Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL Lietuvos RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2022 M. GRUODŽIO 29 D. NUTARIMO NR. 1317 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. birželio 12 d. Nr. 470
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 11–17, 20–23 ir 25 punktais, 8 straipsniu, 9 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 20 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 26 straipsnio 10 dalimi, 27 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 38 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 46 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsniu, 51 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antruoju skirsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 15 punktu ir 27 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:“.
1.2. Papildyti 6.19 ir 6.20 papunkčiais:
1.3. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašą:
1.3.1. Pakeisti 13 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių administracijos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai atlieka nuolatinę krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo stebėseną ir iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. savo interneto svetainėse privalo paskelbti, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo pateikti atitinkamos ministro valdymo srities ministerijos parengties pareigūnui informaciją apie praėjusiais metais:“.
1.3.2. Pakeisti 15 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„15. Ministrai, koordinuodami savivaldybių merų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vykdomą ekstremaliųjų situacijų prevenciją ministrams pavestose valdymo srityse, taip pat atsižvelgę į ministerijų parengties pareigūnų atliktą aprašo 13 punkte nustatyta tvarka paskelbtos ir gautos informacijos įvertinimą arba ministerijų parengties pareigūnų siūlymą:“.
1.3.3. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16. Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybių merai, kitos įstaigos ir ūkio subjektai, atsižvelgdami į aprašo 13 punkte nurodytą informaciją, į krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo užtikrinimui įtaką turinčius veiksnius, kiekvienų kalendorinių metų I ketvirtį privalo peržiūrėti, prireikus patikslinti aprašo 7 ir 8 punktuose nurodytą informaciją ir ją paskelbti savo interneto svetainėse, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pateikti atitinkamos ministro valdymo srities ministerijos parengties pareigūnui.
Aprašo 7 ir 8 punktuose nurodyta informacija prireikus tikslinama, interneto svetainėse paskelbiama ir atitinkamos ministro valdymo srities ministerijos parengties pareigūnui pateikiama, kai Vyriausybė skiria valstybines krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos užduotis arba aprašo 14.1 ir 15.1 papunkčiuose nustatyta tvarka gaunami siūlymai dėl krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos gerinimo.“
1.4. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Parengties pareigūnų funkcijoms ir valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) civilinės saugos funkcijai atlikti reikalingų valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo tvarkos aprašą:
1.4.1. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
1.4.2. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Metinis lėšų poreikio parengties pareigūno darbo užmokesčiui (PDU), kuris apima lėšų poreikį pareiginei algai ir papildomai darbo užmokesčio daliai, orientacinis dydis nustatomas taip:
6.1. parengties pareigūno (valstybės tarnautojo) pareiginės algos koeficiento standartinį dydį, apskaičiuojamą aprašo 7 punkte nustatyta tvarka, padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis), padauginus iš 12 mėnesių, padauginus iš 1,3 koeficiento, nustatančio papildomos darbo užmokesčio dalies dydį (priemokoms, priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą), ir padauginus iš 1,0 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, arba iš 0,5 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių, pagal šią formulę:
PDU = PKS x PBD x 12 x 1,3 x PES, kur:
PDU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;
PKS – parengties pareigūno pareiginės algos koeficiento standartinis dydis;
PBD – bazinis dydis;
12 – 12 mėnesių;
1,3 – koeficientas;
PES – koeficientas:
1,0 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, yra pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities
arba
0,5 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, yra pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių;
6.2. parengties pareigūno (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginės algos koeficiento standartinį dydį, apskaičiuojamą aprašo 8 punkte nustatyta tvarka, padauginus iš bazinio dydžio, padauginus iš 12 mėnesių, padauginus iš 1,3 koeficiento, nustatančio papildomos darbo užmokesčio dalies dydį (kintamajai daliai, jeigu tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta, priemokoms, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandį darbą, budėjimą), ir padauginus iš 1,0 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, arba iš 0,5 koeficiento, jeigu parengties pareigūnui pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių, pagal šią formulę:
PDU = PKS x PBD x 12 x 1,3 x PES, kur:
PDU – metinis lėšų poreikis parengties pareigūno darbo užmokesčiui;
PKS – parengties pareigūno pareiginės algos koeficiento standartinis dydis;
PBD – bazinis dydis;
12 – 12 mėnesių;
1,3 – koeficientas;
PES – koeficientas:
1,0 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas yra pavesta funkcijų tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities
arba
0,5 – jeigu pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas yra pavesta funkcijų ne tik iš krizių valdymo ir civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių.“
1.4.3 Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Parengties pareigūno (valstybės tarnautojo) pareiginės algos koeficiento standartinis dydis (PKS) apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytai pareigybei, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą padauginus iš 1,5.“
1.4.4. Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Parengties pareigūno (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareiginės algos koeficiento standartinis dydis (PKS), apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytą pareigybės, į kurią paskirtas arba bus skiriamas parengties pareigūnas, minimalų pareiginės algos koeficientą padauginus iš 1,5.“
1.4.5. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Ministerijos, suderinusios su Nacionaliniu krizių valdymo centru parengties pareigūno (-ų) pareigybės (-ių) poreikį ministro valdymo srities valstybės institucijose ir įstaigose, kiekvienais kalendoriniais metais, ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., pagal aprašo 5–11 punktų nuostatas nustato lėšų poreikį ministerijos parengties pareigūno ir ministro valdymo srities valstybės institucijų ir įstaigų parengties pareigūno (-ų) funkcijoms atlikti ateinantiems 3 metams.“
1.4.6. Pakeisti 15.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.4.7. Pakeisti 15.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.4. lėšų poreikio aprašo 15.1 ir 15.2 papunkčiuose nurodytų pareigybių papildomai darbo užmokesčio daliai (priemokoms, priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, mokėjimui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą) ir jų pavadavimui orientacinis dydis nustatomas taikant 30 proc. koeficientą, skaičiuojamą nuo apskaičiuoto lėšų poreikio pareiginei algai;“.
1.4.8. Pakeisti 15.5 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.5. lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir draudėjo socialinio draudimo įmokoms (LDUF) metams kiekvienai valstybės tarnautojo, atliekančio civilinės saugos funkciją, pareigybei mažinamas per pusę, jeigu tai pareigybei pavesta funkcijų ne tik iš civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių;“.
1.4.9. Pakeisti 18.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„18.1. savivaldybės administracijoje patvirtintą civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, šių pareigybių aprašymus ir informaciją, ar šios pareigybės užimtos (jeigu ne, tai kada planuojama į jas paskirti asmenis). Jeigu šias pareigybes užimantiems valstybės tarnautojams pavesta ar numatoma pavesti funkcijų ne tik iš civilinės saugos srities, bet ir iš kitų darbo sričių, turi būti nurodomos šios funkcijos ir pateikiami dokumentai, susiję su šių funkcijų pavedimu;“.
1.5. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Pranešimo ir keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, ypatingą įvykį, ekstremaliąją situaciją ar krizę tvarkos aprašą ir 4.2 papunktį išdėstyti taip:
„4.2. informacijos priėmimą iš aprašo 3 priede nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų, kurios, atsižvelgdamos į veiklos sritį ir gresiančios, susidariusios ar paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, susidariusios krizės pobūdį, kompetentingos reaguoti, kad būtų užkirstas ar sumažintas įvykio, ekstremaliojo įvykio, dėl kurių gali susidaryti valstybės lygio ekstremalioji situacija, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar krizės poveikis ir padariniai (toliau – atsakingosios institucijos), ir aprašo 3 priede nurodytų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų (toliau – kiti informacijos teikėjai), kurie padeda atsakingajai institucijai likviduoti ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius, valdyti krizę, telkti turimus materialinius ir žmogiškuosius išteklius;“.
1.6. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų, kurie privalo kaupti jų nepertraukiamos veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones, sąrašą ir 2.8.2.1 papunktį išdėstyti taip:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
3. Nustatyti, kad kituose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, o nuoroda į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 501 „Dėl Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reiškia nuorodą į Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu
Nr. 1317
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 470
redakcija)
CIVILINĖS SAUGOS TARPTAUTINĖS PAGALBOS PRAŠYMO, PRIĖMIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato civilinės saugos tarptautinės pagalbos (toliau – pagalba) prašymo, priėmimo ir teikimo tvarką.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 7 straipsnio 25 punktu ir 51 straipsnio 3 dalimi.
II SKYRIUS
PAGALBOS PRAŠYMAS
4. Pagalbos prašymą užsienio valstybėms, tarptautinėms institucijoms ar organizacijoms, kai pasirengti gresiančioms valstybės lygio ekstremaliosioms situacijoms (toliau – ekstremalioji situacija) ar likviduoti susidariusias ekstremaliąsias situacijas, pašalinti jų padarinius nepakanka Lietuvos Respublikos materialinių išteklių ir (ar) civilinės saugos pajėgų, karinių vienetų arba jų neturima, gali inicijuoti:
4.1. Lietuvos Respublikos valstybės institucija ar įstaiga, Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ar tarptautiniu susitarimu (toliau kartu – tarptautinė sutartis) paskirta įgaliotąja institucija pagalbos prašymų ir sprendimų suteikti pagalbą klausimais (toliau – įgaliotosios institucijos);
5. Įgaliotosios institucijos:
5.1. vadovaudamosi atitinkamų tarptautinių sutarčių nuostatomis, priima sprendimą dėl pagalbos prašymo ir pateikia pagalbos prašymus užsienio valstybėms, tarptautinėms institucijoms ar organizacijoms;
5.2. nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aprašo 5.1 papunktyje nurodyto pagalbos prašymo pateikimo užsienio valstybėms, tarptautinėms institucijoms ar organizacijoms dienos, pateikia aprašo 10 punkte nurodytą informaciją Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas).
6. Pagalbos prašymą inicijuojantis aprašo 4.2 papunktyje nurodytas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas informaciją apie pagalbos poreikį pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir ministrui, kuriam pavestoje valdymo srityje gresia ar susidarė ekstremalioji situacija. Pagalbos prašymą inicijuojantis aprašo 4.2 papunktyje nurodytas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kuriuo yra paskirtas Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas, informaciją apie pagalbos poreikį pateikia tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir ministrams, kuriems pavestose valdymo srityse gresia ar susidarė ekstremalioji situacija.
Aprašo 4.3 papunktyje nurodytas ministras informaciją apie pagalbos poreikį pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.
Pagalbos prašymą inicijuojančios aprašo 4.4 papunktyje nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos informaciją apie pagalbos poreikį pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir ministrui, kuriam pavestoje valdymo srityje gresia ar susidarė ekstremalioji situacija.
7. Nacionalinis krizių valdymo centras nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aprašo 6 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos, ją įvertina ir teikia ministrui, kuriam pavestoje valdymo srityje gresia ar susidarė ekstremalioji situacija, informaciją apie savo pritarimą arba nepritarimą dėl pagalbos prašymo pagrįstumo.
8. Ministro, gavusio aprašo 7 punkte nurodytą informaciją apie pritarimą dėl pagalbos prašymo pagrįstumo, vadovaujama ministerija arba šio ministro pavedimu jam pavestoje valdymo srityje veikianti valstybės institucija ar įstaiga parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl pagalbos prašymo. Šis projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės darbo reglamentas), nustatyta tvarka pateikiamas Vyriausybei.
9. Vyriausybės nutarimu dėl pagalbos prašymo:
9.1. paskiriama už pagalbos prašymo parengimą ir pagalbos priėmimą atsakinga valstybės institucija ar įstaiga;
9.2. pavedama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pateikti pagalbos prašymą užsienio valstybių pagalbos teikimą ir priėmimą koordinuojantiems centrams ir (ar) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įsteigtam Europos Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui (ERCC), Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Euroatlantinio reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui (EADRCC), Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (UN OCHA) (toliau kartu – tarptautinės pagalbos koordinavimo centrai); pavedama kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pateikti pagalbos prašymą kitų tarptautinių organizacijų koordinavimo centrams, su kuriais šios valstybės institucijos ir įstaigos bendradarbiauja;
9.3. pavedama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai papildomai išplatinti pagalbos prašymą diplomatiniais kanalais Vyriausybės nutarime dėl pagalbos prašymo nurodytiems subjektams, kuriems teikiamas pagalbos prašymas;
10. Jeigu nėra užsienio valstybių, tarptautinių institucijų ar organizacijų nustatytų pagalbos prašymo formų, užsienio valstybėms, tarptautinėms institucijoms ar organizacijoms pateiktame pagalbos prašyme turi būti nurodyta ši informacija:
10.1. kur gresia ekstremalioji situacija, kur ir kada susidarė ekstremalioji situacija, kokio ji pobūdžio, kiek nukentėjo gyventojų, kokio ploto teritorija paveikta ir (ar) kokio ploto teritorijai gresia pavojus, kokia prognozuojama gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos eiga;
10.4. kada tikimasi sulaukti pagalbos, per kuriuos pasienio kontrolės punktus rekomenduojama gabenti pagalbą;
10.7. pagal pagalbos prašymą gautos pagalbos priėmimą koordinuojančio Nacionalinio krizių valdymo centro kontaktiniai duomenys;
11. Atsižvelgusi į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos eigą ir užsienio valstybių, tarptautinių institucijų ar organizacijų teikiamą pagalbą, už pagalbos priėmimą atsakinga valstybės institucija ar įstaiga, suderinusi su Nacionaliniu krizių valdymo centru, gali patikslinti tarptautinės pagalbos koordinavimo centrams, kitų tarptautinių organizacijų koordinavimo centrams pateiktą pagalbos prašymą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagalbos prašymo patikslinimo dienos, pateikia jį tarptautinės pagalbos koordinavimo centrams, o kitos valstybės institucijos ir įstaigos nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagalbos prašymo patikslinimo dienos, pateikia jį kitų tarptautinių organizacijų koordinavimo centrams, su kuriais šios valstybės institucijos ir įstaigos bendradarbiauja. Užsienio reikalų ministerija šiame punkte nustatyta tvarka patikslintą pagalbos prašymą nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagalbos prašymo patikslinimo dienos, papildomai išplatina diplomatiniais kanalais Vyriausybės nutarime dėl pagalbos prašymo nurodytiems subjektams, kuriems buvo pateiktas pagalbos prašymas.
III SKYRIUS
PAGALBOS PRIĖMIMAS
12. Pagal pagalbos prašymus gautos pagalbos priėmimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras.
13. Nacionalinis krizių valdymo centras:
13.1. už pagalbos priėmimą atsakingos valstybės institucijos ar įstaigos prašymu padeda organizuoti pagalbos pasitikimo vietų, kurių tikslas rinkti informaciją apie pagalbos atvykimą, konsultuoti pagalbą gabenančius asmenis, užsienio valstybių, tarptautinių institucijų ar organizacijų ekspertus ir pagalbos teikimo komandas gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos eigos, gyventojų saugumo užtikrinimo ir gautos pagalbos paskirstymo klausimais (toliau – pagalbos pasitikimo vietos), įkūrimą;
13.2. gavęs aprašo 14.5 papunktyje nurodytą siūlymą, priima sprendimus dėl gautos pagalbos paskirstymo;
14. Už pagalbos priėmimą atsakinga valstybės institucija ar įstaiga:
14.2. organizuoja užsienio valstybių, tarptautinių institucijų ar organizacijų atsiųstų ekspertų ir pagalbos teikimo komandų poreikių tenkinimą;
14.3. organizuoja užsienio valstybių, tarptautinių institucijų ar organizacijų atsiųstų pagalbos teikimo komandų radijo ryšio kanalų ar dažnių naudojimo tvarkos nustatymą;
14.4. prireikus teikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui prašymą padėti organizuoti pagalbos pasitikimo vietų įkūrimą;
15. Užsienio valstybių ekspertai ir pagalbos teikimo komandų personalas vyksta bei užsienio valstybių technika, įranga ir pagalbai skirtos medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos vadovaujantis Užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų ar jų specialistų, vykstančių atlikti gelbėjimo darbus, vykimo ir technikos, įrangos bei pagalbai skirtų medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo įgyvendinimo“.
16. Pagalbos priėmimo metu elektroninių ryšių ištekliai užsienio valstybių ekspertams ir pagalbos teikimo komandoms teikiami vadovaujantis 1998 m. birželio 18 d. Tamperės konvencija dėl telekomunikacijų išteklių teikimo didelių nelaimių padariniams švelninti ir pagalbos operacijoms.
17. Pagalbos prašymą inicijavęs subjektas kaupia ir apibendrina informaciją apie gautą pagalbą ir jos panaudojimą. Pagalbos prašymą inicijavęs subjektas pateikia informaciją apie gautą pagalbą Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pagalbos gavimo dienos, o informaciją apie pagalbos panaudojimą – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pagalbos panaudojimo dienos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bendradarbiaudamas su pagalbos prašymą inicijavusiu subjektu, pagalbą teikiančioms užsienio valstybėms, tarptautinėms institucijoms ar organizacijoms ir Užsienio reikalų ministerijai ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius arba tokiu periodiškumu, kokį nustatė pagalba suteikusi užsienio valstybė, tarptautinė institucija ar organizacija, teikia informaciją apie gautą pagalbą ir jos panaudojimą.
IV SKYRIUS
PAGALBOS TEIKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGALBOS TEIKIMĄ KOORDINUOJANTYS, SPRENDIMUS INICIJUOJANTYS IR PRIIMANTYS SUBJEKTAI
18. Pagalbos teikimas inicijuojamas, kai kitos užsienio valstybės pagalbos prašymas gaunamas:
19. Pagalba teikiama Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAGALBOS TEIKIMAS ĮGALIOTŲJŲ INSTITUCIJŲ SPRENDIMU
22. Aprašo 18.1 papunktyje nurodytu atveju įgaliotosios institucijos sprendimą dėl pagalbos teikimo priima ir pagalbą teikia vadovaudamosi tarptautinėmis sutartimis.
23. Įgaliotosios institucijos, pagal poreikį bendradarbiaudamos tarpusavyje ir (ar) su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagalbos prašymo gavimo dienos, pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie gautą pagalbos prašymą, pagalbos teikimo tikslingumą, galimybes ir apimtis, taip pat apie įgaliotųjų institucijų priimtus sprendimus dėl pagalbos teikimo, jeigu tokie sprendimai yra priimti.
24. Įgaliotosios institucijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų suteiktos pagalbos priėmimo pagalbos prašančioje užsienio valstybėje ar kitoje šios valstybės nurodytoje pagalbos pristatymo vietoje dienos raštu praneša Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Užsienio reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui apie jų suteiktą pagalbą, pagalbos teikimo pagrindą, pagalbą priėmusį subjektą, piniginę pagalbos išraišką ir kitą, jų manymu, svarbią informaciją.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAGALBOS TEIKIMAS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMU
25. Vyriausybė sprendimą dėl pagalbos teikimo priima, kai pagalbos prašymas gautas aprašo 18.2–18.4 papunkčiuose nurodytais būdais, yra gautas aprašo 29 punkte nurodytas užsienio valstybės sutikimas ir nėra aprašo 36 ir 41 punktuose nurodytų aplinkybių, kai pagalba teikiama ministrų ar kitų valstybės institucijų ir įstaigų sprendimu.
26. Aprašo 18.2 papunktyje nurodytu atveju Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, aprašo 18.3 ir 18.4 papunkčiuose nurodytais atvejais kitos valstybės institucijos ir įstaigos, pagal poreikį bendradarbiaudamos tarpusavyje ir (ar) su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagalbos prašymo gavimo dienos, pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie gautą pagalbos prašymą, pagalbos teikimo tikslingumą, galimybes ir apimtis.
27. Užsienio reikalų ministerija apie pagalbos prašymą, gautą aprašo 18.4 papunktyje nurodytu būdu, nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagalbos prašymo gavimo dienos, praneša Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, ministrui, kurio pavestoje valdymo srityje veikia pagalbą galinti suteikti valstybės institucija ir įstaiga ar aprašo 36 punkte nurodyta pagalbos teikimo komanda, kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.
28. Nacionalinis krizių valdymo centras ir Užsienio reikalų ministerija nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aprašo 26 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos, apsvarsto šią informaciją ir teikia apie gautą pagalbos prašymą informavusiam subjektui informaciją apie savo pritarimą ar nepritarimą dėl pagalbos teikimo. Gavus iš Nacionalinio krizių valdymo centro ir (ar) Užsienio reikalų ministerijos informaciją apie jų nepritarimą dėl pagalbos teikimo, pagalba neteikiama. Gavęs iš Nacionalinio krizių valdymo centro ir Užsienio reikalų ministerijos informaciją apie jų pritarimą dėl pagalbos teikimo, apie gautą pagalbos prašymą informavęs subjektas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos, kreipiasi į pagalbos prašiusią užsienio valstybę ir suderina su ja galimos teikti reikiamos pagalbos poreikius ir apimtis:
28.1. jeigu pagalbos prašymas gautas aprašo 18.2 papunktyje nurodytu būdu – galimos teikti reikiamos pagalbos poreikius ir apimtis su pagalbos prašiusia užsienio valstybe suderina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas aprašo 18.2 papunktyje nurodytu būdu;
28.2. jeigu pagalbos prašymas gautas aprašo 18.3 ir 18.4 papunkčiuose nurodytais būdais – galimos teikti reikiamos pagalbos poreikius ir apimtis su pagalbos prašiusia užsienio valstybe suderina pagalbos prašymą gavusios kitos valstybės institucijos ir įstaigos tuo pačiu būdu, kuriuo pagalbos prašymas buvo gautas.
29. Gavę užsienio valstybės sutikimą priimti aprašo 28 punkte nustatyta tvarka suderintų poreikių ir apimčių pagalbą, aprašo 28.1 ir 28.2 papunkčiuose nurodyti subjektai nedelsdami, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šio užsienio valstybės sutikimo gavimo, apie tai informuoja Nacionalinį krizių valdymo centrą, kuris organizuoja Vyriausybės nutarimo dėl pagalbos teikimo projekto rengimą aprašo 30 punkte nustatyta tvarka.
30. Aprašo 29 punkto pagrindu gavus Nacionalinio krizių valdymo centro prašymą, ministro, kuriam pavestoje valdymo srityje veikia pagalbą galinti suteikti valstybės institucija ir įstaiga, vadovaujama ministerija arba šio ministro pavedimu jam pavestoje valdymo srityje veikianti valstybės institucija ar įstaiga parengia Vyriausybės nutarimo dėl pagalbos teikimo projektą. Šį projektą Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka Vyriausybei teikia ministras, kuriam pavestoje valdymo srityje parengtas Vyriausybės nutarimo dėl pagalbos teikimo projektas.
31. Vyriausybės nutarime dėl pagalbos teikimo:
31.1. jeigu pagalba teikiama siunčiant pagalbos teikimo komandą, išskyrus aprašo 36 punkte nustatytą atvejį, ar ekspertus, nustatoma:
31.1.1. iš kokių valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ar veiklos vykdytojų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, sudaryta pagalbos teikimo komanda, arba nustatoma, kokie ekspertai siunčiami;
31.1.2. kuriai valstybės institucijai ar įstaigai ir į kurią pagalbos prašančią užsienio valstybę ar kitą šios valstybės nurodytą pagalbos pristatymo vietą pavedama nugabenti pagalbos teikimo komandą;
31.2. jeigu pagalba teikiama siunčiant pagalbos priemones, nustatoma:
31.2.1. kiek pagalbos priemonių siuntų siunčiama ir iš kokių šaltinių skiriamos pagalbos priemonės, iš kokių pagalbos priemonių jos sudarytos, nurodant konkrečių pagalbos priemonių kiekius ir bendrą vertę;
32. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl pagalbos teikimo, pagalbos gabenimą į pagalbos prašančią užsienio valstybę ar kitą šios valstybės nurodytą pagalbos pristatymo vietą organizuoja Vyriausybės nutarimu dėl pagalbos teikimo paskirta už pagalbos teikimą atsakinga valstybės institucija ar įstaiga arba kita šiuo nutarimu paskirta valstybės institucija ar įstaiga.
33. Už pagalbos teikimą atsakinga valstybės institucija ar įstaiga nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės nutarimo dėl pagalbos teikimo įsigaliojimo dienos, praneša pagalbos prašančiai užsienio valstybei apie pagalbos teikimą (būdus, apimtis, terminus ir kita).
34. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl pagalbos teikimo, pagalba gabenama į pagalbos prašančią užsienio valstybę ar kitą šios valstybės nurodytą pagalbos pristatymo vietą tik gavus pagalbos prašančios užsienio valstybės sutikimą pristatyti (atgabenti) aprašo 28 ir 29 punktuose nustatyta tvarka suderintų poreikių ir apimčių pagalbą.
35. Pagalbą teikiančios ar atsakingos už pagalbos teikimą valstybės institucijos ar įstaigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų suteiktos pagalbos priėmimo pagalbos prašančioje užsienio valstybėje ar kitoje šios valstybės nurodytoje pagalbos pristatymo vietoje dienos raštu praneša Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Užsienio reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui apie jų suteiktą pagalbą, pagalbos teikimo pagrindą, pagalbą priėmusį subjektą, piniginę pagalbos išraišką ir kitą, jų manymu, svarbią informaciją.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PAGALBOS TEIKIMAS MINISTRŲ SPRENDIMU
36. Ministras sprendimą dėl pagalbos teikimo priima, kai pagalbos prašymas ministerijoje tiesiogiai ar iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų gautas aprašo 18.2–18.4 papunkčiuose nurodytais būdais, ministrui pavestoje valdymo srityje veikia pagalbą galinti suteikti pagalbos teikimo komanda, kuri yra sudaryta ir sertifikuota vadovaujantis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka arba tarptautiniais teisės aktais ir kuri yra pasirengusi per nustatytą laiką nuo pagalbos prašymo gavimo reaguoti į šį prašymą, ministras yra gavęs Nacionalinio krizių valdymo centro ir Užsienio reikalų ministerijos pritarimą dėl pagalbos teikimo išsiunčiant šiame punkte nurodytą pagalbos teikimo komandą (nurodytam pritarimui gauti aprašo 26 ir 28 punktų nuostatos netaikomos) ir ministras ar jo įgaliotas asmuo su užsienio valstybe yra suderinęs reikiamos pagalbos apimtį (nurodytam suderinimui aprašo 26 ir 28 punktuose nustatyta derinimo tvarka netaikoma).
37. Esant skubiam pagalbos teikimo poreikiui, aprašo 36 punkte nurodyta pagalbos teikimo komanda gali būti išsiųsta ministrui priėmus žodinį sprendimą dėl pagalbos teikimo, kuris ministro įsakymu turi būti įformintas per 3 darbo dienas nuo žodinio sprendimo dėl pagalbos teikimo priėmimo dienos.
38. Įsigaliojus ministro priimtam sprendimui dėl pagalbos teikimo, pagalbos teikimo komandos išsiuntimą į pagalbos prašančią užsienio valstybę ar kitą šios valstybės nurodytą vietą organizuoja šį sprendimą priėmęs ministras ar jo įgaliotas asmuo.
39. Ministras ar jo įgaliotas asmuo nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo ministro priimto sprendimo dėl pagalbos teikimo įsigaliojimo dienos, praneša pagalbos prašančiai užsienio valstybei apie pagalbos teikimo komandos išsiuntimą (šios komandos sudėtį, atvykimo terminus ir kitą, jų manymu, svarbią informaciją).
40. Ministras ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pagalbos teikimo komandos priėmimo pagalbos prašančioje užsienio valstybėje ar kitoje šios valstybės nurodytoje vietoje dienos raštu praneša Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Užsienio reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui apie suteiktą pagalbą, pagalbos teikimo pagrindą, pagalbą priėmusį subjektą, piniginę pagalbos išraišką ir kitą, jų manymu, svarbią informaciją.
PENKTASIS SKIRSNIS
PAGALBOS TEIKIMAS KITŲ VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SPRENDIMU
41. Pagal kompetenciją kitos valstybės institucijos ir įstaigos (toliau – kita valstybės institucija ir įstaiga) sprendimą dėl pagalbos teikimo priima, kai aprašo 18.4 papunktyje nurodytu būdu užsienio valstybė pagalbos prašo tiesiogiai kreipdamasi į kitą valstybės instituciją ar įstaigą, kita valstybės institucija ar įstaiga gali suteikti prašomą pagalbą, aprašo 26 ir 28 punktuose nustatyta tvarka yra suderinusi pagalbos teikimą su Nacionaliniu krizių valdymo centru ir Užsienio reikalų ministerija ir yra gavusi aprašo 44 punkte nurodytą užsienio valstybės sutikimą.
42. Kai aprašo 18.4 papunktyje nurodytu būdu užsienio valstybė pagalbos prašo tiesiogiai kreipdamasi į kitą valstybės instituciją ar įstaigą, kita valstybės institucija ar įstaiga, pagal poreikį bendradarbiaudama su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis, nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pagalbos prašymo gavimo dienos, pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui ir Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie gautą pagalbos prašymą, pagalbos teikimo tikslingumą, galimybes ir apimtis.
43. Nacionalinis krizių valdymo centras ir Užsienio reikalų ministerija nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aprašo 42 punkte nurodytos informacijos gavimo dienos, apsvarsto šią informaciją ir teikia kitai valstybės institucijai ir įstaigai informaciją apie savo pritarimą ar nepritarimą dėl pagalbos teikimo. Gavus iš Nacionalinio krizių valdymo centro ir (ar) Užsienio reikalų ministerijos informaciją apie jų nepritarimą dėl pagalbos teikimo, pagalba neteikiama. Gavusi iš Nacionalinio krizių valdymo centro ir Užsienio reikalų ministerijos informaciją apie jų pritarimą dėl pagalbos teikimo, kita valstybės institucija ir įstaiga nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos, kreipiasi į pagalbos prašiusią užsienio valstybę ir suderina su ja galimos teikti ir reikiamos pagalbos poreikius ir apimtis tuo pačiu būdu, kuriuo pagalbos prašymas buvo gautas.
44. Gavusi užsienio valstybės sutikimą priimti aprašo 43 punkte nustatyta tvarka suderintų poreikių ir apimčių pagalbą, kita valstybės institucija ir įstaiga nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio užsienio valstybės sutikimo gavimo dienos, priima sprendimą dėl pagalbos teikimo.
45. Įsigaliojus kitos valstybės institucijos ir įstaigos priimtam sprendimui dėl pagalbos teikimo, pagalbos gabenimą į pagalbos prašančią užsienio valstybę ar kitą šios valstybės nurodytą pagalbos pristatymo vietą organizuoja šį sprendimą priėmusi kita valstybės institucija ir įstaiga.
46. Kita valstybės institucija ir įstaiga nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų priimto sprendimo dėl pagalbos teikimo įsigaliojimo dienos, praneša pagalbos prašančiai užsienio valstybei apie pagalbos teikimą (būdus, apimtis, terminus ir kita).
47. Įsigaliojus kitos valstybės institucijos ir įstaigos priimtam sprendimui dėl pagalbos teikimo, pagalba gabenama į pagalbos prašančią užsienio valstybę ar kitą šios valstybės nurodytą pagalbos pristatymo vietą tik gavus pagalbos prašančios užsienio valstybės sutikimą pristatyti (atgabenti) aprašo 43 ir 44 punktuose nustatyta tvarka suderintų poreikių ir apimčių pagalbą.
48. Įgaliotosios institucijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų suteiktos pagalbos priėmimo pagalbos prašančioje užsienio valstybėje ar kitoje šios valstybės nurodytoje pagalbos pristatymo vietoje dienos raštu praneša Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Užsienio reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui apie jų suteiktą pagalbą, pagalbos teikimo pagrindą, pagalbą priėmusį subjektą, piniginę pagalbos išraišką ir kitą, jų manymu, svarbią informaciją.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gavęs atitinkamą informaciją iš įgaliotųjų institucijų ir (ar) Nacionalinio krizių valdymo centro apie užsienio valstybei planuojamą teikti ir teikiamą pagalbą, praneša apie tai Europos Komisijai per Europos Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centro (ERCC) Bendrą ekstremalių situacijų ryšių ir informacijos sistemą, jeigu dėl pagalbos buvo kreiptasi per šią sistemą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2024 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 470
redakcija)
KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS PRATYBŲ ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja krizių valdymo ir civilinės saugos pratybų (toliau kartu – pratybos) rūšis, lygius, lygmenis, tipus ir organizavimą.
2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 16 punktu ir 26 straipsnio 10 dalimi.
II SKYRIUS
PRATYBŲ RŪŠYS, LYGIAI, LYGMENYS IR TIPAI
4. Organizuojamos šios pratybos:
4.1. tarptautinio lygio krizių valdymo pratybos – skirtos patikrinti ir tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą koordinuoti veiksmus su užsienio valstybių partneriais ir valdyti tarptautinio masto krizes, galinčias kelti grėsmę ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybių, nacionalinio saugumo interesams ar atliekant gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, taip pat veikti tarptautinio masto karinių ir hibridinių grėsmių metu;
4.2. valstybės lygio krizių valdymo pratybos – skirtos patikrinti ir tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų sąveikumą ir jų pasirengimą valdyti krizes, galinčias kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar atliekant gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, taip pat veikti nacionalinio masto karinių ir hibridinių grėsmių metu;
4.3. tarptautinio lygio civilinės saugos pratybos – skirtos patikrinti ir tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą priimti, teikti civilinės saugos tarptautinę pagalbą, reaguoti į kitoje užsienio valstybėje susidariusią ekstremaliąją situaciją, padėti ją likviduoti, šalinti jos padarinius;
4.4. valstybės lygio civilinės saugos pratybos – skirtos patikrinti ir tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų sąveikumą ir jų pasirengimą likviduoti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius;
4.5. savivaldybės lygio civilinės saugos pratybos – skirtos patikrinti ir tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą likviduoti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinti jos padarinius;
4.6. ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų civilinės saugos pratybos – skirtos patikrinti ir tobulinti ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams, ekstremaliosioms situacijoms, karinėms ir (ar) hibridinėms grėsmėms jų veiklos srityse;
4.7. ūkio subjektų, kitų įstaigų ir veiklos vykdytojų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, civilinės saugos pratybos – skirtos patikrinti ir tobulinti ūkio subjektų, kitų įstaigų ir veiklos vykdytojų pasirengimą įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams ir ekstremaliosioms situacijoms jų veiklos srityse.
5. Krizių valdymo pratybos pagal krizių valdymo lygmenis skirstomos į:
5.1. strateginio valdymo lygmens krizių valdymo pratybas, kurių metu tikrinamas strateginių sprendimų dėl krizės valdymo priėmimas ir (ar) krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytų procedūrų taikymas;
5.2. operacinio valdymo lygmens krizių valdymo pratybas, kurių metu tikrinamas krizės valdymo priemonių planavimas, šių priemonių įgyvendinimo koordinavimas ir kontroliavimas ir (ar) valstybinių krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų ir (ar) ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų veiksmingumas;
5.3. taktinio valdymo lygmens krizių valdymo pratybas, kurių metu tikrinamas ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimas vykdyti valstybiniuose krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose jų kompetencijai priskirtas priemones, ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytas priemones, taip pat ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtas valstybines reagavimo į krizes ir jų padarinių šalinimo užduotis.
6. Pratybų tipai yra šie:
6.1. stalo pratybos, kurios vyksta diskusijų forma ir yra skirtos aptarti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą pratybų aprašyme numatytu vienu ar daugiau aspektų, nurodytų Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje, taip pat galimus tarpusavio veiksmus ir (ar) tobulinti krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytų procedūrų taikymą;
6.2. funkcinės pratybos, skirtos patikrinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą atlikti pratybų aprašyme jiems numatytą vieną ar daugiau funkcijų ir (ar) procedūrų, mokyti atlikti šias funkcijas ir (ar) procedūras arba tobulinti jų atlikimą;
6.3. kompleksinės pratybos, skirtos patikrinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą atlikti krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatytas funkcijas ir (ar) procedūras valdant pratybų aprašyme numatytą krizę, likviduojant pratybų aprašyme numatytą ekstremaliąją situaciją ir (ar) šalinant jos padarinius, taip pat krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų tarpusavio sąveiką.
III SKYRIUS
KRIZIŲ VALDYMO PRATYBŲ ORGANIZAVIMAS
7. Krizių valdymo pratybų organizavimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
7.3. krizių valdymo pratybos pradedamos organizuoti nuosekliai nuo stalo iki kompleksinių krizių valdymo pratybų, nuo taktinio valdymo lygmens iki strateginio valdymo lygmens krizių valdymo pratybų;
7.4. į kiekvienų krizių valdymo pratybų scenarijų turi būti įtrauktas elementas, skirtas patikrinti ir tobulinti pasirengimą teikti pagalbą asmenims su negalia, nelydimiems nepilnamečiams, naminiams gyvūnams arba asmenims su naminiais gyvūnais, taip pat elementas, susijęs su hibridinėmis grėsmėmis;
7.5. ne rečiau kaip kartą per vienų metų laikotarpį organizuojamos krizių valdymo pratybos, skirtos patikrinti ir tobulinti savanorių, tarptautinių humanitarinių organizacijų ar nevyriausybinių organizacijų, su kuriais vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi yra sudarytos pagalbos sutartys, pajėgų narių pasirengimą atlikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus darbus ir funkcijas;
8. Vyriausybės kancleris ar jo įgaliotas asmuo tvirtina krizių valdymo pratybų aprašymą, kuriame turi būti nustatytas krizių valdymo pratybų pavadinimas, scenarijus, tikslai, lygis, valdymo lygmuo, tipas, dalyviai ir vykdymo data.
9. Nacionalinis krizių valdymo centras kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki krizių valdymo pratybų vykdymo dienos, pateikia krizių valdymo pratybų dalyviams informaciją apie krizių valdymo pratybų pavadinimą, tikslus, lygį, valdymo lygmenį, tipą, scenarijų, dalyvius ir vykdymo datą.
10. Nacionalinis krizių valdymo centras per 15 darbo dienų nuo krizių valdymo pratybų vykdymo pabaigos parengia ir krizių valdymo pratybų dalyviams pateikia derinti krizių valdymo pratybų ataskaitos projektą, kuriame:
10.2. įvertinami krizių valdymo pratybų rezultatai ir krizių valdymo pratybų dalyvių pasirengimas, nurodytas aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose;
11. Krizių valdymo pratybų dalyviai per 10 darbo dienų nuo krizių valdymo pratybų ataskaitos projekto gavimo dienos pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto. Jeigu per šį terminą krizių valdymo pratybų dalyviai nepateikia pastabų ir pasiūlymų dėl krizių valdymo pratybų ataskaitos projekto, laikoma, kad jie šiam projektui pritaria. Nacionalinis krizių valdymo centras, įvertinęs krizių valdymo pratybų dalyvių pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir pagal jas atitinkamai patikslinęs krizių valdymo pratybų ataskaitą, per 5 darbo dienas nuo krizių valdymo pratybų ataskaitos patikslinimo dienos pateikia šią ataskaitą:
11.3. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai – tarptautinio lygio krizių valdymo pratybų atveju;
12. Krizių valdymo pratybų dalyviai per 30 kalendorinių dienų nuo krizių valdymo pratybų ataskaitos gavimo dienos pagal kompetenciją (veiklos sritį) nustato priemones, skirtas aprašo 10.3 papunktyje nurodytiems siūlymams įgyvendinti, šių priemonių įgyvendinimo terminą ir už jų įgyvendinimą atsakingą subjektą ir pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui informaciją apie nustatytas priemones, skirtas aprašo 10.3 papunktyje nurodytiems siūlymams įgyvendinti, šių priemonių įgyvendinimo terminą ir už jų įgyvendinimą atsakingą subjektą.
IV SKYRIUS
CIVILINĖS SAUGOS PRATYBŲ ORGANIZAVIMAS
13. Tarptautinio lygio civilinės saugos pratybas organizuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos kartu su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis.
14. Valstybės lygio civilinės saugos pratybos organizuojamos vadovaujantis vidaus reikalų ministro tvirtinamu valstybės lygio civilinės saugos pratybų planu, kuriame turi būti nustatytas valstybės lygio civilinės saugos pratybų pavadinimas, valstybės lygio civilinės saugos pratybas organizuojančios valstybės institucijos ir įstaigos, valstybės lygio civilinės saugos pratybų periodiškumas ir tipas.
Civilinės saugos pratybos organizuojamos atsižvelgiant į šiuo Vyriausybės nutarimu tvirtinamo Krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka valstybės institucijų ir įstaigų vadovų nustatytas krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones, veiklas ir (arba) projektus, ūkio subjektų, kitų įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų ir savivaldybių merų nustatytas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones, veiklas ir (arba) projektus.
15. Civilinės saugos pratybų, išskyrus tarptautinio lygio civilinės saugos pratybas, organizavimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
15.3. civilinės saugos pratybos turi būti pradedamos organizuoti nuosekliai nuo stalo iki kompleksinių civilinės saugos pratybų;
15.4. į kiekvienų civilinės saugos pratybų scenarijų turi būti įtrauktas elementas, susijęs su hibridinėmis grėsmėmis, o į civilinės saugos pratybų, susijusių su gyventojų apsauga, evakavimu, paieškos, gelbėjimo ar neatidėliotinais darbais, scenarijų turi būti įtrauktas elementas, skirtas patikrinti ir tobulinti pasirengimą teikti pagalbą asmenims su negalia, nelydimiems nepilnamečiams, naminiams gyvūnams arba asmenims su naminiais gyvūnais;
15.5. ne rečiau kaip kartą per vienų metų laikotarpį organizuojamos civilinės saugos pratybos, skirtos patikrinti ir tobulinti savanorių, tarptautinių humanitarinių organizacijų ar nevyriausybinių organizacijų, su kuriais vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi yra sudarytos pagalbos sutartys, pajėgų narių pasirengimą atlikti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus darbus ir funkcijas;
15.6. ne rečiau kaip kartą per 3 metų laikotarpį organizuojamos civilinės saugos pratybos, skirtos patikrinti ir tobulinti ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų pasirengimą veikti karinių ir (ar) hibridinių grėsmių metu (šis reikalavimas taikomas organizuojant aprašo 4.6 papunktyje nurodytas civilinės saugos pratybas).
16. Tarptautinio lygio civilinės saugos pratybas ar valstybės lygio civilinės saugos pratybas organizuojančios valstybės institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina tarptautinio lygio civilinės saugos pratybų ar valstybės lygio civilinės saugos pratybų aprašymą, kuriame turi būti nustatytas šių pratybų pavadinimas, scenarijus, tikslai, tipas, dalyviai, vadovas, vertintojas (-ai), vykdymo data ir aprašo 20 punkte nurodyti stebėtojai (jeigu tokie kviečiami).
17. Aprašo 4.5–4.7 papunkčiuose nurodytas civilinės saugos pratybas organizuojančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina civilinės saugos pratybų aprašymą, kuriame turi būti nustatytas civilinės saugos pratybų pavadinimas, scenarijus, tikslai, tipas, dalyviai, vadovas, vertintojas (-ai), vykdymo data ir aprašo 20 punkte nurodyti stebėtojai (jeigu tokie kviečiami).
18. Aprašo 16 ir 17 punktuose nurodytų civilinės saugos pratybų vadovas vadovauja pasirengimui civilinės saugos pratyboms, jų eigai, vertinimui ir ataskaitos parengimui. Civilinės saugos pratybų vadovu ir aprašo 16 ir 17 punktuose nurodytu vertintoju gali būti civilinės saugos pratybas organizuojančio subjekto ir (ar) šiose pratybose dalyvausiančių subjektų atstovai, taip pat kiti patirties ir žinių civilinės saugos srityje turintys asmenys.
19. Civilinės saugos pratybas organizuojantis subjektas kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki civilinės saugos pratybų vykdymo dienos, pateikia civilinės saugos pratybų dalyviams informaciją apie civilinės saugos pratybų pavadinimą, tikslus, tipą, dalyvius, vadovą, vertintoją (-us), vykdymo datą ir aprašo 20 punkte nurodytus stebėtojus.
20. Civilinės saugos pratybas organizuojančių subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys turi teisę į civilinės saugos pratybas pakviesti krizių valdymo ir civilinės saugos subjektų atstovus, kitus patirties ir žinių civilinės saugos srityje turinčius asmenis, savanorius, tarptautinių humanitarinių organizacijų ar nevyriausybinių organizacijų atstovus (suderinus su šiais atstovais ir asmenimis), taip pat užsienio valstybių bendradarbiaujančių institucijų atstovus, kurie stebėtų civilinės saugos pratybų vykdymo eigą, tačiau nedalyvautų vykdant šias pratybas ir neatliktų jų vertinimo.
21. Civilinės saugos pratybos organizuojamos ir vertinamos vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytomis rekomendacijomis.
22. Civilinės saugos pratybas organizuojančių subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys per 15 darbo dienų nuo civilinės saugos pratybų vykdymo pabaigos parengia ir civilinės saugos pratybų dalyviams pateikia derinti civilinės saugos pratybų ataskaitos projektą, kuriame:
22.2. įvertinami civilinės saugos pratybų rezultatai ir civilinės saugos pratybų dalyvių pasirengimas, nurodytas aprašo 4.3–4.7 papunkčiuose;
23. Civilinės saugos pratybų dalyviai per 10 darbo dienų nuo civilinės saugos pratybų ataskaitos projekto gavimo dienos pateikia civilinės saugos pratybų ataskaitos projektą pateikusiam subjektui pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto. Jeigu per šį terminą civilinės saugos pratybų dalyviai nepateikia pastabų ir pasiūlymų dėl civilinės saugos pratybų ataskaitos projekto, laikoma, kad jie šiam projektui pritaria. Civilinės saugos pratybas organizuojančių subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys, įvertinę civilinės saugos pratybų dalyvių pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir pagal jas atitinkamai patikslinę civilinės saugos pratybų ataskaitą, per 5 darbo dienas nuo civilinės saugos pratybų ataskaitos patikslinimo dienos pateikia šią ataskaitą:
23.2. Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – aprašo 4.3 ir 4.4 papunkčiuose nurodytų civilinės saugos pratybų ataskaitą;
23.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui – aprašo 4.5 ir 4.6 papunkčiuose nurodytų civilinės saugos pratybų ataskaitą;
23.4. ūkio subjekto, kitos įstaigos, veiklos vykdytojo steigėjui arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančiam subjektui, taip pat savivaldybės, kurios teritorijoje veikia ūkio subjektas, kita įstaiga ar veiklos vykdytojas, administracijos direktoriui – aprašo 4.7 papunktyje nurodytų civilinės saugos pratybų ataskaitą.
24. Civilinės saugos pratybų dalyviai per 30 kalendorinių dienų nuo civilinės saugos pratybų ataskaitos gavimo dienos pagal kompetenciją (veiklos sritį) nustato priemones, skirtas aprašo 22.3 papunktyje nurodytiems siūlymams įgyvendinti, šių priemonių įgyvendinimo terminą ir už jų įgyvendinimą atsakingą subjektą ir pateikia civilinės saugos pratybų ataskaitą pateikusiam subjektui informaciją apie nustatytas priemones, skirtas aprašo 22.3 papunktyje nurodytiems siūlymams įgyvendinti, šių priemonių įgyvendinimo terminą ir už jų įgyvendinimą atsakingą subjektą.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25. Krizių valdymo pratybų dalyviai per 20 darbo dienų nuo aprašo 12 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo termino pabaigos pateikia Nacionaliniam krizių valdymo centrui informaciją apie šių priemonių įgyvendinimą arba pagrindimą dėl jų neįgyvendinimo ir pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo.
Civilinės saugos pratybų dalyviai per 20 darbo dienų nuo aprašo 24 punkte nurodytų priemonių įgyvendinimo termino pabaigos pateikia civilinės saugos pratybų ataskaitą pateikusiam subjektui informaciją apie šių priemonių įgyvendinimą arba pagrindimą dėl jų neįgyvendinimo ir pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo.
26. Krizių valdymo ir civilinės saugos pratybos finansuojamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų asignavimų, ūkio subjekto, kitos įstaigos ir veiklos vykdytojo lėšų. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai išlaidas krizių valdymo ir civilinės saugos pratyboms numato metinėje išlaidų sąmatoje.
27. Pratybas organizuojantys subjektai gali dalintis gerąja pratybų organizavimo praktika savo interneto svetainėse, o esant galimybei – ir visuomenės informavimo priemonėse skelbdami jų rengtus pratybų aprašymus, ataskaitas, informaciją apie aprašo 12 ir 24 punktuose nurodytas priemones arba kitą su šiame punkte nurodyta praktika susijusią informaciją.