Viešojo administravimo sektoriaus

profesinio standarto

2 priedas

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SEKTORIAUS KVALIFIKACIJŲ APRAŠAI

1. Kvalifikacijos pavadinimas: bendrojo pagalbos centro specialistas, Lietuvos kvalifikacijų lygis IV (pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, priedą (toliau – LTKS))

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: pagalbos prašymų priėmimas, teiktinos pagalbos poreikio įvertinimas, pranešimo apie pagalbos poreikį parengimas ir perdavimas atitinkamoms skubiosios pagalbos tarnyboms, patarimų, patekusiems į nelaimes žmonėms, teikimas. Tipinės darbo priemonės: kompiuteris, ryšio technika bei įranga. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) specialisto pareigūno atributai yra tarnybinė uniforma ir pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždaroje aplinkoje. Papildoma informacija: BPC specialistas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, Lietuvos Respublikos BPC įstatymu, kitais BPC specialisto veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti pagalbos skambučių operatoriais BPC.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pagalbos skambučių administravimas skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 (LTKS IV)	1.1. Priimti ir reaguoti į skubiosios pagalbos prašymus, įvertinti pagalbos poreikį.	Skubiosios pagalbos tarnybų (policijos, greitosios medicinos pagalbos tarnybos (toliau – GMP), priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, aplinkos apsaugos pajėgų) struktūrų, uždavinių, veiklos organizavimo principų žinojimas. BPC veiklos paskirties, struktūros, veiklos principų, uždavinių teisinių pagrindų išmanymas. BPC kokybės kontrolės sistemos žinojimas. Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 paskirties ir veikimo reikalavimų išmanymas. Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių žinojimas ir tikslus jų taikymas. Gautų pagalbos pranešimų (prašymų) įvertinimas, teiktino pagalbos poreikio nustatymas. Pagalbos tarnybų kompetencijai priklausančių įvykių tipų, įvykių klasifikavimo žinojimas. Pagalbos tarnybų ir BPC bendradarbiavimo ypatumų, pranešimų apie pagalbos poreikį pagalbos tarnyboms perdavimo tvarkos žinojimas ir vykdymas. Pranešimų apie pagalbos poreikį pagalbos tarnyboms parengimas ir perdavimas. Pagalbos telefonu suteikimas.
	1.2. Dirbti su Bendrojo pagalbos centro informacine sistema.	Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos (toliau – BPC IS) struktūros ir saugos politikos žinojimas (saugaus darbo su BPC IS principai, asmens duomenų tvarkymo BPC taisyklės). Mokėjimas naudotis BPC IS: įvykio užregistravimas, skambinančiojo vietos nustatymas, įvykio suklasifikavimas, informacijos apie įvykį įvedimas, užregistruotų įvykių paieškos atlikimas, įvykio kortelės papildymas, naudojimasis BPC IS duomenimis, pagalbos prašymo pagalbos tarnyboms perdavimas, resursų nustatymas ir priskyrimas, įvykio stebėsenos vykdymas. BPC IS modulių galimybių žinojimas ir mokėjimas jais naudotis.
2. Pagalbos teikimas skambinančiajam iki pagalbos tarnybų atvykimo į įvykio vietą (LTKS IV)	2.1. Identifikuoti psichologinę ir suicidinę krizę, stresą ir jų keliamas rizikas.	Psichologinės krizės atpažinimas ir tinkamos pagalbos telefonu suteikimas. Psichologinės krizės etapų ir pagalbos suteikimo žinojimas. Suicidinės rizikos atpažinimas ir tinkamo pokalbio valdymas. Streso rūšys ir atskirų jo rūšių požymių atpažinimas. Streso mechanizmas ir stresą sukeliančių veiksnių atpažinimas. Kritinio įvykio stresas, kaupiamasis stresas, „perdegimo sindromas” – atpažinimas ir valdymas.
	2.2. Taikyti pagrindinius pokalbio valdymo principus.	Psichologinės pagalbos principų žinojimas. Aktyvaus klausymosi technika, empatija. Pokalbiui padedančios ir trukdančios priežastys, pagrindinių BPC specialisto darbo principų žinojimas ir taikymas. Sudėtingų situacijų valdymas. Skambintojo agresijos priežastys ir jų valdymas. Fizinę negalią turinčių skambintojų poreikių žinojimas. Psichikos sutrikimų turinčių žmonių pokalbių valdymas. Pokalbių su stiprias emocijas patiriančiais skambintojais valdymas. Vaikų ir senyvo amžiaus žmonių raidos ypatumai ir pokalbio su jais valdymas. Skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje valdymas.
	2.3. Įvertinti nukentėjusio gyvybines funkcijas ir teikti pirmosios pagalbos instrukcijas telefonu.	Bendrosios pirmosios medicininės pagalbos teikimo taisyklių žinojimas. Pirmosios pagalbos rinkiniai, individualios teikiančiojo pirmąją pagalbą apsaugos priemonės – mokėjimas jomis naudotis ir instruktuoti kitus. Žmogaus gyvybinių požymių nustatymas. Žmogaus gaivinimas. Žaizdos ir trauminiai sužalojimai, jų atpažinimas. Aplinkos veiksnių sukelti pažeidimai ir jų atpažinimas. Kvėpavimo sutrikimo sukeltos gyvybei pavojingos būklės atpažinimas. Pirmosios pagalbos teikimo tvarkos žinojimas ūmių, gyvybei pavojingų būklių metu. Gyvybei pavojingos psichikos būsenos, jų atpažinimas, pirmoji pagalba. Apsinuodijimai, nuodų patekimo būdai, pirmosios pagalbos suteikimas telefonu.
3. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymas (LTKS IV)	3.1. Vykdyti operatyvųjį priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą.	Degimo, gaisrų vystymosi (dinamikos) ir gaisro gesinimo pagrindų žinojimas. Gaisrinės saugos reikalavimų žinojimas. Teisės aktų, reglamentuojančių gaisrų gesinimą, ir gelbėjimo darbų atlikimo pagrindų žinojimas. Gelbėjimo darbų atlikimo ypatumų, Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – PGP) vykdomos specifinės veiklos išmanymas. Vadovavimo gaisro gesinimui ir gelbėjimo darbams esmės supratimas. Parengties organizavimo Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje išmanymas. PGP eksploatuojamos technikos žinojimas. Mokėjimas naudotis duomenimis, skirtais PGP valdyti (rikiuotė). Informacijos apie gaisrus ir gelbėjimo darbus rinkimas ir pildymas BPC IS. Budinčios pamainos dokumentų pildymas. Operacijų rajonų ir kitų žemėlapių skaitymas. Mokėjimas naudotis gaisrinių hidrantų sąrašais, bevandenių ir nepakankamai vandens turinčių rajonų žinojimas. PGP sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti skirtų planų, incidentų likvidavimo planų išmanymas. Pareigūnų, vykdančių PGP valdymą, teisių, pareigų ir funkcijų žinojimas. Mokėjimas įvertinti gautus pagalbos pranešimus, nustatyti teiktinos pagalbos poreikio apimtį. Sprendimų dėl PGP reagavimo į pranešimus apie pagalbos poreikį priėmimas, atitinkamų PGP išsiuntimas (aliarmavimas) į įvykio vietą, jų veiksmų koordinavimas ir turimos aktualios informacijos joms teikimas.
3. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymas (LTKS IV)	3.2. Naudoti radijo ir telefono ryšio priemones.	PGP ryšio priemonių naudojimas. Radijo ir telefoninio ryšio tarp PGP palaikymo tvarkos žinojimas. Keitimasis informacija radijo ryšio priemonėmis.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi būdu arba iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

2. Kvalifikacijos pavadinimas: karys, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: krašto gynyba. Tipinės darbo priemonės: individualios apsaugos priemonės, ginklai, speciali apranga, ryšio priemonės, naktinio matymo priemonės, darbo biure priemonės. Tipinės darbo sąlygos: darbas lauko sąlygomis, darbas padidinto pavojingumo aplinkoje. Karių pagrindinis atributas yra uniforma su skiriamaisiais ženklais, nurodančiais karinį laipsnį, priklausymą pajėgų rūšiai ir daliniui, apdovanojimus ir turimas kompetencijas. Papildoma informacija: karys savo veikloje vadovaujasi Karo tarnybos statutu, Kariuomenės drausmės statutu, Kovinių ginklų naudojimo Lietuvos kariuomenėje statutu, Karinės jėgos naudojimo statutu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais kario veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Sveikatos būklės reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės vykdyti manevrinių dalinių kario veiklą, ginkluotės ar technikos operatoriaus veiklą, ginkluotės ar technikos remontininko veiklą.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Individualūs kovos veiksmai (LTKS IV)	1.1. Vykdyti individualius kovos veiksmus.	Topografijos, pirmosios medicinos pagalbos, taktikos, ginkluotės ir šaudybos, atominės, biologinės ir cheminės saugos ir ginkluotės žinojimas, ryšių technikos žinios ir kiti įgūdžiai.
1. Individualūs kovos veiksmai (LTKS IV)	1.2. Taikyti paramos kovos veiksmams priemones.	Kovos veiksmuose dalyvaujančių dalinių aprūpinimas būtina įranga, technikos ir sužeistųjų evakavimas, paramos kovos veiksmams naudojamos įrangos ir technikos valdymas ir remontavimas.
2. Kovos veiksmai mažuose padaliniuose (LTKS IV)	2.1. Taikyti specialiąsias kovos priemones ir būdus.	Karinės specialybės atitinkančios veiklos vykdymas, patikėtos įrangos ir technikos priežiūra ir naudojimas, padalinio vado nurodymų vykdymas.
2. Kovos veiksmai mažuose padaliniuose (LTKS IV)	2.2. Vykdyti kovos veiksmus komandos sudėtyje.	Kovos veiksmų taktikos metodų taikymas veikiant grandyje, skyriuje, būryje, kuopoje.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Manevrinių dalinių kario veikla (LTKS IV)	1.1. Vykdyti kovos veiksmus, veikiant mūšio lauke skyriaus sudėtyje ir savarankiškai.	Taiklusis šaudymas, šaudymo rezultatų stebėjimas ir ugnies koregavimas. Ugnies pozicijos įrengimas. Šarvuotų kovos priemonių ir inžinerinių įrenginių naikinimas.
1. Manevrinių dalinių kario veikla (LTKS IV)	1.2. Vykdyti kario veiksmus, būtinus išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, susijusius su pirmosios medicininės pagalbos užtikrinimu, įrangos ir technikos eksploatavimu, priežiūra ir naudojimo dokumentacija.	Išgyvenimas ekstremaliomis sąlygomis. Orientavimasis vietovėje ir oro erdvėje. Maskuotės. Pirmosios medicinos pagalbos suteikimas, teisingas slaugymas, mediciniškas sužeistųjų (nukentėjusiųjų) rūšiavimas, jų evakavimas iš mūšio lauko į sužeistųjų surinkimo punktus. Naudojimasis reglamentuotais radijo ryšio dokumentais. Radijo ryšio palaikymas pagal radijo ryšio organizavimo procedūras, ryšininko dokumentų pildymas. Tinkamas ginkluotės priežiūros atlikimas. Kovinės technikos eksploatavimas ir priežiūra įvairiomis sąlygomis ir metų laiku. Saugus žmonių ir pavojingų krovinių vežimas. Važiavimas kolonoje skirtingomis kelio ir klimato sąlygomis bet kuriuo paros metu. Naudojimasis maršruto schema.
2. Ginkluotės ar technikos operatoriaus veikla (LTKS IV)	2.1. Vykdyti ginkluotės ar technikos operatoriaus kovos veiksmus.	Taikinių aptikimas, lydėjimas ir sunaikinimas.
2. Ginkluotės ar technikos operatoriaus veikla (LTKS IV)	2.2. Vykdyti ginkluotės ar technikos operatoriaus veiksmus, susijusius su ginkluotės, technikos, įrenginių ir inventoriaus valdymu, gelbėjimosi priemonėmis.	Priskirtos ginkluotės valdymas; ginkluotės ir technikos, įrenginių ir inventoriaus priežiūra, panaudojimas, tausojimas ir išsaugojimas. Individualios ir kolektyvinės gelbėjimosi ir apsaugos priemonių panaudojimas.
3. Ginkluotės remontininko veikla (LTKS IV)	3.1. Planuoti ginklų ir ginklų sistemų remonto darbus.	Kariuomenėje naudojamų ginklų ir ginklų sistemų poreikio remontuoti vertinimas, remonto darbų planavimas ir atlikto remonto įvertinimas ir remonto veiklos tobulinimas.
3. Ginkluotės remontininko veikla (LTKS IV)	3.2. Remontuoti ginklus ir ginklų sistemas.	Kariuomenėje naudojamų ginklų ir ginklų sistemų remontas. Esamų įrenginių ir įrankių naudojimas pagal paskirtį.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkančiam minimalius sveikatos ir fizinio parengtumo reikalavimus, išklausius bazinį kario kursą, esančiam ne jaunesniu kaip 18 metų amžiaus.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Kvalifikacijos vienetus sudarantys kompetencijų deriniai įgyjami Lietuvos kariuomenės organizuojamuose arba jos pripažįstamuose mokymuose sąjungininkų ir partnerių valstybėse. Kvalifikacijos vienetus sudarančios kompetencijos įstatymų nustatyta tvarka privalomai tobulinamos mokymų ir pratybų metu.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį pagal nustatytas specializuotas Lietuvos Kariuomenės organizuojamas arba jos pripažįstamas (sąjungininkų ir partnerių valstybėse) mokymų programas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

3. Kvalifikacijos pavadinimas: muitininkas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinių interesų, rinkos, visuomenės ir aplinkos apsauga nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos. Tipinės darbo priemonės: muitinės ir kitos informacinės sistemos, rentgeno kontrolės sistema, paprastos tikrinimo techninės priemonės (tikrinimo įrankių lagaminas, lankstus prožektorius, guminis plaktukas, stetoskopas ir t. t.) ir sudėtingesnės tikrinimo techninės priemonės (endoskopas, tankio matuoklis ir t. t.) ir kt. Muitininko atributai yra tarnybinė uniforma, pareigūno tarnybinis pažymėjimas ir (arba) muitinės posto pareigūno identifikavimo ženklas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždarose patalpose ir atvirose erdvėse. Papildoma informacija: muitininkas savo veikloje vadovaujasi Sąjungos muitinės kodeksu, Europos Komisijos deleguotaisiais ir įgyvendinimo reglamentais, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti muitininkais muitinės postuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Bendrieji ir specialieji muitinės veiklos įgyvendinimo aspektai taikant muitinės procedūras, tikrinant muitinės dokumentus, vykdant muitinės priežiūrą ir susijusias veiklas (LTKS IV)	1.1. Įgyvendinti muitinės veiklą pagal organizacines vertybes, profesinius standartus ir elgesio kodekso normas, taikant muitų teisės aktus ir muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į kontekstą.	Vidaus tarnybos principų išmanymas; muitinės pareigūnų įgaliojimų, teisių, pareigų, garantijų ir atsakomybių, Lietuvos muitinės istorijos žinojimas; antikorupcinio elgesio vertybių puoselėjimas; viešųjų ir privačių interesų derinimas; specialiųjų etikos kodeksų normų, organizacinių vertybių, profesinių standartų žinojimas ir vadovavimasis jais. Veikimas savarankiškai pagal organizacines vertybes, profesinius standartus ir elgesio kodekso normas. Pagarbos žmogui ir valstybei demonstravimas. Lietuvos Respublikos muitinės struktūros ir pagrindinių veiklos sričių, Sąjungos muitų teritorijos geografinės erdvės, specialiųjų fiskalinių teritorijų žinojimas; prekių deklaravimo, jo būdų ir formų išmanymas; prekių deklaravimui skirtų registrų ir klasifikatorių naudojimas; muitinei pateikiamų dokumentų ir jų, užpildymo ir pažymėjimo reikalavimų žinojimas. Pagrindinių nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų normų žinojimas ir taikymas kasdienėje praktinėje veikloje. Teisinės atsakomybės rūšių žinojimas. Muitinės priimamų sprendimų ar atliekamų veiksmų pagrindimas ir paaiškinimas Europos Sąjungos sieną kertantiems asmenims. Veikimas savarankiškai pagal vadovų nustatytas gaires.
	1.2. Atlikti muitinės paslaugų teikimo ir susijusias užduotis, dirbant savarankiškai, komandoje ir bendradarbiaujant.	Savarankiškas veiklos atlikimas, vadovaujantis nustatytomis atlikimo instrukcijomis ir užtikrinant veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę. Gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių darbo vietoje, kuriuos sąlygoja technologijų ir darbo organizavimo kaita. Saugus ir atsakingas savo pareigų atlikimas. Tarnavimas valstybei. Kultūringas bendravimas su muitinės klientais, amžių, lytį ir kultūros lygį atitinkančios kalbos vartojimas. Melo požymių žinojimas ir atpažinimas. Kokybiškų paslaugų teikimas, vykdant muitinės veiklą; pagarbos kitoms kultūroms, socialinėms grupėms ir joms priskiriamų asmenų įvairovei demonstravimas. Bendradarbiavimas ir su ne komandoje dirbančiais žmonėmis, bendradarbiaujančių institucijų žmonėmis, kitomis organizacijomis. Pirmosios medicininės pagalbos teikimas prireikus. Streso valdymo priemonių pritaikymas, mandagus bendravimas su muitinės klientais, tinkamas darbas esant dideliam spaudimui, tempui, įvairiomis oro sąlygomis, išlikimas ramiam ir priežiūros užtikrinimas esant įtemptai padėčiai, teigiamo ir pasitikėjimo savo jėgomis požiūrio rodymas. Konfliktų bei prieštaravimų suvaldymas. Aktyvus klausymasis ir bendro požiūrio radimas, vadovo nurodymų vykdymas.
	1.3. Saugiai valdyti su muitinės veikla susijusią informaciją ir duomenis.	Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, užtikrinančių informacijos ir asmens duomenų saugumą, žinojimas, laikymasis ir vykdymas. Informacijos konfidencialumo principų žinojimas ir laikymasis. Veikimas savarankiškai pagal vadovų nustatytas gaires.
	1.4. Įforminti muitinės procedūras prekėms, deklaracijas ir kitus dokumentus.	Muitinės procedūrų rūšių žinojimas (išleidimas į laisvą apyvartą, specialiosios procedūros: tranzitas, muitinis sandėliavimas, tikslinis naudojimas, perdirbimas, prekių išvežimas iš Sąjungos muitų teritorijos). Savarankiškas muitinės procedūros prekėms įforminimas, muitinės deklaracijų įvedimas į muitinės informacines sistemas, įskaitant ir kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šių duomenų tvarkymas, analizavimas, perdavimas ir priėmimas; kartu su muitinės deklaracija muitiniam įforminimui pateikiamų dokumentų pažinimas ir patikrinimas, vadovaujantis teisės aktais.
	1.5. Taikyti muitinės priežiūros priemones, susijusias su prekių įvežimu, laikinuoju saugojimu, reeksportu, išvežimu.	Muitinės priežiūros priemonių savarankiškas taikymas, naudojant įvežimo bendrąją deklaraciją; prekių laikinojo saugojimo, reeksporto, išvežimo bendrosios deklaracijos ypatumų žinojimas.
2. Prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimas, prekių kilmės ir muitinės vertės nustatymas, garantijų taikymas, muitų, mokesčių ir rinkliavų rinkimas (LTKS IV)	2.1. Atlikti prekių tarifinį klasifikavimą.	Prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimas, naudojantis nomenklatūromis, vadovaujantis bendraisiais prekių klasifikavimo principais, savarankiškai pritaikant Bendrąsias aiškinimo taisykles; privalomosios tarifinės informacijos (PTI) žinojimas, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimas.
	2.2. Tikrinti prekių kilmės dokumentus.	Kilmės dokumentų konkrečiam susitarimui pažinimas ir pritaikymas, savarankiškas prekių kilmės dokumentų muitinis tikrinimas; lengvatinio muito tarifo taikymas, vadovaujantis teisės aktais, kai pagrindžiama šių prekių kilmė.
	2.3. Nustatyti prekių muitinę vertę.	Prekių muitinės vertės nustatymas, sandorio vertės metodo bei antrinių muitinio įvertinimo metodų taikymas; išlaidų, detalizuojančių prekių muitinę vertę, žinojimas; prekių pristatymo sąlygų nustatymas; muitinės vertės deklaravimo patikrinimas, vadovaujantis teisės aktais.
	2.4. Rinkti muitus, mokesčius ir rinkliavas bei taikyti garantijas.	Apskaičiuotų muitų ir kitų mokesčių savarankiškas patikrinimas; garantijų taikymas; muitų, kitų mokesčių ir rinkliavų rinkimas, vadovaujantis teisės aktais. Muitinės informacinių sistemų (Internetinės integruoto muitų tarifo (TARIC) duomenų bazės, Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) duomenų bazės, Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos (MAPS) ir Tarifinių kvotų duomenų bazės (QUOTA)) naudojimas.
3. Prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinis tikrinimas, reikalavimų, draudimų ir apribojimų taikymas (LTKS IV)	3.1. Atlikti per muitinės postą gabenamų ar muitinės poste deklaruojamų prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą.	Fizinių asmenų (keleivių) ir jų daiktų, transporto priemonių muitinis tikrinimas. Keleivių, prekių ir transporto priemonių muitiniam tikrinimui atrinkimas. Rizikos požymių nustatymas ir jų įvertinimas. Stebėjimo, dokumentų tikrinimo, asmenų apklausos metodų taikymas. Asmenų (keleivių) aprangos ir kūno apžiūra, asmenų (keleivių) daiktų (bagažo) tikrinimas, transporto priemonių tikrinimas, siuntų tikrinimas. Prekių sulaikymo ar administracinio nusižengimo protokolo surašymas.
	3.2. Analizuoti rizikas, susijusias su muitiniu tikrinimu.	Lokalus rizikos vertinimas. Darbas su NAS – Numerių atpažinimo sistema ir RIKS – Rizikos informacine kontrolės sistema.
	3.3. Taikyti muitinei pavestus saugumo ir saugos reikalavimus, draudimus ir apribojimus.	Strateginių ir dvejopos paskirties prekių identifikavimas. Pavojingų krovinių vežimo kontrolės ir tikrinimo reikalavimų išmanymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolė. Ginklų, šaudmenų ir jų dalių gabenimo kontrolė. Veterinarinė, fitosanitarinė, ozono sluoksnį ardančių medžiagų, atliekų gabenimo, grynųjų pinigų, vaistų gabenimo kontrolė. Saugomų nykstančių gyvūnų ir augalų, numatytų Nykstančių gyvūnų ir augalų (CITES) apsaugos konvencijoje, žinojimas. Prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės savininkų teises, bei kultūros vertybių išvežimo kontrolė.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų pirminį profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal LTKS IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Muitininkui būtina atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programą Muitinės mokymo centre, vertinimas vykdomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Atitinka Europos Sąjungos muitinės kompetencijų sistemą. Sąsaja reglamentuota 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1) su paskutiniais pakeitimais.

4. Kvalifikacijos pavadinimas: pasienietis, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: valstybės sienos apsauga ir kontrolė. Tipinės darbo priemonės: informacinės technologijos sistemos, transporto ir specialiosios priemonės, šaunamieji ginklai. Pasieniečio pareigūno atributai yra tarnybinė uniforma ir pareigūno tarnybins pažymėjimas ar tarnybinis ženklas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždarose patalpose ir atvirose erdvėse. Papildoma informacija: pasienietis savo veikloje vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodeksu (Šengeno sienų kodeksas (toliau – ŠSK)) (OL 2016 L 77 p. 1), Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais valstybės sienos apsaugos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti pasieniečiais valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose (pasienio rinktinėse, pasienio užkardose ir kitur).
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Bendrieji valstybės sienos apsaugos aspektai (LTKS IV)	1.1. Apsaugoti žmogaus teises ir laisves užtikrinant sienos saugumą.	Specialiųjų nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų, politikos dokumentų ir procedūrų, užtikrinančių žmogaus teises valstybės sienos apsaugos metu, žinojimas, taikymas ir vykdymas. Veikimas savarankiškai pagal vadovų nustatytas gaires.
	1.2. Laikytis profesinės etikos, standartų ir gerbti žmogaus savybių, parodančių jo prigimtinę ar visuotinai pripažintą socialinės grupės tapatybę, įvairovę.	Specialiųjų etikos kodeksų normų, organizacinių vertybių ir profesinių standartų žinojimas ir vadovavimasis jais. Veikimas savarankiškai pagal organizacines vertybes, profesinius standartus ir elgesio kodekso normas. Pagarbos demonstravimas socialinių grupių ir joms priskiriamų asmenų įvairovei. Netinkamo elgesio organizacijos viduje atpažinimas ir pranešimas apie tai.
	1.3. Taikyti valstybės sienos apsaugą užtikrinančius nacionalinius, Europos Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, taisykles ir procedūras.	Pagrindinių nacionalinių, ES ir tarptautinių teisės aktų, politikos nuostatų ir procedūrų žinojimas ir taikymas kasdienėje praktinėje veikloje. Specialiųjų nacionalinių, ES ir tarptautinių teisės aktų, politikos dokumentų ir procedūrų žinojimas ir taikymas kasdienėje praktinėje veikloje. Gebėjimas pagrįsti ir paaiškinti valstybės sieną kertantiems asmenims priimamus sprendimus ar atliekamus veiksmus strateginio pobūdžio dokumentais ir procedūromis. Veikimas savarankiškai pagal vadovų nustatytas gaires. Prireikus jėgos ir savigynos veiksmų panaudojimas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
	1.4. Bendrauti ir bendradarbiauti su nacionaliniais, Europos Sąjungos ir tarptautiniais partneriais nustatytomis sąlygomis.	Pagrindinių procesų, taisyklių ir procedūrų, užtikrinančių sąveiką ir bendradarbiavimą su ES agentūromis ir kitomis organizacijomis, žinojimas. Funkcijų vykdymas pagal bendradarbiavimo susitarimus su partneriais ir kitomis agentūromis. Valstybės sienos apsaugos tarnybų bendradarbiavimui įsteigtų tinklų funkcijų vykdymas nacionaliniu lygiu.
	1.5. Pagarbiai ir profesionaliai bendrauti vykdant pasienio tikrinimus.	Specialiųjų etikos kodeksų normų, organizacinių vertybių ir profesinių standartų taikymas, siekiant palengvinti teisėtą asmenų judėjimą per sienas. Bendravimas atsižvelgus į asmens amžių, lytį ir kultūros lygį. Kokybiškų paslaugų teikimas, vykdant asmenų, kertančių sieną, patikrą. Veikimas savarankiškai pagal vadovų nustatytas gaires. Tinkamas komunikavimas užsienio kalbomis.
	1.6. Saugiai valdyti su sienos apsauga susijusią informaciją ir duomenis.	ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, užtikrinančių informacijos ir asmens duomenų saugumą, žinojimas, laikymasis ir vykdymas. Informacijos konfidencialumo principų žinojimas ir laikymasis. Veikimas savarankiškai pagal vadovų nustatytas gaires.
	1.7. Demonstruoti pagarbą kitoms kultūroms ir socialinėms grupėms atliekant pasieniečio funkcijas, panaudojant įvairius tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius.	Kultūrų skirtingumo ir sugyvenimo principų bei būklės žinojimas. Pagarbos kitoms kultūroms demonstravimas, parodant atitinkamus skirtingų šalių kultūrinius įgūdžius. Pagarbos demonstravimas socialinių grupių ir joms priskiriamų asmenų įvairovei. Veikimas savarankiškai pagal vadovų nustatytas gaires. Sprendimų ir veiksmų susiejimas su nustatyta politika ir procedūromis ir, jei būtina, pranešimas apie tai.
	1.8. Tobulinti pasieniečio profesinį meistriškumą.	Mokymosi ir asmenybės tobulėjimo galimybių žinojimas ir naudojimasis jomis. Saugus ir atsakingas pareigų atlikimas. Atsakomybės prisiėmimas už asmeninę gerovę ir atsparumą korupcijai ir kitoms pareigūno ir tarnybos autoritetą žeminančioms apraiškoms sienos apsaugoje. Veiksmų pagal vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rikiuotės ir ceremonijų tvarką atlikimas.
2. Valstybės sienos kontrolė (LTKS IV)	2.1. Vykdyti sienos stebėjimą.	Pasienio ruožo aplinkos ir geografinių ypatumų žinojimas. Patruliavimo ir sienos stebėjimo būdų, taktikos ir metodų žinojimas ir tinkamas taikymas. Asmenų, transporto priemonių ir krovinių patikrinimas. Neteisėtos veiklos ir sudaromų kliūčių jai aptikti užkardymas, taikant nustatytų procedūrų ir reagavimo būdus. Sienų kontrolės sistemų, technologijų ir tarnybinių priemonių naudojimas. Pagarbių ir gerų santykių su vietos bendruomenėmis palaikymas. Veikimas saugiai, atsakingai ir profesionaliai. Prireikus, prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo veiksmų panaudojimas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Asmenų, transporto priemonių ir krovinių sulaikymas ir pristatymas vadovaujantis nustatytomis sulaikymo procedūromis, nepažeidžiant asmens pagrindinių teisių ir laisvių.
	2.2. Atlikti pasienio tikrinimus.	Pagrindinių dokumentų, susijusių su tarpvalstybine veikla, žinojimas ir vadovavimasis jais. Specialių gairių ir teisės aktų dėl prieglobsčio, grąžinimo, repatriacijos, išsiuntimo ir sulaikymo procesų, procedūrų žinojimas ir jų taikymas, laikantis pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių. Kelionės dokumentų saugumo požymių nustatymas. Situacijų, neleidžiančių atvykti, gyventi ar keliauti Europos Sąjungoje, atpažinimas. Pažintinių ir praktinių įgūdžių spektro taikymas, vykdant tikrinimus kertant sieną pagal ŠSK ir (arba) taikytinus nacionalinės teisės aktus. Pasienio apklausų įprastomis aplinkybėmis atlikimas. Sistemingas asmenų, jų turimų daiktų ir transporto priemonių apieškojimas, laikantis įstatymų ir gerbiant kiekvieno asmens pagrindines teises. Kelionės dokumentų galiojimo ir naudojimo ištyrimas ir įvertinimas bei poreikio juos perduoti detaliam tyrimui nustatymas. Patikrinimo kertant sieną technologijų ir įrangos valdymas, ir patikros rezultatų interpretavimas nustatyta tvarka. Funkcijų atlikimas taikant nustatytą profiliavimo metodiką. Netikėtų konkrečių pasienio tikrinimo problemų sprendimas. Prireikus, jėgos ir savigynos veiksmų panaudojimas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tinkamas komunikavimas užsienio kalbomis.
	2.3. Atpažinti riziką ir grėsmes savo ir kitų saugai, saugumui, gerovei ir laikytis susijusių procedūrų.	Rizikų ir grėsmių savo ir kitų saugai, saugumui, gerovei žinojimas ir atpažinimas bei jų valdymas. Informacijos vykdant atvirą ar slaptą veiklą surinkimas ir dalijimasis ja oficialiais kanalais. Gebėjimas savarankiškai išspręsti nuspėjamas konfliktines situacijas. Nacionaliniu lygiu nustatytų būtinų paieškos, saugos ir gelbėjimo procedūrų taikymas sienos apsaugos metu. Prireikus, prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo panaudojimas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pirmosios medicininės pagalbos suteikimas.
3. Administracinių nusižengimų nustatymas ir tyrimas bei nusikalstamų veikų požymių atpažinimas pasienio teritorijose (LTKS IV)	3.1. Atlikti pirminius procesinius veiksmus įtarus nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą.	Teisės aktų žinojimas ir vadovavimasis jais, atliekant pirminius procesinius veiksmus dėl nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo. Įtariamų pažeidimų tyrimo taisyklių ir procedūrų laikymasis, renkant ir vertinant visą svarbią informaciją ir įrodymus. Apklausų atlikimas, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, naudojant nustatytus apklausos metodus ir būdus. Įrodymų išsaugojimo metodų taikymas. Tarnybinių pranešimų pagal nustatytas gaires ir praktiką rengimas. Asmenų sulaikymas, vadovaujantis nustatytomis sulaikymo procedūromis, nepažeidžiant asmens pagrindinių teisių ir laisvių.
	3.2. Atlikti specializuotus procesinius veiksmus pagal pavedimą.	Dalyvavimas tyrime bendradarbiaujant su kitomis agentūromis. Įrodymų pateikimas teismo posėdyje ar administraciniame procese.
4. Sienos apsaugos kokybės valdymas (LTKS IV)	4.1. Veiksmingai dirbti grupėse ir komandose vykdant sienų kontrolę, atpažįstant komandinius vaidmenis ir atsakomybę.	Pagrindinių individualaus ir komandinio darbo principų laikymasis. Veiksmingas darbas grupėse ir komandose, pasiskirstant vaidmenimis ir prisiimant atsakomybę.
4. Sienos apsaugos kokybės valdymas (LTKS IV)	4.2. Teikti pasiūlymus įgyvendinant pagrindines sienos apsaugos taisykles ir procedūras.	Nereglamentuotų arba netinkamai reglamenuotų procedūrų atpažinimas ir pranešimas apie tai. Mokymosi ir asmenybės tobulėjimo galimybių žinojimas ir naudojimasis jomis.
5. Valstybės gynimas karo metu (LTKS IV)	5.1. Vykdyti kovinius veiksmus karinio padalinio (skyriaus) sudėtyje.	Kario – motorizuoto šaulio veiksmai, atliekami karinėse pratybose (taikos metu), karo padėties metu ir ginkluotos kovos (karinės operacijos) metu.
5. Valstybės gynimas karo metu (LTKS IV)	5.2. Orientuotis vietovėje.	Orientavimasis vietovėje pagal gamtos požymius, žemėlapius ir kitą įrangą (globalios paieškos sistemos prietaisus, kompasus, kreivėmačius ir pan.).
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų pirminį profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal LTKS IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Pasieniečiui būtina atitikti sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal profesinio mokymo programą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykloje, vertinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Atitinka Europos Sąjungos sienos apsaugos sektoriaus kvalifikacijų sandarą. Sąsaja reglamentuota Šengeno sienų kodeksu (Reglamentas (ES) 2016/399, 16 straipsnis) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų agentūros reglamentu (Reglamentas (ES) 2016/1624, 36 straipsnis).

5. Kvalifikacijos pavadinimas: bausmių vykdymo sistemos pareigūnas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: kalėjimuose laikomų asmenų dinaminės, organizacinės ir statinės apsaugos užtikrinimas. Tipinės darbo priemonės: vaizdo registratoriai, pavojaus mygtukai, specialiosios priemonės (antrankiai, lazdos, dujos, elektrošoko priemonės ir kt.) ir šaunamieji ginklai. Įranga, reikalinga riaušių, grupinio pasipriešinimo, pabėgimų iš kalėjimų ir įkaitų paėmimo atvejais. Kitos naudojamos priemonės: bepiločiai orlaiviai, kompiuterinė įranga, informacinės sistemos, duomenų bazės ir kitos skaitmenizuotos sistemos, ryšio ir vaizdo stebėjimo priemonės, transportas konvojavimui. Bausmių vykdymo sistemos pareigūno atributai yra tarnybinė uniforma ir pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Tipinės darbo sąlygos: patalpos (koridoriai, kameros, kabinetai), laukas (pastatų vidiniai kiemai, įvažiavimo / išvažiavimo teritorija), konvojavimo transportas, išvykimas į tikslinius objektus (teismus, ikiteisminio tyrimo įstaigas ir pan.). Papildoma informacija: bausmių vykdymo sistemos pareigūnas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, Tipinėmis minimaliomis elgesio su kaliniais taisyklėmis, Europos kalėjimų taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos strateginės veiklos gairėmis 2022-2030 m. ir kitais teisės aktais. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti jaunesniaisiais specialistais, atsakingais už suimtųjų ar nuteistųjų priežiūrą, dinaminę apsaugą bausmių vykdymo sistemoje.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Bendrieji bausmių vykdymo sistemos pareigūno veiklos ypatumai diegiant ir įgyvendinant dinaminės apsaugos modelį (LTKS IV)	1.1. Užtikrinti nuteistųjų ir suimtųjų asmens teises ir laisves.	Nacionalinių, tarptautinių (Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių) teisės aktų, politinių strateginių dokumentų ir procedūrų, užtikrinančių kalėjimuose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų asmens teises ir laisves dinaminės apsaugos ir įstaigų apsaugos metu, išmanymas, laikymasis ir taikymas. Veikimas savarankiškai pagal laisvės atėmimo vietų įstaigų sistemos nustatytas procedūras ir gaires. Vertybinių, profesinės etikos standartų laikymasis, nuteistųjų ir suimtųjų tapatybės, požiūrių, įvairovės gerbimas. Veikimas savarankiškai pagal laisvės atėmimo vietų įstaigų sistemos organizacines vertybes, profesinius standartus ir elgesio kodekso normas. Atsparumas korupcijai. Profesionalus ir mandagus bendravimas su kolegomis, nuteistaisiais ir suimtaisiais. Kultūrų skirtingumo ir sugyvenimo principų bei būklės žinojimas ir taikymas. Neetiško ar kito netinkamo nuteistųjų, suimtųjų, taip pat bausmių vykdymo sistemos pareigūnų elgesio organizacijoje atpažinimas ir pranešimas apie tai.
	1.2. Konstruktyviai bendrauti su suimtaisiais ir nuteistaisiais.	Pasirengimas bendrauti su suimtaisiais ir nuteistaisiais. Pozityvaus santykio su suimtaisiais ir nuteistaisiais principai. Nediskriminavimas. Išankstinių nuostatų ir stereotipų vengimas. Bendravimo su asmenimis ypatumai. Gebėjimai įtikinti žodžiu, argumentais, suimtųjų ir nuteistųjų psichologijos išmanymas kaip nuteistųjų elgesio kontrolės ir korekcijos pagrindas. Konstruktyvaus bendravimo su suimtaisiais ir nuteistaisiais reikšmė kaip subalansuotos apsaugos priemonių sistemos garantas. Tikslinių darbo metodų pritaikymas (individualus ir komandinis darbas), bendradarbiavimas su skirtingų sričių specialistais, įstaigomis / institucijomis realizuojant dinaminės apsaugos taikymo principus.
	1.3. Valdyti sudėtingas ir (ar) kritines situacijas ir konfliktus kalėjimuose.	Tarpusavio konfliktų priežastys. Sudėtingų ir (ar) kritinių situacijų atpažinimas, vertinimas ir sprendimo priėmimas, konfliktų valdymas, psichologinio atsparumo įvaldymas, derybinių įgūdžių panaudojimas orientuojantis į nuteistąjį/ suimtąjį. Aktyvi savižudybių prevencija. Savalaikis suimtojo ar nuteistojo pirminis psichikos būklės įvertinimas, suicidinio elgesio rizikos identifikavimas. Apsauga nuo užkrečiamų ligų. Pirmosios medicinos pagalbos teikimas. Neatidėliotinų priemonių taikymas, siekiant nutraukti neteisėtus nuteistųjų veiksmus, bandymus žalotis ar žudytis, taip pat ir kitais kritiniais (gaisro ir pan.) atvejais, siekiant užtikrinti asmenų saugumą ar išvengti mirties, materialinių ar kitokio pobūdžio nuostolių atsiradimo. Atsakingų darbuotojų informavimas apie situacijas. Techninių priemonių naudojimas pagal poreikį. Savarankiškas veikimas neutralizuojant sudėtingas ir kritines situacijas.
2. Kalėjimuose laikomų nuteistųjų ir suimtųjų dinaminės apsaugos ir šių įstaigų apsaugos užtikrinimas (LTKS IV)	2.1. Atlikti atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų kratas, perduoti jų vertingus daiktus saugojimui.	Režimo reikalavimų ypatumai ir jų užtikrinimas. Tarnybinių dokumentų pildymas. Informacinių sistemų naudojimas. Darbo su duomenų bazėmis ypatumai. Procedūrų, atvykus suimtajam ar nuteistajam į kalėjimą, atlikimas: nuteistųjų, jų daiktų, įstaigos patalpų bei teritorijų kratų ir apžiūrų atlikimas, siekiant užkardinti nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų turėjimą ir patekimą į įstaigą. Apžiūros ir kratos atlikimo taktikos nuostatų taikymas. Suimtojo ir (ar) nuteistojo asmens teisių užtikrinimas. Žmogaus asmeninių poreikių ir situacijos įvertinimas. Inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių naudojimas ir apsaugos užtikrinimas. Dokumentinės medžiagos apie atliktas kratas, pastebėtus įstaigoje nustatytos tvarkos, režimo reikalavimų pažeidimus ir nusikalstamas veikas pildymas ir posto dokumentacijos saugojimas.
	2.2. Spręsti įvairaus pobūdžio suimtųjų (nuteistųjų) problemas ir iškylančius klausimus.	Organizacinės apsaugos ypatumai. Nuteistųjų ir suimtųjų asmenų skirstymas ir perkėlimas. Nuteistųjų grupių (lengvos, paprastos, drausminės) apsaugos ypatumai. Dinaminės apsaugos reikalavimų ypatumai ir jų užtikrinimas. Resocializacijos principų taikymas. Dinaminės apsaugos principų laikymasis. Apsaugos užtikrinimas. Suimtųjų ir (ar) nuteistųjų paskirstymas į gyvenamąsias patalpas. Dienotvarkės užtikrinimas. Daiktų ir reikmenų (viršijančių nustatytą leistiną masę ir pan.) perdavimo saugoti įstaigos administracijai organizavimas. Nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolė. Saugojimo, panaudojimo bei saugaus elgesio su ginklu taisyklių laikymasis, esant būtinumui psichinės, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir (ar) šaunamojo ginklo panaudojimas. Kilus nuteistųjų tarpusavio muštynėms ar riaušėms, užpuolus darbuotoją, nuteistajam bandant nusižudyti ar pabėgti, kilus gaisrui ir kitais atvejais, reikalaujančias papildomų pajėgų ir skubaus atvykimo į nurodytą vietą, specialistų informavimas visomis techninėmis priemonėmis (radijo ryšiu, telefonu, pavojaus iškvietimo mygtuku). Neatidėliotinų priemonių taikymas ir pagalbos teikimas, siekiant nutraukti neteisėtus nuteistųjų veiksmus, bandymus žalotis ar žudytis bei kitais atvejais (gaisro ir pan.), siekiant užtikrinti asmenų saugumą ar išvengti mirties, materialinių ar kitokio pobūdžio nuostolių atsiradimo. Apsvaigimo nustatymo procedūros atlikimas. Pirmosios pagalbos suteikimas pagal poreikį. Apsauga nuo užkrečiamų ligų.
	2.3. Kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų būklę.	Statinės apsaugos ypatumai. Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir švaros įvertinimas. Kamerų, spynų, langų, durų ir vartų veikimo mechanizmų ir jų veikimo ypatumų išmanymas. Ryšio ir vaizdo stebėjimo priemonių naudojimas nuteistųjų (suimtųjų) apsaugos bei įstaigos teritorijos apsaugos tikslais.
	2.4. Konvojuoti suimtuosius ir nuteistuosius.	Konvojavimo organizavimas ir konvojaus sudėties numatymas. Konvojavimo vykdymas. Konvojavimo taisyklių laikymasis ir tinkama konvojuojamųjų ar lydimų nuteistųjų priežiūra ir apsauga. Atskirų konvojavimo rūšių ypatumų taikymas konvojavimo metu. Teisės aktų, reglamentuojančių suimtojo / nuteistojo, kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, konvojavimą, laikymasis. Saugomo suimto / nuteisto asmens konvojavimo organizavimas ir ypatumai. Šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimas konvojavimo metu: sąlygos ir įforminimo tvarka.
	2.5. Vykdyti nuteistųjų ir suimtųjų paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.	Paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų pagrindai, tvarka ir paleidimo organizavimas.
3. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų kalėjimuose prevencija ir atskleidimas (LTKS IV)	3.1. Atlikti kriminogeninį vertinimą, stebėjimą ir kontrolę laisvės atėmimo vietų įstaigose ir jų prieigose.	Bendrosios, situacinės ir individualios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos žinojimas ir užduočių vykdymas. Kalėjimų patalpų, įstaigų prieigų išplanavimo žinojimas. Veiksmų modeliavimas vykdant stebėjimą ir kontrolę esant galimos nusikalstamos veikos ar pažeidimo požymiams. Apsaugos, kontrolės išteklių, būdų ir priemonių pasirinkimas. Užduočių vykdymas užtikrinant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją.

	3.2. Atskleisti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.	Nusikalstamos veikos ir kito teisės pažeidimo požymių atpažinimas, asmenų, darančių ar padariusių nusikalstamą veiką ar kitą pažeidimą, nustatymas ir sulaikymas. Specialių ir kitų priemonių naudojimas teisės aktų nustatytais atvejais. Būtinos medicinos pagalbos teikimas. Reikšmingų duomenų fiksavimas ir dokumentavimas. Atsakingų darbuotojų informavimas. Bendradarbiavimas su nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą tiriančiais kalėjimų padaliniais, esant poreikiui, taip pat ir su kitomis teisėsaugos institucijomis.
4. Kalėjimuose esančių ir baudžiamajame procese dalyvaujančių asmenų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio užtikrinimas (LTKS IV)	4.1. Užtikrinti saugomo nuteistojo / suimtojo asmens apsaugą nuo nusikalstamo poveikio.	Organizacinių, techninių, taktinių ir kitų specialių apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių įgyvendinimo užtikrinimas. Bendradarbiavimo su kitomis apsaugą nuo nusikalstamo poveikio vykdančiomis institucijomis ypatumai.
	4.2. Stebėti nuteistojo / suimtojo elgesį siekiant sumažinti neigiamo poveikio tikimybę.	Statiniai ir dinaminiai rizikos veiksniai. Susipažinimas su rizikos veiksnių valdymo plano nuostatomis. Informacijos teikimas specialistams pastebėjus nuteistojo / suimtojo, kuriam taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, reikšmingus elgesio pokyčius.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų pirminį profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal LTKS IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnui būtina atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal profesinio mokymo programą, vertinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-338, 2022-09-30, paskelbta TAR 2022-09-30, i. k. 2022-19938

Nr. V1-160, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-05-25, i. k. 2023-09910

6. Kvalifikacijos pavadinimas: policininkas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas. Tipinės darbo priemonės: specialiosios priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir šaunamieji ginklai. Policijos pareigūno atributai yra tarnybinis pažymėjimas, tarnybinė uniforma arba pareigūno tarnybinis ženklas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždarose patalpose ir atvirose erdvėse, naudojant tarnybinį transportą, specialiąsias priemones ir įrangą, prireikus ir ginklus situacijose, galinčiose sukelti pavojų jo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Papildoma informacija: policininkas savo veikloje vadovaujasi Vidaus tarnybos statutu, Policijos įstatymu, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodeksu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais policijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti pirminės grandies pareigūnaispolicijos įstaigose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Bendrieji policijos pareigūnų veiklos aspektai (LTKS IV)	1.1. Apsaugoti žmogaus teises ir laisves.	Tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartų žinojimas ir taikymas atliekant tarnybines funkcijas. Viešųjų ir privačių teisių bei laisvių žinojimas ir jų derinimas bendraujant su piliečiais. Asmens teisių užtikrinimas atliekant tarnybines funkcijas ir dirbant su registrais ir informacinėmis sistemomis.
	1.2. Naudoti policijos specialiąsias, technines ir transporto priemones.	Naudoti policijos specialiąsias, technines ir transporto priemones nustatytose ribose patruliuojant viešose vietose, atstatant viešąją tvarką ir rimtį, saugant visuomenės saugumo požiūriu svarbius objektus, stebint ir kontroliuojant rizikos grupės asmenis ir vykdant kitą policijos veiklą.
	1.3. Bendrauti ir bendradarbiauti atliekant tarnybines funkcijas	Bendravimas taisyklinga valstybine kalba, tarnybinių dokumentų rengimas. Bendravimas su užsieniečiais profesine užsienio kalba. Etikos normų, organizacinių vertybių ir profesinių standartų taikymas. Amžių, lytį ir kultūros lygį, psichinę ir (arba) fizinę sveikatos būklę atitinkančios kalbos vartojimas. Vidaus tarnybos principų išmanymas, policijos pareigūnų įgaliojimų, teisių, pareigų, garantijų ir atsakomybių, Lietuvos policijos istorijos žinojimas. Antikorupcinio elgesio vertybių puoselėjimas, viešųjų ir privačių interesų derinimas. Specifinių psichologijos žinių, streso ir konfliktų valdymo priemonių taikymas.
2. Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (LTKS IV)	2.1. Patruliuoti viešose vietose.	Policijos priežiūros reikalaujančių viešųjų vietų nustatymas. Savarankiškas patruliavimo maršruto struktūros nustatymas. Patruliavimo būdų ir priemonių pasirinkimas pagal nustatytas taktikos gaires. Policijos pareigūnų komunikacija, tarpusavio pagalba ir sinergija.
	2.2. Atstatyti viešąją tvarką ir rimtį, reikalui esant naudoti prievartą.	Saugumo viešose vietose ir viešuose renginiuose kriterijų taikymas, pajėgų, būtinų jam užtikrinti, įvertinimas ir pranešimas. Policijos pareigūno taktikos pasirinkimas atkuriant tvarką ir užtikrinant žmonių saugumą viešose vietose ir masiniuose renginiuose. Policijos specailiųjų, techninių ir transporto priemonių naudojimas viešose vietose ir renginiuose nustatyta tvarka. Situacijų, kai būtina policijos intervencija, vertinimas. Policijos pareigūno taktikos pasirinkimas teroristinio išpuolio, netikėtų nevaldomo smurto proveržių ir įkaitų paėmimo metu. Policijos pareigūno taktikos pasirinkimas išlaisvinant įkaitus. Policijos priemonių naudojimas ypatingose policijos operacijose (teroristų neutralizavimas, įkaitų išlaisvinimas, netikėti nevaldomo smurto proveržiai).
	2.3. Padėti asmenims dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų, ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių.	Policijos pareigūno taktikos pasirinkimas technogeninėse, taip pat didelio masto transporto priemonių, avarijose ir stichinių nelaimių (potvynių, audrų, liūčių, karstinių įgriuvų ir pan.) metu. Pagalbos būdų žinojimas ir neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, tapusiems socialinių neramumų (užpuolimų, pogromų, tyčinių padegimų) ar nusikaltimų prieš asmenį ir stichinių nelaimių aukomis. Pagalba asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo.
3. Nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija (LTKS IV)	3.1. Atlikti viešųjų vietų kriminogeninį vertinimą, stebėjimą ir kontrolę.	Bendrosios ir situacinės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos turinio žinojimas ir užduočių vykdymas. Teritorijos kriminogeninio žemėlapio sandaros žinojimas ir naudojimas. Teritorijų kriminogeninės būklės vertinimas savarankiškai pasirenkant policijos priemones. Išskirtinio kriminogeniškumo teritorijų kontrolė patruliuojant ar vykdant postinę tarnybą. Užduočių vykdymas dirbant su policijos rėmėjais ir kitais savanoriais.
	3.2. Saugoti visuomenės saugumo požiūriu svarbius objektus.	Policijos saugomų objektų visuomeninio ir politinio statuso žinojimas ir savarankiškas jų apsaugos taktikos pasirinkimas. Saugomų objektų apsaugos išteklių, būdų ir priemonių pasirinkimas pagal nustatytą jų apsaugos teisinį režimą.
	3.3. Vykdyti individualios prevencijos priemones, kontroliuoti asmenims skirtus įpareigojimus ir draudimus.	Individualios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos turinio žinojimas ir pavestų užduočių vykdymas. Rizikos grupės asmenų pagal kategorijas ir jiems taikomų apribojimų žinojimas ir šių asmenų stebėjimo, priežiūros kontrolės užduočių vykdymas.
	3.4. Atlikti pristatytų į policijos įstaigą ir policijos areštinėje laikomų asmenų priežiūrą ir konvojuoti asmenis.	Asmens pristatymo į policijos įstaigą ir sulaikymo uždarant į policjos areštinę atlikimas. Apžiūros ir kratos atlikimo taktikos pasirinkimas. Policijos įstaigoje ar policijos areštinėje laikomo asmens teisių ir saugumo užtikrinimas. Inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių naudojimas ir apsaugos užtikrinimas. Asmenų konvojavimas. Konvojavimo taisyklių laikymasis ir tinkama konvojuojamųjų apsauga. Atskirų konvojavimo rūšių ypatumų ir taktikos taikymas konvojavimo metu.
	3.5. Atlikti mobilią kelių transporto eismo saugumo kontrolę.	Kelių transporto eismo saugumo reikalavimų (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Kelių eismo taisyklės) žinojimas ir jų laikymosi priežiūros vykdymas. Mobilios kelių eismo priežiūros priemonių naudojimas.
4. Administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas bei nusikalstamų veikų požymių atpažinimas (LTKS IV)	4.1. Kvalifikuoti ir tirti administracinius nusižengimus.	Administracinių nusižengimų, kurie nustatomi, tiriami ir nagrinėjami policijoje, nustatymas, protokolo surašymas ir nusižengimo bylos teisenos veiksmai. Kitų administracinių nusižengimų, kurie nustatomi policijos darbo metu ir kuriuos nagrinėja kitos viešojo administravimo institucijos, nustatymas ir bylos parengimas perduoti pagal žinybingumą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ir nuobaudos skyrimas Administracinių nusižengimų kodekse nustatytais atvejais ir tvarka. Administracinių nusižengimų registro naudojimas.
	4.2. Atlikti pirminius veiksmus įvykio vietoje.	Nusikalstamos veikos požymių atpažinimas, asmenų, padariusių nusikalstamą veiką ir užkluptų įvykio vietoje arba žinant jų buvimo vietą sulaikymas arba persekiojimas. Įvykio vietos nustatymas ir jos apsaugos organizavimas. Pirminių procesinių veiksmų (apžiūrų, pareiškimų, apklausų, daiktų paėmimo) atlikimas įvykio vietoje. Bendravimas su nukentėjusiaisiais ir liudytojais siekiant sumažinti nusikaltimu ar kita neteisėta veika sukeltą įtampą.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų pirminį profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal LTKS IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Policininkui būtina atitikti sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal profesinio mokymo programą, vertinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

7. Kvalifikacijos pavadinimas: ugniagesys gelbėtojas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: gaisrų prevencijos vykdymas, jų gesinimas, pagalbos kitais kritiniais atvejais teikimas, žmonių gyvybės ir turto apsauga, gelbėjimo darbų atlikimas. Tipinės darbo priemonės: gaisrinė ir gelbėjimo technika bei įranga. Ugniagesio gelbėtojo pareigūno atributai yra tarnybinė uniforma ir pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždaroje ir atviroje, neretai sveikatai pavojingoje aplinkoje. Papildoma informacija: ugniagesys gelbėtojas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos įstatymais, kitais ugniagesio gelbėtojo veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti ugniagesiais gelbėtojais valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Žmonių ir turto gelbėjimas (LTKS IV)	1.1. Naudoti gelbėjimo aukštyje (gylyje) įrangą.	Gelbėjimo darbų aukštyje (gylyje) įrangos apibūdinimas. Saugus darbas su gelbėjimo darbų aukštyje (gylyje) įranga, panaudojant savisaugos priemones.
	1.2. Gelbėti žmones ir (arba) turtą aukštyje (gylyje).	Gelbėjimo darbų aukštyje (gylyje) planavimas. Žmonių ir turto gelbėjimas, taikant gelbėjimo aukštyje (gylyje) taktikos principus.
	1.3. Naudoti gelbėjimo nuo vandens (ledo) paviršiaus įrangą.	Gelbėjimo nuo vandens (ledo) paviršiaus įrangos apibūdinimas. Saugus darbas naudojant gelbėjimo nuo vandens (ledo) paviršiaus įrangą.
	1.4. Gelbėti žmones ir (arba) turtą nuo vandens (ledo) paviršiaus.	Nėrimo ir plaukimo technikos naudojimas, gelbėjant nuo vandens paviršiaus. Žmonių ir (arba) turto gelbėjimas, taikant gelbėjimo darbų nuo vandens (ledo) paviršiaus taktiką.
2. Gaisrų gesinimas (LTKS IV)	2.1. Naudoti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemones ir įrangą.	Gaisrų gesinimo transporto priemonių ir gaisrų gesinimo įrangos naudojimas. Pirminės gaisro gesinimo priemonės. Kvėpavimo organų apsaugos aparatų naudojimas netinkamoje kvėpuoti aplinkoje.
	2.2. Taikyti gaisrų eigos ir jų gesinimo principus.	Degimo proceso teorijos žinojimas. Degimo nutraukimo būdai. Gaisro gesinimo organizavimo principai. Ugniagesio gelbėtojo apsaugos priemonių saugaus naudojimo principai. Radijo ryšio priemonių veikimas ir naudojimas gaisro vietoje. Pajėgų ir priemonių išsidėstymas gaisro vietoje. Vandens šaltinių gaisrams gesinti žinojimas. Statinių konstrukcijų gaisro vietoje ardymo išmanymas.
	2.3. Gesinti gaisrus ir ieškoti nukentėjusiųjų gaisro vietoje.	Gaisro žvalgybos vykdymas. Nukentėjusiųjų gaisro vietoje paieška. Gaisrų gesinimo ypatumai įvairios paskirties objektuose. Gaisrų gesinimas nepalankiomis sąlygomis. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietai žinojimas ir laikymasis.
3. Gelbėjimo darbų vykdymas eismo įvykyje (LTKS IV)	3.1. Taikyti gelbėjimo darbų eismo įvykyje taktiką.	Teisės aktų, reglamentuojančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmus, likviduojant eismo įvykių padarinius, žinojimas. Gelbėjimo darbų eismo įvykyje taktika. Galimų pavojų eismo įvykio vietoje vertinimas ir likvidavimas.
	3.2. Naudoti gelbėjimo įrangą eismo įvykiuose.	Rankinės ir elektrinės gelbėjimo darbų įrangos naudojimas. Hidraulinės gelbėjimo darbų įrangos naudojimas. Pneumatinės gelbėjimo darbų įrangos naudojimas.
	3.3. Vykdyti gelbėjimo darbus eismo įvykiuose.	Skirtingų transporto priemonių konstrukciniai ypatumai, jų žinojimas. Standartinių procedūrų, likviduojant eismo įvykių padarinius, išmanymas ir vykdymas. Ugniagesio gelbėtojo apsaugos priemonės. Automobilio stabilizavimo priemonės. Oro pagalvių blokavimo priemonės.
4. Pirmosios pagalbos nukentėjusiajam teikimas (LTKS IV)	4.1. Teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems.	Žmogaus gyvybiniai požymiai. Žmogaus gaivinimas. Sužalojimų pobūdžio nustatymas ir pirmosios pagalbos teikimas. Pirmosios pagalbos suteikimas eismo įvykio metu, apsinuodijus ir kitais pavojingais gyvybei atvejais.
4. Pirmosios pagalbos nukentėjusiajam teikimas (LTKS IV)	4.2. Teikti pirmąją psichologinę pagalbą.	Emocinių išgyvenimų svarba, aktualūs elgesio motyvacijos dėsningumai ugniagesio gelbėtojo darbe. Streso ir nerimo įveikimo būdai po kritinių, trauminių įvykių ugniagesio gelbėtojo darbe.
5. Gelbėjimo darbų vykdymas cheminiuose, radiologiniuose ir kituose įvykiuose (LTKS IV)	5.1. Taikyti gelbėjimo darbų cheminiuose, radiologiniuose ir kituose įvykiuose taktiką.	Teisės aktų, reglamentuojančių cheminių, radiologinių kitų įvykių padarinių lokalizavimą žinojimas. Pavojingų krovinių klasifikacijos bei jų ženklinimo žinojimas. Radioaktyvių medžiagų tipų bei jų ženklinimo žinojimas. Meteorologinių sąlygų įtakos cheminių, radiologinių ir kitų įvykių išplitimui išmanymas.
	5.2. Vykdyti gelbėjimo darbus cheminiuose, radiologiniuose ir kituose įvykiuose.	Cheminio ir radiologinio įvykio lokalizavimo taktika (vykimo maršruto sudarymas, pajėgų sutelkimo vietos numatymas, saugaus darbo zonų nustatymas, reikiamo apsaugos lygio pasirinkimas). Cheminių įvykių metu kylančių pavojų lokalizacija ir likvidacija. Radioaktyviųjų medžiagų fizinių ir cheminių savybių poveikio žmogaus organizmui mažinimas. Kitų įvykių plitimo apribojimas.
	5.3. Naudoti cheminių, radiologinių ir kitų įvykių padarinių lokalizavimo įrangą.	Apsaugos priemonės dirbant cheminiuose ir radiologiniuose įvykiuose. Cheminių, radiologinių ir kitų įvykių padarinių lokalizavimo įranga, jos naudojimas. Cheminiai ir radiaciniai matavimo prietaisai. Švarinimo įranga.
6. Darbas priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (komandoje) (LTKS IV)	6.1. Atlikti transporto priemonių ir įrangos techninę priežiūrą.	Ugniagesio gelbėtojo pareigų transporto priemonių ir įrangos techninės priežiūros metu žinojimas ir vykdymas.
	6.2. Valdyti asmeninį profesinį tobulėjimą.	Profesinio tobulėjimo sričių identifikavimas. Profesiniai normatyvai su gaisrų gesinimo transporto priemonėmis ir įranga. Profesiniai normatyvai su gelbėjimo įranga. Profesiniai normatyvai tiekiant gesinamąsias medžiagas. Profesiniai normatyvai su kvėpavimo organų apsaugos aparatais. Bendrasis fizinis pasirengimas.
	6.3. Vykdyti ugniagesio gelbėtojo pareigas budinčioje pamainoje.	Priešgaisrinės gelbėjimo komandos pamainos veiklos ypatumai. Ugniagesio gelbėtojo pareigos pamainų pasikeitimo metu. Ugniagesio gelbėtojo pareigos užtikrinant vidaus tvarką komandoje. Ugniagesio gelbėtojo pareigos budint pamainoje.
	6.4. Vykdyti gaisrų prevenciją visuomenėje.	Gaisrų prevencijos pagrindų išmanymas. Darbas su visuomene gaisrų prevencijos srityje (konsultavimas, mokymas dirbti su pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis).
7. Automobilinės platformos valdymas (LTKS IV)	7.1. Valdyti automobilinės platformos mechanizmus.	Automobilinės platformos parengimas darbui. Automobilinės platformos mechanizmų valdymas.
7. Automobilinės platformos valdymas (LTKS IV)	7.2. Gelbėti žmones ir (arba) turtą aukštyje automobiline platforma.	Nukentėjusiųjų aukštyje gelbėjimas. Vandens tiekimas į gaisro vietą.
8. Automobilių kopėčių valdymas (LTKS IV)	8.1. Valdyti automobilinių kopėčių mechanizmus.	Automobilinių kopėčių (keltuvo) ir kėlimo platformos parengimas darbui. Automobilinių kopėčių (keltuvo) mechanizmų valdymas.
8. Automobilių kopėčių valdymas (LTKS IV)	8.2. Gelbėti žmones ir (arba) turtą ir gesinti gaisrus automobilinėmis kopėčiomis.	Nukentėjusiųjų aukštyje gelbėjimas. Vandens ir putų tiekimas į gaisro vietą.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą. Kvalifikacija suteikiama įgijus 1–6 kvalifikacijos vienetus sudarančias kompetencijas bei 7-tą arba 8-tą kvalifikacijos vienetą sudarančias kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų pirminį profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal LTKS IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Ugniagesiui gelbėtojui būtina atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal profesinio mokymo programą, vertinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

8. Kvalifikacijos pavadinimas: viešojo saugumo gynėjas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: viešosios tvarkos atkūrimas, asmenų lydėjimas ir apsauga, valstybės objektų apsauga, asmenų paieška. Tipinės darbo priemonės: specialios apsaugos priemonės, specialiosios priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ginkluotė, specialioji technika ir įranga. Viešojo saugumo gynėjo atributai yra tarnybinė uniforma ir pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždarose patalpose ir atvirose erdvėse, naudojant tarnybinį transportą, specialiąsias priemones ir įrangą, prireikus ir ginklus situacijose, galinčiose sukelti pavojų jo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Papildoma informacija: gynėjas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais valstybės objektų ir asmenų apsaugos veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Riaušių malšinimas ir saugomų objektų ir viešųjų vietų kontrolės atstatymas (LTKS IV)	1.1. Atstatyti viešąją tvarką ir rimtį.	Saugumo viešose vietose ir viešuose renginiuose kriterijų žinojimas ir intervencijos būdų bei pajėgumų, būtinų saugumui užtikrinti, įvertinimas. Nepaklusimo teisėsaugos pareigūnams, grupinio chuliganizmo, smurto eskalavimo ir riaušių požymių žinojimas ir tinkamas reagavimas. Veikimas vienam ir padalinyje malšinant riaušes viešose vietose ir atkuriant viešąją tvarką ir rimtį.Viešojo saugumo tarnybos taktikos, atkuriant tvarką ir užtikrinant žmonių saugumą viešose vietose ir masiniuose renginiuose, žinojimas ir mokėjimas ją pritaikyti. Prievartos priemonių ir jų naudojimo viešose vietose ir renginiuose aplinkybių, sąlygų ir tvarkos žinojimas, jų pasirinkimas ir naudojimas. Teroristinių išpuolių, netikėtų nevaldomo smurto proveržių, įkaitų paėmimo atpažinimas ir veikimas šiose situacijose.
	1.2. Malšinti riaušes kardomojo suėmimo ir laisvės atėmimo vietose.	Veikimas vienam ir padalinyje specialiomis priemonėmis malšinant riaušes kardomojo suėmimo ir laisvės atėmimo vietose. Efektyvi ir saugi patalpų ir erdvių kardomojo suėmimo ir laisvės atėmimo vietose apžiūra ir pasislėpusių asmenų paieška. Asmeninio saugumo priemonių žinojimas ir naudojimasis jomis. Asmenų ir daiktų apžiūrėjimas. Prievartos priemonių ir jų naudojimo kardomojo suėmimo ir laisvės atėmimo vietose aplinkybių, sąlygų ir tvarkos žinojimas, jų pasirinkimas ir naudojimas.
2. Įtariamųjų padarius nusikalstamą veiką ar laisvės bausmę atliekančių asmenų konvojavimas (LTKS IV)	2.1. Pervežti suimtuosius ir nuteistuosius asmenis į laisvės atlikimo vietas ir iš jų.	Ginkluota nuteistųjų ir suimtų asmenų sargyba pagal specialią schemą ir planą, pervežant iš kardomojo suėmimo vietų į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietas ir atgal. Saugomų asmenų evakuacija užpuolimo atveju.
	2.2. Pervežti suimtuosius ir nuteistuosius asmenis į teismą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą ir iš jų.	Ginkluotas suimtųjų ir kaltinamųjų lydėjimas į teismo posėdžius ar ikiteisminio tyrimo įstaigas ir jų fizinis saugojimas transporto priemonėse, teismo posėdžių salėje ir kitose patalpose. Saugomų asmenų evakuacija užpuolimo atveju.
3. Valstybinės reikšmės objektų apsauga (LTKS IV)	3.1. Užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą nuo pašalinių asmenų ir (arba) objektą pažeisti galinčių medžiagų ar įrenginių.	Ginkluota ypatingos svarbos infrastruktūros objekto apsauga, stebint objekto aplinką, perimetrą, vamzdynus ir akvatoriją. Asmenų ir daiktų patekimo ir judėjimo saugomame objekte stebėjimas. Objekto gynyba specialiosiomis priemonėmis ir ginklu, užkardant arba atsakant į puolimą, kuriuo siekiama užimti, pažeisti ar sunaikinti saugomą objektą.
	3.2. Užtikrinti kitų kritinės infrastruktūros objektų apsaugą nuo pašalinių asmenų ar pavojingų medžiagų.	Ginkluota kritinės infrastruktūros objekto apsauga, stebint objekto perimetrą. Inžinerinių ir techninių apsaugos sistemų stebėjimas. Asmenų ir daiktų patekimo į objektą kontrolė. Asmenų ir daiktų judėjimo objekte stebėjimas. Ginkluota objekto gynyba, užkardant arba atsakant į puolimą, kuriuo siekiama užimti, pažeisti ar sunaikinti saugomą objektą.
	3.3. Užtikrinti specialiais teisės aktais nustatytų valstybės saugomų objektų saugumą nuo fizinio poveikio.	Objekto perimetro stebėjimas sargyboje arba nuotolyje techninėmis priemonėmis. Asmenų ir daiktų pateikimo į objektą stebėjimas. Esant būtinumui prievartos priemonių naudojimas, siekiant užkardyti ar nutraukti neteisėtą poveikį objektui.
4. Asmenų paieška (LTKS IV)	4.1. Vykdyti iš laisvės atėjimo vietų ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų paiešką.	Pabėgusių asmenų paieškos užduočių gyvenamosiose ir kitose teritorijose vykdymas pagal nustatytą tvarką veikiant vienam arba grupėje. Pabėgusių asmenų sulaikymo taktikos pasirinkimas. Prievartos naudojimas sulaikant pabėgusį asmenį teisės aktais nustatyta apimtimi ir tvarka.
4. Asmenų paieška (LTKS IV)	4.2. Vykdyti dingusių ir teisėsaugos ieškomų asmenų paiešką.	Dingusių ir teisėsaugos ieškomų asmenų paieškos užduočių vykdymas veikiant grupėje teisės aktais ar bendradarbiavimo susitarimais nustatytose ribose ir tvarka. Dingusių asmenų sulaikymo taktikos pasirinkimas. Orientavimasis vietovėje pagal gamtos požymius, žemėlapius ir kitą įrangą (globalios paieškos sistemos prietaisus, kompasus, kreivėmačius ir pan.).
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam formaliojo profesinio mokymo programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų pirminį profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal LTKS IV lygio formaliojo profesinio mokymo programas. Viešojo saugumo gynėjui būtina atitikti sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal profesinio mokymo programą, vertinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

9. Kvalifikacijos pavadinimas: karys, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: krašto gynyba. Tipinės darbo priemonės: individualios apsaugos priemonės, ginklai, speciali apranga, ryšio priemonės, naktinio matymo priemonės, darbo biure priemonės. Karių pagrindinis atributas yra uniforma su skiriamaisiais ženklais, nurodančiais karinį laipsnį, priklausymą pajėgų rūšiai ir daliniui, apdovanojimus ir turimas kompetencijas. Tipinės darbo sąlygos: darbas lauko ir ekstremaliomis sąlygomis, darbas padidinto pavojingumo aplinkoje. Papildoma informacija: karys savo veikloje vadovaujasi Karo tarnybos statutu, Kariuomenės drausmės statutu, Kovinių ginklų naudojimo Lietuvos kariuomenėje statutu, Karinės jėgos naudojimo statutu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais kario veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Sveikatos būklės reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės vykdyti karo inžinerijos techniko veiklą; ginkluotės, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos techniko veiklą; žvalgybos ir kontržvalgybos specialisto veiklą; karo policininko veiklą.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Karių mokymas (LTKS V)	1.1. Perduoti specialiąsias karybos žinias ir įgūdžius jaunesniam kariniam personalui.	Karių supažindinimas su siekiamais mokymų uždaviniais, mokymų programos vykdymas, karių motyvavimas, užduočių kariams nustatymas, jų įvykdymo vertinimas.
1. Karių mokymas (LTKS V)	1.2. Vertinti ir motyvuoti jaunesnįjį karinį personalą.	Vadovavimas karių grandžiai ar skyriui, tiesioginio vado įsakymų vykdymas, skyriaus ar grandies veiklos planavimas ir vykdymas. Grandies ar skyriaus karių motyvavimas, ataskaitų apie grandies ar skyriaus karių veiklos rezultatus rengimas ir pristatymas.
2. Administracinės ir valdymo bei kontrolės paramos mažų kariuomenės padalinių vadams ir dalinių štabų specialistams (karininkams) teikimas (LTKS V)	2.1. Administruoti padalinį.	Pagrindinių administracinės teisės žinių taikymas organizuojant ir administruojant padalinio veiklą, padalinio veiklos dokumentacijos pildymas.
	2.2. Teikti paramą karinių padalinių vadams taikos, krizių ir karo metu.	Pagrindinės lyderystės įgūdžiai, ugdymo vadybos gebėjimai, topografija ir navigacija, rikiuotė, karybos ir taktikos įgūdžiai, kiti kariuomenės reikalaujami specifiniai įgūdžiai reikalingi eiti pareigoms.
	2.3. Planuoti ir komandoje vykdyti kovos veiksmus taikant karinio sprendimų priėmimo procedūrą.	Mažo padalinio kovos veiksmų planavimas; plano įgyvendinimas tiesiogiai vadovaujant kariams.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Karo inžinerijos techniko veikla (LTKS V)	1.1. Vykdyti sprogdinimo darbus ir sprogmenų neutralizavimą.	Savarankiškas savo ir pavaldinių darbo planavimas ir organizavimas. Būrio ar skyriaus karinės technikos, ginkluotės, ryšio priemonių, žvalgybos prietaisų naudojimas. Pratybų būrio ar skyriaus kariams vedimas. Inžinerinių žvalgybos užduočių vykdymas, gautos informacijos apdorojimas ir pateikimas, kitų inžinerinio aprūpinimo užduočių vykdymas. Sprogstamųjų medžiagų užtaisų ir sprogdinimo priemonių kiekio apskaičiavimas, sprogdinant įvairias konstrukcijas iš medžio, gelžbetonio, plieno. Pastatų ir statinių sprogdinimo darbų atlikimas. Ištisinis vietovės valymas nuo nesprogusių standartinių karinių šaudmenų bei jų neutralizavimas. Darbas su išminavimo ir sprogdinimo įranga. Gautos informacijos apie surastus, sunaikintus standartinius karinius sprogstamuosius užtaisus bei jais užterštos vietovės apdorojimas. Gautos informacijos apie surastus, sunaikintus standartinius cheminius sprogstamuosius užtaisus apdorojimas. Savadarbių užtaisų, pagamintų naudojant šiuolaikinius standartinius sprogstamuosius užtaisus, neutralizavimas.
1. Karo inžinerijos techniko veikla (LTKS V)	1.2. Įrengti užtvaras, perkėlas, kelius ir fortifikacijas.	Įvairių tipų fortifikacinių statinių įrengimas; keltų ir tiltų, naudojant tabelinę padalinio įrangą, statymas. Gruntinių kelių tiesimas bei remontavimas.
2. Ginkluotės, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos techniko veikla (LTKS V)	2.1. Vykdyti orlaivių ginkluotės, gelbėjimosi ir desantavimo įrangos ekploatavimą ir techninę priežiūrą.	Ginkluotės gedimų, gedimų atsiradimo priežasčių bei jų šalinimo būdų nustatymas ir įvertinimas. Paraiškų medžiagoms, reikalingoms ginkluotės gedimams pašalinti, ruošimas. Atsarginių dalių ir materialinių vertybių tinkamo panaudojimo kontrolė. Ginkluotės, gelbėjimosi ir desantavimo įrangos eksploatavimas bei priežiūra; ginkluotės, gelbėjimosi ir desantavimo įrangos gedimų pašalinimas. Ginkluotės, gelbėjimosi ir desantavimo įrangos techninės dokumentacijos pildymas. Ginkluotės panaudojimas visuose režimuose. Pilnas ginkluotės techninių galimybių išnaudojimas mūšyje. Teisingų sprendimų priėmimas nenumatytose ir avarinėse situacijose, užtikrinant visus kovinio komplekso panaudojimo etapus. Ginkluotės vietinės reikšmės remontų atlikimas. Individualių ir kolektyvinių gelbėjimosi ir apsaugos priemonių panaudojimas.
	2.2. Vadovauti pavaldinių veiksmams ir kontroliuoti teisingą operacijų atlikimą pagal eksploatacijos instrukcijas bei vykdyti savo pavaldinių kovinį rengimą.	Sumanus vadovavimas komandai, organizuojant ginkluotės ir technikos, įrenginių ir inventoriaus priežiūrą, panaudojimą, tausojimą ir išsaugojimą. Vykdomų remonto darbų (įskaitant terminus ir jų kokybę), įrangos eksploatavimo bei priežiūros kontrolė. Tinkama elgsena su įrankiais ir įranga, kuri naudojama vykdant remonto darbus. Savo pavaldinių kovinio rengimo vykdymas, jų mokymo remonto užduočių vykdymui organizavimas.
3. Žvalgybos ir kontržvalgybos specialisto veikla (LTKS V)	3.1. Rengti žvalgybos operacijų planavimo, informacijos rinkimo, analizės produktus.	Žvalgybinės informacijos rinkimas ir kaupimas, žvalgybinių pranešimų rašymas. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir Krašto apsaugos sistemos struktūros žinios. NATO žvalgybos ir saugumo doktrinų pagrindai. Užsienio valstybių žvalgybos tarnybų struktūra ir veiklos metodai. Asmenų, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, instruktavimas. Darbas specializuotomis kompiuterinėmis programomis. Įslaptintų bylų archyvų kaupimas ir tvarkymas. Naudojimasis kompiuterine ir šifruoto faksimilinio ryšio technika klasifikuotai informacijai perduoti ir priimti. Fizinės apsaugos priemonių įgyvendinimas.
3. Žvalgybos ir kontržvalgybos specialisto veikla (LTKS V)	3.2. Rengti kontržvalgybos operacijų planavimo, informacijos rinkimo, analizės produktus.	Kontržvalgybinės informacijos rinkimo, kaupimo ir analizės principai. Kontržvalgybos ir operatyvinių padalinių veiklos organizavimo pagrindai. Kontržvalgybinių operacijų, operatyvinių tyrimų organizavimo ir vedimo pagrindai. Užsienio valstybių žvalgybos tarnybų struktūra ir veiklos metodai. Asmenų, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, instruktavimas. Darbas specializuotomis kompiuterinėmis programomis. Įslaptintų bylų archyvų kaupimas ir tvarkymas. Naudojimasis kompiuterine ir šifruoto faksimilinio ryšio technika klasifikuotai informacijai perduoti ir priimti. Fizinės apsaugos priemonių įgyvendinimas.
4. Karo policininko veikla (LTKS V)	4.1. Konvojuoti, palydėti, reguliuoti karinio transporto eismą ir žymėti kelius.	Konvojavimas, palyda; karinio transporto eismo reguliavimas; kelių (judėjimo maršrutų) laikinas žymėjimas.
4. Karo policininko veikla (LTKS V)	4.2. Užtikrinti viešąją tvarką ir apsaugą, susijusią su karo policininko veiklos sritimis.	Įvykio vietos apsaugos organizavimas; viešosios tvarkos palaikymas; ryšio palaikymo organizavimas; asmenų apsaugos vykdymas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkančiam minimalius sveikatos ir fizinio parengtumo reikalavimus, išklausius bazinį kario kursą, esančiam ne jaunesniu kaip 18 metų amžiaus.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Kvalifikacijos vienetus sudarantys kompetencijų deriniai įgyjami baigus Lietuvos kariuomenės organizuojamus arba jos pripažįstamus mokymus sąjungininkų ir partnerių valstybėse, arba iš profesinės veiklos patirties. Kvalifikacijos vienetai įstatymų nustatyta tvarka privalomai tobulinami mokymų ir pratybų metu.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį pagal nustatytas specializuotas Lietuvos Kariuomenės organizuojamas arba jos pripažįstamas (sąjungininkų ir partnerių valstybėse) mokymų programas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

10. Kvalifikacijos pavadinimas: muitininkas, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinių interesų, rinkos, visuomenės ir aplinkos apsauga nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos. Tipinės darbo priemonės: Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos muitinės ir kitos informacinės sistemos, pažangios muitinio tikrinimo techninės priemonės. Muitininko atributai yra tarnybinė uniforma, pareigūno tarnybinis ir (arba) muitinės posto pareigūno identifikavimo ženklas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždarose patalpose ir atvirose erdvėse. Papildoma informacija: muitininkas savo veikloje vadovaujasi Sąjungos muitinės kodeksu, Komisijos deleguotaisiais ir įgyvendinimo reglamentais, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti muitininkais muitinės postuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Bendrieji ir specialieji muitinės veiklos įgyvendinimo aspektai vykdant kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją ir susijusias veiklas (LTKS V)	1.1. Įgyvendinti muitinės veiklą pagal organizacines vertybes, profesinius standartus ir elgesio kodekso normas, taikant muitų teisės aktus ir muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į kontekstą.	Lietuvos Respublikos muitinės vizijos, pagrindinių veiklos sričių, sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo principų, prekių tiekimo grandinės saugumo užtikrinimo priemonių, Lietuvos Respublikos strateginių uždavinių žinojimas; prekių muitinio statuso įrodymų patikrinimas; muitinei pateikiamų dokumentų žinojimas. Lietuvos antikorupcinės politikos išmanymas. Elgimasis tinkamai galimo papirkimo atveju. Atvejų fiksavimas specialioje formoje, kada tarp pateikiamų forminti muitinės ar asmens dokumentų randami įdėti grynieji pinigai, kuriuos palieka krovininių ar keleivinių automobilių vairuotojai bei kiti asmenys. Atsakomybės už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus žinojimas. Teigiamo muitinės įvaizdžio formavimas. Viešųjų ir privačių interesų derinimas.
	1.2. Taikyti teisinę atsakomybę už atskirus pažeidimus vykdant muitinės veiklą.	Teisinės atsakomybės rūšių žinojimas, jų atskyrimas; skirtingų atsakomybės rūšių už muitų teisės aktų pažeidimus taikymas. Muitų teisės aktų pažeidimų identifikavimas, teisingas jų kvalifikavimas, teisinės atsakomybės taikymas. Kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiklos pagrindų muitinėje žinojimas.
	1.3. Įforminti administracinių nusižengimų tyrimo rezultatus ir surašyti prekių sulaikymo protokolus.	Tinkamas administracinių teisės pažeidimų prekių sulaikymų įforminimas, procesinių dokumentų surašymas. Darbas su informacinėmis sistemomis, surašant prekių sulaikymo protokolus. Pavaldžių pareigūnų mokymas ir instruktavimas administracinių nusižengimų kvalifikavimo, protokolo surašymo ir kitais administracinio nusižengimo proceso klausimais.
2. Importo, eksporto ir tranzito procedūrų taikymas, dokumentų muitinis tikrinimas ir įforminimas (LTKS V).	2.1. Įforminti muitinės deklaracijas ir kitus dokumentus, taikant muitinės procedūras.	Darbas su muitinės informacinėmis sistemomis (Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, Nacionaline tranzito kontrolės sistema). Muitinės procedūrų taikymas (apimant išleidimą į laisvą apyvartą, specialiąsias procedūras: tranzitą, muitinį sandėliavimą, tikslinį naudojimą, perdirbimą, prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos). Deklaravimui pateiktų duomenų tvarkymas, analizavimas, perdavimas ir priėmimas; kartu su muitinės deklaracija muitiniam įforminimui pateikiamų dokumentų patikrinimas. Iškilusių problemų, susijusių su muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų įforminimu, sprendimo priėmimo proceso organizavimas, kolegų konsultavimas dėl muitinės formalumų taikymo.
	2.2. Vykdyti muitinės priežiūrą, susijusią su prekių įvežimu, laikinuoju saugojimu, reeksportu, išvežimu.	Muitinės priežiūros vykdymas kol nustatomas prekių muitinės statusas. Užtikrinimas, kad prekės nepaimtos iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo. Muitinės priežiūros priemonių taikymas, naudojant įvežimo bendrąją deklaraciją, atliekant laikinai saugomų prekių muitinės priežiūrą, reeksportą, naudojant išvežimo bendrąją deklaraciją; sudėtingesnių muitinės priežiūros priemonių taikymo atvejų sprendimo priėmimo proceso organizavimas.
3. Prekių tarifinis klasifikavimas, jų kilmės ir muitinės vertės nustatymas, muitų ir kitų mokesčių apskaičiavimas, priemonių, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą taikymas, muitų, mokesčių ir rinkliavų rinkimas (LTKS V)	3.1. Atlikti prekių tarifinį klasifikavimą.	Sprendimų priėmimas dėl prekių tarifinio klasifikavimo naudojantis nomenklatūromis, vadovaujantis bendraisiais prekių klasifikavimo principais, pritaikant Bendrąsias aiškinimo taisykles; kolegų konsultavimas apie privalomąją tarifinę informaciją (PTI); sudėtingesnių prekių tarifinio klasifikavimo situacijų sprendimas; prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimas. LR integruoto tarifo (LITAR) ir darbo su prekių mėginiais (pavyzdžiais) sistemos (MĖGIS)) naudojimas.
	3.2. Nustatyti prekių kilmę.	Nustatymas, ar ekonominės veiklos vykdytojo pateikti prekių kilmės įrodymai atitinka reikalavimus; posto ar pamainos viršininko informavimas apie iškilusias problemas nustatant prekių kilmę; sprendimo priėmimas dėl lengvatinio muito tarifo taikymo sudėtingesnių kilmės dokumentų pateikimo atveju.
	3.3. Priimti sprendimus dėl prekių muitinės vertės.	Sprendimų priėmimas dėl prekių muitinės vertės, kai sandorio vertės metodas negali būti taikomas; naudojimasis Prekių muitinio įvertinimo informacine sistema (PREMI IS); apskaičiuotų išlaidų, detalizuojančių prekių muitinę vertę, patikrinimas; deklaruojamos prekių muitinės vertės kontrolė, vadovaujantis teisės aktais; posto ar pamainos viršininko informavimas apie iškilusias problemas nustatant prekių muitinę vertę; sudėtingesnių prekių muitinės vertės nustatymo atvejų sprendimas.
	3.4. Rinkti muitus, mokesčius ir rinkliavas bei taikyti garantijas.	Skolos muitinei atsiradimo atvejų nustatymas; apskaičiuotų muitų ir kitų mokesčių patikrinimas; sprendimų priėmimas dėl garantijų taikymo; muitų, kitų mokesčių ir rinkliavų rinkimas vadovaudamasis teisės aktais. Muitinės informacinių sistemų (Internetinės integruoto muitų tarifo (TARIC) duomenų bazės, Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) duomenų bazės, Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos (MAPS) ir Tarifinių kvotų duomenų bazės (QUOTA)) naudojimas. Problemų, iškilusių dėl muitų ir mokesčių apskaičiavimo ir garantijų taikymo, sprendimo priėmimo proceso organizavimas.
4. Prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinis tikrinimas, reikalavimų, draudimų ir apribojimų taikymas (LTKS V)	4.1. Atlikti per muitinės postą gabenamų ar muitinės poste deklaruojamų prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą.	Sprendimų priėmimas dėl muitinės kontrolės. Savarankiška asmenų (keleivių) aprangos ir kūno apžiūra, asmenų (keleivių) daiktų (bagažo) tikrinimas, transporto priemonių (lengvųjų ir krovininių automobilių, traukinių vagonų, orlaivių, laivų, jūrinių konteinerių) tikrinimas, siuntų tikrinimas.
	4.2. Naudoti ir prižiūrėti pažangią tikrinimo įrangą muitinės postuose.	Pažangios tikrinimo įrangos eksploatavimas. Informacijos, gautos tikrinimo įrangos pagalba, fiksavimas. Tikrinimo įrangos parametrų išmanymas; įrangos pažeidimų fiksavimas. Radiacinės saugos normų išmanymas, veiklos su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais reikalavimų žinojimas.
	4.3. Analizuoti rizikas, susijusias su muitiniu tikrinimu.	Darbas su Europos Sąjungos ir nacionalinėmis rizikos informacinėmis kontrolės sistemomis (CRMS – Sąjungos rizikos valdymo informacinė sistema, RIF – Rizikos informacijos sistema, NAS –Numerių atpažinimo sistema ir RIKS – Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema). Pagrindinių rizikos profilių ir kriterijų taikymas.
	4.4. Taikyti muitinei pavestus saugumo ir saugos reikalavimus, draudimus ir apribojimus.	Strateginių, karinės paskirties prekių identifikavimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolė. Ginklų, šaudmenų ir jų dalių, pavojingų krovinių gabenimo kontrolė. Žuvininkystės produktų gabenimo ir žemės ūkio produktų eksporto kontrolė. Muitinės priežiūros priemonių ginant intelektinės nuosavybės savininkų teises taikymas. Veiklos vykdymas savarankiškai, priimant sprendimus draudimų ir apribojimų taikymo srityje.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, LTKS IV lygio kvalifikaciją ir baigusiam Muitinės mokymo centro vykdomą švietimo programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose. Muitininkui būtina atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal tęstinio profesinio mokymo programą, vertinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Atitinka Europos Sąjungos muitinės kompetencijų sistemą. Sąsaja reglamentuota 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1).

11. Kvalifikacijos pavadinimas: viešojo saugumo specialistas, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: asmens, visuomenės ir valstybės interesų apsauga, koordinuojant tiesioginių vykdytojų veiksmus fiziškai, užtikrinant gyvenamosios aplinkos saugumą arba vykdant specialios kompetencijos reikalaujančias funkcijas. Tipinės darbo priemonės: specialiosios priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir įranga, šaunamieji ginklai ir sprogmenys. Viešojo saugumo specialisto atributai yra tarnybinė uniforma ir (arba) pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždarose patalpose ir atvirose erdvėse, tiesioginiai veiksmai arba pavaldžių tiesioginių vykdytojų veiksmų koordinavimas naudojant tarnybinį transportą, specialiąsias priemones ir įrangą, prireikus ir ginklus bei sprogmenis. Papildoma informacija: viešojo saugumo specialistas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais atskirų viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų (policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos, viešojo saugumo tarnybos, vadovybės apsaugos departamento) veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Siekiantys įgyti kvalifikaciją asmenys turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai. Fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti policijos, valstybės sienos apsaugos ir viešojo saugumo tarnybos patrulių ar postinių grupių ir pamainų vadovais, valstybės vadovų apsaugos objektų, Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties padalinių specialistais.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (LTKS V)	1.1. Saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves.	Savarankiškas veiklos organizavimas pagal tarptautinius ir nacionalinius žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartus. Pavaldinių mokymas ir instruktavimas žmogaus teisių apsaugos klausimais. Viešųjų ir privačių teisių ir laisvių santykio išmanymas ir jų derinimas organizuojant pavaldinių veiklą.
	1.2. Organizuoti patruliavimą viešosiose vietose.	Policijos kontroliuotinų viešųjų vietų, patruliavimo maršrutų struktūros nustatymas ir pavaldžių patrulių paskyrimas į maršrutus. Patruliavimo būdų ir priemonių parinkimas. Patrulių komunikacijos, tarpusavio pagalbos ir sinergijos kontrolė. Pavaldžių patrulių mokymas patruliavimo taktikos srityse.
	1.3. Kontroliuoti pasienį.	Valstybės sienos sargybos ir pasienio tikrinimo pamainos organizavimas. Valstybės sienos sargybą ir pasienio tikrinimą vykdančių pavaldinių instruktavimas ir mokymas. Sienos kirtimo dokumentų tikrumo tyrimų atlikimas. Sprendimų priėmimas dėl detalios asmens, daiktų ir transporto priemonių apžiūros.
	1.4. Atstatyti viešosios tvarkos ir rimties kontrolę, reikalui esant naudoti prievartą.	Viešųjų vietų ir viešųjų renginių saugumo būklės įvertinimas, teisėsaugos pajėgų poreikio nustatymas ir informavimas apie tai. Policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos, viešojo saugumo tarnybos pareigūno taktikos, atkuriant tvarką ir užtikrinant žmonių saugumą viešose vietose ir masiniuose renginiuose, žinojimas ir pavaldžių pareigūnų mokymas šiose srityse. Pavaldinių naudojamų prievartos priemonių kontrolė ir jų naudojimo viešose vietose ir renginiuose aplinkybių, sąlygų ir tvarkos vertinimas. Situacijų, kai būtina koordinuota intervencija viešajai tvarkai ir rimčiai atkurti, vertinimas. Viešąją tvarką palaikančių ir jų veiklą koordinuojančių pareigūnų veiksmų atlikimas teroristinio išpuolio, netikėtų nevaldomo smurto proveržių ir įkaitų paėmimo ir jų išlaisvinimo metu. Pavaldžių pareigūnų mokymas pasirinkti ir naudoti prievartos priemones atstatant viešosios tvarkos ir rimties kontrolę.
	1.5. Teikti pagalbą asmenims, tapusiems teisės pažeidimų ar stichinių ir panašių nelaimių aukomis.	Pavaldžių pareigūnų veiksmų koordinavimas, teikiant pagalbą technogeninių, taip pat didelio masto transporto priemonių avarijose ir stichinių nelaimių (potvynių, audrų, liūčių, karstinių įgriuvų ir pan.) metu.. Pagalbos organizavimas ir tiesioginis pagalbos teikimas asmenims, tapusiems socialinių neramumų (užpuolimų, pogromų, tyčinių padegimų) ar nusikaltimų prieš asmenį aukomis.
2. Nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija (LTKS V)	2.1. Stebėti ir kontroliuoti viešąsias vietas ir objektus bei atlikti jų kriminogeninį vertinimą.	Bendrosios ir situacinės nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos vykdymas, šios veiklos organizavimas. Duomenų teikimas teritorijos kriminogeniškumo žemėlapiui ir naudojimasis šiuo žemėlapiu E-policija platformoje, pavaldinių mokymas. Teritorijų kriminogeninės būklės vertinimas ir pavaldinių veiksmų organizavimas. Policijos rėmėjų ir kitų savanorių mokymas, užduočių paskyrimas.
	2.2. Organizuoti visuomenės saugumo požiūriu svarbių objektų apsaugą.	Pavestų saugoti objektų saugumo rizikų vertinimas, atsižvelgiant į jų teisinį režimą, turimus apsaugos išteklius, būdus ir priemones. Apsaugos užduočių skyrimas pavaldiems pareigūnams ir jų vykdymo kontrolė.
	2.3. Vykdyti individualios prevencijos priemones, kontroliuoti asmenims skirtus įpareigojimus ir draudimus.	Individualiosios nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos organizavimas. Pavaldinių mokymas rizikos grupės asmenims taikomų apribojimų priežiūros klausimais. Rizikos grupės asmenų stebėjimo ir priežiūros priemonių organizavimas. Asmenų, priskiriamų rizikos grupei, kategorijų žinojimas.
3. Administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas bei nusikalstamų veikų požymių atpažinimas (LTKS V)	3.1. Kvalifikuoti administracinius nusižengimus.	Administracinių nusižengimų, kurie nustatomi, tiriami ir už kuriuos skirti nuobaudas turi pavaldūs pareigūnai, tyrimų organizavimas. Sprendimų priėmimas dėl administracinių nusižengimų bylų perdavimo pagal žinybingumą. Pavaldžių pareigūnų mokymas ir instruktavimas administracinių nusižengimų kvalifikavimo, protokolo surašymo ir kitais administracinio nusižengimo proceso klausimais. Institucijos atstovavimas nagrinėjant skundus dėl administracinės nuobaudos paskyrimo teisme. Pavaldžių pareigūnų mokymas naudoti Administracinių nusižengimų registrą.
	3.2. Atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus.	Įvykio vietos nustatymas ir jos apsaugos organizavimas. Įvykio vietos apžiūra naudojant pagrindines pėdsakų fiksavimo ir daiktinių įrodymų paėmimo priemones. Pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų įvykio vietoje atlikimas ir bylos perdavimas sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo eigos priimti. Nukentėjusiųjų ir kitų asmenų, galinčių pateikti tyrimui reikšmingos informacijos, apklausa įvykio vietoje.
4. Valstybės vadovybės darbo ir gyvenamųjų vietų apsauga (LTKS V)	4.1. Užtikrinti valstybės vadovybės darbo vietų ir institucijų apsaugą.	Valstybės vadovybės institucijų ir jų teritorijų apsauga. Objekto pažeidžiamumo vertinimas. Specialaus apsaugos režimo užtikrinimas. Darbas su bagažo patikros, vaizdo, apsaugos ir priešgaisrinėmis sistemomis. Asmenų ir daiktų patekimo į įstaigą kontrolė. Fizinė valstybės vadovybės apsauga darbo vietose.. Įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, prievartos priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimas.
	4.2. Užtikrinti valstybės vadovybės gyvenamųjų vietų apsaugą.	Valstybės vadovybės gyvenamųjų vietų (pastatų, teritorijų) apsauga. Specialaus režimo užtikrinimas. Stebėjimo informacijos analizė. Asmenų ir daiktų patekimo į vadovybės gyvenamąsias vietas kontrolė Fizinė valstybės vadovybės apsauga gyvenamosiose vietose. Vadovų ir jų šeimos narių evakuacija užpuolimo atveju. Įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, prievartos priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimas.
5. Antiteroristinių operacijų ir specialios kompetencijos reikalaujančių užduočių vykdymas (LTKS V)	5.1. Vykdyti antiteroristines operacijas.	Specialiųjų priemonių, įrangos ir ginkluotės parengimas operacijai. Asmeninių kompetencijų apimčių operacijoje įsivertinimas ir dalyvavimas sudarant operacijos planą. Nustatytos komunikacijos tvarkos palaikymas operacijos metu. Operacijos plane numatytų užduočių vykdymas. Vadovavimasis žmogaus teisių apsaugos standartais. Prievartos priemonių, ginklų ir sprogmenų naudojimas įstatymo nustatyta apimtimi.
	5.2. Rinkti ir analizuoti informaciją apie terorizmo grėsmes.	Informacijos apie terorizmo grėsmes ir rizikos veiksnius rinkimas, analizė ir perdavimas pagal pavaldumą. Įstatymų ar susitarimų nustatytais atvejais ir tvarka, bendradarbiavimas su kitomis institucijomis renkant, analizuojant ir keičiantis informacija apie terorizmo grėsmes.
	5.3. Sulaikyti asmenis, įtariamus padarius arba besirengiančius daryti nusikaltimus.	Kovinių užduočių vykdymas sulaikymo operacijų metu. Sulaikymo užduočių vykdymo organizavimas ir valdymas. Vadovavimasis žmogaus teisių apsaugos standartais sulaikant asmenis. Būtinų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas sulaikymo operacijos organizavimo tikslais.
	5.4. Išlaisvinti įkaitus ir neutralizuoti sprogmenis.	Kovinių užduočių vykdymas ekstremaliomis ir didelio pavojaus asmens gyvybei ir sveikatai sąlygomis: sulaikant pavojingus ir (arba) ginkluotus nusikaltėlius; išlaisvinant įkaitus; neutralizuojant sprogstamuosius įtaisus.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, įgytą LTKS IV lygio kvalifikaciją ir baigusiam mokymus pagal atitinkamą švietimo programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Pareigūnų profesinį mokymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, jis vykdomas statutinėse profesinio mokymo įstaigose. Viešojo saugumo specialistui būtina atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų siekiant nurodytos kvalifikacijos mokantis pagal profesinio mokymo programą, vertinimas vykdomas egzamino metu, vertinant teorines žinias ir praktinius gebėjimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

12. Kvalifikacijos pavadinimas: karys, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: krašto gynyba. Tipinės darbo priemonės: individualios apsaugos priemonės, ginklai, speciali apranga, ryšio priemonės, naktinio matymo priemonės, darbo biure priemonės. Karių pagrindinis atributas yra uniforma su skiriamaisiais ženklais, nurodančiais karinį laipsnį, priklausymą pajėgų rūšiai ir daliniui, apdovanojimus ir turimas kompetencijas. Tipinės darbo sąlygos: darbas lauko ir ekstremaliomis sąlygomis, darbas padidinto pavojingumo aplinkoje, darbas biure. Papildoma informacija: karys savo veikloje vadovaujasi Karo tarnybos statutu, Kariuomenės drausmės statutu, Kovinių ginklų naudojimo Lietuvos kariuomenėje statutu, Karinės jėgos naudojimo statutu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais kario veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Sveikatos būklės reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės vykdyti taktinio lygmens karininko veiklą; taktinio lygmens puskarininkio veiklą; karo inžinieriaus veiklą; ginklų ar technikos inžinieriaus veiklą; žvalgybos ar kontržvalgybos karininko veiklą.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Karių mokymas (LTKS VI)	1.1. Perduoti specialiąsias karybos žinias ir įgūdžius jaunesniam kariniam personalui.	Karių supažindinimas su siekiamais mokymų uždaviniais, mokymų programos vykdymas, karių motyvavimas, užduočių kariams nustatymas, jų įvykdymo vertinimas.
1. Karių mokymas (LTKS VI)	1.2. Vertinti ir motyvuoti jaunesnįjį karinį personalą.	Karinė lyderystė, karių motyvavimas ir vertinimas, ataskaitų apie karių veiklos rezultatus rengimas ir pristatymas.
2. Administracinės ir valdymo bei kontrolės paramos mažų kariuomenės padalinių vadams ir dalinių štabų specialistams (karininkams) teikimas (LTKS VI)	2.1. Teikti paramą karinių padalinių vadams taikos, krizių ir karo metu.	Pagrindinės lyderystės įgūdžiai, paremti žiniomis ir patirtimi, ugdymo vadybos gebėjimai, topografija ir navigacija, rikiuotė, karybos ir taktikos įgūdžiai, paremti žiniomis ir patirtimi, kiti kariuomenės reikalaujami specifiniai įgūdžiai, reikalingi eiti pareigoms.
	2.2. Vadovauti kariniams padaliniams taikos, krizių ir karo metu.	Padalinių valdymo procedūrų taikymas, mažųjų padalinių taktikos panaudojimas ir pritaikymas, teritorinės gynybos, krizių valdymo operacijų planavimas ir organizavimas.
	2.3. Vadovauti ginklų rūšies padaliniams.	Vadovavimas ginklų rūšies padaliniui: karyba, instruktavimas, lyderystė, tarptautinio ir nacionalinio saugumo pagrindai, taktika, karo topografija.
	2.4. Planuoti ir koordinuoti kovos veiksmus taikant karinio sprendimų priėmimo procedūrą.	Mažo padalinio kovos veiksmų planavimas, smulkesnių padalinio dalių kovos veiksmų koordinavimas, valdymas ir vadovavimas.
3. Padalinio administravimas ir administracinės paramos kitiems specialistams teikimas (LTKS VI)	3.1. Vykdyti padalinio administravimą, vadovaujantis nustatytu reglamentavimu.	Pagrindinių teisės ir procesų vadybos žinių taikymas, susijęs su štabo specialisto (puskarininkio) funkcijų atlikimu.
	3.2. Teikti administracinę paramą kariuomenės dalinio, pajėgų rūšies, jungtinių pajėgų ar kariuomenės štabų specialistams.	Vadovavimas mažiems padaliniams, lyderystė: gebėjimas efektyviai vadovauti didelėms komandoms, kariuomenės nustatyti gebėjimai pagal specializaciją.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Taktinio lygmens karininko veikla (LTKS VI)	1.1. Planuoti kovos veiksmus, taikant karinio sprendimų priėmimo procedūrą.	Reikalingų duomenų gautam operaciniam įsakymui vykdyti surinkimas ir analizė, veiksmų eigos variantų parinkimas, pagrindinio veiksmų eigos varianto išskyrimas ir patvirtinimas, vado įsakymo parengimas ir patvirtinimas.
1. Taktinio lygmens karininko veikla (LTKS VI)	1.2. Vadovauti, vykdant kovines užduotis.	Vadovavimas daliniui, vykdant kovinę užduotį, įsakyme iškelto tikslo siekimas, teikiant nurodymus, kurių reikalauja padėtis, atsižvelgiant į priešininko veiksmus, atsirandančias galimybes ir disponuojamus išteklius.
2. Taktinio lygmens puskarininkio veikla (LTKS VI)	2.1. Planuoti administracinės paramos veiksmus, taikant karinio sprendimų priėmimo procedūrą.	Duomenų dalinio vadui suteikimas, įsakymo perdavimas ir paaiškinimas kariams, su įsakymu susijusios dokumentacijos tvarkymas, vadovavimas kariams, vykdant įsakymą.
2. Taktinio lygmens puskarininkio veikla (LTKS VI)	2.2. Vadovauti kariams, vykdant kasdienę veiklą.	Padalinio veiklos dokumentacijos pildymas, karių pareigų vykdymo kontrolė, karių motyvavimas.
3. Karo inžinieriaus veikla (LTKS VI)	3.1. Organizuoti ir planuoti inžinerinės paramos užduotis.	Sprendimų atitinkamuose reglamentuojančiuose formatuose priėmimas ir įforminimas, jų vykdymo kontrolė. Projektų ir grafinių dokumentų rengimas, naudojantis kompiuterine įranga ir tradicinėmis priemonėmis. Informacijos kaupimas ir analizė, teisingas jos vertinimas bei siūlymų teikimas aukštesniesiems vadams dėl priimamų sprendimų bei projektų.
3. Karo inžinieriaus veikla (LTKS VI)	3.2. Vadovauti, vykdant karo inžinerijos užduotis.	Karo inžinerijos padalinių veiklos koordinavimas vykdant užduotis. Sprendimų priėmimas dėl užduoties įvykdymo būdų didelio neapibrėžtumo ir priemonių numatytoms užduotims įgyvendinti trūkumo.
4. Ginklų, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos inžinieriaus veikla (LTKS VI)	4.1. Prižiūrėti ginkluotę, ginklų sistemas, specialiąją įrangą ar techniką.	Ginkluotės, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos priežiūros vykdymas. Ginkluotės, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos gedimų nustatymas ir pašalinimas. Ginkluotės, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos apskaitos vedimas, dalyvavimas atliekant jų analizę bei išvadų ir rekomendacijų teikimas gedimų šalinimui. Įvykių ir incidentų tyrimas; įrangos būklės informacijos rinkimas ir jos analizė. Ginkluotės, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos būklės gerinimo siūlymų teikimas.
	4.2. Organizuoti ginkluotės, ginklų sistemų, specialiosios įrangos ar technikos priežiūrą.	Ginkluotės priežiūros planavimas, organizavimas ir kontrolė. Organizavimas ir dalyvavimas rengiant norminius dokumentus, reglamentuojančius ginkluotės aptarnavimą, priežiūrą bei remontą ir jų vykdymo kontrolė. Ginkluotės priemonių gedimų nustatymas ir pašalinimas. Gedimų apskaitos vedimas, dalyvavimas atliekant jų analizę bei išvadų teikimas.
5. Žvalgybos ir kontržvalgybos karininko veikla (LTKS VI)	5.1. Planuoti žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkti, kaupti ir analizuoti žvalgybinę informaciją bei rengti žvalgybos produktus.	NATO ir krašto apsaugos struktūra. NATO saugumo doktrinų pagrindai. Planavimo ir kontržvalgybinės informacijos rinkimo, sisteminimo ir analizės principai. Kontržvalgybos ir operatyvinių padalinių veiklos organizavimo pagrindai. Kontržvalgybos operacijų, operatyvinių tyrimų organizavimo ir vykdymo pagrindai. Užsienio valstybių žvalgybos tarnybų struktūra, taktika ir veiklos metodai. Savo sprendimų užduotims vykdyti įforminimas ir įsakymų rengimas.
5. Žvalgybos ir kontržvalgybos karininko veikla (LTKS VI)	5.2. Užtikrinti dalinio saugumą.	Personalo saugumo, fizinio saugumo ir informacijos apsaugos priemonių organizavimas (planavimas) ir vykdymas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą (puskarininkiams) arba aukštąjį išsilavinimą (karininkams), Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkančiam minimalius sveikatos ir fizinio parengtumo reikalavimus, išklausius bazinį kario kursą, esančiam ne jaunesniu kaip 18 metų amžiaus.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Kvalifikacijos vienetus sudarantys kompetencijų deriniai įgyjami išėjus pažengusio lyderio kursus, arba iš profesinės veiklos patirties. Kvalifikacijos vienetai įstatymų nustatyta tvarka privalomai tobulinami mokymų ir pratybų metu.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį pagal nustatytas specializuotas Lietuvos Kariuomenės organizuojamas arba jos pripažįstamas (sąjungininkų ir partnerių valstybėse) mokymų programas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

13. Kvalifikacijos pavadinimas: teisininkas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: teisės aktų ir dokumentų rengimas ir teisinių paslaugų teikimas. Tipinės darbo priemonės: kompiuteris, speciali programinė įranga atsižvelgiant į atskirų teisininko specializacijų veiklos ypatumus ir kt. Ikiteisminio tyrimo pareigūno atributai yra uniforma ir pareigas patvirtinantis pažymėjimas. Antstolio atributai yra pareigas patvirtinantis pažymėjimas. Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpoje, būdingas individualus ir komandinis darbas. Papildoma informacija: teisininkas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais teisininko darbus reglamentuojančiais dokumentais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti teisininkais teisines paslaugas teikiančiose įstaigose, įmonėse, organizacijose; ikiteisminio tyrimo pareigūnais (tyrėjais) policijos ir kitose ikiteisminio tyrimo įstaigose, antstoliais antstolių kontorose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Teisės aktų ar jų projektų ir teisinių dokumentų rengimas ir teisės aiškinimas (LTKS VI)	1.1. Kurti teisės aktus ar jų projektus.	Teisėkūros išmanymas. Teisėkūros principų, būdų ir rūšių žinojimas. Teisėkūros juridinės technikos taikymas. teisės normos struktūros, teisės normų klasifikacijos žinojimas. Reikalavimų, keliamų teisės aktų formai ir turiniui, išmanymas. Teisės aktų hierarchija. Teisės aktų rūšys. Teisės aktų rengimo taisyklių išmanymas. Teisės aktų projektų rengimo ypatumai. Teisės aktų priėmimo tvarka. Teisės aktų galiojimo ir teisės aktų keitimo tvarkos išmanymas. Terminų ir jų skaičiavimo tvarkos žinojimas. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės šakos. Teisės aktų, reglamentuojančių atskiras teisės šakas, žinojimas ir taikymas.
	1.2. Rengti teisinius dokumentus.	Dokumentų rūšys. Reikalavimai, keliami dokumento formai ir turiniui. Dokumentų rengimo taisyklių žinojimas. Terminų ir jų skaičiavimo tvarkos žinojimas.
	1.3. Teikti siūlymus ir pastabas dėl dokumentų ir teisės aktų normų pakeitimo ir tobulinimo.	Siūlymų ir pastabų dėl teisinių dokumentų ir teisės aktų teikimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų priėmimo tvarka. Teisės aktų galiojimas. Teisės aktų nauja redakcija ir jos teikimas. Terminų ir jų skaičiavimo tvarkos žinojimas.
	1.4. Aiškinti teisės aktų normas ir dokumentų nuostatas.	Teisės aiškinimo priežastys. Teisės aiškinimo sąvoka ir stadijos. Teisės aiškinimo būdų ir rūšių žinojimas. Teisės aiškinimo aktai: sąvoka ir rūšys. Teisės aktų rūšių ir teisės normų rūšių žinojimas.
2. Teisinių veiksmų atlikimas ir teisinių ginčų sprendimas (LTKS VI)	2.1. Taikant teisės aktų normas, atlikti teisinius veiksmus ir priimti sprendimus.	Atskiros teisės šakos. Teisės aktų, reglamentuojančių atskiras teisės šakas, žinojimas ir taikymas. Teisinių veiksmų atlikimo tvarka ir vieta. Atliekamų veiksmų rūšys ir ypatumai. Atliekamų veiksmų subjektai. Teisės aktų, reglamentuojančių atliekamus veiksmus, taikymas. Sprendimų priėmimo tvarka. Sprendimų priėmimo terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Dokumentų surašymo (užpildymo) tvarka. Dokumentų blankų žinojimas. Teisės aktų, reglamentuojančių atliekamus veiksmus, taikymas. Dokumentų surašymo tvarka. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės taikymas. Teisės taikymo stadijų ir principų žinojimas. Atstovavimas ir jo rūšys.
	2.2. Nustatyta tvarka rinkti reikšmingus duomenis ir juos vertinti.	Teisės aktų, reglamentuojančių duomenų rinkimą, taikymas. Teisininko etikos laikymasis, renkant duomenis. Reikšmingi duomenys ir jų panaudojimas. Duomenų rinkimo būdai ir tvarka. Leistinumas ir liečiamumas. Įrodymai ir jų rūšys. Įrodymų rinkimo būdai. Įrodymų vertinimas.
	2.3. Spręsti teisinius ginčus.	Teisinių problemų nustatymas, analizė, sprendimas: teisinės situacijos ar ginčo kvalifikavimas bei siūlymas pateikti situacijos ar ginčo šalims situacijos ar ginčo sureguliavimo būdus ir priemones. Ginčų sprendimo būdai ir tvarka. Ginčų sprendimo terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Apskundimo tvarka ir terminai. Atstovavimas ir jo rūšys. Teisininko etikos nuostatos ir profesinės etikos laikymasis teisininko veikloje.
	2.4. Konsultuoti asmenis ir nustatyta tvarka teikti informaciją asmenims teisiniais klausimais.	Asmenų informavimas teisiniais klausimais. Konsultavimas. Teisinės pagalbos teikimas. Asmenų supažindinimo su dokumentais ir teisės aktais tvarka. Terminų ir jų skaičiavimo tvarkos žinojimas. Teisininko etikos laikymasis teikiant informaciją asmenims.
3. Teisinių procesų planavimas, organizavimas ir veiklos kokybės užtikrinimas (LTKS VI)	3.1. Planuoti veiklą teisiniuose procesuose.	Veiklos planų sudarymas ir veiklos rezultatų planavimas. Planavimo principų taikymas veikloje. Planų rūšys. Tolygaus darbo krūvio skaičiavimas. Terminų ir jų skaičiavimo tvarkos žinojimas.
	3.2. Organizuoti veiklą teisiniuose procesuose.	Veiklos organizavimas. Veiklos organizavimo principų taikymas. Darbo formų žinojimas. Darbo organizacinis pobūdis. Terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Darbo krūvio paskirstymas. Darbo krūvio vaidmuo ir įtaka darbo rezultatui. Darbo krūvio paskirstymas ir skaičiavimas. Tolygaus darbo krūvio skaičiavimo metodika. Darbo tolyginimo būdai. Bendradarbiavimas su įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis. Keitimosi informacija pagrindai ir tvarka. Teisės aktų, reglamentuojančių informacijos pateikimą, taikymas. Informacijos pateikimo terminai.
	3.3. Kontroliuoti pavaldžių darbuotojų veiklą ir vertinti jų veiklos kokybę.	Veiklos ir darbo rezultatų santykis. Veiklos analizė. Darbo rezultatų apibendrinimas. Įstaigos ar padalinio veiklos ataskaitų rengimas. Reikalavimų, keliamų ataskaitos turiniui ir formai, išmanymas. Pavaldžių darbuotojų kontrolės būdų taikymas. Priemonių veiklos efektyvumui didinti išmanymas. Veiklos kokybės vertinimo kriterijų taikymas ir veiklos vertinimo procesas. Rekomendacijų dėl veiklos turinio ir formos taikymas. Metodinė veikla ir veiklos efektyvinimo galimybės. Teisininko etikos vaidmens jo veikloje žinojimas.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Antstolio veikla (LTKS VI)	1.1. Vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus.	Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas. Vykdytinų dokumentų pildymas. Vykdomojo dokumento pildymo tvarka. Teismo sprendimų vykdymas. Skolos išieškojimas. Skolininko teisės ir pareigos. Skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą. Išieškotojo teisės ir pareigos. Raginimo įvykdyti sprendimą turinys. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka. Vykdymo veiksmai skolininkui įteikus ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą. Termino įvykdyti sprendimą žinojimas. Raginimo siuntimo tvarka. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta. Atvejų, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, žinojimas. Įstatyme nustatytų priverstinio vykdymo priemonių taikymas. Antstolio reikalavimų privalomumas. Priverstinio vykdymo priemonių vykdymo tvarka. Turto paieškos procedūra. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Asmens turtinės padėties tikrinimas. Duomenų apie asmenį gavimas. Turto arešto akto turinys. Skolininko turto aprašymas. Įpareigojimas areštuotą turtą pristatyti į nurodytą vietą. Įpareigojimas asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo vykdymo procese ypatumai. Vykdymo veiksmų atidėjimas, vykdomosios bylos sustabdymas, vykdomojo dokumento grąžinimas. Vykdomosios bylos nutraukimas ir jo tvarka. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas. Vykdomosios bylos užbaigimas. Įsiskolinimo padengimas. Turto vertė. Išieškotojo teisėti interesai. Kreipimasis į teismą. Turto administratoriaus paskyrimas. Prašymas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką. Turto administravimo rūšys. Turto paprastojo administravimo turinio išmanymas. Turto visiško administravimo turinio išmanymas. Administruojamo turto aprašo sudarymas ir draudimas. Turto administravimo pabaiga. Turto administratoriaus įgaliojimų pabaiga. Turto administravimo pabaigos pasekmių žinojimas. Turto realizavimo tvarka. Areštuoto turto realizavimas. Turto priverstinis pardavimas iš varžytynių. Skolininko turto realizavimo būdai. Varžytinių dalyvių žinojimas. Varžytinių tvarkos išmanymas. Dalyvavimo varžytinėse sąlygos. Varžytinių protokolo turinio išmanymas. Lėšų paskirstymas. Išieškotojo veiksmai. Turto pardavimo iš varžytynių aktas. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiais. Kito turto išieškojimas. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka. Nepiniginio pobūdžio sprendimų bendroji vykdymo tvarka. Vertybinių popierių arešto ir realizavimo ypatumai. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka.
	1.2. Konstatuoti faktines tiriamos situacijos aplinkybes renkant įrodymus ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.	Antstolio atliekami procesiniai veiksmai. Faktinių aplinkybių fiksavimas: smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Įrodymų užfiksavimas. Oficialus rašytinis įrodymas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys. Vaizdo ar garso įrašymo priemonės. Sprendimų vykdymo instrukcijos išmanymas. Pretenzijos pagrįstumo nustatymas ir atsakymas į nepagrįstos pretenzijos pateikimą. Kito asmens reikalavimų pagrįstumo ir sąžiningumo nustatymas. Procesinių ir kitų dokumentų įteikimas. Darbas su užsakovų prašymais, teismo pavedimais. Svarbią teisinę reikšmę turinčius įvykiai. Dokumentų perdavimo (įteikimo) tvarka. Dokumentų įteikimo efektyvumas.
	1.3. Konsultuoti klientus.	Asmenų informavimas teisiniais klausimais. Teisinės pagalbos teikimas. Asmenų supažindinimo su dokumentais ir teisės aktais tvarka. Terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Antstolio profesinė etika ir jos vaidmuo. Reikalavimai, keliami dokumento formai ir turiniui. Dokumentų rengimo taisyklių išmanymas. Terminų ir jų skaičiavimo tvarkos žinojimas. Prašymų ir skundų ir jiems keliamos formos ir turinio reikalavimų išmanymas. Teisinių dokumentų turinio išmanymas.
	1.4. Realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą aukciono tvarka.	Prievolės užtikrinimas. Įkeitimu užtikrintos prievolės nevykdymas. Turto suradimas, įvertinimas, teisinio statuso patikrinimas. Reklamos organizavimas. Hipotekos procedūra. Kreditoriaus reikalavimo pateikimas. Įkeisto kilnojamojo turto aukcionas ir jo organizavimas. Aukciono procedūros ypatumai.
	1.5. Tarpininkauti vykdant turtines prievoles.	Kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų žinojimas. Mokumas. Atsiskaitymų tvarkos išmanymas. Skolininko finansinės galimybės. Skolos išieškojimo procedūra. Prašymas išieškoti skolą. Ikiteisminio skolų išieškojimo sutarties sudarymas ir jos turinys. Prievolių vykdymo principai. Turtinės prievolės. Prievolės įvykdymo būdai. Prievolės vykdymas. Prievolių įvykdymo užtikrinimas. Prievolių pabaiga.
	1.6. Teikti bankroto administravimo paslaugas.	Duomenų teikimas apie bankrutuojančią įmonę spaudai ir Vyriausybės institucijoms. Bankrutuojančios įmonės turto valdymas, naudojimas, apsaugos užtikrinimas. Vadovavimas bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai. Kreditorių susirinkimų šaukimas. Bankroto procedūra. Įmonių bankroto įstatymo nuostatų taikymas. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai. Bankroto bylos iškėlimas. Nemokumas. Bankroto administratoriaus paskyrimas. Bankroto administravimas. Bankroto procesas. Bankroto bylos nutraukimo atvejų išmanymas.
	1.7. Atlikti mediaciją.	Civilinio ginčo šalys ir tvarka. Mediacijos procedūra. Mediatoriaus veiksmų žinojimas mediacijoje. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Taikinimo tarpininkų skyrimo procedūros išmanymas. Taikinamojo tarpininkavimo vykdymas. Taikinimo procedūros išmanymas. Taikinamojo tarpininkavimo pabaiga. Taikos sutarties sudarymo procedūros išmanymas.
2. Ikiteisminio tyrimo pareigūno veikla (LTKS VI)	2.1. Priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.	Baudžiamojo proceso paskirtis. Ikiteisminio tyrimo subjektų įgaliojimų išmanymas. Ikiteisminio tyrimo įstaigų sistemos išmanymas. Ikiteisminio tyrimo pradžia. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą. Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nuostatų išmanymas. Patikrinamieji veiksmai ir jų reikšmė. Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą atvejų ir sąlygų išmanymas. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rengimas ir jo turinio išmanymas Pranešimo dėl atsisakyto pradėti ikiteisminio tyrimo pateikimas prokurorui ir suinteresuotiems asmenims.
	2.2. Organizuoti nusikalstamos veikos tyrimą.	Ikiteisminio tyrimo planavimas. Planavimo rūšys. Planų rūšys. Ikiteisminio tyrimo plano ir jo struktūrinių dalių išmanymas ir sudarymas. Ikiteisminio tyrimo plano sudarymas. Atskaitomybė už plane numatytų veiksmų įgyvendinimą. Ikiteisminio tyrimo veiksmo etapai (stadijos). Pasirengimas ikiteisminio tyrimo veiksmui: efektyvių ikiteisminio tyrimo veiksmo taktinių būdų ir fiksavimo, transporto priemonių paruošimas ir numatymas. Konvojavimo išmanymas.
	2.3. Atlikti ikiteisminio tyrimo ir kitus proceso veiksmus ir vykdyti prokuroro ir padalinio vadovo nurodymus.	Ikiteisminio tyrimo pareigūno atliekant ikiteisminį tyrimą įgaliojimai ir jų vykdymas. Ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jų rūšys. Ikiteisminio tyrimo veiksmų stadijos (etapai). Veiksmų atlikimo tvarka ir taktika. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo eigos ir rezultatų fiksavimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinė etika ir jos vaidmuo atliekant ikiteisminį tyrimą. Procesinių prievartos priemonių rūšys. Procesinių prievartos priemonių skyrimo tvarka ir pagrindai. Tarnybinio pranešimo parengimas. Ikiteisminio tyrimo pabaiga. Prokuroro įgaliojimai ikiteisminiame tyrime ir jų vykdymas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimai. Prašymo atlikti ikiteisminio tyrimo ir kitus proceso veiksmus parengimas ir pateikimas. Ikiteisminio tyrimo terminų laikymasis. Ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo sąlygų, priežasčių ir atvejų išmanymas. Pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikimo tvarka. Prokurorų konkrečių nurodymų įvykdymas ir pranešimas prokurorui apie įvykdytus veiksmus. Padalinio vadovo nurodymų vykdymas.
	2.4. Vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją pagal atliekamos veiklos pobūdį.	Nusikalstamų veikų prevencijos aprašo nuostatų taikymas. Prevencijos priemonių vykdymo tvarkos išmanymas. Nacionalinių ir tarptautinių nusikalstamų veikų prevencijos programų įgyvendinimas. Siūlymų dėl nusikalstamų veikų prevencijos programų turinio ir įgyvendinimo tvarkos teikimas.
	2.5. Rengti teisės aktus ar jų projektus.	Teisės aktų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, rengimas. Bendradarbiavimas su kitomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis keičiantis informacija dėl teisės aktų rengimo ir keitimo. Pasiūlymų ir pastabų teikimas rengiant teisės aktų projektus darbo grupėse, sudarytose iš kelių ikiteisminio tyrimo įstaigų. Teisėkūros subjektai ir principai. Teisėkūros būdai ir rūšys. Teisėkūros juridinė technika. Teisės normos struktūra. Teisės normų klasifikacija. Reikalavimai, keliami teisės aktų formai ir turiniui. Teisės aktų rūšys. Teisės aktų projektų rengimo ypatumai. Teisės aktų rengimo taisyklės. Teisės aktų priėmimo tvarka. Teisės aktų galiojimas. Terminų ir jų skaičiavimo tvarkos žinojimas. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės aktai, reglamentuojantys atskiras teisės šakas. Siūlymų dėl teisės aktų projektų rengimo, panaikinimo ar pataisų teikimo tvarkos išmanymas. Ikiteisminio tyrimo klaidų analizė ir jų šalinimas. Gerosios ikiteisminio tyrimo praktikos formavimas. Ikiteisminio tyrimo efektyvinimas ir veiklos modelių taikymas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo veiklos efektyvinimo parengimas ir pateikimas.
	2.6. Organizuoti ir kontroliuoti ikiteisminio tyrimo padalinių ir pavaldžių tyrėjų veiklą (skirta padalinio vadovui).	Ikiteisminio tyrimo pareigūno teisių ir pareigų žinojimas. Darbo ir veiklos kontrolės organizavimas. Ikiteisminio tyrimo bylų skirstymas. Darbo krūvio nustatymas. Žodiniai ir rašytiniai nurodymai, duodami ikiteisminio tyrimo bylose. Ikiteisminio tyrimo padalinio krūvio skaičiavimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno darbo krūvio skaičiavimas. Darbo krūvio tolyginimas. Ikiteisminio tyrimo bylos apimties ir sudėtingumo vertinimas. Tyrimo grupės sudarymas ir jos sudėtis. Tyrimo grupės veiksmų koordinavimas. Rezoliucijos / nutarimo sudaryti tyrimo grupę surašymas. Sprendimo panaikinti tyrimo grupę arba keisti jos sudėtį priėmimas. Informacijos analizė ir apibendrinimas. Ataskaitų rengimas. Ataskaitų formos ir turinio žinojimas. Ataskaitų pateikimo terminų žinojimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį teisės studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro ar bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis teisės studijų krypties pirmosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Asmuo, siekiantis tapti anstoliu, privalo: turėti ne žemesnį kaip aukštąjį teisės studijų krypties universitetinį išsilavinimą (vienpakopį ar bakalauro aukštąjį universitetinį išsilavinimą); turėti ne mažesnį kaip dviejų metų darbo stažą dirbant antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbant teisinį darbą ar antstoliu; laimėti viešą konkursą; išlaikyti kvalifikacinį egzaminą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant pirmosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

14. Kvalifikacijos pavadinimas: viešojo administravimo specialistas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: viešojo administravimo veikla. Tipinės darbo priemonės: kompiuteris, telefonas, internetas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei ES institucijų informacinės sistemos ir registrai, įvairios techninės priemonės, reikalingos pavestoms funkcijoms atlikti. Tipinės darbo sąlygos: individualus ir komandinis darbo pobūdis, darbas viešojo administravimo įstaigos patalpose, darbas asmenų aptarnavimo vietoje, darbas kontroliuojame ar prižiūrimame subjekte (jei yra nustatyta pagal įgaliojimus). Papildoma informacija: viešojo administravimo specialistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešojo administravimo veiklą, nustatytais reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, valstybių ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose, asociacijose, kurios įgaliotos atlikti viešąjį administravimą, taip pat kitose viešojo sektoriaus organizacijose, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai nėra suteikti.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Administracinis reglamentavimas (LTKS VI)	1.1. Rengti norminių teisės aktų projektus.	Teisėkūros procesą reglamentuojančių teisės aktų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių taikymas. Teisėkūros principų laikymasis. Teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliamų reikalavimų išmanymas. Teisės akto projekte numatomo naujo teisinio reguliavimo poveikio įvertinimas ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.
	1.2. Derinti norminių teisės aktų projektų turinį su suinteresuotaisiais asmenimis.	Bendravimas su teisės akto projekto rengimo grupės (komisijos) nariais. Konsultavimasis ir bendravimas su kitais suinteresuotais asmenimis (valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, gyventojais, jų grupėmis ir kt.). Suinteresuotų asmenų pateiktų pastabų ir pasiūlymų parengtiems teisės aktų projektams vertinimas ir argumentuotos pozicijos dėl šių pastabų ir pasiūlymų rengimas.
	1.3. Dirbti su teisės aktų ir kitomis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informacinėmis sistemomis ir registrais.	Darbas su Teisės aktų registru ir informacinėmis sistemomis, kuriose yra kaupima informacija apie teisės aktus ar rengiamus teisės aktų projektus, taip pat kitomis informacinėmis sistemomis, kurias valdo ar tvarko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos joms teisės aktais pavestas funkcijas, ES institucijų informacinėmis sistemomis ir registrais, viešojo administravimo įstaigos vidaus administravimui naudojamomis informacinėmis sistemomis.
2. Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (LTKS VI)	2.1. Atlikti numatytus kontrolės veiksmus, kaip pagal įgaliojimus priskirti (pavaldūs) subjektai įgyvendina įstatymus ir administracinius sprendimus.	Kontrolę reglamentuojančių teisės aktų taikymas. Konfliktinių situacijų sprendimas.
	2.2. Atlikti numatytus priežiūros veiksmus, kaip pagal įgaliojimus priskirti (nepavaldūs) subjektai įgyvendina įstatymus ir administracinius sprendimus.	Priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų taikymas. Konfliktinių situacijų sprendimas.
3. Administracinių paslaugų teikimas (LTKS VI)	3.1. Priimti administracinių paslaugų gavėjų prašymus ir skundus.	Bendravimas su administracinių paslaugų gavėjais. Prašymų ir skundų priėmimo ir administracinių paslaugų gavėjų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių taikymas. Viešojo administravimo principų (lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakomybės už priimamus sprendimus ir kt.) laikymasis.
	3.2. Nagrinėti administracinių paslaugų gavėjų prašymus ir skundus.	Prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose procedūrų vykdymas. Neteisėto poveikio apraiškų atpažinimas. Administracinių paslaugų teikimą ir jų apmokėjimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų taikymas.
	3.3. Teikti administracinių paslaugų gavėjams informaciją, juos konsultuoti.	Administracinių paslaugų gavėjų konsultavimas ar informacijos teikimas jiems atvykus į viešojo administravimo įstaigą ar elektroninėmis priemonėmis.
4. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas (LTKS VI)	4.1. Vykdyti administruojamų viešųjų paslaugų teikimo stebėseną ir analizę.	Viešųjų paslaugų teikimo reikalavimų vykdymo stebėsena. Stebėsenos rodiklių analizė. Viešųjų paslaugų teikimo kokybės analizė. Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinės sistemos naudojimas.
4. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas (LTKS VI)	4.2. Vykdyti administruojamų viešųjų paslaugų teikimo kontrolę.	Viešųjų paslaugų teikimo kontrolės proceso įgyvendinimas. Bendravimas su viešąsias paslaugas teikiančiais subjektais. Bendravimas su viešųjų paslaugų gavėjais.
5. Viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (LTKS VI)	5.1. Pagal įgaliojimus stebėti viešojo administravimo kokybę viešojo administravimo subjekto lygiu.	Pokyčių stebėjimas, analizė viešojo administravimo įstaigos lygiu, jų įvertinimas, neigiamų pasekmių prevencijos priemonių numatymas. Pasiūlymų dėl viešojo administravimo institucijos veiklos planavimo ir organizavimo rengimas. Dalyvavimas atliekant vidaus administravimo kontrolę.
	5.2. Įgyvendinti vidaus administravimo teisės normas.	Teisės aktuose ir viešojo administravimo įstaigos vidaus administravimo dokumentuose numatytos vidaus administravimo veiklos vykdymas. Vadovo (jei yra pavaldumas) nurodymų vykdymas.
	5.3. Dalyvauti komisijų, darbo grupių veikloje, bendradarbiauti su suinteresuotaisiais asmenimis.	Darbas grupėje. Asmeninės ir kolektyvinės atsakomybės prisiėmimas. Bendradarbiavimas ir suinteresuotų šalių įtraukimas įgyvendinant viešojo administravimo procesus.
	5.4. Rengti vidaus administravimo dokumentus, ataskaitas.	Dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių taikymas. Asmeninės atsakomybės už savo veiklos rezultatus prisiėmimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį viešojo administravimo studijų krypties arba kitų studijų krypčių (verslo ir viešosios vadybos arba teisės, arba socialinių mokslų studijų krypčių grupių) išsilavinimą, profesinio bakalauro ar bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis viešojo administravimo studijų krypties arba kitų studijų krypčių (verslo ir viešosios vadybos arba teisės, arba socialinių mokslų studijų krypčių grupių) pirmosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Kvalifikacijos vienetus sudarančios kompetencijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka gali būti tobulinamos tęstinėse studijose, taip pat plečiant specialiąsias profesines žinias, tobulinant valstybės valdymo ir viešojo administravimo įgūdžius bei gebėjimus (paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos, einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų, laiką). Teisės aktuose nustatytais atvejais, asmuo turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant pirmosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

15. Kvalifikacijos pavadinimas: viešojo saugumo specialistas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: žmogaus asmens, o taip pat žmogaus, visuomenės ir valstybės turto ir teisėtų interesų apsauga. Tipinės darbo priemonės: kompiuteris, speciali programinė įranga, technika, priemonės ir ginkluotė, atsižvelgiant į atskirų specializacijų veiklos ypatumus. Viešojo saugumo specialisto atributai yra tarnybinė uniforma ir (arba) pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Tipinės darbo sąlygos: patalpos, kabinetas, transporto priemonės, lauko vietovės. Papildoma informacija: viešojo saugumo specialistas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais viešojo saugumo veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti viešojo saugumo specialistais: kriminalinės žvalgybos pareigūnais ikiteisminio tyrimo ir žvalgybos funkcijas atliekančiose įstaigose, policijos veiklos specialistais policijos įstaigose, valstybės sienos apsaugos specialistais valstybės sienos apsaugos įstaigose, asmenų ir turto apsaugos specialistais Vadovybės apsaugos departamente ir kitose apsaugos funkcijas vykdančiose įstaigose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Žmogaus teisių, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (LTKS VI)	1.1. Užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.	Grėsmių žmogaus teisėms ir laisvėms, atsirandančių viešojo saugumo srityje, suvaldymas. Tarptautinių ir nacionalinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartų įdiegimas ir palaikymas. Viešųjų ir privačių teisių ir laisvių balanso ir sinergijos užtikrinimas.
	1.2. Užtikrinti viešąjį saugumą.	Viešosios tvarkos užtikrinimas ir viešųjų vietų kontrolės policijos priemonėmis organizavimas. Viešosios tvarkos užtikrinimas ekstremalių situacijų metu (grupinių viešosios tvarkos pažeidimų, masinių riaušių, stichinių nelaimių, epidemijų, radioaktyvaus ir bakteriologinio teritorijos užkrato ir kitais ekstremaliais atvejais). Sulaikytų ir suimtų asmenų, o taip pat laisvės atėmimo bausme nuteistųjų apsaugos ir konvojavimo organizavimas. Saugaus eismo priežiūros organizavimas ir vykdymas. Vidaus tarnybos įstaigos kompetencijai priskirtos licencijuojamos ūkinės, komercinės veiklos kontrolės organizavimas ir vykdymas. Migracijos procesų administravimas organizuojant ir vykdant legalios ir nelegalios migracijos kontrolę.. Vidaus tarnybos įstaigų struktūrinių padalinių veiklos administravimas ir pajėgų valdymas.
	1.3. Užtikrinti valstybės sienos apsaugos režimą ir jos kirtimo kontrolę.	Informacijos apie grėsmes ES išorinės sienos saugumui analizė ir rizikų vertinimas. Sienos stebėjimo organizavimas ir pajėgų koordinavimas. Žmonių ir transporto, kertančių valstybės sieną, srauto reguliavimas. Pasienio patikrų organizavimas ir koordinavimas. Nelegalių migrantų sulaikymas ir deportavimas.
	1.4. Naudotis tarptautinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo priemonėmis ir būdais.	Veikla įgyvendinant Europos Sąjungos teisyną ir dalyvaujant ES teisėsaugos sistemoje (bendradarbiavimas su: Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra – Europos policijos biuras (Europol), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); dalyvavimas: Europos Sąjungos šalių antiteroristinius padalinius vienijančioje organizacijoje (ATLAS), Europos kelių policijos tinkle (TISPOL), Europos Sąjungos nusikaltimų prevencijos tinkle (EUCPN), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūroje (CEPOL)). Dalyvavimas tarptautinių policijos organizacijų veikloje kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Europos arešto orderio ir ekstradicijos vykdymas.
	1.5. Naudoti prievartos priemones ir šaunamuosius ginklus.	Įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, prievartos priemonių ir šaunamųjų ginklų naudojimas.
2. Nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija ir užkardymas (LTKS VI)	2.1. Vykdyti bendrąją nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją ir teikti socialinę pagalbą.	Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, privačių įmonių ir kitų institucijų, kurios tiesiogiai nesusijusios su nusikalstamų veikų prevencija, taip pat pavienių asmenų aktyvaus dalyvavimo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijoje organizavimas. Policijos rėmėjų ir kito visuomenės aktyvo veiklos organizavimas. Socialinės pagalbos teikimas asmenims ir asmenų grupėms, esančioms viešojo saugumo institucijų interesų lauke. Bendruomenės konsultavimas ir socialinės pagalbos teikimas viešojo saugumo institucijos kompetencijai priskirtais klausimais. Prevencinių programų (projektų) rengimas, įgyvendinimas, rezultatų apibendrinimas ir analizavimas.
	2.2. Vykdyti individualiąją nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevenciją.	Rizikos grupės asmenų ir viešojo saugumo požiūriu reikšmingų asmenų (vaikų, nusikalsti linkusių ir probacijoje esančių asmenų, nuteistųjų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų ir kt.) kontrolės organizavimas.. Individualus darbas su asmenims, kurie linkę daryti teisės pažeidimus ar ateityje gali tapti nusikaltėliais arba aukomis. Recidyvinio nusikalstamumo, vaikų teisės pažeidimų, narkomanijos, smurto prieš vaikus ir vaikų seksualinio išnaudojimo, smurto šeimoje ir kt. prevencijos priemonių taikymas.
	2.3. Vykdyti organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones.	Kriminalinės žvalgybos ir kitos informacijos analizė, nustatant su organizuotu nusikalstamumu susijusių asmenų keliamą grėsmę viešajam saugumui. Medžiagos rengimas ir pateikimas teismui dėl apribojimų nustatymo su organizuotu nusikalstamumu siejamiems asmenims. Nustatytų apribojimų laikymosi kontrolė.
3. Nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nustatymas ir tyrimas (LTKS VI)	3.1. Kvalifikuoti administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas (nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus).	Ikiteisminio tyrimo arba administracinio nusižengimo fakto įvertinimas ir (arba) tyrimo pradėjimas pagal gaunamus pranešimus arba pačios viešojo saugumo institucijos iniciatyva. Sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo suderinimas su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiais prokurorais. Sprendimų dėl administracinių nusižengimų bylų žinybingumo priėmimas. Procesinių ir kardomųjų veiksmų, užtikrinančių įtariamai neteisėtu būdu įgyto turto depozitą, vykdymas.
	3.2. Vykdyti administracinių nusižengimų tyrimą.	Įrodymų administracinių nusižengimų bylose paieška ir procesinis įforminimas. Asmenų, kuriems pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali būti skirtas administracinis areštas, sulaikymas, tokių asmens teisių, laisvių ir tinkamų laikymo sąlygų užtikrinimas. Sprendimų viešojo saugumo institucijoms žinybingose administracinių nusižengimų bylose priėmimas arba bylų teikimas teisėjo sprendimui. Informacijos apie administracinius nusižengimus sisteminimas ir duomenų teikimas į Administracinių nusižengimų registrą.
	3.3. Vykdyti kriminalinę žvalgybą.	Kriminalinę žvalgybą reglamentuojančių teisės aktų taikymas organizuojant ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir vykdant neviešo pobūdžio priemones, kuriomis siekiama nustatyti nusikalstamų veikų faktus arba asmenis, padariusius nusikalstamas veikas. Nacionalinė ir tarptautinė asmenų paieška. Asmens tapatybės nustatymas.
	3.4. Vykdyti finansinę žvalgybą.	Veikla įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, atitinkamas ES normas ir tarptautinių susitarimų nuostatas. Neteisėtai įgytų pajamų ir turto paėmimas.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Kriminalinės žvalgybos pareigūno veikla (LTKS VI)	1.1. Vykdyti kriminalinės žvalgybos veiksmus.	Kriminalinės žvalgybos ir procesinių veiksmų fiksavimas, kontrolė ir analizė. Vykstančių kriminogeninių procesų ir su jais susijusių kriminalinių veiksmų stebėjimas ir fiksavimas. Kriminalinės žvalgybos ir kitos informacijos rinkimas, kaupimas, sisteminimas ir analizavimas.
	1.2. Planuoti bei atlikti ilgalaikius kriminalinės žvalgybos tyrimus.	Įstatymų numatytomis priemonėmis ir metodais informacijos apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus, juos rengiančius ar padariusius asmenis rinkimas, kaupimas, sisteminimas ir analizavimas. Priemonių, kad šie asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taikymas.
	1.3. Užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją tarptautinio pobūdžio nusikalstamas veikas.	Aptarnaujamoje teritorijoje daromų labai sunkių, sunkių ir kitų, sukėlusių atgarsį, nusikaltimų užkardymas, atskleidimas ir tyrimas. Specialiųjų tikslinių policijos operacijų bei kitų priemonių nusikalstamoms veikoms užkardyti ir atskleisti organizavimas ir vykdymas.
	1.4. Tvarkyti ir vykdyti pavedimus ir paklausimus, keičiantis informacija su Lietuvos ir užsienio teisėsaugos, teisėtvarkos ir kitomis institucijomis tiriant nusikalstamas veikas.	Pagal kompetenciją tarnybinės veiklos srityje bendradarbiavimas ir keitimasis turima informacija su kitomis policijos įstaigomis, kriminalinės žvalgybos subjektų padaliniais, teisėsaugos ir kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Užsienio valstybių teisėsaugos institucijų, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos agentūrų perduotos viešos ir įslaptintos informacijos analizė.
	1.5. Analizuoti ir apibendrinti informaciją apie padarytas asmenų ar nusikalstamų grupių nusikalstamas veikas, teikti siūlymus dėl nusikalstamų veikų prevencijos.	Kriminalinės žvalgybos problemų analizė bei pasiūlymų gerinimo klausimais teikimas. Pagal kompetenciją siūlymų, praktinės ir metodinės pagalbos teikimas apskrities struktūrinių policijos komisariatų pareigūnams kriminalinės žvalgybos klausimais, dalyvavimas tyrimo grupėse analizuojant informaciją.
	1.6. Užtikrinti dokumentų apskaitos tvarkymą kriminalinės žvalgybos srityje.	Dokumentų, įslaptintų dokumentų apskaitos ir tvarkymo, asmens duomenų apsaugos reikalavimų užtikrinimas, vykdymas, atsakomybė už kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų, teikiamų registrams ir informacinėms sistemoms, teisingumą, pagrįstumą, išsamumą ir pateikimo terminus, naudojasi informaciniais registrais.
2. Policijos pareigūno veikla (LTKS VI)	2.1. Vykdyti administracinę teiseną.	Fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų ir pranešimų priėmimas, registravimas ir nagrinėjimas. Administracinių nusižengimų tyrimas ir nutarimų priėmimas šiose bylose.
	2.2. Užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą.	Neatidėliotinos pagalbos, reikalingos gyvybei, sveikatai ar turtui išsaugoti nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų ar bejėgiškos būklės asmenims teikimas. Viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemonių taikymas dalyvaujant specialiose policijos priemonėse ir operacijose, renginiuose. Patruliavimas ir kriminogeninės aplinkos stebėjimas.
	2.3. Vykdyti teisės pažeidimų prevenciją prižiūrimojoje teritorijoje.	Konsultacijų teikimas teisės pažeidimų prevencijos klausimais susitikimų su gyventojais metu bei elektroninėmis ryšio ar kitomis priemonėmis. Informacijos apie policijos teikiamas viešąsias ar administracines paslaugas sklaida. Saugios kaimynystės grupių kūrimosi skatinimas vietos bendruomenėse, jų veiklos koordinavimas. Nusikalstamų veikų kontrolės ir prevencijos priemonių tarpinstitucinis įgyvendinimas, bendrų priemonių rengimas.
	2.4. Gerinti visuomenės pasitikėjimą policija.	Teminių renginių organizavimas gyventojams (atvirų durų dienos, policijos ataskaitos bendruomenei, susitikimai su visuomene ir pan., skirti visuomenei supažindinti su policijos veikla).
	2.5. Analizuoti situaciją dėl įvykdytų teisės pažeidimų ir atlikti aplinkos saugumo vertinimą.	Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prižiūrimose teritorijose taktinės ir operatyvinės analizės atlikimas, aplinkos saugumo veiksnių vertinimas ir taikytinų prevencinių priemonių nustatymas.
	2.6. Skatinti policijos ir bendruomenės komunikaciją.	Naudojimosi socialiniais tinklais ir kitomis komunikacijos priemonėmis didinimas, siekiant operatyviai informuoti bendruomenę apie ypatingus įvykius teritorijoje ir gauti grįžtamąjį ryšį (pvz., informaciją apie padarytų teisės pažeidimų aplinkybes ir kt.).
3. Valstybės sienos apsaugos pareigūno veikla (LTKS VI)	3.1. Organizuoti bei vykdyti tarnybą, numatytą užkardos vado sprendime dėl valstybės sienos apsaugos, vadovauti pasienio sargyboms.	Siekiant užkardyti galimus pasienio incidentus, operatyvus reagavimas į galimus ar esamus pažeidimus, nuolatinis informacijos apie padėtį užkardos saugomame valstybės sienos ruože rinkimas, kaupimas. Pasikeitus situacijai saugomame ruože (objekte), tiesioginio vadovo operatyvus informavimas apie tai bei reikiamų priemonių padėčiai kontroliuoti ėmimasis. Bendravimas su pasienio ruožo gyventojais, informacijos apie jiems žinomus valstybės sienos kirtimo tvarkos ar pasienio teisinio režimo pažeidimų faktus, potencialius pažeidėjus rinkimas. Valstybės sienos pagal nustatytas tarnybines užduotis saugojimas.
	3.2. Vykdyti užkardos pamainos vyresniojo ar pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniojo funkcijas.	Valstybės sienos pagal nustatytas tarnybines užduotis saugojimas. Pasienio sargybų patikrinimų vykdymas. Viešosios tvarkos ir eismo kontrolės pasienio ruože užtikrinimas. Pasienio teisinio režimo ir valstybės sienos kirtimo tvarkos užtikrinimas. Neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė. Su Specialiąja tranzito schema susijusių veiksmų atlikimas. Įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos vizų išdavimas.
	3.3. Nustatyta tvarka priimti užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir atlikti pirminius su tuo susijusius veiksmus.	Prieglobsčio prašymų suteikti prieglobstį priėmimas, prašymo pateikimo datos, laiko ir vietos nurodymas. Prieglobsčio prašytojo asmens ir daiktų apžiūra. Pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa. Surinktų dokumentų kopijų bei visos informacijos perdavimas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Tinkamos sulaikytų asmenų bei prieglobsčio prašytojų laikymo tvarkos užtikrinimas. Esant tarnybiniam būtinumui, konvojavimo vykdymas.
	3.4. Pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus priimti administracinius sprendimus.	Asmenų apžiūra, transporto priemonių, gabenamų krovinių ir kitų materialinių vertybių bei dokumentų patikra. Asmenų pristatymas į pasienio užkardos, pasienio kontrolės punkto arba muitinės, policijos įstaigų patalpas. Administracinių nusižengimų bylų teisenos pradėjimas ir vykdymas.
	3.5. Vykdyti valstybės gynybą karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ir vykdyti susijusius veiksmus taikos metu bei ginkluotos kovos metu.	Kovinių veiksmų atlikimas karinio padalinio (skyriaus) sudėtyje. Kario - motorizuoto šaulio veiksmai, atliekami karinėse pratybose (taikos metu), karo padėties metu ir ginkluotos kovos (karinės operacijos) metu.
4. Muitinės pareigūno veikla (LTKS VI)	4.1. Organizuoti ir vykdyti muitinės veiklą pagal organizacines vertybes, profesinius standartus ir elgesio kodekso normas, taikant muitų teisės aktus ir muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į kontekstą.	Teisės aktų, reglamentuojančių muitinės veiklą, taikymas organizuojant, planuojant, vykdant arba kontroliuojant muitinės pamainos ar muitinės struktūrinio padalinio (skyriaus) darbą. Kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos vykdymas. Muitinės veiklos organizavimas, vykdymas ir kontroliavimas taip, kad būtų išvengta sisteminių korupcijos apraiškų muitinės poste. Kontrabandos ir kitokios neteisėtos prekių apyvartos netoleravimas. Fizinių ir juridinių asmenų žodinių ir rašytinių prašymų, skundų nagrinėjimas, paaiškinimų ir informacijos teikimas muitinio tikrinimo, kitų muitinės formalumų atlikimo ir įforminimo klausimais. Muitų teisės aktų pažeidimų identifikavimas, teisingas jų kvalifikavimas, teisinės atsakomybės taikymas. Metodinės pagalbos teikimas muitinės pareigūnams dėl teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymo.
	4.2. Atlikti muitinės formalumus, apimant muitinės priežiūrą, dokumentų tvarkymą, darbą su informacija, veiklos koregavimą ir susijusias sritis.	Muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų tvarkymas muitinės poste. Muitinės posto ar muitinės struktūrinio padalinio (skyriaus) kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymo kontroliavimas. Sprendimų dėl muitinei pateikiamų dokumentų muitinio tikrinimo ir muitinio įforminimo priėmimas. Importuojamų į Sąjungos muitų teritoriją, eksportuojamų iš Sąjungos muitų teritorijos ar tranzitu gabenamų per Sąjungos muitų teritoriją prekių, muitinės sandėlių, importo ir eksporto terminalų ir kitų muitinės prižiūrimų laikinojo saugojimo vietų aptarnavimo kontroliavimas. Muitinės informacinių sistemų naudojimas. Muitinės struktūrinio padalinio statistinių duomenų, pranešimų ir kitokios informacijos kaupimas, sisteminimas ir analizavimas pagal atliekamos analizės pobūdį ir tikslus, darbo rodiklių, tarnybinių ir drausminių nusižengimų analizavimas, veiklos, atsižvelgiant į veiklos rezultatų analizę, koregavimas.
	4.3. Priimti sprendimus dėl prekių tarifinio klasifikavimo, prekių kilmės dokumentų tikrinimo, prekių muitinės vertės nustatymo, muitų ir mokesčių apskaičiavimo, garantijų taikymo, muitų, kitų mokesčių ir rinkliavų rinkimo.	Ypatingų sprendimų priėmimas dėl prekių tarifinio klasifikavimo, tarifinių preferencijų taikymo, muitinės vertės nustatymo, muitų ir mokesčių apskaičiavimo, garantijų taikymo. Nestandartinių situacijų dėl prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo, prekių kilmės įrodymų priėmimo, muitinės vertės nustatymo, muitų ir mokesčių apskaičiavimo, mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo sprendimas. Muitinės informacinių sistemų (Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) duomenų bazės, Internetinės integruoto muitų tarifo (TARIC) duomenų bazės, Prekių muitinio įvertinimo informacinės sistemos (PREMI IS)) naudojimas.
	4.4. Priimti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, transporto priemonių ir keleivių bagažo muitinio tikrinimo ir muitinio įforminimo sprendimus.	Lokalaus rizikos valdymo poste kontroliavimas. Prekių tiekimo grandinės rizikos vertinimo, pagrindinių rizikos profilių ir kriterijų taikymas. Darbas su Europos Sąjungos ir nacionalinėmis rizikos informacinėmis kontrolės sistemomis (CRMS – Sąjungos rizikos valdymo informacinė sistema, RIF – Rizikos informacijos sistema, NAS –Numerių atpažinimo sistema ir RIKS – Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema, AFIS – kovos su sukčiavimu informacinė sistema). Muitinio tikrinimo veiksmingumo didinimas, pažangių muitinio tikrinimo priemonių ir būdų taikymas. Sudėtingesnių sprendimų dėl asmenų (keleivių) aprangos ir kūno apžiūros, asmenų (keleivių) daiktų (bagažo) tikrinimo, transporto priemonių (lengvųjų ir krovininių automobilių, traukinių vagonų, orlaivių, laivų, jūrinių konteinerių) tikrinimo, specialiųjų transporto priemonių, siuntų tikrinimo priėmimas.
	4.5. Užtikrinti muitinei pavestų saugumo ir saugos reikalavimų, draudimų ir apribojimų tinkamą taikymą.	Akcizais apmokestinamų, draudžiamų ir ribojamų, pavojingų gyventojams ir aplinkai prekių nelegalaus patekimo į rinką užtikrinimas, aptinkant draudžiamas ir ribojamas prekes mutinio tikrinimo metu ar užkardant muitinės pažeidimus. Kova su nesąžininga ir neteisėta tarptautine prekyba, nusikalstamumu ir grėsmėmis nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui.
5. Vadovybės apsaugos departamento pareigūno veikla (LTKS VI)	5.1. Užtikrinti valstybės vadovybės asmens apsaugą.	Valstybės vadovybės apsauga nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą. Grėsmių ir pažeidžiamumo vertinimas. Apsaugos plano sudarymas. Apsaugos priemonių ir pajėgų planavimas. Informacinio saugumo užtikrinimas (apsauga nuo neteisėto informacijos rinkimo). Sprogstamo ar kito pavojingo gyvybei ar sveikatai užtaiso aptikimas ir identifikavimas. Valstybės vadovybės fizinė apsauga vizitų į užsienio valstybes metu.
	5.2. Užtikrinti valstybės vadovybės darbo vietų ir institucijų apsaugą.	Valstybės vadovybės institucijų ir jų teritorijų apsaugos organizavimas. Objekto pažeidžiamumo vertinimas. Specialaus režimo įvedimas ir užtikrinimas. Fizinės valstybės vadovybės apsaugos darbo vietose organizavimas.
	5.3. Užtikrinti valstybės vadovybės gyvenamųjų vietų apsaugą.	Valstybės vadovybės gyvenamųjų vietų (pastatų, teritorijų) apsaugos organizavimas. Objektų pažeidžiamumo vertinimas. Specialaus režimo įvedimas ir užtikrinimas. Fizinė valstybės vadovybės apsauga gyvenamosiose vietose. Vadovų ir jų šeimos narių evakuacijos užpuolimo atveju organizavimas.
	5.4. Užtikrinti valstybės oficialių svečių apsaugą, jų vizitų Lietuvoje metu.	Bendradarbiavimas su analogiškomis užsienio tarnybomis rengiant valstybės oficialių svečių vizitus ir jų metu. Planuoti ir koordinuoti pasitelktų pajėgų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos statutinės įstaigos, kariuomenė) veiksmus. Valstybės oficialių svečių apsauga nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą Grėsmių ir pažeidžiamumo vertinimas. Apsaugos plano sudarymas. Apsaugos priemonių ir pajėgų planavimas. Sprogstamo ar kito pavojingo gyvybei ar sveikatai užtaiso aptikimas ir identifikavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį visuomenės saugumo studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro ar bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis visuomenės saugumo studijų krypties pirmosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties. Pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijos įgyjamos koleginėse visuomenės saugumo studijų krypties studijose, specializacijos kvalifikacijos vienetų kompetencijos įgyjamos universitetinėse visuomenės saugumo studijų krypties studijose.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant pirmosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

16. Kvalifikacijos pavadinimas: viešosios ekonomikos specialistas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: ekonominių procesų analizė ir vertinimas. Tipinės darbo priemonės: biuro įranga – kompiuteris, telefonas, internetas, įvairios duomenų apdorojimo programos, teksto redagavimo programos, kanceliarinės priemonės ir kt. Tipinės darbo sąlygos: individualus ir komandinis darbo pobūdis, darbas uždaroje aplinkoje. Papildoma informacija: viešosios ekonomikos specialistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, valstybių ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose, asociacijose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Viešųjų finansų valdymo procesų analizė, vertinimas ir viešųjų finansų valdymo sprendimų projektų parengimas (LTKS VI)	1.1. Analizuoti ir vertinti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų panaudojimo ir kitus valstybės ar įstaigos finansinius rodiklius.	Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų, įstaigos biudžeto sudarymą ir vykdymą, viešojo sektoriaus finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą, išmanymas ir taikymas.
	1.2. Prognozuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas.	Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų mokestines pajamas, išmanymas ir taikymas.
	1.3. Rengti valstybės ir savivaldybių biudžetų programų projektus.	Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų, įstaigos biudžeto sudarymą ir vykdymą, strateginį planavimą, finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą, išmanymas ir taikymas. Strateginio planavimo pagrindų išmanymas.
2. Ekonominių ir socialinių procesų analizė, vertinimas ir viešojo valdymo sprendimų ir strateginių planų projektų parengimas (LTKS VI)	2.1. Analizuoti ekonominius procesus įvairiuose visuomenės sektoriuose.	Ūkio šakos (sektoriaus) raidos rodiklių statistinė analizė (laiko eilučių analizė, regresinė analizė ir kt.). Statistikos duomenų bazių ir statistinės analizės programinės įrangos naudojimas. Viešojo valdymo sisteminė analizė. Viešosios politikos formavimo proceso ciklo (problemų formulavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo, vertinimo) supratimas. Ekonominius procesus aiškinančių teorijų supratimas.
	2.2. Rengti viešojo valdymo sprendimų ir strateginių planų projektus.	Teisės aktų, reglamentuojančių strateginį planavimą ir aplinkos poveikio vertinimą, išmanymas ir taikymas. Strateginės analizės metodų (PESTLE (politinė, ekonominė, socialinė, technologinė, teisinė, aplinkosauginė) analizės. SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių, galimybių) analizės ir kt.) taikymas. Veiklos rodiklių nustatymas. Suinteresuotų grupių analizė.
3. Investicinių projektų ekonominė analizė, vertinimas ir pasiūlymų dėl investicinių projektų pasirinkimo parengimas (LTKS VI)	3.1. Atlikti investicinių projektų ekonominę analizę.	Teisės aktų, reglamentuojančių investicinių projektų rengimą, išmanymas ir taikymas. Investicinių projektų vertinimas. Kaštų-naudos analizė. Kaštų-veiksmingumo analizė. Diskonto norma.
	3.2. Rengti pasiūlymus dėl investicinių projektų pasirinkimo.	Teisės aktų, reglamentuojančių investicinių projektų rengimą, išmanymas ir taikymas. Sprendimų rekomendavimo metodų išmanymas ir taikymas. Galimybių studijų rengimo metodų išmanymas ir taikymas.
4. Viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesų efektyvumo analizė, vertinimas ir veiklos procesų tobulinimo sprendimų projektų parengimas (LTKS VI)	4.1. Analizuoti viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus.	Teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus, išmanymas ir taikymas. Kokybės vadybos metodų (sugretinimo, kokybės vadybos sistemų standartizavimo, lieknosios vadybos, šešių sigma, apribojimų teorijos ir kt.) išmanymas ir taikymas. Veiklos rodiklių nustatymas.
	4.2. Rengti sprendimų dėl viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesų tobulinimo projektus.	Teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus, išmanymas ir taikymas. Veiklos rodiklių nustatymas. Sprendimų rekomendavimo metodų išmanymas ir taikymas.
5. Viešojo sektoriaus rinkodaros procesų analizė, vertinimas ir rinkodaros sprendimų projektų parengimas (LTKS VI)	5.1. Analizuoti viešojo sektoriaus rinkodaros procesus.	Rinkodaros aplinkos analizė. Rinkodaros kompleksas (produktai, paslaugos, kainodara, paskirstymo kanalai, rinkodaros komunikacija). Rinkų segmentavimo metodų išmanymas ir taikymas. Rinkos ir rinkodaros tyrimų informacijos panaudojimas. Socialinė rinkodara. Skaitmeninė rinkodara.
	5.2. Rengti viešojo sektoriaus rinkodaros sprendimų projektus.	Teisės aktų, reglamentuojančių mokamų paslaugų kainas, reklamą, asmens duomenų apsaugą, išmanymas ir taikymas. Rinkodaros kompleksas (produktai (paslaugos), kainodara, paskirstymo kanalai, rinkodaros komunikacija). Rinkos ir rinkodaros tyrimų informacijos panaudojimas. Socialinė rinkodara. Skaitmeninė rinkodara. Rinkodaros plano ir veiklos rodiklių parengimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį ekonomikos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro ar bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis ekonomikos studijų krypties pirmosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant pirmosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

17. Kvalifikacijos pavadinimas: karys, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: krašto gynyba. Tipinės darbo priemonės: individualios apsaugos priemonės, ginklai, speciali apranga, ryšio priemonės, naktinio matymo priemonės, darbo biure priemonės. Karių pagrindinis atributas yra uniforma su skiriamaisiais ženklais, nurodančiais karinį laipsnį, priklausymą pajėgų rūšiai ir daliniui, apdovanojimus ir turimas kompetencijas. Tipinės darbo sąlygos: darbas biure, darbas lauko sąlygomis, darbas padidinto pavojingumo aplinkoje. Papildoma informacija: karys savo veikloje vadovaujasi Karo tarnybos statutu, Kariuomenės drausmės statutu, Kovinių ginklų naudojimo Lietuvos kariuomenėje statutu, Karinės jėgos naudojimo statutu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais kario veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Sveikatos būklės reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės vykdyti operacinio lygmens karininko veiklą arba seržanto majoro veiklą.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Vadovavimas kariuomenės daliniams, viršininkavimas dalinių štabams, štabų skyriams ir poskyriams (LTKS VII)	1.1. Vadovauti daliniui arba viršininkauti štabui.	Karinių sprendimų priėmimo proceso žinios ir įgūdžiai, vadovavimas padaliniams ar dalinių štabams, štabo specialistų ir padalinių veiklos koordinavimas, dalinio veiklos planavimas ir dalinio kovinių bei kovinės paramos operacijų įgyvendinimas. Projektų vadybos įgūdžiai, finansų valdymo pagrindai, bendravimas daugiakultūrinėje aplinkoje, bataliono ir brigados operacijų vykdymas, kritinis mąstymas, viešoji komunikacija, konfliktų valdymas, tarptautinis saugumas, jungtinių operacijų planavimas ir įgyvendinimas, gynybos vadyba ir tarptautinė teisė. Kiti kariuomenės nustatyti gebėjimai pagal specializaciją, kariuomenės nustatyti papildomi gebėjimai reikalingi eiti pareigoms.
	1.2. Atlikti štabo specialisto užduotis, analizuoti dalinio operacijoms svarbius duomenis ir jų pagrindu rengti dalinio kovinių bei kovinės paramos operacijų planus.	Karinių sprendimų priėmimo procesas, kiti kariuomenės nustatyti gebėjimai pagal specializaciją, kariuomenės nustatyti papildomi gebėjimai reikalingi eiti pareigoms.
2. Paramos vadams ir štabų viršininkams teikimas (LTKS VII)	2.1. Suteikti administracinę paramą kariuomenės dalinio, pajėgų rūšies jungtinių pajėgų ar kariuomenės vadams ir štabų viršininkams.	Kritinis mąstymas, edukologijos teorijos, nacionalinis saugumas, strateginė lyderystė, veiklos integracija.
2. Paramos vadams ir štabų viršininkams teikimas (LTKS VII)	2.2. Vykdyti brigados lygmens dalinio ar aukštesnio dalinio ar kariuomenės pajėgų administravimą.	Teisiniai kariuomenės statuso aspektai ir veiklos reglamentavimas bei procesų vadyba.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Operacinio lygmens karininko veikla (LTKS VII)	1.1. Vykdyti operacinę veiklą, susijusią su karinėmis operacijomis ir tyrimais.	Karinių operacijų planavimas, koordinavimas ir įgyvendinimas, validžių ir teisingų operacinės aplinkos tyrimų atlikimas.
1. Operacinio lygmens karininko veikla (LTKS VII)	1.2. Vadovauti daliniams.	Greitas ir veiksmingas organizacinių dalinio iššūkių įveikimas, demonstruojant asmeninį pavyzdį ir komandinę lyderystę.
2. Seržanto majoro veikla (LTKS VII)	2.1. Padėti karininkams karinėse operacijose ir susijusiose srityse.	Pagalba karininkams planuojant, koordinuojant ir įgyvendinant karines operacijas, įskaitant administracinę paramą kariuomenės dalinio, pajėgų rūšies jungtinių pajėgų ar kariuomenės vadams ir štabų viršininkams.
2. Seržanto majoro veikla (LTKS VII)	2.2. Administruoti dalinį ar kariuomenės pajėgas.	Dalinio ar kariuomenės pajėgų administravimas, vadovaujantis nustatytu reglamentavimu, įskaitant kasdienę dalinio karių ir padalinių veiklos koordinaciją. Greitas ir veiksmingas organizacinių ir veiklos iššūkių įveikimas, daliniui demonstruojant asmeninį pavyzdį ir komandinę lyderystę.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą (puskarininkiams) arba aukštąjį išsilavinimą (karininkams), Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkančiam minimalius sveikatos ir fizinio parengtumo reikalavimus, išklausius bazinį kario kursą, esančiam ne jaunesniu kaip 18 metų amžiaus.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Kvalifikacijos vienetus sudarantys kompetencijų deriniai įgyjami iš profesinės veiklos patirties ir išėjus taktinio bei operacinio lygmens karininkų karjeros kursus ar seržantų majorų kursus. Kvalifikacijos vienetai įstatymų nustatyta tvarka privalomai tobulinami mokymų ir pratybų metu.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį pagal nustatytas specializuotas Lietuvos Kariuomenės organizuojamas arba jos pripažįstamas (sąjungininkų ir partnerių valstybėse) mokymų programas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

18. Kvalifikacijos pavadinimas: teisininkas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: teisės aktų ir dokumentų rengimas ir vertinimas ir teisinių paslaugų teikimas. Tipinės darbo priemonės: kompiuteris, speciali programinė įranga atsižvelgiant į atskirų teisininko specializacijų veiklos ypatumus. Advokato atributai yra mantija ir advokato pažymėjimas. Notaro atributai yra notaro pažymėjimas. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti pasižymėjimo ženklai. Teisėjų atributai yra Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai – mantija ir ženklas – Lietuvos valstybės herbo atvaizdas. Teisėjas taip pat privalo turėti teisėjo pareigas patvirtinantį teisėjo pažymėjimą. Tipinės darbo sąlygos: patalpos, kabinetas. Papildoma informacija: teisininkas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais teisininko darbus reglamentuojančiais dokumentais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti teisininkais įstaigose, įmonėse, organizacijose, o pagal atskiras teisininko kvalifikacijos specializacijas asmenys, atitikę papildomiems keliamiems reikalavimams, galės dirbti teisėjais teismų sistemoje, advokatais advokatų kontorose, prokurorais prokuratūros sistemoje, notarais notarų biuruose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Teisės aktų ar jų projektų ir teisinių dokumentų rengimas, teisės normų analizė ir aiškinimas (LTKS VII)	1.1. Kurti teisės aktus ar jų projektus.	Teisės aktų rengimas. Teisėkūros subjektų žinojimas. Teisėkūros principų, būdų ir rūšių išmanymas. Teisėkūros juridinė technika. Teisės normos struktūros žinojimas. Teisės normų klasifikacijos žinojimas. Reikalavimų, keliamų teisės aktų formai ir turiniui, išmanymas. Teisės aktų hierarchija. Teisės aktų rūšių žinojimas. Teisės aktų rengimo taisyklių žinojimas. Teisės aktų priėmimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų galiojimas. Teisės aktų keitimo tvarkos išmanymas. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Teisės šakų žinojimas. Teisės aktų, reglamentuojančių atskiras teisės šakas, taikymas. Teisės aktų turinio analizavimas.
	1.2. Rengti teisinius dokumentus.	Nustatytos formos ir turinio teisinių dokumentų rengimas. Dokumentų rūšys. Reikalavimų, keliamų dokumento formai ir turiniui, išmanymas. Dokumentų rengimo taisyklių žinojimas. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas.
	1.3. Teikti siūlymus ir pastabas dėl dokumentų ir teisės aktų normų pakeitimo ir tobulinimo.	Siūlymų ir pastabų dėl teisinių dokumentų ir teisės aktų teikimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų priėmimas ir priėmimo tvarka. Teisės aktų galiojimas. Teisės aktų nauja redakcija. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas.
	1.4. Aiškinti teisės aktų normas ir dokumentų nuostatas.	Teisės aiškinimo priežastys. Teisės aiškinimo sąvokos ir stadijų žinojimas. Teisės aiškinimo būdų ir rūšių išmanymas. Teisės aiškinimo aktų sąvokos ir rūšių žinojimas. Teisės aktų ir teisės normų rūšių žinojimas.
2. Vienodos teisinės praktikos formavimas (LTKS VII)	2.1. Analizuoti teisės aktų priimtų sprendimų nuostatas.	Teisės aktų rūšių žinojimas. Priimti sprendimai ir jų turinys. Teisės aiškinimas ir aiškinimo būdai. Teisės normų turinio išmanymas. Teisės aktų normų analizė ir apibendrinimas. Skirtingos teisinės praktikos analizė ir apibendrinimas.
2. Vienodos teisinės praktikos formavimas (LTKS VII)	2.2. Formuoti vienodą teisinę praktiką.	Vienodos teisinės praktikos formavimas. Subjektų, formuojančių vienodą teisinę praktiką, žinojimas. Vienodos teisinės praktikos pateikimas; pateikimo būdai ir priemonės. Vienodos teisinės praktikos reikšmė sprendžiant teisinius ginčus ir priimant teisinius sprendimus.
3. Teisinių veiksmų atlikimas ir teisinių ginčų sprendimas (LTKS VI)	3.1. Atlikti teisinius veiksmus ir priimti sprendimus dėl teisinių ginčų, taikant teisės aktų normas.	Teisės aktų, reglamentuojančių atskiras teisės šakas, žinojimas. Teisinių veiksmų atlikimo tvarkos išmanymas. Atliekamų veiksmų rūšys ir ypatumai. Atliekamų veiksmų subjektų žinojimas. Teisės aktų, reglamentuojančių atliekamus veiksmus, taikymas. Sprendimų priėmimo tvarka. Sprendimų priėmimo terminai ir jų skaičiavimo tvarka. Dokumentų surašymo (užpildymo) tvarkos išmanymas. Dokumentų blankų žinojimas. Dokumentų surašymo tvarkos išmanymas. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės taikymas. Teisės taikymo stadijų ir principų žinojimas. Atstovavimas. Atstovavimo rūšys.
	3.2. Nustatyta tvarka rinkti reikšmingus duomenis ir juos vertinti.	Teisės aktų, reglamentuojančių duomenų rinkimą, taikymas. Teisininko etikos laikymasis, renkant duomenis. Reikšmingų duomenų panaudojimas. Duomenų rinkimo būdų ir tvarkos išmanymas. Leistinumas ir liečiamumas. Įrodymai ir jų rūšys. Įrodymų rinkimo būdų žinojimas. Įrodymų vertinimas.
	3.3. Spręsti teisinius ginčus.	Teisinių problemų nustatymas, analizė, sprendimas: gebėjimas kvalifikuoti teisinę situaciją ar ginčą bei siūlymas pateikti situacijos (ginčo) šalims situacijos ar ginčo sureguliavimo būdus ir priemones. Ginčų sprendimo būdų ir tvarkos išmanymas. Ginčų sprendimo terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Apskundimo tvarka ir terminai. Atstovavimas. Atstovavimo rūšių žinojimas. Teisininko etikos nuostatų taikymas sprendžiant teisinius ginčus.
	3.4. Konsultuoti asmenis ir nustatyta tvarka teikti informaciją asmenims teisiniais klausimais.	Asmenų informavimas teisiniais klausimais. Konsultavimas. Teisinės pagalbos teikimas. Asmenų supažindinimo su dokumentais ir teisės aktais tvarka. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Teisininko profesinės etikos ypatumų išmanymas teikiant informaciją asmenims.
4. Teisinių procesų planavimas, organizavimas ir veiklos kokybės užtikrinimas (LTKS VII)	4.1. Planuoti veiklą teisiniuose procesuose.	Teisinių procesų sudėtingumo įvertinimas. Planavimo esmė. Planavimo kriterijų žinojimas. Planavimo principų taikymas planuojant veiklą. Planų rūšių žinojimas. Tolygaus darbo krūvio skaičiavimas. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas.
	4.2. Organizuoti veiklą teisiniuose procesuose.	Teisiniai procesų sudėtingumo įvertinimas. Veiklos organizavimo pagrindai. Veiklos organizavimo principų taikymas atliekant užduotis. Darbo formų taikymas teisiniuose santykiuose. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Bendradarbiavimas su įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis. Keitimosi informacija pagrindai ir tvarka. Teisės aktų, reglamentuojančių informacijos pateikimą, taikymas. Informacijos pateikimo terminų žinojimas.
	4.3. Paskirstyti darbus (veiklas) pavaldiems darbuotojams.	Darbo krūvio apskaitos išmanymas. Darbo krūvio paskirstymas ir skaičiavimas. Tolygaus darbo krūvio skaičiavimo metodikos taikymas. Darbo tolyginimo būdų išmanymas.
	4.4. Teikti metodinę pagalbą pavaldiems darbuotojams.	Metodinės pagalbos ir patarimų teikimas ir jos vaidmuo veikloje. Rekomendacijų pateikimas dėl veiklos turinio ir formos. Teisininko profesinės etikos principų taikymas ir principų reikšmė.
	4.5. Parengti įstaigos ar padalinio veiklos ataskaitas.	Veiklos ir darbo rezultatų santykis. Veiklos analizė. Darbo rezultatų apibendrinimas. Ataskaitų rengimas. Duomenų, būtinų ataskaitai, analizavimas, apibendrinimas, susisteminimas. Ataskaitų rašymas. Reikalavimų, keliamų ataskaitos turiniui ir formai, išmanymas.
	4.6. Kontroliuoti pavaldžių darbuotojų veiklą.	Veiklos kontrolė. Atsiskaitymas. Kontrolės būdų žinojimas. Veiklos efektyvumo nustatymas. Veiklos rezultatų vertinimas.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Advokato veikla (LTKS VII)	1.1. Konsultuoti klientus, rinkti reikalingus duomenis, skirtus teisinėms paslaugoms, ir rengti teisinę reikšmę turinčius dokumentus.	Asmenų informavimas teisiniais klausimais. Konsultavimas (patarimai teisės klausimais). Teisinės pagalbos teikimas. Prašymų ir skundų, jų formos ir turinio išmanymas. Asmenų supažindinimo su dokumentais ir teisės aktais tvarkos išmanymas. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Dokumentų rūšių žinojimas. Reikalavimų, keliamų dokumento formai ir turiniui, išmanymas. Dokumentų rengimo taisyklių žinojimas. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Teisės šakos. Teisinę reikšmę turinčių dokumentų žinojimas. Teisinių dokumentų turinio išmanymas. Procesiniai dokumentai. Procesinių dokumentų formos, turinio ir pateikimo tvarkos išmanymas. Duomenų iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimos ar tvarkomos ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingos informacijos, duomenų ir dokumentų gavimas. Prašymo pateikti duomenis ir jo turinio išmanymas. Prašymo parengimas nurodant pagrindžiant faktus gauti duomenis. Duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Teisės aktų, reglamentuojančių duomenų rinkimą, taikymas. Reikšmingų duomenų panaudojimas. Duomenų rinkimo būdų ir tvarkos išmanymas. Savarankiškas duomenų rinkimas ir jo ypatumai. Leistinumas ir liečiamumas. Įrodymai ir jų rūšys. Įrodymų rinkimo būdų išmanymas.
1. Advokato veikla (LTKS VII)	1.2. Ginti klientus ir atstovauti jiems teisės klausimais sprendžiant ginčus.	Atstovavimas klientams sprendžiant teisinius ginčus tarp asmenų įmonėse, įstaigose, organizacijose. Teisinių problemų nustatymas, analizė, sprendimas: gebėjimas kvalifikuoti teisinę situaciją ar ginčą bei siūlymas pateikti situacijos (ginčo) šalims situacijos ar ginčo sureguliavimo būdus ir priemones. Ginčų sprendimo būdų ir tvarkos išmanymas. Ginčų sprendimo terminų žinojimas ir jų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Apskundimo tvarka ir terminai. Atstovavimas. Atstovavimo rūšių žinojimas. Atstovavimo ypatumai ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmuose. Ikiteisminio tyrimo stadija. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno įgaliojimų žinojimas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų žinojimas. Ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jų rūšys. Ikiteisminio tyrimo veiksmų stadijos (etapai). Veiksmų atlikimo tvarkos ir taktikos išmanymas. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo eigos ir rezultatų fiksavimas. Teisės turėti gynėją išaiškinimas. Gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Atstovo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime. Atstovavimo ypatumai teisminėje stadijoje. Teisiamojo posėdžio tvarkos reglamento išmanymas. Teisių ir pareigų išaiškinimas. Proceso dalyvių prašymų nagrinėjimas. Prašymų nagrinėjimo tvarka. Įrodymų tyrimas. Dokumentų surašymo tvarkos ir turinio išmanymas. Proceso dalyvių teisių ir pareigų žinojimas. Nukentėjusiojo teisių ir pareigų žinojimas. Įtariamojo teisių ir pareigų žinojimas. Kaltinamojo teisių ir pareigų žinojimas. Susipažinimas su ginamojo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu. Nuosprendžio apskundimo tvarkos išmanymas .
2. Notaro veikla (LTKS VII)	2.1. Tvirtinti sandorius ir dokumentus.	Sandorių sampratos ir rūšių, formų žinojimas. Notarinės sandorių formos žinojimas. Teisinė sandorių registracija. Negaliojantys sandoriai. Teisnumas. Veiksnumas. Tvirtinamasis įrašas. Notaro profesinės etikos taikymas notaro veikloje. Pagalbos priimant sprendimus sutarties tvirtinimas. Išankstinio nurodymo registravimas. Išankstinio nurodymo turinio išmanymas. Išankstinio nurodymo įsigaliojimas. Išankstinio nurodymo papildymas, pakeitimas, panaikinimas. Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažymos (Apostille) parengimas ir išdavimas. Dokumento legalizavimas. Dokumentų tvirtinimas pažyma. Legalizuojami ir pažyma tvirtinami dokumentai. Tvirtinimo procedūra. Tvirtinamų pažyma (Apostille) dokumentų registravimas.
	2.2. Išduoti įvairių rūšių juridinius faktus patvirtinančius liudijimus ir tvirtinti faktus.	Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Paveldėjimo sampratos žinojimas. Paveldėjimo pagrindai. Įpėdiniai. Paveldėjimas pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal testamentą. Privalomoji palikimo dalis. Testamentų rūšių žinojimas. Asmeninis testamentas. Testamentų registras. Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas. Palikimo apyraš sudarymas. Palikimo priėmimo procedūros išmanymas. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo (atsisakymo). Paveldėjimo bylos užvedimas. Paveldėjimo teisės liudijimas. Paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Nuosavybės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus išdavimas. Santuokos institutas. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Bendroji sutuoktinių nuosavybė. Asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Bendro turto dalys. Rašytinis pareiškimas pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Dokumentų nuorašų ir jų išrašų, taip pat parašo dokumentuose tikrumą liudijimas. Dokumento turinys ir rekvizitai. Originalaus dokumento turinio identiškumas. Dokumento nuorašas. Dokumento nuorašo ar išrašo turinio atitikimas originalaus dokumento ar jo dalies turiniui. Dokumento turinys ir rekvizitai. Parašas. Parašo tikrumas. Parašo pavyzdys. Asmenų parašų dokumentuose notarinis liudijimas. Dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą liudijimas. Originalaus dokumento teksto turinys ir rekvizitai. Vertimas. Išversto dokumento teksto turinys. Notarinis liudijimas. Dokumentų pateikimo laiką ar faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, liudijimas. Dokumentų pateikimo laikas. Juridinis faktas. Fizinio asmens pareiškimas patvirtinti, kad jis yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje. Fizinio asmens buvimo vieta. Dokumentų dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir juridinio asmens registravimo, juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams surašymas ir tvirtinimas. Juridinio asmens sąvoka. Juridinio asmens steigimo dokumentai. Juridinio asmens steigimo tvarka. Juridinių asmenų registravimas. Juridinių asmenų registras. Juridinių asmenų registro nuostatai. Juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimas įstatymų reikalavimams. Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas. Vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims perdavimas. Pareiškimas. Pareiškimo perdavimas adresatui. Pranešimo gavimas. Į pareiškimą gautas atsakymas ir jo turinys.
	2.3. Priimti saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus ir pinigines sumas.	Testatorius. Testamentų rūšių žinojimas. Oficialieji testamentai. Asmeniniai testamentai. Testamento turinys. Testamentų registras. Testamento perdavimas saugoti. Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas. Depozitinės sąskaitos atidarymas. Skolininko prašymas. Kreditoriaus prašymas. Depozitinės sumos išmokėjimas.
	2.4. Surašyti protestus ir protestuoti vekselius ir čekius.	Jūrinių protestų priėmimas. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Lietuvos uostas. Užsienio valstybės uostas. Laivo atplaukimo į uostą momentas. Laivo kapitonas. Laivo žurnalas. Uosto kapitono pažyma. Laivo avarija. Kroviniui ar laivui padaryta žala. Jūrinio protesto aktas. Pareiškimas dėl jūrinio protesto akto surašymo ir jo pateikimas. Jūrinio protesto turinys, surašymo tvarka. Oficialūs rašytiniai įrodymai. Vekselis. Įsakomieji ir paprastieji vekseliai. Čekis. Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės. Prašymas įforminti protestą. Vekselių ir čekių protestų įforminimas. Protesto aktas. Protestas dėl atsisakymo apmokėti čekį. Protestas dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį. Protestas dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje. Protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos data. Protestas dėl atsisakymo apmokėti vekselį. Užprotestuotų vekselių viešas registras.
	2.5. Atlikti vykdomuosius įrašus.	Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės atlikimas. Sandoriai. Sandorių samprata ir rūšys. Sandorių formos. Notarinė sandorių forma. Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašas. Vykdomieji įrašai užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Vekselis. Užprotestuoti ir neužprotestuoti vekseliai. Čekis. Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės. Asmens rašytinis prašymas išieškoti pinigus iš skolininko. Vykdomasis įrašas. Vykdomųjų įrašų atlikimas. Vykdomojo įrašo išdavimas.
	2.6. Atlikti mediaciją.	Civilinis ginčo sprendimas. Ginčo šalys ir jų teisės ir pareigos. Mediacija. Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Taikinimo tarpininkų skyrimo procedūros išmanymas. Taikinamojo tarpininkavimo vykdymas. Taikinimo procedūra. Taikinamojo tarpininkavimo pabaiga. Taikos sutarties sudarymo procedūros išmanymas. Notaro profesinės etikos principų taikymas ir vaidmuo mediacijoje.
3. Prokuroro veikla (LTKS VII)	3.1. Organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti.	Pavedimo ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti ikiteisminį tyrimą surašymas. Ikiteisminio tyrimo subjektų įgaliojimų išmanymas. Ikiteisminio tyrimo įstaigų sistemos žinojimas. Ikiteisminio tyrimo pradžia. Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam nuostatų išmanymas ir taikymas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nuostatų išmanymas ir taikymas. Prokuroro profesinės etikos nuostatų taikymas. Ikiteisminio tyrimo plano sudarymas. Pavedimas tyrėjui sudaryti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui. Ikiteisminio tyrimo planavimas. Planavimo rūšių ir planų sudarymo principų išmanymas. Ikiteisminio tyrimo plano struktūrinių dalių žinojimas. Atskaitomybė už plane numatytų veiksmų įgyvendinimą. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam taikymas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisių ir pareigų žinojimas. Prokuroro įgaliojimų atliekant ikiteisminį tyrimą žinojimas. Pavedimai ir nurodymai ikiteisminiame tyrime. Atskirieji pavedimai. Pavedimų ir nurodymų vykdymas. Ikiteisminio tyrimo grupės sudarymas. Bylos sudėtingumo ir apimties nustatymas. Ikiteisminio tyrimo grupės sudarymas. Nutarimo sudaryti ikiteisminio tyrimo grupę surašymas. Rekomendacijų dėl tarptautinių bendrų (jungtinių) tyrimo grupių sudarymo ir veiklos nuostatų išmanymas ir taikymas. Kreipimasis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų žinojimas. Pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo ar kitų proceso veiksmų atlikimo surašymas. Sprendimų dėl tyrimo sujungimų ir atskyrimų, dėl tyrimų sustabdymo ir nutrauktų ikiteisminių tyrimų atnaujinimo, dėl tyrimo užbaigimo įstatymo numatytais pagrindais priėmimas. Ikiteisminio tyrimo sustabdymas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejų ir tvarkos išmanymas. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą surašymas. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos išmanymas. Ikiteisminio tyrimo pabaiga. Kaltinamojo akto turinio išmanymas. Kaltinamojo akto perdavimas teismui. Supaprastinto proceso nuostatų žinojimas. Teismo baudžiamojo įsakymo taikymas. Pagreitinto proceso taikymas.
	3.2. Atlikti ikiteisminio tyrimo ar proceso veiksmus.	Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo veiksmų rūšių žinojimas. Ikiteisminio tyrimo veiksmų stadijos (etapai). Veiksmų atlikimo tvarkos išmnaymas. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo eigos ir rezultatų fiksavimas. Procesinių prievartos priemonių rūšių žinojimas. Procesinių prievartos priemonių skyrimo tvarkos ir pagrindų išmanymas. Prokuroro profesinės etikos principų taikymas.
	3.3. Kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą.	Ikiteisminio tyrimo medžiagos susipažinti pateikimas. Baudžiamojo proceso kodekso paskirtis. Ikiteisminio tyrimo subjektų ir įstaigų sistemos žinojimas. Ikiteisminio tyrimo organizavimas. Prokuroro įgaliojimai atliekant ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pradžia. Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą surašymas. Ikiteisminio tyrimo eigos išmanymas. Pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą surašymas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisių ir pareigų žinojimas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam nuostatų išmanymas ir taikymas. Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo nuostatų išmanymas ir taikymas. Ikiteisminio tyrimo ar atskirų veiksmų terminų nustatymas ir pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikimo periodiškumas. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir esant būtinumui nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus nagrinėjimas. Nušalinimo teisės ir pagrindų išmanymas. Nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu taikymas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nušalinimas. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų apskundimas. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno išsprendimas. Reagavimo raštų rašymas. Ikiteisminio tyrimo trūkumų pateikimas. Reikalavimas ištaisyti trūkumus. Ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės ir pareigos. Ikiteisminio tyrimo padalinio vadovo įgaliojimų žinojimas. Prokuroro įgaliojimų atliekant ikiteisminį tyrimą žinojimas. Ikiteisminio tyrimo trūkumų identifikavimas. Baudžiamojo proceso pažeidimų identifikavimas. Pagrindai reagavimo raštui. Drausmės bylos iškėlimo pagrindai. Skatinimas.
	3.4. Palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose.	Dalyvavimas parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje. Prokuroro teisių ir pareigų parengiamojoje teisiamojo posėdžio dalyje žinojimas. Prokuroro susipažinimas su papildoma bylos medžiaga. Prašymų pateikimas. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme. Kaltinimo pakeitimas ir kaltinimo atsisakymas. Bylos nagrinėjimas teisme. Įrodymų tyrimas. Įrodymų tyrimo pradžia. Kaltinamojo akto paskelbimas. Klausimų uždavimas teisiamojo posėdžio metu. Prokuroro teisės pateikti papildomus įrodymus žinojimas. Baigiamųjų kalbų sakymas. Prokuroro baigiamosios kalbos sakymas.
	3.5. Pateikti nuosprendį vykdymui ir kontroliuoti jo vykdymą.	Nuosprendžių priėmimas. Teisės apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka žinojimas. Apeliacinio skundo turinio išmanymas. Nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminų žinojimas. Apeliacinio skundo padavimo pasekmių žinojimas. Pranešimų apie paduotus apeliacinius skundus turinio išmnamymas. Apeliacinio proceso išmanymas. Nuosprendžio vykdymas. Kasacinio skundo turinio išmanymas. Bylų procesas kasacinės instancijos teisme. Nuosprendžio vykdymas. Bausmės rūšių žinojimas. Bausmės keitimas. Bauda. Baudos išieškojimo procedūra. Laikinosios nuosavybės apribojimo priemonių taikymas. Žalos atlyginimas. Nuteistojo prašymas paleisti nuo likusios bausmės atlikimo. Išteisinamojo teismo nuosprendžio turinio išmanymas. Įrodymai. Įrodymų vertinimas. Baudžiamojo proceso pažeidimų identifikavimas. Klaidų analizė ir apibendrinimas. Praktikos formavimas.
	3.6. Koordinuoti ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus.	Ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisių ir pareigų žinojimas. Prokuroro įgaliojimų atliekant ikiteisminį tyrimą žinojimas. Bylos sudėtingumo ir apimties nustatymas. Ikiteisminio tyrimo grupės sudarymas iš kelių ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų. Tyrimo grupės sudėties nustatymas. Tyrimo grupės vadovo paskyrimas. Nutarimo sudaryti ikiteisminio tyrimo grupę surašymas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam išmanymas ir taikymas. Rekomendacijų dėl tarptautinių bendrų (jungtinių) tyrimo grupių sudarymo ir veiklos išmanymas ir taikymas. Reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ar organizacijų gavimas. Bendradarbiavimo ypatumai ikiteisminiame tyrime. Bendradarbiavimo rūšių, formų žinojimas ir bendradarbiavimo tvarkos išmanymas. Informacijos pateikimo tvarkos išmnaymas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos išmanymas ir taikymas. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir kitų kompetentingų institucijų koordinacinių susirinkimų organizavimas. Nusikalstamų veikų tyrimo taktika ir metodikos nuostatų taikymas. Reikšmingos informacijos analizė ir keitimasis. Ikiteisminio tyrimo praktika tiriant atskirų rūšių nusikalstamas veikas. Gerosios praktikos pavyzdžių taikymas. Atskirų rūšių nusikalstamų veikų tyrimo veiklos algoritmų (modelių) taikymas.
	3.7. Ginti viešąjį interesą.	Prokuratūroje gautų asmenų prašymų, skundų nagrinėjimas arba inicijuotas tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo ir sprendimo priėmimas. Asmenų skundų dėl prokurorų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą, nagrinėjimas. Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo nuostatų išmanymas ir taikymas. Teisės akto pažeidimo, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, nustatymo pagrindai. Prašymo nagrinėjimo termino žinojimas. Tarnybinio pranešimo apie prokuroro inicijuojamą tyrimą surašymas. Prokuroro priimamų sprendimų turinio išmanymas. Reikalavimo iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityje spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo turinio išmanymas. Nutarimo įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų turinio išmanymas. Nutarimo dėl reikalavimo atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jiems prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir siūlymo patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn turinio išmanymas. Prokuroro teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą žinojimas. Teisės akto pažeidimo, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, nustatymo pagrindai. Prokuroro ieškinio, pareiškimo, prašymo turinio išmanymas. Asmenų skundų, prašymų dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimas, iškeldinimo sankcionavimas. Teisės akto pažeidimo, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, nustatymo pagrindų žinojimas. Prašymo nagrinėjimo termino žinojimas. Tarnybinio pranešimo apie prokuroro inicijuojamą tyrimą surašymas. Prokuroro priimami sprendimai. Nutarimo dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinio išmnamymas. Prokurorų ir teismų praktikos dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo analizė ir apibendrinimas. Teismų praktika viešojo intereso gynimo srityje. Teisės akto pažeidimo, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, nustatymo pagrindų žinojimas.
	3.8. Nagrinėti asmenų prašymus ir skundus.	Asmenų prašymų ir skundų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarkos išmanymas ir terminų žinojimas. Asmenų informavimas apie priimtą sprendimą. Priimtų sprendimų apskundimas. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos nuostatų išmanymas.
	3.9. Rengti ir tvirtinti teisės aktus, teikti siūlymus dėl jų tobulinimo.	Siūlymų dėl teisės aktų projektų rengimo, panaikinimo ar pataisų teikimo tvarka. Teisėkūros proceso išmanymas. Teisėkūros subjektų principų, būdų ir rūšių žinojimas. Teisėkūros juridinės technikos išmnaymas. Teisės normos struktūros žinojimas. Teisės normų klasifikacija. Reikalavimų, keliamų teisės aktų formai ir turiniui, išmanymas. Teisės aktų rūšių žinojimas. Teisės aktų rengimo taisyklių žinojimas. Teisės aktų priėmimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų galiojimo nuostatų žinojimas. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų sisteminimo ir jo rūšių žinojimas. Teisės aktų, reglamentuojančių atskiras teisės šakas, taikymas. Nacionalinių ir tarptautinių nusikalstamų veikų prevencijos programų įgyvendinimas. Priemonių planų sudarymas įgyvendinant prevencijos programas, planuojamų priemonių rūšys, terminai ir vykdytojai. Atskaitomybės už nacionalinių ir tarptautinių nusikalstamų veikų prevencijos programų įgyvendinimo rezultatus taikymas.
	3.10. Organizuoti padalinių veiklą.	Darbo krūvio paskirstymas pavaldiems darbuotojams. Tolygus darbo krūvio skaičiavimas. Bylų ypatumų vertinimas ir jų specializacijos išmanymas. Padalinio veiklos ypatumų išmanymas. Padalinio veiklos krūvio nustatymas ir vertinimas. Prokuroro veiklos ypatumų išmanymas. Prokuroro darbo krūvio nustatymas ir vertinimas. Metodinės pagalbos teikimas. Rekomendacijų dėl teisės normų taikymo nuostatų taikymas. Gerosios patirties ikiteisminėje ir teisminėje praktikoje taikymas. Teisėsaugos bendradarbiavimo stiprinimas gerinant veiklos rezultatus. Ikiteisminės ir teisminės praktikos formavimas. Prokuroro etikos principų taikymas ir etikos nuostatų stiprinimas. Padalinių veiklos ataskaitos rengimas. Veiklos rezultatų vertinimas. Veiklos ataskaitos formos ir turinio išmanymas. Padalinio veiklos ataskaitos rengimas. Padalinio veiklos atskaitomybė. Veiklos efektyvinimas. Padalinio veiklos kontrolė. Pavaldaus prokuroro veiklos kontrolė. Veiklos kontrolės tikslų ir būdų žinojimas. Atskaitomybė.
4. Teisėjo veikla (LTKS VII)	4.1. Nagrinėti bylas.	Baudžiamųjų, civilinių, administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat bylų dėl skundų (prašymų) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų, taip pat hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtų bylų bei su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu susijusių bylų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas. Bylos parengimas nagrinėti teisme. Darbo organizavimo ir planavimo principų žinojimas. Turimo darbo krūvio įvertinimas. LR baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, numatytų rengiantis bylos nagrinėjimui, išmanymas. Bylos medžiagos turinio išmanymas. Bylos aplinkybių vertinimas. Nutarties dėl tolimesnės bylos eigos turinio išmanymas. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamų nutarčių rūšių žinojimas. Teismingumas. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai. Teismo posėdžio organizavimas. Teismo posėdžio datų numatymas. Proceso dalyvių šaukimas į teismo posėdį. Šaukimo į teisiamąjį posėdį tvarka. Šaukimo turinio išmanymas. Proceso dalyvių prašymų nagrinėjimas. Prašymų nagrinėjimo tvarka. Galimų sprendimų išnagrinėjus prašymą rūšių žinojimas. Dokumentų surašymo tvarkos ir turinio išmanymas. Teisėjo profesinės etikos nuostatų taikymas. Parengiamojo teismo posėdžio organizavimas. Nagrinėjimo teisme ribų numatymas. Informacijos dėl nagrinėjamos bylos pristatymas. Teisiamojo posėdžio tvarkos reglamentas. Garso ir vaizdo įrašymo priemonių naudojimo teisiamajame posėdyje tvarka. Kaltinamojo asmenybės nustatymas. Teismo sudėties paskelbimas. Teisių ir pareigų išaiškinimas. Įrodymų tyrimas. Liudytojų prisaikdinimas. Proceso dalyvių apklausų vykdymas. Apklausos tvarkos išmanymas. Proceso dalyvių parodymų, paaiškinimų ir pareiškimų išklausymas. Klausimų uždavimas proceso dalyviams. Duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų perskaitymas. Proceso veiksmų atlikimas. Dokumentų perskaitymas ir daiktinių įrodymų apžiūra. Įrodymų tyrimo pradžia. Įrodymų tyrimo tvarkos išmanymas. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. Įrodymų tyrimo teisme pabaiga. Bendravimo su proceso dalyviais pagrindai. Teisiamajame posėdyje dalyvaujančių prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo baigiamosios kalbos. Procedūros suteikiant kaltinamajam paskutinį žodį išmanymas. Įrodymų tyrimo teisme atnaujinimas. Pranešimas apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą. Sprendimo ar nuosprendžio surašymas išnagrinėtoje byloje. Sprendimo ar nuosprendžio struktūrai keliamų reikalavimų išmanymas. Sprendimo ar nuosprendžio paskelbimas. Sprendimo ar nuosprendžio pagarsinimas. Sprendimo ar nuosprendžio paskelbimo tvarkos išmnaymas. Nagrinėjimo teisme dalyviams sprendimo ar nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminų išaiškinimas. Kaltinamajam paskirtų bausmių vykdymo ypatumų išaiškinimas. Sprendimo ar nuosprendžio nuorašo įteikimas proceso dalyviams.
	4.2. Sankcionuoti procesines prievartos priemones ir atlikti ikiteisminio tyrimo ir kitus proceso veiksmus.	Ikiteisminio tyrimo teisėjo įgaliojimų žinojimas. Procesinių prievartos priemonių skyrimas ir sankcionavimas. Procesinių prievartos priemonių rūšys ir jų ypatumai. BPK numatyti terminai, taikomi atskiroms procesinių prievartos priemonių rūšims. Procesinių prievartos priemonių skyrimo pagrindų ir tvarkos išmanymas. Kardomųjų priemonių sampratos žinojimas. Kardomųjų priemonių rūšių žinojimas ir jų skyrimo tvarkos ir ypatumų išmanymas. Suėmimo kaip griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas. Suėmimo terminų žinojimas. Liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų prisaikdinimas. Reikalavimų liudytojo priesaikai išmanymas. Ikiteisminio tyrimo veiksmų išmanymas. Reikalavimų liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausai išmanymas. Reikalavimų įtariamojo apklausai išmanymas. Pasirengimas apklausai. Liudytojo ir nukentėjusiojo apklausų taktika. Apklausų fiksavimas. Įtariamojo apklausos taktika. Liudytojo apklausos protokol turinio išmanymas. Sprendimų nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejų žinojimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkos išmanymas. Nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys ir tvarkos išmanymas. Prokurorų nutarimų nutraukti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą tvirtinimas. Prokuroro įgaliojimų žinojimas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejų žinojimas. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio išmanymas. Nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą tvirtinimo tvarkos išmanymas. Proceso dalyvių skundų dėl pareigūnų ir prokurorų veiksmų nagrinėjimas. Skundų ir prašymų padavimo tvarkos išmanymas. Skundų ir prašymų turinio išmanymas. Proceso dalyvių skundų nagrinėjimo tvarkos išmanymas ir nagrinėjimo terminai žinojimas.
	4.3. Nagrinėti prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje.	Prašymų dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygų žinojimas. Tarptautinių sutarčių taikymas . Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo. Pareiškėjo teisių žinojimas. Pareiškėjo atstovo teisių žinojimas. Prašymo dėl užsienio teismo arba arbitražo sprendimo civilinėje byloje pripažinimo (atsisakymo pripažinti) ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje turinio išmanymas. Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimų turinio vertinimas. Bylos dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimas. Sprendimų dėl prašymų dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų civilinėse bylose pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje priėmimas. Nutarties pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje surašymas. Nutarties pripažinti Lietuvos Respublikoje turinio išmanymas. Sprendimas leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje. Sprendimas prašymą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje patenkinti iš dalies (pripažinti ir (arba) leisti vykdyti tik dalį užsienio teismo (arbitražo) sprendimo ir pan.). Nutarties prašymą palikti nenagrinėtą turinio išmanymas ir surašymas. Nutarties nutraukti bylą turinio išmanymas ir surašymas. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė.
	4.4. Rengti teisės aktus, rengti ir įgyvendinti nacionalines ar tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas.	Siūlymų dėl teisės aktų projektų rengimo, panaikinimo ar pataisų pateikimas. Teisėkūros išmanymas. Teisės aktų rengimas. Teisėkūros subjektų, principų, būdų ir rūšių žinojimas. Teisėkūros juridinės technikos išmanymas. Teisės normų klasifikacijos žinojimas. Reikalavimų, keliamų teisės aktų formai ir turiniui, išmanymas. Teisės aktų rūšių, teisės aktų rengimo taisyklių žinojimas. Teisės aktų priėmimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų galiojimas. Terminų skaičiavimo tvarkos išmanymas. Teisės aktų sisteminimo ir jo rūšių žinojimas. Nacionalinių ir tarptautinių nusikalstamų veikų prevencijos programų rengimas. Programų įgyvendinimas. Priemonių planų sudarymas įgyvendinant prevencijos programas, planuojamų priemonių rūšių, terminų ir vykdytojų žinojimas. Atskaitomybė už nacionalinių ir tarptautinių nusikalstamų veikų prevencijos programų įgyvendinimo rezultatus.
	4.5. Vertinti įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.	Teisės akto konstitucingumo ištyrimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įgaliojimų žinojimas. Prašymų priėmimo tvarkos išmanymas. Prašymų nagrinėjimo tvarkos išmanymas. Teisės akto atitikimo Konstitucijai vertinimas. Konstitucinio Teismo išvados formavimo ir jos turinio išmanymas. Rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus ir jų pažeidimo nustatymas. Respublikos Prezidento sveikatos būklės ir leidimo jam ir toliau eiti pareigas įvertinimas. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių atitikimo Konstitucijai vertinimas. Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmų atitikimo Konstitucijai vertinimas.
	4.6. Formuoti vienodą teisminę praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.	Teismų praktikos formavimas. Teismų sprendimų analizė. Teisės aiškinimas. Teismai, aiškinantys teisės aktus. Teisės aiškinimo būdų išmanymas. Vienodos teismų praktikos formavimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo įgaliojimų žinojimas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo įgaliojimų žinojimas. Bendrosios kompetencijos teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracinių teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.
	4.7. Organizuoti darbą padaliniuose.	Tolygus darbo krūvio paskirstymas. Bylų specializacijos išmanymas. Teisėjo veiklos ypatumai. Padalinio veiklos ypatumai. Padalinio veiklos krūvio skaičiavimas. Teisėjo darbo krūvio apskaita. Metodinė pagalba ir jos vaidmuo veikloje. Rekomendacijų dėl teisės normų taikymo įgyvendinimas. Gerosios patirties sklaida ikiteisminėje ir teisminėje praktikoje. Teisėsaugos institucijų veiklos stiprinimas gerinant teisminę ir ikiteisminę praktiką. Teisminės ir ikiteisminės ir praktikos formavimas. Profesinės teisėjų etikos nuostatų taikymas ir stiprinimas įgyvendinant teisingumą. . Institucijos ir jos padalinių veiklos ataskaitų rengimas. Veiklos rezultatai. Veiklos ataskaitos formos ir turinio išmanymas. Padalinio veiklos ataskaitos parengimas. Padalinio veiklos atskaitomybė. Veiklos efektyvinimas ir efektyvinimo galimybių taikymas. Padalinio darbo kontrolė. Teisėjo darbo kontrolė. Darbo kontrolės tikslų ir būdų išmanymas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį teisės studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis teisės studijų krypties antrosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties. Asmuo, siekiantis dirbti advokatu, notaru, prokuroru ar teisėju privalo atitikti teisės aktų nustatytus reikavimus.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Advokatas privalo: turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir būti įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį; turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atlikti ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką; išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą. Kvalifikaciniai reikalavimai advokatui numatyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme. Notaras privalo: turėti aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir būti įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį; turėti ne mažiau kaip dvejų metų kandidato į notarus (asesoriaus) stažą ir būti išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą arba turėti teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro, turėti ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir būti atlikęs ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, būti išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą ir būti atlikęs ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką; laimėti viešą konkursą eiti notaro pareigas. Kvalifikaciniai reikalavimai notarui numatyti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme. Prokuroras privalo: turėti aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir būti įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį; turėti trejų metų teisinio darbo stažą; išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą. Kvalifikaciniai reikalavimai prokurorui numatyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme. Teisėjas privalo: turėti aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir būti įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį; turėti reikiamą teisinio darbo stažą; būti išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminus. Kvalifikaciniai reikalavimai teisėjui numatyti Lietuvos Respublikos teismų įstatyme.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant antrosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

19. Kvalifikacijos pavadinimas: viešojo administravimo specialistas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: viešojo administravimo veikla. Tipinės darbo priemonės: kompiuteris, telefonas, internetas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei ES institucijų informacinės sistemos ir registrai, įvairios techninės priemonės, reikalingos pavestoms funkcijoms atlikti. Tipinės darbo sąlygos: individualus ir komandinis darbo pobūdis, darbas viešojo administravimo įstaigos patalpose, darbas asmenų aptarnavimo vietoje, darbas kontroliuojamame ar prižiūrimame subjekte (jei yra nustatyta pagal įgaliojimus). Papildoma informacija: viešojo administravimo specialistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešojo administravimo veiklą, nustatytais reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, valstybių ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose, asociacijose, kurios įgaliotos atlikti viešąjį administravimą, taip pat kitose viešojo sektoriaus organizacijose, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai nėra suteikti.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Administracinis reglamentavimas ir jo organizavimas (LTKS VII)	1.1. Inicijuoti, rengti norminių teisės aktų projektus ir priimti norminius teisės aktus.	Viešosios politikos principų laikymasis. Sprendimų priėmimo proceso valdymas. Sprendimų priėmimas. Teisėkūros procesą reglamentuojančių teisės aktų, dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių taikymas. Teisėkūros principų laikymasis. Teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliamų reikalavimų išmanymas. Teisės akto projekte numatomo naujo teisinio reguliavimo poveikio įvertinimas ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.
	1.2. Organizuoti norminių teisės aktų projektų turinio su suinteresuotaisiais asmenimis derinimą.	Darbo grupių (komisijų) sudarymas. Vadovavimas darbo grupių (komisijų) darbui. Bendravimas su teisės akto projekto rengimo grupės (komisijos) nariais. Konsultavimasis ir bendravimas su kitais suinteresuotais asmenimis (valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, gyventojais, jų grupėmis ir kt.). Suinteresuotų asmenų pateiktų pastabų ir pasiūlymų parengtiems teisės aktų projektams vertinimas ir argumentuotos pozicijos dėl šių pastabų ir pasiūlymų teikimas.
	1.3. Dirbti su teisės aktų ir kitomis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informacinėmis sistemomis ir registrais.	Darbas su Teisės aktų registru ir informacinėmis sistemomis, kuriose yra kaupima informacija apie teisės aktus ar rengiamus teisės aktų projektus, taip pat kitomis informacinėmis sistemomis, kurias valdo ar tvarko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos joms teisės aktais pavestas funkcijas, ES institucijų informacinėmis sistemomis ir registrais, viešojo administravimo įstaigos vidaus administravimui naudojamomis informacinėmis sistemomis.
2. Įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė ir jos organizavimas (LTKS VII)	2.1. Kontroliuoti, kaip pavaldūs subjektai įgyvendina įstatymus ir administracinius sprendimus.	Pavaldžių subjektų kontrolę reglamentuojančių teisės aktų taikymas. Konfliktinių situacijų sprendimas. Tarnybinės (drausminės, materialinės) atsakomybės taikymas pavaldiems subjektams.
	2.2. Organizuoti ir kontroliuoti nepavaldžių subjektų priežiūros procesą.	Nepavaldžių subjektų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų taikymas. Konfliktinių situacijų sprendimas. Kontrolės proceso įgyvendinimas. Priimtų sprendimų įgyvendinimo peržiūra.
3. Administracinių paslaugų teikimo organizavimas (LTKS VII)	3.1. Organizuoti administracinių paslaugų gavėjų prašymų ir skundų priėmimą.	Bendravimo su administracinių paslaugų gavėjais organizavimas. Prašymų ir skundų priėmimo ir administracinių paslaugų gavėjų aptarnavimo taisyklių taikymas. Viešojo administravimo principų (lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakomybės už priimamus sprendimus ir kt.) laikymasis.
	3.2. Organizuoti ir kontroliuoti administracinių paslaugų gavėjų prašymų ir skundų nagrinėjimą.	Prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrų viešojo administravimo subjektuose organizavimas. Nagrinėjimo terminų kontrolė. Neteisėto poveikio apraiškų atpažinimas. Neteisėto poveikio apraiškų prevencija. Administracinių paslaugų teikimą ir jų apmokėjimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų taikymas.
	3.3. Organizuoti informacijos teikimą administracinių paslaugų gavėjams.	Informacijos administracinių paslaugų gavėjams teikimo, jų konsultavimo atvykus į viešojo administravimo įstaigą ar eletroninėmis priemonėmis organizavimas.
4. Viešųjų paslaugų teikimo administravimo organizavimas (LTKS VII)	4.1. Organizuoti administruojamų viešųjų paslaugų teikimo stebėseną ir analizę.	Viešųjų paslaugų teikimo tobulinimo sprendimų priėmimas. Viešųjų paslaugų teikimo administravimo reikalavimų taikymas. Stebėsenos rodiklių analizė. Viešųjų paslaugų teikimo kokybės analizė. Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinės sistemos naudojimas.
	4.2. Organizuoti administruojamų viešųjų paslaugų teikimo kontrolę (priežiūrą – jei teikia nepavaldūs subjektai).	Viešųjų paslaugų teikimo kontrolės (priežiūros) sprendimų priėmimas. Viešųjų paslaugų teikimo kontrolės (priežiūros) proceso įgyvendinimo organizavimas. Bendravimas su viešąsias paslaugas teikiančiais subjektais. Bendravimas su viešųjų paslaugų gavėjais.
5. Viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo organizavimas (LTKS VII)	5.1. Valdyti viešojo administravimo kokybę viešojo administravimo subjekto lygiu.	Viešojo administravimo kokybės valdymo sprendimų priėmimas. Viešojo administravimo pokyčių pastebėjimas, įvertinimas, neigiamų pasekmių prevencijos priemonių numatymas. Sprendimų priėmimas dėl viešojo administravimo įstaigos veiklos. Viešojo administravimo įstaigos veiklos planavimas ir organizavimas. Vidaus administravimo kontrolės vykdymas.
	5.2. Užtikrinti vidaus administravimo teisės normų įgyvendinimą.	Teisės aktuose ir viešojo administravimo įstaigos vidaus administravimo dokumentuose numatytos vidaus administravimo veiklos vykdymas. Nurodymų pavaldiniams davimas. Vadovo nurodymų vykdymas.
	5.3. Organizuoti ir dalyvauti darbo grupių, komisijų veikloje, bendradarbiauti su suinteresuotais asmenimis.	Darbo grupių, komisijų iniciavimas. Komisijų ir darbo grupių kompetencijos ribų nustatymas. Komisijų ir darbo grupių veiklos procesų įgyvendinimas. Vadovavimas darbo grupei, komisijai. Darbas grupėje. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė. Bendradarbiavimas ir suinteresuotų šalių įtraukimas įgyvendinant viešojo administravimo procesus.
	5.4. Organizuoti vidaus administravimo dokumentų, ataskaitų rengimą.	Dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių taikymas. Asmeninės atsakomybės už savo veiklos rezultatus prisiėmimas. Asmeninės atsakomybės už institucijos ar įstaigos veiklos rezultatus prisiėmimas.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Patarėjo veikla (LTKS VII)	1.1. Rinkti, vertinti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti informaciją.	Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešąjį administravimą ir strateginį planavimą taikymas. Priskirtos viešojo valdymo srities išmanymas. Ekonominės, finansinės ir kitos informacijos apibendrinimas. Planavimo ir vykdymo analizė. Viešojo administravimo įstaigos administracijos padalinių turimos informacijos sisteminimas ir vertinimas. Viešojo administravimo įstaigos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų organizacijų valdymo, veiklos organizavimo tvarkos išmanymas. Sklandus minčių dėstymas raštu ir žodžiu.
	1.2. Teikti išvadas, pastabas ir pasiūlymus, susijusius su priskirta viešojo valdymo sritimi.	Patarimas valstybės politikui, viešojo administravimo institucijos ar įstaigos vadovui valstybės politikos formavimo ir (arba) įgyvendinimo klausimais. Valstybės politikos formavimas arba įgyvendinimas. Viešojo administravimo institucijos ar įstaigos teisės aktų ir kitų dokumentų projektų rengimas. Kitų viešojo administravimo institucijų ir įstaigų parengtų teisės aktų projektų derinimas. Priskirtos veiklos srities išmanymas. Viešojo administravimo institucijos ar įstaigos planų, strateginių tikslų, Vyriausybės programos įgyvendinimas. Atsakymas į paklausimus.
	1.3. Atstovauti valstybės politikui, viešojo administravimo institucijos ar įstaigos vadovui, viešojo administravimo institucijai ar įstaigai.	Komunikavimas. Derybos. Komunikavimas užsienio kalba. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo institucijų ar įstaigų ir užsienio institucijų veiklos išmanymas.
2. Vadovavimas viešojo administravimo įstaigai ar padaliniui (LTKS VII)	2.1. Priimti strateginius sprendimus.	Viešojo administravimo institucijų ir įstaigų organizacinių principų ir jų vidaus administravimo santykių išmanymas. Veiklos stipriųjų ir silpnųjų vietų identifikavimas, konteksto analizė, galimybių ir grėsmių numatymas ir įvertinimas, ilgalaikių ir trumpalaikių veiksmų programų sudarymas ir įgyvendinimas.
	2.2. Organizuoti padalinio ar įstaigos veiklos procesus.	Materialinių ir kitų išteklių planavimas ir valdymas. Vadovavimo pobūdžio ir vadovavimo stilių išmanymas. Vadovo asmeninio stiliaus formavimas. Vadovų tipų išmanymas. Lyderystė. Vadovo asmeninių bruožų identifikavimas ir pritaikymas.
	2.3. Koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių subjektų darbą.	Viešojo administravimo įstaigos ar jos administracijos padalinio ir savo veiklos planavimas ir organizavimas. Valstybės tarnybos ir darbo santykių teisinio reguliavimo taikymas. Žmogiškųjų išteklių planavimas ir valdymas.
	2.4. Užtikrinti darbo procesų kokybę ir efektyvumą.	Darbo procesų ir darbo rezultatų santykio nustatymas. Darbo procesų analizė. Darbo rezultatų apibendrinimas ir įvertinimas. Ataskaitų rengimas. Duomenų, būtinų ataskaitai, analizavimas, apibendrinimas, susisteminimas. Reikalavimų, keliamų ataskaitos turiniui ir formai, išmanymas. Viešojo administravimo įstaigos ar jos administracijos padalinio darbo procesų kokybės ir efektyvumo tobulinimo iniciavimas ir dalyvavimas tobulinant.
	2.5. Pagal įgaliojimus priimti administracinius sprendimus.	Vienasmenis sprendimų priėmimas. Vadovavimas priimant kolektyvinius sprendimus.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį viešojo administravimo studijų krypties ar kitų studijų krypčių (verslo ir viešosios vadybos arba teisės, arba socialinių mokslų studijų krypčių grupių) išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis viešojo administravimo studijų krypties ar kitų studijų krypčių (verslo ir viešosios vadybos arba teisės, arba socialinių mokslų studijų krypčių grupių) antrosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Kvalifikacijos vienetus sudarančios kompetencijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka gali būti tobulinamos tęstinėse studijose, taip pat plečiant specialiąsias profesines žinias, tobulinant valstybės valdymo ir viešojo administravimo administravimo įgūdžius bei gebėjimus (paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką). Teisės aktuose nustatytais atvejais, asmuo turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant antrosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

20. Kvalifikacijos pavadinimas: viešosios ekonomikos specialistas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: ekonominių ir socialinių procesų analizė, vertinimas ir įrodymais grįstų viešojo valdymo sprendimų priėmimas. Tipinės darbo priemonės: biuro įranga – kompiuteris, telefonas, internetas, įvairios duomenų apdorojimo programos, teksto redagavimo programos, kanceliarinės priemonės ir kt. Tipinės darbo sąlygos: individualus ir komandinis darbo pobūdis, darbas uždaroje aplinkoje. Papildoma informacija: viešosios ekonomikos specialistas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti valstybės ar savivaldybių institucijose ir įstaigose, valstybių ir savivaldybių įmonėse, viešosiose įstaigose, asociacijose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Viešųjų finansų valdymo procesų analizė, viešųjų finansų valdymo sprendimų priėmimas ir įgyvendinimo kontrolė (LTKS VII)	1.1. Analizuoti ir vertinti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų panaudojimo ir kitus valstybės / įstaigos finansinius rodiklius.	Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų, įstaigos biudžeto sudarymą ir vykdymą, viešojo sektoriaus finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą, išmanymas ir taikymas.
	1.2. Prognozuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas.	Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų mokestines pajamas, išmanymas ir taikymas. Kiekybinių ir kokybinių prognozavimo metodų taikymas. Makroekonominis modeliavimas.
	1.3. Priimti sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų programų patvirtinimo..	Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų, įstaigos biudžeto sudarymą ir vykdymą, strateginį planavimą, finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą, išmanymas ir taikymas. Biudžeto sudarymo metodų išmanymas ir taikymas. Strateginio planavimo pagrindų išmanymas.
	1.4. Vykdyti valstybės ir savivaldybių biudžetų programų įgyvendinimo (asignavimų panaudojimo) kontrolę.	Teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių biudžetų, įstaigos biudžeto sudarymą ir vykdymą, strateginį planavimą, finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą, vidaus kontrolę ir auditą, išmanymas. Finansinis ir vidaus auditas. Efektyvumo ir veiksmingumo vertinimo metodų išmanymas ir taikymas.
2. Ekonominių ir socialinių procesų analizė, viešojo valdymo sprendimų priėmimas ir įgyvendinimo kontrolė (LTKS VII)	2.1. Analizuoti ekonominius procesus įvairiuose visuomenės sektoriuose.	Ūkio šakos (sektoriaus) raidos rodiklių statistinė analizė (laiko eilučių analizė, regresinė analizė ir kt.). Statistikos duomenų bazių ir statistinės analizės programinės įrangos naudojimas. Viešojo valdymo sisteminė analizė. Viešosios politikos formavimo proceso ciklo (problemų formulavimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo, vertinimo) supratimas. Viešojo valdymo problemų formulavimo metodų išmanymas ir taikymas, nustatant viešojo valdymo problemas. Vertinimo metodų išmanymas ir taikymas. Ekonominius procesus aiškinančių teorijų supratimas.
	2.2. Atlikti ekonominės raidos įvairiuose visuomenės sektoriuose prognozavimą.	Ekonominių modelių sudarymas ir statistinis patikrinimas. Kiekybinių ir kokybinių prognozavimo metodų išmanymas ir taikymas.
	2.3. Priimti viešojo valdymo sprendimus ir tvirtinti strateginius planus.	Teisės aktų, reglamentuojančių strateginį planavimą, viešojo valdymo sistemos posistemes (pavyzdžiui, švietimą, socialinę apsaugą ir kt.) ir aplinkos poveikio vertinimą, išmanymas ir taikymas. Strateginės analizės metodų (PESTLE (politinė, ekonominė, socialinė, technologinė, teisinė, aplinkosauginė) analizė. SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių, galimybių) analizė ir kt.) taikymas. Veiklos rodiklių nustatymas. Viešojo valdymo sprendimų rekomendavimo metodų išmanymas ir taikymas. Daugiakriterinio vertinimo metodų išmanymas ir taikymas. Suinteresuotų grupių analizė.
	2.4. Vykdyti viešojo valdymo sprendimų ir strateginių planų įgyvendinimo kontrolę.	Teisės aktų, reglamentuojančių strateginį planavimą, viešojo valdymo sistemos posistemes (pvz., švietimą, socialinę apsaugą ir kt.), vidaus auditą ir kontrolę, išmanymas ir taikymas. Išeigos, išdavų, veiksmingumo rodiklių analizė. Vertinimo metodų išmanymas ir taikymas.
3. Investicinių projektų ekonominė analizė, sprendimų dėl projektų priėmimas ir įgyvendinimo kontrolė (LTKS VII)	3.1. Atlikti investicinių projektų ekonominę analizę.	Teisės aktų, reglamentuojančių investicinių projektų rengimą, išmanymas ir taikymas. Investicinių projektų vertinimas. Kaštų-naudos analizė. Kaštų-veiksmingumo analizė. Diskonto norma. Jautrumo analizė. Rizikos analizė.
	3.2. Priimti sprendimus dėl investicinių projektų pasirinkimo.	Teisės aktų, reglamentuojančių investicinių projektų rengimą, viešuosius pirkimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystę, išmanymas ir taikymas. Sutarčių teisės išmanymas ir taikymas. Sprendimų rekomendavimo metodų išmanymas ir taikymas. Galimybių studijų rengimo metodų išmanymas ir taikymas.
	3.3. Vykdyti investicinių projektų įgyvendinimo kontrolę.	Teisės aktų, reglamentuojančių investicinių projektų rengimą, viešuosius pirkimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystę, išmanymas ir taikymas. Sutarčių teisės išmanymas ir taikymas. Veiksmingumo ir efektyvumo vertinimo metodų išmanymas ir taikymas.
4. Viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesų efektyvumo analizė, veiklos procesų tobulinimo sprendimų priėmimas ir įgyvendinimo kontrolė (LTKS VII)	4.1. Analizuoti viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus.	Teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus, išmanymas ir taikymas. Kokybės vadybos metodų (sugretinimo, kokybės vadybos sistemų standartizavimo, lieknosios vadybos, šešių sigma, apribojimų teorijos ir kt.), išmanymas ir taikymas. Veiklos rodiklių nustatymas. Kokybės vadybos auditas.
	4.2. Priimti sprendimus dėl viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesų tobulinimo.	Teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus, išmanymas ir taikymas. Veiklos rodiklių nustatymas. Sprendimų rekomendavimo metodų išmanymas ir taikymas..
	4.3. Vykdyti sprendimų dėl viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesų tobulinimo įgyvendinimo kontrolę.	Teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus įstaigų veiklos procesus, išmanymas ir taikymas. Efektyvumo vertinimo metodų išmanymas ir taikymas. Kokybės vadybos metodų (sugretinimo, kokybės vadybos sistemų standartizavimo, lieknosios vadybos, šešių sigma, apribojimų teorijos ir kt.) išmanymas ir taikymas. Pokyčių vadyba.
5. Viešojo sektoriaus rinkodaros procesų analizė, rinkodaros sprendimų priėmimas ir įgyvendinimo kontrolė (LTKS VII)	5.1. Analizuoti viešojo sektoriaus rinkodaros procesus.	Rinkodaros aplinkos analizė. Rinkodaros kompleksas (produktai, paslaugos, kainodara, paskirstymo kanalai, rinkodaros komunikacija). Rinkų segmentavimo metodai. Viešojo sektoriaus paslaugų paklausos ir paslaugų gavėjų elgsenos analizė. Rinkos ir rinkodaros tyrimų informacijos panaudojimas. Socialinė rinkodara. Skaitmeninė rinkodara.
	5.2. Priimti viešojo sektoriaus rinkodaros sprendimus.	Teisės aktų, reglamentuojančių mokamų paslaugų kainas, reklamą, asmens duomenų apsaugą, išmanymas ir taikymas. Rinkodaros kompleksas (produktai, paslaugos, kainodara, paskirstymo kanalai, rinkodaros komunikacija). Rinkos ir rinkodaros tyrimų informacijos panaudojimas. Socialinė rinkodara. Skaitmeninė rinkodara. Rinkodaros plano ir veiklos rodiklių parengimas. Sprendimų priėmimas.
	5.3. Vykdyti viešojo sektoriaus rinkodaros sprendimų įgyvendinimo kontrolę.	Teisės aktų, reglamentuojančių mokamų paslaugų kainas, reklamą, asmens duomenų apsaugą išmanymas ir taikymas. Rinkodaros kompleksas (produktai, paslaugos, kainodara, paskirstymo kanalai, rinkodaros komunikacija). Rinkos ir rinkodaros tyrimų informacijos panaudojimas. Socialinė rinkodara. Skaitmeninė rinkodara.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį ekonomikos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis ekonomikos studijų krypties antrosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant antrosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

21. Kvalifikacijos pavadinimas: karys, LTKS VIII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: krašto gynyba. Tipinės darbo priemonės: individualios apsaugos priemonės, ginklai, speciali apranga, ryšio priemonės, naktinio matymo priemonės, darbo biure priemonės. Karių pagrindinis atributas yra uniforma su skiriamaisiais ženklais, nurodančiais karinį laipsnį, priklausymą pajėgų rūšiai ir daliniui, apdovanojimus ir turimas kompetencijas. Tipinės darbo sąlygos: darbas biure, darbas lauko sąlygomis, darbas padidinto pavojingumo aplinkoje. Papildoma informacija: karys savo veikloje vadovaujasi Karo tarnybos statutu, Kariuomenės drausmės statutu, Kovinių ginklų naudojimo Lietuvos kariuomenėje statutu, Karinės jėgos naudojimo statutu, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimais, kitais kario veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Sveikatos būklės reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės eiti kariuomenės vado pareigas, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovo, sąjungininkų dalinių vadų (įskaitant ekspedicinių misijų), tokių institucijų štabų viršininkų, štabų ir kitų struktūrinių padalinių skyrių bei poskyrių viršininkų arba specialistų pareigas, karo atašė pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Vadovavimas ir strateginių valdymo sprendimų priėmimas kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų, sąjungininkų dalinių lygmeniu (LTKS VIII)	1.1. Planuoti kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų, sąjungininkų dalinių veiklą.	Vadyba, lankstus ir greitas sprendimų priėmimas, iniciatyva ir proaktyvus veikimas, ES ir NATO bei jos šalių narių strateginis gynybos ir saugumo planavimas ir strateginių planų analizė. Vadovavimas kariuomenės daliniams ir dalinių štabams, jų veiklos planavimas.
	1.2. Nustatyti kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų, sąjungininkų dalinių strategiją ir plėtros kryptis, kontroliuoti strategijos įgyvendinimą.	Vadyba, lankstus ir greitas sprendimų priėmimas, iniciatyva ir proaktyvus veikimas, ES ir NATO bei jos šalių narių strateginis gynybos ir saugumo planavimas ir strateginių planų analizė. Vadovavimas kariuomenės daliniams ir dalinių štabams. Kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų, sąjungininkų dalinių strategijos ir plėtros krypčių nustatymas, strategijos įgyvendinimo kontrolė.
2. Kariuomenės atstovavimas užsienyje (LTKS VIII)	2.1. Atstovauti Lietuvos kariuomenei ir valstybei Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.	Etiketas ir protokolas, tarptautiniai santykiai, tarptautinė teisė, diplomatinė tarnyba, nacionalinis ir tarptautinis saugumas.
	2.2. Lietuvos krašto gynybos tikslų planavimui ir įgyvendinimui rinkti ir analizuoti duomenis apie užsienio valstybių kariuomenių plėtrą ir veiklą, šių procesų pasekmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.	Duomenų ir dokumentų analizės metodų taikymas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą (puskarininkiams) arba aukštąjį išsilavinimą (karininkams), Lietuvos Respublikos pilietybę, atitinkančiam minimalius sveikatos ir fizinio parengtumo reikalavimus, išklausius bazinį kario kursą, esančiam ne jaunesniu kaip 18 metų amžiaus.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Kvalifikacijos vienetus sudarantys kompetencijų deriniai įgyjami išėjus strateginio lygmens karininkų karjeros kursus, iš profesinės veiklos patirties. Kvalifikacijos vienetai įstatymų nustatyta tvarka privalomai tobulinami mokymų ir pratybų metu.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalų) kompetencijos įgijimo lygmenį pagal nustatytas specializuotas Lietuvos Kariuomenės organizuojamas arba jos pripažįstamas (sąjungininkų ir partnerių valstybėse) mokymų programas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

____________________________

Pakeitimai:

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Įsakymas

Nr. V1-338, 2022-09-30, paskelbta TAR 2022-09-30, i. k. 2022-19938

Dėl Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. V1-107 „Dėl Viešojo administravimo sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, pakeitimo

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Įsakymas

Nr. V1-160, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-05-25, i. k. 2023-09910

Kvalifikacijos pavadinimas	Kvalifikacijos lygis (pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, priedą)	Kvalifikacijos lygis (pagal Europos Sąjungos Tarybos 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL 2017 C 189, p. 1))
Bausmių vykdymo sistemos pareigūnas	IV	IV
Bendrojo pagalbos centro specialistas	IV	IV
Karys	IV	IV
Muitininkas	IV	IV
Pasienietis	IV	IV
Policininkas	IV	IV
Ugniagesys gelbėtojas	IV	IV
Viešojo saugumo gynėjas	IV	IV
Karys	V	V
Muitininkas	V	V
Viešojo saugumo specialistas	V	V
Karys	VI	VI
Teisininkas	VI	VI
Viešojo administravimo specialistas	VI	VI
Viešojo saugumo specialistas	VI	VI
Viešosios ekonomikos specialistas	VI	VI
Karys	VII	VII
Teisininkas	VII	VII
Viešojo administravimo specialistas	VII	VII
Viešosios ekonomikos specialistas	VII	VII
Karys	VIII	VIII