Suvestinė redakcija nuo 2024-04-26

Nutarimas paskelbtas: TAR 2023-03-23, i. k. 2023-05143

Nauja redakcija nuo 2023-05-16:

Nr. 358, 2023-05-10, paskelbta TAR 2023-05-15, i. k. 2023-09123

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

2023 m. kovo 22 d. Nr. 181

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 2, 3, 6 ir 7 dalimis, 13 straipsnio 4 dalimi, 30 straipsnio 11 dalimi, 48 straipsnio 6 dalimi, 49 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 50 straipsnio 8 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 820, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21065

1.         Patvirtinti:

1.1.      Lietuvos šaulių sąjungos nuolatinės šaulio tarnybos pareigų, kurias einantiems šauliams darbo užmokestis mokamas iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, sąrašą (pridedama);

1.2.      Antkapinio paminklo šauliui, kuris žuvo atlikdamas šaulio tarnybą, pavyzdį (pridedama);

1.3. Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus (pridedama);

1.4. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentą (pridedama);

1.5. Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, Mokymų ir nekinetinių operacijų centro viršininko tarnybos vertinimo tvarkos aprašą (pridedama);

Papildyta papunkčiu:

Nr. 820, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21065

1.6. Lietuvos šaulių sąjungos statutą (pridedama);

Papildyta papunkčiu:

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

1.7. šios sudėties Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybą (toliau – Taryba):

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovas (Tarybos pirmininkas);

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas (Tarybos pirmininko pavaduotojas);

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atstovas;

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas, atstovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo opozicijai;

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas, atstovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo valdančiajai daugumai;

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovas;

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas;

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas;

Lietuvos kariuomenės atstovas;

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.

Papunkčio numeracijos pakeitimas:

Nr. 820, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21065

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

2. Sudaryti šios sudėties Tarnybinio tyrimo komisiją (toliau – Komisija):

Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) vado pavaduotojas (Komisijos pirmininkas);

LŠS Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas (Komisijos pirmininko pavaduotojas);

Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karių sveikatos priežiūros sektoriaus Karo medicinos centro viršininkas;

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vyriausiasis specialistas;

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vedėjas;

LŠS štabo Personalo ir logistikos skyriaus vedėjas;

LŠS štabo Saugumo ir operacijų planavimo skyriaus informacijos rinkimo specialistas.

3.         Įgalioti:

3.1.      Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją:

3.1.1.   kartu su LŠS rengti LŠS statuto ir jo pakeitimo projektus;

3.1.2.   skirti sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu kariuomenei, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;

3.1.3.   atlikti LŠS finansinį ir veiklos auditą;

3.1.4.   patvirtinti šaulių, žuvusių atliekant šaulio tarnybą, valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą;

3.2.      Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją skirti sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ir vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms, kurios priskiriamos civilinės saugos pajėgoms, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;

3.3.      Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skirti sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu policijai, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;

3.4.      Valstybės sienos apsaugos tarnybą skirti sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu Valstybės sienos apsaugos tarnybai, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;

3.5.      Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos skirti sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;

3.6.      Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos skirti sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu;

3.7.      Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skirti sąveikos pareigūnus, koordinuojančius šaulių pasirengimą atlikti funkcijas, susijusias su pagalbos teikimu švietimo įstaigoms, užtikrinant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą krizių, ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos ir karo metu.

4. Nustatyti, kad:

4.1 personalinę Komisijos sudėtį tvirtina LŠS vadas;

4.2. personalinę Tarybos sudėtį tvirtina Ministras Pirmininkas.

5. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr.221 „Dėl Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybos sudėties ir darbo reglamento patvirtinimo“.

Ministrė Pirmininkė                                                                        Ingrida Šimonytė

Krašto apsaugos ministras                                                               Arvydas Anušauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 181

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 358

redakcija)

TARNYBINIO TYRIMO KOMISIJOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – Komisija) uždavinius, funkcijas, teises, pareigas, dokumentų ir informacijos pateikimą Komisijai, jų tvarkymą, Komisijos darbo organizavimą, sprendimų priėmimą, veiklos finansavimą ir atsakomybę.

2. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo (toliau – Įstatymas) 48 straipsnio 6 dalimi.

3. Komisija nėra juridinis asmuo.

II SKYRIUS

KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

4. Komisijos uždaviniai:

4.1. nustatyti, ar šaulio mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas (toliau – šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas) yra susijęs su šaulio tarnyba ar statusu;

4.2. nustatyti, ar šaulio tarnyba šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

5. Komisija atlieka šias funkcijas:

5.1. priima sprendimą dėl šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo susiejimo su šaulio tarnyba ar statusu;

5.2. priima sprendimą, ar šaulys mirė arba jo sveikata sutriko atliekant šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;

5.3. atlieka įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo, liudytojų, kitų su įvykiu susijusių asmenų paaiškinimų ir kitos rašytinės medžiagos analizę;

5.4. pagal kompetenciją teikia siūlymus Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) vadovybei, kaip užtikrinti tinkamas ir saugias šaulio tarnybos sąlygas, siekiant išvengti šaulių mirties ar sveikatos sutrikdymo;

5.5. atlieka kitas funkcijas, susijusias su Komisijos uždaviniais.

III SKYRIUS

KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS

6. Komisija turi teisę:

6.1. į Komisijos posėdžius kviesti šaulį ar jo įgaliotus atstovus, Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, LŠS ar jos padalinių, kuriuose užregistruota šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas, vadus, kitus asmenis, galinčius suteikti informacijos apie įvykį, ir (ar) gauti jų rašytinius paaiškinimus;

6.2. apklausti nukentėjusįjį, liudytojus, LŠS ar jos padalinių vadus, kitus asmenis, galinčius suteikti informacijos apie įvykį;

6.3. dėl Komisijos veiklai reikalingos informacijos gavimo kreiptis į LŠS, jos padalinius, sveikatos priežiūros įstaigas, nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus su įvykiu susijusius asmenis ir gauti iš jų su tiriamuoju įvykiu susijusią medžiagą, paaiškinimus, dokumentus, kitus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis;

6.4. gauti iš LŠS ir jos padalinių vadų informaciją ir paaiškinimus dėl šaulių mirties arba sveikatos sutrikdymo fakto ir aplinkybių, taip pat tai patvirtinančius dokumentus;

6.5. kreiptis į Karinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – KMEK) su prašymu pateikti ekspertinę nuomonę apie galimybę nustatytą šaulio mirtį ar sveikatos sutrikdymą susieti su šaulio tarnyba ar statusu arba su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

7. Komisija privalo teikti turimą informaciją ir duomenis (įskaitant asmens ir specialių kategorijų asmens duomenis) pagal prašymus (prašyme nurodomi reikalingi duomenys, jų gavimo tikslas ir pagrindas) KMEK, LŠS, sveikatos priežiūros įstaigoms, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai (toliau – KMT), kai tai reikalinga jų funkcijoms atlikti, taip pat kitoms institucijoms ir asmenims, kai tai įpareigoja įstatymai ar juos įgyvendinantys teisės aktai.

IV SKYRIUS

DOKUMENTŲ IR INFORMACIJOS PATEIKIMAS KOMISIJAI IR JŲ TVARKYMAS

8. Komisija tyrimą pradeda:

8.1. remdamasi sveikatos sutrikdymą patyrusio šaulio ar jo įgalioto asmens prašymu, taip pat Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ar jų įgalioto asmens prašymu nustatyti, ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su šaulio tarnyba ar statusu, ar šaulio tarnyba šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;

8.2. gavusi LŠS ar jos padalinio vado prašymą nustatyti, ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su šaulio tarnyba ar statusu, ar šaulio tarnyba šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, kai nelaimingo atsitikimo metu šaulys mirė ar buvo patirtas sveikatos sutrikdymas, dėl kurio šaulys mirė (Nuostatų 8.1 ir 8.2 papunkčiuose minimi prašymai toliau – Prašymas), ir tyrimo dokumentus (nelaimingo atsitikimo aktą, tarnybinio patikrinimo išvadą ar kt.). 

9. Prašymas Komisijai teikiamas adresu: Kaunas, Laisvės al. 34,  arba elektroniniu paštu info@sauliusajunga.lt. Prašyme turi būti nurodyta: patirtas sveikatos sutrikdymas (diagnozė), įvykio, kurio metu šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikdymą, vieta, laikas, kitos aplinkybės, kurioms esant šaulys mirė ar sutriko jo sveikata. Jei Prašymą teikia Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo ar jo įgaliotas asmuo, jis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę kreiptis dėl Įstatymo 48 straipsnyje nustatytos kompensacijos ar atstovauti tokią teisę turinčiam asmeniui.

10. Prašymas turi būti aiškus, įskaitomas, jame turi būti nurodyta Prašymą teikiančio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, kontaktiniai duomenys, kuriais asmuo pageidauja gauti atsakymą. Jei Prašymą teikia atstovas, Prašyme taip pat turi būti nurodyti  atstovaujamo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas).

11. Prašymas turi būti jį teikiančio asmens pasirašytas.  Prašymą teikiantis asmuo turi patvirtinti savo tapatybę:

11.1. jei Prašymas pateikiamas tiesiogiai, Prašymą teikiantis asmuo registruojančiam darbuotojui turi pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prašymą registruojantis darbuotojas įsitikina, kad pateiktas dokumentas galioja, sutikrina Prašyme nurodytus jį teikiančio asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) su duomenimis, nurodytais pateiktame asmens tapatybės dokumente, pasižymi asmeniui identifikuoti reikalingus duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą grąžina jį pateikusiam asmeniui;

11.2. jei Prašymas teikiamas paštu, per pasiuntinį ar elektroniniu paštu, kartu su Prašymu jį teikiantis asmuo turi pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ar (ir) kitu būdu patvirtinti savo tapatybę. Gavęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, Prašymą registruojantis darbuotojas sutikrina Prašyme pateiktus duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) su duomenimis, nurodytais pateiktame asmens tapatybės dokumente, pasižymi asmeniui identifikuoti reikalingus duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) ir asmens tapatybės dokumento kopiją sunaikina arba ištrina, jei ji gauta elektroniniu paštu;

11.3. jei Prašymas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, Prašymą teikiantis asmuo jį pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu arba Prašymą suformuluoja elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

12. Prašymą teikiantis asmuo kartu su Prašymu pateikia šių dokumentų kopijas:

12.1. šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo faktą patvirtinančių medicininių dokumentų (mirties liudijimo, ligos istorijos išrašų ir kt.);

12.2. su šaulio mirtimi ar sveikatos sutrikdymu susijusių asmens sveikatos istorijos išrašų iš sveikatos priežiūros įstaigų, kurių teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis šaulys naudojosi;

12.3. šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo aplinkybes patvirtinančių dokumentų (nelaimingo atsitikimo akto, liudytojų paaiškinimų ir kt.);

12.4. atstovavimą pagrindžiančių dokumentų (jei atstovaujama kitam asmeniui).

13. Jeigu dokumentai teikiami tiesiogiai ir teikiami jų originalai, Prašymą registruojantis darbuotojas padaro kartu su Prašymu pateiktų dokumentų kopijas, o dokumentų originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui.

14. LŠS ar jos padalinys Komisijos prašymu ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo jo gavimo dienos turi pateikti šiuos dokumentus arba jų kopijas:

14.1. dokumentus, patvirtinančius šaulio mirties faktą ir aplinkybes (pranešimą apie mirtį, tarnybinio tyrimo išvadą kartu su visa tyrimo medžiaga ir kt.), – šaulio mirties atveju;

14.2. dokumentus, patvirtinančius šaulio sveikatos sutrikdymo priežastis (tarnybinio tyrimo išvadą, nelaimingo atsitikimo aktą, medicininę charakteristiką, liudytojų paaiškinimus ir kt.), – šaulio sveikatos sutrikdymo atveju.

15. Komisijos prašymu KMT pateikia medicininius dokumentus (jei šauliui KMT buvo teiktos sveikatos priežiūros paslaugos), susijusius su šaulio sveikatos būkle, arba šių dokumentų išrašus.

16. KMEK, gavusi Komisijos paklausimą, per 30 darbo dienų nuo paklausimo gavimo dienos pateikia ekspertinę nuomonę dėl galimybės šaulio mirtį ar sveikatos sutrikdymą susieti su jo tarnyba ar statusu, padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

17. Visi Komisijai teikiami dokumentai registruojami LŠS vado nustatyta tvarka.

18. Nuostatų 6 punkte nurodytos institucijos ir asmenys Komisijos prašymu (prašyme nurodomi reikalingi duomenys, jų gavimo tikslas ir pagrindas) turi teikti Komisijos veiklai reikalingą informaciją (įskaitant Nuostatų 6 punkte nurodytų asmenų asmens duomenis ir specialių kategorijų asmens duomenis).

19. Įgyvendinant Nuostatus, šaulių, skiriamų į LŠS kovinius būrius ir tarnaujančių juose, taip pat šaulių, skiriamų į komendantinius Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujančių juose, asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant nustatyti, ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir Įstatymu.

Šio punkto pirmojoje pastraipoje nenurodytų šaulių asmens duomenys, taip pat šaulių atstovų, liudytojų ir kitų su įvykiu susijusių  asmenų asmens duomenys tvarkomi siekiant nustatyti, ar šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar statusu, taip pat ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

V SKYRIUS

KOMISIJOS SUDĖTIS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

20. Komisija sudaroma iš 7 asmenų: Komisijos pirmininko, Komisijos pirmininko pavaduotojo ir 5 narių. Už Komisijos darbo organizavimą atsako Komisijos pirmininkas. Kai Komisijos pirmininko nėra (serga, išvykęs į komandiruotę ir kt.), jo pareigas eina Komisijos pirmininko pavaduotojas.

21. Komisijos veiklos forma – posėdžiai.

22. Komisijos sprendimai priimami posėdžių metu. Komisijos posėdžius šaukia ir darbo vietą bei laiką nustato Komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė narių, įskaitant Komisijos pirmininką (kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotoją). Komisijos sprendimai priimami Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko (kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojo) balsas.

23. Komisijos posėdžius protokoluoja Komisijos sekretorius, kurį skiria LŠS vadas. Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys. Komisijos sekretorius analizuoja Komisijai pateiktą medžiagą, formuoja atitinkamas bylas, Komisijos posėdžio metu pristato tyrimo medžiagą Komisijos nariams, rengia Komisijos priimamų procesinių sprendimų projektus ir vykdo kitus Komisijos pirmininko (kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojo) nurodymus.

24. Komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja LŠS.

25. Už Komisijos dokumentų registravimą, teisingą sprendimo įforminimą ir išsiuntimą suinteresuotiems asmenims atsako Komisijos sekretorius.

26. Komisijos pirmininkas, nariai ir Komisijos sekretorius įsipareigoja saugoti Komisijos tvarkomų asmens duomenų, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, konfidencialumą, prieš pradėdami darbą Komisijoje turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimus. Komisijos nariai ir Komisijos sekretorius pasirašytus konfidencialumo pasižadėjimus pateikia Komisijos pirmininkui, o Komisijos pirmininkas – LŠS.

27. Jeigu gaunamas šaulio, Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ar jų įgaliotų asmenų rašytinis prašymas, į Komisijos posėdžius gali būti kviečiamas šaulys, Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar jų prašymu kiti šaulio interesams atstovaujantys asmenys, LŠS ar jos padalinio, kuriame užregistruota šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas, vadas, kiti asmenys, kurie gali suteikti informacijos Komisijos nagrinėjamu klausimu.

28. Komisija, jei reikia, kreipiasi informacijos į LŠS, jos padalinius, sveikatos priežiūros įstaigas, nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus su įvykiu susijusius asmenis ir tyrimą atlieka bei sprendimą priima surinkusi visą informaciją, galinčią turėti įtakos sprendimui priimti, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Jei gavus Prašymą ar nelaimingo atsitikimo tyrimo dokumentus paaiškėja, kad šaulio mirties įvykis ar sveikatos sutrikdymas turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių ir kompetentingos institucijos nagrinėja atitinkamas bylas dėl minėtų veikų, kurias išnagrinėjus priimti sprendimai gali turėti įtakos Komisijos sprendimui, Komisijos sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo institucijos, kompetentingos tirti atitinkamas bylas, sprendimo įsiteisėjimo dienos.

29. Jei Komisija negali priimti sprendimo laikydamasi Nuostatų 28 punkte nustatytų terminų dėl nepriklausančių nuo jos aplinkybių, Komisijos pirmininko (kai jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojo) siūlymu ir daugiau kaip pusės Komisijos narių pritarimu sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų.

30. Komisijos sprendimus, protokolus pasirašo Komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

31. Komisijos sprendimo kopija per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos registruotu laišku išsiunčiama šauliui ar Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims arba jų prašymu kitam šaulio interesams atstovaujančiam asmeniui.

32. Komisijos sprendimo kopija per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikiama LŠS ar jos padalinio, kuriame tarnaudamas šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikdymą, vadui arba jo paskirtam atsakingam atstovui.

33. Komisijos sprendimą šaulys ar Įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys arba jų prašymu kitas šaulio interesams atstovaujantis asmuo gali apskųsti Įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje  nustatytais terminais.

VI SKYRIUS

KOMISIJOS PRIIMAMI SPRENDIMAI

34. Priimdama sprendimą, Komisija vadovaujasi šaulio mirties ar sveikatos sutrikdymo metu galiojusiais teisės aktais.

35. Komisija, įvertinusi turimą informaciją, priima vieną ar kelis iš šių sprendimų:

35.1. šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su šaulio tarnyba ar statusu;

35.2. šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nesusijęs su šaulio tarnyba ar statusu;

35.3. šaulys mirė ar sveikata sutriko atliekant šaulio tarnybą, susijusią su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai;

35.4. šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikdymo metu nebuvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai.

36. Sprendimą, kad šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su šaulio tarnyba ar statusu, Komisija priima, kai nustatoma, kad šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikdymą dėl šaulio tarnybos atlikimo ar statuso.

37. Sprendimą, kad šaulio mirtis ar sveikatos sutrikdymas nesusijęs su šaulio tarnyba ar statusu arba su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai atliekant šaulio tarnybą, Komisija priima, kai:

37.1. šaulys mirė ar jo sveikata buvo sutrikdyta jam darant nusikalstamą veiką ar nevykdant teisėto įsakymo;

37.2. šaulio mirties ar jo sveikatos sutrikdymo priežastis buvo su šaulio tarnybos pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų psichiką veikiančių medžiagų;

37.3. šaulys nusižudė, bandė nusižudyti ar tyčia susižalojo;

37.4. šaulys mirė ar jo sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykio metu, kai jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar neturinčiam teisės jos vairuoti;

37.5. šaulys mirė ar jo sveikata sutrikdyta dėl ligos ir tai nesusiję su šaulio tarnybos atlikimu;

37.6. šaulio mirties ar susižalojimo priežastis buvo sąmoningas saugos taisyklių pažeidimas, nesusijęs su būtinumu vykdyti šaulio tarnybą.

38. Už Komisijos sprendimų objektyvumą ir teisėtumą atsako Komisijos pirmininkas, Komisijos nariai ir sekretorius teisės aktų, reglamentuojančių šaulių veiklą, nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

39. Komisijos veikla atskirai nefinansuojama. Visas išlaidas, susijusias su Komisijos narių darbu, apmoka atitinkamai LŠS arba krašto apsaugos sistemos institucijos padalinys, kuriame Komisijos nariai dirba ar tarnauja.

________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 181

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. gegužės 10 d.  nutarimo Nr. 358

redakcija)

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VEIKLOS KOORdinavimo TARYBOS DARBO REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.    Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Lietuvos šaulių sąjungos veiklos koordinavimo tarybos (toliau – Taryba) uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi.

3.    Taryba yra kolegiali patariamoji institucija, teikianti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) veiklos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, LŠS suvažiavimui ir LŠS vadui.

4.    Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu ir Reglamentu.

5.    Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme.

6.    Taryba nėra juridinis asmuo. Tarybos nariams už dalyvavimą jos veikloje nemokama.

II SKYRIUS

TARYBOS UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS

7.    Tarybos uždaviniai – prisidėti prie LŠS tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.

8.    Taryba, įgyvendindama jai keliamus uždavinius, atlieka Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme nustatytas funkcijas.

9.    Taryba, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:

9.1. gauti iš LŠS, kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją LŠS veiklos kausimais, veiklos planavimo dokumentus ir jų projektus, su LŠS veikla susijusių teisės aktų projektus bei kitą su LŠS veikla susijusią informaciją ir dokumentus;

9.2. kviesti į Tarybos posėdžius ekspertus, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir organizacijų, ūkio subjektų ir kitų juridinių asmenų atstovus;

9.3. teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl LŠS veiklos teisinio reguliavimo, veiklos, struktūros, bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir Reglamento tobulinimo.

III SKYRIUS

TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

10.  Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas, jo nesant (dėl objektyvių priežasčių: nedarbingumo, komandiruotės ar kitų) – Tarybos pirmininko pavaduotojas.

11.  Pagrindinė Tarybos veiklos forma yra Tarybos posėdžiai, kurie vyksta Vyriausybės pastate. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji Tarybos posėdžiai arba nuotoliniai posėdžiai, rengiami tiesiogiai elektroninių ryšių priemonėmis. Nuotoliniu būdu priimant Tarybos sprendimus, turi būti užtikrinta galimybė nustatyti Tarybos nario tapatybę ir balsavimo rezultatus. Tarybos pirmininko (o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo) sprendimu Tarybos posėdžio klausimai gali būti sprendžiami apklausos būdu, jeigu jie pateikiami ir Tarybos nariai savo nuomonę pareiškia raštu. Tarybos posėdžiuose dalyvauja LŠS vadas, o jo nesant – LŠS vado pavaduotojas.

12.  Tarybos pirmininkas:

12.1. planuoja ir organizuoja Tarybos darbą ir atsako už jai pavestų funkcijų atlikimą;

12.2. šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkes;

12.3. pasirašo Tarybos posėdžių protokolus ir kitus su Tarybos veikla susijusius dokumentus;

12.4. atstovauja Tarybai valstybės ir / ar savivaldybių institucijose, įstaigose ir / ar organizacijose arba paveda atstovauti Tarybai kitam Tarybos nariui;

12.5. atlieka kitas Reglamente nustatytas funkcijas.

13.  Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Tarybos posėdžio metu Tarybos nariai suderina kito eilinio Tarybos posėdžio datą ir vietą. Neeiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami Tarybos pirmininko (jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo) arba 1/3 Tarybos narių iniciatyva.

14.  Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos posėdyje turi dalyvauti Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas.

15.  Tarybos sekretoriato funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras.

16.  Tarybos sekretoriatas:

16.1. rengia Tarybos posėdžių medžiagą (darbotvarkes, protokolų projektus, kitą medžiagą);

16.2. suderinęs su Tarybos pirmininku, o jo nesant – su Tarybos pirmininko pavaduotoju, siunčia Tarybos nariams kvietimus į Tarybos posėdžius;

16.3. vykdo kitus Tarybos pirmininko, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo pavedimus Tarybos posėdžio rengimo klausimais.

17.  Tarybos nariams apie eilinio Tarybos posėdžio vietą ir laiką turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms, apie neeilinio Tarybos posėdžio vietą ir laiką – ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio. Tarybos narys, negalintis dalyvauti Tarybos posėdyje, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki šio posėdžio turi raštu pranešti apie tai Tarybos sekretoriatui ir nurodyti nedalyvavimo priežastį.

18.  Kiekvienas Tarybos narys likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio arba Tarybos posėdžio metu gali teikti pasiūlymus dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ir / ar pakeitimo. Sprendimą dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ir / ar pakeitimo priima Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas (toliau – Tarybos posėdžio pirmininkas). 

19.  Tarybos posėdžio pirmininkas Tarybos posėdžio metu supažindina Tarybos narius ir kitus Tarybos posėdžio dalyvius su Tarybos posėdžio darbotvarke, papildoma medžiaga (jeigu yra), išklauso Tarybos narių ir kitų Tarybos posėdžio dalyvių pranešimus, nuomonę svarstomais klausimais.

20.  Tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimas nepriimamas bendru sutarimu, vyksta atviras balsavimas. Sprendimai priimami paprasta Tarybos posėdyje dalyvaujančių arba, jei Tarybos posėdžio klausimai sprendžiami apklausos būdu, nuomonę pareiškusių raštu Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Tarybos nario pareikšta atskiroji nuomonė dėl Tarybos sprendimo turi būti įrašoma Tarybos posėdžio protokole arba prie jo pridedama. Tarybos sprendimai yra patariamojo pobūdžio.

21.  Tarybos narys privalo raštu prieš Tarybos posėdį ar Tarybos posėdžio metu prieš svarstant klausimą, dėl kurio jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti interesų konfliktą, pranešti Tarybos posėdžio pirmininkui ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo, ir jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Taryba motyvuotu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį dalyvauti svarstant šį klausimą. Apie Tarybos nario nusišalinimą ir / ar Tarybos sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo ir tai lėmusius motyvus pažymima Tarybos posėdžio protokole.

22.  Tarybos sprendimai įforminami Tarybos posėdžio protokolais. Tarybos posėdžio eiga gali būti fiksuojama garso įrašu. Tarybos posėdyje padarytas garso įrašas pridedamas prie Tarybos posėdžio protokolo ir yra sudedamoji jo dalis.

23.  Tarybos posėdžio sekretorius Tarybos posėdžio protokolą turi parengti ir raštu pateikti Tarybos nariams pastaboms gauti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Tarybos posėdžio. Tarybos nariams nepateikus pastabų per 2 darbo dienas nuo Tarybos posėdžio protokolo išsiuntimo dienos, laikoma, kad šis protokolas suderintas be pastabų.

24.  Su Tarybos nariais suderintą Tarybos posėdžio protokolą pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

25.  Pasirašytas Tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Tarybos posėdžio išsiunčiamas Tarybos nariams ir kitiems Tarybos posėdžio dalyviams. 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26.  Tarybą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Vyriausybės kanceliarija, joje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi Tarybos veiklos dokumentai.

27.  Reglamente nenumatytus Tarybos darbo organizavimo klausimus sprendžia Tarybos posėdžio pirmininkas.

28.  Taryba informaciją apie savo veiklą skelbia Vyriausybės interneto svetainėje.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 181

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2023 m. spalio 25 d. nutarimo

Nr. 820 redakcija)

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADO, JO PAVADUOTOJŲ, RINKTINIŲ VADŲ, RINKTINIŲ VADŲ PAVADUOTOJŲ, Mokymų ir nekinetinių operacijų CENTRO VIRŠININKO TARNYBOS VERTINIMO

TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų, Mokymų ir nekinetinių operacijų centro viršininko tarnybos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų ir Mokymų ir nekinetinių operacijų centro (toliau – Mokymų centras) viršininko tarnybos vertinimo tvarką.

2. Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojų, rinktinių vadų, rinktinių vadų pavaduotojų ir Mokymų centro viršininko (toliau – vertinamasis) tarnybą vertina Ministras Pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos vadas arba rinktinių vadai (toliau – vertinantysis). Ministras Pirmininkas įvertina Lietuvos šaulių sąjungos vado tarnybą, Lietuvos šaulių sąjungos vadas įvertina savo pavaduotojų, rinktinių vadų ir Mokymų centro viršininko, o rinktinių vadai – rinktinių vadų pavaduotojų tarnybą.

3. Ministras Pirmininkas ar Lietuvos šaulių sąjungos vadas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tarnybos vertinimo išvados (Aprašo 1 priedas) (toliau – Išvada) pasirašymo ar Aprašo 20 punkte nurodyto akto pasirašymo, jeigu jis buvo surašytas, taip pat tarnybos vertinimo anketos (Aprašo 2 priedas) (toliau – Anketa) pasirašymo priima sprendimą dėl Išvadoje ar Anketoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo. Tais atvejais, kai Lietuvos šaulių sąjungos vadą ir jo pavaduotojus už labai gerą tarnybos įvertinimą siūloma apdovanoti piniginėmis premijomis, jas nustatytąja tvarka Lietuvos šaulių sąjungos vadui – Ministro Pirmininko teikimu, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojams – Lietuvos šaulių sąjungos vado teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

II SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADO, JO PAVADUOTOJŲ, RINKTINIŲ VADŲ, RINKTINIŲ VADŲ PAVADUOTOJŲ, Mokymų CENTRO VIRŠININKO, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, TARNYBOS VERTINIMAS

I SKIRSNIS

METINIŲ UŽDUOČIŲ IR PASIEKTŲ REZULTATŲ

VERTINIMO RODIKLIŲ NUSTATYMAS

4. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos Ministras Pirmininkas, atsižvelgdamas į Lietuvos šaulių sąjungos veiklos strategiją ir ja remiantis tvirtinamo Lietuvos šaulių sąjungos metinio veiklos plano priemones, aptaręs su Lietuvos šaulių sąjungos vadu, jam nustato metines užduotis (jei vado kadencija baigiasi einamaisiais metais vėliau nei birželio 1 dieną – užduotys nustatomos iki jo kadencijos pabaigos), pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant metinės užduotys gali būti neįvykdytos.

5. Paskyrus į pareigas Lietuvos šaulių sąjungos vadą, metinės užduotys, pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodikliai ir rizika, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos, jam nustatomi per vieną mėnesį nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.

6. Jeigu Lietuvos šaulių sąjungos vadas į pareigas skiriamas vėliau nei iki einamųjų metų spalio 1 dienos, jam metinės užduotys, pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodikliai ir rizika, kuriai esant metinės užduotys gali būti neįvykdytos, nustatomi ateinantiems metams iki tų metų kovo 1 dienos, o einamiesiems metams siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai nenustatomi.

7. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos Lietuvos šaulių sąjungos vadas savo pavaduotojams ir rinktinių vadams, Mokymų centro viršininkui, o rinktinių vadai rinktinių vadų pavaduotojams, atsižvelgdami į Lietuvos šaulių sąjungos metinio veiklos plano priemones, nustato metines užduotis (jei jų kadencija baigiasi einamaisiais metais vėliau nei birželio 1 dieną – metinės užduotys nustatomos iki kadencijos pabaigos), pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant metinės užduotys gali būti neįvykdytos, o einamaisiais metais paskirtiems – per vieną mėnesį nuo paskyrimo į pareigas dienos. Jeigu Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas, rinktinės vadas, rinktinės vado pavaduotojas ar Mokymų centro viršininkas į pareigas skiriamas vėliau nei iki einamųjų metų spalio 1 dienos, metinės užduotys, pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodikliai ir rizika, kuriai esant metinės užduotys gali būti neįvykdytos, nustatomi ateinantiems metams iki tų metų kovo 1 dienos, o einamiesiems metams siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai nenustatomi.

8. Vertinamajam nustatytos metinės užduotys turi būti aiškios, įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą. Pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs, leidžiantys įvertinti, ar pasiekti konkretūs rezultatai.

9. Prireikus nustatytos metinės užduotys, pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodikliai ir rizika, kuriai esant metinės užduotys gali būti neįvykdytos, einamaisiais metais gali būti pakeisti arba papildyti, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 dienos.

10. Riziką, kuriai esant metinės užduotys gali būti neįvykdytos, vertinantysis nustato įvertindamas nuo vertinamojo nepriklausančias aplinkybes.

II SKIRSNIS

TARNYBOS VERTINIMO PROCEDŪROS

11. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos vertinantysis įvertina vertinamojo praėjusių kalendorinių metų tarnybą pagal pasiektus rezultatus, vykdant nustatytas metines užduotis, pagal nustatytus jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal Išvadoje nurodytus vertinimo kriterijus.

12.  Vertinamojo, kuris į pareigas buvo paskirtas vėliau nei iki praėjusių metų spalio 1 dienos, praėjusių kalendorinių metų tarnyba nevertinama.

13. Jei vertinamojo kadencija baigiasi einamaisiais metais vėliau nei birželio 1 dieną, tarnybos vertinimas pagal Apraše nustatytas procedūras atliekamas iki kadencijos pabaigos.

14. Vertinamojo tarnyba gali būti įvertinta:

14.1. labai gerai;

14.2. gerai;

14.3. patenkinamai;

14.4. nepatenkinamai.

15. Vertinamasis, jei jo tarnyba praėjusiais kalendoriniais metais įvertinta:

15.1. labai gerai, – gali būti apdovanojamas Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 straipsnio 11 dalyje ir 50  straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;

15.2. gerai, – nustatomos tobulintinos kompetencijos;

15.3. patenkinamai, – raštu nurodomi veiklos trūkumai ir (ar) nepasiekti rezultatai, vykdant nustatytas metines užduotis, nustatomos tobulintinos kompetencijos ir ugdytini gebėjimai, galintys padėti gerinti veiklą;

15.4. nepatenkinamai, – raštu nurodomi veiklos trūkumai, nepasiekti rezultatai, vykdant nustatytas metines užduotis, nustatomos tobulintinos kompetencijos ir ugdytini gebėjimai, galintys padėti gerinti veiklą, ir atskiru dokumentu sudaromas rezultatų gerinimo planas ne trumpesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui, kuriame nustatomi siektini tarpiniai rezultatai, vykdant nustatytas metines užduotis, siūlomos priemonės šiems rezultatams pasiekti, nurodomas rezultatų gerinimo plano įvykdymo terminas. Sudarytas rezultatų gerinimo planas pateikiamas vertinamajam susipažinti pasirašytinai.

16. Praėjusių kalendorinių metų tarnybos vertinimo procedūra apima:

16.1. pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, ir jų vertinimo rodiklių nagrinėjimą, aptariant gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

16.2. einamųjų metų užduočių formulavimą, pasiektų rezultatų, vykdant nustatytas metines užduotis, vertinimo rodiklių ir rizikos, kuriai esant užduotys gali būti neįvykdytos, nustatymą;

16.3. kvalifikacijos tobulinimo poreikio aptarimą;

16.4. Išvados surašymą;

16.5. supažindinimą su Išvada.

17. Vertinantysis tiesiogiai ar elektroniniu paštu vertinamajam pateikia Išvados formą. Vertinamasis įrašo pagrindinius praėjusių kalendorinių metų tarnybos rezultatus ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Išvados formos gavimo dienos grąžina Išvadą vertinančiajam.

18. Vertinantysis ir vertinamasis susitaria dėl pokalbio datos Aprašo 16.1–16.3 papunkčiuose nurodytiems aspektams aptarti. Į tarnybos vertinimo pokalbį vertinamasis turi teisę kviesti darbuotojų atstovą (-us), kuris (-ie) Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos šaulių sąjungoje įgyvendina darbuotojų atstovavimą (toliau – darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo) ir tarnybos vertinimo pokalbyje gali dalyvauti stebėtojo (-ų) teisėmis.

19. Po pokalbio vertinantysis surašo Išvadą ir su ja pasirašytinai supažindina vertinamąjį, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Išvados gavimo dienos ją grąžina vertinančiajam.

20. Jei vertinamasis nesutinka su bent vienu Išvados punktu, tai pažymima pasirašant Išvadą. Jei vertinamasis per 3 darbo dienas nuo Išvados gavimo dienos Išvados nepasirašo arba atsisako ją pasirašyti, surašomas aktas, kuriame nurodomos vertinamojo pareigos, vardas, pavardė, atsisakymo susipažinti su Išvada faktas ir data. Aktą pasirašo vertinantysis.

21. Per 3 darbo dienas nuo Išvados pasirašymo dienos arba akto pasirašymo dienos vertinantysis darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiam asmeniui tiesiogiai ar elektroniniu paštu pateikia Išvadą ir aktą, jeigu jis buvo surašytas, su kuriais jis sutinka arba nesutinka, ir, tai pažymėjęs Išvadoje, ją pasirašo, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Išvados gavimo tiesiogiai, raštu ar elektroniniu paštu dienos ją grąžina vertinančiajam.

22. Jei darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo nesutinka su Išvada, surašyta po pokalbio, kuriame jis nedalyvavo, vertinamojo sutikimu Aprašo nustatyta tvarka tarnybos vertinimo procedūra vykdoma pakartotinai, vertinančiojo ir vertinamojo pokalbyje dalyvaujant darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiam asmeniui.

23. Jei darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo nesutinka su Išvada, surašyta po pokalbio, kuriame jis dalyvavo, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantis asmuo sutinka su Išvada arba vertinamasis nesutinka, kad jo tarnybos vertinimo procedūra būtų vykdoma pakartotinai, priimamas sprendimas dėl Išvadoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADO, JO PAVADUOTOJŲ, RINKTINIŲ VADŲ, MOKYMŲ CENTRO VIRŠININKO, KURIE YRA PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIAI, TARNYBOS

VERTINIMAS

I SKIRSNIS

TARNYBOS VERTINIMO ORGANIZAVIMAS

24. Už personalo administravimą atsakingas asmuo (toliau – personalo specialistas), atsiradus  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 35 straipsnio 4 dalyje nustatytam atvejui vertinti vertinamojo tarnybą, vertinantįjį apie prievolę vertinti informuoja laikydamasis šių terminų:

24.1. ne vėliau kaip per 1 darbo dieną KASOKTĮ 35 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatytu atveju;

24.2. nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas:

24.2.1. KASOKTĮ 35 straipsnio 4 dalies 2–4 punktuose numatytais atvejais;

24.2.2. kai tenkinamas vertinamojo skundas dėl vertinimo ir jo tarnyba vertinama iš naujo Apraše nustatyta tvarka.

25. Vertinantysis, gavęs informaciją apie poreikį atlikti vertinimą, organizuoja ir užtikrina, kad tarnybos vertinimas Aprašo 24.1 papunktyje nurodytu atveju būtų atliktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paskutinio vertinimo praėjus 12 mėnesių, 24.2 papunktyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos.

26. Vertinančiojo reikalavimu personalo specialistas per 1 darbo dieną nuo reikalavimo gavimo dienos pateikia vertinamojo anketinius duomenis ir duomenis apie jo tarnybos eigą iš Riboto naudojimo informacinės sistemos, kurios valdytoja yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Personalo valdymo modulio (toliau – PerVIS) (pareigos, išsilavinimas, baigti kursai, ankstesnis tarnybos vertinimas, užsienio kalbų mokėjimas, asmens patikimumas, tarptautinės misijos, karinio fizinio parengtumo testo rezultatas, karinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, sutartys, nuobaudos, paskatinimai, tarnybos stažas ir tarnybos eiga).

II SKIRSNIS

ANKETOS PILDYMAS

27. Vertindamas vertinamojo tarnybą, vertinantysis išsikviečia vertinamąjį individualaus pokalbio, kurio metu įvertina jo tarnybą ir užpildo Anketą. Anketa pildoma atsižvelgiant į Aprašo 26 punkte nurodytus duomenis apie vertinamąjį, vertinamojo tarnybą, vertinamojo pateiktus argumentus ir vadovaujantis Tarnybos vertinimo anketos pildymo taisyklėmis (Aprašo 3 priedas).

28. Užpildęs Anketą, vertinantysis apibendrina vertinamojo tarnybos rezultatus ir, esant trūkumų, pateikia siūlymus, kaip vertinamasis galėtų pagerinti tarnybos rezultatus per ateinantį vertinimo laikotarpį, ir Anketą pasirašo.

29. Jeigu vertinamasis nesutinka su vertinančiojo pateiktu jo tarnybos vertinimu, Išvada ar siūlymais, o vertinantysis sutinka ar iš dalies sutinka su vertinamojo pateiktais argumentais ir pritaria Anketos skyrių (skyriaus) pataisymams, vertinantysis nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo vertinamojo supažindinimo su jo tarnybos vertinimu dienos iš naujo užpildo Anketą.

30. Jeigu Anketoje surašyti duomenys yra tikslūs ir vertinamasis sutinka su vertinančiojo pateiktu jo tarnybos vertinimu, Išvada, jis Anketoje pasirašo, kad buvo supažindintas, sutinka su tarnybos vertinimu ir Išvada.

31. Jeigu vertinamasis nesutinka su vertinančiojo pateiktu jo tarnybos vertinimu ir Išvada, o vertinantysis nesutinka su vertinamojo individualaus pokalbio metu pateiktais argumentais ir nepritaria Anketos skyrių (skyriaus) pataisymams, vertinamasis Anketoje pasirašo, kad buvo supažindintas su tarnybos vertinimu ir Išvada, tačiau nesutinka ar iš dalies su jomis nesutinka, ir Anketoje nurodo, dėl kurių Anketos skyrių (skyriaus) nesutinka, pateikdamas argumentus.

32. Jei vertinamasis atsisako pasirašyti Anketoje, vertinantysis Anketoje įrašo atitinkamą pastabą.

33. Individualaus pokalbio su vertinančiuoju metu vertinamasis Anketoje gali pareikšti argumentuotą nuomonę apie savo tarnybos vertinimą, nurodyti ypatingus pasiekimus vertinimo laikotarpiu ir papildomas jam reikšmingas aplinkybes. Taip pat vertinamasis gali pareikšti pageidavimus dėl tolesnės tarnybos ir mokymosi bei apsvarstyti galimybes sukurti geriausias galimas sąlygas tarnybinei veiklai atlikti.

34. Vertinamajam Anketoje pareiškus nuomonę apie jo tarnybos vertinimą ir pageidavimus,  vertinantysis perduoda  Anketą personalo specialistui, kuris ją užregistruoja vertinimo anketų registre.

35. Atlikęs tarnybos vertinimą, vertinantysis nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo Anketos užpildymo ir pasirašymo dienos sunaikina jam perduotą Aprašo 26 punkte nurodytą informaciją apie vertinamąjį.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36. Priimti sprendimai dėl tarnybos vertinimo gali būti skundžiami Darbo kodekse nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka arba Lietuvos kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka.

37. Įgyvendinant Aprašą, pildant Išvados ir Anketos formą, joje pateikti vertinamojo ir vertinančiojo duomenys tvarkomi vertinamųjų tarnybos vertinimo tikslu, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679).

38. Išvada ir Anketa (ir juose esantys asmens duomenys) saugomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Reglamento (ES) 2016/679 ir duomenų valdytojo nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 284

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos šaulių sąjungos statutas (toliau – Statutas) nustato Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) struktūrą, šaulių rinktinių tipinę struktūrą, šaulių rinktinių ir jų padalinių sudarymo tvarką, LŠS suvažiavimo sušaukimo ir šaulių rinktinių atstovų į suvažiavimą išrinkimo, LŠS suvažiavimo darbo tvarką, kitų LŠS centrinių institucijų darbo tvarką, kolegialių institucijų sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, kompetencijas ir atsakomybę, Mokymų ir nekinetinių operacijų centro veiklą, LŠS veiklos kontrolės tvarką, asmenų priėmimo į LŠS, išstojimo ir pašalinimo iš LŠS tvarką, taip pat narystės LŠS sustabdymo ir atnaujinimo tvarką, šaulio priesaiką ir jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, šaulių teises ir pareigas, šaulio tarnybos tvarką ir drausmę, jaunųjų šaulių tarnybos ypatybes, stojamojo ir LŠS nario mokesčio bei tikslinių įmokų mokėjimo tvarką, šaulių uniformas ir skiriamuosius ženklus ir jų dėvėjimo ir nešiojimo tvarką, šaulių skatinimą ir apdovanojimą už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą, kitų asmenų, nusipelniusių LŠS, apdovanojimą, šaulių drausminių nusižengimų tyrimo tvarką, šaulių skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką, LŠS vėliavos ir ženklo naudojimo tvarką, šaulių rinktinių vėliavų etalonų tvirtinimo ir vėliavų naudojimo tvarką, garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo tvarką, taip pat garbės šaulių teises dalyvauti LŠS veikloje, LŠS rėmėjo statuso suteikimo ir atėmimo tvarką, LŠS rėmėjų teises ir pareigas, LŠS santykius ir bendradarbiavimą su išeivijos šauliais bei jų susivienijimais, LŠS visuomenės informavimo priemones, LŠS buveinę.

2. Statute vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS IR ŠAULIŲ RINKTINIŲ TIPINĖ STRUKTŪRA, ŠAULIŲ RINKTINIŲ IR JŲ PADALINIŲ SUDARYMO TVARKA

3. LŠS ir šaulių rinktinių tipinė struktūra pateikta Statuto 1 priede.

4. Paprastai viename aukštesniajame administraciniame vienete – apskrityje – yra viena šaulių rinktinė. Šaulių rinktinių skaičių ir šaulių rinktinių pavadinimus LŠS vado teikimu, suderintu su Ministru Pirmininku, tvirtina LŠS suvažiavimas.

5. Šaulių rinktinės tipinę struktūrą sudaro šaulių rinktinės štabas, šaulių rinktinės valdyba, šaulių rinktinės garbės teismas, šaulių rinktinės kuopos ir atskirieji būriai. Šaulių rinktinės kuopas sudaro būriai, būrius sudaro skyriai. Šaulių rinktinės kuopoje turi būti ne mažiau kaip 57 šauliai, kuopos būryje ar atskirajame būryje – ne mažiau kaip 18 šaulių, skyriuje – ne mažiau kaip 6 šauliai.

6. LŠS koviniai būriai ir komendantiniai LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetai sudaromi Įstatyme nustatyta tvarka.

7. LŠS vadas tvirtina LŠS štabo, LŠS vadui tiesiogiai pavaldžių padalinių, šaulių rinktinių struktūrą (įskaitant kuopų ir atskirųjų būrių skaičių kiekvienoje šaulių rinktinėje), LŠS vadui ir šaulių rinktinės vadui tiesiogiai pavaldžių padalinių (kuopų ir atskirųjų būrių) pavadinimus, LŠS štabo, LŠS vadui tiesiogiai pavaldžių padalinių, šaulių rinktinių, šaulių rinktinių štabų, kuopų ir atskirųjų būrių nuostatus ir pavyzdinius šaulių rinktinės kuopoje veikiančio būrio nuostatus.

8. Šaulių rinktinės vadas tvirtina jo vadovaujamos šaulių rinktinės kuopoje veikiančių būrių pavadinimus ir nuostatus.

9. LŠS vadas operatyviam šaulių rinktinių veiklos organizavimui, vykdymui ir kontrolei sudaro šaulių rinktinių vadams pavaldžias administracines institucijas – šaulių rinktinių štabus.

10. LŠS gali veikti klubai, draugijos, kolektyvai, į kuriuos šauliai buriasi pagal interesus, neprieštaraujančius LŠS tikslams. Tokių klubų, draugijų ir kolektyvų nuostatus tvirtina LŠS vadas LŠS Centro valdybos (toliau – Valdyba) pritarimu.

III SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO SUŠAUKIMO IR ŠAULIŲ RINKTINIŲ ATSTOVŲ Į SUVAŽIAVIMĄ IŠRINKIMO, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DARBO TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO SUŠAUKIMO TVARKA

11. LŠS suvažiavimo data, vieta, LŠS suvažiavimo preliminari darbotvarkė ir LŠS suvažiavimo sekretoriato sudėtis tvirtinama LŠS vado įsakymu ir ši informacija apie LŠS suvažiavimą, taip pat į LŠS suvažiavimo preliminarią darbotvarkę įtrauktų klausimų medžiaga likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki eilinio LŠS suvažiavimo ir likus ne mažiau kaip 15 dienų iki neeilinio LŠS suvažiavimo elektroninių ryšių priemonėmis pateikiama LŠS suvažiavimo dalyviams ir skelbiama LŠS interneto svetainėje www.sauliusajunga.lt.

12. Į LŠS suvažiavimą kviečiamas Ministras Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, LŠS veiklos koordinavimo tarybos nariai, krašto apsaugos ministras ir viceministras, kurio veiklos sričiai priklauso LŠS. LŠS vado sprendimu į LŠS suvažiavimą taip pat gali būti kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai, garbės šauliai, išeivijos šauliai ir kiti asmenys.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠAULIŲ RINKTINIŲ ATSTOVŲ Į LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMĄ IŠRINKIMO TVARKA

13. Kiekvienos šaulių rinktinės atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių, proporcingą tuo metu šaulių rinktinėje esančių šaulių skaičiui, likus ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų iki eilinio LŠS suvažiavimo LŠS vado siūlymu nustato Valdyba. Nustatytas šaulių rinktinės atstovų į LŠS suvažiavimą skaičius galioja iki kito eilinio LŠS suvažiavimo.

14. Valdyba, nustatydama šaulių rinktinės atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių, nustato ir šaulių rinktinės rezervinių atstovų į LŠS suvažiavimą skaičių.

15. Šaulių rinktinės atstovus ir šaulių rinktinės rezervinius atstovus į LŠS suvažiavimą renka šaulių rinktinės visuotinis susirinkimas šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo darbo reglamento nustatyta tvarka.

16. Šaulių rinktinės atstovu ir šaulių rinktinės rezerviniu atstovu į LŠS suvažiavimą gali būti renkamas šaulio priesaiką davęs šaulys.

17. Šaulių rinktinės atstovai į LŠS suvažiavimą renkami iš šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo dalyvių, išskyrus šaulių rinktinės vadą.

18. Išrinkti šauliai atstovauja šaulių rinktinei eiliniame LŠS suvažiavime ir iki kito eilinio LŠS suvažiavimo šaukiamuose neeiliniuose LŠS suvažiavimuose.

19. Jei šaulio, išrinkto šaulių rinktinės atstovu į LŠS suvažiavimą, narystė LŠS nutrūksta arba sustabdoma, arba jis nušalinamas nuo pareigų dėl jo atžvilgiu atliekamo drausminio nusižengimo tyrimo ar dėl kitų priežasčių jis negali vykti į LŠS suvažiavimą, vietoj jo į LŠS suvažiavimą vyksta šaulių rinktinės visuotiniame susirinkime išrinktas šaulių rinktinės rezervinis atstovas.

20. Šaulių rinktinės šauliai atstovais į LŠS suvažiavimą gali būti renkami neribotą kartų skaičių.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DARBO TVARKA

21. LŠS vadas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki LŠS suvažiavimo raštišku įsakymu paprastai iš 5 narių sudaro LŠS suvažiavimo sekretoriatą ir paskiria LŠS suvažiavimo sekretoriato vadovą – LŠS suvažiavimo sekretorių. Į LŠS suvažiavimo sekretoriatą negali būti skiriami asmenys, kurie yra kandidatai į LŠS centrines institucijas.

22. LŠS suvažiavimo sekretoriatas:

22.1. registruoja teikiamus siūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į LŠS suvažiavimo darbotvarkę;

22.2. teikia informaciją apie LŠS suvažiavimą ir LŠS suvažiavimo medžiagą LŠS suvažiavimo dalyviams;

22.3. registruoja LŠS suvažiavimo dalyvius ir išduoda LŠS suvažiavimo dalyvio pažymėjimą;

22.4. užtikrina techninį LŠS suvažiavimo parengimą ir aptarnavimą;

22.5. registruoja LŠS suvažiavimo dalyvių pageidavimus pateikti klausimus pranešėjui, dalyvauti diskusijoje, pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir perduoda juos LŠS suvažiavimo pirmininkui;

22.6. protokoluoja LŠS suvažiavimo eigą;

22.7. tvarko kitus LŠS suvažiavimo organizacinius reikalus, vykdo LŠS vado ir LŠS suvažiavimo paskirto LŠS suvažiavimo pirmininko pavedimus.

23. LŠS suvažiavimo sekretorius:

23.1. organizuoja LŠS suvažiavimo sekretoriato darbą;

23.2. sudaro Balsų skaičiavimo komisiją, paskiria Balsų skaičiavimo komisijos vyresnįjį šaulį, kuris organizuoja LŠS suvažiavimo dalyvių balsų skaičiavimą LŠS suvažiavimo metu, ir teikia Balsų skaičiavimo komisijos sudėtį tvirtinti LŠS suvažiavimui. Į Balsų skaičiavimo komisiją skiriami LŠS suvažiavime balso teisės neturintys šauliai, išskyrus atvejus, kai nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus LŠS suvažiavimas nepatvirtina LŠS suvažiavimo sekretoriaus teikiamos Balsų skaičiavimo komisijos sudėties ir Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš LŠS suvažiavimo dalyvių;

23.3. vertina pateiktus siūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į LŠS suvažiavimo darbotvarkę ir pateikia vertinimus LŠS suvažiavimui svarstyti;

23.4. paskelbia, ar pagal susirinkusių LŠS suvažiavimo dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas teisėtu.

24. Teikti siūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į LŠS suvažiavimo darbotvarkę ar siūlymus dėl pateiktų papildomų klausimų įtraukimo į LŠS suvažiavimo darbotvarkę turi teisę bet kuris LŠS suvažiavimo dalyvis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiami klausimai į LŠS darbotvarkę įrašomi privalomai (be balsavimo).

25. LŠS suvažiavimui, iki išrenkamas LŠS suvažiavimo pirmininkas, vadovauja LŠS vadas arba jo įgaliotas LŠS vado pavaduotojas.

26. LŠS suvažiavimo sekretoriatui paskelbus, kad pagal atvykusių dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas neįvykusiu, LŠS suvažiavimas neposėdžiauja. LŠS vadas susirinkusiems LŠS suvažiavimo dalyviams ir svečiams paskelbia kito LŠS suvažiavimo datą, taip pat paskelbia kitą aktualią su LŠS veikla susijusią informaciją.

27. LŠS suvažiavimo sekretoriatui paskelbus, kad pagal atvykusių dalyvių skaičių suvažiavimas laikomas teisėtu, LŠS vadas pasveikina LŠS suvažiavimo dalyvius ir svečius, pristato LŠS suvažiavimo svečius ir paskelbia LŠS suvažiavimą pradėtu.

28. Pradėjus LŠS suvažiavimą, jo dalyviai iš LŠS vado pasiūlytų LŠS suvažiavimo dalyvių kandidatūrų išrenka LŠS suvažiavimo pirmininką.

29. LŠS suvažiavimo pirmininkas:

29.1. skelbia LŠS suvažiavimo darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymo pradžią ir LŠS suvažiavimo pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą pertrauką;

29.2. nedalyvauja diskusijose dėl priimamų sprendimų;

29.3. suteikia LŠS suvažiavimo dalyviams žodį, vadovauja svarstymams, gali paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;

29.4. skelbia kalbų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

29.5. gali pratęsti kalbėjimo laiką, jeigu LŠS suvažiavimo dalyviai tam neprieštarauja;

29.6. įspėja kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

29.7. gali suteikti žodį ir kitiems LŠS suvažiavime dalyvaujantiems asmenims, jeigu LŠS suvažiavimo dalyviai tam neprieštarauja;

29.8. remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, nustato balsavimo tvarką ir pagal Balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;

29.9. įspėja LŠS suvažiavimo dalyvius, jeigu šie nesilaiko Statuto, LŠS etikos kodekso, ir gali teikti pasiūlymus LŠS suvažiavimui svarstyti jų elgesį LŠS Garbės teisme (toliau – Teismas), o jeigu LŠS suvažiavimo dalyviai ir toliau pažeidinėja teisės aktus ir trukdo LŠS suvažiavimui tęsti darbą, priima sprendimą dėl LŠS suvažiavimo dalyvio ar grupės dalyvių pašalinimo iš salės. Pašalinimui iš salės, kur vyksta LŠS suvažiavimas, gali būti pasitelkti LŠS Garbės sargybos kuopos šauliai;

29.10. priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestus asmenis ar žiniasklaidos atstovus, jeigu šie savo veiksmais trukdo LŠS suvažiavimui;

29.11. pasirašo LŠS suvažiavimo protokolą, taip pat LŠS suvažiavime priimtus sprendimus.

30. LŠS suvažiavimas tvirtina LŠS suvažiavimo darbotvarkę apsvarstęs LŠS vado įsakyme nurodytą preliminarią LŠS suvažiavimo darbotvarkę, įvertinęs siūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į LŠS suvažiavimo darbotvarkę, taip pat įvertinęs LŠS suvažiavimo metu pateiktus siūlymus išbraukti klausimą iš darbotvarkės. LŠS suvažiavime sprendžiami tik LŠS suvažiavimo patvirtintoje darbotvarkėje numatyti klausimai.

31. Statuto ar jo pakeitimo projektų svarstymas, išvadų Vyriausybei dėl šių projektų teikimas:

31.1. LŠS suvažiavime svarstomi tik Vyriausybės pateikti Statuto ar jo pakeitimo projektai, kuriems yra pritarusi Valdyba.

31.2. Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovas pristato Statuto ar jo pakeitimo projektą ir atsako į LŠS suvažiavimo dalyvių klausimus.

31.3. LŠS suvažiavimo dalyviai, nepritariantys svarstomam Statuto ar jo pakeitimo projektui ar atskiroms jo dalims, nepritarimo motyvus išsako gavę LŠS suvažiavimo pirmininko suteiktą žodį.

31.4. Dėl LŠS suvažiavimo dalyvio išsakyto nepritarimo svarstomam Statuto ar jo pakeitimo projektui motyvų turi teisę pasisakyti Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovas, o po jo – bet kuris LŠS suvažiavimo dalyvis.

31.5. LŠS suvažiavimo pirmininkas organizuoja balsavimą dėl pritarimo svarstomam Statuto ar jo pakeitimo projektui.

31.6. Jei LŠS suvažiavimas nepritaria svarstomam Statuto ar jo pakeitimo projektui, LŠS suvažiavimo pirmininkas organizuoja balsavimą, kokie pasiūlymai dėl svarstyto Statuto ar jo pakeitimo projekto tobulinimo turėtų būti teikiami Vyriausybei.

31.7. Pasiūlymai dėl svarstyto Statuto ar jo pakeitimo projekto tobulinimo, sulaukę paprastos LŠS suvažiavimo dalyvių daugumos pritarimo, yra įrašomi į Vyriausybei teikiamą LŠS suvažiavimo rezoliuciją, ji Vyriausybei pateikiama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo LŠS suvažiavimo.

32. LŠS veiklą nustatančio teisės akto projekto, LŠS veiklos strategijos projekto, LŠS vado siūlymo keisti LŠS vado pavaduotojų skaičių, kitų LŠS aktualių klausimų svarstymas ir tvirtinimas:

32.1. Projekto (siūlymo) iniciatorius arba jo atstovas pristato projektą (siūlymą) ir atsako į LŠS suvažiavimo dalyvių klausimus.

32.2. LŠS suvažiavimo dalyviai, nepritariantys projektui (siūlymui), nepritarimo motyvus išsako gavę LŠS suvažiavimo pirmininko suteiktą žodį.

32.3. Projekto (siūlymo) iniciatorius turi teisę pasisakyti dėl LŠS suvažiavimo dalyvių išsakytų nepritarimo svarstomam projektui (siūlymui) motyvų, o po jo – bet kuris LŠS suvažiavimo dalyvis.

32.4. LŠS suvažiavimo pirmininkas organizuoja balsavimą dėl pritarimo svarstomam projektui (siūlymui).

33. LŠS vado kandidatūros svarstymas:

33.1. LŠS vado kandidatūra gali būti svarstoma tik kandidatui į LŠS vado pareigas dalyvaujant LŠS suvažiavime, kuriame jis pristatomas Ministro Pirmininko arba Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovo.

33.2. Klausimai Ministrui Pirmininkui arba Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovui, kai jis pristato LŠS vado kandidatūrą, neužduodami.

33.3. Ministrui Pirmininkui arba Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovui pristačius LŠS vado kandidatūrą, kandidatui suteikiamas žodis, po kurio jis atsako į LŠS suvažiavimo dalyvių klausimus.

33.4. LŠS suvažiavimo dalyviai, nepritariantys siūlomai LŠS vado kandidatūrai, nepritarimo motyvus išsako gavę LŠS suvažiavimo pirmininko suteiktą žodį.

33.5. Kandidatą į LŠS vado pareigas pristatęs asmuo (Ministras Pirmininkas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovas) turi teisę pasisakyti dėl LŠS suvažiavimo dalyvių išsakytų nepritarimo siūlomai LŠS vado kandidatūrai motyvų, o po jo – bet kuris LŠS suvažiavimo dalyvis. Paskutinis turi teisę pasisakyti kandidatas į LŠS vado pareigas.

33.6. LŠS suvažiavimo pirmininkas organizuoja slaptą balsavimą dėl pritarimo teikiamai LŠS vado kandidatūrai.

34. Siūlymą LŠS suvažiavimui pareikšti nepasitikėjimą LŠS vadu ir teikti siūlymą Vyriausybei atleisti LŠS vadą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui motyvuotu raštu gali pateikti ne mažiau kaip trijų šaulių rinktinių visuotiniai susirinkimai, Teismas arba Valdybos šešių narių grupė. Dėl nepasitikėjimo LŠS vadu LŠS suvažiavime balsuojama slaptai. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, daroma pertrauka ir rengiamas pasitarimas, o po jo pakartotinis balsavimas. Jeigu pakartotinio balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas yra nepriimtas.

35. Siūlymą LŠS suvažiavimui atleisti Valdybos, LŠS Centro kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir Teismo narius teikia LŠS vadas motyvuotu paaiškinimu. Prašymą dėl atleidimo iš einamų pareigų (atsistatydinimo pareiškimą) LŠS suvažiavimui turi teisę teikti ir pats narys, kuris nori būti atleistas iš Valdybos, Komisijos ar Teismo nario pareigų.

36. Diskusijoje dėl nepasitikėjimo LŠS vadu ir siūlymo Vyriausybei atleisti LŠS vadą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui, taip pat dėl siūlymo LŠS suvažiavimui atleisti Valdybos, Komisijos ir Teismo narius pirmiausia pasisako siūlymą pateikęs asmuo, paskui suteikiama galimybė pasisakyti ir atsakyti į LŠS suvažiavimo dalyvių klausimus asmeniui, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas (jeigu jis dalyvauja LŠS suvažiavime). Po diskusijos LŠS suvažiavimo pirmininkas organizuoja slaptą balsavimą dėl pritarimo pateiktam siūlymui. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, daroma pertrauka ir rengiamas pasitarimas, o po jo pakartotinis balsavimas. Jeigu pakartotinio balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas yra nepriimtas.

37. Valdybos, Komisijos ir Teismo narių ir juos pavaduojančių asmenų išrinkimas:

37.1. Ne daugiau kaip po du kandidatus į Valdybos, po vieną kandidatą į Komisijos ir į Teismo narius siūlo šaulių rinktinių visuotiniai susirinkimai. Kandidatus į Valdybos, Komisijos ir Teismo narius LŠS suvažiavimo metu gali pasiūlyti bet kuris LŠS suvažiavimo dalyvis.

37.2. Baigus kandidatų kėlimo į LŠS renkamas centrines institucijas (Valdybą, Komisiją ir Teismą) procedūrą, LŠS suvažiavimo sekretorius paskelbia atskirus kandidatų į Valdybą, Komisiją ir Teismą sąrašus, paprašo kiekvieną sąrašuose esantį ir LŠS suvažiavime dalyvaujantį šaulį atsistoti, pasakyti savo vardą ir pavardę bei patvirtinti, kad atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus ir sutinka kelti savo kandidatūrą.

37.3. LŠS suvažiavimui patvirtinus kandidatų sąrašus, pagal pavardes abėcėlės tvarka išdėstytų pretendentų sąrašai įtraukiami į balsavimo biuletenį. Į slapto balsavimo biuletenį gali būti įtraukiami tik LŠS suvažiavime dalyvaujantys asmenys, nebent LŠS suvažiavime nedalyvaujantis asmuo kandidatu buvo pasiūlytas šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo ir yra gautas tokio asmens laisvos formos rašytinis patvirtinimas, kad jis sutinka kelti savo kandidatūrą.

37.4. Valdybos nariai, išskyrus narius, įeinančius į Valdybą pagal pareigas, Komisijos nariai, išskyrus Vyriausybės skiriamus, ir Teismo nariai renkami slaptu balsavimu.

37.5. Suskaičiavus balsus, LŠS suvažiavimo pirmininkas paskelbia kandidatų sąrašą pagal kiekvieną renkamą LŠS centrinę instituciją, pranešdamas kandidatus pagal jų surinktą balsų skaičių mažėjančia tvarka.

37.6. Jei keli kandidatai surenka po lygiai balsų, pirmumą pagal toliau šiame punkte nurodytą eilės tvarką turi tas, kuris:

37.6.1. kandidatu buvo pasiūlytas šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo;

37.6.2. turi didesnį šaulio stažą;

37.6.3. LŠS suvažiavimo metu LŠS eina aukštesnes pareigas;

37.6.4. yra vyresnis pagal amžių.

37.7. Kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų atitinkamos LŠS centrinės institucijos rinkimuose, laikomi išrinktais į LŠS centrinę instituciją, kai LŠS suvažiavimo pirmininko paskelbtą sąrašą pagal kiekvieną renkamą LŠS centrinę instituciją paprasta LŠS suvažiavime dalyvaujančių LŠS narių balsų dauguma patvirtina LŠS suvažiavimas.

37.8. Kandidatai, atitinkamos LŠS centrinės institucijos rinkimuose surinkę daugiausiai balsų po paskutinio pagal surinktų balsų skaičių išrinkto į atitinkamą LŠS centrinę instituciją nario, laikomi išrinktais atitinkamos LŠS centrinės institucijos narius pavaduojančiais asmenimis, kai LŠS suvažiavimo pirmininko paskelbtą jų sąrašą patvirtina LŠS suvažiavimas. Sąrašas sudarytas pagal kandidatų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka taip, kad išrinktų atitinkamos LŠS centrinės institucijos narius pavaduojančiais asmenimis skaičius neviršytų atitinkamos LŠS centrinės institucijos narių rinkimuose išrinktų narių skaičiaus.

38. LŠS vado, Komisijos ir Teismo ataskaitų ir pranešimų svarstymas:

38.1. LŠS vado, Komisijos ir Teismo ataskaitos teikiamos per visus LŠS eilinius ir neeilinius suvažiavimus, jeigu nuo paskutinės ataskaitos pateikimo LŠS suvažiavimui praėjo daugiau kaip 1 metai. LŠS vadas, Komisijos ar Teismo pirmininkai bet kurio LŠS suvažiavimo metu turi teisę teikti pranešimus apie LŠS veiklos ar LŠS centrinių institucijų veiklos aktualijas.

38.2. LŠS vadas, Komisijos ir Teismo pirmininkai arba jų įgalioti asmenys LŠS suvažiavimui pateikia informaciją apie šių LŠS centrinių institucijų veiklą ir atsako į LŠS suvažiavimo dalyvių klausimus.

38.3. Pateikus LŠS vado, Komisijos ir Teismo ataskaitas ar pranešimus, jei LŠS suvažiavimas pageidauja, rengiama diskusija, kurios pabaigoje LŠS suvažiavimas gali priimti rezoliuciją.

39. LŠS suvažiavimo dalyviai balsuoja asmeniškai.

40. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti LŠS suvažiavimo dalyvių balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti LŠS suvažiavimo dalyvius dalyvauti arba nedalyvauti LŠS suvažiavime ir (ar) balsuoti už arba prieš LŠS suvažiavime svarstomą klausimą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti LŠS suvažiavimo dalyviui, turint tikslą paveikti LŠS suvažiavimo dalyvių valią.

41. LŠS suvažiavime balsuojama atviru balsavimu, išskyrus Įstatyme ir Statute numatytas išimtis.

42. LŠS suvažiavimo dalyviai balsuoja pakeldami LŠS suvažiavimo dalyvio pažymėjimą.

43. Slaptai balsuojama per LŠS suvažiavimo posėdžio pertrauką. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda LŠS suvažiavimo sekretoriatas. Gaudami balsavimo biuletenius, LŠS suvažiavimo dalyviai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Balsadėžė turi būti pastatyta taip, kad balsuojantys LŠS suvažiavimo dalyviai, eidami prie jos, turėtų praeiti pro slapto balsavimo kabiną.

44. Slapto balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina LŠS suvažiavimas. Biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. Balsuojantysis biuletenyje nurodytu būdu pažymi kandidatūrą (-as), už kurią (-ias) atiduoda savo balsą, arba išbraukia tuos teiginius, kurie jam nepriimtini. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio ar neantspauduoti biuleteniai, taip pat tie, kuriuose paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys arba pažymėta daugiau kandidatūrų, nei yra renkama.

45. Balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja LŠS suvažiavimo pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys LŠS suvažiavimo dalyviai. Kai už pateiktą siūlymą ar darbotvarkės klausimą balsuoja lygiai pusė balsavusių LŠS suvažiavimo dalyvių, LŠS suvažiavimas paprasta dalyvių balsų dauguma gali nuspręsti pakartoti balsavimą.

46. LŠS suvažiavimo sprendimai įforminami:

46.1. nutarimais, kai LŠS suvažiavimas priima ir (ar) tvirtina LŠS veiklos strategiją, vidaus teisės aktus ir kitus LŠS veiklos dokumentus, pritaria ar nepritaria LŠS vado skyrimui, tvirtina LŠS vado pavaduotojų skaičių, taip pat kai išrenka LŠS centrinių institucijų (Valdybos, Komisijos ir Teismo) narius;

46.2. rezoliucijomis, kai LŠS suvažiavimas teikia išvadą dėl svarstyto teisės akto projekto ar ataskaitos;

46.3. pareiškimais, kai LŠS suvažiavimas dėl LŠS veiklos klausimų kreipiasi į kitas institucijas ar asmenis.

47. Dokumentus, kuriais įforminami LŠS suvažiavimo sprendimai, pasirašo LŠS suvažiavimo pirmininkas ir LŠS suvažiavimo sekretorius.

48. LŠS suvažiavimo dokumentacija saugoma LŠS štabe.

49. LŠS suvažiavimas, be Įstatyme jo kompetencijai priskirtų klausimų, svarsto ir tvirtina:

49.1. Šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo darbo reglamentą, kuriame nustatoma šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo ir kuopos atstovų į šaulių  rinktinės visuotinį susirinkimą išrinkimo, taip pat šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo darbo organizavimo tvarka;

49.2. Kuopos susirinkimo darbo reglamentą, kuriame nustatoma kuopos susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo ir darbo organizavimo tvarka.

IV SKYRIUS

KITŲ LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS CENTRINIŲ INSTITUCIJŲ DARBO TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADO DARBO TVARKA

50. LŠS vadas yra atsakingas už LŠS veiklos strategijos parengimą ir jos įgyvendinimą. Jis inicijuoja naujo laikotarpio LŠS veiklos strategijos rengimą atsižvelgdamas į LŠS tikslus, uždavinius ir funkcijas, atitinkamo laikotarpio sąlygas ir poreikius, turimas ir planuojamas LŠS lėšas bei kitus išteklius.

51. LŠS veiklos strategija tvirtinama ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Joje nustatomi strateginiai atitinkamo laikotarpio LŠS tikslai, atsižvelgiant į strategijoje apibrėžto laikotarpio LŠS turimų ir planuojamų gauti lėšų, kitų materialinių ir žmogiškųjų išteklių efektyvaus panaudojimo gaires.

52. Parengtas LŠS veiklos strategijos projektas svarstomas Valdyboje. Valdybai pritarus projektui ir jį suderinus su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu, projektas teikiamas Vyriausybei pritarti. Vyriausybei pritarus LŠS veiklos strategijos projektui, LŠS vadas teikia ją tvirtinti LŠS suvažiavimui.

53. LŠS vadas organizuoja šaulių rengimą ir tvirtina:

53.1. šaulių rengimo bendruosius reikalavimus;

53.2. suderinęs su Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) vadu ar jo įgaliotu asmeniu – šaulių karinio rengimo planą, bendras karinio vieneto, kuriam priskirtas LŠS kovinis būrys, ir LŠS kovinio būrio pratybų planą, LŠS koviniams būriams taikomus reikalavimus ir detalią jų sąveikos su LK kariniais vienetais tvarką;

53.3. kitas šaulių rengimo programas, kurios rengiamos bendradarbiaujant su Įstatymo III skirsnyje nustatytomis institucijomis ir įstaigomis.

54. LŠS vadas teikia:

54.1. metines LŠS veiklos ataskaitas Vyriausybei ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ne vėliau kaip iki kovo 31 d.;

54.2. siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai finansuoti krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka;

54.3. derinti LŠS veiklos planus pagal krašto apsaugos ministro nustatytą tvarką;

54.4. savo kadencijos veiklos ataskaitą Vyriausybei ne vėliau kaip likus 6 mėn. iki  kadencijos pabaigos.

55. LŠS vadui vadovauti LŠS veiklai tarp LŠS suvažiavimų padeda Valdyba, kurios posėdžius LŠS vadas šaukia prireikus svarstyti LŠS teisės aktų ar kitų dokumentų projektus bei aptarti svarbius LŠS veiklos klausimus, tačiau ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

56. LŠS vado darbui organizuoti, vykdyti ir kontroliuoti LŠS veiklą padeda LŠS štabas. LŠS vadas vadovauja LŠS štabo veiklai, skiria užduotis ir pavedimus LŠS štabo darbuotojams ir kontroliuoja jų vykdymą.

57. Atskiriems klausimams spręsti LŠS vado sprendimu gali būti sudaromos darbo grupės arba paskiriamas šaulys.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS CENTRO VALDYBOS DARBO TVARKA

58. Valdybos darbas organizuojamas pagal metinį Valdybos veiklos planą, kuris sudaromas remiantis LŠS veiklos strategija ir LŠS metiniu veiklos planu.

59. Valdybos veiklos planą tvirtina LŠS vadas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Valdybos išrinkimo, o ateinantiems metams – iki einamųjų metų gruodžio 10 dienos.

60. Valdybos posėdžius šaukia LŠS vadas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

61. Apie posėdžio datą, vietą ir planuojamą darbotvarkę Valdybos nariai informuojami raštu (naudojantis informacinėmis technologijomis, jų pačių pasirinktu būdu (-ais)) likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki posėdžio. Posėdyje planuojamų svarstyti teisės aktų ir kitų dokumentų projektai Valdybos nariams pateikiami likus ne mažiau kaip savaitei iki posėdžio. LŠS vado sprendimu į Valdybos posėdžius kartu su Valdybos nariais gali būti kviečiami ir Valdybos narius pavaduojantys asmenys.

62. Prireikus priimti skubius sprendimus, LŠS vadas gali šaukti Valdybos posėdį likus ne mažiau kaip dviem darbo dienoms iki posėdžio, kartu pateikdamas planuojamų svarstyti teisės aktų ir kitų dokumentų projektus.

63. Valdybos nariui nebegalint eiti pareigų ar jo nesant (pateikus prašymą atsistatydinti iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, mirus, apribojus veiksnumą ar atsiradus kitai svarbiai priežasčiai, lemiančiai ilgalaikį negalėjimą eiti pareigų), esant negalėjimo eiti pareigas aplinkybę patvirtinantiems dokumentams, jį pavaduoja šaulys, kuris iš išrinktų Valdybos narius pavaduojančių asmenų surinko daugiausia balsų. Kol paaiškėja, kad pavadavimo pagrindas išnyko, toks šaulys turi visas Valdybos nario teises ir pareigas.

64. Valdybos posėdžiui pirmininkauja LŠS vadas.

65. Valdybos posėdį protokoluoja ir balsus skaičiuoja posėdžio sekretorius, kurį iš LŠS štabo šaulių prieš posėdį skiria LŠS vadas.

66. Posėdžio pradžioje patvirtinama posėdžio darbotvarkė. Valdybos nariai turi teisę siūlyti klausimus posėdžio darbotvarkei.

67. Valdybos posėdyje išklausomas LŠS vado ir (ar) jo pavaduotojų pranešimas apie situaciją LŠS ir svarstomi Valdybos posėdžio darbotvarkėje numatyti klausimai.

68. Valdyba, be Įstatymu jai nustatytų įgaliojimų, gali siūlyti LŠS vadui keisti LŠS veiklą nustatančius teisės aktus, atleisti šaulių rinktinių vadus ir Mokymų ir nekinetinių operacijų centro (toliau – Mokymų centras) viršininką iš pareigų ar nuo jų nušalinti. Taip pat Valdyba svarsto ir tvirtina Mokymų centro veiklos ataskaitą, svarsto klausimus, susijusius su LŠS nereikalingo, nenaudojamo ilgalaikio turto perdavimu, pardavimu ir nurašymu (likvidavimu), turto įsigijimo, šaulių komandiravimo ir siuntimo mokytis, pagalbos teikimo poreikiu, ir teikia dėl to siūlymus LŠS vadui.

69. Valdybos sprendimai teisėti, jei Valdybos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Valdybos narių ir sprendimai priimti Valdybos posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamu laikomas LŠS vado balsas.

70. Valdyba turi teisę prašyti LŠS vado, jo pavaduotojų, šaulių rinktinių vadų ir LŠS štabo šaulių informacijos apie LŠS veiklą. Šauliai privalo per 14 darbo dienų nuo raštu pateikto prašymo dienos pateikti Valdybos nariams prašomą informaciją, išskyrus tokią, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS CENTRO KONTROLĖS KOMISIJOS

DARBO TVARKA

71. Komisijos veikla planuojama sudarant metinį Komisijos veiklos planą. Komisijos pirmininkas kiekvienais metais iki vasario 15 d. parengia ir pateikia LŠS vadui tvirtinti metinį Komisijos veiklos planą. Metinis Komisijos veiklos planas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į LŠS vado pasiūlymus, nustatytus prioritetus ir LŠS veiklos pasikeitimus.

72. Metiniame Komisijos veiklos plane turi būti nurodyti: patikrinimo objektai ar tikrinamos LŠS veiklos sritys, patikrinimo atlikimo trukmė, patikrinimą atliekantys Komisijos nariai.

73. Komisijos pirmininko sprendimu gali būti atliekami neplaniniai patikrinimai, jei:

73.1. atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti rengiant metinį Komisijos veiklos planą;

73.2. gaunama informacija apie galimai teisės aktų, nustatančių LŠS veiklą, reikalavimų neatitinkančią patikrinimo objekto veiklą;

73.3. gaunamas LŠS suvažiavimo arba LŠS vado pavedimas atlikti LŠS veiklos patikrinimus;

73.4. gaunamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Centralizuoto vidaus audito departamento (toliau – CVAD) išvados ir rekomendacijos, kad tam tikrų LŠS veiklos sričių vidaus kontrolės procedūros nevykdomos, rizika nevaldoma.

74. Komisijos nariai, atlikdami LŠS štabo veiklos ar kitus LŠS veiklos patikrinimus, vertina:

74.1. ar laikomasi LŠS veiklos strategijos ir metinio Komisijos veiklos plano, įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių LŠS veiklą, LŠS sudarytų sutarčių;

74.2. ar LŠS turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama taupiai ir racionaliai.

75. Komisijos nariai patikrinimo metu arba po patikrinimo organizuoja susitikimus su šauliais, atsakingais už tikrinamą (patikrintą) objektą ar LŠS veiklos sritį, ir supažindina juos su preliminariais patikrinimo rezultatais, aptaria su jais veiklos tobulinimo ir nustatytų trūkumų šalinimo galimybes.

76. Komisijos nariai, atlikę atskirų objektų ar LŠS veiklos sričių patikrinimą, parengia ataskaitas ir pateikia jas Komisijos pirmininkui.

77. Komisijos pirmininkas, gavęs Komisijos narių ataskaitų projektus, šaukia Komisijos posėdį, kurio metu:

77.1. svarsto Komisijos pirmininko parengtą apibendrintą patikrinimo ataskaitą;

77.2. sprendžia dėl priemonių, reikalingų nustatytiems trūkumams pašalinti.

78. Komisijai priėmus sprendimą dėl apibendrintos patikrinimo ataskaitos, ją pasirašo Komisijos pirmininkas ir nariai.

79. Apibendrintoje patikrinimo ataskaitoje turi būti nurodyta:

79.1. pagal Komisijos metinį veiklos planą patikrinto objekto ar LŠS veiklos srities rezultatyvumo įvertinimas;

79.2. nustatyti veiklos ir patikrinto objekto trūkumai;

79.3. rekomendacijos Komisijos nustatytiems patikrinto objekto trūkumams pašalinti arba veiklai tobulinti.

80. Apibendrinta patikrinimo ataskaita pateikiama:

80.1. pagal Komisijos metinį veiklos planą patikrinto objekto vadovui ar už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingam asmeniui. Objekto vadovas ar atsakingas asmuo raštu pažymi „Vieną Komisijos ataskaitos egzempliorių gavau“ ir nurodo apibendrintos patikrinimo ataskaitos gavimo datą;

80.2. LŠS vadui.

81. Komisijos posėdžiai taip pat šaukiami:

81.1. aptarti, kaip vykdoma LŠS veiklos strategija ir metinis Komisijos veiklos planas;

81.2. svarstyti LŠS vidaus kontrolės ataskaitų, kurios rengiamos atsižvelgiant į apibendrintas planinių ir neplaninių patikrinimų ataskaitas, projektus.

82. Komisijos išvadas ir rekomendacijas pasirašo Komisijos pirmininkas ir nariai. Komisijos nariai, nesutinkantys su daugumos nuomone, turi teisę svarstomu klausimu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri, pasirašyta ją pareiškusio nario, prisegama prie Komisijos išvados ar rekomendacijos. Komisijos išvadoje ar rekomendacijoje nurodoma, kokiu klausimu ir kuris Komisijos narys pareiškė atskirąją nuomonę.

83. Komisijos nariui nebegalint eiti pareigų ar jo nesant (pateikus prašymą atsistatydinti iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, mirus, apribojus veiksnumą ar atsiradus kitai svarbiai priežasčiai, lemiančiai ilgalaikį negalėjimą eiti pareigų), esant negalėjimo eiti pareigas aplinkybę patvirtinantiems dokumentams, jį pavaduoja šaulys, kuris iš išrinktų Komisijos narius pavaduojančių asmenų surinko daugiausia balsų. Kol paaiškėja, kad pavadavimo pagrindas išnyko, toks šaulys turi visas Komisijos nario teises ir pareigas.

84. Jei pareigų nebegali eiti Komisijos pirmininkas, laikinai eiti Komisijos pirmininko pareigas arba nauju Komisijos pirmininku likusiam Komisijos pirmininko įgaliojimų laikotarpiui Vyriausybė paskiria kitą Komisijos narį.

85. Komisija apibendrintas LŠS vidaus kontrolės ataskaitoje pateiktas rekomendacijas LŠS veiklos trūkumams šalinti teikia Valdybai ir tikrinto objekto vadovui ir (ar) už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingam asmeniui. Patikrinto objekto vadovas ar už tikrintą LŠS veiklos sritį atsakingas asmuo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo apibendrintų LŠS vidaus kontrolės ataskaitoje pateiktų rekomendacijų LŠS veiklos trūkumams šalinti gavimo dienos parengia priemonių planą šioje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti. LŠS vadas įsakymu paskiria asmenis, atsakingus už šių priemonių įgyvendinimą ir kontrolę.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS GARBĖS TEISMO DARBO TVARKA

86. Teismo posėdžius šaukia Teismo pirmininkas ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

87. Apie posėdžio datą, vietą ir planuojamą darbotvarkę Teismo nariai elektroniniu paštu informuojami likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki posėdžio. Posėdyje planuojamų svarstyti teisės aktų ir kitų dokumentų projektai Teismo nariams pateikiami likus ne mažiau kaip savaitei iki posėdžio.

88. Prireikus priimti skubius sprendimus dėl pateiktų skundų ar perduotų bylų, Teismo pirmininkas gali šaukti Teismo posėdį likus ne mažiau kaip dienai iki posėdžio, kartu pateikdamas planuojamų svarstyti dokumentų kopijas.

89. Teismo nariui nebegalint eiti pareigų ar jo nesant (pateikus prašymą atsistatydinti iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, mirus, apribojus veiksnumą ar atsiradus kitai svarbiai priežasčiai, lemiančiai ilgalaikį negalėjimą eiti pareigų), esant negalėjimo eiti pareigas aplinkybę patvirtinantiems dokumentams, jį pavaduoja šaulys, kuris iš išrinktų Teismo narius pavaduojančių asmenų surinko daugiausia balsų. Kol paaiškėja, kad pavadavimo pagrindas išnyko, toks šaulys turi visas Teismo nario teises ir pareigas.

90. Teismo posėdžiui pirmininkauja Teismo pirmininkas. Jei Teismo pirmininkas dėl svarstomų bylos aplinkybių nusišalina ar yra nušalinamas, Teismo posėdžiui svarstant bylą pirmininkauja tas narys, kurį tą daryti išrenka kiti Teismo nariai.

91. Teismo posėdį protokoluoja ir balsus skaičiuoja posėdžio sekretorius, kurį iš Teismo narių skiria Teismo pirmininkas.

92. Posėdžio pradžioje patvirtinama posėdžio darbotvarkė. Teismo nariai turi teisę siūlyti klausimus posėdžio darbotvarkei.

93. Teismo sprendimai priimami ne mažiau kaip 4 Teismo narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamu laikomas Teismo pirmininko arba posėdžiui pirmininkavusio Teismo nario balsas.

94. Teismo reglamentą Teismo pirmininko teikimu tvirtina LŠS suvažiavimas.

V SKYRIUS

KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ SUDARYMO IR DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠAULIŲ RINKTINĖS VALDYBA

95. Šaulių rinktinės valdyba – kolegiali šaulių rinktinės valdymo institucija, padedanti šaulių rinktinės vadui vadovauti šaulių rinktinės veiklai.

96. Šaulių rinktinės valdyba sudaroma 3 metams. Į ją pagal pareigas įeina šaulių rinktinės vadas ir jo pavaduotojas. Kitus septynis šaulių rinktinės valdybos narius ir juos pavaduojančius asmenis renka šaulių rinktinės visuotinis susirinkimas.

97. Šaulių rinktinės valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja šaulių rinktinės vadas, o jo nesant – šaulių rinktinės vado pavaduotojas. Šaulių rinktinės valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

98. Šaulių rinktinės valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė šaulių rinktinės valdybos narių.

99. Šaulių rinktinės valdybos nariui nebegalint eiti pareigų ar jo nesant (pateikus prašymą atsistatydinti iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, apribojus veiksnumą ar atsiradus kitai svarbiai priežasčiai, lemiančiai ilgalaikį negalėjimą eiti pareigų), esant negalėjimo eiti pareigas aplinkybę patvirtinantiems dokumentams, jį pavaduoja šaulys, kuris iš išrinktų šaulių rinktinės valdybos narius pavaduojančių asmenų surinko daugiausia balsų. Kol paaiškėja, kad pavadavimo pagrindas išnyko, toks šaulys turi visas šaulių rinktinės valdybos nario teises ir pareigas.

100. Šaulių rinktinės valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia šaulių rinktinės valdybos posėdžio pirmininko balsas.

101. Šaulių rinktinės valdybos posėdžius protokoluoja šaulių rinktinės valdybos pirmininko paskirtas posėdžio sekretorius. Šaulių rinktinės valdybos posėdžio protokolai saugomi šaulių rinktinės štabe.

102. Šaulių rinktinės valdyba:

102.1. svarsto šaulių rinktinės metinio veiklos plano projektą ir ataskaitas;

102.2. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo klausimus;

102.3. padeda šaulių rinktinės vadui organizuoti šaulių rinktinės metinio veiklos plano įgyvendinimą;

102.4. nustato kiekvieno šaulių rinktinės padalinio (šaulių rinktinės štabo, kuopos ir atskirojo būrio) susirinkimo atstovų ir rezervinių atstovų į šaulių rinktinės visuotinį susirinkimą skaičių;

102.5. prižiūri, kad šaulių rinktinės visuotiniai susirinkimai vyktų teisės aktų, nustatančių šaulių veiklą, nustatyta tvarka;

102.6. teikia siūlymus dėl papildomų klausimų įtraukimo į šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo darbotvarkę;

102.7. svarsto kandidatus garbės šaulio vardui suteikti;

102.8. svarsto šaulių rinktinės kuopų ir atskirųjų būrių veiklos planus;

102.9. siūlo šaulių rinktinės vadui sušaukti neeilinius šaulių rinktinės visuotinius susirinkimus;

102.10. sprendžia kitus svarbius šaulių rinktinės veiklos organizavimo klausimus.

103. Šaulių rinktinės valdyba turi teisę:

103.1. gauti iš šaulių rinktinės vado ir šaulių rinktinės padalinių šaulių rinktinės valdybos darbui reikalingą informaciją, įskaitant asmens duomenis, išskyrus tokią, kuri sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį;

103.2. sudaryti atskirų veiklos krypčių (kultūros, švietimo, sporto, darbo su jaunimu, leidybos, ūkinės ir kitų) darbo komisijas;

103.3. teikti šaulių rinktinės vadui pasiūlymus dėl rinktinės veiklos, valdymo, struktūros, drausmės ir tvarkos gerinimo;

103.4. siūlyti šaulių rinktinės vadui šaulių rinktinės kuopų ir atskirųjų būrių vadų kandidatūras.

104. Šaulių rinktinės valdybos sprendimai šaulių rinktinės vadui yra patariamieji.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠAULIŲ RINKTINĖS GARBĖS TEISMAS

105. Šaulių rinktinės garbės teismas yra šaulių rinktinės kolegiali institucija, nagrinėjanti šaulių rinktinės šaulių skundus ir bylas dėl šaulių rinktinės šaulių, išskyrus šaulių rinktinės vadą ir jo pavaduotojus, LŠS centrinių institucijų narius ir juos pavaduojančius asmenis, ginčų.

106. Šaulių rinktinės garbės teismas sudaromas 3 metams iš šešių šaulių. Šaulių rinktinės garbės teismo narius ir juos pavaduojančius asmenis renka šaulių rinktinės visuotinis susirinkimas.

107. Šaulių rinktinės garbės teismui vadovauja šaulių rinktinės garbės teismo pirmininkas.

108. Šaulių rinktinės garbės teismo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi šaulių rinktinės garbės teismo nariai.

109. Šaulių rinktinės garbės teismo nariui nebegalint eiti pareigų ar jo nesant (pateikus prašymą atsistatydinti iš pareigų nesibaigus įgaliojimų terminui, nutrūkus narystei LŠS, išvykus iš šalies, apribojus veiksnumą ar atsiradus kitai svarbiai priežasčiai, lemiančiai ilgalaikį negalėjimą eiti pareigų), esant negalėjimo eiti pareigas aplinkybę patvirtinantiems dokumentams, jį pavaduoja šaulys, kuris iš išrinktų šaulių rinktinės garbės teismo narius pavaduojančių asmenų surinko daugiausia balsų. Kol paaiškėja, kad pavadavimo pagrindas išnyko, toks šaulys turi visas šaulių rinktinės garbės teismo nario teises ir pareigas.

110. Šaulių rinktinės garbės teismo sprendimai priimami ne mažiau kaip keturių šaulių rinktinės garbės teismo narių balsų dauguma.

111. Šaulių rinktinės garbės teismo narys negali nagrinėti bylos, kurioje skundžiami jo veiksmai arba siekiama nustatyti, ar jis nepadarė drausminio nusižengimo.

112. Šaulių rinktinės garbės teismas nagrinėja:

112.1. šaulių rinktinės šaulių skundus dėl šaulių rinktinės šaulių galimai padarytų Šaulių etikos kodekso pažeidimų ir galimo šaulio priesaikos sulaužymo, išskyrus tuos, kuriuos turi teisę nagrinėti tik Teismas;

112.2. informaciją apie galimus šaulių rinktinės šaulių drausminius nusižengimus.

113. Šaulių rinktinės garbės teismas, nepažeisdamas asmens duomenų apsaugai keliamų reikalavimų, turi teisę:

113.1. nagrinėjamu klausimu gauti iš šaulių rinktinės štabo šaulių, padalinių vadų ir kitų šaulių informaciją, įskaitant asmens duomenis, ir rašytinius paaiškinimus, atlikto ar atliekamo šaulių drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą;

113.2. kviesti į šaulių rinktinės garbės teismo posėdžius suinteresuotas šalis, liudytojus;

113.3. savo sprendimu skirti drausmines nuobaudas šaulių rinktinės šauliams už Šaulių etikos kodekso pažeidimus.

114. Šaulių rinktinės garbės teismo reglamentą, atsižvelgdamas į Teismo patvirtintą pavyzdinį Šaulių rinktinių garbės teismų reglamentą, tvirtina šaulių rinktinės vadas.

VI SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS MOKYMŲ IR NEKINETINIŲ OPERACIJŲ CENTRO VEIKLA

115. Šaulių ugdymas Mokymų centre vykdomas vadovaujantis LŠS vado tvirtinamais šaulių kompetencijų ir įgūdžių ugdymo reikalavimais.

116. Mokymų centro viršininkas kasmet iki vasario 15 d. parengia praėjusių kalendorinių metų Mokymų centro veiklos ataskaitą ir teikia ją Valdybai svarstyti ir tvirtinti.

VII SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VEIKLOS KONTROLĖS TVARKA

117. LŠS finansinis auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu.

118. LŠS veiklos, finansinį ir kitų sričių auditą atlieka CVAD, kuris tiria ir vertina lėšų, skirtų LŠS iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, panaudojimą ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo požiūriu. CVAD LŠS vadui ir krašto apsaugos ministrui teikia audito ataskaitą su išvadomis ir rekomendacijomis, kaip tobulinti vidaus kontrolę ir valdyti rizikas. Rekomendacijų, pateiktų LŠS vadui, priemonių įgyvendinimo planą tvirtina krašto apsaugos ministras.

Auditas atliekamas vadovaujantis vidaus auditą nustatančiais teisės aktais, krašto apsaugos ministro patvirtinta CVAD vidaus audito metodika, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir profesinės etikos principus.

119. Krašto apsaugos ministras gali pavesti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui atlikti LŠS vykdomo karinio rengimo ir pasirengimo bendriems su LK gynybos veiksmams patikrinimą.

120. Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – Generalinė inspekcija) inspektoriai, vykdydami krašto apsaugos ministro ar generalinio inspektoriaus pavedimą, pateikę tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu gali įeiti į LŠS objektus ir atlikti patikrinimą.

121. Generalinės inspekcijos inspektoriai, vykdydami savo funkcijas, turi teisę:

121.1. gauti duomenis, įskaitant asmens duomenis, ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), žodinius ir (ar) raštiškus paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus patikrinimui atlikti;

121.2. kviesti šaulius atvykti į Generalinę inspekciją teikti paaiškinimų, reikalingų Generalinės inspekcijos atliekamam patikrinimui;

121.3. duoti LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS centrinių institucijų (išskyrus LŠS suvažiavimą) pirmininkams privalomus nurodymus pašalinti atliekant patikrinimus rastus trūkumus ir pažeidimus.

122. Su Generalinės inspekcijos inspektoriaus atlikto patikrinimo aktu ir nurodymais, duodamais LŠS vadui, LŠS padalinių vadams ir LŠS centrinių institucijų (išskyrus LŠS suvažiavimą) pirmininkams, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atlikto patikrinimo akto ar nurodymų pateikimo dienos supažindinamas Ministras Pirmininkas ir krašto apsaugos ministras.

VIII SKYRIUS

ASMENŲ PRIĖMIMO Į LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGĄ, IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS, NARYSTĖS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOJE SUSTABDYMO IR ATNAUJINIMO TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

ASMENŲ PRIĖMIMO Į LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGĄ TVARKA

123. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis tapti šauliu, pateikia:

123.1. LŠS vado nustatytos formos prašymą, o jei prašymą teikia nepilnametis asmuo, būtinas rašytinis jo tėvų arba to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis asmuo gyvena, globėjų ar rūpintojų sutikimas;

123.2. Lietuvos Respublikos piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją, piliečiai iki 18 metų – gimimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją, o jei turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą – šio paso kopiją;

123.3. nuotraukas šaulio pažymėjimui gaminti pagal LŠS vado nustatytus reikalavimus;

123.4. kitus dokumentus, jeigu asmens, pretenduojančio tapti šauliu, tikrinimo metu nustatoma, kad tokie dokumentai reikalingi siekiant įsitikinti, ar asmuo atitinka Įstatyme keliamus reikalavimus ir gali tapti šauliu.

124. Asmuo Statuto 123 punkte išvardytus dokumentus turi pristatyti į šaulių rinktinės, kurioje nori atlikti šaulio tarnybą, štabą.

125. Asmens prašymas registruojamas, o Statuto 123.2 papunktyje nurodytų ir kitų dokumentų kopijos, kai dokumento originalą būtina grąžinti jį pateikusiam asmeniui, duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, elektroninis paštas, telefono numeris, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, faktinės gyvenamosios vietos adresas, duomenys apie išsilavinimą, specialybę, darbovietę ir pareigas, informacija apie karo tarnybą) yra įtraukiami į LŠS valdomą informacinę personalo valdymo sistemą. Asmens duomenys, nurodyti šiame punkte ir 123 punkte nurodytuose dokumentuose, tvarkomi asmenų priėmimo, išstojimo, pašalinimo, narystės LŠS sustabdymo, narystės LŠS atnaujinimo ir vidaus administravimo tikslais, taip pat siekiant nustatyti, ar asmenys, norintys tapti LŠS nariais arba kovinių būrių ar LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetų šauliais, turi jiems numatytų užduočių įvedus mobilizaciją ir (ar) karo padėtį.

126. Asmenys, priimti į LŠS arba kurių narystė LŠS yra atnaujinta, pateikę prašymą ir patvirtinę savo tapatybę, gali susipažinti su savo asmens byla, saugoma LŠS archyve.

127. Šaulių rinktinės vadas arba jo paskirtas šaulys patikrina pateiktus dokumentus. Siekiant įsitikinti, kad asmuo atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, gali būti teikiamos užklausos atitinkamoms valstybės institucijoms.

128. LŠS vado sprendimu asmuo dokumentus, nurodytus Statuto 123 punkte, gali pateikti LŠS štabo darbuotojui (šauliui), atsakingam už personalo administravimą, kuris atlieka Statuto 125 ir 130 punktuose nurodytas funkcijas.

129. Sprendimą dėl asmens priėmimo į LŠS arba atsisakymo priimti LŠS vadas ar jo įgaliotas šaulių rinktinės vadas turi priimti ir asmenį apie patikrinimo rezultatus bei sprendimą dėl jo priėmimo į LŠS arba atsisakymo priimti raštu informuoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo priimti į LŠS ir kitų Statuto 123 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Atskirais atvejais, kai būtina gauti papildomų duomenų apie asmenį, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

130. Šaulių rinktinės vadas arba jo paskirtas šaulys rengia LŠS vado arba jo įgalioto šaulių rinktinės vado įsakymo projektą dėl asmens priėmimo į LŠS. Įsakymas dėl asmens priėmimo į LŠS pasirašomas po šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonijos.

131. LŠS vado ar jo įgalioto šaulių rinktinės vado įsakyme nurodytas atsakingas asmuo įsakyme nurodytą dieną organizuoja iškilmingą šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremoniją.

132. Asmuo LŠS nariu tampa ir šaulio tarnybos stažas pradedamas skaičiuoti nuo priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo davimo dienos.

133. Į LŠS įstojęs asmuo LŠS vado nustatyta tvarka aprūpinamas šaulio uniforma ir priklausančiais skiriamaisiais ženklais.

134. Jaunasis šaulys, likus ne daugiau kaip 3 mėnesiams iki jo pilnametystės ir norintis likti LŠS nariu, jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui arba jo įgaliotam šaulių rinktinės vadui pateikia Statuto 123 punkte nurodytus dokumentus.

ANTRASIS SKIRSNIS

IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS TVARKA

135. Šaulių išstojimas ar pašalinimas iš LŠS įforminamas į LŠS priėmusio LŠS vado arba jo įgalioto šaulių rinktinės vado įsakymu.

136. Šaulys, pageidaujantis išstoti iš LŠS, pateikia jį į LŠS priėmusiam LŠS vadui arba jo įgaliotam šaulių rinktinės vadui prašymą dėl išstojimo iš LŠS, kuriame nurodo vardą, pavardę, gimimo datą. Taip pat grąžina šaulio pažymėjimą, jam išduotą uniformą ir kitas LŠS priklausančias materialines vertybes.

137. Šauliai iš LŠS šalinami Įstatyme nustatytais pagrindais. Jaunasis šaulys, kuris sulaukė pilnametystės, tačiau nepateikė Statuto 123 punkte nurodytų dokumentų, netenka LŠS nario statuso. Iš LŠS šalinamas šaulys turi grąžinti šaulio pažymėjimą, jam išduotą uniformą ir kitas LŠS priklausančias materialines vertybes.

138. Gavus šaulio prašymą išstoti iš LŠS arba atsiradus bent vienam Įstatyme nustatytam pagrindui, dėl kurio šaulys šalinamas iš LŠS, LŠS štabas (jei asmenį priėmė LŠS vadas) arba šaulių rinktinės štabas (jei asmenį į LŠS priėmė LŠS vado įgaliotas šaulių rinktinės vadas) rengia atitinkamai LŠS vado arba šaulių rinktinės vado įsakymo projektą, kuriame nurodoma, kad asmuo išstoja arba asmuo šalinamas iš LŠS.

139. LŠS vado arba šaulių rinktinės vado įsakyme dėl asmens pašalinimo iš LŠS, taip pat LŠS vado arba šaulių rinktinės vado įsakyme dėl asmens išstojimo iš LŠS nurodoma šaulio prievolė grąžinti LŠS priklausančias materialines vertybes arba atlyginti jų vertę, jei LŠS priklausančios materialines vertybės negrąžinamos. LŠS vado arba šaulių rinktinės vado įsakyme taip pat nurodoma atlygintina LŠS priklausančių materialinių vertybių vertė ir nurodytos pinigų sumos grąžinimo sąlygos.

140. Jei asmuo negrąžina jam išduotų LŠS priklausančių materialinių vertybių arba neatlygina jų vertės, ši suma iš jo išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

141. Apie asmens išstojimą, pašalinimą iš LŠS arba asmens narystės LŠS nutraukimą Įstatyme nustatytu pagrindu pažymima Šaulių registre, kuris steigiamas, kuriamas, reorganizuojamas ir likviduojamas LŠS vado sprendimu. Šaulių registre taip pat žymima asmens narystės LŠS pabaiga dėl kitų Įstatyme nustatytų pagrindų.

142. Iš LŠS išstojusių ar pašalintų asmenų arba kurių narystė LŠS sustabdyta, taip pat asmenų, kurių narystė LŠS nutrūko Įstatyme numatytais pagrindais, asmens bylos saugomos LŠS archyve, atsižvelgiant į Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, patvirtintoje Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, nustatytą laiką. Asmenys, išstoję, pašalinti iš LŠS arba kurių narystė LŠS sustabdyta, pateikę prašymą gali susipažinti su asmens byla, saugoma LŠS archyve.

TREČIASIS SKIRSNIS

NARYSTĖS LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOJE SUSTABDYMO IR ATNAUJINIMO TVARKA

143. Sprendimą dėl narystės LŠS sustabdymo LŠS vadas arba jo įgaliotas šaulių rinktinės vadas privalo priimti ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šaulio raštiško prašymo sustabdyti narystę LŠS gavimo dienos. Jei šaulys, prašantis sustabdyti narystę LŠS, eina vado pareigas, sprendimas dėl narystės LŠS sustabdymo gali būti nepriimamas tol, kol vado pareigas einantis šaulys perduos savo vadovaujamo padalinio reikalus ir už juos atsiskaitys savo tiesioginiam vadui.

144. LŠS vadas ar jo įgaliotas šaulių rinktinės vadas, gavęs asmens, kurio narystė LŠS sustabdyta, raštišką prašymą, įsakymu gali pratęsti narystės LŠS sustabdymo terminą, neviršijant Įstatymo nustatytų terminų.

145. Išnykus narystės sustabdymą LŠS lėmusioms priežastims, asmuo jo narystę LŠS sustabdžiusiam LŠS vadui arba jo įgaliotam šaulių rinktinės vadui pateikia raštišką prašymą atnaujinti jo narystę LŠS.

146. Narystės LŠS atnaujinimas įforminamas LŠS vado ar jo įgalioto šaulių rinktinės vado įsakymu.

147. Asmuo su įsakymu dėl narystės LŠS sustabdymo ar atnaujinimo supažindinamas jo nurodytu elektroninio pašto adresu nusiunčiant įsakymo dėl narystės LŠS sustabdymo ar atnaujinimo kopiją.

148. Šaulys, atsakingas už personalo administravimą, Šaulių registre įrašo apie asmens narystės LŠS sustabdymą ir atnaujinimą.

IX SKYRIUS

ŠAULIO PRIESAIKA IR JAUNOJO ŠAULIO IŠKILMINGAS PASIŽADĖJIMAS

149. Šaulio priesaikos tekstai jo pasirinkimu yra šie:

149.1. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas (-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas ir vadų įsakymus.

Prisiekiu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.

Tepadeda man Dievas.“

149.2. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, negailėdamas (-a) jėgų ir gyvybės ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas ir vadų įsakymus.

Prisiekiu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.“

150. Jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstai jo pasirinkimu yra šie:

150.1. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas jaunuoju šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei ginti ir saugoti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti jaunojo šaulio pareigas ir vadų įsakymus.

Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam jaunajam šauliui.

Tepadeda man Dievas.“

150.2. „Aš, (vardas, pavardė), tapdamas jaunuoju šauliu, Jūsų akivaizdoje prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos statuto ir Šaulių etikos kodekso, kitų įstatymų, sąžiningai vykdyti jaunojo šaulio pareigas ir vadų įsakymus.

Pasižadu gerbti žmogaus teises, saugoti man patikėtas paslaptis ir turtą, rūpintis Lietuvos Respublikos ir jos Tautos gerove, visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam jaunajam šauliui.“

151. Jei šaulio priesaiką ar jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą perskaitęs asmuo atsisako pasirašyti atitinkamai šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo lapą arba šį lapą pasirašo su išlyga, laikoma, kad asmuo nedavė šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ir netapo LŠS nariu.

152. Šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonija vyksta LŠS vado nustatyta tvarka.

X SKYRIUS

ŠAULIO TEISĖS IR PAREIGOS

153. Šaulys turi šias teises:

153.1. atstovauti savo padaliniui LŠS ir jos padalinių valdymo institucijose;

153.2. būti išrinktas į LŠS centrines institucijas (Valdybą, Komisiją ir Teismą), šaulių rinktinės visuotinį susirinkimą, šaulių rinktinės kolegialias institucijas, šaulių rinktinės padalinių visuotinį susirinkimą, taip pat gali būti skiriamas į kitas pareigas;

153.3. teikti vadams pasiūlymus dėl LŠS ir jos padalinių veiklos, valdymo, struktūros;

153.4. dėvėti šaulio uniformą, Statute numatytus šaulio uniformos skiriamuosius ženklus, taip pat kitus LŠS vado nustatyta tvarka patvirtintus ženklus;

153.5. Statuto nustatyta tvarka teikti skundus vadams ir garbės teismams.

154. Šaulio pareigos yra šios:

154.1. dalyvauti LŠS organizuojamuose mokymuose, pratybose ir kituose LŠS veiklos renginiuose, rengtis ginkluotai krašto gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui;

154.2. būti susipažinusiam su Įstatymu, Statutu, Šaulių etikos kodeksu ir kitais LŠS vidaus tvarką, drausmę ir veiklą nustatančiais teisės aktais;

154.3. elgtis taip, kad savo veika nežemintų šaulio vardo ir nediskredituotų LŠS;

154.4. dėvėti tvarkingą LŠS nario uniformą, kaip reikalauja LŠS vado patvirtintos uniformos dėvėjimo taisyklės;

154.5. tinkamai naudoti ir saugoti jam patikėtą turtą ir paslaptis;

154.6. vykdyti vadų įsakymus, gerbti vyresnius šaulius ir paisyti jų nuomonės;

154.7. mokėti nario mokestį.

XI SKYRIUS

ŠAULIO TARNYBOS TVARKA IR DRAUSMĖ

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠAULIO TARNYBA

155. Šaulio tarnyba pagal jos pobūdį skirstoma į:

155.1. šaulio tarnybą;

155.2. šaulio specialiąją tarnybą;

155.3. jaunojo šaulio tarnybą;

155.4. nuolatinę šaulio tarnybą;

155.5. šaulio tarnybą LŠS koviniuose būriuose;

155.6. šaulio tarnybą komendantiniuose LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetuose;

155.7. šaulio tarnybą neginkluoto pasipriešinimo šaulių padaliniuose.

156. Šaulio tarnyba vykdoma pagal šaulių rengimo programas ir metinius šaulių rinktinės šaulių rengimo planus.

157. Metinius šaulių rinktinės šaulių rengimo planus LŠS vadui tvirtinti teikia šaulių rinktinių vadai. Šiuose planuose numatomi šaulių mokymai ir pratybos (tema ar pobūdis, laikas ir trukmė, siekiamas tikslas).

158. Į šaulių rengimo užsiėmimus (mokymus, kursus, pratybas, stovyklas ar kitus renginius) šauliai šaukiami šaulių rinktinės, kurioje rengiami užsiėmimai, vado arba LŠS vado ar jo įgalioto šaulio įsakymu.

159. Šaulio specialioji tarnyba atliekama teikiant pagalbą valstybės institucijoms arba saugant LŠS priklausančius ar jos naudojamus objektus ir teritorijas, taip pat saugant Vyriausybės nutarimų ar sutarčių pagrindu LŠS priskirtus saugoti objektus ir teritorijas LŠS vado nustatyta tvarka.

160. Jaunųjų šaulių tarnyba organizuojama pagal LŠS vado patvirtintas jaunųjų šaulių ugdymo programas. Jaunųjų šaulių tarnybai taikomi Įstatymo nustatyti apribojimai.

161. LŠS vidaus teisės aktai gali numatyti nuolatinės šaulio tarnybos darbo laiko struktūros, trukmės ir režimo ypatumus.

162. Nuolatinės šaulio tarnybos pareigas vykdančių šaulių darbo grafiką (kasdienio darbo pradžią ir pabaigą, taip pat tarnybos ir poilsio laiko paskirstymą per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį) nustato LŠS vadas. Nuolatinės šaulio tarnybos šauliams, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, tarnybos grafikas nustatomas pagal Karo tarnybos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163. Jeigu LŠS vadas dirba pagal darbo sutartį, jo darbo grafikas nustatomas vadovaujantis Darbo kodeksu.

163. LŠS vado, jo pavaduotojų ir šaulių rinktinių vadų darbo grafikas nustatomas taip, kad sudarytų sąlygas bent kartą per savaitę priimti šaulius ir kitus interesantus darbo dieną po įprastinių darbo valandų.

164. Pagal darbo sutartis dirbančių šaulių darbo laiko trukmė nustatoma vadovaujantis Darbo kodeksu.

165. Nuolatinę šaulio tarnybą atliekantiems šauliams, išskyrus šaulius, kurie yra profesinės karo tarnybos kariai, už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensuojama Darbo kodekse nustatyta tvarka.

166. Šaulio tarnybos LŠS koviniuose būriuose, komendantiniuose LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetuose tvarka nustatyta Įstatyme.

167. Šauliai neginkluoto pasipriešinimo šaulių padaliniuose rengiami vykdyti Įstatymo nustatytas funkcijas.

168. Šauliai į Statuto 155.1 ir 155.3 papunkčiuose nurodytas tarnybas šaukiami tokiu laiku, kad nebūtų trukdoma atlikti jų darbo ar mokymosi (studijų) veiklos, t. y. poilsio dienomis, vakarais, mokinių (studentų) atostogų metu. Prireikus (vado, kuris šaukia šaulius į tarnybą, įsakyme nurodomos priežastys) šauliai į nurodytą tarnybą gali būti šaukiami ir darbo dienos metu.

169. LŠS vadas ir šaulių rinktinių vadai šaulį, kuris susižalojo ar kitaip buvo sutrikdyta jo sveikata atliekant šaulio tarnybą, siunčia Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠAULIŲ PAVALDUMAS

170. Atliekant šaulio tarnybą, šauliai vienas kitam gali būti vadas arba pavaldinys. Šaulys, kuriam Įstatymo nustatyta tvarka pavesta nuolat ar laikinai vadovauti kitiems šauliams, yra tų šaulių vadas, o šauliai, kuriems jis vadovauja, yra jo pavaldiniai.

171. Jei šauliai, einantys tolygias pareigas, vykdo bendras užduotis, vienas iš jų aukštesniojo vado įsakymu skiriamas vadu.

172. Jaunųjų šaulių vado funkcijos LŠS vado įsakymu pavedamos vykdyti vienam iš LŠS vado pavaduotojų.

173. Šaulių tarpusavio santykiams reguliuoti nustatomos šios pareigybės (nuo žemiausios iki aukščiausios):

173.1. jaunųjų šaulių:

173.1.1. jaunasis šaulys;

173.1.2. skyriaus jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

173.1.3. skyriaus jaunųjų šaulių vadas;

173.1.4. būrio jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

173.1.5. būrio jaunųjų šaulių vadas;

173.1.6. kuopos jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

173.1.7. kuopos jaunųjų šaulių vadas;

173.1.8. šaulių rinktinės jaunųjų šaulių vado pavaduotojas;

173.2. šaulio priesaiką davusių šaulių:

173.2.1. eilinis šaulys;

173.2.2. vyriausiasis šaulys (skyriaus vado pavaduotojas);

173.2.3. skyriaus vadas (skyrininkas);

173.2.4. būrio vado pavaduotojas (būrininkas, būrio specialistas, Mokymų centro specialistas, štabo specialistas);

173.2.5. kuopos specialistas, Mokymų centro vyresnysis specialistas, štabo vyresnysis specialistas, šaulių rinktinės jaunųjų šaulių vadas;

173.2.6. būrio vadas;

173.2.7. kuopos vado pavaduotojas, Mokymų centro vyriausiasis specialistas, štabo vyriausiasis specialistas;

173.2.8. kuopos vadas, štabo skyriaus viršininkas;

173.2.9. šaulių rinktinės vado pavaduotojas, Mokymų centro viršininko pavaduotojas, LŠS vado patarėjas;

173.2.10. šaulių rinktinės vadas, Mokymų centro viršininkas;

173.2.11. jaunųjų šaulių vadas;

173.2.12. LŠS vado pavaduotojas;

173.2.13. LŠS vadas.

174. Vadas atsako už vadovaujamo padalinio vidaus tvarką, šaulių rengimą, drausmę, padaliniui priskirtą turtą ir lėšas.

175. Vadas turi teisę pavaldiniams skirti užduotis, duoti įsakymus ir reikalauti, kad šie juos vykdytų, gali pagal kompetenciją skirti jiems drausmines nuobaudas ir skatinti Statuto nustatyta tvarka.

176. Aukštesnis vadas, nustatęs, kad žemesniojo vado įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Statutui ir kitiems LŠS veiklą nustatantiems teisės aktams ar LŠS interesams, tokį įsakymą atšaukia.

177. Detalios nuolatinės tarnybos šaulių pareigos ir teisės nustatomos šaulių pareiginiuose nuostatuose.

178. Šaulio tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nenustatytos Statute, nustato LŠS vado patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės ir Šaulių rikiuotės statutas.

XII SKYRIUS

JAUNŲJŲ ŠAULIŲ TARNYBOS YPATYBĖS

179. Jaunųjų šaulių atliekamos jaunojo šaulio tarnybos ypatybės:

179.1. jauniesiems šauliams karinis rengimas kovos veiksmais pakeičiamas jaunųjų šaulių rengimu karo tarnybai;

179.2. jaunasis šaulys negali būti skiriamas už jaunųjų šaulių saugumą atsakingu asmeniu mokymų, pratybų, kursų, stovyklų ar kitų renginių metu, taip pat kitos jaunojo šaulio tarnybos metu.

180. LŠS vado pavaduotojas, kuriam LŠS vado įsakymu pavestos vykdyti jaunųjų šaulių vado funkcijos:

180.1. ne rečiau kaip tris kartus per metus šaukia jaunųjų šaulių tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

180.2. rengia metinę LŠS jaunųjų šaulių veiklos ataskaitą ir teikia ją svarstyti jaunųjų šaulių tarybai, o kai šiai ataskaitai pritaria jaunųjų šaulių taryba – teikia ją LŠS vadui;

180.3. dalyvauja rengiant jaunųjų šaulių rengimo programas ir metinius šaulių rinktinių jaunųjų šaulių ugdymo planus;

180.4. atstovauja LŠS jauniesiems šauliams valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, visuomeniniuose renginiuose, taip pat tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose;

180.5. dalyvauja Valdybos posėdžiuose svarstant jaunųjų šaulių veiklos ir darbo su jaunimu klausimus;

180.6. rengia jaunųjų šaulių veiklą nustatančių LŠS vidaus teisės aktų projektus, teikia juos svarstyti LŠS jaunųjų šaulių tarybai ir Valdybai;

180.7. vykdo kitas jo pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas.

181. LŠS vado įsakymu gali būti sudaromos patariamosios institucijos, padedančios LŠS vado pavaduotojui, kuriam LŠS vado įsakymu yra pavestos vykdyti jaunųjų šaulių vado funkcijos, organizuoti jaunųjų šaulių veiklą.

XIII SKYRIUS

STOJAMOJO IR LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS NARIO MOKESČIO BEI TIKSLINIŲ ĮMOKŲ MOKĖJIMO TVARKA

182. Stojamasis mokestis mokamas pateikiant prašymą priimti į LŠS ir kitus Statuto 64 punkte nurodytus dokumentus. Jei nustačius, kad asmuo neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, jis nepriimamas į LŠS, stojamasis mokestis negrąžinamas.

183. LŠS nario mokestis mokamas kasmet Valdybos nustatyta tvarka. Šaulių rinktinės valdybos sprendimu šaulių rinktinėje gali būti nustatytas LŠS metinio nario mokesčio mokėjimas dalimis, bet metinio nario mokesčio mokėjimas negali būti išskaidytas į daugiau kaip keturis mokėjimus per metus.

184. Šaulio prašymu metinio nario mokesčio ar jo dalies mokėjimą šaulių rinktinės vadas gali atidėti, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

185. Šauliai gali mokėti tikslines įmokas:

185.1. šaulių žurnalui „Trimitas“ išlaikyti;

185.2. šaulių infrastruktūrai išlaikyti ir gerinti;

185.3. kitiems LŠS veiklos tikslams įgyvendinti.

186. Valdyba nustato stojamojo ir nario mokesčių dydžius.

187. Stojamasis mokestis, nario mokestis ir tikslinės įmokos mokėjimo pavedimu mokamos į LŠS sąskaitą banke, kurios numeris ir kiti mokėjimo pavedimui atlikti reikalingi rekvizitai viešai skelbiami LŠS interneto svetainėje www.sauliusajunga.lt.

XIV SKYRIUS

ŠAULIŲ UNIFORMOS IR SKIRIAMIEJI ŽENKLAI, JŲ DĖVĖJIMO IR NEŠIOJIMO TVARKA

188. Nustatomi šie šaulių uniformų tipai (Statuto 2 priedas):

188.1. lauko uniforma;

188.2. išeiginė šaulio uniforma;

188.3. garbės sargybos šaulio uniforma.

189. Šaulio uniformą gali dėvėti tik LŠS nariai ir tik dalyvaudami LŠS veikloje arba vykdami į LŠS veiklos renginius ar grįždami iš jų, taip pat dalyvaudami valstybinėse ir LK šventėse.

190. Šaulys, paskirtas atlikti specialiąją tarnybą, dėvi LŠS vado ar šaulių rinktinės vado įsakyme, kuriuo jis paskirtas atlikti specialiąją tarnybą, nurodyto tipo uniformą. Jei įsakyme nenurodoma, kurio tipo uniformą šauliai turi dėvėti, dėvima lauko uniforma.

191. Draudžiama dėvėti:

191.1. šaulio uniformą su Statute nenustatytais skiriamaisiais ženklais ar kitais ženklais, jei jie nėra patvirtinti LŠS vado nustatyta tvarka;

191.2. netvarkingą šaulio uniformą;

191.3. atskiras šaulio uniformos dalis su kitais drabužiais.

192. Garbės šauliams, kurie yra buvę LŠS nariai, LŠS vadas įsakymu gali suteikti teisę nešioti šaulio uniformą iškilmingų susirinkimų bei renginių metu, švenčių ir atmintinomis dienomis.

193. Miręs šaulys LŠS vado sutikimu gali būti laidojamas su šaulio uniforma. Šaulio laidojimo su šaulio uniforma tvarką nustato LŠS vadas.

194. Šaulių uniformos dėvimos su skiriamaisiais ženklais. Šaulių uniformų skiriamieji ženklai (Statuto 3 priedas) yra šie:

194.1. šaulio ženklas;

194.2. šaulio ženklo antsiuvas;

194.3. LŠS garbės šaulio ženklas;

194.4. Gediminaičių stulpai;

194.5. antsiuvas „Lietuvos valstybės vėliava“;

194.6. LŠS štabo ir šaulių rinktinių antsiuvai;

194.7. išeiginės kepurės ir beretės ženklas;

194.8. lauko uniformos kepurės, panamos ženklas;

194.9. išeiginės šaulio ir garbės sargybos šaulio uniformos sagos;

194.10. LŠS vardinis ženklas;

194.11. kaklaraiščio segtukas;

194.12. pareigų ženklai.

195. Draudžiama Statuto 194.2, 194.6, 194.12 papunkčiuose nurodytus skiriamuosius ženklus segti ir nešioti prie kitų drabužių nei Statuto 2 priede numatytus reikalavimus atitinkančios uniformos, išskyrus atvejus, kai LŠS vado nustatyta tvarka skiriamieji ženklai naudojami LŠS, taip pat LŠS ir šaulių rinktinių klubams, draugijoms, kolektyvams reprezentuoti.

196. Šaulio uniformos nešiojimo ir jų skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisykles tvirtina LŠS vadas Valdybos pritarimu.

XV SKYRIUS

ŠAULIŲ SKATINIMAS IR APDOVANOJIMAS UŽ NEPRIEKAIŠTINGĄ IR PAVYZDINGĄ ŠAULIO PAREIGŲ VYKDYMĄ, KITŲ ASMENŲ, NUSIPELNIUSIŲ LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGAI, APDOVANOJIMAS

197. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą šaulio pareigų vykdymą, nuopelnus LŠS šauliai ir kiti LŠS nusipelnę asmenys gali būti skatinami ir apdovanojami šiais būdais:

197.1. kuopos vado padėkos raštu;

197.2. šaulių rinktinės vado padėkos raštu;

197.3. šaulių rinktinės vado vardine dovana;

197.4. LŠS vado padėkos raštu;

197.5. LŠS vado vardine dovana;

197.6. LŠS jubiliejiniu medaliu „Už tarnystę Tėvynei“;

197.7. LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“.

198. Būrio vadas turi teisę teikti siūlymus kuopos vadui dėl jo būrio šaulių skatinimo ir apdovanojimo.

199. Kuopos vadas turi teisę padėkos raštu skatinti kuopos šaulius, kitus kuopai nusipelniusius asmenis, taip pat teikti siūlymus šaulių rinktinės vadui dėl aukštesnių apdovanojimų kuopos šauliams.

200. Šaulių rinktinės vadas turi teisę padėkos raštu ir šaulių rinktinės vado daiktine dovana skatinti šaulių rinktinės šaulius, kitus šaulių rinktinei nusipelniusius asmenis, taip pat teikti siūlymus LŠS vadui dėl aukštesnių apdovanojimų šaulių rinktinės šauliams.

201. LŠS vadas turi teisę padėkos raštu, vardine dovana, LŠS jubiliejiniu medaliu „Už tarnystę Tėvynei“ ir LŠS pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ skatinti LŠS šaulius, kitus LŠS nusipelniusius asmenis.

202. LŠS vadas teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui dėl valstybinių ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimų šauliams įteikimo. LŠS vadas LŠS vardu turi teisę teikti siūlymus dėl šaulių apdovanojimo kitais visuomeninių organizacijų, valstybės ar savivaldybės institucijų, valstybiniais apdovanojimais.

203. LŠS apdovanojimų komisiją – patariamąją LŠS vado instituciją – sudaro 5 nariai. Jos sudėtį tvirtina LŠS vadas. LŠS apdovanojimų komisijos darbo tvarką, kandidatų teikimo apdovanoti tvarką, taip pat teikiamų kandidatų vertinimo kriterijus ir sprendimų priėmimo principus nustato LŠS vado patvirtintos LŠS apdovanojimų taisyklės.

204. LŠS jubiliejinio medalio „Už tarnystę Tėvynei“ ir LŠS pasižymėjimo ženklo „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ nuostatus tvirtina LŠS vadas.

XVI SKYRIUS

ŠAULIŲ DRAUSMINIŲ NUSIŽENGIMŲ TYRIMO TVARKA

205. Drausminius nusižengimus tiria Vyriausybės, krašto apsaugos ministro, LŠS vado ar šaulių rinktinės vado paskirti jiems pavaldūs asmenys. Drausminius nusižengimus, susijusius su Šaulių etikos kodekso pažeidimais, šaulio priesaikos sulaužymu, nagrinėja garbės teismai šių teismų reglamentuose nustatyta tvarka

206. Asmens, atliekančio drausminio nusižengimo tyrimą, teisės ir pareigos:

206.1. asmuo, atliekantis drausminio nusižengimo tyrimą, turi teisę:

206.1.1. nuvykti į tiriamo įvykio vietą ir ją apžiūrėti, sudaryti schemas, fotografuoti, filmuoti;

206.1.2. apklausti tiriamo įvykio dalyvius ir liudytojus;

206.1.3. gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), įskaitant asmens duomenis, rašytinius paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus drausminio nusižengimo tyrimui atlikti;

206.1.4. apklausti šaulius dėl atskirų tiriamo įvykio aplinkybių;

206.2. asmuo, atliekantis drausminio nusižengimo tyrimą, privalo:

206.2.1. visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti įvykio aplinkybes;

206.2.2. tiriamo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas;

206.2.3. tiriamo įvykio dalyviui atsisakius pateikti paaiškinimus, surašyti šį faktą patvirtinančią pažymą ir ją pasirašytinai patvirtinti. Pažymą pasirašytinai patvirtinti turi ne mažiau kaip dar du asmenys;

206.2.4. nedelsdamas informuoti drausminio nusižengimo tyrimą paskyrusį asmenį apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių;

206.2.5. saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, taip pat informaciją ir asmens duomenis, kuriuos sužinojo drausminio nusižengimo tyrimo metu.

207. Drausminio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo surašo drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje nurodoma:

207.1. drausminio nusižengimo esmė, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės;

207.2. įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys drausminio nusižengimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą;

207.3. asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, paaiškinimai, jo nurodomi gynybos argumentai ir jų patikrinimo rezultatai;

207.4. drausmės pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

207.5. duomenys, apibūdinantys asmenį, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas (vardas, pavardė, tarnybos vieta ir pareigos, turimos nuobaudos ir paskatinimai);

207.6. Įstatymo straipsnis, numatantis padarytą drausminį nusižengimą;

207.7. siūloma skirti drausminė nuobauda;

207.8. siūlymas drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui, jei tiriant drausminį nusižengimą nustatoma nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių;

207.9. siūlymas drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą perduoti atitinkamam garbės teismui, jei tiriant drausminį nusižengimą nustatoma šaulio priesaikos sulaužymo arba Šaulių etikos kodekso pažeidimo požymių;

207.10. nesant galimybių nustatyti ar nenustačius drausminio nusižengimo fakto arba drausmės pažeidėjo, siūlymas nutraukti drausminio nusižengimo tyrimą.

208. Drausminio nusižengimo tyrimą atlikęs asmuo pasirašo drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir kartu su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga perduoda drausminio nusižengimo tyrimą skyrusiam asmeniui.

209. Drausminio nusižengimo tyrimo eigą kontroliuoja, drausminio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens nušalinimo klausimą sprendžia ir drausminio nusižengimo tyrimo išvadą įvertina asmuo, paskyręs drausminio nusižengimo tyrimą.

210. Įvertinęs drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, drausminio nusižengimo tyrimą skyręs asmuo:

210.1. patvirtina drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir skiria drausminę nuobaudą;

210.2. grąžina drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti;

210.3. patvirtina drausminio nusižengimo tyrimo išvadą ir nutraukia drausminio nusižengimo tyrimą;

210.4. perduoda drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą atitinkamam garbės teismui, jei ištirtas drausminis nusižengimas turi šaulio priesaikos sulaužymo arba Šaulių etikos kodekso pažeidimo požymių;

210.5. perduoda drausminio tyrimo medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui, jei ištirtas drausminis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių.

211. Jeigu vadas, įvertinęs drausminio nusižengimo tyrimo išvadą, nustatė, kad jam pavaldus šaulys padarė drausminį nusižengimą, už kurį turi būti skiriama griežtesnė drausminė nuobauda, negu jam suteikta teisė skirti, jis drausminio nusižengimo tyrimo medžiagą ir išvadą perduoda aukštesniam vadui, o LŠS vadas – pagal kompetenciją krašto apsaugos ministrui ar Vyriausybei, kad būtų skirta drausminė nuobauda.

XVII SKYRIUS

ŠAULIŲ SKUNDŲ PADAVIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA

212. Šaulys turi teisę skųstis, kai yra pažeistos įstatymų ir kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas neteisėtas įsakymas.

213. Skundai paduodami skundžiamo šaulio tiesioginiam vadui, o jei skundžiamas tiesioginis vadas – aukštesniajam vadui arba atitinkamam garbės teismui.

214. Šaulių rinktinės garbės teismui paduodami ir šaulių rinktinės garbės teismas nagrinėja skundus dėl šaulių rinktinės šaulių priesaikos sulaužymo bei šaulių rinktinės šaulių galimų Šaulių etikos kodekso pažeidimų, išskyrus Įstatyme numatytus atvejus.

215. Skundai dėl drausminių nuobaudų, paskirtų rinkinės vado įsakymu, pateikiami LŠS vadui.

216. Skundai paduodami raštu (paštu, įteikiant adresatui arba elektroniniu paštu, jį pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu) ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo tos dienos, kai šaulys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises. Šis terminas skundą paduodančio šaulio prašymu gali būti pratęsiamas dėl jo ligos ar kitų skundą nagrinėjančio asmens svarbiomis pripažintų aplinkybių, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo aplinkybių pripažinimo svarbiomis dienos. Praleistas terminas skundą paduodančiojo prašymu gali būti atnaujintas, jei skundą nagrinėjantis asmuo nustato, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Skundą nagrinėjantis asmuo sprendimą dėl termino pratęsimo ar atnaujinimo turi priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pratęsti terminą ar prašymo atnaujinti praleistą terminą gavimo dienos. Skundą nagrinėjančio asmens atsisakymas pratęsti terminą ar atnaujinti praleistą terminą gali būti skundžiamas LŠS vadui ar jo įgaliotam asmeniui ir jo sprendimu skundo nagrinėjimas pavedamas kitam, pirminiame skundo nagrinėjime nedalyvavusiam, asmeniui.

217. Skundą gavęs vadas, nusprendęs, kad skundžiama veika galimai susijusi su šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo sulaužymu ar Šaulių etikos kodekso pažeidimu, skundą turi perduoti atitinkamam garbės teismui.

218. Jei atitinkamas garbės teismas, gavęs ir išnagrinėjęs skundą dėl galimo šaulio priesaikos ar Šaulių etikos kodekso pažeidimo, nusprendžia, kad skundžiamo šaulio veikoje yra kito drausminio nusižengimo, kurio tyrimas ir nagrinėjimas nėra priskirtas atitinkamo garbės teismo kompetencijai, arba nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, skundo nagrinėjimo medžiagą perduoda atitinkamai skundžiamo šaulio vadui, turinčiam teisę skirti drausmines nuobaudas, arba ikiteisminio tyrimo įstaigai ar administracinį nusižengimą tiriančiam subjektui.

219. Teismas, gavęs skundą dėl galimo LŠS vado drausminio nusižengimo ar galimo šaulio priesaikos sulaužymo, apie tai nedelsdamas informuoja Vyriausybę, krašto apsaugos ministrą ir pradeda nagrinėti skundą. Jei krašto apsaugos ministras paveda skundą dėl galimo LŠS vado, kuris yra profesinės karo tarnybos karys, drausminio nusižengimo tirti krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, apie tai informuotas Teismas skundo nagrinėjimą nutraukia ir medžiagą perduoda generaliniam inspektoriui.

220. Skundą pagal kompetenciją nagrinėjantys asmenys per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos įsakymu paveda pavaldžiam asmeniui ištirti skunde išdėstytas aplinkybes. Skunde nurodytos aplinkybės turi būti ištirtos ir Statuto XVI skyriuje nustatyta tvarka surašyta tyrimo išvada per 30 darbo dienų nuo pavedimo gavimo dienos.

221. Jei skundą nagrinėja Teismas ar šaulių rinktinės garbės teismas, skundas nagrinėjamas atitinkamo teismo reglamente nustatyta tvarka.

222. Apie skundo nagrinėjimo rezultatus raštu pranešama šauliui, padavusiam skundą. Jei per mėnesį nuo skundo padavimo dienos šaulys negauna jokio atsakymo dėl savo skundo ar prašymo pratęsti terminą arba atnaujinti praleistą terminą, jis įgyja teisę pateikti skundą vado, kuriam skundas buvo pateiktas, tiesioginiam vadui arba Teismui, jei skundas buvo pateiktas šaulių rinktinės garbės teismui.

223. Šaulys, nesutinkantis su sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę per mėnesį apskųsti šį sprendimą vadui, kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas, o šaulių rinktinės garbės teismo sprendimą – Teismui.

224. Vadams draudžiama persiųsti nagrinėti skundą vadui, kurio veiksmai yra skundžiami.

XVIII SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VĖLIAVA IR ŽENKLAS, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VĖLIAVOS IR ŽENKLO NAUDOJIMO TVARKA

PIRMASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VĖLIAVA IR JOS NAUDOJIMO TVARKA

225. LŠS vėliava yra pagrindinis LŠS simbolis.

226. LŠS vėliavos etalonas (piešinys ir aprašymas), suderintas su Lietuvos heraldikos komisija, pateiktas Statuto 4 priede. LŠS žygio vėliava tvirtinama ir LŠS renginių metu naudojama LŠS vado nustatyta tvarka.

227. Šauliai privalo gerbti LŠS vėliavą, o LŠS vadas privalo užtikrinti, kad LŠS vėliava būtų kabinama garbingiausioje vietoje.

228. LŠS vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi.

229. LŠS vėliava naudojama:

229.1. iškilmingų LŠS renginių ir eisenų metu;

229.2. šaulio priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo ceremonijos metu;

229.3. LŠS suvažiavimo metu;

229.4. LŠS būstinėje sutinkant aukšto rango svečius: Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, krašto apsaugos ministrą, LK vadą ir kt.;

229.5. kitais ypatingais atvejais LŠS vado sprendimu.

230. LŠS vėliavos etalono piešinys gali būti naudojamas LŠS leidiniuose ir atributikoje.

231. LŠS vėliavai įnešti ir išnešti LŠS vado įsakymu skiriamas vėliavininkas ir du jo asistentai. Vėliavininkais ir asistentais skiriami pasižymėję tarnyboje šauliai.

232. LŠS vėliava rikiuotėje laikoma, įnešama ir išnešama bei pagerbiama Šaulių rikiuotės statute nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS ŽENKLAS IR JO NAUDOJIMO TVARKA

233. LŠS ženklas yra pagrindinis LŠS skiriamasis simbolis.

234. LŠS ženklo etalonas (piešinys ir aprašymas), suderintas su Lietuvos heraldikos, pateiktas Statuto 5 priede.

235. Šauliai privalo gerbti LŠS ženklą. LŠS ženklas turi būti tvarkingas, nesusidėvėjęs ir nesugadintas.

236. LŠS ženklo etalono piešinys gali būti naudojamas:

236.1. šaulio uniformos skiriamuosiuose ženkluose;

236.2. ant LŠS dokumentų blankų;

236.3. šaulio pažymėjime.

237. LŠS ženklo etalono piešinys taip pat gali būti naudojamas LŠS leidiniuose, iškabose, LŠS apdovanojimuose, ant antkapinio paminklo žuvusiam šauliui, kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

238. LŠS ženklas iškabinamas LŠS vado ir šaulių rinktinių vadų kabinetuose.

XIX SKYRIUS

ŠAULIŲ RINKTINIŲ VĖLIAVŲ ETALONŲ TVIRTINIMO IR VĖLIAVŲ NAUDOJIMO TVARKA

239. Šaulių rinktinių vėliavų etalonus, suderintus su Lietuvos heraldikos komisija, tvirtina LŠS vadas.

240. Šaulių rinktinės vėliava yra pagrindinis rinktinės simbolis.

241. Šaulių rinktinės vėliava naudojama:

241.1. šaulių rinktinės organizuojamuose kultūros ir sporto renginiuose, valstybės ir LK švenčių metu;

241.2. šaulių rinktinės visuotinio susirinkimo metu;

241.3. šaulių rinktinės vado sprendimu kitais ypatingais atvejais.

242. Šaulių rinktinės vėliava rikiuotėje laikoma, įnešama ir išnešama LŠS vado nustatyta tvarka.

243. Šaulių rinktinių kuopos gali turėti kuopos atpažinimo ženklus – vėlūkus, kurių nuostatus tvirtina ir jų naudojimo tvarką nustato LŠS vadas.

XX SKYRIUS

GARBĖS ŠAULIO VARDO SUTEIKIMO IR ATĖMIMO TVARKA, GARBĖS ŠAULIŲ TEISĖS DALYVAUTI LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VEIKLOJE

244. Garbės šaulio vardas ir jį žymintis ženklas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už nuopelnus LŠS.

245. Garbės šaulių kandidatūras svarsto Valdyba.

246. Valdybai siūlymus dėl garbės šaulio kandidatūros gali teikti LŠS vadas, Valdybos nariai, šaulių rinktinių vadai – šaulių rinktinės valdybos pritarimu, išeivijos šaulių susivienijimų atstovai. Teikime nurodomas garbės šaulio kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, duomenys apie narystę LŠS, duomenys apie Lietuvos Respublikos valstybės ar kitų institucijų apdovanojimus, nuopelnai LŠS.

247. Valdyba svarsto kandidato garbės šaulio vardui suteikti nuopelnų LŠS svarbą.

248. Sprendimas Valdyboje dėl garbės šaulio vardo suteikimo pateiktam kandidatui priimamas balsavimo būdu dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, daroma pertrauka ir rengiamas pasitarimas, o po jo pakartotinis balsavimas. Jeigu pakartotinio balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas yra nepriimtas. Priėmus sprendimą dėl garbės šaulio vardo suteikimo pateiktam kandidatui, LŠS vado paskirtas šaulys rengia LŠS vado įsakymą dėl garbės šaulio vardo ir LŠS garbės šaulio ženklo suteikimo.

249. LŠS vado sprendimu gali būti organizuojama iškilminga garbės šaulio vardo suteikimo ir jį žyminčio ženklo įteikimo ceremonija.

250. Garbės šauliai gali būti kviečiami dalyvauti LŠS suvažiavimuose ir kituose LŠS renginiuose.

251. Garbės šaulio vardas LŠS vado raštišku įsakymu gali būti atimamas dviejų trečdalių Valdybos narių pritarimu, jei garbės šaulys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba jo veika kitaip diskredituoja garbės šaulio ar LŠS vardą arba yra nukreipta prieš Lietuvos Respubliką.

252. Asmuo, kuriam atimamas garbės šaulio vardas, privalo grąžinti garbės šaulio ženklą.

253. LŠS garbės šaulio ženklo nuostatus tvirtina LŠS vadas.

254. Asmens duomenys, pateikti Statuto XX skyriuje nustatyta tvarka, tvarkomi garbės šaulio vardo suteikimo ir atėmimo, garbės šaulio teisės dalyvauti LŠS veikloje administravimo tikslais.

XXI SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RĖMĖJO STATUSO SUTEIKIMO IR ATĖMIMO TVARKA, LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RĖMĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

PIRMASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RĖMĖJO STATUSO SUTEIKIMO TVARKA

255. Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris nėra LŠS narys ir tikrosios karo tarnybos karys, norintis tapti LŠS rėmėju, pateikia:

255.1. LŠS vado nustatytos formos prašymą, kurį pats pasirašo tiesiogiai arba kvalifikuotu elektroniniu parašu;

255.2. Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paso arba asmens tapatybės kortelės kopiją;

255.3. dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą;

255.4. nuotraukas pagal LŠS vado nustatytus reikalavimus.

256. Asmuo, norintis tapti LŠS rėmėju, Statuto 255 punkte išvardytus dokumentus turi tiesiogiai pristatyti į LŠS štabą atvykdamas (šiuo atveju jis papildomai pateikia savo asmens tapatybės dokumento originalą, kuris, identifikavus asmenį, nedelsiant grąžinamas) arba LŠS pateikdamas elektroninėmis priemonėmis (pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu).

257. Asmens prašymas registruojamas, o pateikti dokumentai arba jų kopijos (Statuto 255.2 papunktyje nurodytų ir kitų dokumentų, kai dokumento originalą būtina grąžinti jį pateikusiam asmeniui) segami į asmens bylą.

258. Asmens duomenys, pateikti su Statuto 255 punkte nurodytais dokumentais, tvarkomi LŠS rėmėjo statuso suteikimo ir atėmimo, šį statusą patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, vidaus administravimo tikslais.

259. Sprendimą dėl LŠS rėmėjo statuso suteikimo LŠS vadas turi priimti ir asmenį dėl LŠS rėmėjo statuso suteikimo raštu informuoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti LŠS rėmėjo statusą ir kitų Statuto 255 punkte nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Atskirais atvejais, kai būtina gauti papildomų duomenų apie asmenį, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RĖMĖJO STATUSO ATĖMIMO TVARKA

260. LŠS rėmėjo statusas panaikinamas LŠS vado įsakymu.

261. Asmuo, pageidaujantis, kad jam suteiktas LŠS rėmėjo statusas būtų panaikintas, pateikia LŠS vadui prašymą dėl LŠS rėmėjo statuso panaikinimo, kuriame nurodo vardą, pavardę ir gimimo datą. Taip pat grąžina LŠS rėmėjo pažymėjimą, jam išduotas LŠS priklausančias materialines vertybes.

262. Gavus LŠS rėmėjo prašymą panaikinti jam suteiktą LŠS rėmėjo statusą arba LŠS rėmėjui padarius LŠS diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas šaulio autoritetas arba diskredituojama LŠS, LŠS štabas rengia LŠS vado įsakymo projektą dėl LŠS rėmėjo statuso panaikinimo asmeniui.

263. Įsakyme dėl LŠS rėmėjo statuso panaikinimo nurodoma asmens prievolė grąžinti LŠS priklausančias materialines vertybes arba atlyginti jų vertę, jei LŠS priklausančios materialines vertybės negrąžinamos. Įsakyme taip pat nurodoma atlygintina LŠS priklausančių materialinių vertybių vertė ir nurodytos pinigų sumos grąžinimo sąlygos.

264. Jei asmuo negrąžina jam išduotų LŠS priklausančių materialinių vertybių arba neatlygina jų vertės, ši suma iš jo išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS RĖMĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

265. LŠS rėmėjai turi teisę dėvėti LŠS vado nustatytus šaulio skiriamuosius ir kitus LŠS ženklus.

266. LŠS rėmėjai privalo tinkamai naudoti ir saugoti jam patikėtą turtą bei elgtis taip, kad savo veika nediskredituotų LŠS.

XXII SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS SANTYKIAI IR BENDRADARBIAVIMAS SU IŠEIVIJOS ŠAULIAIS BEI JŲ SUSIVIENIJIMAIS

267. Išeivijos šauliais laikomi asmenys, gyvenantys užsienio valstybėje ir priklausantys išeivijos šaulių susivienijimui, su kuriuo LŠS yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį.

268. LŠS palaiko ir stiprina ryšius su išeivijos šauliais ir jų susivienijimais.

269. LŠS šaulių žurnale „Trimitas“ teikiama informacija apie išeivijos šaulių veiklą. Tuo tikslu išeivijos šaulių susivienijimo atstovas gali būti skiriamas į šaulių žurnalo „Trimitas“ redakcinę kolegiją.

270. Išeivijos šaulių susivienijimams atstovaujantys asmenys gali būti kviečiami į LŠS suvažiavimą.

271. LŠS vado ir išeivijos šaulių susivienijimui atstovaujančio asmens bendru susitarimu gali būti organizuojami bendri LŠS ir išeivijos šaulių susivienijimo renginiai ar susitikimai.

XXIII SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO PRIEMONĖS

272. LŠS yra viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, valdanti visuomenės informavimo priemones.

273. Pagrindinės LŠS visuomenės informavimo priemonės yra šaulių žurnalas „Trimitas“ ir LŠS interneto svetainė www.sauliusajunga.lt.

274. LŠS visuomenės informavimo priemonių turinio gaires nustato redakcinė kolegija, kurios sudėtį tvirtina Valdyba.

275. Valdybos teikimu LŠS suvažiavimas tvirtina LŠS šaulių žurnalo „Trimitas“ nuostatus.

276. LŠS pagal galimybes finansuoja savo valdomas visuomenės informavimo priemones, suteikia patalpas ir pagrindines darbo priemones, reikalingas jų veiklai užtikrinti.

XXIV SKYRIUS

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS BUVEINĖ

277. LŠS buveinė yra Kaune, Laisvės al. 34.

XXV SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS

278. Įgyvendinant Statutą, šaulių, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje numatytus šaulius, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Įstatymu. 

Šaulių, skiriamų į LŠS kovinius būrius ir tarnaujančių juose, taip pat šaulių, skiriamų į komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir tarnaujančių juose, asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu ir Įstatymu.

279. Informacija apie asmens duomenų tvarkymą pateikiama:

279.1. apie duomenų valdytoją – LŠS interneto svetainės www.sauliusajunga.lt pradžios puslapyje;

279.2. apie LŠS duomenų apsaugos pareigūno kontaktus – LŠS interneto svetainės www.sauliusajunga.lt skiltyje „Apie Lietuvos šaulių sąjungą“;

279.3. apie LŠS narių ir kitų asmenų asmens duomenų tvarkymą ir duomenų subjektų teisių įgyvendinimą – LŠS vado tvirtinamose taisyklėse ir LŠS interneto svetainėje www.sauliusajunga.lt skiltyje „Apie Lietuvos šaulių sąjungą“.

–––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

Priedų pakeitimai:

Sąrašas pagal 820

Priedo pakeitimai:

Nr. 820, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21065

Aprašo 1 priedas

Aprašo 2 priedas

Aprašo 3 priedas

Statuto 1 priedas

Papildyta priedu:

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

Statuto 2 priedas

Papildyta priedu:

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

Statuto 3 priedas

Papildyta priedu:

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

Statuto 4 priedas

Papildyta priedu:

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

Statuto 5 priedas

Papildyta priedu:

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

Paminklo pvz.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 358, 2023-05-10, paskelbta TAR 2023-05-15, i. k. 2023-09123

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 820, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21065

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 284, 2024-04-24, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07530

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo