Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-10-21

Nutarimas paskelbtas: TAR 2019-09-11, i. k. 2019-14446

Nauja redakcija nuo 2019-12-21:

Nr. 1299, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20790

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

2019 m. rugsėjo 4 d. Nr. 924

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, 23 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 36 straipsnio 4 dalimi, 77 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 124 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 125 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 131 straipsnio 5 dalimi, 132 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Paskirti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) priežiūros institucija, vykdančia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas funkcijas.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašą;

2.2. bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius;

2.3. kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus procentinius dydžius;

3. Įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją patvirtinti:

3.1. Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisykles;

3.2. Nemokumo priežiūros komiteto nuostatus.

4. Įgalioti Tarnybą nustatyti:

4.1. teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo tvarką;

4.2. kitos valstybės narės asmenų, turinčių teisę administruoti nemokumo procesus toje valstybėje narėje, nemokumo procesų administravimo Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais tvarką.

5. Pavesti Tarnybai užtikrinti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą ir nustatyti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą.

6. Nustatyti, kad:

6.1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašas, patvirtintas šiuo nutarimu, taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai sudaromoms profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims.

6.2. Nemokumo administratorių atrankos programoje veiklos rezultatų reikšmėms skaičiuoti naudojami po Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo dienos prasidėjusių bankroto procesų duomenys.

6.3. Ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus, jiems pasibaigus įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo patirties reikšmę.

6.4. Ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus, nėra įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę.

6.5. Bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus ir kurie pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“, 31¹ punktą neįskaičiuojami į nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę, nėra įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę.

6.6. Bankroto procesų, kurie pradėti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., nemokumo administratoriaus atranka vykdoma vadovaujantis šio nutarimo 6.5 papunktyje nurodytomis taisyklėmis.

6.7. Bankroto procesų, kurie tebesitęsia po 2021 m. sausio 1 d., nemokumo administratoriaus atranka vykdoma vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis šiuo nutarimu.

7. Pripažinti netekusiais galios:

7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“;

7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

8. Šio nutarimo 2.1–2.3 papunkčiai ir 7 punktas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

9. Šio nutarimo 2.4 papunktis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

Finansų ministras Vilius Šapoka

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299 redakcija)

NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO

TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama nemokumo administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – draudimas) objektas, draudžiamasis įvykis, nedraudžiamasis įvykis, draudimo suma ir draudimo įmoka, draudimo sutarties sudarymas ir terminas, draudimo rizikos pasikeitimas, draudėjo – draudimo sutartį sudariusio administratoriaus – pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui, žalos dydžio nustatymas ir draudimo išmokos išmokėjimas, draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimas, draudimo sutarties pakeitimas ir nutraukimas ir kitos draudimo sutarties sąlygos.

2. Sudarius draudimo sutartį, Apraše nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.

3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme.

II SKYRIUS

DRAUDIMO OBJEKTAS

4. Draudimo objektas nustatytas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje.

III SKYRIUS

DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

5. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus administruojant nemokumo procesus atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti administratoriaus civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas:

5.1. pateiktas asmens, kuris Apraše nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam draudėjo neteisėtais veiksmais administruojant nemokumo procesus padarytos žalos;

5.2. pateiktas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl draudėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui);

5.3. pateiktas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėta veika administruojant nemokumo procesus draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui;

5.4. pateiktas dėl draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), administruojant nemokumo procesus;

5.5. pateiktas draudimo sutarties galiojimu laikotarpiu ir (ar) per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieni metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

6. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais administruojant nemokumo procesus padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmokos nepakanka žalai visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims visiškai atlyginti, draudimo išmoka dalijama proporcingai kiekvienam jų padarytos žalos dydžiui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pateiktas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

7. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) administruojant nemokumo procesus padaryta žala padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė Aprašo 5 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.

IV SKYRIUS

NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

8. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas dėl:

8.1. draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

8.2. žalos, padarytos nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) gyvybei;

8.3. tyčinių draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);

8.4. žalos, padarytos draudėjo ir (ar) jo darbuotojo artimiesiems giminaičiams;

8.5. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę;

8.6. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) draudėjo darbuotojo administracinę atsakomybę;

8.7. draudėjo ir (ar) jo darbuotojo veiksmų, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;

8.8. žalą sukėlusių draudėjo ir (ar) jo darbuotojų veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

8.9. žalos, atsiradusios dėl verslo liudijimo, juridinio asmens pavadinimo, pramoninio dizaino, prekių ženklų naudojimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

8.10. bet kokio draudėjo prisiimto įsipareigojimo ar garantijos pagal sutartį;

8.11 informacijos apie asmenį, jo privatų gyvenimą, įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą viešo paskelbimo ir (ar) panaudojimo savanaudiškais tikslais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, OL 2016 L 119, p. 1) pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

8.12. žalos, padarytos dėl programinės įrangos ir visų rūšių mikroprocesorių ir tokius mikroprocesorius turinčių sistemų, įskaitant kompiuterius, sutrikimų, atsiradusių ne dėl draudėjo ir (ar) jo darbuotojų kaltės, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

V SKYRIUS

DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA

9. Minimali administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 2 dalyje.

10. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime. Rizikos laipsnį lemiantys kriterijai gali būti šie:

10.1. ar administratorius yra fizinis asmuo ar juridinis asmuo;

10.2. administratoriaus patirtis;

10.3. administratoriaus darbuotojų, įgijusių teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje, skaičius;

10.4. išmokėta draudimo išmoka (išmokos);

10.5. kitos draudimo rizikai turinčios reikšmės aplinkybės, išskyrus veiksnius, į kuriuos pagal Draudimo įstatymą draudikas neturi teisės atsižvelgti.

11. Draudimo sutartyje šalių susitarimu turi būti nustatyta, kaip mokama draudimo įmoka – visa iš karto ar periodiškai (dalimis).

12. Jeigu įsigaliojus draudimo sutarčiai draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies, nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar draudimo sutartyje šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmokos dalį. Jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta tuo metu, kai draudimo apsauga sustabdyta, draudikas draudimo išmokos nemoka.

13. Neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), dėl kurių atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

VI SKYRIUS

DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR TERMINAS

14. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai.

15. Administratorius, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą prašymą (anketą), kurio (kurios) turinį ir formą nustato draudikas.

16. Sudarant draudimo sutartį, administratorius privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti prašyme (anketoje) (jame (joje) nurodomi draudimo rizikos vertinimo kriterijai) arba dėl kurios jis papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.

17. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai administratorius nepateikia draudikui Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.

18. Jeigu administratorius nepateikia Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos ir draudikas, neatsižvelgdamas į tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad draudėjas nepateikė jam Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos.

19. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ne anksčiau, nei draudėjas sumoka draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, kai šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.

20. Draudimo liudijimas draudėjui išduodamas tik tada, kai sudaryta draudimo sutartis.

21. Draudimo sutartis sudaroma vieniems metams, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip.

22. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga (kalendorinė data) nurodoma draudimo liudijime.

VII SKYRIUS

DRAUDIMO RIZIKOS PASIKEITIMAS

23. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą per 5 darbo dienas po to, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.

24. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su šia tvarka susipažino.

25. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.

VIII SKYRIUS

DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI

26. Draudėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Aprašo 5 punkte nurodytas sąlygas.

27. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimo atlyginti žalą.

28. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis privalo informuoti apie tai draudiką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą ieškinį gavimo dienos.

IX SKYRIUS

ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMAS IR DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS

29. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.

30. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas.

31. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.

32. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.

33. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.

34. Būtinos išlaidos, draudėjo turėtos mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, atlyginamos Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI

35. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:

35.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;

35.2. dokumentus, patvirtinančius asmenį (-is), dėl kurio (-ių) veiksmų atsirado žala;

35.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, veiksmų pasekmės, pateikiami duomenys apie žalos dydį;

35.4. nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su draudėjui pateiktais dokumentais.

36. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

37. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.

38. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį gavimo dienos, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.

39. Jei draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka gali būti išmokėta suma, lygi šalių neginčijamai draudimo išmokai.

TREČIASIS SKIRSNIS

NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ

40. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, jis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:

40.1. reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;

40.2. dokumentus apie draudėjo administruojant nemokumo procesus neteisėtus veiksmus (veikimą, neveikimą), dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius.

41. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.

42. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise, Aprašo IX skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos išlieka.

X SKYRIUS

DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

43. Draudikas Civilinio kodekso 6.1008 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui.

44. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį Aprašo XI skyriuje nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS

45. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

46. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47. Visi Apraše nurodyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.

48. Apraše nenustatytas draudimo sutarties sąlygas reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299

redakcija)

BAZINIO ATLYGIO UŽ BANKROTO PROCESO ADMINISTRAVIMĄ DYDŽIAI

I dalis. Juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų vertinimas
Juridinį asmenį apibūdinantys kriterijai^{^[1]}			Turto ir kreditorių reikalavimų vertės koeficientai pagal kriterijų reikšmes							Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą (toliau – bazinis atlygis) dydžio dedamųjų skaičiavimas
Eil. Nr.	Kriterijai	Kriterijaus reikšmės žymėjimas	Kriterijų reikšmių ribos^{^[2]} (Eur)
			T₁ arba K₁	T₂ arba K₂	T₃ arba K₃		T₄ arba K₄	T₅ arba K₅	T₆ arba K₆
			iki 100 000	nuo 100 001 iki 300 000	nuo 300 001 iki 600 000		nuo 600 001 iki 3 000 000	nuo 3 000 001 iki 15 000 000	nuo 15 000 001 ir daugiau
			Vertės koeficientai (%)^{^[3]}
			k₁	k₂	k₃		k₄	k₅	k₆
1	2	3	4	5	6		7	8	9	10
1.	Turtas:	T	0,325	0,28	0,23		0,20	0,17	0,14	B_T= T₁x k₁+ T₂x k₂+ T₃x k₃+ T₄x k₄+ T₅x k₅+ T₆x k₆
1.1.	nekilnojamasis	T_nek	0,5	0,43	0,36		0,31	0,26	0,22	B_Tnek= T_nek1x k₁+ T_nek2x k₂+ T_nek3x k₃+ T_nek4x k₄+ T_nek5x k₅+ T_nek6x k₆
1.2.	kilnojamasis	T_k	0,3	0,26	0,22		0,18	0,16	0,14	B_Tk= T_k1x k₁+ T_k2x k₂+ T_k3x k₃+ T_k4x k₄+ T_k5x k₅+ T_k6x k₆
1.3.	gautinos sumos	T_gs	0,4	0,34	0,29		0,25	0,21	0,18	B_Tgs= T_gs1x k₁+ T_gs2x k₂+ T_gs3x k₃+ T_gs4x k₄+ T_gs5x k₅+ T_gs6x k₆
1.4.	nematerialusis	T_nem	0,1	0,09	0,07		0,06	0,05	0,04	B_Tnem= T_nem₁x k₁+ T_nem₂x k₂+ T_nem₃x k₃+ T_nem₄x k₄+ T_nem₅x k₅+ T_nem6x k₆
1.5.	kitas turtas^{^[4]}	T_kitas	k₁	k₂	k₃		k₄	k₅	k₆	B_Tkitas = T_kitas1 x k₁+T_kitas2 x k₂+ T_kitas3 x k₃+ T_kitas4 x k₄+ T_kitas5 x k₅+ T_kitas6x k₆
2.	Kreditorių reikalavimų dydis	K_r	0,2	0,17	0,14		0,12	0,10	0,09	B_Kr= K_r1 x k₁+ K_r2 x k₂+ K_r3 x k₃+ K_r4 x k₄+ K_r5 x k₅+ K_r₆ x k₆
			Kreditorių skaičiaus ir jurisdikcijos vertinimas
3.	Kreditorių^{^[5]} skaičius	K_sk	k_sk= 50 Eur							B_Ksk= K_sk x k_sk
4.	Taikoma jurisdikcija^{^[6]}:	JUR	k_JUR= k_{JUR_TER}arba k_{JUR_TAR}							B_JUR= (B_I arba B_II, arba B_III) x k_JUR
4.1.	teritorinė	JUR_TER	k_{JUR_TER}= 1,0
4.2.	tarptautinė	JUR_TAR	k_{JUR_TAR}= 1,15
II dalis. Bazinio atlygio skaičiavimas
Eil. Nr.	Bazinis atlygis		Bazinio atlygio skaičiavimo formulės			Bazinio atlygio skaičiavimo pavyzdžiai
1	2		3			4
1.	B_I - kai žinoma viso turto reikšmė ir visos turto dedamųjų reikšmės		B_I= (B_Tnek+ B_Tk+ B_Tgs+ B_Tnem+ B_Tkitas+ B_Kr+ B_Ksk) x k_JUR			Viso turto vertė T = 500 000 Eur, T_nek = 250 000 Eur, T_k= 80 000 Eur, T_gs= 120 000 Eur,T_nem = 30 000 Eur, T_kitas= 500 000 – (250 000 + 80 000 + 120 000 + 30 000) = 20 000 Eur; kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė. T_nek₁= 100 000, T_nek₂ = 250 000 – 100 000 = 150 000 Eur B_Tnek= 100 000 x 0,5 % + 150 000 x 0,43 % = 500 + 645 = 1 145 Eur T_k₁= 80 000 Eur B_Tk= 80 000 x 0,3% = 240 Eur T_gs1= 100 000, T_gs2= 120 000 – 100 000 = 20 000 Eur B_Tgs= 100 000 x 0,4 % + 20 000 x 0,34 % = 400 + 68 = 468 Eur T_nem₁= 30 000 Eur B_Tnem= 30 000 x 0,1 % = 30 Eur T_kitas1= 20 000 Eur B_Tkitas= 20 000 x 0,325 % = 65 Eur Kr₁= 100 000, Kr₂= 200 000, Kr₃= 300 000; Kr₄= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur B_Kr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 % = 1 080 Eur B_Ksk = 25 x 50 = 1 250 Eur B_I= (1 145+ 240 + 468 + 30 + 65 + 1 080 + 1 250) x 1,15 = 4 919,7 Eur
2.	B_II – kai žinoma viso turto reikšmė ir kai kurios (bent viena) turto dedamosios reikšmės		B_II= (B_Tnek arba B_Tk, arba B_Td, arba B_Tnem+ B_Tkitas+ B_Kr+ B_Ksk) x k_JUR			Viso turto vertė T = 500 000 Eur, T_nek = 250 000 Eur, T_gs= 120 000 Eur,T_kitas= 500 000 – (250 000 + 120 000) = 130 000 Eur; kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė. T_nek₁= 100 000, T_nek₂ = 250 000 – 100 000 = 150 000 Eur B_Tnek= 100 000 x 0,5 % + 150 000 x 0,43 % = 500 + 645 = 1 145 Eur T_gs1= 100 000, T_gs2= 120 000 – 100 000 = 20 000 Eur B_Tgs= 100 000 x 0,4% + 20 000 x 0,34% = 400 + 68 = 468 Eur T_kitas1= 100 000, T_kitas2= 130 000 – 100 000 = 30 000 Eur B_Tkitas= 100 000 x ((0,3 + 0,1):2) % + 30 000 x ((0,26 + 0,09):2) % = 200 + 52,5 = 252,5 Eur Kr₁= 100 000, Kr₂= 200 000, Kr₃= 300 000; Kr₄= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur B_Kr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 = 1 080 Eur B_Ksk = 25 x 50 = 1 250 Eur B_II= (1 145 + 468+252,5+1 080+1 250 ) x 1,15 = 4 824,83 Eur
3.	B_III – kai žinoma tik viso turto (bendra) reikšmė		B_III= (B_T+ B_Kr+ B_Ksk) x k_JUR			Viso turto vertė – 500 000 Eur; kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė. T₁ = 100 000, T₂ = 200 000; T₃ = 500 000 – (100 000 + 200 000) = 200 000 Eur B_T= 100 000 x 0,325 % + 200 000 x 0,28 % + 200 000 x 0,23 % = 1 345 Eur Kr₁= 100 000, Kr₂= 200 000, Kr₃= 300 000; Kr₄= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur B_Kr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 = 1 080 Eur B_Ksk = 25 x 50 = 1 250 Eur B_III = (1 345+ 1 080 + 1 250) x 1,15 = 3 675 x 1,15 = 4 226,25 Eur
Bazinio atlygio ribos: 5 MMA^{^[7]} ≤ B_I,B_II, B_III≤ 50 MMA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299

redakcija)

KINTAMOJO ATLYGIO UŽ BANKROTO PROCESO ADMINISTRAVIMO REZULTATUS PROCENTINIAI DYDŽIAI

Eil. Nr.	Bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas^{^[8]} (eurai)		Kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus procentinis dydis^{^[9]}
Eil. Nr.	Nuo (įskaitytinai)	Iki (įskaitytinai)	(procentai)
1	2	3	4
1.	1	10 000	20,00
2.	10 001	100 000	15,00
3.	100 001	1 000 000	5,00
4.	1 000 001	10 000 000	0,50
5.	10 000 001	100 000 000	0,05
6.	100 000 001	ir daugiau	0,01

__________________________

Papildyta priedu:

TAR pastaba. nauja redakcija

Nr. 1299, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20790

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1299, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20790

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeitimo

^{^[1]} Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti kriterijai.

^{^[2]} Kriterijų reikšmių ribos taikomos turto (T), jo dedamųjų (T_nek, T_k, T_gs , T_nem,T_kitas) ir kreditorių reikalavimų dydžio kriterijams vertinti.

^{^[3]} Turto ir kreditorių vertės koeficientai k₁–k₆parenkami iš lentelės I dalies 4–9 skiltyse nurodytų koeficientų kiekvienai turto ar kreditorių reikalavimų daliai pagal nurodytas kriterijų reikšmių ribas.

^{^[4]} Kitas turtas – turto dedamoji, skaičiuojama tais atvejais, kai turto (T), nurodyto lentelės I dalies 1 punkte, vertė yra didesnė nei lentelės I dalies 1.1–1.4 papunkčiuose nurodytų turto dedamųjų suma ir (arba) yra žinoma bent viena iš turto dedamųjų, nurodytų lentelės I dalies 1.1–1.4 papunkčiuose.

T_kitas= T – (T_nek+ T_k+ T_gs+ T_nem), kai žinomos visos turto dedamosios. Šiuo atveju kito turto (T_kitas)vertės koeficientai (k₁–k₆)apskaičiuojami bendro turto (T) vertės koeficiento ir žinomų turto dedamųjų vertės koeficientų sumos skirtumą dalijant iš nežinomų turto dedamųjų skaičiaus, t. y. nustatomas nežinomų turto dedamųjų vidutinis vertės koeficientas.

^{^[5]} Skaičiuojami tik kreditoriai, kuriems įmonės įsiskolinimai susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. Už kiekvieną kreditorių, kurio reikalavimai susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, prie atlygio bankroto administratoriui pridedama 50 Eur.

^{^[6]} Jurisdikciją nustato teismas. Kai jurisdikcija yra tarptautinė, taikomas jurisdikcijos koeficientas k_{JUR_TAR}= 1,15.

^{^[7]}Pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), buvusi bankroto bylos iškėlimo dieną. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Kai pagal bazinio atlygio formulę apskaičiuota bazinio atlygio suma mažesnė už 5 MMA, nustatomas 5 MMA dydžio atlygis, o kai didesnė už 50 MMA – 50 MMA dydžio atlygis.

^{^[8]} Bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 77 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis.

^{^[9]} Kintamasis atlygis (toliau – KA) skaičiuojamas kaip KA dydžių, apskaičiuotų pagal atitinkamus procentinius dydžius, taikomus kiekvienam pajamų ir išlaidų skirtumo intervalui (nuo–iki), suma.

Pavyzdžiui:

1) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 8 600 eurų,

KA = 8 600 x 20 % = 1 720 Eur;

2) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 40 000 eurų,
KA = 10 000 x 20 % + 30 000 x 15 % = 6 500 Eur;

3) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 350 000 eurų,

KA = 10 000 x 20 % + (100 000 – 10 000) x 15 % + (350 000 – (10 000 + (100000 – 10 000)) x 5 % = 10 000 x 20 % + 90 000 x 15 % + 250 000 x 5 % = 28 000 Eur.