PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 1V-805

GAISRŲ PREVENCIJOS PRIEMONIŲ POVEIKIO VERTINIMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodika (toliau – Metodika) skirta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (toliau – institucijos), kurios planuoja ir (ar) įgyvendina gaisrų prevencijos priemones, gaisrų prevencijos priemonių veiksmingumui įvertinti.

2. Metodika taikoma šiais atvejais:

2.1. rengiamoms gaisrų prevencijos priemonėms įvertinti (toliau – planuojamos priemonės), siekiant nustatyti jų veiksmingumą;

2.2. įgyvendintoms gaisrų prevencijos priemonėms įvertinti (toliau – įgyvendintos priemonės), siekiant nustatyti jų veiksmingumo rezultatus.

3. Planuojamų priemonių poveikio vertinimas atliekamas siekiant:

3.1. nustatyti, ar planuojamos priemonės atitinka veiksmingumo reikalavimus;

3.2. išsiaiškinti trūkumus, kurie gali sumažinti planuojamų priemonių veiksmingumą, ar spręsti su jų įgyvendinimu susijusius klausimus (pavyzdžiui, organizacinius, finansinius ir pan.).

4. Įgyvendintų priemonių poveikio vertinimas atliekamas siekiant nustatyti:

4.1. ar įgyvendintos priemonės padarė numatytą poveikį problemai ar ją lemiantiems veiksniams, kurių prevencijai buvo skirtos;

4.2. ar teisingai buvo įvertinta planuojamų priemonių atitiktis veiksmingumo reikalavimams (jeigu įgyvendintos priemonės nepadarė numatyto poveikio problemai ar ją lemiantiems veiksniams, kurių prevencijai buvo skirtos).

5. Įgyvendintų priemonių vertinimas veiksmingumo požiūriu yra svarbus tolesnei prevencinei veiklai, suteikiantis galimybę išsiaiškinti veiksmingiausias gaisrų prevencijos priemones, mokytis iš patirties ar ištaisyti padarytas klaidas.

II SKYRIUS

VEIKSMINGUMO REIKALAVIMAI

6. Pagrindinis reikalavimas, keliamas bet kokiai gaisrų prevencijos priemonei – jos veiksmingumas. Šis reikalavimas tiesiogiai siejamas su veiksmingos priemonės apibrėžimu – kryptinga veikla, skirta tam tikram (konkrečiam) rezultatui pasiekti. Jeigu gaisrų prevencijos priemone neįmanoma pasiekti to, ko siekiama, ji yra netinkama.

7. Nustačius gaisrų prevencijos poreikį, tam, kad planuojamos priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų atitikti šiuos veiksmingumo reikalavimus:

7.1. tikslaus ir aiškaus problemos, kurios sprendimui planuojama prevencijos priemonė, apibūdinimo. Gaisrų prevencija siekiama paveikti tam tikrą neigiamą reiškinį ir sprendžiama su juo susijusi problema. Neigiamas reiškinys dažniausiai yra susijęs su tam tikrais veiksmais ar neveikimu, kuriems ir būtina siekti padaryti prevencinį poveikį. Problema – tai neigiamo reiškinio savybės ar pokyčiai, kurie sukėlė prevencijos būtinybę (gaisrų skaičiaus augimas, neprižiūrima buitis, gaisrinės saugos žinių ir įgūdžių stoka ir kitos problemos, kurioms spręsti planuojamos ir įgyvendinamos prevencijos priemonės);

7.2. veiksnių, lemiančių problemą, nustatymo. Į problemą lemiančius veiksnius paprastai ir nukreipiamos prevencijos priemonės. Kuo tiksliau bus nustatyti veiksniai, lemiantys problemą, tuo tiksliau bus galima parinkti tinkamas planuojamas priemones;

7.3. problemos, kurios prevencijai skirta planuojama priemonė, neigiamų padarinių svarbos. Problemos reikšmingumas yra siejamas su neigiamais padariniais. Kuo daugiau neigiamų socialinių, ekonominių, moralinių pasekmių sukelia ar sukels tam tikra problema, tuo svarbiau vykdyti ją lemiančių veiksnių prevenciją. Kuo daugiau išteklių ir pastangų bus skirta reikšmingiausių problemų veiksmingai prevencijai, tuo didesnė gali būti planuojamų priemonių nauda;

7.4. tinkamų rodiklių. Rodiklis – tai vienas ar grupė požymių, stebint kuriuos galima spręsti apie problemą ir jos pokyčius. Rodiklių pasirinkimas priklauso nuo to, kam bus skirta planuojama priemonė. Rodikliai turi būti tokie, kad juos būtų įmanoma objektyviai stebėti (pavyzdžiui, gali būti neįmanoma stebėti socialinių įgūdžių, savisaugos kultūros stokos rodiklio kitimo; galima stebėti tik įvairias šių reiškinių apraiškas, tokias kaip, pavyzdžiui, socialiniuose būstuose kylančių gaisrų statistikos duomenys (skaičius), įvairių apklausų duomenys);

7.5. aiškaus planuojamų priemonių siektino rezultato. Vienas svarbiausių prevencijos priemonių veiksmingumo reikalavimų – planuojamų priemonių siektini rezultatai. Turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp planuojamos priemonės ir siektino rezultato. Kuo geresnio rezultato siekiame, tuo veiksmingesnės turi būti planuojamos priemonės.

III SKYRIUS

PREVENCIJOS PRIEMONIŲ VEIKSMINGUMO VERTINIMAS

8. Planuojamų priemonių veiksmingumo vertinimas atliekamas siekiant nustatyti, ar planuojamos priemonės atitinka veiksmingumo reikalavimus. Neatitikimas tam tikriems veiksmingumo reikalavimams vertintinas kaip trūkumas, galintis sumažinti planuojamų priemonių veiksmingumą.

9. Planuojamos priemonės veiksmingumas vertinamas:

9.1. tiksliai ir aiškiai apibūdinant problemą, kurios sprendimui planuojama prevencijos priemonė; gaisrų prevencija siekiama paveikti tam tikrą neigiamą reiškinį ir spręsti su juo susijusią problemą; todėl problema, kurią norime spręsti, turi būti apibūdinta ar suformuluota tiksliai ir aiškiai; pavyzdžiui, jei problema yra didėjantis gaisrų skaičius, būtina:

9.1.1. tiksliai nustatyti, kokiose vietose ir kokiomis aplinkybėmis dažniausiai kyla gaisrai;

9.1.2. surinkti duomenis, parodančius, kaip ilgai trunka šis reiškinys (egzistuoja problema);

9.1.3. įvertinti, ar jau buvo vykdomos kokios nors prevencijos priemonės, skirtos apibūdinamai problemai spręsti, ir koks buvo jų poveikis;

problemos apibūdinimo pavyzdys:

Neteisingas problemos apibūdinimas	Teisingas problemos apibūdinimas
X savivaldybėje didėja gaisrų skaičius.	Gaisrų skaičius X rajone esančiuose individualiuose gyvenamuosiuose būstuose nuo 2019 m. iki 2022 m. kasmet didėja.
Beveik visi žuvusieji gaisruose namuose neturėjo dūmų detektorių.	2020 m. iš 65 asmenų, kurie žuvo namų aplinkoje vakaro ar nakties metu, 59 asmenų namuose nebuvo įrengti dūmų detektoriai arba jie buvo neveikiantys.
Nepakankamas vaikų švietimas gaisrinės saugos temomis.	Pagal 2019 m. Sprinter tyrimų duomenis 8 iš 10 šeimų tėvai nekalba su vaikais apie tai, kaip reikėtų elgtis namuose kilus gaisrui.

9.2. nustatant veiksnius, lemiančius problemą, kurios prevencijai skirta priemonė; siekiant apibūdinti problemą, kurios prevencijai planuojama priemonė, būtinas veiksnių, lemiančių problemą, išsiaiškinimas; gaisrai yra labai skirtingi atsižvelgus į juos sukeliančius veiksnius (pavyzdžiui, gaisrų, kilusių dėl nevalyto dūmtraukio, ir gaisrų, kilusių dėl alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų neatsargaus rūkymo lovoje, prevencijai gali būti reikalingos visiškai skirtingos planuojamos priemonės);

9.3. nustatant problemos, kurios prevencijai skirtos planuojamos priemonės, neigiamus padarinius; tam būtina aiškiai įvardyti problemos reikšmę ir tai, kodėl ji yra svarbesnė už kitas; problemų reikšmingumas yra nustatomas palyginus jų neigiamus padarinius; svarbu nustatyti visus esamus ar galimus neigiamus padarinius ir kuo tiksliau įvertinti jų padaromą žalą;

9.4. parenkant planuojamos priemonės rodiklius; planuojamos priemonės rodikliai pasirenkami įvertinus planuojamos priemonės paskirtį; rekomenduojama parinkti tokius rodiklius, kuriuos būtų įmanoma objektyviai stebėti (pavyzdžiui, jei planuojama priemonė nukreipta į mokinių švietimą, tuomet pasirinktinas rodiklis, atspindintis vaikų žinias gaisrų saugos ar savisaugos srityje; tai galėtų būti įvairių apklausų duomenys, stebimas jų pokytis; kiti, lengvai suprantami rodikliai – gaisrų rodikliai (pavyzdžiui, gaisrų skaičius, gaisruose žuvusių ar sužeistų asmenų skaičius ir pan.);

rodiklių parinkimo ir apibūdinimo pavyzdys:

Reiškinys

Galimas tinkamas rodiklis

Mokinių savisaugos švietimo trūkumas

Apklausos duomenys. Pavyzdžiui, atsakymai į klausimą „Ar šeimoje esate kalbėję ar aptarę, kaip reikėtų elgtis ir ką daryti, jeigu namuose kiltų gaisras?“.

Nepakankamas dėmesys gaisrų saugai

Apklausos duomenys. Pavyzdžiui, atsakymai į klausimus: „Ar namuose turite įsirengę dūmų detektorių?“; „Kaip dažnai valote dūmtraukį?“.

Apsilankymų gyventojų būstuose statistiniai duomenys dėl juose įrengtų dūmų detektorių.

9.5. nustatant aiškius planuojamomis priemonėmis siektinus rezultatus; siekiant parinkti veiksmingiausias planuojamas priemones, svarbu nustatyti aiškų planuojamą pasiekti rezultatą; planuojami ar siektini rezultatai išreiškiami juos derinant su anksčiau pasirinktais rodikliais (pavyzdžiui, jeigu numatoma vykdyti ar buvo vykdoma gaisrų gyvenamuosiuose būstuose prevencija ir padarytos žalos rodikliu pasirinktas dėl nevalytų dūmtraukių kilusių gaisrų skaičius, tokiu atveju nustatoma, kokio gaisrų, kylančių dėl nevalytų dūmtraukių, skaičiaus sumažėjimo siekiama įgyvendinus planuojamą priemonę (ar koks skaičius yra pasiektas, jei priemonė jau įgyvendinta); tas pokytis ir bus planuojamas ar pasiektas rezultatas; pokytis gali būti išreikštas skaičiais, vidurkių skirtumais ir pan.).

10. Nustačius, kad planuojama priemonė atitinka ne visus veiksmingumo reikalavimus, reikėtų papildomai įvertinti šių trūkumų neigiamą reikšmę priemonės veiksmingumui (pavyzdžiui, jeigu per plačiai (abstrakčiai) suformuluota problema, tai priemonė nebus kryptinga, ir dėl to gali būti nepasiekti reikalingi pokyčiai; jei yra neteisingai suformuluoti rodikliai, yra tikimybė, kad nebus objektyviai įvertinti galimi priemonių rezultatai).

11. Atlikus planuojamų priemonių veiksmingumo vertinimą, taip pat rekomenduotina spręsti su jų įgyvendinimu susijusius klausimus (pavyzdžiui, organizacinius: įvertinti, kokios institucijos galės ar turės įsitraukti įgyvendinant planuojamą priemonę; taip pat planuojamos priemonės finansavimo ir pan.).

12. Įgyvendintų priemonių poveikio vertinimo metu siekiama nustatyti:

12.1. ar įgyvendintos priemonės padarė numatytą poveikį problemai ar jos veiksniams, ar pasiekti suplanuoti rezultatai (prevencinis poveikis) ir ar jie patikimi;

12.2. ar įgyvendintos priemonės atitiko visus veiksmingumo reikalavimus (jei nepasiekti suplanuoti rezultatai (prevencinis poveikis);

12.3. jei įgyvendintos priemonės atitiko visus veiksmingumo reikalavimus, o suplanuoti rezultatai nebuvo pasiekti, kokios priežastys galėjo turėti tam įtakos;

12.4. jeigu įgyvendintos priemonės neatitiko veiksmingumo reikalavimų, kaip priemonės neatitiktis tam tikriems veiksmingumo reikalavimams galėjo paveikti rezultatus.

13. Nustačius, kad įgyvendinta priemonė neatitiko veiksmingumo reikalavimų, rekomenduotina įvertinti, kaip tam tikri veiksmingumo reikalavimų neatitikimai galėjo paveikti įgyvendintos priemonės rezultatus ir, ar gauti duomenys patikimi.

14. Nustačius, kad pasiekti suplanuoti rezultatai (prevencinis poveikis), papildomai įvertinama, kiek patikimi yra gauti rezultatai (pavyzdžiui, gal yra pasiekti numatyti rezultatai ir sumažėjo žuvusių ar sužeistų asmenų gaisruose skaičius tam tikru laikotarpiu, tačiau tuo laikotarpiu buvo gerokai šilčiau nei įprastai, todėl žmonės mažiau kūreno kietojo kuro įrenginius). Tokiu atveju būtina atlikti įgyvendintos priemonės atitikties veiksmingumo reikalavimams vertinimą ir įsitikinti, kad ji juos atitinka. Rezultatas gali būti pripažįstamas patikimu tik tuo atveju, jeigu įsitikinama, kad planuojama priemonė atitiko visus veiksmingumo reikalavimus ir nebuvo nustatyta jokių kitų priežasčių, galėjusių turėti atitinkamos įtakos pasiektam rezultatui.

15. Nustačius, kad įgyvendinta priemone nebuvo pasiekti suplanuoti rezultatai, įvertinama, kokios priežastys lėmė tokį rezultatą – siekiama nustatyti, ar netinkamam rezultatui turėjo įtakos planuotos priemonės neatitiktis veiksmingumo reikalavimams, ar įgyvendinta priemonė buvo vykdoma netinkamai, kokios kitos priežastys.

16. Patikrinti, ar prevencijos priemonė buvo veiksminga, ir kiek ji buvo veiksminga, galima:

16.1. matuojant statistinių konkretaus laikotarpio rodiklių pokytį (skaičiais, procentais);

16.2. remiantis užpildytų atitinkamų anketų ar tikslinės apklausos duomenimis.

17. Koks veiksmingumo patikrinimo būdas bus pasirinktas, priklauso nuo įgyvendintos priemonės paskirties. Jei įgyvendinta priemonė buvo skirta tam tikros rūšies gaisrų skaičiaus mažinimui, rekomenduotina vertinimui pasirinkti atitinkamų statistinių rodiklių pokytį. Jei prevencijos priemonė buvo skirta mokinių ar gyventojų švietimui, įgyvendintos priemonės poveikio vertinimui rekomenduotina pasirinkti tikslines apklausas.

___________________________