Autentiškas vertimas
Vyriausybės kanceliarijos
Administracinis departamentas
2015 09 25
TARPTAUTINĖ CIVILINĖS AVIACIJOS KONVENCIJA
Priimta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje
PREAMBULĖ
Kadangi tolesnė tarptautinės civilinės aviacijos plėtra gali padėti užmegzti ir išsaugoti pasaulio tautų ir žmonių tarpusavio draugystę ir supratimą, o piktnaudžiavimas ja gali sukelti grėsmę visuotiniam saugumui;
Kadangi pageidautina vengti trinties bei skatinti tokį tautų ir žmonių bendradarbiavimą, nuo kurio priklauso taika visame pasaulyje;
Todėl pasirašiusios Vyriausybės susitarė dėl tam tikrų principų ir priemonių, siekdamos, kad tarptautinė civilinė aviacija galėtų plėtotis saugiai ir darniai, o tarptautinio oro susisiekimo paslaugos būtų teikiamos laikantis lygių galimybių principo, taip pat racionaliai ir ekonomiškai,
ir s u d a r ė
šią Konvenciją:
I DALIS
ORO NAVIGACIJA
I SKYRIUS
BENDRIEJI PRINCIPAI IR KONVENCIJOS TAIKYMAS
1 straipsnis
Suverenitetas
2 straipsnis
Teritorija
3 straipsnis
Civiliniai ir valstybės orlaiviai
c) Susitariančiosios Valstybės orlaivis negali skristi virš kitos valstybės teritorijos arba nutūpti joje neturėdamas leidimo, suteikiamo specialiu susitarimu arba kitu būdu, ir turi laikytis susitarime nurodytų sąlygų.
II SKYRIUS
SKRYDIS VIRŠ SUSITARIANČIŲJŲ VALSTYBIŲ TERITORIJOS
5 straipsnis
Teisė vykdyti nereguliariuosius skrydžius
Kiekviena Susitariančioji Valstybė sutinka, kad kitų Susitariančiųjų Valstybių orlaiviai, vykdantys nereguliarųjį tarptautinį oro susisiekimą, turi teisę, laikydamiesi šios Konvencijos reikalavimų, įskristi į jos teritoriją arba nenutūpdami ją perskristi, taip pat tūpti nekomerciniais tikslais be išankstinio leidimo, atsižvelgiant į valstybės, virš kurios skrendama, teisę reikalauti nutūpimo. Tačiau kiekviena Susitariančioji Valstybė skrydžių saugos sumetimais pasilieka teisę reikalauti, kad orlaiviai, ketinantys skristi virš nepasiekiamų arba tinkamų oro navigacijos priemonių neturinčių regionų, skristų nurodytais maršrutais arba gautų specialų leidimą šiems skrydžiams.
Jei šie orlaiviai, veždami keleivius ir krovinius arba paštą už užmokestį arba pagal nuomos sutartį, vykdo nereguliarųjį tarptautinį oro susisiekimą, atsižvelgiant į 7 straipsnio reikalavimus, jie taip pat turi teisę įlaipinti arba išlaipinti keleivius, pakrauti arba iškrauti krovinius ar paštą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės, kurioje tai daroma, teisę nustatyti tokias taisykles, sąlygas arba ribojimus, kurių, jos manymu, reikia.
6 straipsnis
Reguliarusis oro susisiekimas
7 straipsnis
Kabotažas
Kiekviena Susitariančioji Valstybė turi teisę neleisti kitų Susitariančiųjų Valstybių orlaiviams jos teritorijoje įlaipinti keleivių arba pakrauti krovinių ir pašto bei vežti jų už užmokestį arba pagal nuomos sutartį į kitą jos teritorijoje esantį punktą. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja nesudaryti jokių susitarimų, kurie kokiai nors kitai valstybei arba jos oro linijų bendrovei specialiai suteiktų išskirtinę lengvatą, taip pat nesinaudoti tokia kitos valstybės išskirtine lengvata.
8 straipsnis
Bepiločiai orlaiviai
Orlaivio, galinčio skristi be piloto, skrydžiai virš Susitariančiosios Valstybės teritorijos gali būti vykdomi tik turint specialų tos valstybės leidimą ir laikantis jame nustatytų sąlygų. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja tokio bepiločio orlaivio skrydį civilinei aviacijai atviruose regionuose kontroliuoti taip, kad būtų išvengta pavojaus civiliniams orlaiviams.
9 straipsnis
Draudžiamos zonos
a) Kiekviena Susitariančioji Valstybė karinės būtinybės arba visuomenės saugos sumetimais gali vienodai riboti arba uždrausti kitų valstybių orlaivių skrydžius virš tam tikrų savo teritorijos zonų, jeigu nebus daromos išimtys tarp savų orlaivių, vykdančių reguliarųjį tarptautinį oro susisiekimą, ir kitų Susitariančiųjų Valstybių orlaivių, vykdančių tokį pat susisiekimą. Šios draudžiamos zonos turi būti pagrįsto dydžio ir tokioje vietoje, kad nesukeltų nereikalingų kliūčių oro navigacijai. Susitariančiosios Valstybės teritorijoje esančių draudžiamų zonų aprašymai, taip pat visos vėlesnės jų pataisos kuo skubiau išsiunčiamos kitoms Susitariančiosioms Valstybėms ir Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai.
b) Susiklosčius nepaprastosioms aplinkybėms ar ypatingajai padėčiai, arba visuomenės saugos sumetimais, kiekviena Susitariančioji Valstybė turi teisę nedelsdama laikinai apriboti ar uždrausti skrydžius virš savo teritorijos arba kurios nors jos dalies, jeigu šis ribojimas arba draudimas taikomas visų kitų valstybių orlaiviams, neatsižvelgiant į jų nacionalinę priklausomybę.
10 straipsnis
Tūpimas oro uoste, kuriame yra muitinė
Kiekvienas orlaivis, įskrendantis į Susitariančiosios Valstybės teritoriją, jei to reikalaujama pagal šios valstybės taisykles, privalo nutūpti jos nurodytame oro uoste muitinės ir kitokiam patikrinimui, išskyrus tuos atvejus, kai pagal šios Konvencijos sąlygas ar specialų leidimą orlaiviams leidžiama nenutūpiant perskristi Susitariančiosios Valstybės teritoriją. Toks orlaivis išskrenda iš Susitariančiosios Valstybės teritorijoje nurodyto oro uosto, kuriame yra muitinė. Valstybė paskelbia duomenis apie visus minėtus oro uostus, kuriuose yra muitinės, ir išsiunčia juos pagal šios Konvencijos II dalį įkurtai Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai, kad ji perduotų kitoms Susitariančiosioms Valstybėms.
11 straipsnis
Oro eismo taisyklių taikymas
Atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, Susitariančiosios Valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su tarptautinę oro navigaciją vykdančių orlaivių atskridimu į jos teritoriją ar išskridimu iš jos arba jų naudojimu ir navigacija šioje teritorijoje, taikomi visiems be išimties Susitariančiųjų Valstybių orlaiviams, neatsižvelgiant į jų nacionalinę priklausomybę, o atskrendantys, išskrendantys arba esantys šios valstybės teritorijoje orlaiviai turi jų laikytis.
12 straipsnis
Skrydžių taisyklės
Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja imtis priemonių, užtikrinančių, kad kiekvienas virš jos teritorijos skrendantis arba joje manevruojantis orlaivis, taip pat kiekvienas jos nacionalinį ženklą turintis orlaivis, kad ir kur jis būtų, laikytųsi galiojančių vietos taisyklių ir reglamentų, susijusių su orlaivių skrydžiais ir manevravimu. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja, kad minėtosios taisyklės kuo labiau atitiktų taisykles, kurios kartkartėmis nustatomos pagal šią Konvenciją. Skrydžiams virš atviros jūros galioja šioje Konvencijoje nustatytos taisyklės. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja patraukti atsakomybėn visus asmenis, pažeidusius galiojančias taisykles.
13 straipsnis
Atvykimo ir išvykimo taisyklės
Susitariančiosios Valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su orlaivio keleivių, įgulų atskridimu ar išskridimu arba krovinių vežimu iš jos teritorijos arba į ją, tokie kaip atvykimo, išvykimo, imigracijos, pasų, muitinės ir karantino taisyklės, privalomi vežamiems kroviniams, keleiviams ir įgulai arba asmenims, veikiantiems jų vardu, atskrendantiems, išskrendantiems arba esantiems minėtos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje.
14 straipsnis
Ligų plitimo prevencija
Kiekviena Susitariančioji Valstybė sutinka imtis veiksmingų priemonių, kad, vykdant oro navigaciją, būtų išvengta choleros, epideminės šiltinės, raupų, geltonosios karštligės, maro ir kitų infekcinių ligų, kurias kartkartėmis nustato Susitariančiosios Valstybės, plitimo ir šiuo tikslu Susitariančiosios Valstybės tiesiogiai konsultuojasi su įstaigomis, reguliuojančiomis orlaiviams taikomas tarptautines sanitarijos priemones. Tokios konsultacijos neturi pažeisti jokios šiuo klausimu galiojančios tarptautinės konvencijos, kurios šalys gali būti Susitariančiosios Valstybės.
15 straipsnis
Oro uostų ir kitos panašios rinkliavos
Kiekvienas Susitariančiosios Valstybės oro uostas, skirtas bendram jos nacionalinių orlaivių naudojimui, atsižvelgiant į 68 straipsnio nuostatas, vienodomis sąlygomis atviras ir visų kitų Susitariančiųjų Valstybių orlaiviams. Vienodos sąlygos taikomos ir kiekvienos Susitariančiosios Valstybės orlaiviams naudojantis visomis oro navigacijos priemonėmis, įskaitant radijo ir meteorologijos paslaugas, kurios gali būti suteiktos visuomenei, siekiant užtikrinti oro navigacijos saugą ir operatyvumą.
Jokios rinkliavos, kurias Susitariančioji Valstybė ima arba leidžia imti už kitos Susitariančiosios Valstybės orlaivių naudojimąsi tokiais oro uostais ir oro navigacijos priemonėmis, neturi viršyti:
a) orlaiviams, vykdantiems nereguliarųjį tarptautinį oro susisiekimą, – rinkliavų, kurias moka savi nacionaliniai tokio pat tipo orlaiviai, vykdantys panašų susisiekimą,
b) orlaiviams, vykdantiems reguliarųjį tarptautinį oro susisiekimą, – rinkliavų, kurias moka savi nacionaliniai orlaiviai, vykdantys panašų tarptautinį oro susisiekimą.
Informacija apie visas tokias rinkliavas skelbiama ir perduodama Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai, tačiau suinteresuotos Susitariančiosios Valstybės prašymu rinkliavos, imamos už naudojimąsi oro uostais ir kitomis priemonėmis, apsvarstomos Taryboje, kuri šiuo klausimu pateikia ataskaitą ir rekomendacijas, kurias apsvarsto atitinkama valstybė arba valstybės. Nė viena Susitariančioji Valstybė neturi imti jokių muitų, mokesčių arba kitų rinkliavų vien tik už teisę bet kuriam Susitariančiosios Valstybės orlaiviui arba jame esantiems asmenims ar turtui perskristi jos teritoriją tranzitu arba įskristi ar išskristi iš jos.
16 straipsnis
Orlaivių patikra
III SKYRIUS
ORLAIVIŲ NACIONALINĖ PRIKLAUSOMYBĖ
17 straipsnis
Orlaivių nacionalinė priklausomybė
18 straipsnis
Dviguba registracija
19 straipsnis
Registravimą reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai
20 straipsnis
Ženklinimas
21 straipsnis
Registravimo pranešimas
Kiekviena Susitariančioji Valstybė prašoma įsipareigoja teikti bet kuriai kitai Susitariančiajai Valstybei arba Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai informaciją apie bet kurio toje valstybėje įregistruoto orlaivio registravimą ir nuosavybę. Be to, pagal taisykles, kurias gali nustatyti Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, kiekviena Susitariančioji Valstybė turi teikti pastarajai pranešimus, kuriuose nurodomi atitinkami duomenys apie šioje valstybėje įregistruotų ir tarptautinei oro navigacijai naudojamų orlaivių nuosavybę ir kontrolę. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija kitų Susitariančiųjų Valstybių prašymu joms teikia gautuosius duomenis.
IV SKYRIUS
ORO NAVIGACIJOS GERINIMO PRIEMONĖS
22 straipsnis
Formalumų supaprastinimas
Kiekviena Susitariančioji Valstybė sutinka, patvirtindama specialiąsias taisykles arba kaip kitaip, imtis visų įmanomų priemonių, padedančių ir spartinančių orlaivių skrydžius tarp Susitariančiųjų Valstybių teritorijų ir leidžiančių išvengti nereikalingos orlaivių, įgulų, keleivių ir krovinių gaišaties, visų pirma taikant įstatymus, susijusius su imigracija, karantinu, muitais ir išvykimu.
23 straipsnis
Muitinės ir imigracijos procedūros
Nustatydama turinčias įtakos tarptautinei oro navigacijai muitinės ir imigracijos procedūras, kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja, kiek jos manymu reikia, vadovautis praktika, kuri kartkartėmis nustatoma arba rekomenduojama pagal šią Konvenciją. Niekas šioje Konvencijoje neturi būti aiškinama kaip draudimas įrengti oro uostus be muitinių.
24 straipsnis
Muitų mokesčiai
a) Orlaiviai, įskrendantys, išskrendantys arba skrendantys per kitos Susitariančiosios Valstybės teritoriją, pagal tos valstybės muitinės taisykles laikinai įleidžiami be muitų mokesčių. Susitariančiosios Valstybės orlaivyje, atskridusiame į kitos Susitariančiosios Valstybės teritoriją, esantys degalai, tepalai, atsarginės dalys, nuolatinė įranga ir orlaivio atsargos, liekančios jame išskrendant iš šios valstybės teritorijos, atleidžiami nuo muitų mokesčių, patikrinimo rinkliavų ar panašių nacionalinių arba vietos mokesčių ir rinkliavų. Šis atleidimas netaikomas bet kuriems iškrautiems kroviniams, neatsižvelgiant į jų kiekį ir pavadinimą, išskyrus tuos atvejus, kai pagal tos valstybės muitinės taisykles gali būti pareikalauta perduoti juos muitinės priežiūrai.
b) Atsarginės dalys ir įranga, įvežti į Susitariančiosios Valstybės teritoriją ir skirti sumontuoti arba panaudoti kitos Susitariančiosios Valstybės tarptautinę oro navigaciją vykdančiame orlaivyje, atleidžiami nuo muitų mokesčių, jeigu bus laikomasi tos valstybės muitinės taisyklių, kuriose gali būti nustatyta šiuos daiktus pateikti muitinės priežiūrai ir kontrolei.
25 straipsnis
Nelaimės ištikti orlaiviai
Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja imtis, jos nuomone, reikalingų priemonių padėti jos teritorijoje nelaimės ištiktiems orlaiviams ir, kontroliuojant jos valdžios institucijoms, leisti šių orlaivių savininkams arba šiuos orlaivius įregistravusios valstybės valdžios institucijoms suteikti tokias pagalbos priemones, kurių reikalaujama pagal aplinkybes. Kiekviena Susitariančioji Valstybė, organizuodama dingusio orlaivio paiešką, bendradarbiauja įgyvendindama suderintas priemones, kurios kartkartėmis gali būti rekomenduojamos pagal šią Konvenciją.
26 straipsnis
Avarijų tyrimas
Kai vienos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje įvyksta kitos Susitariančiosios Valstybės orlaivio avarija, susijusi su mirtimi arba sunkiais kūno sužalojimais, arba kai įvyksta nemažas techninis orlaivio arba oro navigacijos priemonių gedimas, valstybė, kurios teritorijoje įvyko avarija, kiek leidžia jos įstatymai, pradeda įvykio aplinkybių tyrimą pagal tvarką, kurią gali rekomenduoti Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. Orlaivį įregistravusiai valstybei suteikiama galimybė paskirti tyrimo stebėtojus, o valstybė, atliekanti tyrimą, turi pateikti jai tyrimo ataskaitą ir išvadas.
27 straipsnis
Atleidimas nuo arešto pagal patentinius ieškinius
a) Vykdant tarptautinę oro navigaciją, bet kuris leistas vienos Susitariančiosios Valstybės orlaivio įskridimas ar skridimas tranzitu, nutūpiant ar nenutūpiant kitos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje, neduoda pagrindo areštuoti arba sulaikyti šį orlaivį, pareikšti kokį nors ieškinį jo savininkui ar naudotojui, arba kokiu nors kitu būdu šiai valstybei ar jos vardu, arba bet kuriam jos teritorijoje esančiam asmeniui įsikišti tuo pagrindu, kad dėl orlaivio sandaros, mechanizmų, mazgų, pagalbinių įrenginių ar naudojimo yra pažeidžiamos kokios nors teisės į patentą, pramoninį pavyzdį ar modelį, kurios buvo suteiktos ar įregistruotos valstybėje, į kurios teritoriją atskrido šis orlaivis. Valstybėje, į kurios teritoriją atskrido toks orlaivis, nereikalaujama garantinio užstato, susijusio su minėto orlaivio atleidimu nuo arešto arba sulaikymo.
b) Šio straipsnio a dalies nuostatos taip pat taikomos ir saugant orlaivių atsargines dalis bei atsarginę įrangą ir teisei ją panaudoti ir sumontuoti remontuojant vienos Susitariančiosios Valstybės orlaivį bet kurios kitos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje, jeigu kiekviena taip saugoma užpatentuota dalis arba įranga nebus parduodama arba platinama valstybės viduje arba eksportuojama komerciniais tikslais iš Susitariančiosios Valstybės, į kurios teritoriją atskrido šis orlaivis.
c) Šiame straipsnyje numatytos lengvatos suteikiamos tik toms valstybėms, šios Konvencijos šalims, kurios: 1) yra Tarptautinės konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos ir bet kurių jos pakeitimų šalys, arba 2) yra priėmusios patentų įstatymus, pagal kuriuos pripažįstami kitų valstybių, šios Konvencijos šalių, piliečių išradimai ir užtikrinama derama jų apsauga.
28 straipsnis
Oro navigacijos įrenginiai ir standartinės sistemos
Atsižvelgdama į savo galimybes, kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja:
a) plėtoti tarptautinę oro navigaciją, leidžiant pasinaudoti jos teritorijoje esančiais oro uostais, radijo ir meteorologijos paslaugomis bei kita oro navigacijos įranga, remiantis standartais ir praktika, kuri kartkartėmis rekomenduojama arba nustatoma pagal šią Konvenciją;
b) patvirtinti ir įdiegti atitinkamas standartines ryšių procedūras, kodus, ženklinimą, signalus, šviesas ir kitas naudojamas praktines priemones bei taisykles, kurios kartkartėmis gali būti rekomenduojamos arba nustatomos pagal šią Konvenciją;
V SKYRIUS
SU ORLAIVIAIS SUSIJUSIŲ SĄLYGŲ LAIKYMASIS
29 straipsnis
Orlaivyje laikomi dokumentai
Kiekvienas Susitariančiosios Valstybės tarptautinę navigaciją vykdantis orlaivis pagal šioje Konvencijoje nustatytas sąlygas privalo turėti šiuos dokumentus:
30 straipsnis
Orlaivio radijo įranga
a) Kiekvienos Susitariančiosios Valstybės orlaiviai, esantys kitos Susitariančiosios Valstybės teritorijoje arba virš jos, radijo siųstuvą gali turėti tik tuo atveju, jeigu valstybės, kurioje įregistruotas šis orlaivis, atitinkamos valdžios institucijos davė leidimą įrengti ir naudoti tokią aparatūrą. Radijo siųstuvas naudojamas pagal tos Susitariančiosios Valstybės, virš kurios teritorijos skrendama, nustatytas taisykles.
31 straipsnis
Tinkamumo skraidyti pažymėjimas
32 straipsnis
Įgulos narių licencijos
a) Kiekvieno orlaivio pilotas, taip pat kiti tarptautinę navigaciją vykdančio orlaivio įgulos nariai privalo turėti kvalifikacijos pažymėjimus ir licencijas, kuriuos išduoda arba pripažįsta galiojančiais orlaivį įregistravusi valstybė.
33 straipsnis
Pažymėjimų ir licencijų pripažinimas
Tinkamumo skraidyti pažymėjimai ir kvalifikacijos pažymėjimai bei licencijos, kuriuos išdavė arba pripažino galiojančiais orlaivį įregistravusi Susitariančioji Valstybė, pripažįstami galiojančiais ir kitos Susitariančiosios Valstybės, jeigu reikalavimai, pagal kuriuos jie yra išduoti ar pripažinti galiojančiais, atitinka minimalius standartus, kurie kartkartėmis nustatomi pagal šią Konvenciją, arba yra griežtesni už juos.
34 straipsnis
Orlaivio techninės būklės žurnalas
35 straipsnis
Krovinių ribojimai
a) Tarptautinę navigaciją vykdančiais orlaiviais draudžiama gabenti į valstybės teritoriją arba virš jos bet kokią karinę įrangą arba karines medžiagas, išskyrus atvejus, kai yra gautas tos valstybės leidimas. Įgyvendindama šį straipsnį, kiekviena valstybė atsižvelgdama į rekomendacijas, kurias kartkartėmis pateikia Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, siekdama vienodumo, savo taisyklėse nustato, kas yra laikoma karine įranga arba karinėmis medžiagomis.
b) Kiekviena Susitariančioji Valstybė, siekdama viešosios tvarkos ir saugos, pasilieka teisę reguliuoti arba drausti įvežti į savo teritoriją arba virš jos a dalyje neišvardytus daiktus, jeigu šiuo atveju nebus daromas skirtumas tarp tarptautinę navigaciją vykdančių jos nacionalinių orlaivių ir kitų valstybių orlaivių, taip pat jeigu nebus nustatomi apribojimai, kurie galėtų trukdyti vežti ir naudoti orlaiviuose aparatūrą, būtiną jo naudojimui ar navigacijai bei įgulos narių ar keleivių saugai užtikrinti.
VI SKYRIUS
TARPTAUTINIAI STANDARTAI IR REKOMENDUOJAMOJI PRAKTIKA
37 skyrius
Tarptautinių standartų ir procedūrų priėmimas
Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja bendradarbiauti, siekdama kuo labiau suvienodinti taisykles, standartus, procedūras ir struktūrą, susijusius su orlaiviu, personalu, oro keliais bei papildomomis paslaugomis, kai toks suvienodinimas palengvintų ir pagerintų oro navigaciją.
Šiuo tikslu Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija kartkartėmis, kai tai yra būtina, priima ir papildo tarptautinius standartus, rekomenduojamąją praktiką bei procedūras, susijusias su:
38 straipsnis
Nukrypimas nuo tarptautinių standartų ir procedūrų
Kiekviena valstybė, kuri mano, kad nėra praktiška visais atžvilgiais atitikti bet kurį iš šių tarptautinių standartų ar procedūrų arba kurios taisyklės ar praktika neatitinka kurio nors tarptautinio standarto ar procedūros, kai pastarieji buvo pakeisti, arba, kurios manymu, yra būtina priimti taisykles ir praktiką, kurios skirtųsi nuo nustatytų tarptautinių standartų, nedelsdama turi informuoti Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją dėl skirtumų tarp šios valstybės praktikos bei tos, kurią nustato tarptautiniai standartai. Keičiant tarptautinius standartus, kiekviena valstybė, atitinkamai nepakeitusi savo taisyklių ar praktikos, per šešiasdešimt dienų nuo tarptautinio standarto pakeitimo apie tai informuoja Tarybą arba nurodo veiksmus, kurių ketina imtis. Bet kuriuo atveju Taryba nedelsdama informuoja visas kitas valstybes apie tarptautinių standartų skirtumus bei atitinkamą tos valstybės nacionalinę praktiką.
39 straipsnis
Pažymėjimų ir licencijų įrašai
a) Į kiekvieno orlaivio arba jo dalies, kuriems galioja tarptautinis tinkamumo skraidyti standartas arba skraidymo charakteristikos ir kurie dėl kokios nors priežasties sertifikavimo metu neatitinka šio standarto, tinkamumo skraidyti pažymėjimą įrašomas arba prie jo pridedamas išsamus orlaivio arba jo dalių, neatitinkančių šio standarto, sąrašas.
40 straipsnis
Pažymėjimų ir licencijų su įrašais galiojimas
Nė vienas orlaivis, taip pat personalo narys, kurių pažymėjime arba licencijoje padaryti įrašai, negali vykdyti tarptautinės navigacijos be valstybės ar valstybių, į kurių teritoriją jie atskrenda, leidimo. Kiekvieno tokio orlaivio arba bet kurios jo sertifikuotos dalies registravimas arba naudojimas bet kurioje valstybėje, išskyrus tą, kurioje jie iš pradžių buvo sertifikuoti, paliekamas tos valstybės, į kurią orlaivis arba jo dalis yra importuojami, nuožiūrai.
41 straipsnis
Tinkamumo skraidyti standartų pripažinimas
42 straipsnis
Personalo kvalifikacijos standartų pripažinimas
Šio skyriaus nuostatos netaikomos personalui, kuriam pažymėjimai buvo išduoti nepraėjus vieniems metams nuo pirmojo tarptautinio standarto dėl tokio personalo kvalifikacijos priėmimo; tačiau bet kuriuo atveju taikomos visam personalui, kuriam pažymėjimai galioja dar penkerius metus nuo šio standarto priėmimo.
II DALIS
TARPTAUTINĖ CIVILINĖS AVIACIJOS ORGANIZACIJA
VII SKYRIUS
ORGANIZACIJA
43 straipsnis
Pavadinimas ir struktūra
44 straipsnis
Tikslai
Organizacijos tikslai ir uždaviniai – nustatyti tarptautinės oro navigacijos principus ir metodus bei padėti planuoti ir plėtoti tarptautinį oro transportą, siekiant:
c) skatinti tarptautinei civilinei aviacijai reikalingų oro kelių, oro uostų bei oro navigacijos įrangos plėtrą;
d) tenkinti pasaulio gyventojų poreikius turėti saugų, reguliarų, veiksmingą ir ekonomišką oro transportą;
f) užtikrinti visišką Susitariančiųjų Valstybių teisių gerbimą ir vienodas kiekvienos Susitariančiosios Valstybės galimybes vykdyti tarptautinį oro susisiekimą;
45 straipsnis
Nuolatinė būstinė
Nuolatinė Organizacijos būstinė yra toje vietoje, kurią nustato baigiamoji Laikinosios tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, įkurtos Laikinuoju susitarimu dėl tarptautinės civilinės aviacijos, pasirašytu 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, Laikinoji asamblėja. Tarybos sprendimu būstinė gali būti laikinai perkelta į bet kurią kitą vietą.
46 straipsnis
Pirmoji Asamblėjos sesija
VIII SKYRIUS
ASAMBLĖJA
48 straipsnis
Asamblėjos sesijos ir balsavimas
a) Asamblėja renkasi kartą per metus, ją šaukia Taryba patogiu laiku ir tinkamoje vietoje. Neeilinės Asamblėjos sesijos gali vykti bet kuriuo metu Tarybos reikalavimu arba jei prašymus Generaliniam Sekretoriui pateikia bet kuri iš dešimties Susitariančiųjų Valstybių.
b) Visos Susitariančiosios Valstybės turi lygias teises būti atstovaujamos Asamblėjos sesijose ir kiekviena Susitariančioji Valstybė turi vieno balso teisę. Susitariančiosioms Valstybėms atstovaujančius delegatus gali lydėti techniniai patarėjai, kurie gali dalyvauti posėdžiuose, bet neturi balso teisės.
49 straipsnis
Asamblėjos teisės ir pareigos
Asamblėja turi šias teises ir pareigas:
c) svarstyti Tarybos ataskaitas ir imtis pagal jas atitinkamų priemonių, taip pat priimti sprendimus bet kuriuo klausimu, kurį jai perdavė Taryba;
d) nustatyti savo darbo tvarką ir steigti tokias pagalbines komisijas, kurios, jos manymu, yra reikalingos arba pageidautinos;
e) balsuojant tvirtinti metinį biudžetą ir nustatyti finansines Organizacijos priemones pagal XII skyriaus nuostatas;
g) savo nuožiūra perduoti Tarybai, pagalbinėms komisijoms arba bet kuriai kitai institucijai bet kuriuos jos kompetencijai priklausančius klausimus;
h) suteikti Tarybai teises ir įgaliojimus, reikalingus arba pageidautinus Organizacijos pareigoms atlikti, ir bet kuriuo metu atšaukti arba pakeisti šiuos suteiktus įgaliojimus;
j) svarstyti pasiūlymus dėl šios Konvencijos nuostatų pakeitimo arba papildymo ir, jei tokie pasiūlymai priimami, rekomenduoti juos Susitariančiosioms Valstybėms pagal XXI skyriaus nuostatas;
IX SKYRIUS
TARYBA
50 straipsnis
Tarybos sudėtis ir rinkimai
a) Taryba yra nuolatinė institucija, kuri atsiskaito Asamblėjai. Ją sudaro dvidešimt viena Susitariančioji Valstybė, išrinkta Asamblėjoje. Rinkimai vyksta pirmojoje Asamblėjos sesijoje, o vėliau – kas treji metai, išrinktieji Tarybos nariai eina savo pareigas iki kitų eilinių rinkimų.
b) Rinkdama Tarybos narius Asamblėja užtikrina reikiama atstovavimą; 1) valstybėms, turinčioms didelę įtaką oro transportui; 2) valstybėms, neįtrauktoms kitu pagrindu, bet daugiausia prisidedančioms tarptautinę civilinę oro navigaciją aprūpinant oro navigacijos priemonėmis; ir 3) valstybėms, neįtrauktoms kitu pagrindu, bet jų paskyrimas Taryboje užtikrina atstovavimą visiems pagrindiniams pasaulio geografiniams regionams. Bet kurią laisvą vietą Taryboje Asamblėja turi kuo skubiau užpildyti; kiekviena Susitariančioji Valstybė, išrinkta į Tarybą, eina savo pareigas kol baigiasi jos pirmtakės įgaliojimų laikas.
51 straipsnis
Tarybos Prezidentas
Taryba Prezidentą renka trejiems metams. Jis gali būti perrinktas. Jis neturi balso teisės. Taryba iš savo narių išrenka vieną arba kelis viceprezidentus, kurie nepraranda balso teisės eidami Prezidento pareigas. Prezidentas nebūtinai renkamas iš Tarybos narių atstovų, bet jei toks atstovas išrenkamas į Prezidento postą, jo vieta laikoma laisva ir ją užima valstybė, kuriai pastarasis atstovavo. Prezidentas privalo:
52 straipsnis
Balsavimas Taryboje
53 straipsnis
Dalyvavimas be balso teisės
54 straipsnis
Privalomos Tarybos funkcijos
Taryba:
d) skiria Oro transporto komitetą, kuris sudaromas iš Tarybos narių atstovų ir jai atsiskaito, ir nustato jo pareigas;
h) skiria pagrindinį vykdomąjį pareigūną – Generalinį Sekretorių, taip pat pagal XI skyriaus nuostatas imasi priemonių skirti kitą tokį personalą, kurio gali prireikti;
i) prašo informacijos, renka, tiria ir skelbia informaciją, susijusią su oro navigacijos pažanga ir tarptautinio oro susisiekimo vykdymu, taip pat informaciją apie veiklos išlaidas ir išsamią informaciją apie subsidijas, oro linijų bendrovėms išmokamas iš valstybių fondų;
j) praneša Susitariančiosioms Valstybėms apie bet kokį šios Konvencijos pažeidimą, taip pat apie kiekvieną Tarybos rekomendacijų arba sprendimų nevykdymą;
k) praneša Asamblėjai apie kiekvieną šios Konvencijos pažeidimą, kai Susitariančioji Valstybė po pranešimo apie pažeidimą per pagrįstą laiką nesiėmė reikiamų priemonių;
l) pagal šios Konvencijos VI skyriaus nuostatas tvirtina tarptautinius standartus ir rekomenduojamąją praktiką; dėl patogumo jie vadinami šios Konvencijos priedais; praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms apie priemones, kurių buvo imtasi;
m) svarsto Oro navigacijos komisijos rekomendacijas dėl priedų pakeitimo ir imasi priemonių pagal XX skyriaus nuostatas;
55 straipsnis
Papildomos Tarybos funkcijos
Taryba gali:
a) kai yra tikslinga ir pageidautina atsižvelgiant į patirtį, regioniniu ar kitokiu pagrindu steigti jai pavaldžias oro transporto komisijas ir nustatyti valstybių arba oro linijų bendrovių grupes, kurios padėtų įgyvendinti šios Konvencijos tikslus;
b) perduoti Oro navigacijos komisijai pareigas, papildančias tas, kurios pavestos jai remiantis Konvencija, ir bet kuriuo metu atšaukti arba pakeisti šiuos perduotus įgaliojimus;
c) atlikti tyrimus visais oro transporto ir oro navigacijos aspektais, turinčiais tarptautinę reikšmę, pranešti savo tyrimų rezultatus Susitariančiosioms Valstybėms ir padėti joms keistis informacija oro transporto ir oro navigacijos klausimais;
d) nagrinėti visus klausimus, turinčius įtakos tarptautinio oro transporto organizavimui ir jo vykdymui, taip pat susijusius su tarptautine nuosavybe bei vykdomu tarptautiniu oro susisiekimu svarbiausiais maršrutais, ir teikti Asamblėjai siūlymus šiais klausimais;
X SKYRIUS
ORO NAVIGACIJOS KOMISIJA
56 straipsnis
Komisijos narių siūlymas ir paskyrimas
Oro navigacijos komisiją sudaro dvylika Tarybos paskirtų narių, kuriuos siūlo Susitariančiosios Valstybės. Šie asmenys turi turėti atitinkamą aviacijos mokslo ir praktikos kvalifikaciją bei patirtį. Taryba kreipiasi į visas Susitariančiąsias Valstybes, prašydama pateikti kandidatūras. Oro navigacijos komisijos pirmininką skiria Taryba.
57 straipsnis
Komisijos pareigos
Oro navigacijos komisija:
b) steigia technines pakomises, kuriose gali būti atstovaujama bet kuriai Susitariančiajai Valstybei, jei ji to pageidauja;
XI SKYRIUS
PERSONALAS
58 straipsnis
Personalo skyrimas
Pagal Asamblėjos nustatytas taisykles ir šios Konvencijos nuostatas Taryba nustato Generalinio Sekretoriaus tarnybos ir kito Organizacijos personalo skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarką, mokymą, atlyginimus, priedus ir sąlygas, taip pat gali samdyti bet kurios Susitariančiosios Valstybės piliečius arba naudotis jų paslaugomis.
59 straipsnis
Tarptautinis personalo pobūdis
Tarybos Prezidentas, Generalinis Sekretorius ir kitas personalas, atlikdamas savo pareigas, negali klausti arba gauti kitos Organizacijai nepriklausančios institucijos instrukcijų. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja visapusiškai gerbti tarptautinį personalo pareigų pobūdį ir nebandyti kuriam nors savo piliečiui daryti įtaką, susijusią su jo pareigomis.
60 straipsnis
Personalo imunitetas ir privilegijos
Kiekviena Susitariančioji Valstybė, kiek įmanoma pagal jos konstitucinę tvarką, įsipareigoja suteikti Tarybos Prezidentui, Generaliniam Sekretoriui ir kitam Organizacijos personalui imunitetą ir privilegijas, kurios yra suteikiamos atitinkamam kitų tarptautinių organizacijų personalui. Jeigu sudaromas bendras tarptautinis susitarimas dėl tarptautinių civilių tarnautojų imuniteto ir privilegijų, Prezidento, Generalinio Sekretoriaus ir kito Organizacijos personalo imunitetas ir privilegijos atitinka tas, kurios suteikiamos tokiu bendru tarptautiniu susitarimu.
XII SKYRIUS
FINANSAI
61 straipsnis
Biudžetas ir išlaidų paskirstymas
Taryba pateikia Asamblėjai kasmetinį biudžetą, metines ataskaitas ir suskaičiuoja pajamas bei išlaidas. Asamblėja balsavimu priima biudžetą su visais, jos manymu, reikalingais pakeitimais ir, išskyrus įnašus pagal XV skyrių valstybėms, duodančioms tam sutikimą, Organizacijos išlaidas Susitariančiosioms Valstybėms paskirsto tokiu principu, kokį kartkartėmis nustato.
62 straipsnis
Balsavimo teisės sustabdymas
63 straipsnis
Delegacijų ir kitų atstovų išlaidos
XIII SKYRIUS
KITI TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
64 straipsnis
Saugumo susitarimai
65 straipsnis
Susitarimai su kitomis tarptautinėmis organizacijomis
66 straipsnis
Funkcijos, susijusios su kitais susitarimais
a) Organizacija taip pat atlieka funkcijas, numatytas jai Susitarime dėl tarptautinio oro susisiekimo tranzito bei Susitarime dėl tarptautinio oro transporto, parengtų 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, vadovaudamasi šiuose susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir nuostatomis.
b) Asamblėjos ir Tarybos nariai, kurie nepriėmė Susitarimo dėl tarptautinio oro susisiekimo tranzito arba Susitarimo dėl tarptautinio oro transporto, parengtų 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, neturi teisės balsuoti jokiais klausimais, kurie vadovaujantis atitinkamomis susitarimo nuostatomis yra perduoti Asamblėjai arba Tarybai.
III DALIS
TARPTAUTINIS ORO TRANSPORTAS
XIV SKYRIUS
INFORMACIJA IR ATASKAITOS
XV SKYRIUS
ORO UOSTAI IR KITOS ORO NAVIGACIJOS PRIEMONĖS
68 straipsnis
Maršrutų ir oro uostų paskyrimas
69 straipsnis
Oro navigacijos priemonių tobulinimas
Jeigu Taryba mano, kad Susitariančiosios Valstybės oro uostai arba kitos oro navigacijos priemonės, įskaitant radijo ir meteorologijos paslaugas, neatitinka esamo ar planuojamo saugaus, reguliaraus, veiksmingo ir ekonomiško tarptautinio oro susisiekimo vykdymo reikalavimų, ji turi konsultuotis su šia valstybe ir kitomis suinteresuotomis valstybėmis dėl priemonių, kuriomis galima pataisyti tokią padėtį, ir gali duoti rekomendacijų šiuo klausimu. Nė viena Susitariančioji Valstybė nelaikoma kalta dėl šios Konvencijos pažeidimų, jeigu ji nevykdo šių rekomendacijų.
70 straipsnis
Oro navigacijos priemonių finansavimas
Susitariančioji Valstybė 69 straipsnio nuostatose nurodytomis aplinkybėmis gali su Taryba sudaryti susitarimą dėl tokių rekomendacijų įvykdymo. Valstybė gali nuspręsti prisiimti visas išlaidas, susijusias su bet kuriuo tokiu susitarimu. Jeigu valstybė nepriima tokio sprendimo, jos prašymu Taryba gali sutikti padengti visas arba dalį šių išlaidų.
71 straipsnis
Tarybos suteikiamų priemonių sąlygos ir priežiūra
Susitariančiosios Valstybės prašymu Taryba gali sutikti skirti personalą kuriam nors arba visiems jos teritorijoje esantiems oro uostams ir kitoms oro navigacijos priemonėms prižiūrėti ir administruoti, įskaitant radijo bei meteorologijos paslaugas, reikalingas, kad jos teritorijoje vyktų saugus, reguliarus, veiksmingas ir ekonomiškas kitų Susitariančiųjų Valstybių tarptautinis oro susisiekimas, ir gali nustatyti teisingas ir pagrįstas rinkliavas už naudojimąsi suteiktomis priemonėmis.
72 straipsnis
Žemės sklypų įsigijimas arba panaudojimas
Jeigu kurios nors Susitariančiosios Valstybės prašymu visoms arba iš dalies Tarybos finansuojamoms priemonėms įgyvendinti reikia žemės sklypo, ši valstybė arba suteikia pačius žemės sklypus, savo nuožiūra išlaikydama nuosavybės teisę, arba padeda Tarybai teisingomis ir pagrįstomis sąlygomis naudoti šiuos žemės sklypus pagal šios valstybės įstatymus.
73 straipsnis
Lėšų panaudojimas ir paskirstymas
Neviršydama pagal XII skyrių Asamblėjos skirtų lėšų, Taryba, įgyvendindama šio skyriaus tikslus, gali pasinaudoti bendromis Organizacijos lėšomis. Kad būtų padengtos šio skyriaus tikslams reikalingos pagrindinės išlaidos, Taryba jas paskirsto iš anksto suderintomis proporcijomis ir pagrįstam laikui toms Susitariančiosioms Valstybėms, kurios tam davė sutikimą ir kurių oro linijų bendrovės naudojasi nurodytomis oro navigacijos priemonėmis. Taryba taip pat gali paskirstyti valstybėms, davusioms tam sutikimą, padengti bet kokias būtinas apyvartines lėšas.
74 straipsnis
Techninė pagalba ir pajamų panaudojimas
Kai Taryba, Susitariančiosios Valstybės prašymu, suteikia avansą arba visas lėšas ar jų dalį skiria oro uostams arba kitoms priemonėms, jei ši valstybė sutinka, susitarime gali būti numatyta oro uostų ir kitų priemonių priežiūros ir naudojimo techninė pagalba, taip pat einamųjų šių oro uostų ir kitokių priemonių naudojimo išlaidų bei procentinių ir amortizacinių atskaitymų iš pajamų, gaunamų naudojant oro uostus ir kitokias priemones, apmokėjimo pagalba.
75 straipsnis
Tarybos žinioje esančių priemonių perdavimas
Susitariančioji Valstybė gali bet kada atsisakyti savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal 70 straipsnį, ir perimti savo žinion oro uostus bei kitas priemones, kurias Taryba suteikė jos teritorijoje pagal 71 ir 72 straipsnių nuostatas, išmokėjusi Tarybai sumą, kuri, pastarosios nuomone, esamomis aplinkybėmis yra pagrįsta. Jeigu valstybė manys, kad Tarybos nustatyta suma nėra pagrįsta, ji gali apskųsti jos sprendimą Asamblėjai, kuri gali patvirtinti arba pakeisti Tarybos sprendimą.
76 straipsnis
Lėšų grąžinimas
Lėšos, kurias Taryba gavo kaip atlyginimą pagal 75 straipsnį, taip pat gauti procentiniai ir amortizaciniai atskaitymai pagal 74 straipsnį, tuo atveju, jei pirminius įnašus padarė valstybės pagal 73 straipsnį, grąžinami toms valstybėms, kurioms buvo nustatyti pirminiai įnašai, proporcingai Tarybos nustatytiems jų įnašų dydžiams.
XVI SKYRIUS
BENDROS ORGANIZACIJOS IR BENDROSIOS PASLAUGOS
77 straipsnis
Galimos bendros organizacijos
Jokiomis šios Konvencijos nuostatomis nedraudžiama dviem arba daugiau Susitariančiųjų Valstybių įkurti bendras oro transporto organizacijas arba tarptautines agentūras, taip pat bendrai teikti oro susisiekimo paslaugas bet kuriais maršrutais ir bet kuriuose regionuose, tačiau tokioms organizacijoms arba agentūroms, taip pat bendrai teikiamoms paslaugoms taikomos visos šios Konvencijos nuostatos, įskaitant ir tas, kurios susijusios su susitarimų registravimu Taryboje. Taryba nustato šios Konvencijos nuostatų, susijusių su orlaivių nacionaline priklausomybe, taikymo tvarką orlaiviams, kuriuos naudoja tarptautinės agentūros.
78 straipsnis
Tarybos funkcija
79 straipsnis
Dalyvavimas bendrose organizacijose
IV DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
XVII SKYRIUS
KITOS AERONAUTIKOS SUTARTYS IR SUSITARIMAI
80 straipsnis
Paryžiaus ir Havanos konvencijos
Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja, įsigaliojus šiai Konvencijai, nedelsdama pranešti apie Oro navigacijos reguliavimo konvencijos, pasirašytos 1919 m. spalio 13 d. Paryžiuje, arba Komercinės aviacijos konvencijos, pasirašytos 1928 m. vasario 20 d. Havanoje, denonsavimą, jeigu ši valstybė yra kurios nors iš šių Konvencijų šalis. Susitariančiosioms Valstybėms ši Konvencija pakeičia minėtąsias Paryžiaus ir Havanos konvencijas.
81 straipsnis
Esamų susitarimų registravimas
Visi esami aeronautikos susitarimai, sudaryti Susitariančiosios Valstybės ir bet kurios kitos valstybės arba Susitariančiosios Valstybės oro linijų bendrovės ir bet kurios kitos valstybės ar bet kurios kitos valstybės oro linijų bendrovės, galiojantys šios Konvencijos įsigaliojimo dieną, turi būti nedelsiant įregistruoti Taryboje.
82 straipsnis
Nesuderinamų susitarimų panaikinimas
Susitariančiosios Valstybės pripažįsta, kad šia Konvencija panaikinami visi jų tarpusavio įsipareigojimai ir susitarimai, nesuderinami su jos nuostatomis, taip pat jos įsipareigoja neprisiimti tokių įsipareigojimų ir nesudaryti panašių susitarimų. Susitariančioji Valstybė, kuri, prieš įstodama į Organizaciją, prisiėmė kokius nors įsipareigojimus dėl nesusitariančiosios valstybės arba Susitariančiosios Valstybės ar nesusitariančiosios valstybės piliečio, nesuderinamus su šios Konvencijos nuostatomis, nedelsdama turi imtis priemonių šiems įsipareigojimams panaikinti. Jeigu bet kurios Susitariančiosios Valstybės oro linijų bendrovė prisiėmė tokius nesuderinamus įsipareigojimus, valstybė, kuriai priklauso ši oro linijų bendrovė, stengiasi padaryti viską, kad šie įsipareigojimai kuo skubiau būtų nutraukti, kiek tai teisėtai galima padaryti po šios Konvencijos įsigaliojimo.
XVIII SKYRIUS
GINČAI IR ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMAS
84 straipsnis
Ginčų sprendimas
Jeigu bet koks ginčas, kilęs tarp dviejų arba daugiau Susitariančiųjų Valstybių dėl šios Konvencijos ir jos priedų aiškinimo arba taikymo, negali būti išspręstas derybomis, bet kurios su ginču susijusios valstybės prašymu jį sprendžia Taryba. Nė vienas Tarybos narys, kaip kurios nors ginčo šalies atstovas, neturi teisės balsuoti Tarybai nagrinėjant šį ginčą. Kiekviena Susitariančioji Valstybė pagal 85 straipsnio nuostatas gali apskųsti Tarybos sprendimą ad hoc arbitražo teismui, sudarytam susitarus su kitomis ginčo šalimis, arba Nuolatiniam Tarptautinio Teisingumo Teismui. Apie visus skundus Taryba informuojama per šešiasdešimt dienų po to, kai buvo gautas pranešimas apie Tarybos sprendimą.
85 straipsnis
Arbitražo teismo procedūra
Jeigu kuri nors Susitariančioji Valstybė – ginčo, dėl kurio apskundžiamas Tarybos sprendimas, šalis – nepriėmė Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto ir jeigu Susitariančiosios Valstybės – ginčo šalys – negali susitarti dėl arbitražo teismo sudarymo, kiekviena Susitariančioji Valstybė, ginčo šalis, paskiria po vieną teisėją, o pastarieji išrenka trečiąjį teisėją – arbitražo teismo pirmininką. Jei kuri nors Susitariančioji Valstybė, ginčo šalis, per tris mėnesius nuo sprendimo apskundimo nepaskiria teisėjo, už ją teisėją paskiria Tarybos Prezidentas iš Tarybos turimo kvalifikuotų asmenų sąrašo. Jeigu per trisdešimt dienų teisėjai nesusitaria dėl trečiojo teisėjo – arbitražo teismo pirmininko, Tarybos Prezidentas paskiria jį iš šio sąrašo. Teisėjai ir trečiasis teisėjas – arbitražo teismo pirmininkas kartu sudaro arbitražo teismą. Bet kuris arbitražo teismas, sudarytas pagal šį arba ankstesnį straipsnį, nustato savo darbo tvarką ir sprendimus priima balsų dauguma, tačiau Taryba gali nustatyti procesinius klausimus tuo atveju, kai, jos manymu, yra pernelyg vilkinama.
86 straipsnis
Apeliacija
Jeigu Taryba nenusprendžia kitaip, visi Tarybos sprendimai dėl to, ar oro linijų bendrovė tarptautinį susisiekimą vykdo pagal šios Konvencijos nuostatas, lieka galioti tol, kol sprendimas neatšaukiamas apeliacine tvarka. Tarybos sprendimai kiekvienu kitu klausimu, jeigu jie apskųsti, pristabdomi, kol bus priimtas sprendimas. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo ir arbitražo teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi.
87 straipsnis
Sankcijos sprendimo nevykdančiai oro linijų bendrovei
XIX SKYRIUS
KARAS
89 straipsnis
Karas ir nepaprastoji padėtis
Karo atveju šios Konvencijos nuostatos nedaro įtakos bet kurios su karu susijusios Susitariančiosios Valstybės, tiek kariaujančios, tiek ir neutralios, veiksmų laisvei. Tas pats principas taikomas ir tuo atveju, jei kuri nors Susitariančioji Valstybė savo šalyje paskelbia nepaprastąją padėtį ir apie tai praneša Tarybai.
XX SKYRIUS
PRIEDAI
90 straipsnis
Priedų priėmimas ir pakeitimas
a) Tam tikslui, kad Taryboje būtų priimti 54 straipsnio l dalyje minimi priedai, sušauktame posėdyje reikia dviejų trečdalių Tarybos balsų; vėliau Taryba priedus pateikia kiekvienai Susitariančiajai Valstybei. Kiekvienas toks priedas arba jo pakeitimas įsigalioja per 3 mėnesius nuo jo perdavimo Susitariančiosioms Valstybėms arba pasibaigus ilgesniam laikui, kurį gali nustatyti Taryba, jeigu per šį laikotarpį dauguma Susitariančiųjų Valstybių nepraneša Tarybai apie savo nesutikimą.
XXI SKYRIUS
RATIFIKAVIMAS, PRISIJUNGIMAS, PAKEITIMAI IR DENONSAVIMAS
91 straipsnis
Konvencijos ratifikavimas
a) Šią Konvenciją turi ratifikuoti ją pasirašiusios valstybės. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyve. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė deponavimo datą praneša kiekvienai šią Konvenciją pasirašiusiai ir prie jos prisijungusiai valstybei.
b) Kai tik 26 valstybės ratifikuoja arba prisijungia prie šios Konvencijos, joms ji įsigalioja trisdešimtąją dieną po dvidešimt šeštojo dokumento deponavimo. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja šią Konvenciją vėliau, ji šiai valstybei įsigalioja trisdešimtąją dieną nuo jos ratifikavimo dokumentų deponavimo.
92 straipsnis
Prisijungimas prie Konvencijos
a) Prie šios Konvencijos gali prisijungti Jungtinių Tautų narės ir asocijuotos valstybės, taip pat valstybės, kurios išliko neutralios pasaulyje vykstant dabartiniam konfliktui.
93 straipsnis
Kitų valstybių priėmimas
Be 91 straipsnyje ir 92 straipsnio a dalyje minimų valstybių, jeigu pritaria kuri nors visuotinė tarptautinė organizacija, kurią pasaulio tautos įsteigė taikai išsaugoti, šioje Konvencijoje gali būti leidžiama dalyvauti ir kitoms valstybėms, jei tam pritaria Asamblėja keturių penktadalių balsų dauguma, taip pat jos nustatytomis sąlygomis; kiekvienu atveju būtinas kiekvienos valstybės, kurią šio karo metu užpuolė arba į kurią įsiveržė priėmimo siekianti valstybė, sutikimas.
94 straipsnis
Konvencijos pakeitimai
a) Kiekvienam siūlomam šios Konvencijos pakeitimui turi būti pritarta dviem trečdaliais Asamblėjos balsų, o šį pakeitimą ratifikavusioms valstybėms jis įsigalioja tada, kai jį ratifikuoja Asamblėjos nustatytas skaičius Susitariančiųjų Valstybių. Nustatytasis skaičius turi būti ne mažesnis kaip du trečdaliai bendro Susitariančiųjų Valstybių skaičiaus.
b) Jeigu, Asamblėjos manymu, pakeitimo pobūdis pateisina šią priemonę, ji savo rezoliucijoje, kurioje rekomenduojama priimti pakeitimą, gali numatyti, kad kiekviena valstybė, kuri neratifikuoja pakeitimo per nustatytą laiką po jo įsigaliojimo, nustoja būti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos nare ir Konvencijos šalimi.
95 straipsnis
Konvencijos denonsavimas
a) Kiekviena Susitariančioji Valstybė, praėjus trejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, gali pranešti apie jos denonsavimą, pateikdama pranešimą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri nedelsdama apie tai informuoja kiekvieną Susitariančiąją Valstybę.
XXII SKYRIUS
SĄVOKOS
96 straipsnis
Šioje Konvencijoje sąvokos:
a) „oro susisiekimas“ reiškia bet kurį orlaiviais vykdomą reguliarųjį oro susisiekimą visuomeninio keleivių, pašto arba krovinių vežimo tikslais.
b) „tarptautinis oro susisiekimas“ reiškia oro susisiekimą, vykdomą per oro erdvę, esančią daugiau kaip virš vienos valstybės teritorijos.
c) „oro linijų bendrovė“ reiškia kiekvieną oro transporto įmonę, siūlančią arba vykdančią tarptautinį oro susisiekimą.
KONVENCIJOS PASIRAŠYMAS
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys savo atitinkamų Vyriausybių vardu pasirašė šią Konvenciją prie jų parašų nurodytu laiku.
Sudaryta 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje anglų kalba. Tekstai anglų, ispanų ir prancūzų kalbomis yra autentiški ir pateikiami pasirašyti Vašingtone. Abu tekstai deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyve, o patvirtintus nuorašus ši Vyriausybė perduoda visų valstybių, kurios gali pasirašyti arba prisijungti prie šios Konvencijos, Vyriausybėms.