Suvestinė redakcija nuo 2018-01-04 iki 2020-03-18

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24723

 

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO IR VERTINIMO TARYBOS SUDARYMO

 

2016 m. rugsėjo 29 d. Nr. T2-229

Palanga

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ĮV-368 „Dėl Kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-149 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ bei atsižvelgdama į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2016-03-22 raštą Nr. (5.1.)-TR-15 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies įgyvendinimo“, Palangos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatus (pridedama).

2. Sudaryti Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą (toliau – Taryba):

Edmundas Andrijauskas – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas, architektūrinio, urbanistinio, etnokultūrinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistas – ekspertizės specialisto kategorija (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015-12-17 atestatas Nr. 3619), specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis ir etnokultūrinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Arūnas Baublys – humanitarinių mokslų daktaras (Lietuvos istorijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto 2000-10-18 diplomas Nr. DA010673, 2000-12-20 valstybinės registracijos Nr. 017598), docentas (Klaipėdos universiteto 2011-09-30 atestatas D Nr. 000066, 2011-10-05 valstybinės registracijos Nr. 51D-52), specializacija Taryboje – istorinis, archeologinis, sakralinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Petras Grecevičius – architektūros daktaras (Lietuvos mokslo tarybos 1993-04-16 diplomas, 1994-03-28 valstybinės registracijos Nr. 007322), docentas (Klaipėdos universiteto 1994-02-11 atestatas, 1994-06-07 valstybinės registracijos Nr. 008973), menų profesorius (Klaipėdos universiteto 2014-11-07 atestatas P Nr. 000034, 2014-11-10 valstybinės registracijos Nr. 51P-24), atestuotas architektas, LKAS Ekspertų tarybos narys, specializacija Taryboje – architektūrinis, urbanistinis ir kraštovaizdžio architektūros nekilnojamasis kultūros paveldas;

Vigilija Paulionienė – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė – ekspertizės specialisto kategorija (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015-11-05 atestatas Nr. 3541), specializacija Taryboje – architektūrinis ir urbanistinis nekilnojamasis kultūros paveldas;

Vladas Žulkus – habilituotas daktaras (Lietuvos istorijos instituto 1999-09-08 diplomas Nr. HD001116, 2000-03-01 valstybinės registracijos Nr. 016903), profesorius (Vilniaus universiteto 2001-05-29 atestatas Nr. PR001303, 2001-06-28 valstybinės registracijos Nr. 018003), specializacija Taryboje – povandeninis ir archeologinis nekilnojamasis kultūros paveldas.

3. Skirti Kristiną Litvinienę, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę, Tarybos sekretore.

4. Pripažinti netekusiais galios Palangos miesto savivaldybės tarybos:

4.1. 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-86 „Dėl Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuostatų tvirtinimo ir vertinimo tarybos sudarymo“ 1 punktą;

4.2. 2011 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. T2-49 „Dėl Tarybos 2007 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T2-86 pakeitimo“ 1 punktą.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (Galinio Pylimo g. 9, LT-91230 Klaipėda) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

 

 

 

Mero pavaduotojas                                                                             Rimantas Antanas Mikalkėnas

 

 

PRITARTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T2-229

1 punktu

 

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO VERTINIMO TARYBOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Taryba) nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Tarybos funkcijas, teises, sudarymą, personalinę sudėtį bei darbo organizavimo tvarką.

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Kultūros vertybių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1053, Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453, kitais teisės aktais bei šiais Nuostatais.

3. Tarybai, atliekant šių Nuostatų 5.1-5.6 punktuose nurodytas funkcijas, metodiškai vadovauja Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius (toliau – Kultūros skyrius).

4. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. TARYBOS FUNKCIJOS IR TEISĖS

 

5. Taryba atlieka šias funkcijas:

5.1. nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes;

5.2. apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ir vietovių ribas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. T2-199, 2017-09-07, paskelbta TAR 2018-01-03, i. k. 2018-00119

 

5.3. sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Savivaldybės teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, arba nustačius, kad vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo;

5.4. nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms vietinio reikšmingumo lygmenį;

5.5. tikslina vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenis;

5.6. atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

6. Taryba turi teisę:

6.1. gauti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) skyrių ir Savivaldybės administracijos informaciją, reikalingą funkcijoms vykdyti;

6.2. dalyvauti valstybės ir Savivaldybės institucijų posėdžiuose, pasitarimuose ir konferencijose, kuriuose svarstomi nekilnojamojo kultūros paveldo klausimai, teikti pasiūlymus;

6.3. prireikus kviesti į Tarybos posėdžius kitų sričių reikalingus specialistus, galinčius pateikti išvadas dėl svarstomų klausimų;

6.4. teikti informaciją visuomenės informavimo priemonėms apie savo veiklą;

6.5. pasiūlyti Departamento sudarytoms Taryboms nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatyti regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmenį.

 

III. TARYBOS SUDARYMAS, PERSONALINĖ SUDĖTIS
IR DARBO ORGANIZAVIMAS

 

7. Tarybą sudaro, Tarybos nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina Savivaldybės taryba.

8. Tarybą sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Tarybos nariais gali būti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuoti archeologinio, povandeninio, mitologinio, etnokultūrinio, architektūrinio, urbanistinio, inžinerinio, istorinio, memorialinio, dailės, sakralinio ir želdynų (toliau – atitinkamos srities) nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, turintys ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją, bei atitinkamos srities mokslininkai.

9. Tarybos personalinė sudėtis tvirtinama 3 metų laikotarpiui. Tarybos personalinė sudėtis gali būti keičiama anksčiau nustatyto laiko, kai Tarybos narys raštu atsisako dalyvauti Tarybos darbe arba kai nedalyvauja trečdalyje Tarybos posėdžių per metus, arba kai praranda šių Nuostatų 8 punkte nustatytą kvalifikacinę kategoriją. Nauji nariai skiriami iki Tarybos kadencijos pabaigos.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-199, 2017-09-07, paskelbta TAR 2018-01-03, i. k. 2018-00119

 

10. Taryba iš savo narių 2 metų laikotarpiui išsirenka pirmininką ir jo pavaduotoją.

11. Tarybos pirmininkas, jo nesant – jo pavaduotojas, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems vadovauja. Tarybos posėdžiai gali būti šaukiami ne mažiau kaip 2 Tarybos narių iniciatyva. Tarybos pirmininkas be atskiro įgaliojimo atstovauja Tarybai pagal kompetenciją visose valstybės ir Savivaldybės institucijose bei įstaigose.

12. Tarybos darbą organizuoja Tarybos sekretorius – Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdantis kultūros paveldo apsaugos priežiūrą ir kontrolę, kuris nėra Tarybos narys. Tarybos sekretorius rengia medžiagą Tarybos posėdžiams, juos protokoluoja, tvarko Tarybos dokumentus, rengia dokumentų projektus ir informuoja Tarybos narius apie posėdžius bei jų darbotvarkes.

13. Klausimus Tarybos posėdžių darbotvarkėms bei su tuo susijusius dokumentus teikia Departamentas, Kultūros skyrius, kitos Savivaldybės institucijos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą vykdančios institucijos, kurių atstovai turi teisę be balso teisės dalyvauti Tarybos posėdžiuose ir pasisakyti.

14. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos posėdžio protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117, nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo,  atrankos  ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Tarybos posėdžių eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Po posėdžio Tarybos sekretorius įrašą perkelia į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo.

15. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti valstybės ir Savivaldybės institucijų atstovai bei objektų, kurių nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimo ar vertingųjų savybių patikslinimo klausimas įtrauktas į Tarybos posėdžio darbotvarkę, valdytojai.

16. Tarybos sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma balsuojant tik už arba prieš. Balsams pasiskirsčius lygiai, lemia Tarybos pirmininko balsas. Posėdyje turi dalyvauti bent vienas svarstomo klausimo atitinkamos srities Tarybos narys. Jei tokių narių Taryboje nėra, sprendimai gali būti priimami turint ne mažiau kaip dviejų atitinkamos srities specialistų, turinčių ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją arba mokslinį laipsnį (ne Tarybos nario), raštiškas sprendimams pritariančias išvadas.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-199, 2017-09-07, paskelbta TAR 2018-01-03, i. k. 2018-00119

 

17. Tarybos sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo Tarybos pirmininkas. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Kultūros vertybių registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais Tarybos veiklos dokumentais (posėdžių protokolais, susirašinėjimo ir kitais dokumentais) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo Kultūros skyrius.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

18. Vienam Tarybos nariui už vieną posėdį Savivaldybė moka 1 MGL (38 Eur) dydžio užmokestį. Savivaldybė taip pat skiria Tarybos veiklai reikalingas patalpas bei teikia kitą reikalingą techninę pagalbą.

_____________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Palangos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-199, 2017-09-07, paskelbta TAR 2018-01-03, i. k. 2018-00119

Dėl Tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T2-229 pakeitimo