Nutarimas netenka galios 2024-06-29:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 543, 2024-06-26, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-11979
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios
Suvestinė redakcija nuo 2018-10-24 iki 2024-06-28
Nutarimas paskelbtas: TAR 2018-05-29, i. k. 2018-08615
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS ĮSTAIGŲ SISTEMOS TOBULINIMO GAIRIŲ IR VIEŠOJO SEKTORIAUS ĮSTAIGŲ SISTEMOS TOBULINIMO GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2018 m. gegužės 16 d. Nr. 495
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.1.1 darbą „Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Gairių 8 punkto nuostatos taikomos viešojo sektoriaus įstaigoms, kurios steigiamos, reorganizuojamos ar pertvarkomos po šio nutarimo įsigaliojimo;
2.2. Gairių 15 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai savarankiška biudžetinė įstaiga turėtų būti įsteigta ir veikti įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų ar tarptautinių sutarčių nuostatas;
2.3. Gairės netaikomos Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, specialiosioms misijoms ir Lietuvos kariuomenei;
3. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Seimui ir savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Planą ir remtis Gairių nuostatomis steigiant, reorganizuojant, pertvarkant Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingas biudžetines įstaigas ir savivaldybių valdomas biudžetines įstaigas, viešąsias įstaigas, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmones ar tobulinant jų valdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495
VIEŠOJO SEKTORIAUS ĮSTAIGŲ SISTEMOS TOBULINIMO GAIRĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS ĮSTAIGŲ SISTEMOS TOBULINIMO
1. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairės (toliau – Gairės) skirtos viešojo sektoriaus įstaigų sistemai, šių įstaigų valdymui tobulinti ir jų kompetencijai išgryninti.
2. Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme.
3. Gairės turėtų būti taikomos šių teisinių ir organizacinių formų viešojo sektoriaus įstaigoms:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms, kitoms Vyriausybei atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms ir šioms įstaigoms pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms;
3.3. įstaigoms prie ministerijų, kitoms ministerijoms pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir šioms įstaigoms pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms;
3.4. Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą ir kitas Seimo įsteigtas kontrolės institucijas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą;
4. Gaires turi atitikti atskirose ministrams pavestose valdymo srityse vykdomos reformos, galinčios daryti poveikį viešojo sektoriaus įstaigų sistemai.
5. Bet kuri nauja viešojo sektoriaus įstaiga steigiama tik tada, kai tai pagrįstai būtina ir nėra galimybės pasiekti užsibrėžtų tikslų kitomis priemonėmis.
6. Visais atvejais turi būti įvertinama galimybė naujas funkcijas pavesti jau veikiančiai viešojo sektoriaus įstaigai (ar veikiančioms viešojo sektoriaus įstaigoms) arba įvertinamos su naujų funkcijų sritimi susijusių jau veikiančių viešojo sektoriaus įstaigų reorganizavimo ar pertvarkymo galimybės.
7. Teikiant siūlymą įsteigti naują viešojo sektoriaus įstaigą, kartu turi būti pateiktas išsamus siūlomo sprendimo pagrindimas, apimantis visų galimų alternatyvų, atitinkančių Gairių 5 ir 6 punktų nuostatas (taip pat ir tų, kurios buvo nagrinėtos ir atmestos), analizės rezultatus.
8. Praėjus 3 metams nuo viešojo sektoriaus įstaigos įsteigimo, reorganizavimo ar pertvarkymo pabaigos, per 3 mėnesius turi būti atliktas šios įstaigos veiklos įvertinimas, kuris apimtų:
8.1. pagrindimą, kaip pasiekti tikslai, nurodyti pagrindžiant sprendimą dėl viešojo sektoriaus įstaigos įsteigimo, reorganizavimo ar pertvarkymo;
8.2. įvertinimą, kokį poveikį valstybės finansams padarė sprendimo dėl viešojo sektoriaus įstaigos įsteigimo, reorganizavimo ar pertvarkymo įgyvendinimas;
9. Gairių 8 punkte nurodytą viešojo sektoriaus įstaigos veiklos įvertinimą atlieka viešojo sektoriaus įstaiga, įgyvendinanti įsteigtos, reorganizuotos ar pertvarkytos viešojo sektoriaus įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas. Jeigu įgyvendinti įsteigtos, reorganizuotos ar pertvarkytos viešojo sektoriaus įstaigos savininko ar dalininko teises ir pareigas nepavesta jokiai viešojo sektoriaus įstaigai, veiklos įvertinimą atlieka sprendimą įsteigti, reorganizuoti ar pertvarkyti viešojo sektoriaus įstaigą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos paskirta viešojo sektoriaus įstaiga.
10. Gairių 8 punkte nurodyto įvertinimo rezultatų ataskaita pateikiama valstybės ar savivaldybės institucijai, priėmusiai sprendimą įsteigti, reorganizuoti ar pertvarkyti viešojo sektoriaus įstaigą, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.
11. Kiekvienos viešojo sektoriaus įstaigos nuostatuose (įstatuose) siekiama nurodyti ministrui pavestą valdymo sritį (pavestas valdymo sritis), kurioje (kuriose) veikia ši įstaiga.
12. Siekiama, kad viešojo sektoriaus įstaigų kompetenciją (funkcijas) nustatančiuose teisės aktuose jų funkcijos būtų dėstomos kaip konkreti priskirta veikla.
II SKYRIUS
ATSKIRŲ VIEŠOJO SEKTORIAUS ĮSTAIGŲ SISTEMOS POSISTEMIŲ TOBULINIMO NUOSTATOS
PIRMASIS SKIRSNIS
BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS
14. Viešojo sektoriaus įstaigos teisinė forma – biudžetinė įstaiga – pasirenkama, kai:
14.1. daugiau nei 1/2 viešojo sektoriaus įstaigos funkcijų (ar siūlomai įsteigti viešojo sektoriaus įstaigai numatomų funkcijų) yra viešojo administravimo veikla;
15. Siekiama, kad viešojo sektoriaus įstaigų sistemoje nebūtų biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, turinčių patvirtintą mažesnį nei 20 valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių.
16. Valstybės, kaip biudžetinės įstaigos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinti gali būti pavedama tik vienai biudžetinei įstaigai: ministerijai, Vyriausybės įstaigai, Vyriausybei atskaitingai įstaigai ar įstaigai prie ministerijos (jei įstaiga prie ministerijos turi pavaldžių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas reikia įgyvendinti).
17. Biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė (toliau – valstybės biudžetinė įstaiga) (išskyrus ministerijas), gali turėti teritoriniu principu veikiančių savo administracijos padalinių ar pavaldžių biudžetinių įstaigų, kuriems gali būti pavestos administracinių sprendimų priėmimo, administracinių paslaugų teikimo, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės funkcijos. Šių padalinių ar pavaldžių biudžetinių įstaigų veiklos teritorija paprastai nustatoma apygardomis (5 teritoriniai padaliniai) arba sutampa su apskričių (10 teritorinių padalinių) ar savivaldybių (60 teritorinių padalinių) teritorijų ribomis. Jeigu būtina užtikrinti efektyvų administracinių sprendimų priėmimą, administracinių paslaugų teikimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, gali būti nustatyta kitokia biudžetinės įstaigos administracijos padalinių ar jai pavaldžių biudžetinių įstaigų veiklos teritorija.
18. Valstybės biudžetinė įstaiga pavaldžių biudžetinių įstaigų (juridinių asmenų), veikiančių teritoriniu principu (tik apygardų arba apskričių lygiu), gali turėti tik tada, kai, esant būtinumui užtikrinti efektyvų administracinių sprendimų priėmimą, administracinių paslaugų teikimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę steigiami dviejų ir daugiau pavaldumo lygių jų pačių administracijos padaliniai, veikiantys teritoriniu principu ir žemesniu (nei apygardų arba apskričių) lygiu.
19. Valstybės biudžetinių įstaigų nuostatai ir šių įstaigų administracijos padalinių nuostatai rengiami pagal vidaus reikalų ministro patvirtintas rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai kitokius atskirų valstybės biudžetinių įstaigų ar jų administracijos padalinių nuostatų struktūros ar turinio reikalavimus nustato specialūs teisės aktai.
20. Siekiama, kad vienoje ministrui pavestoje valdymo srityje veiktų ne daugiau negu viena įstaiga prie ministerijos arba kita ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, arba Vyriausybės įstaiga, arba Vyriausybei atskaitinga biudžetinė įstaiga.
21. Peržiūrimos ministerijų funkcijos, siekiama atsisakyti ministerijoms nebūdingų, su valstybės politikos formavimu nesusijusių funkcijų, jas siūlant perduoti ministrui pavestose valdymo srityse veikiančioms Vyriausybės įstaigoms arba įstaigoms prie ministerijos, arba kitoms ministerijai pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms.
22. Kai daugiau negu 2/3 Vyriausybės įstaigos ar kitos Vyriausybei atskaitingos biudžetinės įstaigos funkcijų priskirtinos valstybės politikos įgyvendinimui ir (arba) galima nustatyti, kuriam ministrui pavestoje valdymo srityje ji veikia ar su kuriam ministrui pavesta valdymo sritimi Vyriausybės įstaigos ar Vyriausybei atskaitingos biudžetinės įstaigos veiklos sritis labiausiai susijusi, arba kai nebūtina objektyviai užtikrinti šios įstaigos funkcinį ar finansinį nepriklausomumą, siūlomas sprendimas pakeisti tokios įstaigos organizacinę formą į įstaigos prie ministerijos.
23. Įstaigas prie ministerijų siūloma steigti valstybės politikai įgyvendinti atliekant viešojo administravimo funkcijas.
24. Kitas ministerijoms pavaldžias biudžetines įstaigas siūloma steigti valstybės politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti, viešosioms paslaugoms teikti.
25. Įstaigoms prie ministerijų ar kitoms ministerijoms pavaldžioms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos, veikiančios neteritoriniu principu, gali būti steigiamos funkcijoms specializuotose veiklos srityse arba ministerijoms pavaldžių įstaigų veiklos sritį aptarnaujančioms švietimo / mokymo, sveikatos priežiūros ar archyvų tvarkymo funkcijoms atlikti. Įstaigai prie ministerijos ar ministerijai atskaitingai biudžetinei įstaigai pavaldžia biudžetine įstaiga, atliekančia funkcijas specializuotoje veiklos srityje, siūlytina laikyti įstaigą, kuriai pavesta valstybės mastu vykdyti įstaigai prie ministerijos priskirtą, įstatymuose aiškiai apibrėžtą, siaurą, specifinę veiklą, kuriai vykdyti dėl jos pobūdžio, sudėtingumo, apimties ar išskirtinumo reikia atskiros valdymo struktūros, specialių žmogiškųjų, techninių, technologinių ar informacinių išteklių. Peržiūrimos šių įstaigų funkcijos ir įvertinamas tikslingumas toliau išlaikyti joms juridinio asmens statusą, taip pat tolesnės veiklos galimybės.
26. Ministerijoms pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, kurių veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai įtvirtinta įstaigos prie ministerijos organizacinė forma arba kurių steigimą ir veiklos organizavimą reguliuojantys teisės aktai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatų, viešojo administravimo įgaliojimai nesuteikiami.
27. Tobulinamas biudžetinių įstaigų pajamų įmokų teisinis reguliavimas ir siūloma nustatyti, už kokias paslaugas, kurias biudžetinės įstaigos teikia atlikdamos joms pavestas funkcijas, jos turi imti atlyginimą ir kokios sąnaudos galėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant atlyginimą už paslaugas, už kurias neimama valstybės rinkliava, užtikrinant, kad atlyginimo už paslaugas dydis atitiktų paslaugai suteikti patiriamas sąnaudas.
28. Viešojo administravimo įgaliojimai atlikti administracinį reglamentavimą galėtų būti suteikiami tik šioms biudžetinėms įstaigoms (šių biudžetinių įstaigų vadovams) – ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms, kitoms Vyriausybei atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, įstaigoms prie ministerijų (įstatymų nustatytais atvejais), Seimui atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, savivaldybių administracijoms.
29. Valstybės biudžetinės įstaigos, kuriai pavesta atlikti viešojo administravimo funkcijas, struktūrą siūloma tvirtinti, jeigu ji atitinka Viešojo administravimo įstatyme ir šiame punkte nustatytus reikalavimus, o valstybės biudžetinės įstaigos, kuriai atlikti viešojo administravimo funkcijas nepavesta, – laikantis šių reikalavimų:
29.1. numatoma ne daugiau kaip viena įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybė, jeigu įsteigtų biudžetinės įstaigos administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius neviršija 100; ne daugiau kaip 2 įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės, jeigu įsteigtų biudžetinės įstaigos administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius yra nuo 101 iki 200; ne daugiau kaip 3 įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybės, jeigu įsteigtų biudžetinės įstaigos administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičius viršija 200;
29.2. vienai vadovaujančiai pareigybei tenka ne mažiau kaip 5,5 valstybės tarnautojo ar darbuotoj, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės;
30. Patvirtinama pavyzdinė ministerijos administracijos struktūra ir pavyzdinė įstaigos prie ministerijos administracijos struktūra. Pagal patvirtintas pavyzdines administracijų struktūras peržiūrimos ir patvirtinamos naujos ministerijų ir įstaigų prie ministerijų struktūros.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1044, 2018-10-17, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16501
31. Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgdama į turimus pajėgumus, periodiškai peržiūri valstybės biudžetinių įstaigų administracijų struktūras ir šių įstaigų atitiktį Gairių nuostatoms ir teikia šioms įstaigoms arba jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms viešojo sektoriaus įstaigoms rekomendacijas, kaip tobulinti peržiūrėtas valstybės biudžetinių įstaigų administracijų struktūras arba šalinti nustatytą įstaigų neatitiktį Gairėms.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS
32. Kai daugiau nei 1/2 viešojo sektoriaus įstaigos funkcijų (ar siūlomai įsteigti viešojo sektoriaus įstaigai numatomų funkcijų) yra viešųjų paslaugų teikimas – paprastai jos teisinė forma yra viešoji įstaiga.
33. Valstybė ar savivaldybės galėtų dalyvauti tik tose viešosiose įstaigose, kurios vykdo viešojo administravimo veiklą, teikia viešąsias paslaugas ar atlieka kitas valstybei ar savivaldybei svarbias funkcijas. Kitais atvejais siūloma atsisakyti valstybės ar savivaldybių dalyvavimo viešosiose įstaigose kaip netikslingo.
34. Valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais galėtų būti perduodamas tik Gairių 33 punkte nurodytas veiklas vykdančioms viešosioms įstaigoms.
35. Viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatomas baigtinis veiklų, kurias galėtų vykdyti ši viešoji įstaiga, sąrašas.
36. Viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik toms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė.
37. Viešojoje įstaigoje atstovauti valstybei ir įgyvendinti savininko ar dalininko teises ir pareigas gali būti pavedama tik ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ar Vyriausybei atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms.
38. Viešojoje įstaigoje atstovauti valstybei ir įgyvendinti savininko ar dalininko teises ir pareigas gali tik viena ministerija, Vyriausybės įstaiga ar Vyriausybei atskaitinga biudžetinė įstaiga.
39. Ministerija, Vyriausybės įstaiga ar Vyriausybei atskaitinga biudžetinė įstaiga, kuri viešojoje įstaigoje atstovauja valstybei ir įgyvendina savininko ar dalininko teises ir pareigas, privalo užtikrinti viešosios įstaigos planuojamų veiklos rodiklių sąsajas su atitinkamos ministrui pavestos valdymo srities ar savo strateginiais ir (arba) veiklos tikslais.
40. Peržiūrimas ir įvertinamas iki Gairių patvirtinimo viešosioms įstaigoms suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų pagrįstumas ir tikslingumas.
41. Mažinama viešajai įstaigai galimų suteikti viešojo administravimo įgaliojimų – siūloma nustatyti, kad viešosioms įstaigoms gali būti suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai priimti administracinius sprendimus, teikti administracines paslaugas, vykdyti įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę. Siekiama, kad viešosioms įstaigoms nebūtų suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai atlikti administracinį reglamentavimą, administruoti viešųjų paslaugų teikimą.
42. Sprendimas dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešajai įstaigai gali būti priimamas tik tuo atveju, kai objektyviai nustatoma ir sprendimą lydinčiuose dokumentuose pagrindžiama, kad nėra biudžetinių įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kad tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su viešosios įstaigos veiklos tikslais.
43. Jei numatoma, kad viešoji įstaiga atliks kitas valstybei ar savivaldybei svarbias funkcijas (vykdys kitą visuomenei naudingą veiklą), ministerijai, Vyriausybės įstaigai ar Vyriausybei atskaitingai biudžetinei įstaigai, atstovaujančiai viešojoje įstaigoje valstybei, arba savivaldybės institucijai, atstovaujančiai viešojoje įstaigoje savivaldybei, rekomenduotina pagrįsti, kad šiame punkte nurodyta veikla tikrai svarbi valstybei ar savivaldybei arba naudinga visuomenei.
44. Viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ir kuriai numatoma suteikti viešojo administravimo įgaliojimus, įstatus siūloma derinti su Vidaus reikalų ministerija.
TREČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮMONĖS
46. Valstybės įmonėms, kol iki 2020 metų bus priimtas sprendimas jas pertvarkyti arba likviduoti, gali būti nustatyti tik šie veiklos tikslai:
46.1. vykdyti specialiuosius įpareigojimus:
46.1.1. gaminti valstybei reikalingą produkciją, kurios įsigyti rinkoje nėra galimybių, nes šią produkciją kitiems ūkio subjektams gaminti ekonomiškai nenaudinga arba jos gaminti kiti ūkio subjektai neprivalo nesant teisės aktuose nustatyto reikalavimo;
46.1.2. teikti visuomenei ar valstybei reikalingas paslaugas ar atlikti darbus, kurių įsigyti rinkoje nėra galimybių, nes teikti šias paslaugas ar atlikti darbus kitiems ūkio subjektams ekonomiškai nenaudinga arba teikti šių paslaugų ar atlikti darbų kiti ūkio subjektai neprivalo nesant teisės aktuose nustatyto reikalavimo;
46.3. vykdyti nustatytos apimties viešojo administravimo veiklą, kuriai įgaliojimai turi būti suteikti įstatymo nustatyta tvarka;
46.4. vykdyti veiklas, kurioms pagal jų paskirtį ir (ar) pobūdį Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas priskiria ypatingą strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui ir kurioms dėl esminių nacionalinio saugumo interesų apsaugos nustatomos specialios sąlygos ir reikalavimai.
47. Peržiūrimas ir įvertinamas iki Gairių patvirtinimo valstybės įmonėms suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų pagrįstumas ir tikslingumas.
48. Siūloma nustatyti, kad vieninteliai viešojo administravimo įgaliojimai, kurie gali būti naujai suteikti valstybės įmonėms – teikti administracines paslaugas.
49. Siūloma nustatyti galimybę valstybės įmonę pertvarkyti į viešąją įstaigą laikantis dviejų sąlygų:
50. Būti valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija gali būti pavedama tik ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ar Vyriausybei atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms.
51. Ministerija, Vyriausybės įstaiga ar Vyriausybei atskaitinga biudžetinė įstaiga, kuriai pavesta įgyvendinti valstybės įmonės savininko teises ir pareigas, privalo užtikrinti valstybės įmonės planuojamų veiklos rodiklių sąsajas su atitinkamos ministrui pavestos valdymo srities ar savo strateginiais ir (arba) veiklos tikslais.
52. Valstybės biudžetinės įstaigos, kuriai pavesta būti valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose siūloma aiškiai reglamentuoti valdomai valstybės įmonei pavestų funkcijų atlikimo priežiūrą, finansavimo šioms funkcijoms atlikti skyrimą, prireikus – kitas priemones valstybės interesui užtikrinti, taip pat šios viešojo sektoriaus įstaigos atsakomybę už valstybės įmonės veiklos priežiūrą.
53. Sprendimas dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo valstybės įmonei gali būti priimamas tik tuo atveju, kai objektyviai nustatoma ir sprendimą lydinčiuose dokumentuose pagrindžiama, kad nėra biudžetinių įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kad tokie įgaliojimai tiesiogiai susiję su valstybės įmonės veiklos tikslais.
III SKYRIUS
VIEŠOJO SEKTORIAUS ĮSTAIGŲ KOMPETENCIJA
56. Siekiant išgryninti viešojo sektoriaus įstaigų kompetenciją:
56.1. laikantis Gairių nuostatų, siūloma peržiūrėti viešojo sektoriaus įstaigų funkcijas, įvertinti šių funkcijų būtinumą ir galimybes perduoti atitinkamas funkcijas savivaldybėms arba ne viešojo sektoriaus organizacijoms;
56.2. siūloma patikslinti viešojo administravimo sričių apibrėžtis:
56.2.1. siūloma nustatyti, kad administracinis reglamentavimas yra veikla, apimanti ne tik norminių administracinių aktų priėmimą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, bet ir šių administracinių aktų projektų inicijavimą (norminių administracinių aktų rengimą ir pateikimą teisėkūros procesą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka viešojo administravimo institucijoms, kompetentingoms juos priimti ar jiems pritarti);
56.2.2. siūloma nustatyti, kad įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė laikoma viešojo administravimo veikla tada, kai ją atlikti įpareigojama norminių teisės aktų nuostatomis, bet ne sutartiniais įsipareigojimais;
56.3. siūloma patikslinti administracinių paslaugų apibrėžtis ir papildyti jų sąrašą:
56.3.1. siūloma nustatyti, kad administracine paslauga laikomas įstatymuose ar įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytų leidimų, licencijų ar sertifikatų, kuriais suteikiama teisė atlikti tam tikras teisės aktų reglamentuotas veiklas (arba nustatoma būtina sąlyga atlikti tam tikras teisės aktų reglamentuotas veiklas), išdavimas;
56.3.2. siūloma nustatyti, kad administracinė paslauga yra įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytų deklaracijų priėmimas, bet ne jų tvarkymas;
56.3.3. siūloma nustatyti, kad administracine paslauga laikomas ne įstatymų nustatytos informacijos, o informacijos, kurią viešojo administravimo subjektas kaupia, tvarko ar saugo atlikdamas jam pavestas viešojo administravimo funkcijas ir kuriai teikti nėra norminiais teisės aktais nustatytų specialių šios informacijos įforminimo reikalavimų, teikimas asmenims (taip pat ir asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais);
56.3.4. siūloma nustatyti, kad administracine paslauga laikomas ne dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas, o duomenų, kuriuos kaupia, tvarko ar saugo viešojo administravimo subjektas, atlikdamas jam pavestas viešojo administravimo funkcijas, ir kuriuos teikiant norminiai teisės aktai nustato specialius jų įforminimo reikalavimus, teikimas asmenims (taip pat ir duomenų iš valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų teikimas asmenims);
56.4. siekiama įtvirtinti viešosios paslaugos sąvoką, kuri reikštų, kad viešąja paslauga laikoma visuomenei teikiama nauda, kuri atitinka visus šiuos požymius:
56.4.1. naudos visuomenei teikimą yra įsipareigojusi užtikrinti valstybė arba savivaldybė ir šis įsipareigojimas užtikrinamas tuo, kad:
56.4.1.1. nauda visuomenei įvardyta įstatyme (įstatymuose), jų pagrindu priimtuose įgyvendinamuosiuose norminiuose teisės aktuose, savivaldybės tarybos sprendime (sprendimuose);
56.4.2. nauda visuomenei negali būti prilyginta naudai, kuri suteikiama vykdant viešojo administravimo veiklą;
56.4.3. suteikiant naudą visuomenei negali būti siekiama gauti pelno; už suteiktą naudą visuomenei gali būti imamas pagal valstybės ar savivaldybių nustatytus kriterijus apskaičiuotas ir valstybės arba savivaldybių, arba naudos visuomenei teikimą administruojančio viešojo administravimo subjekto nustatytas atlyginimas;
56.4.4. naudos visuomenei teikimas administruojamas: turi būti viešojo administravimo subjektas, turintis įgaliojimus nustatyti naudos visuomenei teikimo režimą;
56.4.5. naudos visuomenei teikimą administruojantis viešojo administravimo subjektas pats tos naudos tiesiogiai neteikia;
56.4.6. naudą visuomenei teikti pavedama specialiai šiam tikslui įsteigtai viešojo sektoriaus įstaigai arba įstatymo, arba jo pagrindu priimto įgyvendinamojo norminio teisės akto, arba naudos visuomenei teikimą administruojančio viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka parinktam ir įstatymo arba jo pagrindu priimto įgyvendinamojo norminio teisės akto, arba naudos visuomenei teikimą administruojančio viešojo administravimo subjekto nustatytus reikalavimus atitinkančiam neviešojo sektoriaus subjektui;
56.5. siūloma nustatyti papildomus viešųjų paslaugų teikimo administravimo reikalavimus:
56.5.1. be teisės aktuose nurodytų viešosios paslaugos teikimo administravimo veiksmų, viešosios paslaugos administratorius galėtų matuoti (jei to daryti nepaveda viešosios paslaugos teikėjui) ir vertinti administruojamos viešosios paslaugos kokybę, nustatyti administruojamos viešosios paslaugos kokybės reikalavimus (viešosios paslaugos kokybės standartą) arba specialias užduotis viešosios paslaugos teikėjui, skirtas viešosios paslaugos kokybei gerinti;
56.5.2. vienos viešosios paslaugos teikimą administruoti galėtų ne vienas viešojo administravimo subjektas; tokiu atveju viešosios paslaugos teikimą reguliuojančiame teisės akte turėtų būti aiškiai nurodyta, kokias viešosios paslaugos administravimo funkcijas atlieka kiekvienas iš ją administruojančių viešojo administravimo subjektų.
57. Viešojo sektoriaus įstaigai suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimą siūloma reglamentuoti šios įstaigos vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurie viešojo sektoriaus įstaigos administracijos padaliniai, šiems padaliniams priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atlieka viešojo administravimo veikla laikytinas funkcijas:
57.1. jei viešojo sektoriaus įstaigos administracijos struktūrą sudaro padaliniai, viešojo sektoriaus įstaigai suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas turi būti numatytas viešojo sektoriaus įstaigos vadovo patvirtintuose šių padalinių nuostatuose;
57.2. jei viešojo sektoriaus įstaigoje veikia neformalizuoti dariniai atskiroms šiai įstaigai pavestoms veikloms vykdyti ir įstaigos vadovo sprendimu jiems pavedama įgyvendinti įstaigai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, turi būti priimtas specialiai šį sprendimą įforminantis įstaigos vadovo vidaus administravimo aktas;
57.3. viešojo sektoriaus įstaigų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės, kurių funkcijoms bus priskirtas viešojo sektoriaus įstaigai suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, privalo turėti įstaigos vadovo patvirtintą pareigybės aprašymą (pareiginę instrukciją ar pareiginius nuostatus), kuriame būtų nurodytos šiai pareigybei pavedamos viešojo sektoriaus įstaigai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendinančios funkcijos (veiklos).
58. Jei viešojo administravimo įgaliojimai yra suteikiami viešojo sektoriaus įstaigai, turinčiai viešosios įstaigos ar valstybės įmonės teisinę formą, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms, kurias užimant pavedama atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šiai įstaigai suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, siūlytina nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, užtikrinančius, kad jas užimantys darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, pavestas viešojo administravimo funkcijas atliktų kvalifikuotai (jei tai įmanoma, taikant analogiškus reikalavimus, kurie keliami panašias viešojo administravimo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495
VIEŠOJO SEKTORIAUS ĮSTAIGŲ SISTEMOS TOBULINIMO GAIRIŲ ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS
| Veiksmas |
Vykdytojas |
Vykdymo terminas |
| 1. Bendrieji klausimai |
||
| 1.1. Parengti metodinę informaciją, reikalingą Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėms (toliau – Gairės) įgyvendinti ir paskelbti ją Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administruojamoje interneto svetainėje www.vakokybe.vrm.lt |
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija |
2018 metų III ketvirtis |
| 1.2. Patvirtinti pavyzdinę ministerijos administracijos struktūrą ir pavyzdinę įstaigos prie ministerijos administracijos struktūrą |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
2018 metų IV ketvirtis |
| 1.3. Pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, reguliuojančių viešojo sektoriaus įstaigų sistemą, pakeitimo projektus arba priimti šiuos pakeitimus |
Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija |
2018 metų IV ketvirtis |
| 1.4. Teikti metodinę pagalbą Gaires įgyvendinančioms valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigoms |
Vidaus reikalų ministerija |
2018 metų III ketvirtis – 2020 metų III ketvirtis |
| 1.5. Stebėti ir vertinti Gairių įgyvendinimą ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano (toliau – Planas) vykdymą ir ne rečiau kaip kas 3 mėnesius teikti Vyriausybei apibendrintą informaciją apie pasiektą pažangą |
Vidaus reikalų ministerija |
2018 metų III ketvirtis – 2020 metų III ketvirtis |
| 1.6. Pateikti Vyriausybei galutinę Plano įgyvendinimo ataskaitą |
Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų IV ketvirtis |
| 1.7. Sudaryti darbo grupes ministerijoms atskaitingų viešojo sektoriaus įstaigų atitikties Gairėms įvertinimo veiksmams atlikti arba pavesti šį įvertinimą atlikti jau sudarytoms viešojo valdymo tobulinimo grupėms, taip pat paskirti su Vidaus reikalų ministerija kontaktus nuolat palaikysiančius asmenis ir apie visa tai informuoti Vidaus reikalų ministeriją |
ministerijos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2018 metų III ketvirtis |
| 2. Valstybės viešojo sektoriaus įstaigos |
||
| 2.1. Vyriausybės įstaigos, kitos Vyriausybei atskaitingos biudžetinės įstaigos ir šioms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos |
||
| 2.1.1. Atlikti konkrečių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2018 metų III ketvirtis – 2018 metų IV ketvirtis |
| 2.1.2. Pateikti Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie atlikto konkrečių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
ministerijos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Vidaus reikalų ministerija |
2018 metų IV ketvirtis |
| 2.1.3. Priimti reikiamus teisės aktus arba (ir) pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus konkrečių Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2019 metų I ketvirtis |
| 2.2. Ministerijos |
||
| 2.2.1. Atlikti konkrečių ministerijų atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos |
2018 metų III ketvirtis – 2018 metų IV ketvirtis |
| 2.2.2. Pateikti Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie atlikto konkrečių ministerijų atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
ministerijos, Vidaus reikalų ministerija |
2018 metų IV ketvirtis |
| 2.2.3. Pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus ministerijų atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos |
2019 metų I ketvirtis |
| 2.3. Įstaigos prie ministerijų, kitos ministerijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos ir šioms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos |
||
| 2.3.1. Atlikti konkrečių įstaigų prie ministerijų, kitų ministerijoms pavaldžių biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2018 metų III ketvirtis – 2020 metų III ketvirtis |
| 2.3.2. Pateikti Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie atlikto konkrečių įstaigų prie ministerijų, kitų ministerijoms pavaldžių biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų III ketvirtis |
| 2.3.3. Priimti reikiamus teisės aktus arba (ir) pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus konkrečių įstaigų prie ministerijų, kitų ministerijoms pavaldžių biudžetinių įstaigų ir šioms įstaigoms pavaldžių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2020 metų IV ketvirtis |
| 2.4. Viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė |
||
| 2.4.1. Atlikti konkrečių viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, atitikties Gairėms įvertinimą. |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2018 metų III ketvirtis –2019 metų II ketvirtis |
| 2.4.2. Pateikti Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie atlikto konkrečių viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Vidaus reikalų ministerija |
2019 metų II ketvirtis |
| 2.4.3. Priimti reikiamus teisės aktus arba (ir) pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus konkrečių viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2019 metų III ketvirtis |
| 2.5. Valstybės įmonės |
||
| 2.5.1. Atlikti konkrečių valstybės įmonių atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2018 metų III ketvirtis –2019 metų I ketvirtis |
| 2.5.2. Pateikti Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie atlikto konkrečių valstybės įmonių atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Vidaus reikalų ministerija |
2019 metų I ketvirtis |
| 2.5.3. Priimti reikiamus teisės aktus arba (ir) pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus konkrečių valstybės įmonių atitikties Gairėms įvertinimą |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2019 metų II ketvirtis |
| 2.6. Valstybės valdomos bendrovės |
||
| 2.6.1. Peržiūrėti ir įvertinti valstybės valdomų bendrovių (akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių) suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų pagrįstumą |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2018 metų III ketvirtis – 2019 metų III ketvirtis |
| 2.6.2. Pateikti Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie atlikto valstybės valdomų bendrovių (akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių) suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų pagrįstumo vertinimo rezultatus ir pasiūlymus dėl šių įgaliojimų perdavimo atitinkamoms viešojo sektoriaus įstaigoms |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, Vidaus reikalų ministerija |
2019 metų III ketvirtis |
| 2.6.3. Priimti reikiamus teisės aktus arba (ir) pateikti Vyriausybei projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai dėl šių viešojo administravimo įgaliojimų perdavimo atitinkamoms viešojo sektoriaus įstaigoms |
ministerijos arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos |
2019 metų IV ketvirtis |
| 2.7. Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingos biudžetinės įstaigos |
||
| 2.7.1. Sudaryti darbo grupę, kuri atliktų konkrečių Seimui atskaitingų biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
Seimo kanceliarija |
2019 metų I ketvirtis |
| 2.7.2. Atlikti konkrečių Seimui atskaitingų biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
Seimo kanceliarija |
2019 metų II ketvirtis – 2020 metų II ketvirtis |
| 2.7.3. Pateikti Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie atlikto konkrečių atskaitingų biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
Seimo kanceliarija, Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų II ketvirtis |
| 2.7.4. Parengti ir pateikti priimti kompetentingoms institucijoms projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus Seimui atskaitingų biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
Seimo kanceliarija |
2020 metų III ketvirtis |
| 3. Savivaldybių viešojo sektoriaus įstaigos |
||
| 3.1. Savivaldybių biudžetinės įstaigos |
||
| 3.1.1. Sudaryti darbo grupę, kuri atliktų savivaldybių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2018 metų IV ketvirtis |
| 3.1.2. Atlikti savivaldybių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2019 metų I ketvirtis – 2020 metų III ketvirtis |
| 3.1.3. Parengti informaciją apie atlikto savivaldybių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų III ketvirtis |
| 3.1.4. Parengti ir pateikti priimti kompetentingoms institucijoms projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus savivaldybių biudžetinių įstaigų atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų IV ketvirtis |
| 3.2. Viešosios įstaigos, kurių savininkės ar dalininkės yra savivaldybės |
||
| 3.2.1. Sudaryti darbo grupę, kuri atliktų viešųjų įstaigų, kurių savininkės ar dalininkės yra savivaldybės, atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2018 metų IV ketvirtis |
| 3.2.2. Atlikti viešųjų įstaigų, kurių savininkės ar dalininkės yra savivaldybės, atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2019 metų I ketvirtis – 2020 metų III ketvirtis |
| 3.2.3. Parengti informaciją apie atlikto viešųjų įstaigų, kurių savininkės ar dalininkės yra savivaldybės, atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų III ketvirtis |
| 3.2.4. Parengti ir pateikti priimti kompetentingoms institucijoms projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus viešųjų įstaigų, kurių savininkės ar dalininkės yra savivaldybės, atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų IV ketvirtis |
| 3.3. Savivaldybių įmonės |
||
| 3.3.1. Sudaryti darbo grupę, kuri atliktų savivaldybių įmonių atliekamų funkcijų atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2018 metų IV ketvirtis |
| 3.3.2. Atlikti savivaldybių įmonių atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2019 metų I ketvirtis – 2020 metų III ketvirtis |
| 3.3.3. Parengti informaciją apie atlikto savivaldybių įmonių atliekamų funkcijų peržiūros ir šių įmonių atitikties Gairėms įvertinimo rezultatus |
Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų III ketvirtis |
| 3.3.4. Parengti ir pateikti priimti kompetentingoms institucijoms projektus teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinami pasiūlymai, parengti atlikus savivaldybių įmonių atitikties Gairėms įvertinimą |
Vidaus reikalų ministerija |
2020 metų IV ketvirtis |
Priedo pakeitimai:
Nr. 1044, 2018-10-17, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16501
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1044, 2018-10-17, paskelbta TAR 2018-10-23, i. k. 2018-16501
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo