LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL INDIVIDUALIŲ ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE GALIMYBIŲ SKYRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2015 m. sausio 23 d. Nr. 3D-38

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi ir 171 straipsniu,

t v i r t i n u Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisykles (pridedama).

 

 

 

Žemės ūkio ministrė                                                                            Virginija Baltraitienė


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38

 

individualių ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE galimybių SKYRIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių, išreikštų didžiausiu galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu (toliau – kvotos), skyrimo ūkio subjektams tvarką.

2. Šiose taisyklėse vartojama sąvoka Baltijos jūros priekrantės žvejybos zona – Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos, kurioje vykdoma priekrantės žvejyba.

3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (toliau – Žuvininkystės įstatymas).

 

II. ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO KOMISIJA

 

4. Kvotas skiria ir kitus su kvotomis susijusius klausimus sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – Komisija), kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba).

5. Komisiją sudaro nuo šešių iki aštuonių narių iš Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento (ne mažiau kaip du) darbuotojų ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojų (ne daugiau kaip du darbuotojai iš to paties struktūrinio padalinio). Jei visi Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, įtrauktus į Žvejojančių Baltijos jūroje laivų sąrašą, valdantys ūkio subjektai per 3 darbo dienas nuo Žuvininkystės tarnybos kreipimosi dėl žvejojančių Baltijos jūroje ūkio subjektų atstovo į Komisiją skyrimo raštu deleguoja vieną narį į Komisiją, šis atstovas taip pat skiriamas Komisijos nariu.

6. Komisijos nariai skiriami penkeriems metams. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

7. Komisija privalo nešališkai, objektyviai, nediskriminaciniais pagrindais, laikydamasi nustatytų terminų išnagrinėti ūkio subjektų pateiktus dokumentus bei priimti sprendimą dėl kvotų skyrimo.

8. Visi Komisijos sprendimai įforminami Komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka ir terminais. Informacija apie ūkio subjektams suteiktas kvotas ir nepaskirstytą kvotos likutį skelbiama Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo.

9. Komisijos narys (valstybės institucijos atstovas) nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo Komisijos sprendimų priėmimo procedūroje, jeigu:

9.1. su bent vienu ūkio subjektu ar jo įgaliotu asmeniu, pateikusiu prašymą gauti kvotą, yra susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių Komisijos sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;

9.2. tarp jo ir ūkio subjekto ar jo įgalioto asmens, pateikusio prašymą gauti kvotą, yra Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiami tarnybiniai santykiai;

9.3. kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

10. Sprendimą dėl Komisijos nario nušalinimo nuo dalyvavimo Komisijos sprendimų priėmimo procedūroje priima Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba atsižvelgdamas į Komisijos nario prašymą.

11. Komisijos nariai privalo saugoti ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti konfidencialią informaciją, kuri jiems tampa žinoma dalyvaujant Komisijos darbe. Komisijos nariai Komisijos darbe gali dalyvauti pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą.

 

III. TEISĖ GAUTI IR NAUDOTI ŽVEJYBOS KVOTAS

 

12. Teisę gauti kvotas turi ūkio subjektai, teisėtais pagrindais valdantys į Žvejojančių Baltijos jūroje laivų sąrašą įtrauktą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą. Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje bendrai naudoti pagal Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 7 dalį skirtą kvotą turi teisę ūkio subjektai, teisėtais pagrindais valdantys į Žvejojančių Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje laivų sąrašą įtrauktą Lietuvos Respublikos žvejybos laivą.

13. Teisę gauti menkių žvejybos Baltijos jūroje kvotą turi ūkio subjektai, valdantys Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, atitinkantį 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiančio reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1), 10 straipsnio nuostatas.

14. Skirtų kvotų ūkio subjektas negali naudoti, jei yra bent viena iš šių sąlygų:

14.1. jeigu jis neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos – kol atlygins žalą;

14.2. jeigu jis teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą – kol pateiks duomenis;

14.3. sustabdžius jo žvejybos veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – kol pasibaigs žvejybos sustabdymo laikotarpis.

 

IV. ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO PRINCIPAI

 

15. Kvotos ūkio subjektams skiriamos ne ilgesniam laikotarpiui nei iki kalendorinių metų pabaigos.

16. Jei ūkio subjektas paskirtos žvejybos kvotos ar jos dalies neketina naudoti (ji per didelė, per maža, tos rūšies žuvų nežvejoja, kt.), jis turi teisę atsisakyti paskirtos žvejybos kvotos ar jos dalies, apie tai raštu informuodamas Žuvininkystės tarnybą.

17. Pirmuoju etapu ūkio subjektui skiriama kvota – dalis Lietuvos Respublikai skirtos kvotos, kuri apskaičiuojama pagal Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Pirmuoju etapu gali būti paskirstyta ne didesnė kaip Lietuvos Respublikai skirtos kvotos dalis, gauta iš Lietuvos Respublikai skirtos kvotos, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 7 dalimi, atėmus bendrajam naudojimui skiriamas priekrantės žvejybos galimybes ir paliekant antruoju etapu paskirstyti ne mažiau kaip 5 procentus Lietuvos Respublikai skirtos kvotos.

18. Antruoju etapu aukciono būdu skirstoma likusi nepaskirstyta pirmuoju etapu Lietuvos Respublikai skirtos kvotos dalis.

19. Pradinė aukciono būdu paskirstomos kvotos kaina už toną sudaro 1 procentą nuo praėjusių vienerių kalendorinių metų atitinkamos rūšies žuvų vidutinės pirminio pardavimo kainos. Jei žuvys parduodamos apdorotos ar perdirbtos, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1).

20. Pradines aukciono būdu paskirstomų kvotų kainas ne vėliau kaip 5 darbo dienos iki šių taisyklių 29 punkte nustatyto pranešimo paskelbimo dienos patvirtina Žuvininkystės tarnyba.

21. Jei ūkio subjektas buvo viršijęs kvotą, kitais ir, jei nepakanka, vėlesniais metais ūkio subjektui pirmuoju etapu ir, jei nepakanka, antruoju etapu skiriama kvota Komisijos sprendimu mažinama:

21.1. viršijus iki 5 procentų – tiek, kiek žvejybos kvota buvo viršyta;

21.2. viršijus nuo 5 iki 10 procentų – 1,1 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

21.3. viršijus nuo 10 iki 20 procentų – 1,2 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

21.4. viršijus nuo 20 iki 40 procentų – 1,4 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

21.5. viršijus nuo 40 iki 50 procentų – 1,8 karto daugiau, nei viršyta žvejybos kvota;

21.6. viršijus daugiau kaip 50 procentų – 2 kartus daugiau, nei viršyta žvejybos kvota.

 

V. ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMAS PIRMUOJU ETAPU

 

22. Europos Sąjungos Tarybai priėmus ir paskelbus teisės aktą, kuriuo nustatomos ir valstybėms narėms paskirstomos žvejybos Baltijos jūroje kvotos, arba gavus žvejybos kvotų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Žuvininkystės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o kvotų skyrimo 2015 metams atveju ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šių taisyklių įsigaliojimo, elektroniniu paštu informuoja versline žvejyba Baltijos jūroje užsiimančius ūkio subjektus atstovaujančias asociacijas ir paskelbia savo interneto tinklalapyje www.zuv.lt pranešimą, kuriame nurodoma:

22.1. Lietuvos Respublikai skirtų kvotų dydžiai pagal žuvų rūšis ir žvejybos zonas, taip pat didžiausia galima paskirstyti pirmuoju etapu kiekvienos rūšies žuvų Lietuvos Respublikai skirtos kvotos dalis;

22.2. ūkio subjektų prašymų gauti žvejybos kvotas ir kitų dokumentų pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos nuo šio pranešimo paskelbimo dienos;

22.3. Komisijos posėdžio, kuriame bus skirstomos kvotos, vieta ir laikas. Komisijos posėdis turi būti surengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taisyklių 22.2 papunktyje nurodytų prašymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaigos;

22.4. adresas, kuriuo reikia pateikti prašymus gauti kvotas ir kitus dokumentus, bei telefonas pasiteirauti;

22.5. kvotų skyrimo sąlygos.

23. Ūkio subjektai, turintys teisę ir pageidaujantys gauti kvotas, ne vėliau kaip per taisyklių 22.2 papunktyje nurodytame pranešime nustatytą terminą, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą pateikia:

23.1. prašymą, kuriame nurodo:

23.1.1. norimų gauti rūšių žuvų kvotų dydžius;

23.1.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us);

23.1.3. pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

23.1.4. informaciją apie naudojamus selektyvius žvejybos įrankius ir (ar) mažiau teršiančius aplinką bei sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus, jei ūkio subjektas pageidauja pritaikyti Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą kriterijų;

23.2. laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as), jei laivas (-ai) nuomojamas (-i).

24. Pagal taisyklių 23 punktą gauti dokumentai registruojami Žuvininkystės tarnyboje. Jei prašyme pateikta ne visa ar klaidinga informacija, Žuvininkystės tarnyba ne vėliau kaip per 1 darbo dieną informuoja apie tai ūkio subjektą ir paprašo pateikti patikslintą prašymą.

25. Taisyklių 23 ar 24 punkte nurodyti dokumentai, gauti pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, nesvarstomi ir ūkio subjektai apie tai informuojami raštu.

26. Žuvininkystės tarnyba ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pagal kompetenciją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki Komisijos posėdžio pateikia Komisijai informaciją apie ūkio subjektų žuvų ištekliams padarytos žalos neatlyginimą, duomenų apie žvejybą nepateikimą, žvejybos veiklos dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sustabdymą. Žuvininkystės tarnyba apie Komisijos posėdžio laiką informuoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas pranešimas, nurodytas taisyklių 22 punkte.

27. Pirmuoju etapu Komisija, vadovaudamasi Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, apskaičiuoja kiekvieno ūkio subjekto istorinę dalį, įvertina kiekvienam ūkio subjektui taikytinus Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdama į vieno ūkio subjekto turimos tam tikros žuvų rūšies kvotos dydžiui taikomą apribojimą, nustatytą Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje, apskaičiuoja kiekvienam ūkio subjektui, pateikusiam šių taisyklių 23 punkte nurodytus dokumentus, skirtinos Lietuvos Respublikos kvotos dalį pagal šią formulę:

 čia: k – ūkio subjektui skirtina Lietuvos Respublikos kvotos dalis procentais;

s1, s2, s3 – atitinkamai per 1, 2 ir 3 pasirinktus metus ūkio subjekto sugautas tos rūšies žuvų kiekis, t;

K1, K2, K3 – atitinkamai per 1, 2 ir 3 pasirinktus metus Lietuvos Respublikai skirta tos rūšies žuvų kvota, t;

p1, p2, p3 – atitinkamai per 1, 2 ir 3 pasirinktus metus Lietuvos Respublikos teritorijoje ūkio subjekto parduotų tos rūšies žuvų kiekis, t;

0,05(s.įr.) – pridedama, jei pripažįstama, kad ūkio subjektas pasirinktus 3 metus naudojo selektyvius žvejybos įrankius ar žvejojo tausojančiu gamtines buveines būdu;

0,05(t.l.) – pridedama, jei pripažįstama, kad ūkio subjektas valdo mažiau teršiantį ir sunaudojantį mažiau energijos Lietuvos Respublikos žvejybos laivą;

ps – sunkių pažeidimų, padarytų per pasirinktus 3 metus, skaičius;

pp – verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurie nebuvo pripažinti sunkiais, padarytų per pasirinktus 3 metus, skaičius.

28. Jei pagal šių taisyklių 27 punktą apskaičiuotų ūkio subjektams skirtinų Lietuvos Respublikos kvotos dalių suma viršija šių taisyklių 17 punkte nustatytą didžiausią galimą pirmuoju etapu paskirstyti Lietuvos Respublikai skirtų kvotų dalį, kiekvienam ūkio subjektui skiriama Lietuvos Respublikos kvotos dalis proporcingai sumažinama. Skiriama tokia pat menkių kvotos dalis žvejybai tiek Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos 25–32 pakvadračių ES vandenyse (rytinių menkių), tiek 22–24 pakvadračių ES vandenyse (vakarinių menkių). Apie galutinį kvotos dydį Komisija informuoja ūkio subjektus Komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Apskaičiuotas kvotos dydis apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tonomis.

 

VI. PASKELBIMO APIE ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMĄ ANTRUOJU ETAPU IR DOKUMENTŲ PATEIKIMO TVARKA

 

29. Žemės ūkio ministerijos pavedimu Žuvininkystės tarnyba elektroniniu paštu informuoja versline žvejyba Baltijos jūroje užsiimantiems ūkio subjektams atstovaujančias asociacijas ir paskelbia savo interneto tinklalapyje www.zuv.lt pranešimą, kuriame nurodoma:

29.1. antruoju etapu skirstoma Lietuvos Respublikai skirtų kvotų dalis pagal žuvų rūšis ir žvejybos zonas;

29.2. ūkio subjektų prašymų gauti žvejybos kvotas ir kitų dokumentų pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 5 darbo dienos nuo taisyklių 29 punkte nurodyto pranešimo paskelbimo dienos;

29.3. Komisijos posėdžio, kuriame bus skirstomos kvotos aukciono būdu, vieta ir laikas. Komisijos posėdis turi būti surengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo taisyklių 29.2 papunktyje nurodytų prašymų ir kitų dokumentų pateikimo termino pabaigos;

29.4. adresas, kuriuo reikia pateikti prašymus gauti kvotas ir kitus dokumentus, bei telefonas pasiteirauti;

29.5. kvotų skyrimo aukciono būdu sąlygos.

30. Ūkio subjektai, turintys teisę ir pageidaujantys gauti kvotas, ne vėliau kaip per taisyklių 29.2 papunktyje nurodytame pranešime nustatytą terminą, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą pateikia:

30.1. prašymą, kuriame nurodo:

30.1.1. norimų gauti rūšių žuvų kvotų dydžius;

30.1.2. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us);

30.2. laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as), jei laivas (-ai) nuomojamas (-i);

30.3. lėšų, kurias ūkio subjektas pervedė iki taisyklių 29.2 papunktyje nurodyto dokumentų pateikimo termino, pervedimo į Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonės atsiskaitomąją sąskaitą įrodymo dokumento kopiją (toliau – aukciono dalyvio užstatas).

31. Pagal taisyklių 30 punktą gauti dokumentai registruojami Žuvininkystės tarnyboje.

32. Taisyklių 30 punkte nurodyti dokumentai, gauti pasibaigus dokumentų pateikimo terminui, nesvarstomi ir ūkio subjektai apie tai informuojami raštu.

33. Žuvininkystės tarnyba ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pagal kompetenciją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki Komisijos posėdžio pateikia Komisijai informaciją apie ūkio subjektų žuvų ištekliams padarytos žalos neatlyginimą, duomenų apie žvejybą nepateikimą, žvejybos veiklos dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų sustabdymą. Žuvininkystės tarnyba apie Komisijos posėdžio laiką informuoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas pranešimas, nurodytas taisyklių 29 punkte.

 

VII. ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMAS ANTRUOJU ETAPU

 

34. Antruoju etapu aukciono būdu skirstant kvotas gali dalyvauti ūkio subjektai, atitinkantys visas šias sąlygas (toliau – aukciono dalyviai):

34.1. pateiktas aukciono dalyvio užstatas;

34.2. pirmuoju etapu skirta kvota yra mažesnė negu 40 proc. visos Lietuvos Respublikai nustatytos žvejybos kvotos.

35. Aukciono dalyviui gali būti skiriama kvota, už kurią apskaičiuota mokėtina suma ne didesnė negu aukciono dalyvio užstatas, padaugintas iš 10.

36. Komisijos pirmininkas paskelbia aukciono dalyvius ir kiekvieno iš jų didžiausias galimas įsigyti kvotas, atsižvelgiant į prašyme pageidautus kvotų dydžius, pateiktą aukciono dalyvio užstatą ir vieno ūkio subjekto turimos tam tikros žuvų rūšies kvotos dydžiui taikomą apribojimą, nustatytą Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje.

37. Aukciono dalyviai turi teisę sumažinti prašomą įsigyti aukciono būdu kvotos dalį. Komisija paskelbia galutinius aukciono dalyvių prašomų galimų suteikti kvotų dydžius.

38. Jei prašomų aukciono dalyviams galimų suteikti kvotų suma neviršija skirstomos Lietuvos Respublikai skirtų kvotų dalies, aukciono dalyviams skiriamos prašomos galimos suteikti kvotos, už kurias turi būti sumokėta pagal taisyklių 18 punkte nustatytą pradinę kainą apskaičiuota suma.

39. Jei aukciono dalyviams kvotų neužtenka, organizuojamas aukcionas.

40. Komisijos pirmininkas paskelbia ne mažiau kaip 10 procentų didesnę negu pradinė kvotų kainą. Kiekvienas aukciono dalyvis pateikia norimą už naują kainą įsigyti kvotos dydį, kuris negali būti didesnis negu pagal taisyklių 37 punktą paskelbtas kvotos dydis.

41. Komisija įvertina, ar kiekvieno iš aukciono dalyvių prašomos už naują kainą kvotos atitinka taisyklių 35 punkte nustatytą apribojimą. Jei tam tikram ūkio subjektui šis apribojimas yra viršijamas, perskaičiuojama tam aukciono dalyviui didžiausia galima suteikti kvota.

42. Jei aukciono dalyvių prašomų ir pagal taisyklių 41 punktą įvertintų kvotų suma neviršija skirstomos kvotos, aukciono dalyviams skiriamos prašomos kvotos, už kurias turi būti sumokėta pagal taisyklių 40 punktą paskelbtą kainą apskaičiuota suma. Jei aukciono dalyviams kvotų neužtenka, tęsiamas aukcionas, kiekvieną kartą palaipsniui didinant kvotos kainą.

43. Siekiant panaudoti Lietuvos Respublikai skirtas kvotas, jei lieka nepaskirstyta aukciono būdu Lietuvos Respublikai skirtų kvotų dalis ir yra nors vienas ūkio subjektas, kuris negalėjo dalyvauti aukcione skirstant kvotas, nes neatitiko šių taisyklių 34.2 papunktyje nustatytos sąlygos, bet yra pateikęs prašymą gauti papildomą kvotą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinio kvotų skirstymo dienos paskelbiamas papildomas aukcionas, kuriame gali dalyvauti ir ūkio subjektai, neatitinkantys šių taisyklių 34.2 papunktyje nustatytos sąlygos.

44. Likusi nepaskirstyta Lietuvos Respublikai skirtos kvotos dalis, pagal šių taisyklių 46 punktą anuliuotų kvotų bei ūkio subjektų atsisakytų kvotų bendras dydis skelbiamas Žuvininkystės tarnybos interneto tinklalapyje www.zuv.lt. Jei gaunamas bent vienas ūkio subjekto prašymas paskirstyti šią kvotą arba Žuvininkystės tarnybos iniciatyva, ji paskirstoma taisyklių VI–VII skyriuose numatyta tvarka organizuojant papildomą kvotų skyrimo aukcioną.

 

VIII. LĖŠŲ UŽ AUKCIONE ĮSIGYTĄ KVOTĄ SUMOKĖJIMO TVARKA IR KVOTOS ANULIAVIMAS

 

45. Įsigijęs kvotą aukcione ūkio subjektas per 30 dienų nuo aukciono už ją (įskaitant aukciono dalyvio užstatą) turi sumokėti pervesdamas lėšas į Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonės atsiskaitomąją sąskaitą.

46. Kvota anuliuojama, Žuvininkystės tarnybai raštu įspėjus apie tai ūkio subjektą ne mažiau kaip prieš tris darbo dienas:

46.1. jei ūkio subjektas nesumoka šių taisyklių 45 punkte nustatytu terminu už kvotą ar už jos dalį, anuliuojama aukciono būdu įsigyta kvota ar jos dalis, už kurią nebuvo sumokėta;

46.2. panaikinus visų laivų, kuriais ūkio subjektui buvo leista naudoti tą kvotą, Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimus;

46.3. jei ūkio subjektas nepanaudoja daugiau kaip 60 procentų skirtos kvotos ilgiau negu 9 mėnesius nuo metų pradžios. Tokiu atveju anuliuojama kvotos dalis apskaičiuojama taip:

Ak (%)=100 % - Nk (%) x 1,33, čia:

Ak – anuliuojama kvotos dalis procentais nuo visos ūkio subjektui skirtos kvotos;

Nk – nepanaudota kvotos dalis procentais nuo visos ūkio subjektui skirtos kvotos.

47. Jei ūkio subjektas buvo pateikęs aukciono dalyvio užstatą, tačiau aukcione kvotos neįsigijo arba jo užstatas viršijo mokėtiną už kvotą sumą, aukciono dalyvio užstatas arba jo dalis, kuria viršijama mokėtina už kvotą suma, pervedama į ūkio subjekto nurodytą sąskaitą per 7 darbo dienas nuo aukciono.

48. Jei ūkio subjektas per 30 dienų nuo aukciono atsisako aukcione įsigytos kvotos arba ta kvota anuliuojama jos nepanaudojus, aukciono dalyvio užstato dalis, sudaranti 10 proc. nuo mokėtinos už kvotą sumos, jam negrąžinama.

49. Jei dalį aukcione įsigytos kvotos panaudojęs ūkio subjektas per 30 dienų nuo aukciono atsisako likusios aukcione įsigytos kvotos dalies arba nepanaudota kvotos dalis anuliuojama, jam išlieka prievolė sumokėti už panaudotą kvotos dalį.

50. Jei ūkio subjektas atsisako aukcione įsigytos kvotos praėjus 30 dienų nuo aukciono, sumokėtos už kvotą lėšos jam negrąžinamos.

51. Ūkio subjektas, turintis įsiskolinimų valstybei už kvotą, negali dalyvauti kvotų skyrimo aukcione.

 

IX. DISPONAVIMAS KVOTA

 

52. Kai ūkio subjektas pertvarkytas į kitos teisinės formos ūkio subjektą arba pagal paveldėjimo teisę perregistruotas kito asmens vardu, pastarajam einamaisiais metais pereina tokio dydžio kvotos, kurias turėjo ankstesnis ūkio subjektas.

53. Ūkio subjektai turi teisę jiems skirtas kvotas perleisti ar apsikeisti jomis su kitais ūkio subjektais, valdančiais Lietuvos Respublikos žvejybos laivą.

54. Apsikeitimas kvotomis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir užsienio valstybėmis vykdomas Lietuvos Respublikos vardu. Toks apsikeitimas turi būti proporcingas pagal apsikeičiamų kvotų vertę arba turi būti didesnės vertės Lietuvos Respublikai atitenkanti kvotos dalis (leidžiamas nukrypimas iki 10 procentų). Kvotų vertė skaičiuojama pagal praėjusių vienerių kalendorinių metų atitinkamos rūšies žuvų vidutinę pirminio pardavimo kainą. Jei žuvys parduodamos apdorotos ar perdirbtos, perskaičiuojama į gyvų žuvų svorį, kaip numatyta reglamente (ES) Nr. 404/2011.

55. Dėl kvotų perleidimo ar apsikeitimo ūkio subjektas turi kreiptis su prašymu į Žuvininkystės tarnybą.

56. Jei ūkio subjektas nori apsikeitimo kvotomis su kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės ūkio subjektu, jis turi atsisakyti apsikeičiamos kvotos su prašymu jam perleisti gautą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ūkio subjekto ar užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens kvotą.

57. Žuvininkystės tarnyba, gavusi prašymą iš ūkio subjekto dėl kvotų perleidimo ar apsikeitimo, per tris darbo dienas informuoja pareiškėją apie savo sprendimą patvirtinti kvotų perleidimą ar apsikeitimą arba atmesti prašymą.

58. Jei kvotos perleidžiamos arba jomis apsikeičiama su ūkio subjektu, valdančiu Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, ūkio subjektai gali naudoti gautas ar apsikeistas kvotas, gavę Žuvininkystės tarnybos patvirtinimą dėl kvotų perleidimo ar apsikeitimo jomis.

59. Jei kvotomis apsikeičiama su kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės ūkio subjektu, ūkio subjektas gali naudoti gautą kvotą, kai Žuvininkystės tarnyba ją perleidžia tam ūkio subjektui, gavusi iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės.

60. Žuvininkystės tarnyba atmeta prašymą perleisti kvotas ar apsikeisti jomis, jei yra bent viena iš šių sąlygų:

60.1. ūkio subjektas turi nepanaudotos daugiau kaip 30 procentų gautos kvotos tos pačios žuvų rūšies, kurios papildomą kvotą gautų po apsikeitimo ar perleidimo;

60.2. perleidžiamos arba apsikeičiamos kvotos ūkio subjektas negali naudoti šių taisyklių 14 punkte nustatytais atvejais;

60.3. ūkio subjektas neturi teisės gauti apsikeistos ar jam perleistos kvotos, nes neatitinka šių taisyklių 12 ar 13 punktuose nustatytų sąlygų.

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

61. Ūkio subjekto įsiskolinimai valstybei už kvotą išieškomi teisės aktų nustatyta tvarka.

62. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

63. Už šių taisyklių pažeidimus ūkio subjektai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

_______________________