LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2011 M. RUGSĖJO 1 D. ĮSAKYMO NR. V-824/A1-389 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2011 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. birželio 12 d. Nr. V-695/A1-272

Vilnius

1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. V-824/A1-389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ ir jį išdėstome nauja redakcija (Lietuvos higienos norma HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ nauja redakcija nedėstoma):

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2011 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir įgyvendindami 1991 m. gegužės 29 d. Komisijos direktyvos 91/322/EEB dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo, įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 412), 2000 m. birželio 8 d. Komisijos direktyvos 2000/39/EB, nustatančios pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 432), 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyvos 2006/15/EB, nustatančios antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiančios direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL 2006 L 38, p. 36), 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe (OL 2009 L 330, p. 28), 2009 m. gruodžio 17 d. Komisijos direktyvos 2009/161/ES, kuria sudaromas trečiasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiama Komisijos direktyva 2000/39/EB (OL 2009 L 338, p. 87), 2017 m. sausio 31 d. Komisijos direktyvos (ES) 2017/164, kuria sudaromas ketvirtasis orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašas pagal Tarybos direktyvą 98/24/EB ir iš dalies keičiamos Komisijos direktyvos 91/322/EEB, 2000/39/EB ir 2009/161/ES (OL 2017 L 27, p. 115), 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/2398, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (OL 2017 L 345, p. 87) nuostatas:

1. Tvirtiname Lietuvos higienos normą HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

2. Pavedame įsakymo vykdymą kontroliuoti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrams pagal veiklos sritį.“

2. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“:

2.1. Pakeičiame I skyriaus pavadinimą ir jį išdėstome taip:

„I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS“.

2.2. Pakeičiame II skyrių ir jį išdėstome taip:

„II SKYRIUS

NUORODOS

6. Teisės aktai, į kuriuos higienos normoje pateikiamos nuorodos:

6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas;

6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas;

6.3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“;

6.4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. 97/406 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatų bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“;

6.5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“;

6.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. V-34 „Dėl Asbesto skaidulų koncentracijos ore matavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.“

2.3. Pakeičiame III skyrių ir jį išdėstome taip:

„III SKYRIUS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS

7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

7.1. Cheminė medžiaga – cheminis elementas arba junginys, grynas arba mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba tikslingai ar netikslingai pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant išskiriamą kaip atliekos, bet kokio darbo proceso metu, tiekiamas rinkai arba netiekiamas.

7.2. Cheminės medžiagos fibrogeninis poveikis (toliau – fibrogeninis poveikis) – cheminės medžiagos savybė darbuotojui sukelti plaučių audinio ir krūtinplėvės fibrozinius pakitimus.

7.3. Cheminės medžiagos ilgalaikio profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ilgalaikio poveikio ribinis dydis) – cheminės medžiagos koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvėje dinaminio svertinio vidurkio, matuojamo arba apskaičiuojamo per 8 valandų darbo dieną (pamainą) ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leidžiamas dydis.

7.4. Cheminės medžiagos jautrinantis poveikis (toliau – jautrinantis poveikis) – cheminės medžiagos savybė įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą.

7.5. Cheminės medžiagos kancerogeninis poveikis (toliau – kancerogeninis poveikis) – cheminės medžiagos savybė darbuotojams sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu.

7.6. Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminis svertinis vidurkis – rodiklis, kuriuo parodoma cheminės medžiagos koncentracijos darbo aplinkos ore vidutinė vertė per 8 val. darbo dieną (pamainą). Cheminės medžiagos koncentracijos dinaminio svertinio vidurkio apskaičiavimo formulė pateikiama higienos normos 35 punkte.

7.7. Cheminės medžiagos mutageninis poveikis (toliau – mutageninis poveikis)– cheminės medžiagos savybė darbuotojams sukelti paveldimų genetinių pažeidimų arba padidinti jų dažnumą.

7.8. Cheminės medžiagos poveikio atskaitos laikotarpis (toliau – atskaitos laikotarpis) – standartizuotas laiko tarpas, kuriam nustatomas cheminės medžiagos profesinio poveikio ribinis dydis. Yra standartizuoti ilgalaikiai ir trumpalaikiai atskaitos laikotarpiai.

7.9. Cheminės medžiagos profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ribinis dydis) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, matuojamos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias leidžiamas dydis.

7.10. Cheminės medžiagos toksinis poveikis reprodukcijai (toliau – reprodukcijai toksiškas poveikis) – cheminės medžiagos savybė darbuotojų palikuonims sukelti nepaveldimų sveikatos sutrikimų arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti darbuotojų lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti šių pažeidimų dažnumą.

7.11. Cheminės medžiagos trumpalaikio profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – trumpalaikio poveikio ribinis dydis) – cheminės medžiagos, kuri ne ilgiau kaip 15 minučių ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo dieną (pamainą) kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai, vidutinės koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvėje, matuojamos per 15 minučių, didžiausias leidžiamas dydis.

7.12. Higieninis efektas – poveikį sveikatai turinčių sąveikaujančių cheminių medžiagų bendras poveikis darbuotojui. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal higienos normos 16 punkte nurodytą formulę.

7.13. Kvėpavimo erdvė – tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido.

7.14. Neviršytinas ribinis dydis – ūmaus poveikio cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, matuojamos per 15 minučių ar kitą atskaitos laikotarpį, nurodytą higienos normos 1 priedo 1 lentelėje, didžiausias leidžiamas dydis.

7.15. Ūmaus poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kuri pasižymi ardomosiomis, dirginamosiomis arba toksiškomis ar labai toksiškomis savybėmis ir kurios veikiamas darbuotojas gali ūmiai apsinuodyti ir (arba) ūmiai susirgti arba net numirti.

7.16. Kitos higienos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos teisės aktuose [6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5].“

2.4. Pakeičiame IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstome taip:

„IV SKYRIUS

ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI“.

2.5. Pakeičiame V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstome taip:

„V SKYRIUS

CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI VERTINIMAS“.

2.6. Pakeičiame 11 punktą ir jį išdėstome taip:

„11. Pagal cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos laikotarpį, ribiniai dydžiai skirstomi į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Higienos normos 1 priede pagal cheminės medžiagos žalingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateikti ilgalaikio poveikio ribiniai dydžiai, trumpalaikio poveikio ribiniai dydžiai ir neviršytini ribiniai dydžiai.“

2.7. Pakeičiame 12 punktą ir jį išdėstome taip:

„12. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis nėra atskiras ribinis dydis. Jis papildo ilgalaikio poveikio ribinį dydį ir nustatomas tuo atveju, kai cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti žalingas darbuotojo sveikatai.“

2.8. Pakeičiame 13 punktą ir jį išdėstome taip:

„13. Jei per 15 minučių išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip ilgalaikio poveikio ribinis dydis ir lygi trumpalaikio poveikio ribiniam dydžiui, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 minučių.“

2.9. Pakeičiame 14 punktą ir jį išdėstome taip:

„14. Neviršytinas ribinis dydis yra nustatomas ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą laiką. Ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija neturi viršyti nustatyto neviršytino ribinio dydžio.“

2.10. Pakeičiame 22 punktą ir jį išdėstome taip:

„22. Vertinant ilgalaikį cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu.“

2.11. Pakeičiame 23 punktą ir jį išdėstome taip:

„23. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai pateikti higienos normos 1 priede, kuriame nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinis dydis, trumpalaikio poveikio ribinis dydis ir neviršytinas ribinis dydis, mg/m³ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos.“

2.12. Pakeičiame VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstome taip:

„VI SKYRIUS

BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI“.

2.13. Pakeičiame 34 punktą ir jį išdėstome taip:

„34. Kad būtų įvertinta cheminės medžiagos koncentracijos atitiktis ilgalaikio poveikio ribiniam dydžiui, oro ėminiai gali būti imami visą darbo dieną (pamainą), net ir per pertraukas, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kai pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Ėminių ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25 proc. bendros poveikio trukmės, jeigu darbo metu nevyksta jokių didelių poveikio pokyčių. Jei darbo diena (pamaina) trunka ilgiau nei 8 valandas, ėminiai turi būti periodiškai imami visą darbo laiką.“

2.14. Pakeičiame 36 punktą ir jį išdėstome taip:

„36. Kad būtų įvertinta cheminės medžiagos koncentracijos atitiktis trumpalaikio poveikio ribiniam dydžiui, matavimai atliekami visą darbo dieną (pamainą) oro ėminius imant ne rečiau kaip kas 15 minučių. Oro ėminiai imami ne trumpiau kaip 15 min.“

2.15. Pakeičiame 37 punktą ir jį išdėstome taip:

„37. Kad būtų įvertinta cheminės medžiagos koncentracijos atitiktis neviršytinam ribiniam dydžiui, matavimai atliekami visą darbo dieną (pamainą) oro ėminius imant ne rečiau kaip kas 15 minučių, išskyrus amoniaką, izocianatus, kurių koncentracijai nustatyti oro ėminiai imami kas 5–10 min. Oro ėminiai imami ne trumpiau kaip 15 min., amoniako, izocianatų koncentracijai nustatyti – 5 min., akrilo rūgšties – 1 min.“

2.16. Pakeičiame 1 priedą:

2.16.1. Pakeičiame 1 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstome taip:

„1. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi neviršyti 1 lentelėje nurodytų cheminių medžiagų ribinių dydžių (toliau – RD).“

2.16.2. Pakeičiame 1 lentelę:

2.16.2.1. Pakeičiame lentelės pavadinimą ir jį išdėstome taip:

„1 lentelė. Cheminių medžiagų RD“.

2.16.2.2. Pakeičiame antraštinę eilutę ir ją išdėstome taip:

„Cheminė medžiaga			RD						Poveikio sveikatai ypatumų žymenys	Pastabos“
„Cheminė medžiaga			Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (toliau – IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (toliau –TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (toliau –NRD)
Eil. Nr.	Pavadinimas	CAS Nr.	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm

2.16.2.3. Pakeičiame 13 punktą ir jį išdėstome taip:

„13.	Acto rūgštis	64-19-7	25	10	50	20	-	-	-“

2.16.2.4. Pakeičiame 15 punktą ir jį išdėstome taip:

„15.	Akrilaldehidas, akroleinas, prop-2-enalis	107-02-8	0,05	0,02	0,12	0,05	-	-	Ū“

2.16.2.5. Pakeičiame 19 punktą ir jį išdėstome taip:

„19.	Akrilo rūgštis, prop-2-enoinė rūgštis	79-10-7	29	10	-	-	59	20	Ū	NRD per 1 min. ataskaitos laikotarpį.“

2.16.2.6. Pakeičiame 39 punktą ir jį išdėstome taip:

„39.	2-aminoetanolis (etanolaminas)	141-43-5	2,5	1	7,6	3	-	-	O“

2.16.2.7. Papildome 44¹ punktu:

„44¹.	Amitrolas	61-82-5	0,2	-	-	-	-	-	-“

2.16.2.8. Pakeičiame 57 punktą ir jį išdėstome taip:

„57.	Anglies monoksidas	630-08-0	23	20	117	100	-	-	R Ū“

2.16.2.9. Pakeičiame 58 punktą ir jį išdėstome taip:

„58.	Anglies tetrachloridas, tetrachlormetanas	56-23-5	6,4	1	19	3	-	-	K O“

2.16.2.10. Pakeičiame 69 punktą ir jį išdėstome taip:

„69.	Azoto dioksidas	10102-44-0	0,96	0,5	1,91	1	-	-	Ū“

2.16.2.11. Pakeičiame 70 punktą ir jį išdėstome taip:

„70.	Azoto monoksidas	10102-43-9	2,5	2	-	-	-	-	-“

2.16.2.12. Pakeičiame 93 punktą ir jį išdėstome taip:

„93.	Benzolsulforūgšties chloridas	98-09-9	1	-	-	-	-	-	O“

2.16.2.13. Pakeičiame 98 punktą ir jį išdėstome taip:

„98.

Bisfenolis A, 4,4´-izopropil-idendifenolis

- įkvepiamoji frakcija

80-05-7

R J“

2.16.2.14. Papildome 111¹ punktu:

„111¹.	Brometilenas	593-60-2	4,4	1	-	-	-	-	K“

2.16.2.15. Papildome 130¹ punktu:

„130¹.	But-2-in-1,4-diolis	110-65-6	0,5	-	-	-	-	-	-“

2.16.2.16. Pakeičiame 131 punktą ir jį išdėstome taip:

„131.	2-(2-butoksietoksi)-etanolis (dietilenglikolio monobutileteris, oksidietanolio monobutileteris)	112-34-5	67,5	10	101,2	15	-	-	-“

2.16.2.17. Pakeičiame 162 punktą ir jį išdėstome taip:

„162.	Cianido rūgštis (kaip cianidas)	74-90-8	1	0,9	-	-	5	4,5	Ū O“

2.16.2.18. Papildome 196¹ punktu:

„196¹.	Diacetilas, butadionas	431-03-8	0,07	0,02	0,36	0,1	-	-	-“

2.16.2.19. Papildome 203¹ punktu:

„203¹.	Difenileteris	101-84-8	7	1	14	2	-	-	-“

2.16.2.20. Pakeičiame 232 punktą ir jį išdėstome taip:

„232.	1,4-dichlorbenzenas, p-dichlorbenzenas	106-46-7	12	2	60	10	-	-	K O“

2.16.2.21. Pakeičiame 252 punktą ir jį išdėstome taip:

„252.	Dietileteris (eteris)	60-29-7	308	100	616	200	-	-	-“

2.16.2.22. Pakeičiame 285 punktą ir jį išdėstome taip:

„285.

Kietosios medienos dulkės

Įvertinant impregnuoto medžio dulkes, reikia atsižvelgti į junginius, esančius impregnavimo medžiagoje. Tokių junginių, kurių nurodytas RD, kiekis yra įvertinamas analizuojant medžio dulkes arba atliekant skaičiavimus, pagrįstus impregnavimo medžiagos medienoje kiekiu. Jei to kiekio negalima apskaičiuoti, taikomas 0,5 mg/m³ RD. Esant smulkių medžio dulkių poveikiui, ypač baldų pramonėje, yra tam tikra rizika susirgti nosies vėžiu.

Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės yra susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RD taikomas visoms tame mišinyje esančioms dulkėms.“

2.16.2.23. Pakeičiame 285 punktą ir jį išdėstome taip:

„285.

Kietosios medienos dulkės

Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės yra susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RD taikomas visoms tame mišinyje esančioms dulkėms.“

2.16.2.24. Papildome 308¹ punktu:

„308¹.	2-etilheksan-1-olis	104-76-7	5,4	1	-	-	-	-	-“

2.16.2.25. Pakeičiame 395 punktą ir jį išdėstome taip:

„395.	2-heptanonas (metilamilketonas)	110-43-0	120	25	250	50	-	-	O“

2.16.2.26. Pakeičiame 396 punktą ir jį išdėstome taip:

„396.	3-heptanonas (etilbutilketonas)	106-35-4	95	20	250	50	-	-	-“

2.16.2.27. Pakeičiame 398 punktą ir jį išdėstome taip:

„398.	Hidrazinas ir jo junginiai	302-01-2	0,013	0,01	-	-	-	-	K O J“

2.16.2.28. Pakeičiame 422 punktą ir jį išdėstome taip:

„422.	Izopropilbenzenas (kumenas)	98-82-8	100	20	170	35	-	-	O“

2.16.2.29. Pakeičiame 433 punktą ir jį išdėstome taip:

„433.

Kalcio dihidroksidas (gesintos kalkės)

- alveolinė frakcija

1305-62-0

O“

2.16.2.30. Pakeičiame 434 punktą ir jį išdėstome taip:

„434.

Kalcio oksidas

- alveolinė frakcija

1305-78-8

-“

2.16.2.31. Papildome 435¹ punktu:

„435¹.	Kalio cianidas (kaip cianidas)	151-50-8	1	-	-	-	5	-	Ū O“

2.16.2.32. Pakeičiame 456 punktą ir jį išdėstome taip:

„456.	Ksilenas, mišrūs izomerai, grynas	1330-20-7	221	50	442	100	-	-	O“

2.16.2.33. Pakeičiame 457 punktą ir jį išdėstome taip:

„457.	m-ksilenas	108-38-3	221	50	442	100	-	-	O“

2.16.2.34. Pakeičiame 458 punktą ir jį išdėstome taip:

„458.	o-ksilenas	95-47-6	221	50	442	100	-	-	O“

2.16.2.35. Pakeičiame 459 punktą ir jį išdėstome taip:

„459.	p-ksilenas	106-42-3	221	50	442	100	-	-	O“

2.16.2.36. Pakeičiame 465 punktą ir jį išdėstome taip:

„465.

Ličio hidridas

- įkvepiamoji frakcija

7580-67-8

0,02

-“

2.16.2.37. Pakeičiame 476 punktą ir jį išdėstome taip:

„476.

Manganas ir neorganiniai jo junginiai (kaip Mn):

- įkvepiamoji frakcija

- alveolinė frakcija

0,2

0,05

Žiūrėti 1 priedo 3 punktą.“

2.16.2.38. Pripažįstame netekusiu galios 505 punktą.

2.16.2.39. Pakeičiame 508 punktą ir jį išdėstome taip:

„508.	5-metilheptanonas-3 (etilamilketonas)	541-85-5	53	10	107	20	-	-	-“

2.16.2.40. Pakeičiame 514 punktą ir jį išdėstome taip:

„514.	Metilmetakrilatas	80-62-6	208	50	416	100	-	-	J“

2.16.2.41. Pakeičiame 520 punktą ir jį išdėstome taip:

„520.	Metilformiatas	107-31-3	125	50	250	100	-	-	O“

2.16.2.42. Pakeičiame 528 punktą ir jį išdėstome taip:

„528.	1-metoksipropanolis-2 (propilenglikolio monometileteris, PGME)	107-98-2	190	50	300	75	-	-	O“

2.16.2.43. Papildome 550¹ punktu:

„550¹.	Natrio cianidas (kaip cianidas)	143-33-9	1	-	-	-	5	-	Ū O“

2.16.2.44. Pakeičiame 579 punktą ir jį išdėstome taip:

„579.	Nitroetanas	79-24-3	62	20	150	50	-	-	O“

2.16.2.45. Pakeičiame 594 punktą ir jį išdėstome taip:

„594.	Oksiranas (etilenoksidas)	75-21-8	1,8	1	9	5	-	-	M Ū K O“

2.16.2.46. Pakeičiame 621 punktą ir jį išdėstome taip:

„621.	Piperazinas (heksahidropirazinas)	110-85-0	0,1	-	0,3	-	-	-	R J	Šie dydžiai taip pat taikomi piperazino druskoms, perskaičiavus į grynąjį piperaziną.“

2.16.2.47. Pakeičiame 636 punktą ir jį išdėstome taip:

„636.	2-(2-metoksipropoksi)-propanolis, (2-etoksimetiletoksi)-propanolis, dipropilenglikolio monometileteris	34590-94-8	308	50	450	75	-	-	O“

2.16.2.48. Pakeičiame 647 punktą ir jį išdėstome taip:

„647.	Propileno oksidas (1, 2-epoksipropanas)	75-56-9	2,4	1	-	-	-	-	K M“

2.16.2.49. Pakeičiame 662 punktą ir jį išdėstome taip:

„662.	Sieros dioksidas	7446-09-5	1,3	0,5	2,7	1	-	-	Ū“

2.16.2.50. Papildome 705¹ punktu:

„705¹.	Terfenilas, hidrintas	61788-32-7	19	2	48	5	-	-	-“

2.16.2.51. Pakeičiame 713 punktą ir jį išdėstome taip:

„713.	Tetrachloretilenas (1,1,2,2-tetrachloretenas, perchloretilenas)	127-18-4	70	10	170	25	-	-	K O“

2.16.2.52. Papildome 714¹ punktu:

„714¹.	Tetraetilortosilikatas	78-10-4	44	5	-	-	-	-	-“

2.16.2.53. Papildome 725¹ punktu:

„725¹.	o-toluidinas	95-53-4	0,5	0,1	-	-	-	-	K O“

2.16.2.54. Papildome 732¹ punktu:

„732¹.	Trichlorometanas	67-66-3	10	2	-	-	-	-	K O“

2.16.2.55. Pakeičiame 754 punktą ir jį išdėstome taip:

„754.	Trinitroglicerolis (1,2,3-propantriiltrinitratas, nitroglicerolis, nitroglicerinas, glicerolio trinitratas)	55-63-0	0,095	0,01	0,19	0,02	-	-	O“

2.16.2.56. Papildome 755¹ punktu:

„755¹.	Ugniai atsparūs keraminiai pluoštai		0,3 pl/cm³	-	-	-	-	K“

2.16.2.57. Pakeičiame 774 punktą ir jį išdėstome taip:

„774.	Vinilidenchloridas, 1,1-dichloretilenas	75-35-4	8	2	20	5	-	-	-“

2.16.2.58. Pakeičiame 775 punktą ir jį išdėstome taip:

„775.	Vinilchlorido monomeras	75-01-4	2,6	1	-	-	-	-	K O“

3. N u s t a t o m e, kad:

3.1. šis įsakymas, išskyrus šio įsakymo 2.16.2.14, 2.16.2.22, 2.16.2.23, 2.16.2.27, 2.16.2.45, 2.16.2.48, 2.16.2.53, 2.16.2.56, 2.16.2.58 papunkčius, įsigalioja 2018 m. rugpjūčio 21 d.;

3.2. šio įsakymo 2.16.2.14, 2.16.2.22, 2.16.2.27, 2.16.2.45, 2.16.2.48, 2.16.2.53, 2.16.2.56, 2.16.2.58 papunkčiai įsigalioja 2020 m. sausio 17 d.;

3.3. šio įsakymo 2.16.2.23 papunktis įsigalioja 2023 m. sausio 17 d.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis