurų.