Suvestinė redakcija nuo 2019-10-19 iki 2020-01-28

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2016-04-20, i. k. 2016-10109

 

 

zarasų rajono savivaldybės TARYBa

 

SPRENDIMAS

DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 20162020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

 

2016 m. balandžio 13 d. Nr. T-105

Zarasai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 7 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 35.5 papunkčiu, Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T- 17 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės 2015 – 2021 metų strateginio plėtros plano patvirtinimo“ patvirtinto Zarasų rajono savivaldybės 2015 – 2021 metų strateginiu plėtros planu, Zararajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1Patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016 2020 metų bendrąjį planą (pridedama).

2Nustatyti, kad, esant būtinybei, kiekvienais kalendoriniais metais, bet ne vėliau kaip kovo 31 d., Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016 2020 metų bendrasis planas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į rajono demografinę, ekonominę ir socialinę situaciją.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                   Nikolajus Gusevas

 

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės tarybos

2016 m. balandžio 13 d. sprendimu

Nr. T-105

 

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDRASIS PLANAS

 

I SKYRIUS

ĮVADAS

 

Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka prasidėjo 1999 metais Zarasų rajono savivaldybės tarybai (toliau – Taryba) patvirtinus Zarasų rajono bendrojo lavinimo švietimo įstaigų pertvarkymo gaires bei rajono Valdybai patvirtinus Švietimo įstaigų tinklo pertvarkos projektą. 2005 metais iš esmės buvo įgyvendinti numatyti pertvarkymai. Siekdama daug aukštesnės švietimo kokybės bei veiksmingesnio išteklių paskirstymo, Taryba 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T115 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą bei 2012 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. T–46 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą, kuris dėl mokinių mažėjimo 2014 m. sausio 31 d. rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T–4 patikslino Mokyklų reorganizavimo ir struktūrinių pertvarkymų 2012–2015 metais planą.

Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 metų bendrasis planas pilnai įvykdytas ir esama padėtis sąlygoja būtinybę parengti ir pradėti įgyvendinti naują Mokyklų tinklo pertvarkos planą.

Rengiant Mokyklų tinklo pertvarkos planą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio nuostata, jog švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Tinklo pertvarkos planas orientuojamas į mokyklų išdėstymo optimalumą pagal vykdomas pradinio, pagrindinio, vidurinio ir suaugusiųjų švietimo programas,  didinant prieinamumą.

Šiame plane pagrindžiama planuojama mokyklų tinklo pertvarka, nustatytas jos strateginis tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai bei numatomas Mokyklų tinklo pertvarkos vertinimas. Mokyklų tinklo bendrajam planui įgyvendinti parengti Mokyklų reorganizavimo, pertvarkymo ir struktūrinio pertvarkymo, Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo bei Mokinių vežiojimo užtikrinimo planai.

 

II SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PLANO PASKIRTIS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS  PRIORITETAS

 

Mokyklų tinklo plano paskirtis yra siekis, kad Zarasų rajono savivaldybės (toliau Savivaldybės) mokyklų tinklas Zarasų rajone būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybę už švietimo kokybę besidalinančių mokyklų sistema.

Mokyklų tinklo pertvarkos plano strateginis tikslas – siekti visapusiško mokymo proceso dalyvių poreikių tenkinimo, optimizuojant švietimo sistemą.

Mokyklų tinklo pertvarkos plano prioritetas – geresnių sąlygų sudarymas ugdymo(-si) kokybei užtikrinti ir laisvoms mokymosi vietoms mažinti, pertvarkant mažų kaimo mokyklų struktūrą, didinant jo prieinamumą už protingą savivaldybei pakeliamą kainą,

Mokyklų tinklo pertvarkos plano uždaviniai:

1. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti išsilavinimą pagal įvairias ugdymo programas.

2. Užtikrinti saugias, šiuolaikiškas ugdymosi sąlygas ir racionalų švietimo infrastruktūros panaudojimą.

3. Siekti veiksmingesnio Mokinio krepšelio ir savivaldybės mokyklos aplinkai išlaikyti skirtų lėšų edukacinei ir materialinei bazei gerinti panaudojimo.

 

III SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

 

Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano strateginis tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už Savivaldybei pakeliamą kainą. Strateginiam tikslui pasiekti buvo numatyti šie uždaviniai:

- sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių srautus, leidžiančius veiksmingiau įgyvendinti ugdymo tikslus;

-                  veiksmingiau panaudoti Mokinio krepšelio ir Savivaldybės mokyklų aplinkai išlaikyti skirtas lėšas ugdymo kokybei ir mokymo materialinei bazei gerinti;

-                  kaimo mokyklų bazės pagrindu steigti daugiafunkcinius centrus, kuriuose šalia formaliojo ugdymo programų būtų vykdomos vaikų ir suaugusių neformaliojo švietimo programos, bei sudaryti sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti.

Strateginio tikslo ir uždavinių įgyvendinimo pamatuoti buvo nustatyti rezultatų rodikliai. Kaip įgyvendinti rezultatų rodikliai, pateikiama 1 lentelėje.

 

1 lentelė

 

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano tikslo ir uždavinių pagrindinių rezultatų rodikliai

 

Rodikliai

Rodikliai 2011 m.

Planuoti rodikliai 2015 m.

Esami rodikliai 2015 m.

1

2

3

80,6 proc. mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, lanko gimnazijas

Visi mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą, lanko gimnazijas

Visi mokiniai, besimokantys pagal vidurinio ugdymo programą, lanko gimnazijas

72,9 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio  ugdymo programos antrąją dalį, lanko gimnazijas

Ne mažiau kaip 77 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio  ugdymo programos antrąją dalį, lanko gimnazijas

84,8 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio  ugdymo programos antrąją dalį, lanko gimnazijas

2 klasės komplektuose mokosi trijų klasių mokiniai

Nėra klasių, kuriose mokytųsi vienu metu trijų klasių mokiniai

Nėra klasių, kuriose mokytųsi vienu metu trijų klasių mokiniai

16 jungtinių klasių, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai

Ne daugiau kaip 10 jungtinių klasių, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai

8 jungtinės klasės, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai

97 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą, įgyja vidurinį išsilavinimą

98 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą įgyja vidurinį išsilavinimą

99 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą, įgijo vidurinį išsilavinimą

90 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo

95 proc. išklaususių pagrindinio ugdymo

90 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą įgijo pagrindinį

programą įgyja pagrindinį išsilavinimą

programą įgyja pagrindinį išsilavinimą

išsilavinimą

45,9 proc. visų 5-6 metų vaikų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą

60 proc. visų 5-6 metų vaikų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą

87 proc. visų 6 metų vaikų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą

35,9 proc. visų 1-6 metų vaikų ugdomi švietimo įstaigose

50 proc. visų 1-6 metų vaikų ugdomi švietimo įstaigose

54 proc.  visų 1-6 metų vaikų ugdomi švietimo įstaigose

54 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų neturi leidimų – higienos pasų veiklos organizavimui

Visos mokyklos turi leidimus - higienos pasus veiklos organizavimui

Visos mokyklos turi leidimus - higienos pasus veiklos organizavimui

69 proc.  rekonstruotų bendrojo ugdymo mokyklų

Visos bendrojo ugdymo mokyklos rekonstruotos

Visos bendrojo ugdymo mokyklos rekonstruotos

Atestuota 76,5 proc. pedagogų

Atestuota ne mažiau kaip 80 proc. pedagogų

Atestuota 76,5 proc. pedagogų

5 proc. dirbančių mokytojų bendrojo ugdymo mokykloje  neturi pedagogo kvalifikacijos

Visi mokytojai, dirbantys bendrojo ugdymo mokykloje, turi pedagogo kvalifikaciją

Visi mokytojai, dirbantys bendrojo ugdymo mokykloje, turi pedagogo kvalifikaciją

0,06 proc.  mokinių lieka kartoti kurso

Ne daugiau kaip 0,01 proc.  mokinių lieka kartoti kurso

0,4 proc.  mokinių lieka kartoti kurso

11 proc.  visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą

Ne daugiau kaip 5 proc.  visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą

6 proc.  visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą

1 mokykla mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne

Ne mažiau kaip 4 mokyklos mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne

5 mokyklos mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne

Mokyklos  80  proc. aprūpintos  būtina mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, reikalingomis bendrojo ugdymo programai įgyvendinti

Mokyklos 90 proc.  aprūpintos būtina mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, reikalingomis bendrojo ugdymo programai įgyvendinti

Mokyklos 90  proc. aprūpintos būtina mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, reikalingomis bendrojo ugdymo programai įgyvendinti

 

2 lentelėje pateikiama, kaip buvo įvykdyta 2012-2015 metais mokyklų vidaus struktūros pertvarka

2 lentelė

 

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas 2012 m.

Planuota mokyklos struktūros pertvarka, mokyklos tipo keitimas

Iki 2015-09-01 įvykdyta mokyklos struktūros pertvarka

1

2

3

4

1.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

Be struktūrinių pokyčių

Be struktūrinių pokyčių

2.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, turinti Antalieptės ir Dusetų pradinio ugdymo, Avilių pagrindinio ir Dusetų specialiojo ugdymo skyrius

Atliekamas struktūros pertvarkymas. Likviduojami Dusetų ir Antalieptės pradinio ugdymo skyriai. Avilių pagrindinio ugdymo

skyriuje nutraukiamas pagrindinio ugdymo programos vykdymas. Įvedamas ikimokyklinio ugdymo programos vykdymas

Likviduoti Dusetų ir Antalieptės pradinio ugdymo ir Avilių pagrindinio ugdymo skyriai. Įvestas ikimokyklinio ugdymo programos vykdymas

 

3.

Antazavės Juozo Gruodžio vidurinė mokykla

Pakeičiamas mokyklos tipas iš vidurinės į gimnaziją

Pakeistas mokyklos tipas iš vidurinės į gimnaziją

4.

Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla

Be struktūrinių pokyčių

Be struktūrinių pokyčių

5.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, turinti Suvieko pagrindinio ugdymo skyrių

Atliekamas struktūros pertvarkymas. Suvieko pagrindinio ugdymo skyriuje įvedamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos vykdymas. Suvieko pagrindinio ugdymo skyriaus pagrindu steigiamas daugiafunkcinis centras

Suvieko pagrindinio ugdymo skyriuje įvestas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos vykdymas. Į Į Suvieko pagrindinio ugdymo skyrių įkeltas felčerinis punktas ir kaimo biblioteka

6.

Degučių pagrindinė mokykla, turinti Baibių pradinio ugdymo skyrių

Atliekamas reorganizavimas ir struktūros pertvarkymas. Mokykla prijungiama prie Salako pagrindinės mokyklos. Nutraukiama pagrindinio ugdymo programos vykdymas. Mokyklos pagrindu steigiamas daugiafunkcinis centras

Nutrauktas pagrindinio ugdymo programos vykdymas. Mokykla prijungta prie Salako pagrindinės mokyklos. Baibių pradinio ugdymo skyriuje nekomplektuojamos pradinio ugdymo klasės

7.

Salako pagrindinė mokykla

Atliekamas struktūros pertvarkymas. Įsteigiami Degučių ir Baibių pradinio ugdymo skyriai. Degučių ir Baibių pradinio ugdymo skyrių pagrindu įsteigiami daugiafunkciniai centrai

Įsteigti Degučių ir Baibių pradinio ugdymo skyriai. Į Baibių pradinio ugdymo skyrių įkelta kaimo biblioteka bei joje suteiktos patalpos vietos bendruomenei.

8.

Turmanto pagrindinė mokykla turinti Lupenkos pradinio ugdymo skyrių

Atliekamas vidaus struktūros pertvarkymas.

Likviduojamas Lupenkos pradinio ugdymo skyrius. Įvedamas ikimokyklinio ugdymo programos vykdymas. Mokyklos pagrindu steigiamas daugiafunkcinis centras

Likviduotas Lupenkos pradinio ugdymo skyrius. Turmante įsteigtas daugiafunkcinis centras, kurio dalis veiklos vyksta Turmanto pagrindinės mokyklos bazėje

9.

 

 

Zarasų mokykla-darželis „Lakštingala“, turinti Magučių, Suvieko ir

Turmanto ugdymo skyrius

Atliekamas struktūros pertvarkymas. Likviduojami Suvieko ir

Turmanto ugdymo skyriai

Suvieko ir Turmanto ugdymo skyriai likviduoti

 

 

 

 

IV SKYRIUS

ESAMOS MOKYKLŲ TINKLO BŪKLĖS IR ŠVIETIMO KONTEKSTO VERTINIMAS

 

Vaikų gimstamumas

 

Statistikos departamento duomenimis iki 1992 metais rajone kasmet gimdavo daugiau kaip 300 vaikų, 1994–2000 metais – po 200 – 250 vaikų, 2001–2010 metais 150-200 vaikų, o nuo 2010 metų mažiau kaip 150 vaikų kasmet (žr. 1 diagramą). Prieš 18 metų (šių metų abiturientai) rajone gimė 223 vaikai.

1 diagrama

 

 

Mokinių ir klasių komplektų skaičiaus pokytis

 

Mažėjant vaikų gimstamumui vis mažiau vaikų ateina į pirmą klasę, jei 1994–1995 m. m. I–oje klasėje mokėsi 416 vaikų, 2000-2007 metais per 200 vaikų, o nuo 2008 metų mažiau kaip 150 vaikų, tai šiais mokslo metais tik 125 vaikai (žr. 2 diagramą).

2 diagrama

 

 

Kasmet mažėjant atėjusių į pirmą klasę vaikų skaičiui – mažėja mokinių skaičius besimokančių pagal pradinio ugdymo programą, Jei 2000 metais pradinėse klasėse mokėsi 1318 vaikų, 2005 metais – 861 vaikas, 2012 metais – 544 vaikai, tai 2015–2016 m. m. tik 499 vaikai (žr. 3 diagramą), tai beveik dvigubai mažiau nei prieš 10 metų.

3 diagrama

 

 

Mažėjant mokinių skaičiui pradinėse klasėse, mažėja jų ir vyresnėse klasėse (žr. 4 ir 5 diagramose).

 

4 diagrama

 

 

5 diagrama

 

Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo atskirose klasėse – mažėja bendras mokinių skaičius rajono mokyklose, besimokančių 1–12 klasėse. Jei 2000 m. 1–12 klasėse mokėsi 3807 mokiniai, 2005 m. – 3164, 2010 m. – 2199 mokiniai, tai 2015–2016 m.m. tik 1581 (žr. 6 diagramą), tai dvigubai mažiau nei prieš 10 metų. Per paskutinius 4 metus mokinių skaičius sumažėjo 16 procentų.

 

6 diagrama

 

 

Mokinių skaičiaus mažėjimas lemia klasių komplektų skaičiaus mažėjimą. (žr. 7 diagramą). Jei 2000–2001 m. m. 1–12 klasių buvo suformuota 229 klasių komplektai, 2010–2011 m.m. – 124, tai 2015–2016 m. m. tik – 87 klasių komplektai. Per paskutinius 4 metus klasių komplektų skaičius sumažėjo beveik 16 procentų. Klasių komplektų mažėjimas proporcingas mokinių skaičiaus mažėjimui.

 

7 diagrama

 

 

Mokyklų tinklo pokyčiai

 

Mokinių skaičiaus mažėjimas lemia mokyklų skaičiaus mažėjimą (žr. 8 diagramą). Jei 2000–2001 m. m. veikė 22 mokyklos, 2010–2011 m. m. – 16 (skaičiuojant atskirai mokyklas ir jų skyrius), tai 2015–2016 m. m. tik – 12 bendrojo ugdymo mokyklų (skaičiuojant atskirai mokyklas ir jų skyrius). Nuo 2000 metų mokyklų ar jų skyrių neliko Antalieptės, Avilių, Imbrado, Lupenkos, Samanių, Šniukštų, Vajasiškio, Gudelių, Sadūnų, Smalvų, Šaulių ir Štadvilių kaimuose.

 

8 diagrama

 

 

Pastaba. Mokyklų skaičius pateikiamas skaičiuojant atskirai bazines mokyklas ir jų skyrius atskirai.

Pedagogų personalas

 

Mokinių skaičiaus bei klasių komplektų skaičiaus mažėjimas lemia ir mokytojų skaičiaus mažėjimą. 2012–2013 m. m. rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 240 pedagoginių darbuotojų (mokytojai, mokyklų vadovai, pavaduotojai ugdymui, specialieji pedagogai, auklėtojai), tai 2015 – 2016 m. m. – 204 pedagoginiai darbuotojai, iš jų 11 pensinio amžiaus. Beveik 86 procentai visų pedagogų – moterys. Kaip keitėsi mokytojų skaičius pateikiamas 9 diagramoje. Mokytojų skaičius mažėja lėčiau nei mokinių skaičius.

 

9 diagrama

 

 

Vienam pagrindinėje darbovietėje dirbančiam mokytojui tenkančių mokinių skaičius teikia informacija apie švietimo efektyvumą. Šiam santykiui esant mažam, vienam vaikui skiriama daugiau dėmesio ir sudaromos geresnės sąlygos individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, bet didėja ugdymo kaina. Iš vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičiaus galima spręsti apie žmonių išteklius švietime. Mažas mokinių ir mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos ir kad pedagogų krūviai nėra dideli. 2015 m. miesto pradinėje mokykloje 1 mokytojui teko 17,3 mokinio, kaimo pagrindinėse – 5,5 mokinio, miesto progimnazijoje – 10,6 mokinio, kaimo gimnazijose – 9 mokiniai, miesto gimnazijoje – 8,1 mokinio. 10 diagramoje pateikiama vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius 2015 m. rugsėjo 1 d.  Lyginant mokyklų duomenis, matyti, kad 2015–2016 m. m. Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje dirbančiam mokytojui teko didžiausias mokinių skaičius.

 

10 diagrama

 

 

Mokinių ir mokyklos administracijos personalo skaičiaus santykis rodo lėšų panaudojimą mokyklos valdymui ir rizikos susidurti su mokinio krepšelio lėšų trūkumu laipsnį. Vienam mokyklos administracijos nariui tenkančių mokinių skaičiaus (3 lentelėje) skirtumai akivaizdūs. 2014 m. Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje vienam administracijos nariui teko 155,5 vaiko, t. y. 3 kartus daugiau negu kaimo pagrindinėse mokyklose.

 

3 lentelė

Vienam mokyklos administracijos nariui tenkančių mokinių skaičius

 

Miesto pradinė mokykla

Kaimo pagrindinė mokykla

Progimnazija

Gimnazija

Kaimas

Miestas

155,5

45,3

119,7

99,0

94,5

 

Pedagoginio personalo pasiskirstymas pagal amžių rodo pedagogų kartų kaitą. Šalies visų tipų bendrojo ugdymo  mokyklų vidutinis pedagogų amžius yra didesnis nei 46 metai. Rajone amžiaus vidurkis siekai 50 metų: Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje – 49, kaimo pagrindinėse mokyklose – 49, progimnazijoje – 50, gimnazijose – 50 metų.  2015 m. mokykloje dirbo 12 pensinio amžiaus pedagogų, iš jų darbo sutartis su mokykla nutraukė 5 pedagogai. 2016 m. bendrojo ugdymo mokyklose dirba 11 pensinio amžiaus pedagogų.

 

4 lentelė

Mokytojų dalis pagal amžių (proc.)

 

Mokytojų amžius

Miesto pradinė mokykla

Kaimo pagrindinė mokykla

Progimnazija

Gimnazija

Kaimas

Miestas

Iki 30 metų

0,0

4,0

0,0

0,0

0,0

Pensinio amžiaus

0,0

20,0

0,0

10,0

3,1

 

Mokytojų atestacija siekiama skatinti mokytojus tobulėti, didinti atsakomybę už ugdymo rezultatus ir profesinę kompetenciją, skatinti materialiai. Tikėtina, kad kuo aukštesnė mokytojų kvalifikacija, tuo geresni ugdymo rezultatai.

Pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenis iš 20 direktorių, direktorių pavaduotojų, skyrių vedėjų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose yra atestuota – 16, iš jų 6 – trečiajai kvalifikacinei kategorijai, ir 10 – antrajai kvalifikacinei kategorijai.

Pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenis rajone dirbo 204 pedagoginiai darbuotojai. Iš jų atestuota 175 pedagoginiai darbuotojai: 12 – mokytojo kvalifikacinei kategorijai, 76 – vyresniojo mokytojo kvalifikacinei kategorijai, 81 – mokytojo metodininko kvalifikacinei kategorijai ir 6  mokytojo eksperto kvalifikacinei kategorijai. Iš 11 diagramos matyti, kad rajone aukštos kvalifikacijos dirbančių mokytojų dalis yra  didesnė nei šalies vidurkis (žr.11 diagramą)

 

11 diagrama

 

 

Ugdymo kokybė

 

Įvertinti, kaip įgyvendinamos lygios švietimo galimybės, neįmanoma be kiekybinių rodiklių, susijusių su ugdymo rezultatais, o šiuos paprasčiausia išreiškia mokymosi pasiekimai. Akademinius mokinių pasiekimus atspindi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai bei  valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai, baigusių pagrindinio ir vidurinio programų mokinių dalį nuo išklaususių atitinkamas programas.

2015 metais 99 proc. visų buvusių abiturientų gavo brandos atestatus (žr. 5 lentelę)

 

5 lentelė

Besimokiusių, baigusių vidurinio ugdymo programą, dalis (%).

 

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Gavusių išsilavinimo pažymėjimą skaičius

166

134

130

120

12 klasėse ir IV gimnazijos klasėse besimokančiųjų skaičius

171

147

143

121

Baigusių vidurinio ugdymo programą dalis

94 %

91 %

90 %

99 %

 

Standartizuotas dalyko VBE rodiklis atspindi Savivaldybės darbo efektyvumą mokant konkretaus dalyko. Apibendrintų savivaldybės 2015 metais VBE rezultatų rodiklių palyginimas su kitų šalies savivaldybių rezultatais, naudojant standartizuotus taškus pateikiami  12 diagramoje.

 

12 diagrama

 

voras

 

Standartizuotas visų VBE įvertinimų vidurkis atspindi bendrą Savivaldybės darbo kokybę, rengiant mokinius brandos egzaminams. Savivaldybės 2015 metais VBE įvertinimų vidurkių palyginimas su kitų šalies savivaldybių rezultatais, naudojant standartizuotus taškus, pateikiami 13 diagramoje.

 

 

13 diagrama

 

 

Savivaldybės 2015 metų valstybinių brandos rezultatų lyginamoji analizė rodo, jog visų egzaminų rezultatų vidurkis lenkia Lietuvos vidurkį.

Lyginant trejų metų valstybinių brandos egzaminų išlaikymo rezultatus, anglų, rusų ir vokiečių kalbų, biologijos, informacinių technologijų, istorijos ir fizikos rezultatai viršija Lietuvos vidurkio rezultatus (žr. 4 lentelę).

 

4 lentelė

 

Valstybinių brandos egzaminų rezultatai (procentais) Zarasų rajone 20132015 metais

 

Dalykas

 

36-85

86-100

2015

2014

2013

2015

2014

2013

1

2

3

4

5

6

7

8

Rusų kalba

Lietuva

63,69

61,63

65,37

22,66

27,4

21,07

Zarasų r.

70,83

66,67

70,59

16,67

19,05

11,76

Vokiečių kalba

Lietuva

60.56

63,56

0

16.9

14,41

 

Zarasų r.

100

100

0

0

0

-

Anglų kalba

Lietuva

60,27

58,14

52,73

21,75

16,75

26,81

Zarasų r.

70,42

64,86

63,16

25,35

24,32

26,32

Lietuvių kalba

Lietuva

37,24

40,04

40,91

10,05

11,2

13,43

Zarasų r.

38,1

37,04

40,21

9,52

12,04

16,49

Biologija

Lietuva

44,61

49,51

43,27

15,45

7,44

12,9

Zarasų r.

50

60,78

64,58

11,36

3,92

4,17

Matematika

Lietuva

38,25

31,38

43,93

8,7

9,11

9,62

Zarasų r.

39,29

31,58

38,89

10,71

7,02

5,56

Geografija

Lietuva

53,2

49,83

41,73

3,22

3,42

1,66

Zarasų r.

39,58

45,45

33,33

0

2,27

0

 

 

1

2

3

4

5

6

7

8

Istorija

Lietuva

61,92

31,45

43,35

7.81

3

6,08

Zarasų r.

67,24

42,37

65,96

10,34

3,39

4,26

Chemija

Lietuva

53,77

49,61

49,3

9,69

26,5

12,43

Zarasų r.

28,57

68,18

33,33

0

18,18

8,33

Fizika

Lietuva

47,28

50,58

41,31

10,07

12

9,12

Zarasų r.

44,44

55,56

46,15

33,33

22,22

7,69

Informacinės technologijos

Lietuva

27,01

26,23

24,51

17,1

18,6

13,44

Zarasų r.

0

40

25

0

40

0

 

5 lentelė

Valstybinių brandos egzaminų vidurkis

 

2013 m.

Gimnazija

Vieta mokyklų reitinge*

Lietuvių kalba

Matematika

Istorija

Užsienio kalba

Informacinės technologijos

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

160

48,3

40,5

52,6

58,5

30,3

44,8

31,3

47

33,2

Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija

84

76

41,1

46,7

83

28

39,5

52

54,2

46,7

Dusetų K.Būgos gimnazija

134

43,8

39,9

46,9

71,5

-

39,1

98

39,4

24,3

2014 m.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

88

39,0

36,2

41,3

68,7

62,5

47,5

58,5

50,9

38,2

Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija

205

50,1

42,2

27,6

41

-

-

95

48,3

40

Dusetų K.Būgos gimnazija

19

54,6

47,7

46,9

66,7

100

69,2

55,1

45,6

42,9

 

* – vieta pagal žurnalo „Reitingai“ sudarytą geriausių mokyklų sąrašą. Retinguojamos visos 402 respublikos vidurinės mokyklos pagal stojimą į Lietuvos universitetus pirmuoju pageidavimui, įstojimo į užsienio universitetus, valstybinių egzaminų (lietuvių k. matematika, istorija, užsienio kalba, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos) egzaminų vidurkius bei gavusių šimtukus abiturientų skaičių.

Žurnale „Reitingai“  reitinguotų savivaldybių pagal 2013 ir 2014 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus sąraše Zarasų rajono savivaldybė yra 9 vietoje (51,68 taško), po Vilniaus (71,42 taško), Kauno (59,99 taško), Druskininkų r. (58,86 taško), Šiaulių, Palangos, Panevėžio, Marijampolės , Mažeikių r. savivaldybių.

Šimto balų įvertinimą mokiniai dažniausiai gavo už anglų ir lietuvių kalbos, istorijos egzaminus. Zarasų Ąžuolo“ gimnazijos mokiniai „šimtukus“ gavo: 2015 metais – 2 anglų kalbos, 2013 ir 2014 metais – lietuvių kalbos, 2012 metais – istorijos ir rusų kalbos. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniai „šimtukus“ gavo: 2014 metais – 1 mokinys anglų kalbos, matematikos ir informacinių technologijų, 2013 metais – anglų kalbos.

Baigusių pagrindinio ugdymo programų mokinių dalis nuo išklausiusių pagrindinio ugdymo programas siekia tik 90 proc. (žr. 5 lentelę).

 

6 lentelė

Besimokiusių, baigusių pagrindinio ugdymo programą, dalis (%)

 

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Gavusių išsilavinimo pažymėjimą skaičius

175

166

135

129

10 klasėse ir II gimnazijos klasėse besimokiusių skaičius

201

170

145

143

Baigusių pagrindinio ugdymo programą dalis

87%

91%

93 %

90  %

 

7 lentelė

PUPP įvertinimų vidurkis (proc.)

 

 

Įvertinimai

Savivaldybėje

Merginos

Vaikinai

Lietuvių kalba

Įvertinimų vidurkis

6,0 [6,2]*

6,8 [6,8]

5,3 [5,6]

7–10 balų

40,4 [44,7]

58,3 [60,5]

25,8 [29,3]

Matematika

Įvertinimo vidurkis

4,9 [5,1]

5,1 [5,2]

4,7 [5,0]

7–10 balų

29,8 [28,8]

33,3 [31,6]

27,0 [26,0]

 

[ ]* –  šalyje

Iš pateiktos 6 ir 7 lentelių darytina išvada, kad 10 klasių mokinių pasiekimai yra žemesni nei respublikos vidurkis ir tik apie 90 proc. išklausiusių kursą baigia pagrindinio ugdymo programą.

 

Mokinių vežiojimas

 

Rajone tenkinama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostata, jog į mokyklą privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Mokiniai į mokyklas vežami visuomeniniu transportu, mokykliniais autobusais arba kitu transportu (atveža tėvai, atvažiuoja patys).  Mokiniai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo ugdymo mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), vežami į mokyklą  2 geltonaisiais autobusais (Zarasų „Lakštingalos mokyklos ir Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos), pritaikytais vežti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Per 4 metus (2012–2015 m.) vežiojamų į mokyklą mokinių skaičius sumažėjo 16 proc. proporcingai mažėjančiam mokinių skaičiui (žr.14 diagramą). Pertvarkant mokyklų tinklą, mokiniams yra sudaromos sąlygos laiku pasiekti mokyklą.

 

14 diagrama

 

Rajone daugiausiai mokinių yra pavežama Geltonaisiais autobusais (per 54 proc.). Jų Savivaldybė nuo 2000 metų gavo 13, iš jų 3 jau nurašyti ir nebenaudojami, 2 naudojami specialiųjų poreikių turintiems mokiniams vežioti, 8 kasdien vežiojami bendrojo ugdymo įstaigų mokiniai. Tarybos sprendimu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Zarasų rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinius, gyvenančius kaimo vietovėse, į mokyklas ir atgal, į neformaliojo ugdymo renginius veža uždaroji akcinė bendrovė Zaraautobusai“. Įgyvendinus šį sprendimą, efektyviau organizuojamas mokinių vežiojimas: mokiniai visada laiku atvežami į mokyklas, nuvežami į renginius, mokyklų vadovams nebereikia rūpintis autobusų remontu, ieškoti kuo pakeisti gedimo atveju, vairuotojui susirgus, netgi rūpintis nepravažiuojamais keliais žiemą. Kitais vežiojimo būdais (privačiu transportu) atvežama apie 5 proc. mokinių.

Mokinių pavėžėjimui 2012 metais panaudota daugiau kaip 253,1 tūkst. eurų, iš jų 16,7 tūkst. eurų – mokinių vežimui į renginius, ekskursijas; 2013 metais – apie 262 tūkst. eurų, iš jų į renginius – 13,3 tūkst. eurų; 2014 metais – apie 257,4 tūkst. eurų, iš jų į renginius – 19,5 tūkst. eurų; 2015 metais vežiojimui panaudota apie 238,9 tūkst. eurų, iš jų mokinių vežimui į renginius – 20 tūkst. eurų.

 

Mokyklų pastatai

 

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys. Per dešimtmetį iš esmės renovuotos visos bendrojo ugdymo mokyklos. Per 2003–2011 metus mokyklų renovacijai panaudota beveik 4 milijonai Eur. Per 2012–2015 metus pilnai rekonstruota Zarasų „Lakštingalos“ mokykla, apšiltintos Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos, Dusetų Kazimiero Būgos „Sartuko“ ugdymo skyriaus, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos pastatai, atlikti Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ir Salako pagrindinės mokyklos virtuvės patalpų remontas bei kiti darbai. 2012–2015 metus mokyklų remontui išleista daugiau kaip 1,3 mln. Eur. 8 lentelėje pateikiami mokyklose atlikti darbai.

 

8 lentelė

 

Investicijos į mokyklų pastatus

 

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas

Projekto pavadinimas

Darbų pavadinimas

Lėšų suma, tūkst. Eur

1

2

3

4

5

1.

Zarasų mokykla –darželis „Lakštingala“

Zarasų mokyklos – darželio „Lakštingala“ pastato rekonstravimas

Pastato apšiltinimas  ir vidaus patalpų rekonstravimo darbai

396,6

2.

Dusetų  Kazimiero Būgos gimnazijos ugdymo skyrius „Sartukas“

Ugdymo skyriaus „Sartukas“ pastato  atnaujinimas (modernizavimas)

Fasado sienų, stogo, cokolio apšiltinimas

163,7

3

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija

Progimnazijos pastato atnaujinimas (modernizavimas)

 

Fasado sienų, stogo, cokolio apšiltinimas

213,0

4.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

Mokyklos pastato atnaujinimas (modernizavimas)

Fasado, stogo ir cokolio apšiltinimas

362,7

5.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ugdymo skyrius  „Sartukas“

Projektas  „Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos patalpų dalies pritaikymas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėms“

Vidaus patalpų remontas

 

46,2

 

6

Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla

Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla pastato modernizavimas

Koridoriaus senos grindų dangos keitimas į nauja PVC grindų danga, sienų apdaila keramikinėmis plytelėmis, pakabinamų lubų įrengimas ir kiti darbai

29,0

7.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos pastato modernizavimas

 

Virtuvės patalpų remontas

29,0

8.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos pastato modernizavimas

Aktų  salės ir koridoriaus grindų dangos keitimas

29,0

9.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Suvieko pagrindinio ugdymo skyrius

Projektas: „ Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Suvieko pagrindinio ugdymo skyriaus pastato dalies patalpų pritaikymas bendruomenės reikmėms daugiafunkciniam naudojimui“, projekto Nr.  LEADER-12-Zarasai-02-020

Vidaus patalpų remontas. Senų medinių langų keitimas į PVC langus, grindų dangos keitimas ir kiti darbai

31,8

10.

Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla

 

Aktų salės remontas

13,5

11.

Salako pagrindinė mokykla

 

Maisto bloko patalpų remontas ir cirkuliacinio siurblio keitimas katilinėje

27,9

12.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ugdymo skyrius  „Sartukas“

 

Sanitarinių patalpų remontas

18,0

Iš viso

1359,7

 

Iš esmės lėšos skirtos tik būtiniausioms reikmėms.  Dar daliai mokyklų  būtini vidaus remontas, elektros instaliacijos keitimas, koridorių ir klasės grindų, sienų, lubų remontas ir t.t.  Tam galima būtų naudoti dėl mokyklų pertvarkos atsilaisvinusias lėšas.

 

Mokyklų tinklo efektyvumas

 

Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildomumu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis. Mokyklose, kuriose neužpildytos patalpos, neracionaliai naudojamos lėšos.

Mokinių skaičiaus vidurkis klasėse daugelyje mokyklų neatitinka Mokinio krepšelio (toliau – MK) metodikoje nustatyto mokinių skaičiaus vidurkio. Metodikoje nustatyta, kad miestelyje ar kaime pagrindinėje mokykloje, kurioje mokosi iki 80 mokinių, vidurkis klasės komplekte yra 10, jei mokykloje mokosi nuo 80 iki 120 mokinių – 12, jei mokykloje mokosi 121 – 200 mokinių  – 15. Kaimo ir miestelio vidurinėje mokykloje, kurioje mokosi iki 300 mokinių – 15, nuo 301 iki 500 – 20. Zarasų miesto pradinėje mokykloje vidutinis mokinių skaičius 22, pagrindinėje ir gimnazijoje 25. Mokinių skaičiaus vidurkis 2011 m. rugsėjo 1 d. neatitiko MK metodikoje nurodyto vidurkio: Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos 1 8 klasėse, Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 14 klasėse, Suvieko pagrindinio ugdymo skyriaus 14 klasėse, Salako pagrindinės mokyklos 18 klasėse, Turmanto pagrindinės mokyklos  14, 910 klasėse. 20152016 m. m. buvo finansuojama 74 tuščios vietos, tam panaudota beveik 75 tūkst. Eur.

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas Bendruosiuose sveikatos saugos reikalavimuose nustatyta, kad kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti ne mažesnė kaip 1,7 m2 mokymosi vieta, o technologijų kabinete ir mokymo kabinete, kuriame vykdomi praktiniai laboratoriniai darbai (chemijos, fizikos, biologijos) – 2,4 m2 mokymosi vieta. Šia higienos norma taip pat numatoma, kad pamokų sporto salėje metu vienam mokiniui turi būti skirtas ne mažesnis kaip 8,5 m2 plotas.

Jei 2007 m. vienam rajono bendrojo ugdymo mokyklos mokiniui teko 16 m2 bendrojo mokyklos patalpų ploto (šalyje  12 m2), iš jų 18 m2 (šalyje  16 m2) pagrindinėje mokykloje, 23 m2 (šalyje 11 m2) vidurinėje mokykloje ir 10 m2 (šalyje  9 m2) gimnazijoje, tai 2014 m. vienam bendrojo ugdymo mokiniui teko 21,6 m2 mokyklos ploto (šalyje 14 m2 ) bei 8 m2 klasių ploto (šalyje  5 m2). Per 2007-2015 m. klasės gerokai sparčiau tuštėjo, nei buvo pertvarkomoS mokyklos.

Vienam mokiniui tenkanti bendrojo ploto dalis parodo, kaip efektyviai naudojami bendrojo ugdymo mokyklų pastatai. Jeigu vienam mokiniui tenka ypač didelis bendrasis mokyklos plotas, vadinasi, nepakankamai pagrįstai panaudojamos bendrojo ugdymo mokykloms išlaikyti skirtos lėšos: neracionaliai panaudojamos šilumai, apšvietimui ir kitoms pastato išlaikymo reikmėms apmokėti. Siekiant į tokias mokyklas pritraukti daugiau mokinių, galima gerokai padidinti pastatų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Analizuojant vienam mokiniui tenkančio bendrojo lavinimo mokyklos ploto ir vienam mokiniui tenkančio klasių, mokomųjų kabinetų ir laboratorijų ploto santykį, geriausiai matyti, ar bendrojo ugdymo mokyklų pastatai naudojami efektyviai. Iš 15 diagramos matyti, kad labai didelė mokyklos bei mokomųjų kabinetų ir laboratorijų ploto dalis, tenkanti 1 mokiniui, yra Suvieko pagrindinio bei Baibių  ir Degučių pradinio ugdymo skyriuose. Darytina išvada, kad šių mokyklų pastatai naudojami neefektyviai ir, nepertvarkant mokyklų tinklo, nepagrįstai didės plotas, tenkantis 1 vaikui.

15 diagrama

 

Vienam mokiniui tenkantis mokyklų bendras plotas pasiskirstęs labai netolygiai (žr. 15 diagramą). 4 mokyklose vienam mokiniui 2015 m. teko 30,5 99,4 m2  bendrojo ploto, kai rajono vidurkis 21 m2, o šalies – 14 m2 .

Kuo didesnis mokyklos plotas (tiek bendras, tiek klasių), tuo daugiau Savivaldybei tenka skirti lėšų jos išlaikymui. Neefektyvus infrastruktūros panaudojimas smarkiai pakelia vienam mokiniui tenkančią sumą. Optimizavus mokyklų struktūrą, sutaupytas lėšas galima naudoti likusių mokyklų materialinės bazės gerinimui ir turtinimui bei patogesniam mokinių pavėžėjimo organizavimui.

 

Mokyklų finansavimas

 

Rajono bendrojo ugdymo mokyklos finansuojamos iš dviejų pagrindinių šaltinių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skiriamo mokinio krepšelio (MK) ugdymo reikmėms ir savivaldybės skiriamų lėšų mokyklų aplinkai (MA) išlaikyti. Savivaldybė kasmet didžiausią biudžeto dalį skiria švietimui (žr. 16,17 diagramas). Bendrojo ugdymo mokyklų biudžetas susideda iš mokymo ir aplinkos lėšų. Mokymo lėšos pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką Savivaldybei skiriamos kaip tikslinė dotacija, kurią Savivaldybė perskirsto mokykloms. Savivaldybė iš savo biudžeto mokykloms skiria lėšas, reikalingas mokyklos aplinkai.

 

16 diagrama

 

 

17 diagrama

 

Pastaba. Neįvertintos lėšos, skiriamos Zarasų „Lakštingalos“ mokyklai.

 

Formaliojo švietimo programoms bendrojo ugdymo mokyklose finansuoti taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas (Mokinio krepšelis – mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui). Nors per paskutinius penkerius metus mokinio krepšelis (mokymo lėšos, skirtos vienam sutartiniam mokiniui) padidėjo 5,7 %, dėl vaikų skaičiaus mažėjimo rajono mokyklose valstybės skiriama specialioji tikslinė dotacija mokinio krepšeliui finansuoti pastoviai mažėja (žr.18 diagramą). Nuo 2012 metų iki 2016 metų sumažėjo 12,5 %.

 

18 diagrama

 

Pastaba. MK lėšos nurodomos be lėšų skiriamų neformaliojo vaikų švietimui.

 

Toliau pateikiama skirtos lėšų dinamika bendrojo ugdymo mokykloms (be Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos)                      .

 

8 lentelė

Bendrojo ugdymo mokykloms skiriamos lėšos (Eur)

 

Eil Nr.

Mokyklos pavadinimas

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

MK

MA

MK

MA

MK

MA

MK

MA

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

1.

Antazavės Juozo gimnazija

376043

132704

345285

122915

348297

125348

335193

136925

2.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

633457

495134

539852

325678

538056

353887

529542

353080

3.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

500405

160276

461625

143478

462465

150371

463221

165772

4.

Salako pagrindinė

295847

166792

243686

152948

239168

152746

233056

159076

5.

Turmanto pagrindinė

184864

104495

157495

113560

156452

102381

151934

108900

6.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija

532756

184980

521345

187558

498117

205399

464773

206610

7.

Zarasų „Santarvės“ pradinė

312790

115066

306215

112836

319914

157351

342672

147205

Iš viso**

2836162

1359447

2575503

1158973

2562469

1247483

2520391

1277568

 

Paaiškinimai:

1. MA – lėšos, skirtos mokyklos aplinkai išlaikyti.

2. MK – lėšos, skirtos mokinio krepšeliui finansuoti.

3. Salako pagrindinės mokyklos išlaidos skaičiuojamos kartu su Degučių pagrindinės mokyklos išlaidomis iki 2012–09–01.

 

19 diagrama

 

 

Svarbus mokyklų tinklo efektyvumo rodiklis yra skiriamų lėšų dydis vienam mokiniui. Šis dydis atskirose mokyklose labai skiriasi. Mažiausiai lėšų 1 mokiniui skiriama Zarasų miesto mokyklų 1 mokiniui (mažiau nei rajono vidurkis). Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos mokiniui skiriama beveik trigubai mažiau lėšų nei Turmanto pagrindinės mokyklos mokiniui (žr. 20, 21 diagramas).

 

20 diagrama

 

21 diagrama

 

 

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atlikęs švietimo finansavimo analizę,teigia, kad jei savivaldybės sukomplektuotų mokyklas taip, kaip kitos panašių mokinių skaičių turinčios mokyklos, Savivaldybė per metus sutaupytų 1 mln. Eur, jei mokyklų aplinkai išlaikyti skirtų tiek, kiek Kazlų Rūdos savivaldybė.

 

V SKYRIUS

MOKINIŲ SKAIČIAUS PROGNOZĖS

 

Prognozuojant mokinių skaičių į priekį vadovautasi 2015-01-01 statistikos duomenimis bei seniūnijų pateiktais vardiniais 2009, 2010, 2011 ir 2012 metų gimimo vaikų sąrašais. Pagal Švietimo įstatymą pirmąją klasę vaikas privalo pradėti lankyti, kai kalendoriniais metais jam sukanka 7 metai. Tikimasi, jog 2016-2017 m. m. į pirmą klasę ateis visi 2009 m. gimę vaikai, išskyrus jau besimokančius pirmoje klasėje, visi 2016-2017 m. m. pirmokai bus antrokais, antrokai – trečiokais ir t.t. Kasmet į 9 klases (gimnazines klases) ateis 25-30 mokinių mažiau, negu mokėsi 8 klasėje, nes dalis mokinių tęs mokymąsi Zarasų žemės ūkio mokykloje. Į vienuoliktas klases (3 gimnazines klases) ateis 80 procentų mokinių, baigusių tais metais pagrindinę mokyklą.

 

9 lentelė

Prognozuojamas pirmokų skaičius pagal mokyklas

(pagal seniūnų pateiktus duomenis)

 

Eil.Nr.

Mokyklos, skyriaus pavadinimas

Mokslo metai

2015-2016

2016-2017

2017-2018

2018-2019

2019-2020

1

2

3

4

5

6

7

1.

Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija

8

8

10

11

10

2.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

13

17

13

17

17

3.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Suvieko pagrindinio ugdymo skyrius

2

1

2

4

5

4.

Zarasų „Santarvės” pradinė

87

84

89

85

88

5.

Salako pagrindinė

6

6

2

4

5

Degučių pradinio ugdymo skyrius

5

3

4

4

4

1

2

3

4

5

6

7

7.

Turmanto pagrindinė

4

7

4

12

15

Iš viso

125

126

124

137

144

 

Iš pateiktų skaičių darytina išvada, kad kasmet į mokyklų klases ateis apie 130 vaikų. Prognozuojamas mokinių skaičius pateikiamas 22 diagramoje, o pagal mokyklas 10 ir 11 lentelėse.

 

22 diagrama

 

 

10 lentelė

 

Eil.Nr.

Mokyklos, skyriaus pavadinimas

Mokslo metai

2015-2016

2016-2017

2017-2018

2018-2019

2019-2020

1.

Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija

184

169

155

144

136

2.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

248

233

219

208

203

3.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

314

313

304

273

247

4.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija

296

298

307

316

340

3.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Suvieko pagrindinio ugdymo skyrius

10

8

6

9

13

4.

Zarasų „Santarvės” pradinė

329

328

337

345

346

5.

Salako pagrindinė

102

97

75

65

55

Degučių pradinio ugdymo skyrius

6

8

12

16

15

7.

Turmanto pagrindinė

67

66

63

66

76

Iš viso

1556

1520

1478

1442

1431

 

11 lentelė

 

Mokinių skaičiaus kitimo prognozės pagal ugdymo programas

 

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas

Mokslo metai

Mokinių skaičius

1-4 klasėse

Mokinių skaičius

5-8 klasėse

Mokinių skaičius

9-10

(1-2 gim.) klasėse

Mokinių skaičius

11-12

(3- 4 gimn.) klasėse

Iš viso

1

2

3

4

5

6

7

8

1.

Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija

2015-2016

48

55

45

36

184

2016-2017

42

53

33

41

169

2017-2018

41

50

28

36

155

2018-2019

37

52

27

28

144

2019-2020

39

49

24

24

136

2.

Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija

 

 

 

2015-2016

 

 

170

144

314

2016-2017

 

 

162

151

313

2017-2018

 

 

145

159

304

2018-2019

 

 

131

142

273

2019-2020

 

 

120

127

247

3.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

 

 

2015-2016

66

88

52

42

248

2016-2017

67

78

41

47

233

2017-2018

55

83

42

39

219

2018-2019

60

72

42

34

208

2019-2020

64

64

42

33

203

4.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija

 

 

2015-2016

 

296

 

 

296

2016-2017

 

298

 

 

298

2017-2018

 

307

 

 

307

2018-2019

 

316

 

 

316

2019-2020

 

340

 

 

340

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Suvieko pagrindinio ugdymo skyrius

2015-2016

10

 

 

 

10

2016-2017

8

 

 

 

8

2017-2018

6

 

 

 

6

2018-2019

9

 

 

 

9

2019-2020

13

 

 

 

13

5.

Zarasų „Santarvės“ pradinė

 

 

 

2015-2016

329

 

 

 

329

2016-2017

328

 

 

 

328

2017-2018

337

 

 

 

337

2018-2019

345

 

 

 

345

2019-2020

346

 

 

 

346

7.

 

Turmanto pagrindinė

 

 

 

2015-2016

16

36

15

 

67

2016-2017

16

35

15

 

66

2017-2018

17

32

14

 

63

2018-2019

27

21

18

 

66

2019-2020

38

16

22

 

76

1

2

3

4

5

6

6

8

8.

Salako pagrindinė mokykla

2015-2016

24

47

31

 

102

2016-2017

24

41

32

 

97

2017-2018

19

31

25

 

75

2018-2019

18

26

21

 

65

2019-2020

17

24

14

 

55

Salako pagrindinės mokyklos Degučių pradinio ugdymo skyrius

2015-2016

6

 

 

 

6

2016-2017

8

 

 

 

8

2017-2018

12

 

 

 

12

2018-2019

16

 

 

 

16

2019-2020

15

 

 

 

15

 

Pastaba. Mokinių skaičiai, pateikiami be mokinių, ugdomų pagal individualizuotas ir lavinamąsias programas, skaičiaus.

Per artimiausius 5 metus mokinių skaičius 1-12 klasėse sumažės 8 % arba 125 vaikais.

 

VI SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

 

Privalumai:

1. Įvykdytas 2012–2015 m. mokyklų tinklo pertvarkos planas.

2. Miesto mokyklose ir rajono gimnazijose teikiama švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, tėvams pagalba.

3. Tenkinami neformaliojo vaikų švietimo poreikiai, mokyklose veikia būreliai.

4. Sudarytos sąlygos bendrajam ugdymui įgyti (pradinis, pagrindinis, vidurinis).

5. Abiturientų valstybiniai brandos egzaminai aukštesniam pasiekimų lygiui įvertinami aukščiau negu respublikos vidurkis.

6. Visose mokyklose dalykų mokytojai, dirbantys pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, atitinka kvalifikacinius reikalavimus mokytojams.

7. Visi mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo mokyklos, pavežami.

8. Renovuoti 7 mokyklų pastatai.

9. Prie kaimo mokyklų  įrengtos sporto aikštelės, renovuoti stadionai, pagerintos edukacinės aplinkos.

 

Trūkumai:

1. Mokyklose kiekvienais metais mažėja mokinių skaičius, didėja „tuščių“ mokymosi vietų skaičius.

2. Žemi mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimai.

3. Neturėdamos mokyklos pakankamai Mokinio krepšelio lėšų, Mokinio krepšelio lėšų, skiriamų mokymo reikmėms tenkinti (vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai, pedagogų kvalifikacijai ir kt.) naudoja pedagogų darbo užmokesčiui.

2.4. Mokyklose nesistemingas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo planavimas, mokytojų nenoras plėtoti profesinius įgūdžius, ugdytis naujų sričių kompetencijas, sukuria prielaidas atsirasti ugdymo kokybės grėsmei mokykloje, neįgyvendinti įstaigos užsibrėžtų tikslų ir prioritetų.

2.5. Žemesnių klasių mokiniams po pamokų tenka laukti 1–2 val., kol bus pavėžėjami į namus.

2.6.  Kaimo mokyklose tik iš dalies tenkinamas švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, tėvams teikimas.

2.7. Mažas kaimo mokyklose  mokinių skaičius klasėse bei neoptimalus mokyklų tinklas lemia Mokinio krepšelio lėšų trūkumą  bei neefektyvų mokyklos aplinkai išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimą;

2.8. Didelė pavežamų mokinių dalis apsunkina neformaliojo ugdymo užsiėmimų lankymą mokyklose;

2.9. Mokyklose mažėjant mokinių bei klasių komplektų skaičiui,  mažėja mokytojų krūviai, mažėja jų atlyginimai.

2.10. Bendras mokyklų plotas, tenkantis vienam mokiniui, žymiai didesnis nei Lietuvos vidurkis.

2.11. Nėra rajone ikimokyklinio ugdymo mokyklos, kaip atskiros neformaliojo ugdymo švietimo mokyklos.

 

VII SKYRIUS

SIEKIAMŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IR JŲ VERTINIMAS

 

Mokyklų tinklo pertvarkos pagrindinių rezultatų rodikliai yra prognozuojami 2020 m. pagal nustatytus Tinklo pertvarkos plano uždavinius, lyginant su 2016 m. situacija.

 

12 lentelė

 

Mokyklų tinklo plano įgyvendinimo pagrindinių rezultatų rodikliai

 

2015 m.

2020 m.

84,8 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas antrąją dalį lanko gimnazijas

91 proc. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programas antrąją dalį lanko gimnazijas

8 jungtinės klasės, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai

8 jungtinės klasės, kuriose mokosi dviejų klasių mokiniai

99 proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą, įgyja vidurinį išsilavinimą

99  proc. išklausiusių vidurinio ugdymo programą, įgyja vidurinį išsilavinimą

90 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą įgyja pagrindinį išsilavinimą

95 proc. išklausiusių pagrindinio ugdymo programą įgyja pagrindinį išsilavinimą

87 proc. visų 6 metų vaikų ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą

Visi 6 metų amžiaus vaikai ugdomi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą

54 proc. visų 1-6 metų vaikai ugdomi švietimo įstaigose

60 proc. visų 1-6 metų vaikai ugdomi švietimo įstaigose

Atestuota 76,5 proc. pedagogų

Atestuota ne mažiau kaip 80 proc. pedagogų

0,4 proc. mokinių lieka kartoti kurso

0,1 proc. mokinių lieka kartoti kurso

6 proc. visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą

4 proc. visų pavežamų mokinių vežiojami ne į artimiausią mokyklą

5 mokyklos mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne

Visos mokyklos mokinių apskaitą tvarko elektroniniame dienyne

Išlaidos mokyklose vienam mokiniui skiriasi 2,4 karto

Išlaidos mokyklose vienam mokiniui skiriasi  ne daugiau kaip 2 kartus

1 mokytojui tenkančių mokinių skaičius skiriasi 3 kartus

1 mokytojui tenkančių mokinių skaičius skiriasi ne daugiau kaip 2 kartus

Mokyklose dirba 1 proc. pedagogų iki 30 metų

Mokyklose dirba 3,0 proc. pedagogų iki 30 metų

Mokyklose dirba 8,5 proc. pensinio amžiaus pedagogų

Mokyklose dirba 6,5 proc. pensinio amžiaus pedagogų

77 tuščios mokymosi vietos pagal Mokinio krepšelio metodiką

Ne daugiau kaip 50 tuščių mokymosi vietų pagal Mokinio krepšelio metodiką

Nė viena savivaldybės mokyklos nepaskelbė švietimo pažangos ataskaitas

50 proc. savivaldybės mokyklų paskelbia švietimo pažangos ataskaitas

21 m2 mokyklos ploto tenka 1 mokiniui

18 m2 mokyklos ploto tenka 1 mokiniui

 

 

Mokyklų tinklo plano vertinimas bus atliekamas įvertinus Mokyklų tinklo plano įgyvendinimo pagrindinių rezultatų rodiklius.

 

 

VIII SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMAS

 

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planai pateikiami prieduose: Mokyklų reorganizavimo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 metais planas         (1 priedas), Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas (2 priedas) ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas (3 priedas). Mokyklų reorganizavimo ir struktūrinių pertvarkymų  2016–2020 metais, Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo ir Mokinių vežiojimo užtikrinimo planai yra sudėtinės Mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano dalys.

Įgyvendinimo stadijoje Taryba priima ir įgyvendina sprendimus dėl konkrečių mokyklų reorganizavimo ir struktūrinių pertvarkymų pagal Mokyklų struktūrinių pertvarkymo planą.

Įtvirtinimo stadijoje reorganizuotoms mokykloms ir mokykloms, kurių struktūra pertvarkoma, teikiama pagalba, skatinanti siekti geros mokinių ugdymo kokybės ir aukštos kultūros organizacijos kūrimo; didinamas švietimo sistemos veiksmingumas – investuojamos savivaldybės ir valstybės lėšos į mokyklų materialinę bazę, jos aprūpinamos naujomis technologijomis, mokymo priemonėmis.

Vykdoma mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano įgyvendinimo stebėsena, prireikus planas tobulinamas.

__________________________

 

Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo

pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano

1 priedas

(Zarasų rajono savivaldybės tarybos

2019 m. liepos 5 sprendimo Nr. T-120 redakcija)

 

MOKYKLŲ REORGANIZAVIMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2019 – 2020  METAIS PLANAS

 

Eil.Nr.

Mokyklos pavadinimas

Mokykloje vykdomos švietimo programos

20182019 m.m.

Planuojama struktūros pertvarka

Planuojamos struktūros pertvarkos

pabaigos data

Mokykloje vykdomos švietimo programos po struktūros pertvarkos

Pastabos

1

2

3

4

5

6

7

1.

Zarasų „Ąžuolo” gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo

-

-

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo

Be struktūrinių pokyčių

2.

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija, turinti ugdymo skyrių „Sartukas“

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo

-

-

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo

Be struktūrinių pokyčių

3.

Antazavės Juozo Gruodžio gimnazija

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo

-

-

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio  ugdymo ir neformaliojo švietimo

Be struktūrinių pokyčių

 

 

1

2

3

4

5

6

7

4.

Zarasų „Santarvės” pradinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo

ir neformaliojo švietimo

-

-

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo

bei neformaliojo švietimo

Be struktūrinių pokyčių

5.

Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija, turinti Suvieko ugdymo skyrių

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio  ugdymo pirmoji dalis ir neformaliojo švietimo

Atliekamas struktūros pertvarkymas.

Iki 2019 m. rugpjūčio 31 d Suvieko ugdymo skyriuje nutraukiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos vykdymas ir jis likviduojamas.

20190901

Pagrindinio  ugdymo programos pirmoji dalis ir neformaliojo švietimo

Buvusiame Suvieko mokyklos pastate sudarytos sąlygos vietos bendruomenei reikalingoms kultūros, socialinėms ir kitoms paslaugoms teikti

6.

Salako pagrindinė mokykla

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio  ugdymo ir neformaliojo švietimo

 

-

-

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio  ugdymo ir neformaliojo švietimo

Be struktūrinių pokyčių

8.

Turmanto pagrindinė mokykla

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio  ugdymo bei neformaliojo švietimo

-

-

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio  ugdymo programos ir neformaliojo švietimo

Be struktūrinių pokyčių

9.

Zarasų „Lakštingalos“ mokykla, turinti Magučių ugdymo skyrių

Ikimokyklinio ugdymo,

Individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

-

-

Ikimokyklinio ugdymo,

Individualizuotos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

 

____________________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. T-120, 2019-07-05, paskelbta TAR 2019-10-18, i. k. 2019-16596

 

 

Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo

pertvarkos 20162–2020 metų bendrojo plano

2 priedas

 

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO   

PLANAS

 

Mokyklų tinklo pertvarka yra susijusi su mokytojų, netenkančių darbo, įdarbinimo galimybių paieška ir naujų darbo vietų kūrimu. Vienas iš pagrindinių uždavinių yra pagerinti mokyklų pedagoginio personalo sudėtį, todėl įdarbinant mokytojus vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

- mokyklose dirba darbingo amžiaus, turintys mokomojo dalyko (pareigybės) ir pedagogo kvalifikaciją, mokytojai;

- mokyklose dirbančių mokytojų krūvis neviršija teisės aktuose numatyto maksimalaus pedagoginio darbo krūvio;

- mokyklose steigiami reikiami pagalbos mokiniui specialistų etatai (pareigybės) (socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo) ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų etatai. Etatų steigimui panaudojamos vykdant mokyklų tinklo pertvarką sutaupytos lėšos.

Situacijos analizei kasmet įvertinti būtinas pertvarkomų mokyklų vadovų, kurie vykdo darbdavio funkcijas, ir rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus bendrų veiksmų numatymas.

Rajono mokyklų vadovai:

1. Kiekvienais metais iki liepos 1 d. pateikia rajono Savivaldybės administracijos direktoriui visų privalomų mokomųjų dalykų mokytojų, netenkančių pedagoginio krūvio dėl mokyklų struktūros pertvarkymo, sąrašą.

2. Kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. pateikia rajono Savivaldybės administracijos direktoriui mokytojų, norinčių persikvalifikuoti ar atnaujinti kvalifikaciją, sąrašą.

3. Peržiūri ir derina mokytojų krūvius, esant būtinybei tariasi su socialines garantijas turinčiais mokytojais dėl jų tolimesnės veiklos perspektyvų.

4. Norėdami gauti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų bendrojo ugdymo mokykloms išeitinių išmokų išlaidoms visiškai arba iš dalies padengti, kai išeitinės išmokos mokamos  Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams, įgijusiems teisę į visą senatvės pensiją ar įgysiantiems šią teisę iki einamųjų metų gruodžio 31 d., ir darbo sutartys su šiais darbuotojais nutraukiamos šalių susitarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnį, mokykla iki einamųjų metų balandžio 1 d. pateikia rajono Savivaldybės administracijos direktoriui paraišką valstybės biudžeto lėšoms gauti.

5. Siekdami išvengti ar sušvelninti neigiamas pasekmes bei iki minimumo sumažinti pedagogų atleidimą:

5.1. siekia, kad vieną darbo vietą (viena pareigybė) sudarytų iki 18 pedagoginių darbo valandų darbo krūvis, jeigu yra mokykloje pedagogų, neturinčių darbo arba turinčių nepilną darbo krūvį;

5.2. steigia papildomas pagalbos specialisto ar mokytojo padėjėjo pareigybes (etatus) darbui su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių;

5.3. nesudaro su mokyklų direktorių pavaduotojais sutarčių dėl papildomo darbo (sutartyje nesulygto), jeigu rajone yra to paties dalyko specialistų, neturinčių darbo arba turinčių mokykloje nepilną darbo krūvį (mažiau kaip 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę);

6. Atsiradus mokykloje laisvai darbo vietai informaciją apie laisvą mokytojo pareigybę skelbia mokyklos, Zarasų rajono savivaldybės ir Darbo biržos interneto svetainėje.

 

 

 

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius:

1. Neteksiančius darbo mokytojus informuoja apie laisvas darbo vietas pagal mokyklų pateiktus duomenis (pirmiausiai sprendžiami pagal nuolatinio darbo sutartį dirbančių mokytojų ir aukštesnės kvalifikacijos specialistų įdarbinimo klausimai);

2. Kaupia ir atnaujina duomenų bankus:

2.1. pedagogų poreikio banką;

2.2. pedagogų pensininkų duomenų banką;

2.3. pedagogų, gyvenančių Zarasų rajone ir neturinčių darbo, duomenų banką;

2.4. pakaitinių mokytojų, galinčių pavaduoti laikinai nedirbančius mokytojus, paskyrus mokymą namuose ir kitais atvejais, duomenų banką.

 

ĮDARBINIMO GALIMYBIŲ PAIEŠKA

 

Zarasų rajono savivaldybė:

1. Rekomenduoja mokyklų direktoriams mažinti laikinųjų arba dirbančių antraeilėse pareigose darbuotojų skaičių;

2. Siūlo mokyklų direktoriams mokyklose apriboti ar visai atsisakyti mokomųjų dalykų ir profesijų sugretinimo, jeigu yra mokytojų, kitų specialistų, neturinčių darbo arba turinčių nepilną darbo krūvį (mažiau kaip 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę);

3. Rekomenduoja mokyklų direktoriams susitariant tarpusavyje įstatymų nustatyta tvarka numatomus atleisti darbuotojus perkelti iš vienos švietimo įstaigos į kitą;

4. Nesudaro su mokyklų direktoriais sutarčių dėl papildomo darbo (sutartyje nesulygto), jeigu rajone yra to paties dalyko specialistų, neturinčių darbo arba turinčių nepilną darbo krūvį (mažiau kaip 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę);

5. Neleis dirbti mokytojams ilgesnės kaip 36 valandų darbo savaitės, jeigu rajone yra to paties dalyko specialistų, neturinčių darbo arba turinčių nepilną darbo krūvį (mažiau kaip 18 pedagoginių valandų per savaitę) ir jie sutiktų dirbti mokykloje su pasiūlytu savaitiniu darbo krūviu;

6. Rekomenduoja mokyklų direktoriams pavadavimui mokytojus imti tik iš pakaitinių mokytojų duomenų banko.

 

NAUJŲ DARBO VIETŲ KŪRIMAS

 

1. Mokyklose steigti reikiamus pagalbos mokiniui specialistų etatus (pareigybės) (socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, psichologo, mokytojo padėjėjo).

2. Mokyklose steigti ikimokyklinio ugdymo grupes siekiant, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankytų ne mažiau kaip 60 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų;

3. Kaimo mokyklose steigti daugiafunkcinius centrus.

 

______________________

 

Zarasų rajono savivaldybės mokyklų tinklo

pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano

3 priedas

 

MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

 

Eil. Nr.

Priemonė

Vykdymo terminai

Atsakingi vykdytojai

Lėšos (tūkst. Eur)

1.

Sutarčių dėl mokinių vežiojimo su keleivių vežiojimo tiekėjais atnaujinimas

Kasmet rugsėjo mėn.

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius, UAB „Zarasų autobusai”

110,0 (metams)

2.

Mokyklinių (geltonųjų) autobusų grafikai koreguojami atsižvelgiant į pamokų pradžią ir pabaigą

Kiekvienais mokslo metais pagal aplinkybes

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius, UAB „Zarasų autobusai”

115,0

(metams)

3.

Mokyklų interneto svetainėse skelbiama informacija apie mokinių vežiojimą (maršrutas, tvarkaraščiai, kt.).

Mokyklų vadovai

Kasmet iki rugsėjo 1 d.

-

4.

Teikiamos paraiškos dėl mokyklinių (geltonųjų) autobusų gavimo

Kasmet, iki Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto termino

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius

-

5.

Prižiūrima ir gerinama seniūnijų kaimo kelių, kuriais vykdomas mokinių vežiojimas, būklė

Nuolat

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius, seniūnai

200,0

(metams)

6.

Organizuojami pasitarimai dėl mokinių vežiojimo gerinimo

Kasmet rugpjūčio mėn.

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius

-

7.

Vykdomas nuolatinis mokyklinių (geltonųjų) autobusų  judėjimo grafikų ir maršrutų monitoringas

Nuolat

Rajono Savivaldybės administracijos direktorius

-

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Zarasų rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-120, 2019-07-05, paskelbta TAR 2019-10-18, i. k. 2019-16596

Dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. T-105 „Dėl Zarasų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano patvirtinimo‘ pakeitimo