Suvestinė redakcija nuo 2024-08-10

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-09-10, i. k. 2015-13725

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŠIAULIŲ REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1V-715

Vilnius

Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,

t v i r t i n u Šiaulių regiono integruotą teritorijų vystymo programą (pridedama).

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-715

ŠIAULIŲ REGIONO INTEGRUOTA TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiaulių regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Šiaulių regiono ITV programa) pateikiama Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2. Šiaulių regiono ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1. AB – akcinė bendrovė;

2.2. AM – Aplinkos ministerija;

2.3. ES – Europos Sąjunga;

2.4. EVRK 2 red. – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“;

2.5. KM – Kultūros ministerija;

2.6. LEZ – laisvoji ekonominė zona;

2.7. NVO – nevyriausybinė organizacija.

2.8. S/B – sodų bendrija;

2.9. SM – Susisiekimo ministerija;

2.10. SVV – smulkus ir vidutinis verslas;

2.11. VRM – Vidaus reikalų ministerija.

II SKYRIUS

ŠIAULIŲ REGIONO ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

3. Atliekant Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę analizuojama apie regioną (apskritį) ir savivaldybes pateikiama statistinė ir kita informacija, ir, jeigu tokia informacija prieinama, informacija apie į apie į Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritoriją patenkančias gyvenamąsias vietoves ar jų dalis – Šiaulių regiono ITV programoje nurodytas tikslines teritorijas ir susietas teritorijas. Kartu analizuojama Šiaulių miesto savivaldybės situacija, nes susiformavusi Šiaulių miesto metropolinė zona ir teritorijos, kuriose vyksta Šiaulių miesto aglomeruotos urbanizacijos procesai, yra už Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos ribų ir turi reikšmingą poveikį Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai – ypač aplink Šiaulių miestą išsidėsčiusiai Šiaulių rajono savivaldybei ir tarp Šiaulių ir Panevėžio esančiai Pakruojo rajono savivaldybei.

4. Rengiant Šiaulių regiono ITV programą vadovaujamasi šių Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:

4.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

4.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

4.3. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas);

4.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;

4.5. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

4.6. Šiaulių apskrities teritorijos bendruoju (generaliniu) planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1042 „Dėl Šiaulių apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (toliau – Šiaulių apskrities bendrasis planas).

4.7. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V-480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės).

5. Socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) regione didžiausią įtaką daro šie veiksniai:

5.1. Itin spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas ir gyventojų senėjimas:

5.1.1. Šiaulių regionas 2011–2014 m. patyrė didžiausią neigiamą gyventojų skaičiaus pokytį iš visų šalies regionų. Gyventojų skaičius Šiaulių regione sumažėjo 7,3 proc. (skaičiuojant be Šiaulių miesto savivaldybės – 8,4 proc.), kai šalyje per tą patį laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 4,3 proc. Sparčiai mažėjančiu gyventojų skaičiumi pasižymėjo visos Šiaulių regiono savivaldybės, tačiau labiausiai gyventojų skaičiaus mažėjimas pasireiškė nuo regiono centro nutolusiose savivaldybėse – Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo rajonų savivaldybėse. Visose šiose savivaldybėse neigiamas gyventojų skaičiaus pokytis (nuo 9,1 iki 9,6 proc.) viršijo šalies vidurkį daugiau kaip du kartus.

5.1.2. Šiaulių regione (ypač jo periferinėje dalyje, kur jaunų gyventojų išsikėlimas iš Šiaulių miesto nėra ženklus) vyrauja gyventojų senėjimo tendencija. Nors demografinės senatvės koeficientas (apskaičiuojamas pagal pagyvenusių asmenų ir vaikų santykį) Šiaulių regione nėra toks aukštas kaip šiuo aspektu labiausiai problemiškose šiaurės rytų bei pietrytinėje Lietuvos dalyse (apimančiose atitinkamai Utenos regioną ir rytinę Panevėžio regiono dalį bei Alytaus regioną), tačiau pastebimai viršija šalies demografinės senatvės koeficientą (126). Šiaulių regiono demografinės senatvės koeficientas 2014 m. siekė 137 (t. y. vyresnių kaip 65 m. asmenų skaičius viršijo vaikų skaičių 37 procentais), ir buvo didesnis už šalies demografinės senatvės koeficientą 9 proc. Lygus šalies vidutiniam demografinės senatvės koeficientas buvo Šiaulių miesto savivaldybėje, artimas šalies rodikliui ir Šiaulių miesto rodikliui (viršijantis ne daugiau, kaip 10 proc.) buvo Šiaulių (135), Pakruojo (137) ir Radviliškio (134) rajonų savivaldybėse, kuriose gyvenant dėl geografinės padėties ir gero susisiekimo (taip pat ir jungiančių su Šiaulių miestu geležinkelio linijų) galima nesunkiai pasiekti darbo vietas Šiaulių mieste, tačiau didėjant atstumui nuo regiono centro, atitinkamose savivaldybėse demografinės senatvės koeficientas nuosekliai didėjo ir labiausiai nuo regiono centro nutolusiose savivaldybėse jau siekė atitinkamai 155 (Akmenės rajono savivaldybėje) ir 163 (Kelmės rajono savivaldybė) – tai reiškia, kad gyventojų skaičiaus pokyčius didesnėje dalyje regiono ženkliai veiks susiformavusi demografinė struktūra – teigiama natūrali gyventojų kaita negalės būti užtikrinta.

5.1.3. Nepalankias demografinės raidos prielaidas rodo ir aukštas Šiaulių regiono gyventojų medianinis amžius – 2014 m. – 44 metai (Akmenės ir Kelmės rajonų savivaldybėse – 46 metai), kai šalyje šis rodiklis siekė 42 metus, taip pat maža ir mažėjanti vaikų iki 15 metų dalis, nei vienoje regiono savivaldybėje (įskaitant Šiaulių miesto savivaldybę) nesiekusi šalies vidurkio (15,7 proc.).

5.1.4. Didžiausią neigiamą gyventojų skaičiaus pokytį iš visų Lietuvos regionų Šiaulių regione lėmė tai, kad be ilgalaikių natūralios gyventojų kaitos procesų, didelę įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo migracija. Dėl migracijos gyventojų skaičius Šiaulių regione (be Šiaulių miesto savivaldybės) 2011–2014 m. sumažėjo 11 tūkstančių, arba 5,7 proc. (migracija lėmė beveik 69 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimo), sparčiausiai gyventojų skaičius dėl migracijos mažėjo Pakruojo ir Joniškio rajonų savivaldybėse (atitinkamai 6,6 ir 6,7 proc.), lėčiausiai – Šiaulių rajono savivaldybėje (4,3 proc.); visose Šiaulių regiono savivaldybėse migracija gyventojų skaičiaus mažėjimą paveikė labiau, negu vidutiniškai šalyje (Lietuvos gyventojų skaičiaus pokytis dėl migracijos 2011–2014 m. siekė 2,9 proc.).

5.2. Gyventojų ir ūkinės veiklos koncentracija regiono centre ir aplink jį išsidėsčiusiose teritorijose:

5.2.1 Šiaulių regiono centre yra išsidėsčiusi Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miestas yra vienas iš 5 Lietuvos metropolinių centrų, pagrindinis regiono urbanistinis, administracinis ir ekonominis regiono centras. Šiaulių mieste 2015 m. sausio 1 d. gyveno 104,6 tūkst. gyventojų, tai buvo 4-as pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Šiaulių regiono gyventojų dalis, gyvenanti Šiaulių mieste (Šiaulių miesto savivaldybėje) siekė 31,7 proc. visų regiono gyventojų, veikė pagrindinės regiono aukštosios mokyklos (tarp jų – Šiaulių universitetas).

5.2.2. Šiaulių miesto savivaldybė pasižymėjo ženkliai didesne ekonominės veiklos koncentracija, lyginant su kitomis regiono savivaldybėmis. 2015 m. sausio 1 d. veikiančių įmonių darbuotojų dalis nuo bendro visų regiono įmonių darbuotojų skaičiaus Šiaulių miesto savivaldybėje siekė 60,6 proc. (t. y. buvo beveik du kartus didesnė už šiai savivaldybei tenkančią regiono gyventojų dalį). Įvertinus šį rodiklį ir atsižvelgus į bendrą regiono įmonių dirbančiųjų skaičių, galima apytiksliai apskaičiuoti, kad regiono centro ekonominis potencialas leidžia kurti darbo vietas dar apie 30 proc. regiono įmonių dirbančiųjų, kurie nėra Šiaulių miesto gyventojai. Tai reiškia, kad aplink Šiaulių miesto savivaldybę išsidėsčiusiose teritorijose galima intensyvi aglomeracija (su gyventojų koncentracija susijęs ekonominio aktyvumo didėjimas), o didelė dalis Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos patenka į Šiaulių miesto metropolinės įtakos zoną.

5.2.3. Šiaulių miesto metropolinės įtakos zonos (kurioje pasireiškia aktyvi švytuoklinė migracija) ribos gali būti apytiksliai įvertintos pagal registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykį (toliau – registruotas nedarbas) atskirose Šiaulių regiono savivaldybėse ir anksčiau aptartą demografinės senatvės koeficientą (kuris žemesnis teritorijose, kurių gyventojai nesunkiai gali pasiekti Šiaulių mieste esančias darbo vietas, todėl neturi keisti gyvenamosios vietos). Šiaulių miesto savivaldybėje registruotas nedarbas ženkliai mažesnis už vidutinį šalyje (2014 m. siekė 66,3 proc. šalies vidurkio). Švytuoklinės migracijos zonoje, kuri yra susiformavusi aplink Šiaulius (Šiaulių rajono savivaldybėje) bei tarp Šiaulių ir Panevėžio (Pakruojo ir Radviliškio rajonų savivaldybėse), registruotas nedarbas artimas šalies vidurkiui (nuo 98 iki 119 proc. šalies vidurkio), tuo tarpu periferinėje regiono dalyje Šiaulių miesto įtaka pasireiškia silpniau, Joniškio, Akmenės ir Kelmės rajonų savivaldybėse yra susiformavusi aukšto nedarbo lygio zona, kurioje registruoto nedarbo skirtumas nuo šalies vidurkio – siekia 1,3–1,5 karto, nuo Šiaulių miesto savivaldybės rodiklio – daugiau kaip 2 kartus.

5.3. Santykinai didesnis (lyginant su likusia regiono teritorija) daugelio regionų miestų demografinis gyvybingumas:

5.3.1. didžiausi Šiaulių regiono miestai, patenkantys į Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritoriją (Kuršėnai, Joniškis, Naujoji Akmenė, Kelmė, Pakruojis – toliau pagrindiniai miestai) 2011–2014 metais pasižymėjo mažėjančiu gyventojų skaičiumi: Kuršėnuose gyventojų skaičius sumažėjo 6,6 proc., Joniškyje 8,0 proc. Naujoje Akmenėje 10,9 proc., Kelmėje 4,9 proc., Pakruojyje 5,1 proc. Dalis regiono miestų (Joniškis, Kelmė, Pakruojis) išlaikė didesnį demografinį gyvybingumą, lyginant su visa atitinkamos savivaldybės teritorija, tačiau Naujojoje Akmenėje ir Kuršėnuose gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo kiek spartesnis, negu atitinkamoje savivaldybėje (neigiamas gyventojų pokytis Naujojoje Akmenėje – 10,9 proc., Akmenės rajono savivaldybėje – 9,1 proc.; Kuršėnuose – 6,6 proc., Šiaulių rajono savivaldybėje – 6,3 proc.), t. y. šių dviejų miestų patrauklumas gyventi, lyginant su aplink išsidėsčiusiomis kaimiškosiomis teritorijomis, buvo mažesnis.

5.3.2. Esant bendrai gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijai, tačiau jai mažiau pasireiškiant miestuose (su tam tikromis išimtimis), urbanizacijos lygis regione didėjo. Šiaulių regiono urbanizacijos lygis 2015 m. pasiekė 62,7 proc. (lyginant su 2011 m. sausio 1 d. – padidėjo 0,9 proc.), skaičiuojant be Šiaulių miesto savivaldybės – 40 proc. (lyginant su 2011 m. sausio 1 d. – padidėjo 0,6 proc.), urbanizacijos lygio pokyčio rodiklis Šiaulių regione (skaičiuojant ties su, tiek be Šiaulių miesto savivaldybės) buvo pastebimai didesnis už šalies atitinkamo laikotarpio rodiklį (0,4 proc.). Labiausiai tai lėmė santykinai stabilų gyventojų skaičių išlaikęs Šiaulių miestas, taip pat Kelmės ir Pakruojo miestai, kuriuose gyventojų mažėjo lėčiau, negu atitinkamose savivaldybėse.

5.4. Šiaulių regiono savivaldybės (be Šiaulių miesto savivaldybės) pasižymi žemu verslumo lygio rodikliu (apskaičiuojamu pagal veikiančių įmonių skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų), joms būdinga aukšta priklausomybė nuo bazinių ekonomikos sektorių (žemų ir vidutinių technologijų pramonės ir žemės ūkio):

5.4.1. verslumo lygis Šiaulių regione (skaičiuojant be Šiaulių miesto savivaldybės) 2015 m. sausio 1 d. siekė tik 12,3 veikiančios įmonės tūkstančiui gyventojų (48 proc. šalies vidurkio), ir, skaičiuojant be 5 didžiųjų miestų savivaldybių, buvo mažiausias tarp visų šalies regionų. Verslumo lygio augimo tendencija taip pat buvo lėtesnė už vidutinę šalyje – veikiančių įmonių skaičius/ tūkstančiui gyventojų Šiaulių regione nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. paaugo 13 proc., šalyje per tą laikotarpį – 19 proc. Artimesnį šalies ir kitų regionų rodikliui verslumo lygį (be Šiaulių miesto savivaldybės) turėjo tik Šiaulių rajono savivaldybė (16,5), kitose regiono savivaldybėse šis rodiklis buvo labai žemas ir ženkliai nesiskyrė, siekė nuo 10,3 (Akmenės rajono savivaldybėje) iki 11,5 (Radviliškio rajono savivaldybėje).

5.4.2. Žemą verslumo lygį iš dalies nulemia Šiaulių regiono ekonominė specializacija – Akmenės rajono savivaldybė Lietuvoje ir užsienio šalyse yra žinoma dėl statybinių medžiagų (cemento, stogo dangų, kalkių) gamybos, Naujoje Akmenėje įsikūrusios statybinių medžiagų gamybos įmonės. Joniškio rajono savivaldybė – viena iš labiausiai agrarinių teritorijų Lietuvoje. Joniškio mieste yra nemažai įmonių, užsiimančių grūdų, trąšų perdirbimu ir saugojimu, dominuoja žemų technologijų pramonė – žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas, medienos gamyba. Pakruojo rajone išplėtota kasyba ir karjerų eksploatavimas. Visiems šiems sektoriams labiau būdingos vidutinės (100–250 darbuotojų) ir stambios (daugiau kaip 250 darbuotojų) įmonės.

5.4.3. Šiaulių regionas (neiškiriant ir Šiaulių miesto) dėl specifinių kasybos ir apdirbamosios gamybos įmonių koncentracijos 2012 m. pasižymėjo didesne už vidutinę šalyje įmonių dalimi EVRK 2 red. kasybos ir karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios gamybos kasybos ir apdirbamosios gamybos veiklose (regione – 24,4 proc., šalyje – 21,7 proc.), didesnė už vidutinę šalyje šiuose sektoriuose dirbančiųjų dalis buvo daugelyje regiono savivaldybių (ypač išsiskyrė Akmenės savivaldybė –38,9 proc.), išskyrus Kelmės (kurioje vyrauja žemės ūkio veikla ir nėra didesnių pramonės objektų) ir Radviliškio rajono savivaldybę (kurioje esantis geležinkelio transporto mazgas ir tarptautinių transporto koridorių sankirta nulemia vyraujančią transporto ir logistikos veiklą).

5.4.4. Šiaulių regiono savivaldybėse yra palankios gamtinės sąlygos žemės ūkiui plėtoti: ypač geromis sąlygomis pasižymi Joniškio, Kelmės ir Pakruojo rajonų savivaldybės. Čia vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai, jų našumas vertinamas 43–53 našumo balais (Lietuvos dirvožemių našumo vidurkis – 42,3 balo). Šiose savivaldybėse veikia įvairios stambios žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio mokyklose ruošiami specialistai, didelis žemės ūkyje dirbančių asmenų skaičius (2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, žemės ūkyje dirbo atitinkamai: Pakruojo rajono savivaldybėje – 24,6 proc., Joniškio rajono savivaldybėje – 21,7 proc., Kelmės rajono savivaldybėje – 19,1 proc. visų užimtųjų).

5.4.5. Šiaulių regiono savivaldybėms būdinga orientacija į tradicinės pramonės ir žemės ūkio veiklas didele dalimi nulemia struktūrinio, ilgalaikio nedarbo problemas, dėl kurių miestų urbanistinės ir ekonominės plėtros galimybės yra ribojamos (tiesioginė struktūrinio nedarbo pasekmė – migracija į geresnes užimtumo galimybes, didesnę ūkinės veiklos įvairovę turinčias teritorijas, paprastai – didžiuosius miestus ir užsienį).

5.4.6. Žemės ūkio ir tradicinės pramonės sektoriai yra tie ekonomikos sektoriai, kuriems, siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, būtina nuolatinė modernizacija (kuri daugeliu atveju pasireiškia darbui mažiau imlių technologijų diegimu). Tokiu atveju, lygiagrečiai nevykstant plėtrai į naujas eksporto rinkas, – darbo jėgos poreikis ir užimtųjų skaičius mažėja. Be to, pramonės įmonėms paprastai reikalingi specifines kvalifikacijas turintys darbuotojai (inžinieriai, kvalifikuoti darbininkai), tai yra kvalifikacijos, kurių daugelis ieškančių darbo asmenų neatitinka. Šios priežastys, taip pat mažų įmonių, kurios galėtų absorbuoti regiono pramonėje ir (ypač) žemės ūkyje atsilaisvinančią darbo jėgą (žemės ūkyje miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtųjų skaičius Šiaulių regione 2011–2014 metais sumažėjo 20 proc., arba 4,3 tūkst. asmenų), lemia tai, kad užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių regione (be Šiaulių miesto) yra santykinai žemas (65 proc., kai šalies vidurkis siekia 72,5 proc.), o atskirose savivaldybėse, kurių nepasiekia Šiaulių miesto metropolinės įtakos zona – registruotas nedarbas yra itin aukštas – Joniškio, Akmenės ir Kelmės rajonų savivaldybėse 2014 m. viršijo šalies vidurkį nuo 30 iki 60 procentų.

5.4.7. nepaisant pramoninės specializacijos sukeliamos rizikos (visų pirma struktūrinio nedarbo didėjimo grėsmės) šis veiksnys yra teigiamas investicinio patrauklumo aspektu. Tai vienas iš lemiančių veiksnių pasirenkant teritoriją naujoms investicijoms (tokiose teritorijose susitelkę daugiau kvalifikuotos darbo jėgos, pritaikyta infrastruktūra, galima išnaudoti klasterizacijos privalumus).

5.4.8. Prielaidas užimtumo didėjimui ir registruoto nedarbo mažėjimui Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijoje sudaro užimtumo augimas paslaugų sektoriuje ir didėjantis darbo vietų skaičius Šiaulių regione (be Šiaulių miesto savivaldybės) veikiančiose vietinėse įmonėse, tačiau šie procesai išlieka gana vangūs – veikiančių įmonių darbuotojų skaičius Šiaulių regione (be Šiaulių miesto savivaldybės) veikiančiose įmonėse padidėjo 4,3 proc. (~1 tūkst. asmenų), užimtųjų skaičius paslaugų sektoriuje (visame Šiaulių regione) – 3,7 proc. (~2,6 tūkst. asmenų).

5.5. Didelės įtakos aplinkos taršai ir CO₂ išmetimams Šiaulių regiono savivaldybėse turi ūkinės veikos koncentracijos ir apgyvendinimo ypatumai:

5.5.1. 2013 m. Šiaulių apskrityje iš stacionarių šaltinių į atmosferą išmesta 7 994,4 tonų teršalų (13,2 proc. visų šalyje išmestų teršalų). Pagal išmestų į atmosferą teršalų kiekį, tenkantį 1000 eurų bendrojo vidaus produkto (3 kg) Šiaulių regiono rodiklis viršijo šalies rodiklį (2 kg) pusantro karto. Absoliučiai didžiausia regione iš stacionarių šaltinių išmetamų teršalų dalis teko Akmenės rajono savivaldybei –77,4 proc. (6189,3 tonos).

5.5.2. Nemaža dalis gyventojų dalis Šiaulių regiono gyventojų mokosi ir dirba Šiaulių mieste, bet vakare ir (ar) savaitgaliui grįžta į kitus regiono miestus ar kaimo gyvenamąsias vietoves. Esamas ekonominis atitinkamų teritorijų išsivystymas (arba siaura specializacija) bei gyventojų koncentracija negali suteikti tokių darbo, verslo ir mokymo(-si) galimybių kaip Šiauliai; bet to, dvi savivaldybės (Akmenės ir Pakruojo rajono) dėl kasybos ir apdirbamosios gamybos įmonių sutelktumo šių savivaldybių miestuose ir aplink juos pasižymi palyginti konkurencingu darbo užmokesčiu (didesniu už regiono vidurkį, o Akmenės rajono savivaldybės atveju – ir už Šiaulių miesto rodiklį) ir kvalifikuotos darbo jėgos poreikiu, kurio negali patenkinti vienoje savivaldybėje gyvenantys gyventojai; visa tai lemia didelį neigiamą poveikį aplinkai klimato kaitai dėl švytuoklinės migracijos (kuri socialiniu aspektu yra teigiamas veiksnys, lemia neaukštą regiono registruoto nedarbo lygį centrinėje regiono dalyje) – apytiksliai apie 30 proc. regiono užimtųjų (apie 20 tūkstančių gyventojų) gyvena ir dirba skirtingose savivaldybėse, dauguma jų naudojasi asmeniniais automobiliais. Todėl, mažinant CO₂ išmetimus pirmiausiai turėtų būti sudaromos galimybės naudotis alternatyviomis asmeniniams automobiliams transporto priemonėmis – viešuoju transportu arba dviračiais (kelionės viešuoju transportu gali sumažinti vienam keleiviui tenkančius CO₂ išmetimus 40–60 proc., kelionės dviračiais – iki 0).

6. Problemas ir vystymo galimybes lemia šie Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos urbanistinės struktūros ypatumai:

6.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu ir Šiaulių apskrities bendruoju planu plane Naujosios Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo miestai priskiriami a kategorijos pagrindiniams lokaliniams centrams (esami savivaldybių centrai), juose gyvena nuo 22 iki 39 proc. atitinkamos savivaldybės gyventojų. Kuršėnų miestas priskiriamas b kategorijos lokaliniams centrams (neturi savivaldybės centro statuso), Kuršėnų mieste gyvena 27 proc. Šiaulių rajono savivaldybės gyventojų.

6.2. Pagrindinės urbanistinės integracijos ašys formuojasi ties transporto koridoriais – geležinkelio linija Šiauliai–Mažeikiai su atšaka nuo Ventos į Naująją Akmenę (AB „Akmenės cementas“), magistralinio geležinkelio linija Šiauliai–Ryga, priklausančia I Europos geležinkelių transporto koridoriui Varšuva–Kaunas–Panevėžys–Ryga–Talinas (Rail Baltica), geležinkelio linijomis Radviliškis–Pagėgiai, Radviliškis–Pakruojis, regioną kertančiomis geležinkelio linijos, kuriomis kursuoja keleivinis geležinkelių transportas, važiuojantis Vilniaus–Klaipėdos ir Vilniaus–Mažeikių maršrutais, magistraliniais keliais A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, A9 Panevėžys–Šiauliai, A11 Šiauliai–Palanga, A18 (Šiaulių aplinkkelis). Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorija yra palankioje geografinėje padėtyje, leidžiančioje gerai išnaudoti susisiekimo su pagrindiniais šalies ir užsienio urbanistiniais centrais galimybes tiek automobilių keliais, tiek geležinkeliu.

6.3. Didelę įtaką regiono urbanistinei struktūrai daro gyventojų skaičiaus pokytis, nulemtas spartaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, gyventojų senėjimo, didelių vidinės ir tarptautinės migracijos mastų. Gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos lemia tai, kad naujų gyvenamųjų teritorijų plėtra tampa netikslinga, prioritetas turėtų būti skiriamas esamų urbanizuotų teritorijų vystymui ir konversijai.

6.4. Naujoji Akmenė priskiriama II lygmens B tipo integracijos ašims, šio tipo teritorijoje siūloma vystymo kryptis – derinti technogeninių ašies kompleksų ir bioprodukcinio fono aplinką. Akmenės rajono savivaldybėje Lietuvos Respublikos Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymu, 2011 m. pabaigoje įsteigta Akmenės LEZ, kurią sudaro 8 įvairaus dydžio sklypai. 7 sklypai yra Naujosios Akmenės miesto teritorijoje, 1 sklypas yra Menčių kaime. Bendras teritorijos plotas 98,6 ha. Teritorijoje planuojama plėtoti gamybos, prekybos, sandėliavimo ir paslaugų teikimo veiklą.

6.5. Joniškis yra intensyvaus žemės ūkio arealo administracinis, visuomeninis, prekybinis ir kultūrinis centras. Miestas yra arti Šiaurinės Lietuvos centro – Šiaulių (40 km), netoli nuo didžiausio kaimyninių Baltijos valstybių metropolinio centro – Rygos miesto (100 km). Joniškis yra vienas originaliausių radialinio plano urbanistikos paveldo objektų Lietuvoje: į didelę netaisyklingos formos aikštę sueina net 8 gatvės, kurių perspektyvoje dominuoja bažnyčios bokštas.

6.6. Kelmės miestas patenka į Šiaulių urbanistinės koncentracijos arealo šiaurinį pakraštį. Kelmės miesto išorinius ryšius užtikrina Via Hanseatica – magistralė A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Atstumas nuo miesto centro iki pagrindinio šalies magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda – 23 km, iki Šiaulių – 42 km. Kelmės urbanizacijos struktūroje išliko kai kurie istoriniai planiniai fragmentai: radialinio gatvių tinklo elementai, sutampantys su seniausiais keliais į Kražius, Šaukėnus, Tytuvėnus, Raseinius ir vėliau pravestu Rygos–Tilžės plentu, kuris davė pradžią stačiakampiam gatvių tinklui.

6.7. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu Pakruojo miestas priskirtinas prie 2 lygmens regioninės urbanistinės integracijos ašių sankirtos. Šio lygmens ašių tinklas jungia visus pagrindinius lokalinius centrus ir prijungia juos prie aukštesnio lygmens urbanistinės integracijos ašių. Urbanistiniu aspektu Pakruojo miestas yra glaudžiai susijęs su greta esančiais Sigutėnų, Jovarų, Pakruojo kaimais – šios gyvenamosios vietovės sudaro vientisą urbanistinį audinį, o jas skiria tik administracinės ribos. Pakruojo kaime išsidėsčiusi Pakruojo dvaro sodyba, be to yra išteklių, tinkamų rekreacijai plėtoti (Kruojos upė ir Pakruojo tvenkinys, želdynai).

6.8. Kuršėnų miestas patenka į 1A kategorijos metropolinės integracijos ašies aktyvios veiklos arealą ir Šiaulių–Kuršėnų aglomeruotos urbanizacijos zoną. Kuršėnai išsiskiria plačiai išdėstytu gatvių tinklu. Keliai iš Šiaulių, Palangos, Mažeikių susikerta miesto centre esančioje žiedinėje sankryžoje.

7. Šiaulių regiono ITV programoje aptartiems miestams ir juos supančioms teritorijoms būdingi šie funkciniai ryšiai ir tiesioginė sąveika:

7.1. Naujosios Akmenės miesto įtaka aplinkinėms teritorijoms stiprės dėl Akmenės LEZ teritorijos vystymo, 7 Akmenės LEZ sklypai yra Naujosios Akmenės miesto teritorijoje (pietvakarinėje dalyje), 1 sklypas yra Menčių kaime, pradėtos procedūros dėl Ventos miesto šiaurinės dalies pramonės zonoje esančių sklypų įjungimo į Akmenės LEZ, todėl pietvakarinėje Naujosios Akmenės dalyje, ties miesto riba ir Ventos miesto kryptimi numatoma intensyvesnė ekonominė veikla, kuri viena vertus suteiks didesnes galimybes spręsti Šiaulių regiono ITV programos teritorijai būdingas problemas, tačiau kartu lems ir didesnį miesto ir priemiesčio inžinerinės infrastruktūros apkrovimą, gali pabloginti aplinkos kokybę ties naujai vystomomis pramonės ir sandėliavimo teritorijose išdėsčiusioje gyvenamosiose vietovėse – S/B „Stipirkiai“, Gaučių ir Menčių kaimuose ir Ventos mieste.

7.2. Kelmės miestas dėl vykstančio darbo jėgos judėjimo ir paslaugų centrų išsidėstymo turi prielaidas dvimiesčio sistemos formavimui su satelitiniu miestu – Tytuvėnais (gyventojų skaičius – 2 tūkst. – atitinka 24 proc. Kelmės miesto gyventojų). Šie miestai išsidėstę santykinai nedideliu atstumu (19 km), juos jungia valstybinės reikšmės (krašto) kelias, viešojo transporto maršrutai, todėl susisiekimas yra greitas ir patogus; pakankamas gyventojų skaičius Tytuvėnuose (daugiau kaip 2000) lemia tai, kad pagrindinė socialinė infrastruktūra (mokykla, vaikų darželis, kultūros įstaigos) yra suformuota, todėl šio miestų intensyvesnė plėtra, pirmiausiai orientuota į gyvenamąją aplinką (dėl mažesnių transporto srautų, triukšmo, taršos, būsto prieinamumo ir kitų priežasčių) gali padėti suvaldyti gyventojų išsikėlimo iš savivaldybės procesus (esant sąlygai, kad Kelmės mieste bus sukuriama ir išlaikoma pakankamai darbo vietų).

8. Šiaulių regiono ITV programa įgyvendinama šiose Šiaulių regiono tikslinės teritorijose (žr. 1 pav.):

8.1. išskirtose vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“:

8.1.1. Pakruojo mieste;

8.1.2. Kuršėnų mieste.

8.2. 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui nustatytų tikslinių teritorijų savivaldybių centruose, kurie vadovaujantis Partnerystės sutarties 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis yra laikomos pereinamojo laikotarpio tikslinėmis teritorijomis:

8.2.1. Naujosios Akmenės mieste;

8.2.2. Joniškio mieste;

8.2.3. Kelmės mieste.

9. Atsižvelgus į Šiaulių regiono ITV programos 7 punkte nurodytus Šiaulių regiono ITV programoje aptartiems miestams ir juos supančioms teritorijoms būdingus funkcinius ryšius ir tiesioginę sąveika, taip pat į Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. T-171 „Dėl susietos teritorijos nustatymo“ ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. T-183 „Dėl pritarimo 2014–2020 m. Šiaulių regiono integruotos teritorijų vystymo programos projektui“ 1 punktą, nustatytos šios su Šiaulių regiono tikslinėmis teritorijomis susietos teritorijos, kuriose taip pat įgyvendinama Šiaulių regiono ITV programa (žr. 1 pav.):

9.1. Gaučių, Menčių kaimai, Ventos miestas ir S/B „Stipirkiai“;

9.2. Tytuvėnų miestas.

1 pav. Tikslinės ir susietos teritorijos. Šaltiniai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Hnit-Baltic“, VĮ „Registrų centras“.

10. Tikslinių teritorijų, kuriose įgyvendinama Šiaulių regiono ITV programa, gyventojų skaičius, remiantis ITV programos rengimo metu paskutiniais paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis – 42,4 tūkst. gyventojų (2015 m. sausio 1 d. duomenimis); su Šiaulių regiono tikslinėmis teritorijomis susietų teritorijų gyventojų skaičius – 7,1 tūkst. gyventojų.

11. Vystymosi tendencijos ir problemos, į kurias atsižvelgus formuluojami tikslinių teritorijų ir su jomis susietų teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, nurodomos Šiaulių regiono ITV programos 1 priede dėstomoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių lentelėje.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12. Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi Šiaulių regiono ITV programos 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas Šiaulių regiono ITV programos 3 priede.

13. Šiaulių regiono ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

____________________

Šiaulių regiono integruotos teritorijų vystymo programos

1 priedas

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

Stiprybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Šiaulių regiono tikslinių teritorijų savivaldybės pasižymi aukštu pramonės potencialu

Šiaulių regionas (neišskiriant ir Šiaulių miesto) dėl specifinių kasybos ir apdirbamosios gamybos įmonių koncentracijos 2012 m. pasižymėjo didesne už vidutinę šalyje įmonių dalimi EVRK 2 red. kasybos ir karjerų eksploatavimo ir apdirbamosios gamybos kasybos ir apdirbamosios gamybos veiklose (regione – 24,4 proc., šalyje – 21,7 proc.), didesnė už vidutinę šalyje šiuose sektoriuose dirbančiųjų dalis buvo daugelyje regiono savivaldybių (ypač išsiskyrė Akmenės savivaldybė –38,9 proc.)

Akmenės rajono savivaldybė Lietuvoje ir užsienio šalyse yra žinoma dėl statybinių medžiagų (cemento, stogo dangų, kalkių) gamybos, Naujoje Akmenėje įsikūrusios statybinių medžiagų gamybos įmonės. Joniškio rajono savivaldybė – viena iš labiausiai agrarinių teritorijų Lietuvoje. Joniškio mieste yra nemažai įmonių, užsiimančių grūdų, trąšų perdirbimu ir saugojimu, dominuoja žemų technologijų pramonė – žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas, medienos gamyba. Pakruojo rajone išplėtota kasyba ir karjerų eksploatavimas. Visiems šiems sektoriams labiau būdingos vidutinės (100–250 darbuotojų) ir stambios (daugiau kaip 250 darbuotojų) įmonės.

2. Šiaulių regione yra išplėtotas žemės ūkis ir palankios sąlygos jam plėtoti

Itin geromis žemės ūkio sektoriaus plėtros sąlygomis pasižymi Joniškio, Kelmės ir Pakruojo rajonų savivaldybės. Čia vyrauja derlingi priemolio dirvožemiai, jų našumas vertinamas 43–53 našumo balais (Lietuvos dirvožemių našumo vidurkis – 42,3 balo). Šiose savivaldybėse taip pat veikia įvairios žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio mokyklose ruošiami reikalingi specialistai, didelis žemės ūkyje dirbančių asmenų skaičius (Pakruojo rajono savivaldybėje – 24,6 proc., Joniškio rajono savivaldybėje – 21,7 proc., Kelmės rajono savivaldybėje – 19,1 proc. Šiaulių rajono savivaldybėje – 12,7 proc., Akmenės rajono savivaldybėje – 10,0 proc. visų užimtųjų).

Silpnybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1. Žemas ir mažėjantis verslumo lygis Šiaulių regione (be Šiaulių miesto)	5	Verslumo lygis Šiaulių regione (skaičiuojant be Šiaulių miesto savivaldybės) 2015 m. sausio 1 d. siekė tik 12,3 veikiančios įmonės tūkstančiui gyventojų (48 proc. šalies vidurkio), ir, skaičiuojant be 5 didžiųjų miestų savivaldybių, buvo mažiausias tarp visų šalies regionų. Verslumo lygio augimo tendencija taip pat buvo lėtesnė už vidutinę šalyje – veikiančių įmonių skaičius/ tūkstančiui gyv. Šiaulių regione nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. paaugo 13 proc., šalyje per tą – 19 proc.
2. Spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas Šiaulių regiono tikslinėse teritorijose	4	Didžiausi Šiaulių regiono miestai, patenkantys į Šiaulių regiono ITV programos įgyvendinimo teritoriją (Kuršėnai, Joniškis, Naujoji Akmenė, Kelmė, Pakruojis – toliau pagrindiniai miestai) 2011–2014 metais pasižymėjo mažėjančiu gyventojų skaičiumi: Kuršėnuose gyventojų skaičius sumažėjo 6,6 proc., Joniškyje 8,0 proc. Naujoje Akmenėje 10,9 proc., Kelmėje 4,9 proc., Pakruojyje 5,1 proc.
3. Didelis struktūrinis ir ilgalaikis nedarbas Šiaulių regiono tikslinių teritorijų savivaldybėse	4	Žemės ūkio ir tradicinės pramonės sektoriai yra tie ekonomikos sektoriai, kuriems, siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, būtina nuolatinė modernizacija (kuri daugeliu atveju pasireiškia darbui mažiau imlių technologijų diegimu). Tokiu atveju, lygiagrečiai nevykstant plėtrai į naujas eksporto rinkas, – darbo jėgos poreikis ir užimtųjų skaičius mažėja. Be to, pramonės įmonėms paprastai reikalingi specifines kvalifikacijas turintys darbuotojai (inžinieriai, kvalifikuoti darbininkai), tai yra kvalifikacijos, kurių daugelis ieškančių darbo asmenų neatitinka. Šios priežastys, taip pat mažų įmonių, kurios galėtų absorbuoti regiono pramonėje ir (ypač) žemės ūkyje atsilaisvinančią darbo jėgą (žemės ūkyje miškininkystėje ir žuvininkystėje užimtųjų skaičius Šiaulių regione 2011–2014 metais sumažėjo 20 procentų, arba 4,3 tūkst. asmenų), lemia tai, kad užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių regione (be Šiaulių miesto) yra santykinai žemas (65 proc., kai šalies vidurkis siekia 72,5 proc.), o atskirose savivaldybėse, kurių nepasiekia Šiaulių miesto metropolinės įtakos zona – registruotas nedarbas yra itin aukštas – Joniškio, Akmenės ir Kelmės rajonų savivaldybėse 2014 m. viršijo šalies vidurkį nuo 30 iki 60 procentų.
4. Ūkinės veikos koncentracijos ir apgyvendinimo ypatumai turi didelės įtakos transporto sukeliamai aplinkos taršai ir eismo saugumo situacijai	4	Didžiausi aplinkos taršos šaltiniai tikslinėse teritorijose – automobilių transportas ir pramonės įmonės. Augant automobilizacijos lygiui (šis rodiklis 2011–2013 m. augo visose regiono savivaldybėse), didėjant gyventojų priklausomybei nuo automobilių, prastėja eismo ir saugumo keliuose situacija (2013 m. Šiaulių regione įvyko 362 eismo įvykiai, iš jų daugiausia Šiaulių rajono savivaldybėje – 60). Atsižvelgiant į didėjančius eismo srautus, gatvių išdėstymo schemos tikslinių teritorijų miestuose darosi neberacionalios, todėl miestuose būtina diegti modernias eismo saugumo priemones.

Galimybės

Aktualumo įvertinimas

Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos

1. Dėl aktyvesnės Europos reindustrializacijos stiprės Šiaulių regiono investicinis patrauklumas

Pramonės grąžinimo iš trečiųjų šalių į Europą klausimas vis aktyviau keliamas ES lygmeniu – 2014 m. Europos konkurencingumo ataskaitoje „Padėti įmonėms augti“, 2014 m. valstybių narių konkurencingumo ataskaitoje „Europos reindustrializacija“ ir kituose ES politinės darbotvarkės dokumentuose. Palankias prielaidas pramonės plėtrai Europoje sudaro brangstanti darbo jėga Kinijoje. Lyginant su kitais pasaulio regionais, Europa turi tokius konkurencinius pranašumus, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai, didelė dalis eksportuojamų prekių pridėtinės vertės sukuriama vienoje šalyje ir lyginamieji pranašumai, susiję su sudėtingais ir aukštos kokybės gaminiais. Mažėjant gamybos iškėlimui į trečiaisiais šalis iš grąžinant dalį gamybos į Europą, šia galimybe galės pasinaudoti ir Šiaulių regiono savivaldybės.

Šiaulių regiono savivaldybėse sutelkta specifinė žemų ir vidutinių technologijų pramonė – statybinių medžiagų gamyba, žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimas, kalnakasybos pramonė – ateityje leis pritraukti investuoti pasirengusių užsienio partnerių. Tai savo ruožtu gerins Šiaulių regiono ekonominius rodiklius, stiprins ryšius su Europos (ypatingai kaimyninėmis) valstybėmis.

2. Šiaulių regiono tikslinėse teritorijose didės alternatyvių transporto būdų ir priemonių bei geros susiekimo sistemos paklausa

Dėl nedidelių atstumų, geros geografinės padėties, tikslinėse ir susietose teritorijose keliavimą nuosavu / viešuoju transportu gali papildyti alternatyvios transporto priemonės (pavyzdžiui dviračiai). Jaunesni gyventojai, didėjant ekologiniam sąmoningumui, vis labiau orientuosis į modernią ES plačiai taikomą keliavimo praktiką (dviračiais, geležinkeliu). Dėl gerai išvystytos susisiekimo infrastruktūros pagerės sukurtų darbo vietų pasiekiamumas tikslinėse teritorijose, tai viena esminių sąlygų sėkmingai miestų plėtrai.

Grėsmės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1. Dėl blogėjančios demografinės padėties, didelio nedarbo sparčiai mažės jaunų žmonių, atvykstančių gyventi ir dirbti į Šiaulių regiono tikslines teritorijas, srautai	4	Šiaulių regiono tikslinėse teritorijos daugėjant pensinio amžiaus gyventojų, mažėjant bendram gyventojų skaičiui, kils gyventojų struktūros palaikymo problemų. Gyventojų struktūra daugelyje šalies regionų, vertinant jau pagal dabartinę situaciją, nebepajėgs susibalansuoti savaime.
2. Nepalanki verslo aplinka, maža perkamoji galia Šiaulių regione sukels skurdo problemas	4	Nei vienoje Šiaulių regiono savivaldybėje (įskaitant ir Šiaulių miesto savivaldybę) vidutinis bruto darbo užmokestis 2014 m. nesiekė šalies vidurkio. Dominuojant pramonei ir žemės ūkiui, tikslinėse teritorijose mažai smulkių paslaugų įmonių, gyventojai nėra suinteresuoti imtis nuosavo verslo. Mažas užimtumo veiklų spektras ir toliau didins gyventojų skurdą ir nepriteklių.
3. Auganti regioninė konkurencija su Ryga (paslaugų, turizmo, transporto ir kt. srityse)	3	Geografinė padėtis nulemia, jog Šiaulių regiono tikslinės teritorijos patenka į Latvijos urbanistinių centrų (pirmiausiai Rygos) įtakos zoną. Ryga pasižymi daug didesne gyventojų koncentracija, gerai išplėtota paslaugų, turizmo, transporto infrastruktūra, todėl tikėtina, jog Šiaulių regiono tikslinių teritorijų plėtrai kils nelygios konkurencijos grėsmė.

_____________________________

Šiaulių regiono integruotos teritorijų vystymo programos

2 priedas

ŠIAULIŲ REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

1. Tikslas: padidinti Šiaulių regiono tikslinių teritorijų gyventojų užimtumą gerinant patrauklumą gyventi, dirbti ir investuoti šiame regione.

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje (toliau – SSGG) nustatytą stiprybę, kad Šiaulių regiono tikslinių teritorijų savivaldybės pasižymi aukštu pramonės potencialu, siekiant stiprinti Šiaulių regiono investicinį patrauklumą (išnaudoti galimybę) bei duoti impulsą verslumo lygiui didėti Šiaulių regiono tikslinėse teritorijose, o tai lemtų nedarbo lygio mažėjimą. Minėtų silpnybių ištaisymas gali iš dalies stabilizuoti išvykstančiųjų iš Šiaulių regiono gyventi ir dirbti (ypač jaunų žmonių) srautus, spręstų skurdo problemas Šiaulių regione (būtų sumažintos grėsmės). Šiaulių regiono investicinis patrauklumas didėtų ir mažinant aplinkos taršą, gerinant susisiekimo infrastruktūrą bei eismo saugumo situaciją. Šią silpnybę galima taisyti diegiant alternatyvius transporto priemonių bei susisiekimo būdus (pvz., pėsčiųjų ir dviračių takus), išnaudojant tokių priemonių paklausos augimo (didėjant ekologiniam sąmoningumui) galimybę.

2. Įvertinti alternatyvūs tikslai: „Padidinti Šiaulių regiono tikslinių teritorijų gyventojų užimtumą gerinant patrauklumą gyventi, dirbti ir investuoti šiame regione“, „Padidinti Šiaulių regiono tikslinių teritorijų gyventojų užimtumą gerinant pramonės sektoriaus aplinką“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada – tikslas „Padidinti Šiaulių regiono tikslinių teritorijų gyventojų užimtumą gerinant patrauklumą gyventi, dirbti ir investuoti šiame regione“ yra optimalus.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, procentais. Numatyta, kad užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, 2023 m. sieks 72,5 procento.

Programos efektas:

Kodas	Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2013 m.)	Siekiama reikšmė (2020 m.)	Siekiama reikšmė (2023 m.)
1-E-1	Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc.	62,75	71,5	72,5

Programos rezultatai:

Kodas	Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2013 m.)	Siekiama reikšmė (2020 m.)	Siekiama reikšmė (2023 m.)
1-R-1	Materialinės investicijos 1 gyventojui Akmenės r., Kelmės r., Pakruojo r. ir Šiaulių r. savivaldybėse, tūkst. eurų	1,20	1,50	1,60
1-R-2	Verslumo lygis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų (veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų), vnt.	11,2	15,5	16,5
1-R-3	Sutrumpėjęs sugaištas kelionių Šiaulių regiono tikslinių teritorijų automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas, mln. val.	0,00000	-0,01509	-0,01571

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1-E-1	Užimtųjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, proc.	68,13	69,00	69,70	70,50	70,30	71,00	71,50	72,00	72,30	72,50
1-R-1	Materialinės investicijos 1 gyventojui Akmenės r., Kelmės r., Pakruojo r. ir Šiaulių r. savivaldybėse, tūkst. eurų	1,21	1,22	1,23	1,25	1,30	1,40	1,50	1,55	1,58	1,60
1-R-2	Verslumo lygis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų (veikiančių įmonių skaičius, tenkantis 1 000 gyventojų), vnt.	11,8	12,8	13,5	14,0	14,5	15	15,5	16,0	16,5	16,5

1.1. Uždavinys: pritaikyti viešąsias erdves verslo poreikiams ir investicijoms pritraukti.

1. Uždaviniu siekiama išnaudoti atliktoje SSGG analizėje nustatytą stiprybę – tai, kad Šiaulių regiono tikslinės teritorijų savivaldybės pasižymi aukštu pramonės potencialu. Tai yra esminis veiksnys siekiant pasinaudoti Šiaulių regiono investicinio patrauklumo didinimo galimybe, investuojant į Šiaulių regiono tikslinių teritorijų viešąsias erdves, t. y. pritraukiant naujas investicijas tiek į tradicinę pramonę, tiek į alternatyvias (paslaugų sektoriaus) veiklas.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Pritaikyti viešąsias erdves verslo poreikiams ir investicijoms pritraukti“, „Pritaikyti viešąsias erdves rekreacijai ir sveikatinimui“ ir „Viešose erdvėse tvarkyti ar atkurti natūralaus ir (arba) urbanizuoto kraštovaizdžio kompleksus“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada – uždavinys „Pritaikyti viešąsias erdves verslo poreikiams ir investicijoms pritraukti“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: materialinės investicijos 1 gyventojui Akmenės, Kelmės, Pakruojo ir Šiaulių rajonų savivaldybėse, tūkst. eurų. Numatoma, kad materialinės investicijos nurodytose savivaldybėse išaugs nuo 1,20 tūkst. eurų 2013 m. iki 1,60 tūkst. eurų 2023 m.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023–2024 m.
1.1.-P-1	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m² (P.B.238)	–	–	–	5 317	13 245	13 245	145 054,94	174 839,67	192 350,85	660 532,85
1.1.-P-2	Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai, skaičius (P.S.338)	–	–	–	–	–	–	–	–	–	2
1.1.-P-3	Investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas, ha (P.S.303)	–	–	–	–	–	–	–	–	–	193,7
1.1.-P-4	Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai, v m² (P.B.239)	–	–	–	–	–	–	–	–	–	341,77
1.1.-P-5	Naujos darbo vietos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje (R.N.922)	–	–	–	–	–	–	–	–	–	30

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis, (iš viso) tūkst. eurų	Iš jų viešosios lėšos, tūkst. eurų	Iš jų Europos Sąjungos lėšos, tūkst. eurų	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.1.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (Europos Sąjungos, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – viešųjų investicijų priemonės):
1.1.1.1. viešųjų erdvių modernizavimas, traukos centrų formavimas bei stiprinimas Naujosios Akmenės, Pakruojo ir Kuršėnų miestuose siekiant gerinti gyventojų, verslo ir investuotojų sąlygas: Naujosios Akmenės kultūros rūmų aplinkos (viešosios erdvės) sutvarkymas, Pakruojo miesto Vienybės a., Laisvės a. ir turgavietės sutvarkymas, Kuršėnų miesto Lauryno Ivinskio aikštės sutvarkymas, Pavenčių laisvalaikio zonos Kuršėnų mieste įkūrimas;	3 799	3 799	2 897	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 138 757,91 m²
1.1.1.2. rekreacijai ir (arba) sveikatingumui skirtų viešųjų erdvių, kaip traukos zonų, kūrimas ir stiprinimas Kuršėnų ir Kelmės miestuose siekiant tenkinti gyventojų poreikius ir gerinti verslo sąlygas: Ventos upės viešosios erdvės Kuršėnų mieste įrengimas, Pakruojo m. Kruojos upės pakrančių ir parko sutvarkymas, buvusios Pakruojo m. spaustuvės pastato konversija bei Kelmės dvaro sodybos parterinės dalies sutvarkymas ir pritaikymas bendruomeniniams, visuomeniniams, verslo poreikiams;	5 167	5 167	3 586	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 201 774,94 m² Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai – 341,77 m²
1.1.1.3. natūralaus ar urbanizuoto kraštovaizdžio Kelmės mieste kompleksiškas tvarkymas, sutvarkant ir pritaikant visuomenės poreikiams Kelmės dvaro ansamblio parką ir Kelmės miesto Tūkstantmečio parką;	505	505	430	Išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealai – 2 vnt.
1.1.1.4. Akmenės laisvosios ekonominės zonos (šiaurinės dalies) infrastruktūros įrengimas.	6 180	6 180	–	Naujos darbo vietos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje – 30 Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 320 000 m²
1.1.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:
1.1.2.1. viešųjų erdvių ir (arba) inžinerinės infrastruktūros, reikalingos verslui kurtis ir plėstis Kelmės ir Naujosios Akmenės miestuose bei susietose teritorijose, sutvarkymas ir įrengimas Ventoje ir inžinerinės infrastruktūros įrengimas Akmenės LEZ (dalis sklypų yra Naujosios Akmenės m., dalis susietose teritorijose – Menčių ir Gaušių k.).	X	X	X	Investicijas gavusių viešųjų teritorijų plotas – 193,7 ha
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	15 651	15 651	6 913

1.2. Uždavinys: padidinti ūkinės veiklos įvairovę gerinant gyvenamąją aplinką, skatinant naujų įmonių steigimą ir darbo vietų kūrimą.

1. Uždaviniu siekiama išspręsti atliktoje SSGG analizėje nustatytą problemą – tai, kad Šiaulių regiono tikslinių teritorijų savivaldybės pasižymi žemu ir mažėjančiu verslumo lygiu. Šios problemos sprendimas yra esminis siekiant sumažinti skurdo problemų (dėl nepalankios verslo aplinkos ir mažos gyventojų perkamosios galios) didėjimo grėsmę Šiaulių regione.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę gerinant gyvenamąją aplinką, skatinant naujų įmonių steigimą ir darbo vietų kūrimą“, „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę modernizuojant gyvenamąją aplinką“ ir „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę modernizuojant kultūros įstaigų infrastruktūrą ir aktualizuojant kultūros paveldo objektus“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada – uždavinys „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę gerinant gyvenamąją aplinką, skatinant naujų įmonių steigimą ir darbo vietų kūrimą“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: verslumo lygis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų (įmonių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų), vnt. Numatoma, kad verslumo lygis Šiaulių regiono savivaldybėse, kuriose yra tikslinių teritorijų, išaugs nuo 11,2 įmonės/1000 gyv. 2013 m. iki 16,5 įmonės/1000 gyv. 2023 m.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1.2.-P-1	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, m² (P.B.238)	–	–	–	–	28 805	28 805	51 401,31	74 894,31	74 894,31	74 894,31
1.2.-P-2	Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, skaičius (P.N.304)	–	–	–	–	–	–	3	3	3	3
1.2.-P-3	Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, skaičius (P.S.335)	–	–	–	–	–	–	–	–	1	2
1.2.-P-4	Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius, namų ūkiai (P.B.231)	221	919	1 174	1 374	1 839	2 179	2 679	2 679	2 681	4 693
1.2.-P-5	Projektas, kurį visiškai arba iš dalies įgyvendina socialiniai partneriai ar NVO, skaičius (P.B.020)	–	–	–	–	–	9	20	31	48	48
1.2.-P-6	Subsidijas gaunančių įmonių skaičius, įmonės (P.B.202)	–	–	–	–	–	–	9	9	9	9
1.2.-P-7	Socialiniai verslai, sukurti gavus ESF investicijas, skaičius (P.S.373)	–	–	–	–	–	–	2	2	2	2

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis, (iš viso) tūkst. eurų	Iš jų viešosios lėšos, tūkst. eurų	Iš jų Europos Sąjungos lėšos, tūkst. eurų	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.2.1.(v) Viešųjų investicijų priemonės:
1.2.1.1. gyvenamosios aplinkos Joniškio ir Kuršėnų miestuose gerinimas kompleksiškai tvarkant daugiabučių namų gyvenamųjų kvartalų teritorijas, apimant: Joniškio m. Miesto a., M. Slančiausko g., Parko g. kvartalą; Kuršėnų miesto Vilniaus g., Vytauto g., Vydūno g., Kudirkos g. kvartalą; L. Ivinskio g., Pavenčio g. J. Basanavičiaus g., V. Dambrausko g. kvartalus;	1 870	1 870	1 403	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 74 894,31 m²
1.2.1.2. Naujosios Akmenės, Joniškio, Kelmės miestų kultūros infrastruktūros modernizavimas bei Pakruojo ir Kuršėnų miestų kultūros paveldo objektų sutvarkymas ir aktualizavimas siekiant tvarios ekonomikos augimo ir gyvenamosios vietos patrauklumo didėjimo: Joniškio kultūros centro (Žemaičių g. 14, Joniškis) ir Kelmės kultūros centro (Vytauto Didžiojo g. 73, Kelmė) modernizavimas; Naujosios Akmenės pastato (V. Kudirkos g. 9, Naujoji Akmenė) rekonstravimas – pritaikymas Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos reikmėms; kultūros paveldo objektų – Pakruojo gaisrinės pastato (unikalus kodas 30734) ir Kuršėnų dvaro sodybos (unikalus kodas – 16057) – tvarkyba.	5 414	5 414	1 955	Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 2 vnt. Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 3 vnt.
1.2.2. Priemonės, kurioms įgyvendinti numatoma naudoti finansines priemones:
1.2.2.1. gyvenamosios aplinkos tikslinėse teritorijose (miestuose) gerinimas modernizuojant daugiabučius namus energetinį efektyvumą didinančiomis priemonėmis (Pakruojo m. – 540 namų ūkių, Kelmės m. – 1085 namų ūkių, Kuršėnų m. – 220 namų ūkių, Joniškio m. – 134 namų ūkių, Naujosios Akmenės m. – 700 namų ūkių).	37 303,1			Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius – 4 693 namų ūkiai
1.2.3. Organizacinio, administracinio pobūdžio priemonės (pavyzdžiui, esamų įstaigų veiklos optimizavimas):
1.2.3.1. Naujosios Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Kuršėnų miestų vietos veiklos grupių steigimas ir jų strategijų parengimas.	X	X	X	Projektų, kuriuos visiškai arba iš dalies įgyvendina socialiniai partneriai ar NVO, skaičius – 48 vnt.
1.2.4. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:
1.2.4.1. socialinę atskirtį mažinančių, užimtumą ir verslumą bei bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos kūrimą skatinančių priemonių įgyvendinimas Naujosios Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo ir Kuršėnų miestuose.	X	X	X	Projektas, kurį visiškai arba iš dalies įgyvendina socialiniai partneriai ar NVO, skaičius – 48 vnt.
1.2.5. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:
1.2.5.1. aukštos kokybės specializuotų konsultacinių paslaugų SVV subjektams Kelmės ir Kuršėnų miestuose teikimas;	X	X	X	Subsidijas gaunančių įmonių skaičius – 2 vnt.
1.2.5.2. socialinių verslų Kelmės mieste kūrimas;	X	X	X	Socialiniai verslai, sukurti gavus ESF investicijas – 2 vnt.
1.2.5.3. modernių technologijų gamybos sektoriuje Kelmės, Pakruojo, Kuršėnų miestuose diegimas.	X	X	X	Subsidijas gaunančių įmonių skaičius – 7 vnt.
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	44 587,10	7 284	3 358

1.3. Uždavinys: pagerinti darbo vietų pasiekiamumą ir kompleksiškai spręsti eismo saugumo problemas.

1. Uždavinys iškeltas įvertinus atliktoje SSGG analizėje nustatytą silpnybę (problemą) – ūkinės veikos koncentracijos ir apgyvendinimo ypatumų įtaką transporto sukeliamai aplinkos taršai ir eismo saugumo situacijai. Ši silpnybė sumažėtų (būtų ištaisyta) diegiant alternatyvius transporto būdus ir priemones, optimizuojant susisiekimo sistemą. Tai leis pasinaudoti galimybe, kad gyventojai (ypač jaunesni), didėjant ekologiniam sąmoningumui, vis labiau orientuosis į modernią Europos Sąjungoje plačiai taikomą keliavimo praktiką (dviračiais, geležinkeliu). Dėl gerai išvystytos susisiekimo infrastruktūros pagerės sukurtų darbo vietų pasiekiamumas tikslinėse teritorijose – tai viena iš esminių sąlygų sėkmingai miestų plėtrai.

2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: „Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą ir kompleksiškai spręsti eismo saugumo problemas“, „Atnaujinti ir (arba) plėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą“ ir „Modernizuoti susisiekimo infrastruktūrą“, kuriuos galima įgyvendinti skirtingomis priemonėmis. Uždavinio alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada – uždavinys „Pagerinti darbo vietų pasiekiamumą ir kompleksiškai spręsti eismo saugumo problemas“ yra optimalus.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: sutrumpėjęs sugaištas kelionių Šiaulių regiono tikslinių teritorijų automobilių keliais (išskyrus TEN-T) kelius) laikas, mln. val. Numatoma, kad sugaištas kelionių Šiaulių regiono tikslinių teritorijų automobilių keliais (išskyrus TEN-T kelius) laikas sutrumpės 0,01571 mln. val. 2023 m. (palyginti su 2013 m.).

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 -2024 m.
1.3.-P-1	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km (P.B.214)	–	–	–	–	–	2,58	3,95	6,76	7,09	7,09
1.3.-P-2	Bendras naujai nutiestų kelių ilgis, km (P.N.508)	–	–	–	–	–	–	1,3	1,3	1,3	1,3
1.3.-P-3	Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, skaičius (P.S.342)	–	–	–	–	2	2	2	2	2	3
1.3.-P-4	Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis, km (P.S.321)	–	–	–	–	–	1,05	1,05	1,05	1,05	1,05
1.3.-P-5	Rekonstruotų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis, km (P.S.322)	–	–	–	–	–	–	1,48	1,48	1,48	2,72

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis, (iš viso) tūkst. eurų	Iš jų viešosios lėšos, tūkst. eurų	Iš jų Europos Sąjungos lėšos, tūkst. eurų	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.3.1.(v) Viešųjų investicijų priemonės:
1.3.1.1. sukurtų darbo vietų pasiekiamumo gerinimas modernizuojant vietinės reikšmės kelių transporto infrastruktūrą Pakruojo, Kuršėnų, Kelmės ir Joniškio miestuose: Pakruojo m. Kęstučio g. modernizavimas, Pakruojo m. J. Basanavičiaus g. modernizavimas; Kuršėnų miesto Kudirkos g., Tilvyčio g., Dambrausko g., Kapų g. ir Kęstučio g. rekonstrukcija, Joniškio m. rytinio aplinkkelio nuo krašto kelio Nr. 152 Joniškis–Linkuva iki krašto kelio Nr. 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys statyba, Kelmės miesto Sporto g., Gėlių g. ir Ievų g. rekonstrukcija;	2 815	2 815	2 177	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 4,36 km Bendras naujai nutiestų kelių ilgis – 1,3 km
1.3.1.2. sukurtų darbo vietų pasiekiamumo gerinimas modernizuojant ir sukuriant pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą Naujosios Akmenės, Joniškio ir Kelmės miestuose: dviračių ir pėsčiųjų tako P. Jodelės g., Statybininkų g. ir Eibučių g. Naujoje Akmenėje įrengimas; pėsčiųjų ir dviračių takų sutvarkymas teritorijoje, jungiančioje Joniškio miesto M. Slančiausko ir Žemaičių gatves; Vytauto Didžiojo g. Kelmės mieste pėsčiųjų ir dviračių tako sutvarkymas;	493	493	355	Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis – 1,05 km Rekonstruotų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis – 2,72 km
1.3.1.3. eismo saugumo priemonių diegimas Naujosios Akmenės ir Kelmės miestų vietinės reikšmės keliuose: Naujosios Akmenės Žalgirio g. ir Lazdynų Pelėdos g. atkarpų, Respublikos g. atkarpos kompleksinis sutvarkymas įrengiant eismo saugumo priemones; Kelmės miesto pietinės dalies sutvarkymas įrengiant eismo saugumo priemones.	1 505	1 505	1 232	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 2,73 km Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės – 3 vnt.
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	4 813	4 813	3 764

____________________________

Šiaulių regiono integruotos teritorijų vystymo programos

3 priedas

ŠIAULIŲ REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

1. Tikslas: padidinti Šiaulių regiono tikslinių teritorijų gyventojų užimtumą gerinant patrauklumą gyventi, dirbti ir investuoti šiame regione.

1.1. Uždavinys: pritaikyti viešąsias erdves verslo poreikiams ir investicijoms pritraukti.

1.1.1v Veiksmas: Naujosios Akmenės kultūros rūmų aplinkos (viešosios erdvės) sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės ir verslo poreikiams (numatoma įrengti pėsčiųjų takus, naujus vejos plotus, mažąją architektūrą, apšvietimą, automobilių stovėjimo aikštelę, lauko estradą kultūriniams renginiams, koncertams, vaidinimams; viešoji erdvė taip pat bus pritaikyta parodoms ir mugėms).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2022	Akmenės rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
750 557,83	36 098,35	36 098,35	305 344,86	305 344,86	–	–	–	–	409 114,62

1.1.2v Veiksmas: Pakruojo m. Vienybės aikštės, prieigų prie jos sutvarkymas ir pritaikymas bendruomeniniams ir verslo poreikiams (Vienybės a. planuojama atnaujinti dangą, įrengti pėsčiųjų takus, naujus vejos plotus, mažąją architektūrą, apšvietimą, erdvę renginiams, vietas žiūrovams, nes čia numatoma rengti miesto renginius, koncertus, parodas, sutvarkyti erdvę prie kultūros centro, įrengiant lietaus surinkimą).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2019	Pakruojo rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
716 002,03	71 600,20	71 600,20	35 800,11	35 800,11	–	–	–	–	608 601,72

1.1.3v Veiksmas: Pakruojo m. Laisvės aikštės sutvarkymas ir pritaikymas bendruomeniniams ir verslo poreikiams (Laisvės a. numatoma rekonstruoti, atnaujinti aikštės dangą, įrengti naujus vejos plotus, mažąją architektūrą, apšvietimą, nes čia planuojama rengti miesto etnografines šventes, muges).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2022	Pakruojo rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
130 520,61	6 526,03	6 526,03	13 052,07	13 052,07	–	–	–	–	110 942,51

1.1.4v Veiksmas: Pakruojo m. turgavietės sutvarkymas ir pritaikymas verslo poreikiams (turgavietės teritorijoje planuojama nugriauti avarinės būklės pastatus, įrengti dengtus paviljonus, atviras vietas prekybai, automobilių stovėjimo aikšteles).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2020	2022	Pakruojo rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
360 880,83	36 088,08	36 088,08	18 044,05	18 044,05	–	–	–	–	306 748,7

1.1.5v Veiksmas: Kuršėnų m. Lauryno Ivinskio aikštės sutvarkymas ir pritaikymas bendruomeniniams ir verslo poreikiams (numatoma atkurti centrinę miesto aikštę – įrengti aikštės dangą, apšvietimą, sutvarkyti želdinius, įrengti geriamojo vandens kolonėlę, fontaną; aikštėje planuojama rengti miesto renginius, koncertus, parodas, muges).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2018	Šiaulių rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
758 896,21	56 917,21	56 917,21	56 917,22	56 917,22	–	–	–	–	645 061,78

1.1.6v Veiksmas: Pavenčių laisvalaikio zonos įkūrimas Kuršėnų mieste (numatoma įkurti naują traukos centrą – dviračių trasų, daugiafunkcį sporto aikštyną, sutvarkyti privažiavimą prie šios teritorijos, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus, apšvietimą).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2020	2023	Šiaulių rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
1 082 085,88	72 053,99	72 053,99	193 420,04	193 420,04	–	–	–	–	816 611,85

1.1.7v Veiksmas: Ventos upės viešosios erdvės Kuršėnų mieste įrengimas ir pritaikymas bendruomeniniams ir verslo poreikiams (dešinėje Ventos upės pakrantėje ties miesto centru numatoma įrengti vaikų žaidimo aikšteles, aktyvaus poilsio aikšteles su lauko treniruokliais, takus, apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių tiltą per Ventos upę į parko teritoriją).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2022	Šiaulių rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
3 377 936,21	60 897,60	60 897,60	1 246 520,48	1 246 520,48	–	–	–	–	2 070 518,13

1.1.8v Veiksmas: Kelmės dvaro ansamblio parko sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams (Kelmės dvaro sodyboje yra 4 užžėlę ir užpelkėję tvenkiniai, kanalų sistema sujungti su Vilbėno upeliuku, lašišinių upių kategorijos upės Kražantės intaku, todėl numatoma rekonstruoti ir atkurti parko želdynus ir tvenkinius išlaikant istorinį jų bei greta esančių pastatų ansamblio vientisumą; integruoti želdynus į miesto viešąją rekreacinę infrastruktūrą; panaudoti ekologinių ir architektūrinių želdynų bei tvenkinių savybes siekiant išlaikyti užstatytų ir atvirų teritorijų optimalų ploto santykį).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2024	Kelmės rajono savivaldybė	AM	5.5.1.	Gerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealo būklę	R

1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
217 978,01	–	–	32 696,70	32 696,70	–	–	–	–	185 281,31

1.1.9v Veiksmas: Kelmės dvaro sodybos parterinės dalies sutvarkymas ir pritaikymas visuomenės poreikiams (projekto įgyvendinimo metu numatoma sutvarkyti privažiavimą prie Kelmės dvaro, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, įrengti apšvietimą, pasivaikščiojimo takus ir mažosios architektūros elementus; sukurta viešoji erdvė bus naudojama renginiams, edukaciniams užsiėmimams, seniesiems dvaro žaidimams organizuoti; projekto metu įgyvendintomis veiklomis būtų pasiektas ir patenkintas esminis tikslinių grupių poreikis – turėti visuomenės poreikiams ir gyventojų poilsiui tinkamą erdvę, kuri skatintų bei didintų gyventojų užimtumą bei verslo plėtros ir kūrimo galimybes).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2020	Kelmės rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
445 840,13	33 438,01	33 438,01	33 438,00	33 438,00	–	–	–	–	378 964,12

1.1.10v Veiksmas: Pakruojo m. Kruojos upės pakrančių ir miesto parko sutvarkymas (planuojama sutvarkyti šalia Pakruojo miesto parko esančias Kruojos upės pakrantes, prieigas prie salos ir miesto parko, įrengti pėsčiųjų tiltus per Kruojos upę; tvarkomoje teritorijoje atnaujinti seną ir įrengti naują apšvietimą; pakeisti susidėvėjusius ir įrengti naujų mažosios architektūros elementų; parke įrengti vietas žiūrovams, saloje paruošti vietą scenai; dešiniajame upės krante įrengti pėsčiųjų taką, pritaikytą žmonėms su negalia, sutvarkyti laiptus, įrengti apžvalgos aikštelę).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2020	2024	Pakruojo rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
620 486,95	30 709,83	30 709,83	67 710,26	67 710,26	–	–	–	–	522 066,86

1.1.11v Veiksmas: Buvusios Pakruojo m. spaustuvės pastato konversija (numatoma rekonstruoti buvusios Pakruojo spaustuvės pastatą, esantį S. Dariaus ir S. Girėno g. Sutvarkytose patalpose įsikurs keturios Pakruojo miesto bendruomenės ir viešoji įstaiga Pakruojo verslo ir informacijos centras).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2019	2024	Pakruojo rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
723 023,26	36 151,17	36 151,17	72 302,43	72 302,43	–	–	–	–	614 569,66

1.1.12v Veiksmas: Kelmės miesto Tūkstantmečio parko sutvarkymas (numatoma sutvarkyti parką, atlikti ekologinės būklės gerinimo ir biologinės įvairovės didinimo priemonių diegimo darbus: atlikti želdinių tvarkymo, parko erdvių formavimo, parko pritaikymo lankytojams darbus,

pašalinti ligotus, išvirtusius, netinkamus medžius, atnaujinti ir suformuoti naujus parko medynus ir kitus želdinius, sutvarkyti paviršinio vandens nutekėjimo sistemas, atverti lankytojams parko erdves, atnaujinti ir (ar) nutiesti naujus takus bei įrengti mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius (suolus, šiukšlių dėžes, informacinius stendus, dviračių stovus ir pan.).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2019	2024	Kelmės rajono savivaldybė	AM	5.5.1.	Gerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealo būklę	R

1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
287 435,84	–	–	43 115,38	43 115,38	–	–	–	–	244 320,46

1.1.13v Veiksmas: Akmenės laisvosios ekonominės zonos (šiaurinės dalies) infrastruktūros įrengimas (vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų tiesimas ir (ar) atnaujinimas, eismo saugumo priemonių ir dviračių tako įrengimas, elektros galios padidinimas).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2021	2024	Akmenės rajono savivaldybė	–	–	–	–

1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
6 179 928	5 101 475,43	5 101 475,43	1 000,00	1 000,00	1 077 452,57	1 077 452,57	–	–	–

Iš viso pagal 1.1 uždavinį (eurais):

Valstybės biudžeto lėšos

(eurais):

Savivaldybės biudžeto lėšos

(eurais):

Kitos viešosios lėšos

(eurais):

Privačios lėšos

(eurais):

Europos Sąjungos lėšos

(eurais):

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

15 651 571,79

5 541 955,90

2 119 361,60

1 077 452,57

–

6 912 801,72

1.2. Uždavinys: padidinti ūkinės veiklos įvairovę gerinant gyvenamąją aplinką, skatinant naujų įmonių steigimą ir darbo vietų kūrimą.

1.2.1v Veiksmas: kompleksinis Joniškio miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų sutvarkymas (numatoma daugiabučių namų gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose buvo įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai (Miesto a., M. Slančiausko g., Parko g. kvartalo teritorijoje) sutvarkyti privažiavimo kelius, automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, lauko treniruoklius, mažosios architektūros elementus).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2016	2018	Joniškio rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
328 962,44	24 672,18	24 672,18	24 672,19	24 672,19	–	–	–	–	279 618,07

1.2.2v Veiksmas: Joniškio kultūros centro modernizavimas (numatoma rekonstruoti Kultūros centro (esančio Žemaičių g. 14, Joniškis) pagrindinės žiūrovų salės sceną, įsigyti įrangą naujoms paslaugoms teikti – kino filmams demonstruoti, miesto orkestrui, chorui, pramoginių šokių kolektyvui įsteigti).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2016	2020	Joniškio rajono savivaldybė	KM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
1 702 136,51	716 853,96	–	539 070,34	539 070,34	–	–	–	–	446 212,21

1.2.3v Veiksmas: Pakruojo gaisrinės pastato (unikalus kodas 30734) tvarkyba ir pritaikymas viešosioms ir kultūros reikmėms (planuojama rekonstruoti kultūros paveldo objektą, jį įveiklinant – numatoma rengti nuolatines ir keičiamas parodų ekspozicijos, organizuoti kamerinius renginius, pastato bokšte įrengti apžvalgos aikštelę).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2024	Pakruojo rajono savivaldybė	KM	5.4.1.	Didinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą ir lankomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką	R

1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
506 686,32	–	–	76 002,96	76 002,96	–	–	–	–	430 683,36

1.2.4.v Veiksmas: kompleksinis Kuršėnų miesto daugiabučių namų gyvenamųjų kvartalų sutvarkymas (numatoma daugiabučių namų gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose buvo įgyvendinti arba planuojami įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai (Vilniaus g., Vytauto g., Vydūno g., Kudirkos g. kvartalo teritorijoje), sutvarkyti privažiavimo kelius, automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, lauko treniruoklius, mažosios architektūros elementus).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2020	Šiaulių rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.2.4 v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
686 306,41	50 243,29	50 243,29	66 638,85	66 638,85	–	–	–	–	569 424,27

1.2.5v Veiksmas: kompleksinis Kuršėnų miesto daugiabučių namų gyvenamųjų kvartalų sutvarkymas, II etapas (numatoma daugiabučių namų gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose buvo įgyvendinti arba planuojami įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų energijos efektyvumo gerinimo projektai (L. Ivinskio g., Pavenčio g., J. Basanavičiaus g., V. Dambrausko g. kvartalų teritorijoje), sutvarkyti privažiavimo kelius, automobilių stovėjimo aikšteles, įrengti vaikų žaidimo aikšteles, lauko treniruoklius, mažosios architektūros elementus).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2019	2022	Šiaulių rajono savivaldybė	VRM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
854 598,15	48 874,29	48 874,29	251 815,20	251 815,20	–	–	–	–	553 908,66

1.2.6v Veiksmas: Kuršėnų dvaro sodybos (unikalus kodas 16057) tvarkybos darbai ir pritaikymas kultūros bei verslo poreikiams (I etapas) (planuojama rekonstruoti kultūros paveldo objektą (dvaro sodybą), jį įveiklinant – pritaikius patalpas Kuršėnų krašto amatų ir kalendorių muziejui, numatoma organizuoti edukacines programas, renginius; projektas yra tęstinis – 2011–2012 m. atliktas pastato oficinos restauravimas perkeliant amatų centrą; 2010–2014 m. sutvarkyta Kuršėnų dvaro teritorija atkuriant alėjas, takus, sutvarkant vandens telkinius ir t. t.).

Pradžia

(metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2018

2022

Šiaulių rajono savivaldybė

5.4.1.

Didinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą ir lankomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką

1.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		ES lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	ES lėšos
1 070 198,76	–	–	804 550,14	804 550,14	–	–	–	–	265 648,62

1.2.7v Veiksmas: Kelmės kultūros centro pastato, Vytauto Didžiojo g. 73, Kelmė, modernizavimas (numatoma rekonstruoti Kultūros centro (esančio Vytauto Didžiojo g. 73, Kelmė) salę ir fojė, įsigyti šviesos ir garso įrangą naujoms paslaugoms teikti – kino filmams demonstruoti, profesionalaus teatro vaidinimams, edukacinėms programoms, konferencijoms rengti, renginiams organizuoti).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2020	Kelmės rajono savivaldybė	KM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
860 518,80	430 221,64	–	64 576,68	64 576,68	–	–	–	–	365 720,48

1.2.8v Veiksmas: pastato Naujoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 9, rekonstravimas – pritaikymas Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos reikmėms (planuojama rekonstruoti bendrabučio pastatą Naujojoje Akmenėje (V. Kudirkos g. 9, Naujoji Akmenė) ir perkelti šiuo metu dviejuose pastatuose esančius Naujosios Akmenės viešosios bibliotekos skyrius į vieną pastatą, kuriame bus įrengtos naujos erdvios patalpos, turinčios aiškias funkcines zonas, sudarytos sąlygos žmonėms su negalia patekti į bibliotekos patalpas; viename iš bibliotekos aukštų įsikurs skaitytojų aptarnavimo skyrius: abonementas ir tyliosios skaityklos (mokslinės, informacinės literatūros, užsienio kalbų mokymosi, muzikos ir meno, vaizdo medžiagos); kitas aukštas bus pritaikytas saugyklai, ūkio skyriui, bibliotekos konferencijų salei; bibliotekoje bus suteiktos galimybės greitai pasiekti informaciją (internetas, einamoji periodika, trumpos užklausos), atnaujintas vaikų literatūros skyrius).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2020	Akmenės rajono savivaldybė	KM	7.1.1.	Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijoms pritraukti siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.2.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
1 274 747,74	375 137,69	–	453 158,08	453 158,08	–	–	–	–	446 451,97

Iš viso pagal 1.2 uždavinį (eurais):

Valstybės biudžeto lėšos

(eurais):

Savivaldybės biudžeto lėšos

(eurais):

Kitos viešosios lėšos

(eurais):

Privačios lėšos

(eurais):

Europos Sąjungos lėšos

(eurais):

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

7 284 155,13

1 646 003,05

123 789,76

2 280 484,44

–

3 357 667,64

1.3. Uždavinys: pagerinti darbo vietų pasiekiamumą ir kompleksiškai spręsti eismo saugumo problemas.

1.3.1v Veiksmas: Naujosios Akmenės Žalgirio g. ir Lazdynų Pelėdos g. atkarpų kompleksinis sutvarkymas įrengiant eismo saugumo priemones (numatoma įrengti naują asfaltbetonio dangą Žalgirio g. ir Lazdynų Pelėdos g. atkarpose bei šaligatvius ir apšvietimą kaip eismo saugumo priemonę).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2020	Akmenės rajono savivaldybė	SM	6.2.1.	Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.3.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
420 588,80	–	–	85 894,31	85 894,31	23 893,00	23 893,00	–	–	310 801,49

1.3.2v Veiksmas: Eismo saugumo priemonių diegimas rekonstruojant Naujosios Akmenės Respublikos g. atkarpą (numatoma įrengti žiedinę sankryžą kaip eismo saugumo priemonę).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2019	2024	Akmenės rajono savivaldybė	SM	6.2.1.	Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.3.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
314 695,55	–	–	47 204,33	47 204,33	–	–	–	–	267 491,22

1.3.3v Veiksmas: dviračių ir pėsčiųjų tako P. Jodelės g., Statybininkų g. ir Eibučių g. Naujoje Akmenėje įrengimas (numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, kurie sujungtų Žalgirio g., P. Jodelės g., Statybininkų g. ir įsilietų į Eibučių g. pėsčiųjų ir dviračių taką ir pagerintų susisiekimą tarp Naujosios Akmenės senamiesčio ir gyvenamųjų rajonų bei pramoninės miesto zonos).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2024	Akmenės rajono savivaldybė	SM	4.5.1.	Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą	R

1.3.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
248 065,95	–	–	91 085,88	91 085,88	–	–	–	–	156 980,07

1.3.4v Veiksmas: Pakruojo miesto Kęstučio g. modernizavimas (numatoma rekonstruoti Pakruojo miesto Kęstučio gatvę šalia numatomos tvarkyti Vienybės a.).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2019	Pakruojo rajono savivaldybė	SM	6.2.1.	Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.3.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
300 323,80	–	–	22 524,29	22 524,29	22 524,28	22 524,28	–	–	255 275,23

1.3.5v Veiksmas: Kuršėnų miesto Kudirkos g., Tilvyčio g., Dambrausko g. ir Kapų g. rekonstrukcija įrengiant eismo saugumo priemones (numatoma įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus ir jų apšvietimą Kudirkos g., Dambrausko g., Kapų g. bei Tilvyčio g. atkarpoje Kuršėnų mieste kaip eismo saugumo priemonę, rekonstruoti Kuršėnų miesto Kęstučio gatvę ir jai priklausantį skersgatvį įrengiant šaligatvį, pėsčiųjų taką ir apšvietimą).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2022	Šiaulių rajono savivaldybė	SM	6.2.1.	Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.3.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
754 168,44	–	–	76 935,94	76 935,94	36 189,33	36 189,33	–	–	641 043,17

1.3.6v Veiksmas: Joniškio miesto rytinio aplinkkelio nuo krašto kelio Nr. 152 Joniškis–Linkuva iki krašto kelio Nr. 209 Joniškis–Žeimelis–Pasvalys statyba (numatoma sukurti vietinės reikšmės kelio infrastruktūrą Joniškio m. – nutiesti Joniškio m. rytinį aplinkkelį, kuris pagerintų susiekimą tarp Pakruojo bei Joniškio rajono gyvenviečių ir Latvijos, bei sumažintų transporto srautą Joniškio miesto centre, todėl mieste sumažėtų oro tarša ir triukšmo lygis).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2020	Joniškio rajono savivaldybė	SM	6.2.1.	Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.3.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
820 222,44	–	–	67 280,07	67 280,07	57 666,94	57 666,94	–	–	695 275,43

1.3.7v Veiksmas: pėsčiųjų ir dviračių takų sutvarkymas teritorijoje, jungiančioje Joniškio miesto M. Slančiausko ir Žemaičių gatves (numatoma sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takus, jungiančius M. Slančiausko ir Žemaičių g., kurie pagerintų susisiekimą tarp Joniškio Aušros gimnazijos, Joniškio kultūros centro ir daugiabučių namų kvartalo, esančio M. Slančiausko gatvėje).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2019	Joniškio rajono savivaldybė	SM	4.5.1.	Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą	R

1.3.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
110 582,66	–	–	27 195,18	27 195,18	–	–	–	–	83 387,48

1.3.8v Veiksmas: Kelmės miesto pietinės dalies sutvarkymas įrengiant eismo saugumo priemones (numatoma rekonstruoti vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą Kelmės m. siekiant pagerinti susisiekimą Kelmės mieste tarp gyvenamųjų kvartalų ir Žemaitės, Taikos, Malūno, Rudupio, Rasos, Šlaito, P. Cvirkos gatvių, Malūno ir Naujojo skersgatvių, šaligatvį tarp Naujojoje ir Maironio gatvėse veikiančių verslo subjektų).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2019	Kelmės rajono savivaldybė	SM	6.2.1.	Padidinti regionų judumą plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.3.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
769 539,20	–	–	57 715,44	57 715,44	57 715,44	57 715,44	–	–	654 108,32

1.3.9v Veiksmas: Vytauto Didžiojo g. Kelmės mieste pėsčiųjų ir dviračių tako sutvarkymas (numatoma sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takus, jungiančius Raseinių ir Dariaus ir Girėno g. sankryžą ir Kukečių gyvenvietę, kurie pagerintų susisiekimą tarp Kukečių gyvenvietės gyventojų (kurių dauguma dirba Kelmės mieste arba mokosi Kelmės miesto mokyklose) ir verslo subjektų, viešųjų įstaigų, esančių Vytauto Didžiojo gatvėje).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2019	Kelmės rajono savivaldybė	SM	4.5.1.	Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą	R

1.3.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
134 761,76	–	–	20 214,35	20 214,35	–	–	–	–	114 547,41

1.3.10v Veiksmas: Sporto, Gėlių ir Ievų gatvių Kelmės mieste rekonstravimas (numatoma rekonstruoti Sporto (0,62 km × 5,5 m), Gėlių (0,178 km × 5,5 m) ir Ievų (0,13 km × 5,5 m) gatves su žvyro danga: įrengiama asfaltbetonio danga, sutvarkomi kelkraščiai, vandens pralaidos, nuovažos iki žemės sklypų ribų. Šaligatviai neįrengiami).

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija	Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas		Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2020	Kelmės rajono savivaldybė	SM	6.2.1.	Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą	R

1.3.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais).

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
482 439,82	–	–	124 634,06	124 634,06	–	–	–	–	357 805,76

1.3.11v Veiksmas: Pakruojo miesto J. Basanavičiaus gatvės modernizavimas (numatoma rekonstruoti Pakruojo miesto J. Basanavičiaus gatvę šalia numatomos tvarkyti Vienybės a.).

Pradžia (metai)

Pabaiga (metai)

Vykdytojas

Ministerija

Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas

Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)

2019

2022

Pakruojo

rajono savivaldybė

6.2.1.

Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą

1.3.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais).

Iš viso veiksmui įgyvendinti	Valstybės biudžeto lėšos		Savivaldybės biudžeto lėšos		Kitos viešosios lėšos		Privačios lėšos		Europos Sąjungos lėšos
Iš viso veiksmui įgyvendinti	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos
457 926,65	–	–	122 416,39	122 416,39	108 052,17	108 052,17	–	–	227 458,09

Iš viso pagal 1.3 uždavinį (eurais):

Valstybės biudžeto lėšos (eurais):

Savivaldybės biudžeto lėšos

(eurais):

Kitos viešosios lėšos

(eurais):

Privačios lėšos

(eurais):

Europos Sąjungos lėšos

(eurais):

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

iš viso

iš jų bendrasis finansavimas

4 813 315,07

–

743 100,24

306 041,16

–

3 764 173,67

Iš viso pagal veiksmų planą (eurais):	Valstybės biudžeto lėšos (eurais):		Savivaldybės biudžeto lėšos (eurais):		Kitos viešosios lėšos (eurais):		Privačios lėšos (eurais):		Europos Sąjungos lėšos (eurais):
Iš viso pagal veiksmų planą (eurais):	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	iš viso	iš jų bendrasis finansavimas	Europos Sąjungos lėšos (eurais):
27 749 041,99	7 187 958,95	5 665 745,66	5 142 946,28	5 142 946,28	1 383 493,73	1 383 493,73	–	–	14 034 643,03

_______________________________

Pakeitimai: