Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-868
2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 714
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV-S-323 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-868 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2016 m. įvyko 1046 eismo įvykiai (apie pusę iš jų įvyko pėsčiųjų perėjose), per kuriuos nukentėjo pėstieji, žuvo 77 pėstieji, 1039 pėstieji sužeisti. 2016 m. pėsčiųjų perėjose dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 37 eismo įvykiai, per kuriuos žuvo 1 eismo dalyvis, 36 eismo dalyviai sužeisti, dėl vairuotojų kaltės įvyko 351 eismo įvykis, per kuriuos žuvo 10 eismo dalyvių, 358 eismo dalyviai sužeisti. Pagrindinės eismo įvykių, kuriuos sukelia pėstieji pėsčiųjų perėjose, priežastys yra Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), 43 punkto, kad „vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais“, ir 44 punkto, kad „įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“, reikalavimų pažeidimai. Nagrinėjant eismo įvykių priežastis ir aplinkybes nenustatyta pasikartojančių atvejų, kai eismo įvykio tyrimo medžiagoje (eismo dalyvių, liudytojų parodymuose ir kt.) minima aplinkybė, kad eismo įvykis galėjo kilti dėl to, kad pėsčiasis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, tokių duomenų nepateikta ir Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, todėl Įstatymo projekte siūlomas naujas draudimas pėstiesiems negali būti pagrįstas eismo įvykių tyrimų analizės duomenimis.
2. Tam, kad pėstieji nesilaiko Kelių eismo taisyklių 43 ir 44 punktų reikalavimų ar netinkamai juos vykdo, įtakos turi įvairūs veiksmai, kurie atitraukia pėsčiųjų dėmesį nuo aplinkos stebėjimo ir trukdo tinkamai įvertinti eismo situaciją, atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį (pvz., kalbėjimas telefonu (naudojant laisvų rankų įrangą ar be jos), naudojimasis planšetiniu kompiuteriu, pokalbis su pašnekovu, muzikos, radijo klausymas, skaitymas, naršymas internete ir pan.). Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti draudimas susijęs tik su vienu iš daugelio veiksmų, vengtinų einant per važiuojamąją kelio dalį, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl pavojingu laikomas išskirtinai tik numatomo teisinio reguliavimo priemonėje nurodytas veiksmas.
3. Įstatymo projekte siūloma teisinio reguliavimo priemonė drausti pėstiesiems naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis pėsčiųjų perėjoje, jeigu jomis naudojamasi rankomis, neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, nes nedera su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios leidžia nesant pėsčiųjų perėjos į kitą važiuojamosios dalies pusę eiti per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją, o kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžia eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Pagal siūlomą teisinį reglamentavimą draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis einant į kitą važiuojamosios dalies pusę ne pėsčiųjų perėjoje negaliotų.
4. Siekiant teisinio reguliavimo proporcingumo, efektyvumo ir atsižvelgiant į Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos Kelių eismo taisyklėse, ateityje keičiant Kelių eismo taisykles bus įvertinta galimybė jas papildyti bendresne nuostata, kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, turėtų vengti naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat turėtų vengti bet kokių kitų veiksmų, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį.