PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 1-47

(Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 1-167

redakcija)

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Marijampolės savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau vadinama - Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, gyventojų atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo savivaldybės gyventojams atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.

2. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų teikėjas atrenkamas konkurso būdu ar viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, mokėjimo už socialines paslaugas dydis, mokėjimo tvarka, socialinių paslaugų teikimo sąlygos ir mastas nustatomi Administracijos direktoriaus ir konkursą laimėjusio socialinių paslaugų teikėjo rašytinėje sutartyje.

3. Tais atvejais, kai Savivaldybės administracija finansuoja nevyriausybinių organizacijų socialinių paslaugų teikimo programas, mokėjimo už socialines paslaugas dydis, mokėjimo tvarka, socialinių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos Administracijos direktoriaus ir socialinių paslaugų teikėjo rašytinėje sutartyje.

4. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Marijampolės savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“.

6. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

7. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi, kurią pasirašo Administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Sutartyje nurodoma asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos, apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio (pinigine išraiška) pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

9. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:

9.1. finansinių galimybių vertinimas - asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas;

9.2. mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai - asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti;

9.3. šeimos nariai - sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami;

9.4. vienas gyvenantis asmuo - vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu;

9.5. artimieji giminaičiai- tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai(tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

9.6. Asmuo su sunkia negalia:

9.6.1. vaikas su sunkia negalia - asmuo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pripažintas sunkaus neįgalumo lygis;

9.6.2. suaugęs asmuo su sunkia negalia - asmuo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuris pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą yra pripažintas nedarbingu;

9.6.3. senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia - sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis.

9.7. Socialinės paslaugos kaina - socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.

9.8. Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; išnaudojimas prekybai žmonėmis; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.

10. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

11. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.

11¹. Prevencinės socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos nemokamai.

Papildyta punktu:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

II SKYRIUS

LĖŠŲ SOCIALINĖMS PASLAUGOMS (KAINOS) APSKAIČIAVIMAS

12. Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, kurių steigėja yra Marijampolės savivaldybė, socialinių paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikimu.

13. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių steigėja nėra savivaldybė, socialinių paslaugų kainas nustato savo nuožiūra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos reikalavimus.

14. Perkamų (parduodamų) ar finansuojamų prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kainą savivaldybės ir socialinių paslaugų įstaigos nustato derindamos ją su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkais (savininkais) ir atsižvelgdamos į prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros organizavimo išlaidas, socialinių paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje ypatumus ir šių išlaidų efektyvų panaudojimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

15. Socialinės globos kainą socialinės globos įstaigos, išskyrus šeimynas, nustato pagal šio Aprašo 16 punkte nurodytas lėšų dalis, derindamos ją su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkais (savininkais), su socialinę globą perkančiomis ar finansuojančiomis savivaldybėmis ir atsižvelgdamos į socialinės globos organizavimo išlaidas ir šių išlaidų efektyvų panaudojimą.

16. Perkamos (parduodamos) ar finansuojamos socialinės globos kainą sudaro:

16.1. bendroji socialinės globos lėšų dalis (BLD);

16.2. kintamoji socialinės globos lėšų dalis (KLD).

17. Bendroji socialinės globos lėšų dalis yra pastovi visoms socialinės globos rūšims.

18. Kintamoji socialinės globos lėšų dalis kinta, ir tai priklauso nuo socialinės globos rūšies ir socialinės globos gavėjų grupės.

19. Bendrąją socialinės globos lėšų dalį sudaro šios išlaidos:

19.1. socialinių paslaugų įstaigos administracinio, ūkinio ir aptarnaujančiojo personalo darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, darbdavių socialinė parama pinigais, kvalifikacijos kėlimo ir komandiruočių išlaidos;

19.2. išlaidos kitoms prekėms (kanceliarinės prekės, spaudiniai ir kitos prekės, susijusios su įstaigos administravimu);

19.3. transporto išlaidų dalis, tiesiogiai nesusijusi su socialinės globos teikimu (administracinio, ūkinio ir aptarnaujančiojo personalo transportas);

19.4. kitos išlaidos (šildymas, elektra, vandentiekis, kanalizacija, ryšių paslaugos, spaudiniai ir kita).

20. Rekomenduojama, kad šio Aprašo 19.1 punkte nurodytos išlaidos nesiektų daugiau kaip 20 procentų viso socialinių paslaugų įstaigos darbo užmokesčio fondo.

21. Kintamąją socialinės globos lėšų dalį sudaro šios išlaidos:

21.1. profesinių grupių, susijusių su paslaugų teikimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, darbdavių socialinė parama pinigais, kvalifikacijos kėlimo ir komandiruočių išlaidos;

21.2. maitinimo išlaidos (jeigu socialinės globos įstaiga teikia asmeniui maitinimo paslaugą);

21.3. išlaidos medikamentams;

21.4. išlaidos patalynei ir aprangai (trumpalaikei ir ilgalaikei socialinei globai);

21.5. transporto išlaidų dalis, susijusi su socialinės globos teikimu;

21.6. išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms, kurios susijusios su paslaugos gavėjo poreikiais (slaugos, ugdymo, techninės pagalbos priemonės ir kita);

21.7.išlaidos socialinei paramai pinigais (vaikų kišenpinigiams mokėti).

22. Profesinių grupių personalo sudėtis ir skaičius nustatomi vadovaujantis Socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-317 „Dėl socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų patvirtinimo“. Maitinimo išlaidos apskaičiuojamos taikant sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas Rekomenduojamas maisto produktų paros normas socialinę globą gaunantiems asmenims, atitinkančias rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro. Maitinimo išlaidų, išlaidų medikamentams, patalynei ir aprangai finansiniai normatyvai ateinantiems metams kasmet iš naujo persvarstomi atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą informaciją apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius.

23. Į socialinių paslaugų kainą neįeina socialinių paslaugų įstaigos lėšos nekilnojamam turtui įsigyti.

24. Socialinės globos įstaiga, teikdama perkančiajai ar finansuojančiajai savivaldybei duomenis apie lėšas socialinei globai organizuoti, bendrąją ir kintamąją socialinių paslaugų lėšų dalis turi nurodyti atskirai.

III SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

25. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.

26. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (maitinimo organizavimas, transporto organizavimas, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas, ir kt.) Marijampolės savivaldybės gyventojai moka vadovaujantis Marijampolės savivaldybės sprendimais: Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų skyrimo ir mokėjimo už paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-74 „Dėl Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų skyrimo ir mokėjimo už paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nemokamo maitinimo paslaugų organizavimo Marijampolės savivaldybės gyventojams tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1-24 „Dėl Nemokamo maitinimo paslaugų organizavimo Marijampolės savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, Aprūpinimo būtiniausiais drabužiais, avalyne ir kitais reikmenimis tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 1-124 „Dėl Aprūpinimo būtiniausiais drabužiais, avalyne ir kitais reikmenimis tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Marijampolės socialinės pagalbos centro transporto organizavimo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-366 „Dėl Marijampolės socialinės pagalbos centro transporto organizavimo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

27. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.

28. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.

29. Atvejai ir sąlygos, kai savivaldybė atleidžia gyventojus nuo mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas numatyti Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų skyrimo ir mokėjimo už paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-74 „Dėl Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų skyrimo ir mokėjimo už paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nemokamo maitinimo paslaugų organizavimo Marijampolės savivaldybės gyventojams tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 1-24 „Dėl Nemokamo maitinimo paslaugų organizavimo Marijampolės savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, Aprūpinimo būtiniausiais drabužiais, avalyne ir kitais reikmenimis tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 1-124 „Dėl Aprūpinimo būtiniausiais drabužiais, avalyne ir kitais reikmenimis tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Marijampolės socialinės pagalbos centro transporto organizavimo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-366 „Dėl Marijampolės socialinės pagalbos centro transporto organizavimo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

IV SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

30. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas.

31. Pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įvaikintojams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, nurodytą Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, teikiama nemokamai.

32. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.

33. Asmeniui (šeimai), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio (-ios) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

34. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens(vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, o socialinę riziką patiriančio suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 valstybės remiamų pajamų dydžio.

35. Mokėjimo už pagalbos namuose paslaugas dydis yra nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) gaunamas pajamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

36. Pagalbos į namus paslaugų sudėtis ir trukmė apibrėžta Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ 12.1 papunktyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-171, 2022-05-30, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11869

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

37. Pagalbos į namus paslaugos organizuojamos ir teikiamos vadovaujantis Pagalbos į namus paslaugų organizavimo ir teikimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A1-448 „Dėl pagalbos į namus paslaugų organizavimo ir teikimo rekomendacijų patvirtinimo“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-171, 2022-05-30, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11869

38. Mokėjimo už pagalbos namuose paslaugas dydžiai, procentais:

Maksimali pagalbos į namus paslaugų teikimo trukmė	Asmens (šeimos) pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, Eur
	2-3 VRP*	virš 3 VRP*
	Mokėjimo už pagalbos namuose paslaugas dydžiai, procentais
10 val. per savaitę	5		8

* VRP – valstybės remiamos pajamos

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-171, 2022-05-30, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11869

39. Mokėjimo už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugas dydis sudaro 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.

40. Mokėjimas už kitas socialinės priežiūros paslaugas:

Asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) pajamos per mėnesį, Eur

2- 3 VRP*

3-4 VRP*

4-5VRP*

5 VRP*ir daugiau

Mokėjimo procentas nuo asmens (šeimos ) pajamų

*VRP – valstybės remiamos pajamos

41. Socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo bei intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugos socialinę riziką patiriančios šeimoms, šeimoms, auginančioms vaikus ar besilaukiančioms vaikų, psichosocialinė pagalba, vaikų dienos socialinė priežiūra teikiamos nemokamai (šiais atvejais asmenys (šeimos) neteikia duomenų apie šeimos pajamas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-171, 2022-05-30, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11869

V SKYRIUS

PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS

42. Kai transporto paslaugas ir/ar pagalbos namuose paslaugas asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos keičiamos į piniginę išmoką - pagalbos pinigus.

43. Pagalbos pinigai mokami:

43.1. kai asmeniui nėra galimybės suteikti specialaus transporto paslaugų vykti į hemodializes;

43.2. asmenims, kuriems nustatytas pagalbos namuose paslaugų poreikis, tačiau neekonomiška šias paslaugas teikti asmens namuose;

43.3. kai šeimos narys (globėjas, rūpintojas) dėl ligos laikinai negali prižiūrėti asmens.

44. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys.

45. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu.

46. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus ir seniūnijų specialistai.

47. Pagalbos pinigų dydis per mėnesį :

	Už transporto paslaugas	Už pagalbos į namus paslaugas
Pagalbos pinigų suma, Eur/mėn.	2 BSI*	50 procentų paslaugos kainos

* BSI – bazinė socialinė išmoka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-171, 2022-05-30, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11869

48. Pagalbos pinigai nėra mokami, jeigu asmeniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis.

49. Pagalbos pinigai skiriami iš Marijampolės socialinės pagalbos centro lėšų.

50. Pagalbos pinigus moka Marijampolės socialinės pagalbos centras.

51. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, savivaldybė turi teisę nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai) ir pagalbos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.

52. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

53. Dienos socialinė globa asmens namuose teikiama asmenims su sunkia negalia.

54. Dienos socialinės globos paslaugos teikiamos:

54.1. nuo 3 iki 8 val. per dieną, iki 5 dienų per savaitę institucijoje;

54.2. nuo 2 iki 10 val. per parą, iki 7 kartų per savaitę asmens namuose.

Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose savaitgaliais ir šventinėmis dienomis teikiamos, kai asmuo yra vienišas (neturi vaikų, sutuoktinio/sutuoktinės) arba asmuo turi suaugusių vaikų, sutuoktinį/sutuoktinę, tačiau jie dėl negalios ar yra asmenys, patiriantys socialinę riziką (pridedamas seniūnijos buities tyrimo aktas), ir dėl to negali prižiūrėti savo tėvų, sutuoktinio/sutuoktinės.

Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose savaitgaliais ir šventinėmis dienomis neteikiamos aukščiau nurodytiems asmenims, kai jie kartu gyvena su artimais giminaičiais (broliais, seserimis, anūkais).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-171, 2022-05-30, paskelbta TAR 2022-06-01, i. k. 2022-11869

55. Dienos socialinės globos paslaugų turinys ir charakteristika apibrėžta Socialinės globos normų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, nuostatose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

56. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

57. Vienas gyvenantis asmuo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:

57.1 jeigu pajamos per mėnesį mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį – 10 procentų asmens pajamų;

57.2. jeigu pajamos per mėnesį nuo 2 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio – 15 procentų asmens pajamų;

57.3. jeigu pajamos per mėnesį viršija 3 valstybės remiamų pajamų dydį – 20 procentų asmens pajamų.

58. Asmuo, gyvenantis šeimoje, už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:

58.1. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra iki 2 valstybės remiamų pajamų dydžio – 10 procentų asmens pajamų;

58.2. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra nuo 2 iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio – 20 procentų asmens pajamų;

58.3. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra nuo 3 iki 4 valstybės remiamų pajamų dydžio – 30 procentų asmens pajamų;

58.4. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra nuo 4 iki 5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 40 procentus asmens pajamų;

58.5. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra virš 5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 50 procentų asmens pajamų.

59. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

VII SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

60. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

61. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmeniui teikiama trumpalaikė socialinė globa ir jį prižiūrintiems šeimos nariams suteikiamas laikinas atokvėpis, nustatyti mokėjimo dydį 50 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

62. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

63. Trumpalaikė socialinė globa nemokamai teikiama:

63.1. krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, 30 kalendorinių dienų;

63.2. likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui.

VIII SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

64. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. – ir turtą.

65. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

66. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

67. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir yra 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

68. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

69. Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

IX SKYRIUS

Atleidimas nuo mokėjimo už socialines paslaugas

70. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas šiais atvejais:

70.1. kai vienas neįgalusis asmuo augina neįgalų vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė slauga;

70.2. jeigu asmeniui (šeimai) yra atskaitoma suma pagal vykdomuosius raštus už komunalinius patarnavimus ir likusi pajamų dalis yra mažesnė už 2 VRP;

70.3. kai asmuo (šeima) nuomoja gyvenamąjį būstą iš fizinio asmens ir, atskaičius mokestį už būsto nuomą, likusi pajamų dalis yra mažesnė už 2 VRP dydį;

70.4. kitais ypatingais atvejais (sunki liga, gaisras, vagystė ir kt.), surašius buities sąlygų tyrimo aktą.

71. Asmuo gali būti atleidžiamas arba sumažinama dalis mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą, kuri sudaro 1 procentą, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, šiais atvejais:

71.1. jeigu asmens turimas turtas yra nelikvidus (statiniai yra netinkami naudoti, žemė yra pelkėta ir pan.);

71.2. kai teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas prašymas dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo;

71.3. kitais nenumatytais atvejais (pateikus informaciją ar aplinkybes pateisinančius dokumentus).

72. Nuo mokėjimo asmenys gali būti atleidžiami:

72.1. vieną kartą per kalendorinius metus iki 6 mėnesių laikotarpiui;

72.2. išskirtiniais atvejais (sunki liga, gaisras ar kt.), vadovaujantis buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, iki 12 mėnesių per kalendorinius metus;

72.3. šio Aprašo 71.2. punkte nurodytu atveju nuo mokėjimo asmenys atleidžiami iki 12 mėnesių arba iki globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

73. Asmuo (šeima) dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas turi kreiptis į Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių pateikdamas:

73.1. prašymą;

73.2. pateisinamus dokumentus (pažymą iš įstaigos, kuri atskaito skolą pagal vykdomąjį raštą; nuomos sutartį, pažymą iš policijos, pažymą iš gydymo įstaigos ir kt.).

74. Asmens prašymą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas svarsto Socialinių paslaugų poreikio nustatymo komisija, kuri teikia išvadas Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui.

75. Sprendimą dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas priima Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

X SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

76. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.

77. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.

78. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d. - ir turimą turtą.

79. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia raštu - užpildo prašymą-paraišką (patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro) suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodo asmens duomenis, jo (šeimos narių) veiklos pobūdį ir kitą finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtiną informaciją.

80. Asmens (šeimos) finansinės galimybes mokėti už socialines paslaugas įvertina Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus specialistai ir užpildo Lėšų, skirtų kompensuoti socialinės paslaugos kainą, apskaičiavimo pažymą, kurią pasirašo Socialinių paslaugų skyriaus vedėjas (priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

Nr. 1-297, 2022-11-28, paskelbta TAR 2022-11-30, i. k. 2022-24333

81. Asmens (šeimos narių), kuriam (-iems) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Pasikeitus asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos),kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamoms ir (ar) turtui, asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos iš naujo. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos.

82. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai jam jau paskirtos socialinės paslaugos.

83. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.

84. Asmens (šeimos narių), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

85. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos patvirtintais atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejais ir sąlygomis.

86. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

87. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) gauna prevencines socialines paslaugas. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus šio Aprašo 26 punkte nurodytoms socialinėms paslaugoms teikti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

88. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas arba turimą turtą.

89. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybės prašymu turi parengti ir pateikti joms informaciją, susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.

90. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą.

91. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.

92. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos praneša savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6–8, 13, 18–20 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.

93. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.

94. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo.

95. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.

XI SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS

96. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:

96.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;

96.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;

96.3. individualios veiklos pajamos;

96.4. autorinis atlyginimas;

96.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

96.6. pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1-235, 2021-09-27, paskelbta TAR 2021-09-29, i. k. 2021-20345

96.7. šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos pensijų įstatymą ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;

96.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;

96.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

96.10. palūkanos;

96.11. dividendai;

96.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą;

96.13. vaiko išlaikymo lėšos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą;

96.14. turto nuomos pajamos;

96.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;

96.16. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą;

96.17. stipendijos, išskyrus socialinę stipendiją;

96.18. transporto išlaidų kompensacijos (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);

96.19. išmokos vaikui, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą;

96.20. socialinės pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

97. Šio Aprašo 96 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

98. Pajamas, numatytas šio Aprašo 96.1-96.5, 96.10-96.17 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės, savivaldybių informacinių sistemų.

99. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinių paslaugų skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.

100. Duomenis apie šio Aprašo 96.6, 96.8, 96.13 ir 96.18 papunkčiuose nurodytas pajamas Socialinių paslaugų skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių savivaldybės administracija nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš pateiktų pažymų.

101. Duomenis apie šio Aprašo 96.7, 96.19 ir 96.20 papunkčiuose nurodytas pajamas nurodo Socialinių paslaugų skyrius.

102. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 96.1-96.20 punktuose.

103. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių gaunamos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos, nurodytos šio Aprašo 96.1-96.20 punktuose.

104. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.

105. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

106. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

107. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.

108. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.

109. Socialinė pašalpa, mokama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, į pajamas įskaitoma tik socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims, kurie ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir gauna socialinę priežiūrą

XII SKYRIUS

ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS

110. Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1d., turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.

111. Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1d., finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas:

111.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius);

111.2. privalomos registruoti transporto priemonės;

111.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika;

111.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę);

111.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;

111.6. piniginės lėšos.

112. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Lietuvos Respublikos Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.

113. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.

114. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 111 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

115. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienerius metus yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.

116. Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi rašytine savivaldybės, asmens ir rentos mokėtojo sutartimi.

117. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių ir jų vertes) Socialinių paslaugų skyrius gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo - gavimo sutartį, kurią sudaro Marijampolės savivaldybės administracija su valstybės įmone Registrų centru.

118. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos (išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų), turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

119. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Socialinių paslaugų skyrius gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.

120. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 580 eurų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 580 eurų.

121. Turto normatyvas asmeniui - 12 kv. metrų būsto naudingojo ploto.

122. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.

123. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

124. Savivaldybės administracija užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.

125. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (sumažinus mokėjimo dalį), socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui lėšomis.

125¹.Savivaldybės taryba nustato maksimalius socialinės priežiūros ir socialinės globos išlaidų finansavimo Marijampolės savivaldybės gyventojams dydžius.

Papildyta punktu:

Nr. 1-222, 2022-08-29, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18078

126. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.

127. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

128. Šis Aprašas gali būti keičiamas ir papildomas Savivaldybės tarybos sprendimu.

_____________________

Finansavimo pradžia, nuo	Valstybės biudžeto lėšos, Eur	Savivaldybės biudžeto lėšos, Eur