Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01 iki 2021-07-16
Nutarimas paskelbtas: TAR 2019-09-11, i. k. 2019-14446
Nauja redakcija nuo 2019-12-21:
Nr. 1299, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20790
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
2019 m. rugsėjo 4 d. Nr. 924
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, 23 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 36 straipsnio 4 dalimi, 77 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 124 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 125 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 131 straipsnio 5 dalimi, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindama 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132, 3 ir 29 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1125, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-21, i. k. 2020-21785
1. Paskirti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) priežiūros institucija, vykdančia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas funkcijas.
2. Patvirtinti pridedamus:
2.1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašą;
3. Įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją patvirtinti:
4. Įgalioti Tarnybą nustatyti:
5. Pavesti Tarnybai:
5.1. užtikrinti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimą ir nustatyti Nemokumo administratorių atrankos programos veikimo atitikties Nemokumo administratorių atrankos taisyklių nuostatoms vidaus kontrolės sistemą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1125, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-21, i. k. 2020-21785
51. Siekiant užtikrinti ankstyvojo perspėjimo sistemos veikimą, pavesti:
51.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2021 m. liepos 16 d. sukurti finansinių sunkumų patiriančių verslo subjektų nustatymo ir informavimo informacinių technologijų priemonę;
Papildyta punktu:
Nr. 1125, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-21, i. k. 2020-21785
6. Nustatyti, kad:
6.1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos aprašas, patvirtintas šiuo nutarimu, taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. naujai sudaromoms profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims.
6.2. Nemokumo administratorių atrankos programoje veiklos rezultatų reikšmėms skaičiuoti naudojami po Juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo dienos prasidėjusių bankroto procesų duomenys.
6.3. Ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus, jiems pasibaigus įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo patirties reikšmę.
6.4. Ne teismo tvarka vykdomi bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus, nėra įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę.
6.5. Bankroto procesai, kurie pradėti iki 2021 m. sausio 1 d. ir tebesitęsia šiam nutarimui įsigaliojus ir kurie pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“, 311 punktą neįskaičiuojami į nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę, nėra įtraukiami skaičiuojant nemokumo administratoriaus darbo krūvio reikšmę.
6.6. Bankroto procesų, kurie pradėti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d., nemokumo administratoriaus atranka vykdoma vadovaujantis šio nutarimo 6.5 papunktyje nurodytomis taisyklėmis.
7. Pripažinti netekusiais galios:
7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299 redakcija)
NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO
TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama nemokumo administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – draudimas) objektas, draudžiamasis įvykis, nedraudžiamasis įvykis, draudimo suma ir draudimo įmoka, draudimo sutarties sudarymas ir terminas, draudimo rizikos pasikeitimas, draudėjo – draudimo sutartį sudariusio administratoriaus – pareigos įvykus draudžiamajam įvykiui, žalos dydžio nustatymas ir draudimo išmokos išmokėjimas, draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartį perleidimas, draudimo sutarties pakeitimas ir nutraukimas ir kitos draudimo sutarties sąlygos.
2. Sudarius draudimo sutartį, Apraše nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
II SKYRIUS
DRAUDIMO OBJEKTAS
III SKYRIUS
DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
5. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus administruojant nemokumo procesus atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti administratoriaus civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas:
5.1. pateiktas asmens, kuris Apraše nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam draudėjo neteisėtais veiksmais administruojant nemokumo procesus padarytos žalos;
5.2. pateiktas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl draudėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui);
5.3. pateiktas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėta veika administruojant nemokumo procesus draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui;
5.4. pateiktas dėl draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), administruojant nemokumo procesus;
6. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais administruojant nemokumo procesus padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmokos nepakanka žalai visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims visiškai atlyginti, draudimo išmoka dalijama proporcingai kiekvienam jų padarytos žalos dydžiui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pateiktas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
7. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) administruojant nemokumo procesus padaryta žala padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė Aprašo 5 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.
IV SKYRIUS
NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
8. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas dėl:
8.1. draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
8.3. tyčinių draudėjo neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);
8.5. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę;
8.6. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) draudėjo darbuotojo administracinę atsakomybę;
8.8. žalą sukėlusių draudėjo ir (ar) jo darbuotojų veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
8.9. žalos, atsiradusios dėl verslo liudijimo, juridinio asmens pavadinimo, pramoninio dizaino, prekių ženklų naudojimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
8.11 informacijos apie asmenį, jo privatų gyvenimą, įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą viešo paskelbimo ir (ar) panaudojimo savanaudiškais tikslais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, OL 2016 L 119, p. 1) pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
V SKYRIUS
DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
9. Minimali administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatyta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 2 dalyje.
10. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime. Rizikos laipsnį lemiantys kriterijai gali būti šie:
10.3. administratoriaus darbuotojų, įgijusių teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje, skaičius;
11. Draudimo sutartyje šalių susitarimu turi būti nustatyta, kaip mokama draudimo įmoka – visa iš karto ar periodiškai (dalimis).
12. Jeigu įsigaliojus draudimo sutarčiai draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies, nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar draudimo sutartyje šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmokos dalį. Jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta tuo metu, kai draudimo apsauga sustabdyta, draudikas draudimo išmokos nemoka.
13. Neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), dėl kurių atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
VI SKYRIUS
DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR TERMINAS
14. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai.
15. Administratorius, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą prašymą (anketą), kurio (kurios) turinį ir formą nustato draudikas.
16. Sudarant draudimo sutartį, administratorius privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti prašyme (anketoje) (jame (joje) nurodomi draudimo rizikos vertinimo kriterijai) arba dėl kurios jis papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
17. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai administratorius nepateikia draudikui Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
18. Jeigu administratorius nepateikia Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos ir draudikas, neatsižvelgdamas į tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad draudėjas nepateikė jam Aprašo 16 punkte nurodytos informacijos.
19. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ne anksčiau, nei draudėjas sumoka draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, kai šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII SKYRIUS
DRAUDIMO RIZIKOS PASIKEITIMAS
23. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą per 5 darbo dienas po to, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
24. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su šia tvarka susipažino.
25. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
VIII SKYRIUS
DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
26. Draudėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Aprašo 5 punkte nurodytas sąlygas.
27. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimo atlyginti žalą.
IX SKYRIUS
ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMAS IR DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
29. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.
30. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas.
31. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
32. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
33. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.
ANTRASIS SKIRSNIS
DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
35. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
35.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, veiksmų pasekmės, pateikiami duomenys apie žalos dydį;
36. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
37. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
38. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį gavimo dienos, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
TREČIASIS SKIRSNIS
NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
40. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, jis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:
41. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
X SKYRIUS
DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
43. Draudikas Civilinio kodekso 6.1008 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui.
44. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį Aprašo XI skyriuje nustatyta tvarka.
XI SKYRIUS
DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
XII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Visi Apraše nurodyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299
redakcija)
BAZINIO ATLYGIO UŽ BANKROTO PROCESO ADMINISTRAVIMĄ DYDŽIAI
I dalis. Juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų vertinimas |
||||||||||
Juridinį asmenį apibūdinantys kriterijai[1] |
Turto ir kreditorių reikalavimų vertės koeficientai pagal kriterijų reikšmes |
Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą (toliau – bazinis atlygis) dydžio dedamųjų skaičiavimas
|
||||||||
Eil. Nr. |
Kriterijai |
Kriterijaus reikšmės žymėjimas |
Kriterijų reikšmių ribos[2] (Eur) |
|||||||
T1 arba K1 |
T2 arba K2 |
T3 arba K3 |
T4 arba K4 |
T5 arba K5 |
T6 arba K6 |
|||||
iki 100 000 |
nuo 100 001 iki 300 000 |
nuo 300 001 iki 600 000 |
nuo 600 001 iki 3 000 000 |
nuo 3 000 001 iki 15 000 000 |
nuo 15 000 001 ir |
|||||
Vertės koeficientai (%)[3] |
||||||||||
k1 |
k2 |
k3 |
k4 |
k5 |
k6 |
|||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
1. |
Turtas: |
T |
0,325 |
0,28 |
0,23 |
0,20 |
0,17 |
0,14 |
BT = T1 x k1 + T2 x k2 + T3 x k3 + T4 x k4 + T5 x k5 + T6 x k6 |
|
1.1. |
nekilnojamasis |
Tnek |
0,5 |
0,43 |
0,36 |
0,31 |
0,26 |
0,22 |
BTnek = Tnek1 x k1 + Tnek2 x k2 + Tnek3 x k3 + Tnek4 x k4 + Tnek5 x k5 + Tnek6 x k6 |
|
1.2. |
kilnojamasis |
Tk |
0,3 |
0,26 |
0,22 |
0,18 |
0,16 |
0,14 |
BTk = Tk1 x k1 + Tk2 x k2 + Tk3 x k3 + Tk4 x k4 + Tk5 x k5 + Tk6 x k6 |
|
1.3. |
gautinos sumos |
Tgs |
0,4 |
0,34 |
0,29 |
0,25 |
0,21 |
0,18 |
BTgs = Tgs1 x k1 + Tgs2 x k2 + Tgs3 x k3 + Tgs4 x k4 + Tgs5 x k5 + Tgs6 x k6 |
|
1.4. |
nematerialusis |
Tnem |
0,1 |
0,09 |
0,07 |
0,06 |
0,05 |
0,04 |
BTnem = Tnem1 x k1 + Tnem2 x k2 + Tnem3 x k3 + Tnem4 x k4 + Tnem5 x k5 + Tnem6 x k6 |
|
1.5. |
kitas turtas[4] |
Tkitas |
k1 |
k2 |
k3 |
k4 |
k5 |
k6 |
BTkitas = Tkitas1 x k1+Tkitas2 x k2 + Tkitas3 x k3 + Tkitas4 x k4 + Tkitas5 x k5 + Tkitas6 x k6 |
|
2. |
Kreditorių reikalavimų dydis |
Kr |
0,2 |
0,17 |
0,14 |
0,12 |
0,10 |
0,09 |
BKr = Kr1 x k1 + Kr2 x k2 + Kr3 x k3 + Kr4 x k4 + Kr5 x k5 + Kr 6 x k6 |
|
|
|
|
Kreditorių skaičiaus ir jurisdikcijos vertinimas |
|
||||||
3. |
Kreditorių[5] skaičius |
Ksk |
ksk= 50 Eur |
BKsk = Ksk x ksk |
||||||
4. |
Taikoma jurisdikcija[6]: |
JUR |
kJUR = kJUR_TER arba kJUR_TAR |
BJUR = (BI arba BII, arba BIII) x kJUR |
||||||
4.1. |
teritorinė |
JUR_TER |
kJUR_TER = 1,0 |
|
||||||
4.2. |
tarptautinė |
JUR_TAR |
kJUR_TAR = 1,15 |
|
||||||
II dalis. Bazinio atlygio skaičiavimas |
||||||||||
Eil. Nr. |
Bazinis atlygis |
Bazinio atlygio skaičiavimo formulės |
Bazinio atlygio skaičiavimo pavyzdžiai |
|||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
|||||||
1. |
BI - kai žinoma viso turto reikšmė ir visos turto dedamųjų reikšmės |
BI = (BTnek + BTk + BTgs + BTnem + BTkitas + BKr + BKsk) x kJUR |
Viso turto vertė T = 500 000 Eur, Tnek = 250 000 Eur, Tk = 80 000 Eur, Tgs= 120 000 Eur, Tnem = 30 000 Eur, Tkitas = 500 000 – (250 000 + 80 000 + 120 000 + 30 000) = 20 000 Eur; kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė.
Tnek1 = 100 000, Tnek2 = 250 000 – 100 000 = 150 000 Eur BTnek = 100 000 x 0,5 % + 150 000 x 0,43 % = 500 + 645 = 1 145 Eur Tk1 = 80 000 Eur BTk = 80 000 x 0,3% = 240 Eur Tgs1 = 100 000, T gs2 = 120 000 – 100 000 = 20 000 Eur BTgs = 100 000 x 0,4 % + 20 000 x 0,34 % = 400 + 68 = 468 Eur Tnem1 = 30 000 Eur BTnem = 30 000 x 0,1 % = 30 Eur Tkitas1 = 20 000 Eur BTkitas = 20 000 x 0,325 % = 65 Eur
Kr1 = 100 000, Kr2 = 200 000, Kr3= 300 000; Kr4= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur BKr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 % = 1 080 Eur
BKsk = 25 x 50 = 1 250 Eur
BI = (1 145+ 240 + 468 + 30 + 65 + 1 080 + 1 250) x 1,15 = 4 919,7 Eur |
|||||||
2. |
BII – kai žinoma viso turto reikšmė ir kai kurios (bent viena) turto dedamosios reikšmės |
BII = (BTnek arba BTk, arba BTd, arba BTnem + BTkitas + BKr + BKsk) x kJUR |
Viso turto vertė T = 500 000 Eur, Tnek = 250 000 Eur, Tgs= 120 000 Eur, Tkitas = 500 000 – (250 000 + 120 000) = 130 000 Eur; kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė.
Tnek1 = 100 000, Tnek2 = 250 000 – 100 000 = 150 000 Eur BTnek = 100 000 x 0,5 % + 150 000 x 0,43 % = 500 + 645 = 1 145 Eur Tgs1 = 100 000, T gs2 = 120 000 – 100 000 = 20 000 Eur BTgs = 100 000 x 0,4% + 20 000 x 0,34% = 400 + 68 = 468 Eur Tkitas1 = 100 000, Tkitas2= 130 000 – 100 000 = 30 000 Eur BTkitas = 100 000 x ((0,3 + 0,1):2) % + 30 000 x ((0,26 + 0,09):2) % = 200 + 52,5 = 252,5 Eur
Kr1 = 100 000, Kr2 = 200 000, Kr3= 300 000; Kr4= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur BKr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 = 1 080 Eur
BKsk = 25 x 50 = 1 250 Eur
BII = (1 145 + 468+252,5+1 080+1 250 ) x 1,15 = 4 824,83 Eur |
|||||||
3. |
BIII – kai žinoma tik viso turto (bendra) reikšmė |
BIII = (BT + BKr + BKsk) x kJUR
|
Viso turto vertė – 500 000 Eur; kreditorių reikalavimų dydis – 700 000 Eur, kreditorių skaičius – 25, jurisdikcija tarptautinė.
T1 = 100 000, T2 = 200 000; T3 = 500 000 – (100 000 + 200 000) = 200 000 Eur BT = 100 000 x 0,325 % + 200 000 x 0,28 % + 200 000 x 0,23 % = 1 345 Eur
Kr1 = 100 000, Kr2 = 200 000, Kr3= 300 000; Kr4= 700 000 – (100 000 + 200 000 + 300 000) = 100 000 Eur BKr = 100 000 x 0,2 % + 200 000 x 0,17 % + 300 000 x 0,14 % + 100 000 x 0,12 = 1 080 Eur
BKsk = 25 x 50 = 1 250 Eur
BIII = (1 345+ 1 080 + 1 250) x 1,15 = 3 675 x 1,15 = 4 226,25 Eur |
|||||||
Bazinio atlygio ribos: 5 MMA[7] ≤ BI, BII, BIII ≤ 50 MMA |
||||||||||
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299
redakcija)
KINTAMOJO ATLYGIO UŽ BANKROTO PROCESO ADMINISTRAVIMO REZULTATUS PROCENTINIAI DYDŽIAI
Eil. Nr. |
Bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas[8] (eurai) |
Kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus procentinis dydis[9] |
|
Nuo (įskaitytinai) |
Iki (įskaitytinai) |
(procentai) |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
1. |
1 |
10 000 |
20,00 |
2. |
10 001 |
100 000 |
15,00 |
3. |
100 001 |
1 000 000 |
5,00 |
4. |
1 000 001 |
10 000 000 |
0,50 |
5. |
10 000 001 |
100 000 000 |
0,05 |
6. |
100 000 001 |
ir daugiau |
0,01 |
__________________________
Papildyta priedu:
TAR pastaba. nauja redakcija
Nr. 1299, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20790
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2019 m. gruodžio 18 d. Nr. 1299
redakcija)
NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ ATRANKOS
TAISYKLĖS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama nemokumo administratoriaus atrankos kriterijų reikšmės, nemokumo administratoriaus atranka, informavimas apie galimybę administruoti juridinio asmens bankroto procesą (toliau – bankroto procesas) prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, sutikimo-deklaracijos pateikimas ir nemokumo administratoriaus skyrimas teismo tvarka vykdomam bankroto procesui administruoti, naudojantis Nemokumo administratorių atrankos programa (toliau – atrankos programa).
2. Atrankos programa yra integruota Audito, vertinimo ir nemokumo informacinės sistemos (toliau – AVNIS) dalis, kuri per internetinę sąveiką susieta su Lietuvos teismų informacine sistema.
Ii SKYRIUS
NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS ATRANKOS KRITERIJŲ REIKŠMĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
JURIDINĮ ASMENĮ APIBŪDINANČIŲ KRITERIJŲ REIKŠMĖS
5. Juridinį asmenį, kuriam keliama nemokumo byla arba kurio bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka (toliau – juridinis asmuo), apibūdinančių kriterijų reikšmės yra šios:
5.1. juridinio asmens turtas:
5.2. juridinio asmens kreditorių skaičius:
5.3. juridinio asmens kreditorių reikalavimų dydis:
5.3.2. vidutinis – kreditorių reikalavimų suma didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, bet neviršija 300 tūkstančių eurų;
6. Juridinis asmuo atrankos programoje pagal Taisyklių 5.1–5.3 papunkčiuose nustatytas juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų reikšmes yra priskiriamas šioms juridinių asmenų grupėms:
7. Jeigu juridinis asmuo neatitinka bent dviejų tos pačios reikšmės juridinio asmens grupei taikomų kriterijų, jis priskiriamas atitinkamai juridinio asmens grupei tik pagal turto kriterijaus reikšmę.
8. Jeigu bankroto bylai taikoma tarptautinė jurisdikcija, pagal Taisyklių 6 punktą mažo juridinio asmens grupei priskirtas juridinis asmuo priskiriamas vidutinio juridinio asmens grupei, o vidutinio ir didelio juridinio asmens grupėms priskirtas juridinis asmuo priskiriamas didelio juridinio asmens grupei.
9. Teismas, nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu surinkęs informaciją apie juridinį asmenį (taip pat skatinama surinkti informaciją ir iš valstybės institucijų tvarkomų registrų ir informacinių sistemų, kuriuose kaupiama informacija apie juridinių asmenų turtą ir įsipareigojimus), nustato ir atrankos programoje nurodo juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų reikšmes kartu su jas pagrindžiančiais duomenimis.
ANTRASIS SKIRSNIS
NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS VEIKLĄ APIBŪDINANČIŲ KRITERIJŲ REIKŠMĖS
11. Darbo krūvis – nemokumo administratoriaus administruojamų bankroto procesų (vykdomų teismo ir ne teismo tvarka), išreikštų sąlyginiais bankroto procesais, skaičius:
11.1. nemokumo administratoriaus fizinio asmens darbo krūvis – visų bankroto procesų, kuriuos jis administruoja kaip nemokumo administratorius fizinis asmuo, arba bankroto procesų, kuriuos jis administruoja kaip nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojas ir (ar) vadovas, suma;
11.2. nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis – nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovo ir darbuotojų nemokumo administratorių darbo krūvių, apskaičiuotų šio punkto 11.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojų (ir vadovo) nemokumo administratorių, nurodytų priežiūros institucijai kaip vykdančių bent vieną bankroto procesą tame juridiniame asmenyje, skaičiaus. Jeigu nemokumo administratoriaus juridinio asmens nė vienas darbuotojas nemokumo administratorius (ir vadovas) nėra nurodytas priežiūros institucijai kaip vykdantis bent vieną bankroto procesą, tokio nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbo krūvis lygus 0.
12. Darbo patirtis – nemokumo administratoriaus administruotų bankroto procesų, išreikštų sąlyginiais bankroto procesais, suma:
13. Nebaigti bankroto procesai yra:
13.1. vykdyti arba vykdomi bankroto procesai (neatsižvelgiant į tai, ar bankroto procesas administruojamas nuo jo pradžios), jeigu bankroto proceso administravimo metu juridinis asmuo įgijo likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą;
14. Atsižvelgiant į darbo patirties reikšmes, nustatomos šios nemokumo administratorių grupės:
15. Atrankos programoje nemokumo administratorių patirčiai ir darbo krūviui įvertinti naudojamas išvestinis vienetas – sąlyginis bankroto procesas.
16. Sąlyginių bankroto procesų dydžiai išreiškiami taip:
17. Galiojančios poveikio priemonės – Įstatymo nustatyta tvarka nemokumo administratoriui, nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui arba darbuotojui skirto įspėjimo – reikšmė nemokumo administratoriaus atrankoje nustatyta Taisyklių 27.1 papunktyje.
18. Nemokumo administratorius, kuriam Įstatymo nustatyta tvarka apribota teisė būti paskirtam nemokumo administratoriumi naujiems bankroto procesams administruoti, nemokumo administratoriaus atrankoje nedalyvauja poveikio priemonės galiojimo laikotarpiu.
19. Veiklos rezultatų kriterijaus reikšmės yra:
20. Vertinant bankroto procesų vidutinę trukmę neįtraukiama bankroto procesų, kuriems taikomi juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti bankroto proceso ypatumai arba kurie pripažinti tyčiniais, trukmė. Vertinant juridinio asmens turimo ir gauto bankroto proceso metu turto ir patenkintų kreditorių reikalavimų santykį neįtraukiami bankroto procesų, vykdomų nemokumo administratoriui prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, duomenys.
21. Kiekvienam nemokumo administratoriui nustatomas leistinas darbo krūvis, kuris priklauso nuo jo priskyrimo atitinkamai nemokumo administratorių grupei ir parodo didžiausią leistinų administruoti bankroto procesų skaičių (toliau – leistinas darbo krūvis):
22. Kai nemokumo administratorių grupėje 70 procentų nemokumo administratorių pasiekia atitinkamos grupės leistino darbo krūvio ribą, tos nemokumo administratorių grupės leistino darbo krūvio ribą atrankos programa didina:
III SKYRIUS
NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS ATRANKA
23. Nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvauja visi bet kurios grupės nemokumo administratoriai, pateikę Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) nustatytos formos sutikimus-deklaracijas.
24. Atrankos programa atrenka nemokumo administratorių, kurio atrankos koeficiento reikšmė yra didžiausia, pagal nemokumo administratorių grupėms nustatytą eiliškumą.
25. Atrankos koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:
Atrankos koeficientas = Leistinas darbo krūvis – Darbo krūvis
26. Nemokumo administratoriai, turintys didžiausią atrankos koeficientą, atrankos programoje parenkami šiuo eiliškumu:
26.1. dideliam juridiniam asmeniui:
26.1.2. jeigu nėra teigiamą atrankos koeficientą turinčio C grupės nemokumo administratoriaus, – B grupės nemokumo administratorius, turintis teigiamą atrankos koeficientą;
26.1.3. jeigu nėra teigiamą atrankos koeficientą turinčio B grupės nemokumo administratoriaus, – A grupės nemokumo administratorius, turintis teigiamą atrankos koeficientą;
26.2. vidutiniam juridiniam asmeniui:
26.2.1. B, C grupių nemokumo administratoriai (taikoma B grupės leistino darbo krūvio riba), turintys teigiamą atrankos koeficientą;
26.2.2. jeigu nėra teigiamą atrankos koeficientą turinčių B, C grupių nemokumo administratorių, – A grupės nemokumo administratorius, turintis teigiamą atrankos koeficientą;
26.3. mažam juridiniam asmeniui:
26.3.1. A, B, C grupių nemokumo administratoriai (taikoma A grupės leistino darbo krūvio riba), turintys teigiamą atrankos koeficientą;
27. Jeigu Taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka įvertinus atrankos koeficientų reikšmes daugiau nei vienas nemokumo administratorius turi vienodas atrankos koeficiento reikšmes, nemokumo administratorius atrenkamas tokiu eiliškumu:
27.1 jis ir jo sutikime-deklaracijoje nurodytas darbuotojas nemokumo administratorius neturi galiojančio įspėjimo;
27.3. jo baigtų administruoti bankroto procesų juridinio asmens turto ir patenkintų kreditorių reikalavimų santykių sumos vidurkis yra mažiausias;
28. Nemokumo administratorius juridinis asmuo gali būti atrinktas bankroto procesui administruoti, tik jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
28.1. jo sutikime-deklaracijoje nurodyto darbuotojo nemokumo administratoriaus kaip nemokumo administratoriaus fizinio asmens darbo krūvis neviršija jo (kaip nemokumo administratoriaus fizinio asmens) leistino darbo krūvio ribos;
IV SKYRIUS
SUTIKIMO-DEKLARACIJOS PATEIKIMAS IR NEMOKUMO ADMINISTRATORIAUS SKYRIMAS
29. Atrankos programoje teismas pateikia šią informaciją apie juridinį asmenį:
29.2. teismas, kuriame keliama arba iškelta bankroto byla, bankroto bylos numeris ir teisėjas, nagrinėjantis prašymą iškelti nemokumo bylą arba nagrinėjantis bankroto bylą;
29.3. bankroto proceso stadija, kada parenkamas nemokumo administratorius:
30. Kitą darbo dieną po Taisyklių 29 punkte nurodytos informacijos pateikimo dienos nemokumo administratoriai gali teikti sutikimus-deklaracijas.
31. Vadovaudamasis Įstatymo 129 straipsnio 2 dalimi, nemokumo administratorius fizinis asmuo gali teikti sutikimą-deklaraciją tik kaip fizinis asmuo nemokumo administratorius, besiverčiantis individualia veikla, arba tik kaip juridinio asmens nemokumo administratoriaus darbuotojas.
32. Nemokumo administratorius, pageidaujantis administruoti bankroto procesą, per 14 dienų nuo Taisyklių 30 punkte nustatytos datos pateikia sutikimą-deklaraciją per AVNIS.
33. Jeigu juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, nemokumo administratorius sutikimą-deklaraciją gali pateikti per 30 dienų nuo Taisyklių 30 punkte nustatytos datos.
34. Jeigu pasibaigus Taisyklių 33 punkte nustatytam terminui nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos dėl bankroto proceso administravimo prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
35. Nemokumo administratorius gali teikti sutikimą-deklaraciją administruoti juridinio asmens, pateikusio prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą, bankroto procesą, jeigu teismas priimtų nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą. Informacijos apie šiame punkte nurodytus juridinius asmenis ir nemokumo administratorių sutikimų-deklaracijų pateikimui mutatis mutandis taikomi Taisyklių 29–32 punktai.
36. Nemokumo administratorius juridinis asmuo sutikime-deklaracijoje turi nurodyti darbuotoją nemokumo administratorių, kuris bus paskirtas bankroto procesui administruoti.
37. Nemokumo administratorius per AVNIS gali atsiimti pateiktą sutikimą-deklaraciją iki sutikimo-deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
38. Nemokumo administratoriaus atrankoje neturi teisės dalyvauti bankroto procesą, kuriam administruoti renkamas nemokumo administratorius, administravę ir atstatydinti nemokumo administratoriai.
39. Nemokumo administratorių atrenka ir skiria bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, o jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija, – teisėjų kolegijos pirmininkas.
40. Teismas vykdo nemokumo administratoriaus atranką, kai įsitikina, kad bus keliama juridinio asmens bankroto byla.
41. Prieš paskirdamas atrankos programos atrinktą nemokumo administratorių teismas vertina, ar nėra Įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių atrinktas nemokumo administratorius negalėtų būti paskirtas.
42. Jeigu teismas nustato, kad yra Įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių nemokumo administratorius negali būti paskirtas, tuomet paskiria kitą įvykusioje nemokumo administratoriaus atrankoje atrinktą nemokumo administratorių pagal Taisyklių 26 ir 27 punktuose nustatytą eiliškumą.
44. Jeigu apskundus teismo nutartį iškelti bankroto bylą ir paskirti nemokumo administratorių nemokumo bylos iškėlimo klausimas grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, nauja nemokumo administratoriaus atranka nevykdoma.
45. Įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju skiriamas nemokumo administratorius turi pakartotinai pateikti sutikimą-deklaraciją.
46. Jeigu nemokumo administratorius juridinis asmuo pasibaigia dėl reorganizavimo, jo darbo krūvio ir darbo patirties reikšmių perėmimas negalimas. Tokiu atveju teismas vykdo naują nemokumo administratoriaus atranką.
V SKYRIUS
ATRANKOS PROGRAMOS DUOMENŲ ATSKLEIDIMAS
48. Tarnyba užtikrina, kad:
48.1. nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvaujantys nemokumo administratoriai nuo sutikimo-deklaracijos pateikimo dienos iki sutikimo-deklaracijos pateikimo termino pabaigos gali susipažinti su nemokumo administratorių atrankų, kuriose jie dalyvauja, toje pačioje nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvaujančių nemokumo administratorių darbo krūvio, darbo patirties, leistino darbo krūvio ir veiklos rezultatų kriterijaus reikšmėmis;
48.2. nemokumo administratoriaus atrankoje dalyvavę nemokumo administratoriai suformuotame nemokumo administratoriaus atrankos protokole, kuris formuojamas teismui patvirtinus nemokumo administratoriaus atrankos rezultatą, gali matyti toje atrankoje dalyvavusių ir atrinkto nemokumo administratorių Nemokumo administratorių sąrašo eilės numerius, darbo krūvio, darbo patirties, leistino darbo krūvio ir veiklos rezultatų kriterijaus reikšmes.
49. Nemokumo administratoriai AVNIS gali matyti šiuos 6 mėnesių duomenis:
49.1. juridinių asmenų, kurių bankroto procesas yra vykdomas, grupes, išreikštas sąlyginiais bankroto procesais;
49.2. juridinių asmenų, kurių bankroto procesas yra baigtas, grupes, išreikštas sąlyginiais bankroto procesais;
49.3. nemokumo administratorių Nemokumo administratorių sąrašo eilės numerius, darbo krūvio, darbo patirties, leistino darbo krūvio ir veiklos rezultatų kriterijaus reikšmes;
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1299, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20790
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1125, 2020-10-14, paskelbta TAR 2020-10-21, i. k. 2020-21785
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo
[1] Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyti kriterijai.
[2] Kriterijų reikšmių ribos taikomos turto (T), jo dedamųjų (Tnek, Tk, Tgs , Tnem, Tkitas) ir kreditorių reikalavimų dydžio kriterijams vertinti.
[3] Turto ir kreditorių vertės koeficientai k1–k6 parenkami iš lentelės I dalies 4–9 skiltyse nurodytų koeficientų kiekvienai turto ar kreditorių reikalavimų daliai pagal nurodytas kriterijų reikšmių ribas.
[4] Kitas turtas – turto dedamoji, skaičiuojama tais atvejais, kai turto (T), nurodyto lentelės I dalies 1 punkte, vertė yra didesnė nei lentelės I dalies 1.1–1.4 papunkčiuose nurodytų turto dedamųjų suma ir (arba) yra žinoma bent viena iš turto dedamųjų, nurodytų lentelės I dalies 1.1–1.4 papunkčiuose.
Tkitas = T – (Tnek + Tk + Tgs + Tnem), kai žinomos visos turto dedamosios. Šiuo atveju kito turto (Tkitas) vertės koeficientai (k1–k6) apskaičiuojami bendro turto (T) vertės koeficiento ir žinomų turto dedamųjų vertės koeficientų sumos skirtumą dalijant iš nežinomų turto dedamųjų skaičiaus, t. y. nustatomas nežinomų turto dedamųjų vidutinis vertės koeficientas.
[5] Skaičiuojami tik kreditoriai, kuriems įmonės įsiskolinimai susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. Už kiekvieną kreditorių, kurio reikalavimai susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, prie atlygio bankroto administratoriui pridedama 50 Eur.
[6] Jurisdikciją nustato teismas. Kai jurisdikcija yra tarptautinė, taikomas jurisdikcijos koeficientas kJUR_TAR = 1,15.
[7] Pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), buvusi bankroto bylos iškėlimo dieną. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Kai pagal bazinio atlygio formulę apskaičiuota bazinio atlygio suma mažesnė už 5 MMA, nustatomas 5 MMA dydžio atlygis, o kai didesnė už 50 MMA – 50 MMA dydžio atlygis.
[8] Bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 77 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis.
[9] Kintamasis atlygis (toliau – KA) skaičiuojamas kaip KA dydžių, apskaičiuotų pagal atitinkamus procentinius dydžius, taikomus kiekvienam pajamų ir išlaidų skirtumo intervalui (nuo–iki), suma.
Pavyzdžiui:
1) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 8 600 eurų,
KA = 8 600 x 20 % = 1 720 Eur;
2) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 40 000 eurų,
KA = 10 000 x 20 % + 30 000 x 15 % = 6 500 Eur;
3) bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumas 350 000 eurų,
KA = 10 000 x 20 % + (100 000 – 10 000) x 15 % + (350 000 – (10 000 + (100000 – 10 000)) x 5 % = 10 000 x 20 % + 90 000 x 15 % + 250 000 x 5 % = 28 000 Eur.