Suvestinė redakcija nuo 2015-09-26 iki 2015-11-20

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-06-29, i. k. 2015-10238

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS, PATVIRTINTOS 2014 M. RUGSĖJO 8 D. EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMU, 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU“ 8.1.3 KONKRETAUS UŽDAVINIO „PAGERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS BEI SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS“ IR 8.4.2 KONKRETAUS UŽDAVINIO „SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS, GERINANT SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS, IR SKATINTI SVEIKĄ SENĖJIMĄ“ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. birželio 22 d. Nr. V-783

Vilnius

Vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.3 papunkčiu, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 119 punktu ir 177.2 papunkčiu, atsižvelgdama į Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 „Dėl stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, 54 punktą,

t v i r t i n u:

1.       2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ bei 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių įgyvendinimo planą;

2.       2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu” 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ bei 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą.

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                     Rimantė Šalaševičiūtė

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-03-18 d. raštu Nr. (24.37)5K-1504187-5K-1506099-6K-1502221; 2015-04-10 d. raštu Nr. (24.37)5K-1504187-6K-1502976; 2015-04-27 raštu Nr. ((24.37)-5K-1504187-5K-1509326)-6K-1503398.

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-783

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS, PATVIRTINTOS 2014 M. RUGSĖJO 8 D. EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMU, 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU” 8.1.3 KONKRETAUS UŽDAVINIO „PAGERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS BEI SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS“ BEI 8.4.2 KONKRETAUS UŽDAVINIO „SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS, GERINANT SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS, IR SKATINTI SVEIKĄ SENĖJIMĄ“ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.1.3-CPVA-V-604 „GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS IR PACIENTŲ TRANSPORTAVIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS“

1.       Priemonės aprašymas

1.1.    Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.    Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.    Remiamos veiklos:

1.3.1. tikslinių teritorijų, kurios numatytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje veiksmų planas), greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) stočių ir (ar) skyrių aprūpinimas GMP automobiliais, GMP paslaugoms teikti skirta įranga;

1.3.2. tikslinių teritorijų, kurios numatytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje veiksmų plane, rajoninio lygmens ligoninių aprūpinimas GMP automobiliais ir reikalinga įranga pacientams pervežti į sveikatos priežiūros įstaigas;

1.3.3. apskričių centrų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nurodytų Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje veiksmų plane, aprūpinimas GMP automobiliais ir reikalinga įranga pacientams pervežti.

1.4 Galimi pareiškėjai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tikslinių teritorijų rajoninio lygmens ligoninės..

1.5. Galimi partneriai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tikslinių teritorijų rajoninio lygmens ligoninės, atitinkančios joms nustatytus reikalavimus, tikslinių teritorijų GMP stotys ir skyriai, apskričių centruose esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nurodytos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje veiksmų plane.

1.6.    Priemonė kartu su priemone Nr. 08.4.2-CPVA-V-616 „Greitosios medicinos pagalbos ir pacientų transportavimo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ sudaro jungtinę priemonę.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-960, 2015-08-17, paskelbta TAR 2015-08-18, i. k. 2015-12399

2.       Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

2.2. Netaikoma.

3.       Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5.       Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę bus finansuojamas GMP automobilių įsigijimas GMP ir skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos paslaugoms teikti galvos smegenų insultų atvejais, taip pat kraujotakos sistemos ligų bei traumų ir nelaimingų atsitikimų sąlygotų būklių atvejais, o pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Lietuvoje“ parama įstaigoms bus skiriama greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėms su naujagimiams saugiai pervežti būtina specialia įranga įsigyti.

6.         Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.601	„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“	Skaičius	67 000	117 000
R.S.359	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	120	105
R.S.360	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	24	24
R.S.362	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	130	82
R.N.604	„Pacientų, kuriems įtariamas ūminis galvos smegenų insultas, tiesiogiai nuvežtų į insulto gydymo centrą, dalis“	Procentai	50	80
R.N.605	„Pacientų, kuriems įtartas miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, nuvežtų į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus, dalis“	Procentai	80	95
R.N.606	„Laikas nuo pirmo paciento kontakto su greitosios medicinos pagalbos specialistais iki paciento pristatymo į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus“	Minutės	120	90
R.N.607	„Laikas, praėjęs nuo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo priėmimo iki paciento pristatymo į traumos centrą / priėmimo-skubios pagalbos skyrių“	Minutės	60	60
P.B.236	„Gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis“	Asmenys	70 000	120 000
P.S.363	„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose modernizuota paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“	Skaičius	37	50

*Jei galima atvežti iki perkutaninės koronarinės intervencijos centro per 120 min. nuo pirmojo kontakto su mediku iki perkutaninės koronarinės intervencijos atlikimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-960, 2015-08-17, paskelbta TAR 2015-08-18, i. k. 2015-12399

7.         Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5046 630	890 582
Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
Iš viso
5 046 630	890 582

ANTRASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-CPVA-V-616 „GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS IR PACIENTŲ TRANSPORTAVIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3.       Remiamos veiklos:

1.3.1.    dokumentų (metodikų, protokolų, tvarkos aprašų ir kt.), gerinančių greitosios medicinos pagalbos ir pacientų transportavimo paslaugų organizavimą ir valdymą, parengimas bei jų įdiegimas į praktiką;

1.3.2. tikslinių teritorijų GMP stočių ir (ar) skyrių ir rajonų lygmens ligoninių, apskričių centrų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos specialistų, GMP dispečerinių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, žinių ir gebėjimų stiprinimas siekiant efektyvaus šių specialistų dalyvavimo teikiant integruotą pagalbą galvos smegenų insultų, kraujotakos sistemos ligų bei traumų ir nelamingų atsitikimų sąlygotų būklių atvejais bei užtikrinant efektyvias ir operatyvias GMP paslaugas;

1.3.3. GMP paslaugų teikimo ir pacientų transportavimo, įgyvendinant integruotos sveikatos priežiūros modelius, efektyvumo vertinimo ir stebėsenos priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas.

1.4. Galimi pareiškėjai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos, tikslinių teritorijų rajoninio lygmens ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, asociacijos ir (ar) draugijos, atitinkančios joms nustatytus reikalavimus.

1.5. Galimi partneriai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos, tikslinių teritorijų rajoninio lygmens ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, asociacijos ir (ar) draugijos, atitinkančios joms nustatytus reikalavimus.

1.6. Priemonė kartu su priemone Nr. 08.1.3-CPVA-V-604 „Greitosios medicinos pagalbos ir pacientų transportavimo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ sudaro jungtinę priemonę Nr. J01-CPVA-V „Greitosios medicinos pagalbos ir pacientų transportavimo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos 9.4.2 uždavinio „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą tobulinantis“ planuojamą priemonę „Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas“ finansuojami konkrečios profesijos sveikatos priežiūros specialistų mokymai, jei jie nebus finansuojami pagal šios priemonės remiamą 1.3.2 veiklą. 

Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 10.1.3 uždavinį „Pagerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitiktį visuomenės poreikiams“ finansuojami greitosios medicinos pagalbos ir (ar) pacientų transportavimo paslaugų organizavimą ir valdymą gerinančių dokumentų parengimas bei paslaugų teikimo ir pacientų transportavimo efektyvumo vertinimo ir stebėsenos priemonių kūrimas, tobulinimas, diegimas, jei tokie dokumentai ir priemonės nebus finansuojami pagal šios priemonės remiamas 1.3.1 ir 1.3.3 veiklas.

6.         Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.359	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	120	105
R.S.360	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	24	24
R.S.362	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	130	82
R.N.604	„Pacientų, kuriems įtariamas ūminis galvos smegenų insultas, tiesiogiai nuvežtų į insulto gydymo centrą, dalis“	Procentai	50	80
R.N.605	„Pacientų, kuriems įtartas miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, nuvežtų į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus, dalis“	Procentai	80*	95*
R.N.606	„Laikas nuo pirmo paciento kontakto su greitosios medicinos pagalbos specialistais iki paciento pristatymo į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus“	Minutės	120	90
R.N.607	„Laikas, praėjęs nuo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo priėmimo iki paciento pristatymo į traumos centrą / priėmimo-skubios pagalbos skyrių“	Minutės	60	60
P.N.603	„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“	Skaičius	3	10
P.N.602	„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“	Skaičius	200	500

*Jei galima atvežti iki perkutaninės koronarinės intervencijos centro per 120 min. nuo pirmojo kontakto su mediku iki perkutaninės koronarinės intervencijos atlikimo.

7.         Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 107 796	195 493
Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
Iš viso
1 107 796	195 493

TREČIASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 08.1.3-CPVA-V-605 „TUBERKULIOZĖS PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1.           Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.           Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.           Remiamos veiklos:

1.3.1.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje, infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, susijusių su tuberkuliozės ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu, statyba, rekonstrukcija ir remontas;

1.3.2.        automobilių, skirtų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms viešąsias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje, įsigijimas mobilioms konsultacinėms bei mokymo paslaugoms teikti;

1.3.3.        tiesiogiai stebimo gydymo kurso (DOTS, angl. directly observved treatment short course) kabinetų įrengimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje;

1.3.4.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias paliatyviosios pagalbos paslaugas, infrastruktūros sukūrimas ir pritaikymas nepagydomiems tuberkulioze sergantiems pacientams: patalpų rekonstrukcija ir remontas, paslaugoms teikti reikalingos įrangos įsigijimas;

1.3.5.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje, įrangos, skirtos tuberkuliozės diagnostikai ir gydymui užtikrinti, įsigijimas;

1.3.6.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias ambulatorines tuberkuliozės paslaugas, infrastruktūros modernizavimas: patalpų, susijusių su tuberkuliozės ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu, rekonstrukcija ir remontas;

1.3.7.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias ambulatorines tuberkuliozės gydymo paslaugas, įrangos, skirtos tuberkuliozės diagnostikai ir gydymui, atnaujinimas ir įsigijimas;

1.3.8.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vykdančių mikroskopijos centrų funkcijas, įrangos, reikalingos tuberkuliozės diagnostikai ir laboratoriniams tyrimams atlikti, įsigijimas ir (ar) atnaujinimas bei patalpų pritaikymas, siekiant užtikrinti personalo apsaugą nuo pavojingo tuberkuliozės užkrato.

1.4.           Galimi pareiškėjai:

1.4.1.        asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.4.2.        asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias paliatyviosios pagalbos paslaugas tuberkuliozės srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.4.3.        Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos.

1.5.           Galimi partneriai:

1.5.1.        asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.5.2.        asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias paliatyviosios pagalbos paslaugas tuberkuliozės srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.5.3.        Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos.

1.6.           Priemonė kartu su priemone Nr. 08.4.2-ESFA-V-618 „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ sudaro jungtinę priemonę.

2.         Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.       Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių:

Papildomi reikalavimai netaikomi.

6.       Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.601	„Pacientai, kuriems pagerinta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas“	Skaičius	2600	3200
R.N.611	„Mirtingumas nuo tuberkuliozės“	Atvejų skaičius 100 000  gyv.	4	2
R.N.612	„Sergamumas tuberkulioze“	Atvejų skaičius 100 000  gyv.	38	15
R.N.613	„Vaikų sergamumas tuberkulioze“	Atvejų skaičius 100 000  gyv.	4	2
R.N.614	„Sergamumas plaučių tuberkulioze“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	28	10
R.N.615	„Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejai, nuo visų naujų tuberkuliozės atvejų“	Procentai	17	10
R.N.616	„Naujų bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“	Procentai	75	78
R.N.617	„Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalis“	Procentai	1	0,75
R.N.618	„Sėkmingai išgydytų naujų  bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“	Procentai	83	85
P.B.236	„Gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis“	Asmenys	4000	5000
P.S.363	„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“	Skaičius	5	15

7.         Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
10 081  787,00	1 779 139,00	0	0	0	0	0
Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
768 328,00	135 587,00	0	0	0	0	0
Iš viso
10 850 115,00	1 914 726,00

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.4.2-CPVA-V-618 „TUBERKULIOZĖS PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. V-1036, 2015-09-10, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14190

1. Priemonės aprašymas

1.1.  Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.  Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3.  Remiamos veiklos:

1.3.1.   visuomenės informavimas apie tuberkuliozės epidemiologinę būklę ir apsisaugojimo nuo jos būdus: informacinės medžiagos rengimas, gamyba ir sklaida;

1.3.2.   sergančiųjų tuberkulioze ir jų šeimos narių mokymai tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės klausimais, šiam tikslui skirtų mokymo programų parengimas;

1.3.3.   sveikatos specialistų mokymai tuberkuliozės epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir  stebėsenos tobulinimo klausimais;

1.3.4.   inovatyvaus ir efektyvaus ambulatorinių tuberkuliozės asmens sveikatos priežiūros paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo modelio sukūrimas, apimantis nacionalinių tuberkuliozės išaiškinimo ir atvejo valdymo tvarkos aprašų, rekomendacijų ir metodikų parengimą, ir reglamentuojantis jų įdiegimą į viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomą tuberkuliozės prevencijos ir gydymo praktiką, taip pat reikalinga stebėsena ir vertinimai;

1.3.5.   bandomojo projekto dėl pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydytojų ir slaugytojų finansinio skatinimo už anksti išaiškintus plaučių tuberkuliozės atvejus ir sėkmingą gydymo kontrolę iki gydymo kurso pabaigos įgyvendinimas;

1.3.6.   nacionalinių tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo rekomendacijų kaip mokomųjų priemonių gydytojams ir kitiems specialistams parengimas;

1.3.7.   priemonių, gerinančių tuberkuliozės gydymo prieinamumą pacientams tuberkuliozės ambulatorinio gydymo metu, įgyvendinimas.

1.4.  Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.4.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.4.3.   Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos;

1.4.4.   Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, Lietuvos vaikų pulmonologų draugija, Lietuvos pediatrų draugija.

1.5.  Galimi partneriai:

1.5.1.   asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas tuberkuliozės srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.5.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5.3.   Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos;

1.5.4.   Lietuvos pulmonologų draugija, Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, Lietuvos vaikų pulmonologų draugija, Lietuvos pediatrų draugija.

1.6.  Priemonė kartu su priemone Nr. 08.1.3-CPVA-V-605 „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“ sudaro jungtinę priemonę
Nr. J02-CPVA-V „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“.

2.         Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.         Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos 9.4.2 uždavinio „Sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, užtikrinant veiksmingą pagalbą tobulinantis“ planuojamą priemonę „Viešųjų paslaugų darbuotojų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimas“ finansuojami konkrečios profesijos sveikatos priežiūros specialistų mokymai, jei jie nebus finansuojami pagal šios priemonės remiamą 1.3.3 veiklą.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamą 10.1.3 uždavinį „Pagerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitikimą visuomenės poreikiams“ finansuojamas nurodytų dokumentų, rekomendacijų, metodikų ir pan. parengimas, jei tokie dokumentai ir priemonės nebus finansuojami pagal šios priemonės remiamas 1.3.4 ir 1.3.6 veiklas.

6.       Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.601	„Pacientai, kuriems pagerinta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas“	Skaičius	2600	3200
R.N.611	„Mirtingumas nuo tuberkuliozės“	Atvejų skaičius 100000 gyv.	4	2
R.N.612	„Sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“	Atvejų skaičius 100000 gyv.	38	15
R.N.613	„Vaikų sergamumas tuberkulioze (nauji tuberkuliozės atvejai)“	Atvejų skaičius 100000 gyv.	4	2
R.N.614	„Sergamumas plaučių tuberkulioze (nauji atvejai)“	Atvejų skaičius 100000 gyv.	28	10
R.N.615	„Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejai, nuo visų naujų tuberkuliozės atvejų“	Procentai	17	10
R.N.617	„Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalis“	Procentai	1	0,75
R.N.618	„Sėkmingai išgydytų naujų bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“	Procentai	83	85
P.S.372	„Tikslinių grupių asmenys, kurie dalyvavo informavimo, švietimo ir mokymo renginiuose bei sveikatos raštingumą didinančiose veiklose“	Skaičius	1250	2500
P.S.371	„Savivaldybės, kuriose įdiegti inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai, pagerinantys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms“	Skaičius	0	5
P.N.602	„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“	Skaičius	350	870

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1036, 2015-09-10, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14190

7.       Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
2 894 866,00	510.859,00	0	0	0	0	0
Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
317 251,00	55 985,00	0	0	0	0	0
Iš viso
3 212 117,00	566 844,00	0	0	0	0	0

Skirsnio pakeitimai:

Nr. V-972, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12407

PENKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ
NR. 08.1.3-CPVA-V-612 „VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪROS TOBULINIMAS“

1.       Priemonės aprašymas

1.1.           Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2.           Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3.           Remiamos veiklos:

1.3.1.        Vilniaus regiono diferencijuoto kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centro infrastruktūros modernizavimas – statinių ir (ar) patalpų, statyba, rekonstravimas, remontas ir įrengimas, kad būtų sukurta pacientams ir personalui patogi aplinka, kiemelių įrengimas;

1.3.2.        vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų modeliui įsteigti bei mobilioms konsultacinėms vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugoms regionuose teikti reikalingos infrastruktūros sukūrimas: aprūpinimas reikiama įranga ir specialiais automobiliais mobilioms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti;

1.3.3.        vaikų burnos sveikatos priežiūros paslaugų modelio sukūrimas, apimantis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių viešąsias specializuotas odontologines paslaugas vaikams, aprūpinimą reikiama įranga vaikų odontologinėms paslaugoms teikti ir specialiais automobiliais mobilioms (išvažiuojamosioms konsultacijoms) sveikatos priežiūros paslaugoms teikti; modeliui sukurti reikalingų tvarkos aprašų, rekomendacijų ir metodikų parengimą, ir reglamentuojantis jų įdiegimą į viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomą odontologinių paslaugų vaikams teikimo praktiką; sveikatos specialistų, dirbančių vaikų odontologinės priežiūros ir profilaktikos srityje, kvalifikacijos tobulinimą;

1.3.4.        odontologinių paslaugų teikimo vaikams stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimas;

1.3.5.        retų ligų kompetencijos centrų universitetų ligoninėse įsteigimas – statinių ir (ar) patalpų rekonstravimas, remontas bei reikiamos medicinos ir kitos įrangos, bei baldų įsigijimas;

1.3.6.        vaikų retų ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašų, rekomendacijų ir metodikų parengimas, retomis ligomis sergančių vaikų pacientų registracijos posistemė ir nuotolinio konsultavimo  linijų  sukūrimas ir įdiegimas praktikoje;

1.3.7.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specializuotas (antrinio ir tretinio lygio) viešąsias paslaugas vaikams, infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, tiesiogiai susijusių su vaikams skirtų paslaugų teikimu, statyba, rekonstravimas ir remontas;

1.3.8.        asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių specializuotas (antrinio ir tretinio lygio) viešąsias paslaugas vaikams, aprūpinimas medicinos ir kita įranga, baldais, skirtais vaikų ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui užtikrinti;

1.3.9.        efektyvesniam III lygio ambulatorinių ir stacionarinių specializuotų paslaugų vaikams organizavimui ir teikimui reikalingos infrastruktūros Vilniaus mieste modernizavimas ir optimizavimas – statinių ir (ar) patalpų statyba, reikiamos medicinos ir kitos įrangos ir baldų įsigijimas.

1.4.    Galimi pareiškėjai:

1.4.1.        asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.4.2.        universitetų ligoninės;

1.4.3.        Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos.

1.5.           Galimi partneriai:

1.5.1.        asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų srityje ir turinčios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų apmokėjimo;

1.5.2.        universitetų ligoninės;

1.5.3.        Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos.

2.       Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3.       Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4.       Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra

5.         Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai nenustatomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.601	„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas“	Skaičius	50 000	76 000
R.N.634	„Vaikų, kuriems diagnozuotas dantų ėduonis, dalis“	Procentai	44,8	39,8
R.S.363	„Apsilankymų pas gydytojus skaičiaus, tenkančio vienam gyventojui, skirtumas tarp miestų ir rajonų savivaldybių gyventojų“	Apsilankymų skaičius, tenkantis 1 gyventojui	4	3
R.N.639	„Suteikta vaikų ir paauglių psichiatrijos ir  vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos konsultacinės paslaugų“	Skaičius	900	1800
R.N.637	„Vaikai, kuriems patvirtinta retos ligos diagnozė“	Skaičius	0	1000
P.B.236	„Gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis“	Asmenys	50 000	150 000
P.S.363	„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra, skaičius“	Skaičius	2	10
P.S.371	„Savivaldybės, kuriose įdiegti inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai, pagerinantys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms“	Skaičius	6	30
P.N.640	„Sukurta ir įdiegta odontologinių paslaugų teikimo stebėsenos ir vertinimo sistema“	Skaičius	1	1

7.       Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
25 524 991	4 504 410	0	0	0	0	0
Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
1 945 248	343 279	0	0	0	0	0
Iš viso
27 470 239	4 847 689	0	0	0	0	0

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“

1.    Priemonės aprašymas

1.1.  Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2.  Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“.

1.3. Remiamos tikslinių teritorijų gyventojams skirtos veiklos kraujotakos sistemos ligų, galvos smegenų kraujotakos ligų, onkologinių ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų ir mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių srityse:

1.3.1.   informacijos sklaidai parengimas, informacijos sklaida, visuomenės švietimas sveikatos profilaktikos, pagrindinių rizikos veiksnių bei sveikatai palankių prekių ir paslaugų temomis;

1.3.2.   metodikų, rekomendacijų ir kt. dokumentų, reikalingų gyventojų sveikai gyvensenai ir ligų profilaktikai skatinti, rengimas;

1.3.3.   tyrimų atlikimas, įgyvendinamų veiksmų bei jų poveikio stebėsena ir vertinimas;

1.3.4.   sveikatos įgūdžiams formuoti skirtų teminių sveikatos mokymo kabinetų įrengimas, reikalingos įrangos ir priemonių  įsigijimas;

1.3.5.   visuomenės sveikatos specialistų, pirminės sveikatos priežiūros ir kitų specialistų kvalifikacijos tobulinimas gyventojų sveikatos išsaugojimo įgūdžiams formuoti.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.   Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją;

1.4.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Klaipėdos universitetas;

1.4.3.   Nacionalinis vėžio institutas;

1.4.4.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos;

1.4.5.   VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.4.6.   Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.   Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją;

1.5.2.   Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Klaipėdos universitetas;

1.5.3.   Nacionalinis vėžio institutas;

1.5.4.   VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos;

1.5.5.   VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

1.5.6.   Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

2.    Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.    Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.    Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra.

5.    Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos regioninio lygmens veiklos, kadangi jos finansuojamos įgyvendinant priemonę 08.4.2-ESFA-R-630 „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“.

6.    Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.359	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo kraujotakos sistemos ligų“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	120	105
R.S.360	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo cerebrovaskulinių ligų“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	24	24
R.S.361	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose nuo piktybinių navikų“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	85	78
R.S.362	„Standartizuoto 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumo sumažėjimas tikslinėse teritorijose dėl išorinių mirties priežasčių“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	130	82
R.N.630	„Gyvensenos pokyčiai dėl sveikatos“	Procentai	22	26
R.N.631	„Tikslinių teritorijų gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas “	Procentiniai punktai	2	5
R.N.632	„Tikslinių teritorijų gyventojų, manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą, dalies padidėjimas“	Procentiniai punktai	1	3
P.N.633	„Įrengti teminiai sveikatos mokymo kabinetai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre“	Skaičius	2	5
P.N.602	„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“	Skaičius	100	600
P.N.603	„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“	Skaičius	5	10

7.    Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
6 908 518	1 219 150	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
6 908 518	1 219 150	0	0	0	0	0“

_______________________________________________________________________________

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 08.4.2-ESFA-V-613 „SVEIKO SENĖJIMO SKATINIMO INICIATYVOS“

1.       Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1.     metodikų, rekomendacijų ir pan., skirtų pagyvenusių žmonių sveikatai stiprinti ir ligų profilaktikai, parengimas, tobulinimas, įdiegimas į praktiką;

1.3.2.     mokymo programų profesinės sveikatos srityje parengimas ir mokymui reikalingos infrastruktūros sukūrimas;

1.3.3.     kvalifikacijos tobulinimo kursų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams apie pagyvenusių žmonių sveikatos išsaugojimą, stiprinimą ir ligų profilaktiką organizavimas, profesinės sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir gebėjimų stiprinimo sveiko senėjimo, ergonomiškai saugios darbo aplinkos užtikrinimo, profesinės sveikatos ir darbo medicinos ir pan. srityse organizavimas;

1.3.4.     informacinių leidinių, vaizdo ir garso medžiagos, socialinės reklamos sveiko senėjimo, vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos bei profesinės sveikatos priežiūros tematika parengimas, leidimas ir platinimas, informacijos skleidimas, viešinimas, konferencijų ir renginių organizavimas;

1.3.5.     vyresnio amžiaus žmonių mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimų (apklausų) atlikimas;

1.3.6.     gerosios užsienio praktikos senatvinės silpnaprotystės profilaktikos srityje, skatinant vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą, sklaida (pritaikymas ir įdiegimas) Lietuvoje.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1.     Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją;

1.4.2.     Lietuvos sporto universitetas;

1.4.3.     Vilniaus universitetas;

1.4.4.     Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.4.5.     Klaipėdos universitetas.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1.     Vilniaus universitetas;

1.5.2.     Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;

1.5.3.     Lietuvos sporto universitetas;

1.5.4.     Klaipėdos universitetas;

1.5.5.     Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos pagal kompetenciją.

2.    Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3.    Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4.    Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Europos socialinio fondo agentūra.

5.    Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal priemonę nefinansuojamos regioninio lygmens veiklos, finansuojamos įgyvendinant priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-R-630 „Sveikos gyvensenos skatinimas regioniniu lygiu“.

Pagal priemonę nefinansuojamos Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014–2023 metų veiksmų plane apibrėžtos veiklos, kurios bus finansuojamos pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“.

6.    Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.641	„Vyresnių nei 60 metų asmenų dalis nuo visų sveikatos mokymo renginiuose dalyvaujančių asmenų“	Procentai	2,5	3,5
R.N.642	„Fiziškai aktyvių asmenų dalies 65–74 metų amžiaus asmenų grupėje padidėjimas“	Procentai	2	3
R.N.643	„65 metų ir vyresnių asmenų, paskiepytų nuo gripo, dalis“	Procentai	23	30
R.N.680	„55 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas“	Procentiniai punktai	2	5
R.N.681	„55 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos gyventojų, manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą, dalies padidėjimas“	Procentiniai punktai	1	3
R.N.646	„Darbuotojų, kurie gauna profesinės sveikatos paslaugas, dalis“	Procentai	10	25
P.N.602	„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“	Skaičius	300	1000
P.N.603	„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“	Skaičius	3	10

7.    Priemonės finansavimo šaltiniai                                                                  (eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
3 464 829	611 441	0	0	0	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
423 868	74 800	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
3 888 697	686 241	0	0	0	0	0“

Papildyta skirsniu:

Nr. V-972, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12407

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.1.3-CPVA-V-608 „PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. priklausomybės ligų centrų infrastruktūros modernizavimas: statinių ir (ar) patalpų, susijusių su priklausomybės ligų profilaktika, diagnostika ir gydymu, statyba, rekonstrukcija ir remontas;

1.3.2. priklausomybės ligų centrų įrangos ir baldų, skirtų priklausomybės ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui užtikrinti, įsigijimas;

1.3.3. priklausomybės ligų centrų aprūpinimas specialiais automobiliais mobilioms (išvažiuojamosioms konsultacijoms) sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

1.4. Galimas pareiškėjas – Vilniaus priklausomybės ligų centras.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio priklausomybių ligų centrai.

1.6. Priemonė kartu su priemone Nr. 08.4.2-CPVA-V-621 „Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo kokybės ir prieinamumo gerinimas“ sudaro jungtinę priemonę Nr. J04-CPVA-V „Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo kokybės ir prieinamumo gerinimas“.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Veiklos, susijusios su priklausomybių ligų centrų statinių rekonstrukcija, finansuojant ir pastatų energetinio efektyvumo didinimo priemones, gali būti finansuojamos, jei jos nefinansuojamos pagal Veiksmų programos 4.3 konkretų uždavinį „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“, už kurį atsakinga Energetikos ministerija.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.622	„Pakaitinio gydymo aprėptis“	Procentai	15	30
P.S.363	„Viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, kuriose pagerinta paslaugų teikimo infrastruktūra“	Skaičius	1	5
P.B.236	„Gyventojai, turintys galimybę pasinaudoti pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis“	Asmenys	10 000	30 000

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
4 830 862	852 505	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso:
4 830 862	852 505	0	0	0	0	0“

Papildyta skirsniu:

Nr. V-1036, 2015-09-10, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14190

DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 08.4.2-CPVA-V-621 „PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ PROFILAKTIKOS, DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO KOKYBĖS IR PRIEINAMUMO GERINIMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. tyrimų, analizių ir vertinimų priklausomybių ligų srityje atlikimas;

1.3.2. ankstyvos intervencijos, priklausomybių gydymo, socialinės integracijos ir žemo slenksčio paslaugų teikimo Lietuvoje modelio sukūrimas, išbandymas ir įdiegimas į praktiką (reikalingų tvarkos aprašų, metodikų ir pan. parengimas, modelio išbandymas, sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų, kurios vadovausis modeliu, specialistų mokymai dėl modelio praktinio taikymo, visuomenės informavimo veiksmai apie kuriamą ir taikomą paslaugų teikimo modelį);

1.3.3. psichikos sveikatos centrų specialistų kvalifikacijos tobulinimas, mokymo programų, skirtų psichikos sveikatos centrų specialistų kvalifikacijai tobulinti, parengimas bei priklausomybės ligų ankstyvos diagnostikos ir ambulatorinio gydymo psichikos sveikatos centruose metodikų, rekomendacijų parengimas.

1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Vilniaus priklausomybių ligų centras, Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos.

1.5. Galimi partneriai:

1.5.1. Sveikatos apsaugos ministerija ir (ar) jai pavaldžios įstaigos, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio priklausomybių ligų centrai.

1.6. Priemonė kartu su priemone Nr. 08.1.3-CPVA-V-608 „Priklausomybės ligų diagnostikos ir gydymo infrastruktūros tobulinimas“ sudaro jungtinę priemonę Nr. J04-CPVA-V „Priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo kokybės ir prieinamumo gerinimas“.

2. Priemonės finansavimo forma

2.1. Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai nenustatomi.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N.623	„Vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kuriems suteiktos gydymo ir socialinės integracijos paslaugos, aprėptis“	Procentai	0	15
R.N.624	„Suaugusių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, kuriems suteiktos gydymo ir socialinės integracijos paslaugos, aprėptis“	Procentai	0	15
R.N.625	„Socialinės rizikos šeimų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, psichoaktyviomis medžiagomis ir kurioms suteiktos  gydymo ir socialinės integracijos paslaugos, aprėptis“	Procentai	0	15
P.S.371	„Savivaldybės, kuriose įdiegti inovatyvūs viešųjų asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modeliai, pagerinantys sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms“	Skaičius	5	24
P.N.602	„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“	Asmenys	30	170

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 724 606	304 342	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso:
1 724 606	304 342	0	0	0	0	0“

Papildyta skirsniu:

Nr. V-1036, 2015-09-10, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14190

Papildyta skirsniu:

Nr. V-972, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12407

________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-783

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS, PATVIRTINTOS 2014 M. RUGSĖJO 8 D. EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMU, 8 PRIORITETO „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS IR KOVA SU SKURDU” 8.1.3 KONKRETAUS UŽDAVINIO „PAGERINTI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS BEI SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS“ BEI 8.4.2 KONKRETAUS UŽDAVINIO „SUMAŽINTI SVEIKATOS NETOLYGUMUS, GERINANT SVEIKATOS PRIEŽIŪROS KOKYBĘ IR PRIEINAMUMĄ TIKSLINĖMS GYVENTOJŲ GRUPĖMS, IR SKATINTI SVEIKĄ SENĖJIMĄ“ PRIEMONIŲ NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Apskaičiavimo tipas	Skaičiavimo būdas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Institucija
1	2	3	4	5	6	7	8	9
R.N.601	„Pacientai, kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamu- mas“	Skaičius	Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Pacientas, kuriam pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas – pacientas, kuriam per vienus metus buvo suteikta konkreti asmens sveikatos priežiūros paslauga (pagal atitinkamus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kodus, nustatytus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos programose numatytų paslaugų, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, klasifikatoriuje) konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios visa projekto sutartyje numatyta infrastruktūra buvo atnaujinta įgyvendinant projekto veiklas.	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojamas sumuojant unikalius pacientus (tą patį asmenį skaičiuojant vieną kartą), kuriems pagerinta paslaugų kokybė ir prieinamumas. Pacientas skaičiuojamas kaip vienas unikalus vienetas, net jei šiam pacientui konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurios visa projekto sutartyje numatyta infrastruktūra atnaujinta įgyvendinant projekto veiklas, per ataskaitinį laikotarpį buvo suteiktos kelios skirtingos sveikatos priežiūros paslaugos arba kelis kartus ta pati sveikatos priežiūros paslauga, kurių kokybės ir prieinamumo gerinimui buvo skirtas projektas.	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis teritorinių ligonių kasų, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ arba kitais sveikatos priežiūros įstaigos duomenimis. Antriniai šaltiniai: Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.604	„Pacientų, kuriems įtariamas ūminis galvos smegenų insultas, tiesiogiai nuvežtų į insulto gydymo centrą, dalis“	Procentai	Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Galvos smegenų insultas (GSI) – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, nepatikslintas kaip išeminis ar hemoraginis. Skaičiuojami tik tie pacientai, kuriems greitosios medicinos pagalbos specialisto įtariamas susirgimas, kuris TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimas I63–I64 kodais (šaltinis: Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Sisteminis ligų sąrašas ir Abėcėlinė ligų rodyklė, 2008). Insulto gydymo centras – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, kuriame gydomi pacientai, kuriems nustatytas ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dirba parengtas personalas bei užtikrinta daugiadisciplininė pagalba (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. V-40 „Dėl Ūminio galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo insulto gydymo centruose tvarkos aprašo patvirtinimo“).	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc.	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų formoje Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1234 „Dėl formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-461 „Dėl Bandomosios formos 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, bandomosios formos 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ kaupiamais duomenimis (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. V-1234). Antriniai šaltiniai: Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.604-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Bendras pacientų, kuriems greitosios medicinos pagalbos specialisto buvo įtartas galvos smegenų insultas, skaičius“	Skaičius			Sumuojami neunikalūs pacientai, kuriems greitosios medicinos pagalbos specialisto buvo įtartas galvos smegenų insultas, (asmenų skaičius per vienus kalendorinius metus). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. B= B1 + B2 +B3 + ...
R.N.604-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Pacientų, kurie dėl įtariamo galvos smegenų insulto greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo tiesiogiai nuvežti į insulto gydymo centrą, skaičius“	Skaičius			Sumuojami neunikalūs pacientai, kurie dėl įtariamo galvos smegenų insulto greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo tiesiogiai nuvežti į  insulto gydymo centrą (asmenų skaičius per vienus kalendorinius metus). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. P= P1 + P2 +P3 + ...
R.N.605	„Pacientų, kuriems įtartas miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, nuvežtų į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus, dalis“	Procentai	Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Skaičiuojami tik tie pacientai, kuriems greitosios medicinos specialisto įtariamas susirgimas, kuris TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimas I21–I22 kodais. Miokardo infarktas – staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis arba jo negrįžtamas pakenkimas. ST segmentas – viena iš sudėtinių elektrokardiogramos aprašymo dalių. Perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) centrai – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nurodytos Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V-244).	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojamas pagal formulę: P / B * 100 proc. Sumuojami neunikalūs pacientai, kuriems greitosios medicinos pagalbos specialisto buvo įtartas miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (asmenų skaičius per vienerius kalendorinius metus). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. B= B1 + B2 +B3 + ... Sumuojami neunikalūs pacientai, kuriems greitosios medicinos pagalbos specialisto buvo įtartas miokardo infarktas su ST segmento pakilimu (asmenų skaičius per vienus kalendorinius metus). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. P= P1 + P2 +P3 + ...	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų formoje Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-1234, kaupiamais duomenimis. Antriniai šaltiniai: Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.605-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Pacientų, kuriems greitosios medicinos pagalbos specialisto įtartas miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, skaičius“	Skaičius
R.N.605-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Pacientų, kurie dėl greitosios medicinos pagalbos specialisto įtarto miokardo infarkto su ST segmento pakilimu buvo nuvežti į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus, skaičius“	Skaičius
R.N.606	„Laikas nuo pirmo paciento kontakto su greitosios medicinos pagalbos specialistais iki paciento pristatymo į perkutaninės koronarinės intervencijos centrus“	Minutės	Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas). Skaičiuojami tik tie pacientai, kuriems greitosios pagalbos specialisto įtariamas susirgimas, kuris TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimas I21–I22 kodais. Laikas – intervalas (minutėmis), per kurį pacientas nuvežamas į perkutaninės koronarinės intervencijos centrą, skaičiuojant nuo pirmojo paciento kontakto su GMP specialistu. Pirmasis paciento kontaktas su greitosios medicinos pagalbos specialistu – greitosios medicinos pagalbos specialisto atvykimo pas pacientą laikas, fiksuojamas formoje Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“. Perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) centrai – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nurodytos Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų ūminio miokardo infarkto su ST segmento pakilimu atveju, prieinamumo gerinimo ir šia liga sergančių ligonių srautų valdymo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V-244.	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojamas pagal formules: C= (A – B) (formulė taikoma skaičiuojant vieną atvejį), Cn= C1 + C2 + C3 + .../ n (formulė taikoma apskaičiuojant nustatyto laikotarpio rodiklio reikšmę projekto lygiu), čia C – laiko intervalas (minutėmis), per kurį pacientas buvo pristatytas į PKI centrą, skaičiuojant nuo pirmojo paciento kontakto su GMP specialistu; A – laikas, kai pacientas, kuriam GMP specialisto įtartas  miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, atvežtas į PKI centrą; B – GMP brigados atvykimo pas pacientą, kuriam įtartas miokardo infarktas su ST segmento pakilimu, laikas; Cn  – vidutinis paciento pristatymo į PKI centrą laikas, skaičiuojant nuo pirmojo paciento kontakto su GMP specialistu, n – atvejų skaičius. Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro visų partnerių bendrai susumuoti laiko intervalai (minutėmis) (C).	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų formoje Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-1234, kaupiamais duomenimis. Antriniai šaltiniai: Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.607	„Laikas, praėjęs nuo greitosios medicinos pagalbos iškvietimo priėmimo iki paciento pristatymo į traumos centrą / priėmimo-skubios pagalbos skyrių“	Minutės	Pacientas – asmuo, kuris naudojasi įstaigų teikiamomis paslaugomis, nesvarbu, ar jis sveikas, ar ligonis (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Skaičiuojami tik tie pacientai, kuriems greitosios medicinos pagalbos specialisto įtariamas susirgimas, kuris TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimas T01–T08 kodais. Laikas – intervalas (minutėmis), per kurį politraumą patyręs pacientas nuvežamas į traumos centrą / priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, skaičiuojant nuo kvietimo, kurį užregistravo GMP dispečeris, priėmimo laiko. Traumos centrai – asmens sveikatos priežiūros įstaigos, apibrėžtos Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-799 „Dėl Sergamumo ir mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų mažinimo 2007–2013 metų programos patvirtinimo“. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius – asmens sveikatos priežiūros įstaigos skubiosios pagalbos (priėmimo) skyrius yra padalinys, kuriame priimami pacientai, atvykę dėl būtinosios medicinos pagalbos, hospitalizacijos arba kitos pagalbos, kurią gali suteikti šiame skyriuje dirbantys specialistai pagal savo kompetenciją kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų ne darbo metu (šaltinis: Lietuvos  Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. V-1073 „Dėl Specialiųjų reikalavimų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui patvirtinimo“).	Apskaičiuojamas automatiškai	1) Skaičiuojamas pagal formules: C= (A – B) (formulė taikoma skaičiuojant vieną atvejį), Cn= C1 + C2 + C3 + .../ n (formulė taikoma apskaičiuojant nustatyto laikotarpio rodiklio reikšmę projekto lygiu), čia C – laiko intervalas (minutėmis), per kurį pacientas buvo pristatytas į traumos centrą / priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, skaičiuojant nuo kvietimo, kurį užregistravo GMP dispečeris, priėmimo laiko; A – laikas, kai politraumą patyręs pacientas atvežamas į traumos centrą; B – laikas, kai užregistruojamas GMP iškvietimas pas politraumą patyrusį pacientą. Cn – vidutinis paciento pristatymo į traumos centrą/ priėmimo-skubios pagalbos skyrių laikas, skaičiuojant nuo kvietimo, kurį užregistravo GMP dispečeris, priėmimo laiko, n – atvejų skaičius. Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro visų partnerių bendrai susumuoti laiko intervalai (minutėmis) (C).	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų formoje Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-1234, kaupiamais duomenimis. Antriniai šaltiniai: Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.611	„Mirtingumas nuo tuberkuliozės“	Atvejų skaičius 100 000 gyv.	Mirtingumo nuo tuberkuliozės rodiklis – tai mirusiųjų dėl tuberkuliozės skaičius 100 000 gyventojų. Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Klasifikuojama pagal TLK kodus A15–A19, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-525 „Dėl tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos nuostatų ir tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projekto“ (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. V-525, duomenimis.	Pirminiai šaltiniai: Higienos institutas (interneto svetainė http://www.hi.lt/). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.),  Higienos institutas savo interneto svetainėje  paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.612	„Sergamumas tuberkulioze“	Atvejų skaičius  100 000 gyv.	Sergamumas tuberkulioze   yra bendrojo sergamumo tuberkulioze rodiklis, skaičiuojamas 100 000 gyventojų. Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Klasifikuojama pagal TLK kodus A15-A19, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V- 525, duomenimis.	Pirminiai šaltiniai: Higienos institutas (interneto svetainė http://www.hi.lt/). Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.)  Higienos institutas savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.613	„Vaikų sergamumas tuberkulioze“	Atvejų skaičius 100 000 gyventojų	Vaikų sergamumas tuberkulioze – tai 0–17 metų amžiaus vaikų bendrojo sergamumo tuberkulioze rodiklis, skaičiuojamas 100 000 gyventojų (0–17 metų amžiaus vaikų) Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Klasifikuojama pagal TLK kodus A15–A19, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V- 525, duomenimis.	Pirminiai šaltiniai: Higienos instituto tvarkomi Lietuvos sveikatos statistikos duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį (2018 m.  ir 2023 m.)   Higienos institutas, remdamasis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, apskaičiuos stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.614	„Sergamumas plaučių tuberkulioze“	Atvejų skaičius 100 000 gyventojų	Sergamumas plaučių tuberkulioze – bendrojo sergamumo plaučių tuberkulioze rodiklis, skaičiuojamas 100 000 gyventojų (nauji atvejai ir recidyvai). Plaučių tuberkuliozė – lėtinė bakterinė kvėpavimo organų infekcija (liga), apimanti Mycobacterium tuberculosis ir Mycobacterium bovis sukeltas infekcijas, klasifikuojamas pagal TLK kodus A15-A.16, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (TLK-10-AM).	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal Higienos instituto metodiką, aprašytą leidinyje „Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas“ (http://sic.hi.lt/data/stat_leid.pdf), remiantis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos, kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V- 525, duomenimis.	Pirminiai šaltiniai: Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojo oficialiai pateikti duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį (2018 m.  ir 2023 m.)   Higienos institutas, remdamasis Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.615	„Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės atvejai, nuo visų naujų tuberkuliozės atvejų“	Procentai	Dauginis atsparumas vaistams (toliau – DAV) – tuberkuliozės mikobakterijos, atsparios isoniazidui ir rifampicinui (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-202 „Dėl Atsparios tuberkuliozės kontrolės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-202. Atspari tuberkuliozė – tuberkuliozės forma, kai tuberkuliozės mikobakterijos  atsparios vienam ar keletui vaistų nuo tuberkuliozės (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-202).	Įvedamasis	Skaičiuojamas nustatant DAV tuberkulioze sergančių asmenų dalį (procentais) nuo visų asmenų, kuriems pirmą kartą diagnozuota tuberkuliozė.	Pirminiai šaltiniai: Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojo oficialiai pateikti duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį (2018 m.  ir 2023 m.)   Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos tvarkytojas parengs ataskaitą, kurioje bus nurodoma   stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.616	„Naujų  bakteriologiš-kai  patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“	Procentai	Bakteriologiškai patvirtinta plaučių tuberkuliozė – lėtinė bakterinė kvėpavimo organų infekcija (liga), klasifikuojama pagal TLK kodą A15.1, nurodytą Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM).	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojama pagal formulę: A = P / B * 100 proc. Sumuojami per kalendorinius metus pirmą kartą diagnozuoti plaučių tuberkuliozės atvejai (atvejų skaičius) pagal TLK kodus A15–A16, nurodytus Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. B= B1 + B2 +B3 + ... Sumuojami per kalendorinius metus bakteriologiškai patvirtinti nauji plaučių tuberkuliozės atvejai (atvejų skaičius). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. P= P1 + P2 +P3 + ...	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos (-ų) formoje  Nr. 081-1-1/a „Tuberkuliozės atvejo registravimo kortelė Nr. 1“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-970 „Dėl privalomų tuberkuliozės sveikatos statistikos apskaitos formų ir privalomos sveikatos statistikos ataskaitos formos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. V-970), kaupiamais duomenimis. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta iki  praėjusių kalendorinių metų pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą  antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.616-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Pirmą kartą diagnozuotų plaučių tuberkuliozės atvejų skaičius“	Skaičius	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rodiklį „Naujų  bakteriologiškai  patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų skaičiaus dalis“.
R.N.616-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Naujų  bakteriologiš- kai  patvirtintų plaučių tuberkuliozės  atvejų skaičius“	Skaičius	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rodiklį „Naujų  bakteriologiškai  patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų skaičiaus dalis“.
R.N.617	„Naujai susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų dalis“	Procentai	Nutrauktas gydymas – kai ligonis nevartoja vaistų nuo tuberkuliozės daugiau nei 2 mėnesius ir atlikus bakteriologinius tyrimus randama tuberkuliozės mikobakterija (šaltinis: Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014).	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojama pagal formulę: A = P / B * 100 proc. Sumuojami per kalendorinius metus pirmą kartą diagnozuoti tuberkuliozės atvejai (atvejų skaičius). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. B= B1 + B2 +B3 + ... Sumuojami per kalendorinius metus pirmą kartą susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejai (atvejų skaičius). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. P= P1 + P2 +P3 + ...	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos (-ų) formoje  Nr. 081-1-2/a „Tuberkuliozės gydymo rezultatų registravimo kortelė Nr. 2“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-970, kaupiamais duomenimis. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą  yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.617-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Pirmą kartą gydytų asmenų, susirgusių tuberkulioze, skaičius“	Skaičius
R.N.617-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Pirmą kartą susirgusių plaučių tuberkulioze asmenų nutraukto gydymo atvejų skaičius“	Skaičius
R.N.618	„Sėkmingai išgydytų naujų  bakteriologiškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų dalis“	Procentai	Sėkmingai išgydyti pirmą kartą plaučių tuberkulioze susirgę pacientai –  ligoniai, kuriems gydymo pradžioje bakteriologiškai buvo nustatytas užsikrėtimo tuberkuliozės mikobakterijomis faktas – teigiama reakcija į tuberkulino, mėginį ir kuriems po 2 mėnesių gydymo laikotarpio tuberkuliozės mikobakterijų išnykimas buvo patvirtintas du kartus (šaltinis: Tuberkuliozė ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinės rekomendacijos, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014). Sėkmingai išgydytas pacientas – ligonis, kuriam gydymo pabaigoje atlikus skreplių tepinėlių  tyrimą buvo nustatytas tuberkuliozės mikobakterijos išnykimas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymas  Nr. V-970). Pacientų, kuriems gydymo pradžioje bakteriologiškai buvo nustatytas užsikrėtimo tuberkuliozės mikobakterijomis faktas – teigiama reakcija į tuberkulino mėginį, gydymo pabaiga  – po 2 mėnesių tuberkuliozės gydymo laikotarpio atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą  ir tuberkulino mėginį, tuberkuliozės simptomai nebuvo nustatyti, o tuberkuliozės mikobakterijų išnykimas buvo patvirtintas du kartus. Gydymo pabaigoje skreplių  tepinėlių tyrimai neatliekami (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-970).	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojama pagal formulę: A = P / B * 100 proc. Sumuojami per kalendorinius metus pirmą kartą nustatyti tuberkuliozės atvejai (atvejų skaičius). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. B= B1 + B2 +B3 + ... Sumuojami per kalendorinius metus sėkmingai išgydytų sergančių tuberkulioze asmenų, kuriems buvo skirti 4–5 vaistai (ne mažiau kaip 60 dozių) priklausomai nuo tuberkuliozės mikobakterijų jautrumo vaistams ir nuo gydymo fazės,  atvejai (atvejų skaičius). Kai projektas įgyvendinamas su partneriais, projekto lygiu nurodoma suminė šio rodiklio reikšmė, kurią sudaro kiekvieno partnerio susumuoti pacientai, t. y. P= P1 + P2 +P3 + .....	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos (-ų) formoje  Nr. 081-1-2/a „Tuberkuliozės gydymo rezultatų registravimo kortelė Nr. 2“ (14 dalies 1 ir 2 punktai), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V-970, kaupiamais duomenimis. Antriniai šaltiniai: ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą  yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.618-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Asmenų, kuriems pirmą kartą diagnozuota tuberkuliozė, skaičius“	Skaičius
R.N.618-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „Sėkmingai išgydytų sergančių tuberkulioze asmenų  skaičius”	Skaičius
R.N.622	„Pakaitinio gydymo aprėptis“	Pro-centai	Pakaitinis gydymas – asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, gydymas (abstinencijos gydymas ir pakaitinis palaikomasis gydymas) pakaitiniais opioidiniais vaistiniais preparatais. Abstinencijos gydymas  – įvairaus sunkumo simptomų, atsirandančių nutraukus opioidų vartojimą, sušvelninimas ar nuslopinimas. Pakaitinis palaikomasis gydymas – asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, tęstinis gydymas, skiriant santykinai stabilias opioidinių vaistinių preparatų dozes, siekiant maksimaliai normalizuoti paciento somatinę ir psichikos būseną, skatinti pozityvius elgesio ir socialinės adaptacijos pokyčius. (šaltinis: Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“).	Įvedama-sis	Skaičiuojamas asmenų, gavusių (gaunančių) pakaitinio gydymo paslaugas, skaičių dalijant iš bendro asmenų, sergančių priklausomybe nuo opioidų, skaičiaus ir dauginant iš 100 proc.	Pirminiai šaltiniai Valstybinio psichikos sveikatos centro oficialiai pateikti duomenys. Antriniai šaltiniai 2014−2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma, kai 2 kartus per laikotarpį (2018 m.  ir 2023 m.)   Valstybinis psichikos sveikatos centras parengs ataskaitą, kurioje bus nurodoma   stebėsenos rodiklio reikšmė, pasiekta iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos.	Už duomenų apie pasiektą rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose atsakinga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.623	„Vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kuriems suteiktos gydymo ir socialinės integracijos paslaugos, aprėptis“	Pro-centai	Vaikas – sąvoka suprantama taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Psichikos ir elgesio sutrikimas – gydytojo, pagal savo srities medicinos normą turinčio tokią teisę, nustatytas ir gydytojo psichiatro patvirtintas sutrikimas, sukeltas biologinių, psichologinių veiksnių, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, pagal galiojančią Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją priskiriamas prie psichikos ir elgesio sutrikimų (šaltinis: Terminų bankas, terminai.vlkk.lt). Gydymo paslaugos – sąvoka suprantama kaip sąvoka „Gydymo epizodas“ – suteiktos priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugos pagal vieną iš punktų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 „Dėl priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų patvirtinimo“. (šaltinis: Asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-636 „Dėl Asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“). Socialinės integracijos paslaugos – paslaugos, skirtos asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Socialinės integracijos paslaugos apima medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą (šaltinis: Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014−2023 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014─2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“). Vaikai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo –vaikai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimi F10-F19 kodais.	Automa-tiškai ap- skaičiuoja-mas	Skaičiuojamas pagal formulę:	Pirminiai šaltiniai: projekto lygiu atlikto tyrimo ataskaita,  dėl bazinio rodiklio – Valstybinio psichikos sveikatos centro oficialiai pateikti duomenys. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymas.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas atlieka tyrimą, kurio metu yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto lygmeniu ir duomenų apie pasiektas reikšmes pateikimą projekto lygmeniu atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.623-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis) „Vaikai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoakty- viųjų medžiagų vartojimo“	Skai- čius			Sumuojamas įgyvendinto projekto aprėpties teritorijoje gyvenančių vaikų, kuriems dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, skaičius.
R.N.623-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis) „Vaikai, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoakty-viųjų medžiagų vartojimo ir kuriems suteiktos gydymo ir socialinės integracijos paslaugos“	Skai- čius			Sumuojamas vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, kuriems projekto aprėpties  lygiu suteiktos gydymo ir socialinės integracijos paslaugos, skaičius.
R.N.624	„Suaugusių asmenų, piktnau-džiaujančių alkoholiu, kuriems suteiktos gydymo bei socialinės integracijos paslaugos, aprėptis“	Pro-centai	Suaugęs asmuo – asmuo, sulaukęs 18 amžiaus ir vyresnis. Asmenų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas ir reabilitacija – įvairių gydymo priemonių, intervencijos ir paslaugų, atitinkančių kiekvieno asmens, sergančio priklausomybės ligomis, problemas ir poreikius, derinimas (kompleksas) (šaltinis: Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų ligomis, integracijos į visuomenę koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.129/518 „Dėl Asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, integracijos į visuomenę koncepcijos patvirtinimo“). Socialinės integracijos paslaugos – paslaugos, skirtos asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Socialinės integracijos paslaugos apima medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą (šaltinis: Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014−2023 m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-815 „Dėl Sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014─2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“, 2 priedas). Asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu – asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, TLK-10-AM klasifikatoriuje žymimi F10 kodu.	Automa-tiškai ap- skaičiuo- jamas	Skaičiuojamas pagal formulę:	Pirminiai šaltiniai: projekto lygiu atlikto tyrimo ataskaita, dėl bazinio rodiklio – Valstybinio psichikos sveikatos centro oficialiai pateikti duomenys. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymas.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas atlieka tyrimą, kurio metu yra apskaičiuojama pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto lygmeniu ir duomenų apie pasiektas reikšmes pateikimą projekto lygmeniu atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.624-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis) „Suaugę asmenys, piktnaudžiau-jantys alkoholiu“	Skai- čius			Sumuojamas įgyvendinto projekto aprėpties teritorijoje gyvenančių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, skaičius.
R.N.624-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis) Alkoholiu piktnaudžiau-jantys suaugę asmenys, kurie gavo gydymo ir socialinės integracijos paslaugas“				Sumuojamas alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų, kurie projekto aprėpties  lygiu gavo gydymo bei socialinės integracijos paslaugas, skaičius.
R.N.625	„Socialinės rizikos šeimų, piktnau-džiaujančių alkoholiu, psichotropi-nėmis medžiagomis ir kurioms suteiktos gydymo bei socialinės integracijos paslaugos, aprėptis“	Pro- centai	Socialinės integracijos paslaugos – paslaugos, skirtos asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, integracijai į visuomenę ir darbo rinką. Socialinės integracijos paslaugos apima medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą. (šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-815 „Dėl sveikatos netolygumų mažinimo Lietuvoje 2014─2023 m. veiksmų plano patvirtinimo“ 2 priedas). Socialinės rizikos šeimos, piktnaudžiaujančios alkoholiu ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis – tai šeimos, auginančios vaikus, įrašytos į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (duomenys – socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS)) dėl girtavimo ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo – kai bent vienas iš šios šeimos tėvų vartoja alkoholį ir  (ar) psichotropines medžiagas. (šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. A1-212 „Dėl socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo patvirtinimo“).	Automa-tiškai ap- skaičiuo-jamas	Skaičiuojamas pagal formulę:	Pirminiai šaltiniai: projekto lygiu atlikto tyrimo ataskaita, dėl bazinio rodiklio – duomenys iš socialinės paramos šeimai informaci-nės sistemos SPIS. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymas.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas atlieka tyrimą, kurio metu yra apskaičiuoja-ma pasiekta šio stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už duomenų stebėsenos rodiklio pasiekimą projekto lygmeniu ir duomenų apie pasiektas reikšmes pateikimą projekto lygmeniu atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.625-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis) „Socialinės rizikos šeimos, piktnau-džiaujančios alkoholiu ir (ar) psichotropi- nėmis medžiago-mis“	Skai-čius			Sumuojamas įgyvendinto projekto aprėpties teritorijoje gyvenančių socialinės rizikos šeimų, piktnaudžiaujančių alkoholiu ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, skaičius.
R.N.625-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis) „Alkoholiu piktnau-džiaujančios socialinės rizikos šeimos, kurioms su- teiktos gydymo bei socialinės integracijos paslaugos“	Skai- čius			Sumuojamas alkoholiu ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančių socialinės rizikos šeimų, kurioms projekto aprėpties  lygiu suteiktos gydymo bei socialinės integracijos paslaugos, skaičius.
R.N.630	„Gyvensenos pokyčiai dėl sveikatos“	Procentai	Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Gyvensenos pokyčiais dėl sveikatos laikomi tokie pokyčiai, kurių metu mažinamas riebalų vartojimas ir (arba) didinamas daržovių suvartojimas, ir (arba) mažinamas druskos suvartojimas, ir (arba) pakeičiama vartojamų riebalų rūšis, ir (arba) mažinamas cukraus suvartojimas, ir (arba) mažinamas alkoholio vartojimas, ir (arba) laikomasi svorį mažinančios dietos, ir (arba) didinamas fizinis aktyvumas.	Įvedamasis	Skaičiuojamas atliekant tyrimą / apklausą nacionaliniu lygiu	Pirminiai šaltiniai: Nacionaliniu lygiu atliekamo tyrimo / apklausos ataskaitos kopija. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė bus nustatoma du kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.).	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės teikimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.631	„Tikslinių teritorijų gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas“	Procentiniai punktai	Gyventojai, žinantys, ką reiškia gyventi sveikai – tyrimo metu nustatyta reprezentatyvi tikslinės grupės (tikslinių teritorijų gyventojų) dalis, kuri žino pagrindinius sveikos gyvensenos principus ir suvokia jų reikšmę. Tikslinės teritorijos – šalies savivaldybės, pasižyminčios didžiausiais pirmalaikio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų –kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių, rodikliais. Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai.	Apskaičiuojamas automatiškai	Rodiklis skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimus, kurių metu nustatoma tikslinių teritorijų gyventojų dalis (procentais), kuriai buvo skirti priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ projektai ir kuri teigia, kad žino, ką reiškia gyventi sveikai, nuo visų tyrime dalyvavusių gyventojų. Tyrimų metu naudojama su SAM suderinta metodika. Rodiklis skaičiuojamas kaip gyventojų dalies pokytis (padidėjimas) kalendoriniais metais, palyginti su pradine reikšme (pokytis matuojamas procentiniais punktais).	Pirminiai šaltiniai: tikslinių teritorijų gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitos kopija. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė bus nustatoma ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus po projektų, įgyvendintų pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ užbaigimo.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.632	„Tikslinių teritorijų gyventojų, manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą, dalies padidėjimas“	Procentiniai punktai	Gyventojai, manantys, kad jie atsakingi už savo sveikatą – tyrimo metu nustatyta reprezentatyvi tikslinės grupės (tikslinių teritorijų gyventojų) dalis, mananti, kad didžiausią įtaką sveikatai turi žmogaus pasirinkta gyvensena. Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai. Tikslinės teritorijos – šalies savivaldybės, pasižyminčios didžiausiais pirmalaikio mirtingumo nuo pagrindinių neinfekcinių ligų –kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių, rodikliais.	Apskaičiuo-jamas automatiškai	Rodiklis skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma tikslinės gyventojų grupės, kuriai buvo skirti priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ projektai ir, kurios mano, kad didžiausią įtaką sveikatai turi žmogaus pasirinkta gyvensena, dalis (procentais) nuo visų tyrime dalyvavusių gyventojų. Tyrimų metu naudojama su SAM suderinta metodika. Rodiklis skaičiuojamas kaip šios gyventojų dalies pokytis (padidėjimas) kalendoriniais metais palyginti su pradine reikšme (pokytis matuojamas procentiniais punktais).	Pirminiai šaltiniai: tikslinių teritorijų gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai:  ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė bus nustatoma ne vėliau kaip per 1 kalendori-nius metus po projektų įgyvendintų pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-628 „Tikslinių teritorijų gyventojų sveikos gyvensenos skatinimas“ užbaigimo.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.634-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (kintamasis): „6–17 metų vaikų, kuriems profilaktiškai patikrinti dantys  ir atlikta dantų ėduonies  diagnostika, skaičius“	Skaičius	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rodiklį „Vaikų, kuriems diagnozuotas dantų ėduonis, dalis“.
R.N.634-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (kintamasis): „6–17 metų vaikų, kuriems profilaktinio tikrinimo metu diagnozuotas dantų ėduonis, skaičius“	Skaičius	Šis rodiklis yra pagalbinis, siekiant atsiskaityti už rodiklį „Vaikų, kuriems diagnozuotas dantų ėduonis, dalis“.
R.N.637	„Vaikai, kuriems patvirtinta retos ligos diagnozė“	Skaičius	Vaikas – kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei jam pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau (šaltinis: Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“). Retos ligos – ypač mažai paplitusios gyvybei pavojų keliančios arba lėtai sekinančios ligos, kuriomis Europos Sąjungoje serga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. asmenų (šaltinis: Europos Parlamento ir Tarybos 1999 m. gruodžio 16 d. reglamentas Nr. 141/2000 „Dėl retųjų vaistų“. [2000] OL L 18/1).	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojamas sumuojant vaikus (unikalius asmenis), kuriems per vienerius kalendorinius metus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patvirtinta retos  ligos diagnozė.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis teritorinių ligonių kasų, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ arba kitais sveikatos priežiūros įstaigos duomenimis, taip pat tarptautine duomenų baze Orphanet (www.orpha.net). Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą  antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.639	„Suteikta vaikų ir paauglių psichiatrijos ir  vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos konsultacinių paslaugų“	Skaičius	Vaikų ir paauglių psichiatrijos ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos konsultacinės paslaugos (toliau – konsultacinės paslaugos) –antrinio ir tretinio lygio vaikų ir paauglių psichiatrijos, vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos bei ambulatorinės gydytojų specialistų konsultacijos, teikiamos pagal tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų sudarytas paslaugų teikimo sutartis, vadovaujantis  2014 m. liepos 16 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-816  „Dėl Integruotos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojamas sumuojant per kalendorinius metus asmens sveikatos priežiūros įstaigos suteiktas vaikų ir paauglių psichiatrijos ir vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos konsultacines paslaugas.	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo pažymos ar kiti dokumentai, patvirtinantys pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę, parengti vadovaujantis teritorinių ligonių kasų, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ arba kitais sveikatos priežiūros įstaigos duomenimis. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojas su ataskaita, kurios ataskaitinis laikotarpis apima trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo pabaigos, pateikia pažymas ar kitus dokumentus, kuriuose nustatyta per trečius kalendorinius metus po projekto finansavimo  pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.602	„Mokymuose dalyvavę sveikatos priežiūros ir kiti specialistai“	Skaičius	Sveikatos priežiūros specialistai – asmenys, kurie turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros  veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas asmens sveikatos priežiūros  specialistų gydytojų, slaugytojų ir akušerių praktikos licencijas, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros  veiklos licencijas. Kiti specialistai – asmenys, nustatyti konkrečios priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše.	Apskaičiuojamas automatiškai	Sumuojami asmenys (asmenų skaičius) Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu asmuo pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose, t. y. įtraukiamas į dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.603	„Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai“	Skaičius	Parengtos ir patvirtintos metodikos, tvarkos aprašai ir kiti dokumentai – sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, organizavimą ir valdymą gerinantys dokumentai, skirti sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų veiklai tobulinti, ir kurie yra patvirtinti 1) sveikatos apsaugos ministro įsakymu, 2) patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigos vadovo, 3) aprobuoti universitetų, sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų ir (ar) asociacijų.	Apskaičiuojamas automatiškai	Skaičiuojant rodiklį sumuojami: 1) parengti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti dokumentai (vienetai); 2) parengti ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovo  patvirtinti  dokumentai  (vienetai); 3) universitetų, sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų ir (ar) asociacijų parengti ir aprobuoti medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįsti dokumentai (vienetai).	Pirminiai šaltiniai: parengti ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti dokumentai; parengti ir sveikatos priežiūros įstaigos vadovo  patvirtinti  dokumentai; universitetų,   sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų ir (ar) asociacijų parengti ir aprobuoti dokumentai; paslaugų perdavimo – priėmimo aktai (jei perkamos paslaugos). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu parengiami ir patvirtinami (aprobuojami) šio rodiklio skaičiavimo apraše nurodyti dokumentai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
P.N.633	„Įrengti teminiai sveikatos mokymo kabinetai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre“	Skaičius	Teminis sveikatos mokymo kabinetas – sveikatos specialistų ir visuomenės sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti pagal iš anksto priskirtą temą (sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir pan.) skirtas kabinetas. Kabinetų įrengimas – teminių kabinetų, esančių Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre, aprūpinimas reikalinga įranga ir priemonėmis, reikalingomis sveikos gyvensenos įgūdžiams formuoti, remonto darbai, darbuotojų apmokymas naudotis įranga ir priemonėmis. Kabinetas laikomas įrengtu, kai atliekamos visos projekto sutartyje numatytos kabinetui įrengti skirtos veiklos. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga.	Apskaičiuo-jamas automatiškai	Sumuojami įgyvendinant projekto veiklas įrengti teminiai sveikatos mokymo kabinetai (skaičius) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre.	Pirminiai šaltiniai: prekių, paslaugų ir (ar) darbų priėmimo–perdavimo aktų kopijos. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu projekto vykdytojas patvirtina prie pirminių šaltinių nurodytus prekių, paslaugų ir (ar) darbų priėmimo–perdavimo aktų kopijas, kuriais patvirtinama, kad įgyvendinant projekto veiklas buvo pasiektas numatytas rodiklis.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
P.N.640	„Sukurta ir įdiegta odontologinių paslaugų teikimo stebėsenos ir vertinimo sistema“	Skaičius	Odontologinės paslaugos – asmens sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos burnos ertmės organų ligų individualiai profilaktikai, diagnostikai, gydymui ir dantų protezavimui (šaltinis: Lietuvos Respublikos 1996 m. kovo 28 d. Odontologijos praktikos įstatymas Nr. I-1246). Stebėsenos ir vertinimo sistema –duomenų rinkimo ir analizės sistema. Odontologinių paslaugų teikimo stebėsenos ir vertinimo sistema laikoma sukurta ir įdiegta, kai ji patvirtinama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.	Automatiškai apskaičiuojamas	Skaičiuojama įgyvendinant projekto veiklas  sukurta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta odontologinių paslaugų teikimo stebėsenos ir vertinimo sistema.	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas (kopija) ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinamos projekto vykdytojo investicijos į odontologinių paslaugų teikimo stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimą ir įdiegimą. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo  patvirtinama, kad projekto veiklų įgyvendinimo metu sistema buvo sukurta ir įdiegta.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.641	„Vyresnių nei 60 metų asmenų dalis nuo visų sveikatos mokymo renginiuose dalyvaujančių asmenų“	Procentai	Sveikatos mokymo renginiai – renginiai, kurių metu perteikiamos sveikatos stiprinimo, ligų ir sužalojimų prevencijos žinios ir (ar) vyksta praktiniai užsiėmimai sveikos gyvensenos įgūdžiams formuoti. 60 metų asmuo – asmuo, renginio dieną sulaukęs 60 metų.	Įvedamasis	Vyresnių nei 60 metų asmenų dalis nuo visų dalyvių skaičiaus. Skaičiuojamas pagal formulę: F=P x 100 proc. / B, kur F – vyresnių nei 60 metų asmenų dalis nuo visų sveikatos mokymo renginiuose dalyvaujančių asmenų; P – vyresnių nei 60 metų asmenų, dalyvavusių sveikatos mokymo renginiuose kalendoriniais metais, skaičius; B – bendras asmenų, dalyvavusių sveikatos mokymo renginiuose kalendoriniais metais, skaičius.	Pirminiai šaltiniai: Rodiklio reikšmė gaunama iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kasmet surenka ir apibendrina sveikatos ugdymo ir mokymo statistinių ataskaitų (statistinės ataskaitos forma Nr. 41-1-sveikata), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-111 „Dėl Sveikatos ugdymo ir mokymo statistinės ataskaitos formos patvirtinimo“ duomenis. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai ateinančiais kalendoriniais metais po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos projekto vykdytojas apskaičiuoja šio rodiklio reikšmę, pasiektą per praėjusius kalendorinius metus, ir pateikia pasiektą šio rodiklio reikšmę patvirtinančias pažymas ar kitus dokumentus.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.642	„Fiziškai aktyvių asmenų dalies 65–74 metų amžiaus asmenų grupėje padidėjimas“	Procentai	Fiziškai aktyvūs 65–74 metų asmenys – 65–74 metų amžiaus gyventojai, per savaitę skiriantys bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba bent 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai ar abiejų šių veiklų kombinacijai (dalis vidutinio, dalis didelio intensyvumo fizinio aktyvumo) (Global Recommendations on Physical Activity for Health. 2010, WHO http://www.who.int/dietphysicalactivity/publications/9789241599979/en/).	Įvedamasis	Rodiklis skaičiuojamas atliekant tyrimą / apklausą nacionaliniu lygiu. Lietuvos gyventojų fiziniam aktyvumui tirti bus naudojamas PSO parengtas Pasaulinio fizinio aktyvumo klausimynas (angl. Global Physical Activity Questionnaire, GPAQ) (antrasis pataisytas variantas (GPAQ Version 2). Šį klausimyną PSO rekomenduoja naudoti šalims atliekant tokius tyrimus, kad duomenys galėtų būti palyginami tarp šalių. Tyrimo metu bus naudojamas PSO „Globalaus fizinio aktyvumo klausimynas“ (angl. Global Physical Activity Questionnaire (GPAQ)) http://www.who.int/chp/steps/resources/GPAQ_Analysis_Guide.pdf.	Pirminiai šaltiniai: Nacionaliniu lygiu atliekamo tyrimo / apklausos ataskaitos kopija Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma du kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.) atliekant tyrimą.	Už tyrimo atlikimą ir rodiklio pasiekimą atsakingas projekto vykdytojas, o už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmės registravimą antriniuose šaltiniuose atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.643	„65 metų ir vyresnių asmenų, paskiepytų nuo gripo, dalis“	Procentai	Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. 65 metų ir vyresnis asmuo – asmuo, skiepijimo dieną sulaukęs 65 metų.	Įvedamasis	65 metų ir vyresnių asmenų, paskiepytų nuo gripo, dalis. Skaičiuojamas pagal formulę: G = A x 100 proc. / B, čia G – 65 metų ir vyresnių asmenų, paskiepytų nuo gripo, dalis (procentais); A – 65 metų ir vyresnių asmenų, paskiepytų nuo gripo kalendoriniais metais, skaičius. Duomenis apie paskiepytus šios amžiaus grupės asmenis renka Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras iš visuomenės sveikatos centrų apskrityse. B – bendras 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų skaičius. Imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas oficialiosios statistikos rodiklis „Gyventojų skaičius metų pradžioje (asmenys)“, skaičiuojant asmenis nuo 65 m. amžiaus ir vyresnius.	Pirminiai šaltiniai: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ataskaitos kopija (renkami duomenys iš visuomenės sveikatos centrų apskrityse); Lietuvos statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma du kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.) apskaičiuojant rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičia-vimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.646	„Darbuotojų, kurie gauna profesinės sveikatos paslaugas, dalis“	Procentai	Profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, 2 straipsnis). Profesinės sveikatos paslaugos – paslaugos, kurias teikia profesinės sveikatos specialistai.	Įvedamasis	Skaičiuojamas pagal formulę: P = A x 100 proc. / B, čia P – darbuotojų, kurie gauna profesinės sveikatos paslaugas, dalis (procentais); A – darbuotojų, kurie gauna profesinės sveikatos paslaugas, kalendoriniais metais, skaičius; B – bendras darbuotojų  skaičius Lietuvoje kalendoriniais metais. Duomenys apie darbuotojų, kurie gauna profesinės sveikatos paslaugas kalendoriniais metais, skaičių bus gaunami iš Valstybinės darbo inspekcijos (įmonių, kuriose dirba arba samdomi išoriniai profesinės sveikatos specialistai, darbuotojų skaičiaus suma); taip pat iš Higienos instituto atliekamo tyrimo. Duomenys apie bendrą darbuotojų skaičių bus gaunami iš Statistikos departamento (Gyventojų užimtumo tyrimo).	Pirminiai šaltiniai: Valstybinės darbo inspekcijos ataskaitos kopija; Higienos instituto tyrimo ataskaitos kopija; Statistikos departamento duomenys. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta rodiklio reikšmė nustatoma du kartus per laikotarpį (2018 m. ir 2023 m.) apskaičiuojant rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.
R.N.680	„55 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos  gyventojų, žinančių, ką reiškia gyventi sveikai, dalies padidėjimas“	Procenti-niai punktai	Gyventojai, žinantys, ką reiškia gyventi sveikai – tyrimo metu nustatyta reprezentatyvi tikslinės grupės – visos Lietuvos 55 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, kurie žino pagrindinius sveikos gyvensenos principus ir suvokia jų reikšmę, dalis. Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai.	Apskaičiuo-jamas automatiškai	Rodiklis skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimą, kurio metu nustatoma išskirtos tikslinės gyventojų grupės, kuriai buvo skirti priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-V-613 „Sveiko senėjimo skatinimo iniciatyvos“ projektai ir kuri teigia, kad žino, ką reiškia gyventi sveikai, dalis (procentais) nuo visų tyrime dalyvavusių gyventojų. Tyrimų metu naudojama su SAM suderinta metodika. Rodiklis skaičiuojamas kaip gyventojų dalies (žinančių, ką reiškia gyventi sveikai) pokytis (padidėjimas) kalendoriniais metais, palyginti su pradine reikšme (pokytis matuojamas procentiniais punktais).	Pirminiai šaltiniai: visos Lietuvos 55 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitos kopija. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė bus nustatoma ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus po projektų įgyvendintų pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-613 „Sveiko senėjimo skatinimo iniciatyvos“ užbaigimo.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
R.N.681	„55 metų amžiaus ir vyresnių Lietuvos gyventojų, manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą, dalies padidėjimas“	Procenti-niai punktai	Gyventojai manantys, kad jie atsakingi už savo sveikatą – tyrimo metu nustatoma reprezentatyvi  tikslinės grupės –  visos Lietuvos 55 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, kurie mano, kad didžiausią įtaką sveikatai turi žmogaus pasirinkta gyvensena, dalis. Gyvensena – įpročių ir papročių, veikiamų, keičiamų, skatinamų socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą, visuma. Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai.	Apskaičiuo-jamas automatiškai	Rodiklis skaičiuojamas atliekant visuomenės nuomonės tyrimus, kurių metu nustatoma išskirtos tikslinės gyventojų grupės, kuriai buvo skirti priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-V-613 „Sveiko senėjimo skatinimo iniciatyvos“ projektai ir kuri mano, kad didžiausią įtaką sveikatai turi žmogaus pasirinkta gyvensena, dalis (procentais) nuo visų tyrime dalyvavusių gyventojų. Tyrimų metu naudojama su SAM suderinta metodika. Rodiklis skaičiuojamas kaip šios gyventojų dalies (manančių, kad jie atsakingi už savo sveikatą) pokytis (padidėjimas) kalendoriniais metais, palyginti su pradine reikšme (pokytis matuojamas procentiniais punktais).	Pirminiai šaltiniai: visos Lietuvos 55 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitos kopija. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Rodiklio reikšmė bus nustatoma ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus po projektų įgyvendintų pagal priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-613 „Sveiko senėjimo skatinimo iniciatyvos“ užbaigimo.	Už duomenų apie pasiektas stebėsenos rodiklio reikšmes surinkimą, pateikimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-972, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12407

Nr. V-1036, 2015-09-10, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14190

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-960, 2015-08-17, paskelbta TAR 2015-08-18, i. k. 2015-12399

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-783 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ ir 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-972, 2015-08-18, paskelbta TAR 2015-08-19, i. k. 2015-12407

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-783 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ ir 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Išaiškinimas

Nr. V-1036, 2015-09-10, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14190

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-783 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos komisijos sprendimu, 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ 8.1.3 konkretaus uždavinio „Pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms bei sumažinti sveikatos netolygumus“ ir 8.4.2 konkretaus uždavinio „Sumažinti sveikatos netolygumus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą tikslinėms gyventojų grupėms, ir skatinti sveiką senėjimą“ priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo