Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-08-24

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-03-07, i. k. 2014-02881

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ NETEISĖTA VEIKA MIŠKUOSE PADARYTOS ŽALOS APLINKAI ATLYGINIMO dydžio METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2014 m. kovo 6 d. Nr. D1-249
Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsniu tvirtinu:

Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                              Valentinas Mazuronis

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249

 

 

FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ NETEISĖTA VEIKA MIŠKUOSE PADARYTOS ŽALOS APLINKAI ATLYGINIMO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

1 Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėta veika miškuose padarę žalą aplinkai, privalo ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti aplinkos objekto būklę. Padarytos aplinkai žalos dydis skaičiuojamas pagal šios metodikos priede nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainius.

2. Jeigu neteisėtai nukertami ar kitaip sunaikinami arba sužalojami medžiai, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą:

2.1. II brandumo grupės (pusamžiuose) medynuose – 1,5;

2.2. III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose – 2,0.

3. Jeigu neteisėta veika miškuose padaroma žala aplinkai, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą:

3.1. paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose – 1,5;

3.2. paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ar šlaituose, kurių polinkio kampas didesnis nei 10°, – 1,2 (jeigu šlaitas, kurio polinkio kampas didesnis nei 10°, sutampa su vandens telkinio apsaugos zona, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 1,7);

3.3. retųjų paukščių veisimo vietose, lizdaviečių apsaugos zonose ir kurtinių tuokvietėse – 2,0.

4. Jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, nutekamuoju vandeniu, cheminėmis medžiagomis, naftos produktais, pramoniniais ir komunaliniais buitiniais teršalais bei atliekomis, šios metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0.

5. Lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš fizinių ir juridinių asmenų už neteisėta veika miškuose padarytą aplinkai žalą, pervedamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

 

 

––––––––––––––––

 

Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos

priedas

 

FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ NETEISĖTA VEIKA MIŠKUOSE PADARYTOS APLINKAI ŽALOS DYDŽIO SKAIČIAVIMO ĮKAINIAI

Miškuose padaryta aplinkai žala

Miškuose padarytos aplinkai žalos dydis

1. Neteisėtas (pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus) medžių ir krūmų nukirtimas, kitoks sunaikinimas arba sužalojimas:

 

1.1. I grupės miškuose:

 

1.1.1. plynaisiais kirtimais

580 eurų už 1 kub. metrą medienos

1.1.2. neplynaisiais kirtimais

435 eurų už 1 kub. metrą medienos

1.2. II grupės miškuose:

 

1.2.1. plynaisiais kirtimais

435eurų už 1 kub. metrą medienos

1.2.2. neplynaisiais kirtimais

290 eurų už 1 kub. metrą medienos

1.3. III grupės miškuose:

 

1.3.1. plynaisiais kirtimais

200 eurų už 1 kub. metrą medienos

1.3.2. neplynaisiais kirtimais

115 eurų už 1 kub. metrą medienos

1.4. IV grupės miškuose:

 

1.4.1. plynaisiais kirtimais

115 eurų už 1 kub. metrą medienos

1.4.2. neplynaisiais kirtimais

60 eurų už 1 kub. metrą medienos

2. Skruzdėlynų naikinimas ar žalojimas:

60 eurų už vieną skruzdėlyną

3. Uoginių, vaisinių ir vaistinių augalų naikinimas ar žalojimas renkant uogas, vaisius ir vaistinius augalus (neleistinu būdu ir nesilaikant nustatytosios tvarkos)

6 eurų už 1 kv. metrą uoginių, vaisinių ir vaistinių augalų dangos

4. Miško paklotės žalojimas ar ėmimas (pažeidžiant nustatytąją tvarką)

3 eurai už 1 kv. metrą miško paklotės

Pastaba. Plynuoju vadinamas toks kirtimas, kai iškertami medyną ar jo dalį sudarantys medžiai, o po kirtimų paliekamo medyno skalsumas tampa mažesnis nei 0,2.

Kai neteisėtai nukertami, kitaip sunaikinami arba sužalojami medžiai, kurių tūris sudaro iki vieno kubinio metro medienos, žala aplinkai skaičiuojama taikant vieno kubinio metro įkainį.

Tais atvejais, kai neteisėtai (pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus) nukirstų medžių kelmai išrauti ar kitaip sunaikinti, žala skaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-1090, 2014-12-31, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21248

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-1090, 2014-12-31, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21248

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“ pakeitimo