Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2022 M. GRUODŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 1317 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. birželio 12 d. Nr. 470
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 11–17, 20–23 ir 25 punktais, 8 straipsniu, 9 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 20 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 26 straipsnio 10 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 46 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsniu, 51 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punktu ir 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:“.
1.2. Papildyti 6.19 ir 6.20 papunkčiais:
1.3. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašą:
1.3.1. Pakeisti 13 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių administracijos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai atlieka nuolatinę krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo stebėseną ir iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. savo interneto svetainėse privalo paskelbti, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo pateikti atitinkamos ministro valdymo srities ministerijos parengties pareigūnui informaciją apie praėjusiais metais:“.
1.3.2. Pakeisti 15 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„15. Ministrai, koordinuodami savivaldybių merų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją ministrams pavestose valdymo srityse, taip pat atsižvelgę į ministerijų parengties pareigūnų atliktą aprašo 13 punkte nustatyta tvarka paskelbtos ir gautos informacijos įvertinimą arba ministerijų parengties pareigūnų siūlymą:“.
1.3.3. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių merai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, atsižvelgdami į aprašo 13 punkte nurodytą informaciją, į krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo užtikrinimui įtaką turinčius veiksnius, kiekvienų kalendorinių metų I ketvirtį privalo peržiūrėti, prireikus patikslinti aprašo 7 ir 8 punktuose nurodytą informaciją ir ją paskelbti savo interneto svetainėse, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pateikti atitinkamos ministro valdymo srities ministerijos parengties pareigūnui.
Aprašo 7 ir 8 punktuose nurodyta informacija prireikus tikslinama, interneto svetainėse paskelbiama ir atitinkamos ministro valdymo srities ministerijos parengties pareigūnui pateikiama, kai Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis arba aprašo 14.1 ir 15.1 papunkčiuose nustatyta tvarka gaunami siūlymai dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos gerinimo.“
1.4. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Parengties pareigūnų funkcijoms ir valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo tvarkos aprašą:
1.4.1. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.4.2. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Metinis lėšų poreikio parengties pareigūno darbo užmokesčiui (PDU), kuris apima lėšų poreikį pareiginei algai ir papildomai darbo užmokesčio daliai, orientacinis dydis nustatomas taip:
6.1. parengties pareigūno (valstybės tarnautojo) pareiginės algos koeficiento standartinį dydį, apskaičiuojamą aprašo 7 punkte nustatyta tvarka, padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis), padauginus iš 12 mėnesių, padauginus iš 1,3 koeficiento, nustatančio papildomos darbo užmokesčio dalies dydį (priemokoms, priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą), ir padauginus iš 1,0 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, arba iš 0,5 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių, pagal šią formulę:
PDU = PKS x PBD x 12 x 1,3 x PES, kur:
PDU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;
PKS – parengties pareigūno pareiginės algos koeficiento standartinis dydis;
PBD – bazinis dydis;
12 – 12 mėnesių;
1,3 – koeficientas;
PES – koeficientas:
1,0 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, yra pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities
arba
0,5 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, yra pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių;
6.2. parengties pareigūno (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginės algos koeficiento standartinį dydį, apskaičiuojamą aprašo 8 punkte nustatyta tvarka, padauginus iš bazinio dydžio, padauginus iš 12 mėnesių, padauginus iš 1,3 koeficiento, nustatančio papildomos darbo užmokesčio dalies dydį (kintamajai daliai, jeigu tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta, priemokoms, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandį darbą, budėjimą), ir padauginus iš 1,0 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, arba iš 0,5 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių, pagal šią formulę:
PDU = PKS x PBD x 12 x 1,3 x PES, kur:
PDU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;
PKS – parengties pareigūno pareiginės algos koeficiento standartinis dydis;
PBD – bazinis dydis;
12 – 12 mėnesių;
1,3 – koeficientas;
PES – koeficientas:
1,0 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas yra pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities
arba
0,5 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas yra pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių.“
1.4.3 Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Parengties pareigūno (valstybės tarnautojo) pareiginės algos koeficiento standartinis dydis (PKS) apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytai pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą padauginus iš 1,5.“
1.4.4. Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Parengties pareigūno (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginės algos koeficiento standartinis dydis (PKS), apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytą pareigybės, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, minimalų pareiginės algos koeficientą padauginus iš 1,5.“
1.4.5. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Ministerijos, suderinusios su Nacionaliniu krizių valdymo centru parengties pareigūno (-ų) pareigybės (-ių) poreikį ministro valdymo srities valstybės institucijose ir įstaigose, kiekvienais kalendoriniais metais, ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., pagal aprašo 5–11 punktų nuostatas nustato lėšų poreikį ministerijos parengties pareigūno ir ministro valdymo srities valstybės institucijų ir įstaigų parengties pareigūno (-ų) funkcijoms atlikti ateinantiems 3 metams.“
1.4.6. Pakeisti 15.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.4.7. Pakeisti 15.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.4. lėšų poreikio aprašo 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytų pareigybių papildomai darbo užmokesčio daliai (priemokoms, priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą) ir jų pavadavimui orientacinis dydis nustatomas taikant 30 proc. koeficientą, skaičiuojamą nuo apskaičiuoto lėšų poreikio pareiginei algai;“.
1.4.8. Pakeisti 15.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.5. lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms (LDUF) metams kiekvienai valstybės tarnautojo, atliekančio civilinės saugos funkciją, pareigybei mažinamas per pusę, jeigu tai pareigybei pavesta funkcijų ne tik iš civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių;“.
1.4.9. Pakeisti 18.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„18.1. savivaldybės administracijoje patvirtintą civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, šių pareigybių aprašymus ir informaciją, ar šios pareigybės užimtos (jeigu ne, tai kada planuojama į jas paskirti asmenis). Jeigu šias pareigybes užimantiems valstybės tarnautojams pavesta ar numatoma pavesti funkcijų ne tik iš civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių, turi būti nurodomos šios funkcijos ir pateikiami dokumentai, susiję su šių funkcijų pavedimu;“.
1.5. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašą ir 4.2 papunktį išdėstyti taip:
„4.2. informacijos priėmimą iš aprašo 3 priede nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų, kurios, atsižvelgdamos į veiklos sritį ir gresiančios, susidariusios ar paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, susidariusios krizės pobūdį, kompetentingos reaguoti, kad būtų užkirstas ar sumažintas įvykio, ekstremaliojo įvykio, dėl kurių gali susidaryti valstybės lygio ekstremalioji situacija, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar krizės poveikis ir padariniai (toliau – atsakingosios institucijos), ir aprašo 3 priede nurodytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų (toliau – kiti informacijos teikėjai), kurie padeda atsakingajai institucijai likviduoti ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius, valdyti krizę, telkti turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius;“.
1.6. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų, kurie privalo kaupti jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones, sąrašą ir 2.8.2.1 papunktį išdėstyti taip:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
3. Nustatyti, kad kituose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, o nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 501 „Dėl Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“.