Suvestinė redakcija nuo 2021-07-20 iki 2021-10-11
Įsakymas paskelbtas: TAR 2021-05-03, i. k. 2021-09423
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2021–2022 IR 2022–2023 MOKSLO METŲ Pradinio, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO
2021 m. gegužės 3 d. Nr. V-688
Vilnius
t v i r t i n u 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo,
mokslo ir sporto ministro
2021 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-688
2021–2022 IR 2022–2023 MOKSLO METŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRieji UGDYMO PLANai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą.
2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų įgyvendinimo reikalavimus mokyklos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.
3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:
4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:
4.2. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.
4.3. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.
4.4. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.
5. Mokyklos ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – kartu Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o kiekviena atskirai – Pradinio ugdymo bendrosios programos, Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.
6. Mokykloje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Mokyklos ugdymo planas vieniems ar dvejiems mokslo metams. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus, bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas.
II SKYRIUS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
MOKSLO METŲ TRUKMĖ
7. Mokslo metų pradžia – einamųjų metų rugsėjo 1 d., pabaiga – kitų metų rugpjūčio 31 d. Mokslo metus sudaro: ugdymo procesas ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos: rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.
8. Ugdymo organizavimas 2021–2022 mokslo metais:
8.2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–10, I–II gimnazijos klasių mokiniams – 185, III gimnazijos klasės mokinimas – 180, IV gimnazijos klasės mokiniams – 165 ugdymo dienos;
9. Ugdymo organizavimas 2022–2023 mokslo metais:
9.2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–10, I–II gimnazijos klasių mokiniams – 185, III gimnazijos klasės mokiniams – 180, IV gimnazijos klasės mokiniams –170 ugdymo dienų;
10. Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus: trimestrus, pusmečius ar kitokios trukmės periodus. Mokykla priima sprendimą, kokiais laiko periodais bus organizuojamas ugdymas ir dėl jų trukmės.
11. Mokykla gali keisti Bendrųjų ugdymo planų 8.3 ir 9.3 papunkčiuose nustatytą atostogų laiką, suderinusi su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu).
12. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 1–4, 5–10, I–III gimnazijos klasių mokiniams. Atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.
Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.
13. Jeigu pavasario (Velykų) atostogų metu yra numatytas brandos egzaminas ar įskaita, dienos, per kurias IV klasės gimnazijos mokinys laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų.
Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.
14. Ugdymo organizavimo tvarka karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.) reglamentuojama Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS
15. Mokyklos ugdymo planą, kuriame aprašomas mokykloje vykdomų programų per dvejus mokslo metus įgyvendinimas, rengia mokyklos vadovo įsakymu sudaryta darbo grupė. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) gali pasiūlyti mokyklos ugdymo plano aktualius turinio aspektus, struktūrą ir formą.
16. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, numatoma:
16.4. informacinių technologijų naudojimas, skaitmeninio turinio kūrimas, informatinio mąstymo ugdymas pradinėse klasėse;
16.8. kaip konkrečiose klasėse bus įgyvendinama:
16.8.1. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, vykdant pradinio ugdymo programą;
16.8.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa);
16.8.3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo karjerai programa);
16.8.4. prevencinė programa, ugdanti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.
16.9. pamokų / dienų skaičius, skirtas mokinių pažintinei, kultūrinei, meninei, kūrybinei veiklai.
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
17. Darbo grupė parengia mokyklos ugdymo plano projektą, kuris suderinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios.
18. Pamokų skaičius dalykams (ugdymo programoms įgyvendinti) Bendruosiuose ugdymo planuose numatytas dvejiems metams: pradinio ugdymo programai įgyvendinti – 75 punkte, pagrindinio ugdymo programai – 109 punkte, vidurinio ugdymo programai – 129 punkte. Mokykla, įgyvendindama ugdymo programą, gali nuspręsti pamokas per mokslo metus skirstyti kitaip.
19. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio ar pagrindinio, ar vidurinio ugdymo programą, privalo mokytis Ugdymo programų apraše nustatytų dalykų. Minimalus pamokų skaičius joms įgyvendinti numatytas Bendrųjų ugdymo planų 75, 109, 129 punktuose. Mokykla gali skirti ir didesnį už minimalų pamokų skaičių privalomiems dalykams mokytis – tam gali būti panaudojamos pamokos, skirtos mokinio mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.
20. Be privalomų mokytis dalykų, mokinys gali pasirinkti mokytis mokyklos siūlomus papildomai mokytis dalykus:
20.1. mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus (pavyzdžiui, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį, etninę kultūrą, informatiką ar įvairias jos taikomąsias atšakas, biochemiją, ugdymo karjerai ir kitus dalykus), kurių turinį nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras ir (arba) mokyklos parengtos bei mokyklos vadovo patvirtintos programos, įgyvendinti projektinį darbą ir kitas veiklas. Mokinio pasirinktiems papildomiems dalykams mokytis, projektiniams darbams vykdyti panaudojamos pamokos, skirtos mokinio mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti;
20.2. įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos / pamokos trukmė – 45 min.), numatytas Bendrųjų ugdymo planų 75, 109, 129 punktuose. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius mokykla žymi Mokinių registre.
TREČIASIS SKIRSNIS
UGDYMO VEIKLŲ ĮGYVENDINIMAS
21. Mokykla pasirenka Sveikatos, prevencinės, Ugdymo karjerai programų įgyvendinimo būdus. Rekomenduojama šioms programoms įgyvendinti skirti papildomą ugdymo laiką, t. y. panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas. Programų turinys gali būti integruojamas į konkrečios klasės dalykų turinį; skiriamas papildomas modulis, kurio turinys pritaikytas konkrečios klasės mokiniams; įgyvendinamas per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kitais mokyklos pasirinktais būdais. Skiriant papildomą pamoką ar modulį programoms įgyvendinti turi būti užtikrinamas programos nuoseklumo įgyvendinimo principas siekiant jose numatytų kompetencijų ugdymo. Mokykla šioms programoms įgyvendinti gali pasirinkti ir kitą įgyvendinimo būdą, pavyzdžiui, projektinę veiklą.
22. Mokykla numato, kaip į ugdymo turinį integruos nacionalinio saugumo, informacinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, antikorupcinio ugdymo ir kitas aktualias temas, ir pasirenka įgyvendinimo būdus: integruojant į dalyko turinį, skiriant papildomą pamoką ir kt. Šioms veikloms įgyvendinti gali būti panaudojamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtos pamokos.
23. Etninės kultūros ugdymas:
23.1. pradinio ugdymo programoje etninės kultūros ugdymas integruojamas į dalykų programas arba gali būti skiriama valanda iš neformaliojo vaikų švietimo valandų;
23.2. pagrindinio ugdymo programoje etninę kultūrinę veiklą rekomenduojama įgyvendinti vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, vidurinio ugdymo programoje – vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“.
24. Ugdymo veiklos, atsižvelgiant į Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (toliau kartu – bendrosios programos) numatytą dalykų turinį, gali būti organizuotos už mokyklos ribų, pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose ir kt. Mokykla numato, kiek ugdymo proceso laiko per mokslo metus skirs įgyvendinti nuosekliai ar koncentruos veiklą tam tikrais laikotarpiais (pavyzdžiui, trimestro ar pusmečio pabaigoje). Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę.
25. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams gali būti numatomas skirtingas socialinės-pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičius. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui atlikti šio pobūdžio veiklas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, vietos savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS. MOKINIO PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS
27. Mokykla priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą:
27.1. privaloma sudaryti mokiniui, kuris:
27.1.3. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokyklose, vaikų socializacijos centruose arba mokomas namie;
27.1.6. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius);
27.1.7. mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą;
27.2. rekomenduojama sudaryti mokiniui, kurio:
27.2.1. mokymosi pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ugdymo bendrosiose programose ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; jei nepasiekiamas patenkinamas lygis nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu;
28. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami vadovaujantis:
28.1. teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą;
29. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą. Jei vertinama ne pagal šią sistemą, numatomas įvertinimų konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę laikas, ne vėlesnis nei mokykloje nustatyto ugdymo laikotarpio, pavyzdžiui, trimestro, pusmečio, pabaiga. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“, jeigu to nepageidauja mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
30. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitos mokyklos) arba mokyklos vadovo sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai naudojami ugdymo procese mokinio mokymuisi planuoti ir neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
31. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), mokykloje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis.
32. Mokykla vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Remdamasi turimais duomenimis apie mokinių mokymosi krūvį, mokykla priima sprendimus dėl mokymosi krūvių sureguliavimo.
33. Pirmosios klasės mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pradinio ugdymo programą, ir penktosios klasės mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius per savaitę. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę gali būti ir didesnis, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 punktuose.
34. Esant poreikiui, mokymosi pagalbai gali būti skiriamos trumpalaikės ir / arba ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės konsultacijos (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, jos formą ir, vykstant konsultacijoms, apie mokinio daromą pažangą.
35. Vadovaujantis mokykloje patvirtintais susitarimais:
35.1. mokiniui, kuris atstovauja mokyklai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis, tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio prašymu poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas;
36. Mokinys, jeigu pageidauja, mokyklos vadovo įsakymu atleidžiamas nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų:
36.1. kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas;
37. Mokinys, kuris mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ir pageidauja būti atleidžiamas nuo dalies ar visų konkretaus dalyko pamokų, mokyklos vadovui teikia prašymą ir neformaliojo vaikų švietimo programas ar jų nuorodas iki mokyklos nustatytos datos.
38. Sprendimas dėl atleidimo nuo konkretaus dalyko pamokų priimamas, jei dalyko mokytojas, įvertinęs neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, pripažįsta, kad neformaliojo vaikų švietimo programos turinys dera su Bendrųjų programų turiniu. Dalykas, nuo kurio dalies ar visų pamokų mokinys atleidžiamas, įskaitomas į mokinio individualųjį planą, jei jis yra rengiamas. Mokiniui nerekomenduojama teikti prašymo dėl atleidimo nuo dalies ar visų pamokų lankymo to dalyko, kurio brandos egzaminą planuoja laikyti.
39. Mokykla priima sprendimus dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradiniame ugdyme).
40. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai mokyklos sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla informuoja tėvus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PRADINIO AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
41. Mokymosi pagalba ugdymo procese turi būti teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypač svarbi mokymosi pagalba mokiniui:
41.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;
41.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygio ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi;
42. Mokykla ugdymo procese privalo laiku užtikrinti sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones (suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.).
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO, PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS
44. Mokykla, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa):
44.1. sudaro galimybes asmenų mokymosi tęstinumui pagal atvykusiųjų ir / ar grįžusiųjų į Lietuvą pasiekimus atitinkančią bendrojo ugdymo programą;
44.2. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas);
44.3. tėvų (globėjų) pageidavimu priima vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka šešeri metai, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jeigu užsienio valstybėje vaikas buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai) pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
44.4. vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, nesiugdžiusį Lietuvos Respublikoje pagal priešmokyklinio ugdymo programą, priima mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
44.5. išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą), švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą);
44.6. informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ar nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą);
44.7. prieš pradedant mokiniui mokytis mokykloje, mokyklos vadovo paskirtas asmuo, atsakingas už mokinių, baigusių tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, mokymosi koordinavimą, kartu su mokinio būsimos klasės vadovu, mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos, numato tolesnio mokymosi perspektyvą, švietimo pagalbos poreikį:
44.7.1. sudaro mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į jo mokymosi pasiekimus. Individualiame ugdymo plane gali būti numatytas ir pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 75, 109, 129 punktuose, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti dalies dalykų, esant aukštesniems šių dalykų pasiekimams, nei numatyta bendrosiose programose, ir šių dalykų pamokas skirti lietuvių kalbai mokyti;
44.7.2. numato preliminarią mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus, mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) įsipareigojimus. Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama stebėti mokinių individualią pažangą, pasiekimus. Į mokinio adaptacijos procesų valdymą turi būti įtraukta mokyklos vaiko gerovės komisija. Kiekvieno mokinio adaptacijos trukmės laikas individualus, mokykla konstatuoja adaptacijos laiko pabaigą, atsižvelgdama į tai, kaip mokiniui sekasi adaptuotis. Adaptacijos laikotarpiu taikomas tik formuojamasis vertinimas.
45. Mokykla, organizuodama atvykusio ar grįžusio asmens mokymą, kuris mokėsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar yra ją baigęs:
45.1. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ar teisėtais mokinio atstovais, teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą ir gauna grįžtamąją informaciją;
45.3. paskiria asmenį, galintį padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, ugdymo procesą, prireikus pasitelkia mokinius savanorius;
46. Jeigu atvykęs mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla gali organizuoti:
46.1. lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrindama, kad kitų dalykų jis mokytųsi kartu su bendraamžiais;
46.2. intensyvų vien lietuvių kalbos mokymąsi iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau) ar trumpiau ir pagalbos pagal mokinio poreikius teikimą kelerius (2–4) metus;
46.3. mokinio mokymąsi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikdama reikiamą mokymosi ir kitą švietimo pagalbą;
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE
47. Suaugusių užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ir jų vaikų ugdymas išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose laikinosiose grupėse organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
48. Išlyginamosios klasės (kai kuriais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuriuo nustatoma priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarka ir numatomos finansavimo galimybės.
49. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia išlyginamosios klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį:
49.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (lietuvių kalbos, kitų kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko;
49.2. mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius neviršytų 840 pamokų per metus (24 pamokų per savaitę). Neformaliojo vaikų švietimo pamokų (arba veiklų), skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti 175 pamokų per metus (5 pamokų per savaitę);
49.3. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, klasės ar grupės ugdymo plane numatoma, kad per mokslo metus pamokų skaičius neviršytų 1 036 pamokų, neformaliojo švietimo veikloms (arba / ir veikloms), skirtoms mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, per mokslo metus neviršytų 370 pamokų.
51. Lietuvių kalbos mokoma vadovaujantis Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1216 „Dėl Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programos patvirtinimo“.
DEVINTASIS SKIRSNIS
LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS
52. Mokykla, įgyvendindama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios mokymosi grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.
53. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:
53.2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;
53.3. kitiems dalykams mokyti, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų, pavyzdžiui, gamtos mokslų pamokoms, kuriose atliekami eksperimentai;
53.4. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pradinio ugdymo programoje, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose;
53.5. lietuvių kalbai ir lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba (kalbos), klasėje esant ne mažiau kaip 18 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
Nr. V-1175, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-22, i. k. 2021-14062
53.6. įgyvendinant vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemones vaikų socializacijos centre socializacijos klasėse pagal mokinių pasiekimų lygius.
53.7. lietuvių kalbai mokyti mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba (kalbos), jungtinėje pradinio ugdymo klasėje, kai jungiamos 2 klasės, klasėje esant ne mažiau kaip 12, kai jungiamos 3 klasės – ne mažiau kaip 10 mokinių, jei jungiamos 4 klasės – ne mažiau kaip 8 mokiniai, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų.
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
54. Mokykloje, kuri pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra daugiakalbėje aplinkoje, sudaromos laikinosios grupės lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti, esant klasėje ne mažiau 18 mokinių pagal pradinio ugdymo programą, 21 mokiniui – pagal pagrindinio ugdymo programą.“
Punkto pakeitimai:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
541. Mokykloje, kuri pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra daugiakalbėje aplinkoje, sudaromos laikinosios grupės lietuvių kalbai mokyti pradinio ugdymo jungtinėse klasėse: kai jungiamos 2 klasės, esant ne mažiau kaip 12 mokinių; kai jungiamos 3 klasės – ne mažiau kaip 10 mokinių; kai jungiamos 4 klasės – ne mažiau kaip 8 mokiniai, jei mokykla turi pakankamai mokymo lėšų.
Papildyta punktu:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE
55. Mokykloje sudarant jungtines klases vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.
56. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu, o dalį atskirai. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus negali būti mažesnis už Bendrųjų ugdymo planų 75 ir 109 punktuose nurodytą minimalų privalomą pamokų skaičių atitinkamos klasės mokiniui. Maksimalus jungtiniam komplektui skiriamų valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ MOKYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS
57. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.
58. Mokiniai mokomi namie savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.
59. Pradinio ugdymo bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį.
60. Mokiniams, kurie mokosi namie:
60.1. pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:
60.1.1. 1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę) Pradinio ugdymo bendrųjų programų ugdymo dalykams įgyvendinti;
60.1.2. 4 klasėje – 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę). Mokyklos, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kaba, mokiniui kiekvienoje klasėje skiriama 70 papildomų pamokų per mokslo metus (2 pamokos per savaitę) gimtajai kalbai (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) mokytis;
60.2. pagal pagrindinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:
61. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys, kuris mokosi namie pagal pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti menų ir fizinio ugdymo, pagal pagrindinio ugdymo programą – dailės, muzikos, technologijų ir fizinio ugdymo, pagal vidurinio ugdymo programą – meninio ugdymo ir technologijų pasirinkto dalyko, technologijų, fizinio ugdymo. Dienyne ir mokinio individualiame plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos mokykloje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.
62. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.
63. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas, padeda tėvams (globėjams, rūpintojams) organizuoti vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje, vadovaudamasi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU MOKINIAMS, KURIE MOKOMI KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU PAGAL PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMAS
64. Mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdas, gali priimti sprendimą mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10 klasių, I – IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 procentų.
65. Mokykla, planuodama organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.
66. Mokykla, priėmusi sprendimą ugdymo procesą įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokyklos ugdymo plane numato, kokią ugdymo proceso dalį, kada, kokios klasės mokiniai mokysis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, ir užtikrina, kad mokiniai pasiektų numatytus mokymosi pasiekimus ir nepatirtų mokymosi praradimų. Mokykla gali priimti sprendimą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoti vieno dalyko ar kelių dalykų mokymą ne ilgesnį laiką, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 64 punkte.
67. Konsultacijos (individualios ir grupinės), atsižvelgiant į mokyklos konkrečią situaciją, gali būti organizuojamos tik nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir (ar) kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
68. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, būtina įvertinti mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese. Mokykla sprendžia ir šalina priežastis, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokytis mokykloje.
69. Mokykla, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, turi užtikrinti visų mokymo procesui būtinų mokymosi išteklių organizavimą, struktūrą.
70. Įgyvendindama ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokykla užtikrina, kad visas ugdymo procesui skirtas laikas kiekvienai klasei būtų skiriamas sinchroniniam ugdymui.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1301, 2021-07-19, paskelbta TAR 2021-07-19, i. k. 2021-16125
71. Mokykla, pradėjusi organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pritaiko pamokų tvarkaraštį sinchroniniam ugdymui organizuoti. Ugdymo proceso tvarkaraštis, jo keitimai mokiniui, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) turi būti žinomi iš anksto. Sinchroninio ugdymo nepertraukiama trukmė – 90 min. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma pertraukų trukmė, iš kurių viena – ilgesnės trukmės, skirta pietų pertraukai.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1301, 2021-07-19, paskelbta TAR 2021-07-19, i. k. 2021-16125
III SKYRIUS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
72. Pradinio ugdymo bendrųjų programų turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymas.
73. Mokykla, įgyvendindama pradinio ugdymo turinį, susitaria dėl:
73.1. ugdymo proceso formos keitimo ar mokymosi laikotarpio skirstymo kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte (pvz., ugdymo turinį įgyvendinti projektine veikla, mokyti vieno, dviejų dalykų per dieną ir kitomis formomis, pvz., integralaus turinio ir kt.):
73.1.1. mokytojas, formuodamas integralų ugdymo turinį (nesuskaidytą į atskirus dalykus):
73.1.1.1. numato integruoto ugdymo laikotarpius (pvz., integruotai ugdoma dieną, mėnesį ar visus mokslo metus), ugdymo sričiai ar dalykui skirdamas proporcingą pamokų / ugdymo valandų skaičių, dienos ugdymo proceso pradžią ir pabaigą, preliminarų ugdymo veiklų laiką. Dalykų pamokos, jų laikas nenurodomi;
73.1.1.2. numato integracinius jungiamuosius ugdymo turinio elementus. Jais gali būti: Bendrosiose programose numatyti ugdymo(si) pasiekimai, kompetencijos, aktualios temos, problemos, iškelti ugdymo tikslai ir kt.;
73.1.1.3. gali pasirinkti įvairius ugdymo turinio integravimo būdus, kai integruojami visi ar keli Bendrųjų programų ugdymo dalykai;
73.1.1.4. gali derinti Pradinio ugdymo bendrųjų programų ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, kurdamas integralų pradinio ugdymo turinį;
73.2. ugdymo procesą organizuojant pamoka, nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 klasėse numatomas vadovaujantis Higienos norma;
73.3. ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Pradinio ugdymo bendrųjų programų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, jis gali būti skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus;
73.4. ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis, įgyvendinamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinys;
73.5. ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.);
73.6. mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymosi poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą pamokų / ugdymo valandų skaičių;
73.7. mokykla priima sprendimą, kiek ugdymo procesui už mokyklos ribų organizuoti per mokslo metus bus skiriama pamokų ar dienų, atsižvelgdama į Pradinio ugdymo bendrųjų programų numatytą turinį, mokinių mokymosi poreikius. Veikla organizuojama kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose ir kt.
74. Mokykla, kurios nuostatose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba arba mokymas tautinės mažumos kalbos, įgyvendindama pradinio ugdymo turinį, susitaria dėl ugdymo proceso ar kai kurių dalykų mokymo tautinės mažumos kalba. Pradinio ugdymo bendrosios programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu, vadovaujantis Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 „Dėl Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
75. Minimalus pamokų skaičius Pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 minutės ir 2–4 klasėse – 45 minutės:
| Klasė
Dalykai |
1 klasė |
2 klasė |
3 klasė |
4 klasė |
Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai |
| Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) |
35 (1) |
35 (1) |
35 (1) |
35 (1) |
140 (4) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 70 (1; 1) |
70 (1 ;1) |
||||
| Lietuvių kalba |
280 (8) |
245 (7) |
245 (7) |
245 (7) |
1015 (29) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 525 (8; 7) |
490 (7; 7) |
||||
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių, kt.)* |
245* (7*) |
245* (7*) |
245* (7*) |
245* (7*) |
980* (28*) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 490* (7*; 7*) |
490* (7*; 7*) |
||||
| Lietuvių kalba* |
175* (5*) |
140* (4*) |
175 (5*) |
175 (5*) |
665* (19*) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 315* (5*; 4*) |
350* (5*; 5*) |
||||
| Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių) |
0 |
70 (2) |
70 (2) |
70 (2) |
210 (6) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 70 (2) |
140 (4) |
||||
| Matematika |
140 (4) |
175 (5) |
140 (4) |
175 (5) |
630 (18) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 315 (4; 5) |
315 (4; 5) |
||||
| Pasaulio pažinimas |
70 (2) |
70 (2) |
70 (2) |
70 (2) |
280 (8) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 140 (2; 2) |
140 (2; 2) |
||||
| Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras) |
175 (5) |
175 (5) |
175 (5) |
175/140 * (5/4*) |
700 (20/19*) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 350 (5; 5) |
350/315* (5; 5/4*) |
||||
| Fizinis ugdymas** |
105 (3) |
105 (3) |
105 (3) |
105 (3) |
420 (12) |
| 1–2 klasė |
3–4 klasė |
||||
| 210 (3; 3) |
210 (3; 3) |
||||
| Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus |
805/945* (23/27*) |
875/1015* (25/29*) |
840/1015* (24/29*) |
875/1015* (25/29*) |
3 395/3 990*
(97/114*) |
| Iš viso privalomų pamokų skaičius per dvejus mokslo metus |
1 680/1 960 *
(23/27*; 25; 29*) |
1 715/2030*
(24/29*; 25/29*) |
|||
| Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti |
70/35* (2/1*) |
105/70* (3/2*) |
175/105*
(5/3*) |
||
| Neformalusis švietimas |
140 (4) |
140 (4) |
280 (8) |
||
Pastabos:
* mokykloje, kurios nuostatose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pradinio ugdymo Kūno kultūros bendrąją programą.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
Nr. V-1175, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-22, i. k. 2021-14062
76. Mokykla gali nuspręsti organizuoti daugiau pamokų, nei nustatytas minimalus pamokų skaičius, nepažeidžiant Higienos normos reikalavimų, tačiau mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.
77. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.
78. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Šios pamokos gali būti skiriamos ir mokymosi pagalbai teikti pagal Bendrųjų ugdymo planų 41 punktą.
79. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams.
80. Mokinių skaičių neformaliojo vaikų švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre.
81. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas gali būti vykdomos nevalstybinės, savivaldybės ir valstybinės – biudžetinės ir viešosios įstaigos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) ar mokyklos nustatyta tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
82. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:
82.1. dorinis ugdymas:
82.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;
82.1.2. mokykloje, kuri negali užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų) pageidaujamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, mokiniui įskaitomas tikybos mokymas sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 31 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju mokykla nustato mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarką;
82.2. kalbinis ugdymas:
82.2.1. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą;
82.2.2. mokykloje, kurios nuostatuose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos ugdymas vykdomas:
82.2.2.2. pritarus mokyklos tarybai Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte nurodytą pamokų, skirtų gimtajai ir lietuvių kalbai mokyti, skaičių sumuoja ir dalija per pusę. Jei negalima padalyti pamokų po lygiai, mokyklos taryba nusprendžia, kuriam dalykui (gimtajai ar lietuvių kalbai) bus skiriama viena pamoka daugiau;
82.2.2.3. lietuvių kalbos taip pat mokoma(si) integruotai:
82.2.2.3.1. į kitus mokomuosius dalykus, mokomus tautinės mažumos kalba, integruojami lietuvių kalbos mokymo fragmentai;
82.2.2.3.2. Pradinio ugdymo bendrųjų programų pasaulio pažinimo temos, susijusios su Lietuvos istorija, geografija, kultūra, mokomos lietuvių kalba;
82.2.3. gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių, kt.) mokymas(is):
82.2.3.1. mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas tautinės mažumos kalbos mokymas, gimtosios kalbos mokoma pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą gimtosios kalbos programą;
82.2.3.2. mokiniai, kurie priskiriami tautinėms mažumoms, užsieniečiai, turintys teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir besimokantys mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne jų gimtąja kalba, gali mokytis tautinės mažumos gimtosios ar kitos gimtosios kalbos, jei susidaro ne mažesnė kaip 5 mokinių grupė ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos rekomenduojama mokyti vadovaujantis Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1630 „Dėl Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašo patvirtinimo“;
82.2.4. pirmosios užsienio kalbos mokymas:
82.2.4.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais. Jei mokykla turi lėšų, galima pirmosios užsienio kalbos pradėti mokyti ir pirmoje klasėje;
82.3. socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:
82.3.1. socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji turi būti skiriama praktinei patyriminei veiklai;
82.3.2. socialiniams gebėjimams ugdyti rekomenduojama dalį (ne mažiau kaip vieną ketvirtąją) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.);
82.4. fizinis ugdymas:
82.4.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:
82.4.1.2. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
82.5. meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):
82.5.2. Dailės ir technologijų programai įgyvendinti skiriama 70 pamokų per metus (2 valandas per savaitę), iš jų – technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko;
82.5.3. mokykla renkasi trečią meninio ugdymo sritį iš Šokio ir Teatro programų. Pasirinktai programai įgyvendinti skiriamos 35 pamokos per metus (1 valanda per savaitę);
82.5.4. gali būti organizuojamas kryptingas meninis ugdymas. Mokykla parengia Kryptingo meninio ugdymo programą, kurią tvirtina mokyklos vadovas;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-1175, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-22, i. k. 2021-14062
82.6. informacinės technologijos:
82.6.1. skaitmeniniams mokinių gebėjimams ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės skaitmeninės technologijos;
IV SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
83. Mokykla įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba, ortodoksų (stačiatikių) tikyba, evangelikų liuteronų tikyba, evangelikų reformatų tikyba, karaimų tikyba; judėjų tikybos pažintinė programa; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, kitos gimtosios kalbos, lietuvių gestų kalba, lietuvių valstybinė kalba, lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, užsienio (anglų) kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.
84. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, gali siūlyti mokiniams rinktis:
84.1. pagilinto mokymosi programą – užsienio kalbos ir fizinio ugdymo, o lietuvių kalbos ir literatūros – tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba (5 klasėje);
84.3. pirminio profesinio mokymo programų, įgyvendinamų profesinio mokymo įstaigose, modulį (modulius);
84.4. šiuolaikinių menų programą vietoje muzikos ir dailės dalyko – mokantis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;
85. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos ugdymo turinį, gali:
85.1. ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius, t. y. dalykų bendrųjų programų turinį 9–10, gimnazijos I–II klasėse skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Modulių turiniui įgyvendinti turi būti užtikrintas minimalus pamokų skaičius dalykui įgyvendinti, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte;
85.2. perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų iki 10 procentų;
86. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama stebėti individualią pažangą, bet mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.
87. Mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 109 punktu ir pirminio profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant nustatyto mokiniui maksimalaus savaitinio pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų ir ne daugiau kaip 10 mokymosi kreditų apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko.
88. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai pasirašius bendradarbiavimo sutartį su profesinio mokymo įstaiga, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 2 priedo II skyriaus nuostatomis. Mokinys gali nesimokyti technologijų dalyko. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.
89. Mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms, kurios gali būti individualios ir / ar grupinės, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus.
90. Mokinys, kuris išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų, o tiems, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus. Mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokymo trukmė gali būti trumpesnė negu 45 min.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRODUKTYVIOJO MOKYMO ORGANIZAVIMAS
91. Mokykla, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), ne jaunesniems kaip 15–17 metų mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali organizuoti produktyviojo mokymo įgyvendinimą. Mokykla, kuri organizuoja produktyvųjį mokymąsi:
91.1. turi du produktyviojo mokymosi mokytojus, atitinkančius Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“, nustatytus kvalifikacinius reikalavimus;
91.2. turi nuolatines atskiras patalpas (klases), skirtas dirbti su mokiniais, pasirinkusiais produktyvųjį mokymąsi. Patalpos (klasės) turi būti aprūpintos reikalingomis mokymo priemonėmis, kompiuteriais, informacine ir komunikacine technika, turi turėti interneto prieigą, būti tinkamos individualiam ir grupiniam darbui;
91.3. numato praktinio mokymosi vietas, sudaro trišales praktinio mokymo sutartis su mokiniu ir įgaliotaisiais praktinio mokymosi vietų atstovais ir, esant galimybei, organizuoja mokinių nuvykimą į praktinio mokymosi vietą;
91.4. mokiniui, besimokančiam produktyviojo mokymosi būdu, sudaro individualų ugdymo planą, kuriame nustato mokinio mokymosi mokykloje ir praktinio mokymosi vietoje savaitinių valandų santykį (mokymasis mokykloje iki 20 val. per savaitę ir mokymasis praktinio mokymosi vietose iki 12 val. per savaitę), išlaikydama Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą minimalų pamokų skaičių dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas įgyvendinti mokinio individualų ugdymo planą, įskaitant mokymąsi mokykloje ir praktinio mokymosi vietose, mokiniams 3 dienas per savaitę mokantis mokykloje, 2 dienas per savaitę – praktinio mokymosi vietoje;
91.5. įpareigoja produktyviojo mokymosi mokytoją bendradarbiauti su dalykų mokytojais ir praktinio mokymosi vadovais, koordinuoti mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimą. Praktinio mokymosi vadovas mokinio praktinio mokymosi apibendrinamąjį vertinimą, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, teikia produktyviojo mokymosi mokytojui.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE SUFORMUOTOS JAUNIMO KLASĖS, JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE
92. Jaunimo mokykla, mokykla, kurioje suformuotos jaunimo klasės, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali perskirstyti tarp dalykų iki 25 procentų, vaikų socializacijos centras (toliau – Centras) – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nustatyto pamokų skaičiaus. Perskirstyti pamokas galima tarp kelių ar visų dalykų. Mokykloje turi būti susitarta, kaip numatoma panaudoti perskirstytą mokymosi laiką. Kiekvienam ugdomam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius, reikiamą mokymosi pagalbą ir vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo aprašas). Centre mokiniams ugdyti gali būti sudaromos laikinosios grupės.
93. Ikiprofesinis ugdymas yra privaloma jaunimo mokyklos ar klasės ugdymo turinio dalis:
93.1. ikiprofesinio ugdymo programą įgyvendinanti mokykla gali skirti ikiprofesiniam ugdymui iki 40 procentų mokykloje įgyvendinamo ugdymo turinio, perskirsčiusi tarp dalykų iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nustatyto pamokų skaičiaus: 8 klasėje arba nuo 14 metų skirti 3 valandas per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų, 9–10 klasėse arba nuo 15 iki 18 metų – po 4 valandas per savaitę, per mokslo metus – 148 pamokas;
94. Ikiprofesinio ugdymo dalyko programą rengia mokyklos mokytojai. Ją sudaro privalomas įvadinis modulis ir pasirenkamieji – savarankiški arba tęstiniai – moduliai. Įvadinis modulis skirtas supažindinti mokinius su artimiausioje aplinkoje esančiomis profesijomis, su Lietuvos darbo rinka, ateities profesijomis. Dėl ikiprofesinio ugdymo programos įvadinio modulio apimties, pasirenkamųjų modulių skaičiaus, jų temų, ikiprofesinio ugdymo integracijos su kitais bendrojo ugdymo dalykais ir modulių apimties tariamasi mokykloje.
95. Rekomenduojama ikiprofesinio ugdymo procesą organizuoti taip, kad mokinys per visą dalyko programos mokymosi laiką galėtų pasirinkti kuo daugiau ir įvairesnių modulių; pagal galimybę derinti juos su profesiniu veiklinimu (pavyzdžiui, patirtiniai vizitai į profesinio mokymo įstaigas, įmones, išbandymas bent kelių svarbiausių profesijos ar veiklos aspektų ir kt.).
96. Ikiprofesinio ugdymo programą galima įgyvendinti per perskirstytą tarp dalykų pamokų (be technologijų dalykui skirtų pamokų) laiką, per mokyklos perskirstytą pamokų laiką, per neformaliojo vaikų švietimo veikloms skirtą laiką.
97. Į ikiprofesinio ugdymo programą jaunimo mokykla, jaunimo klasė, Centras, socializacijos klasė gali įtraukti formaliojo profesinio mokymo programos modulius, vadovaudamiesi Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
98. Centruose neformaliajam vaikų švietimui vykdyti kiekvienai socializacijos klasei skiriamos 148 valandos per mokslo metus. Šiuose Centruose gali būti sudaryta socializacijos klasė 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
99. Centras priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu. Centro vadovas priima sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, kompensavimo. Centre pamokų perskirstymas derinamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
100. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10, gimnazijos I–II klasėms).
101. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:
101.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus lietuvių kalbos ir literatūros įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt.;
101.2. gali integruoti į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;
101.3. mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas valstybine kalba, sudaromos sąlygos pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimus: vienus mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos ir literatūros pamoka per savaitę; jei klasėje ar keliose klasėse yra keletas tokių mokinių, gali būti sudaryta grupė, kuriai mokyti skiriama 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgiant į mokyklos turimas mokymo lėšas.
102. Užsienio kalba:
102.1. užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;
102.2. antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, išskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ar kitą. Mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų (neįskaitant pirmosios užsienio kalbos, kurios mokinys mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą ir toliau mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų. Papildomos pamokos užsienio kalbai mokyti gali būti skiriamos iš mokinio mokymosi poreikių ir mokymosi pagalbai numatytų pamokų;
102.3. baigiant pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS);
102.4. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:
102.4.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;
102.5. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse;
102.6. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:
102.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos mokytis užsienio kalbos kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu). Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 109 punktu;
102.6.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai;
102.7. mokyklai priėmus sprendimą gali būti įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is):
102.7.1. pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ugdymo programą – ilgalaikį planą. Programą gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbos mokytojai kartu;
103. Gamtos mokslai:
103.1. mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose;
103.2. mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, gali priimti sprendimą 7–8 klasėse vietoje atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos – organizuoti vieno – gamtos mokslų dalyko mokymąsi, nemažindama biologijai, chemijai ir fizikai Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte skirtų pamokų per mokslo metus. Mokyklos, išbandančios gamtos mokslų kurso 5–8 klasėms programą, gali visas gamtos mokslams (biologijai, chemijai, fizikai) kurioje nors klasėje skirtas pamokas pavesti organizuoti vienam ar paskirstyti keliems gamtos mokslų mokytojams;
103.3. mokinys, kuris mokėsi ne atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos, o vieno gamtos mokslų dalyko, jo pasiekimai įvertinti tik vienu įvertinimu (pažymiu). Mokyklai, kuri priėmimo į pirmą gimnazijos klasę sąlygose yra numačiusi įskaityti visų trijų gamtos mokslų dalykų įvertinimus, esant būtinybei, rekomenduojama esantį įvertinimą dauginti iš 3;
104.Technologijos:
104.1. mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms;
104.2. mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas turi būti numatytas mokyklos ugdymo plane. Užsiėmimai turi būti organizuojami taip, kad mokiniai galėtų susipažinti su profesijomis, pagal galimybes būtų užtikrinta mokinio praktinė veikla;
104.3. mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius renkasi kurią nors privalomą technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokyklos ugdymo plane turi būti numatoma, kuriais atvejais mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą;
104.4. mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas, atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinį (pavyzdžiui, mokykla, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali parengti biotechnologijos, keramikos, robotikos, variklinių transporto priemonių priežiūros ir kt. programas). Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimus, numatytus pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje. Kai pagrindinio ugdymo programos antroji dalis vykdoma profesinio mokymo įstaigoje, jos parengtoje technologijų programoje gali būti numatyti pirminio profesinio mokymo programų moduliuose kompetencijų pasiekimą iliustruojantys mokymosi rezultatai.
Mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, gali parengti technologijų programas, kurių turinys suderintas su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa / jos moduliais (pavyzdžiui, mitybos technologijų programos turinys – su virėjo, konditerio, duonos ir pyragų gaminių kepėjo profesinio mokymo programomis; tekstilės technologijų programos turinys – su dirbinių (tekstilės, odos) gamintojo, siuvėjo profesinio mokymo programa ir kt.);
105. Informacinės technologijos:
105.1. integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas 7 ar 8 klasėse, pamoką gali planuoti ir dalyko mokytoją konsultuoti informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje gali dirbti du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų). Dalyko mokytojui turint pakankamai gerus skaitmeninio raštingumo gebėjimus, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai;
106. Socialiniai mokslai:
106.1. mokykla, įgyvendindama socialinių mokslų ugdymo turinį, 9–10 ir I–II gimnazijos klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti gali skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus;
106.2. laisvės kovų istorijai mokyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas;
106.3. rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat sistemingai atskleidžiamos, aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas;
106.4. mokykla siūlo mokiniams pasirinkti mokytis Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį pagal Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V–943 „Dėl Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos patvirtinimo“. Šiai programai įgyvendinti pamokos skiriamos iš numatytųjų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti.
107. Fizinis ugdymas:
107.1. organizuojant fizinio ugdymo pamokas gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių. Jei pakanka mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į laikinąsias grupes;
107.2. mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams:
107.2.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos: 5–8 klasių mokiniams 3 pamokos per savaitę, 9–10 klasių ir I–II gimnazijos klasių – 2 pamokos per savaitę;
107.2.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;
107.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;
107.4. mokykla mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.). Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų, kurie mokosi sporto formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat gali būti pasiūlytos panašios veiklos.
108. Projektinės veiklos įgyvendinimas 9–10 klasėse, I–II gimnazijos klasėse.
Mokykla priima sprendimus dėl projektinės veiklos įgyvendinimo pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje. Rekomenduojama 9–10, I–II gimnazijos klasės mokiniui pasiūlyti ir sudaryti galimybes atlikti mokslo metų trukmės projektinį darbą.
Projektiniam darbui atlikti rekomenduojama skirti iki 37 pamokų, panaudojant mokinio poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti ir neformaliojo vaikų švietimo valandas.
109. Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę, kai pamokos trukmė – 45 minutės:
| Klasė
Ugdymo sritys ir dalykai |
5 |
6 |
7 |
8 |
Pagrindinio ugdymo programos dalyje (5–8 klasės) |
9 / gimnazijos I klasė |
10 / gimnazijos II klasė |
Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso) |
|
| Dorinis ugdymas |
|
|
|
|
|
||||
| Dorinis ugdymas (etika) Dorinis ugdymas (tikyba) |
74 (1; 1) |
74 (1; 1) |
148 |
74 (1; 1) |
222 |
||||
| Kalbos |
|
||||||||
| Lietuvių kalba ir literatūra
|
370 (5; 5) |
370 (5; 5) |
740 |
333 (4; 5) |
1 073 |
||||
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
370 (5; 5) |
370 (5; 5) |
740 |
296 (4; 4) |
1 036 |
||||
| Užsienio kalba (1-oji)
|
222 (3; 3) |
222 (3; 3) |
444 |
222 (3; 3) |
666 |
||||
| Užsienio kalba (2-oji)
|
74 (0; 2) |
148 (2; 2) |
222 |
148 (2; 2) |
370 |
||||
| Matematika ir informacinės technologijos |
|
||||||||
| Matematika
|
296 (4; 4) |
296 (4; 4) |
592 |
296 (4; 4) |
888 |
||||
| Informacinės technologijos |
74 (1; 1) |
37 (1; 0) |
111 |
74 (1; 1) |
185 |
||||
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
||||||||
| Gamta ir žmogus
|
148 (2; 2) |
– |
148 |
– |
148 |
||||
| Biologija |
– |
111 (2; 1) |
111 |
111 (2; 1)
|
222 |
||||
| Chemija
|
– |
74 (0; 2) |
74 |
148 (2; 2) |
222 |
||||
| Fizika |
– |
111 (1; 2) |
111 |
148 (2; 2) |
259 |
||||
| Gamtos mokslai** |
148 |
296 |
444 |
|
444 |
||||
| Socialinis ugdymas |
|
||||||||
| Istorija
|
148 (2; 2) |
148 (2; 2) |
296 |
148 (2; 2) |
444 |
||||
| Pilietiškumo pagrindai |
– |
– |
– |
74 (1; 1) |
74 |
||||
| Socialinė-pilietinė veikla |
20 |
20 |
40 |
20 |
60 |
||||
| Geografija
|
74 (0; 2) |
148 (2; 2) |
222 |
111 (2; 1) |
333 |
||||
| Ekonomika ir verslumas
|
– |
– |
– |
37 (1; 0) |
37 |
||||
| Meninis ugdymas |
|
||||||||
| Dailė
|
74 (1; 1) |
74 (1; 1) |
148 |
74 (1; 1) |
222 |
||||
| Muzika
|
74 (1; 1) |
74 (1;1) |
148 |
74 (1; 1) |
222 |
||||
| Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga |
|
||||||||
| Technologijos (...)
|
148 (2; 2) |
111 (2; 1) |
259 |
92,5 (1; 1,5) |
351,5 |
||||
| Fizinis ugdymas*** |
222 (3; 3) |
222 (3; 3)
|
444
|
148 (2; 2)
|
592 |
||||
| Žmogaus sauga |
37 (1; 0) |
37 (0; 1) |
74 |
18,5 (0; 0,5)
|
92,5 |
||||
| Projektinė veikla (....)
|
|
|
|
37 |
37 |
||||
| Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla projektinė veikla (...); ...(pasirenkamasis); ...(dalyko modulis) |
|
|
|
|
|
||||
| Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę |
26; 31*
|
29; 32* |
30; 33* |
31; 34* |
|
32; 34*
|
31; 33* |
179; 197*
|
|
| Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus |
962; 1 147* |
1 073; 1 184* |
1 110; 1 221* |
1 147; 1 258* |
|
1 184; 1258*
|
1 147; 1 221* |
6 623; 7 289* |
|
| Priemonės mokymosi praradimams dėl COVID-19 kompensuoti (...) |
|
|
|
|
|
||||
|
|
5–8 klasėse |
|
9–10, gimnazijos I, II klasėse |
|
|||||
| Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus |
444 |
444 |
518; 370* |
962; 814* |
|||||
|
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus |
259 |
259 |
148 |
407 |
|||||
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** mokyklose, išbandančiose gamtos mokslų kurso programą 5–8 klasėms;
*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
Lentelėje nurodomi: dalykai ir minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę / dvejus metus; galimas kiekvienoje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų paskirstymas, pavyzdžiui, biologija 7 ir 8 klasės: (2; 1), mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą; neformaliajam vaikų švietimui skiriamų valandų skaičius; pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius – pagrindinio ugdymo programos pirmajai ir antrajai daliai.
Pamokų skaičius dalykui pateiktas dvejiems metams. Mokinio privalomas minimalus pamokų skaičius per savaitę, nurodytas lentelėje, gali būti ir kitoks. Tai priklauso nuo to, kaip paskirstomos dalykų pamokos konkrečiose klasėse per dvejus mokslo metus. Pavyzdžiui, 7–8 klasėse minimalus pamokų skaičius per savaitę – 30 ir 31 pamokos, gali būti ir kiti variantai, bet minimalaus skiriamų pamokų skaičiaus suma per dvejus metus negali būti mažesnė nei 61 pamoka.
110. Pamokų skaičius, numatytas mokslo metams, gali skirtis 1–2 pamokomis, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte. Pamokų skaičius per mokslo metus priklauso nuo mokyklos sudaryto pamokų tvarkaraščio.
Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.
111. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:
111.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų) įgyvendinimas (1 priedas).
111.2. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas kartu su formaliojo profesinio mokymo programa (2 priedas).
111.6. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas (6 priedas).
111.7. Pagrindinio ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (7 priedas).
V SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
112. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai.
112.1. Vidurinio ugdymo programą vykdančios mokyklos įgyvendina Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro šios sritys: dorinis ugdymas (etika, katalikų tikyba, ortodoksų (stačiatikių) tikyba, evangelikų liuteronų tikyba, evangelikų reformatų tikyba, karaimų tikyba, judėjų tikybos pažintinė programa); kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, kitos gimtosios kalbos, lietuvių gestų kalba, lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, užsienio kalbos, užsienio kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; matematika; gamtamokslinis ugdymas: biologija, chemija, fizika, integruotas gamtos mokslų kursas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, integruotas istorijos ir geografijos kursas, teisė, religijotyra, filosofija, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, menų pažinimas, muzika, kompiuterinės muzikos technologijos, šokis, teatras; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas; bendrųjų kompetencijų ugdymas.
112.2. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro:
112.2.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkamieji dalykai, pavyzdžiui, dalykų moduliai, dalykai, brandos darbas;
113. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo.
114. Mokinys kartu su mokytojais, padedant tėvams (globėjams, rūpintojams), pasirengia individualų ugdymo planą pagal mokyklos nustatytą individualaus ugdymo plano struktūrą.
115. Individualų ugdymo planą mokinys gali keisti pagal mokyklos nustatytą individualaus plano keitimo tvarką.
117. Mokykla privalo užtikrinti, kad privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų mokinio individualiame plane būtų ne mažiau nei 8, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba, minimalus pamokų skaičius – 31,5 savaitinės pamokos; mokiniui, besimokančiam pagal specializuoto ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius – 31 savaitinė pamoka.
Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), minimalus privalomų pamokų skaičius III–IV gimnazijos klasėje – 26 pamokos per savaitę; per metus III gimnazijos klasėje – 936, IV gimnazijos klasėje – 884 pamokos.
Didinant pamokų skaičių per savaitę, privalu laikytis Higienos normoje numatyto pamokų skaičiaus per dieną.
118. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlyti keisti pasirinktus dalykus ar modulius.
119. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 129 punktu ir profesinio mokymo programos moduliui (moduliams) įgyvendinti skirtomis kontaktinėmis valandomis, neviršijant mokiniui nustatyto maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokinys gali rinktis pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius), ne mažiau kaip 5 mokymosi kreditų ir ne daugiau kaip 20 mokymosi kreditų apimties dvejiems mokymosi metams. Vieno mokymosi kredito apimtis apibrėžta Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-925 „Dėl Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Mokinys gali nesimokyti technologijų ir menų. Žmogaus saugos programos turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.
120. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas mokyklai ir profesinio mokymo įstaigai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, kartu planuojant ugdymo procesą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 2 priedo III skyriaus nuostatomis. Mokinys gali nesimokyti technologijų ar menų. Žmogaus saugos dalyko turinys gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius.
121. Jeigu mokinys pageidauja, mokykla sudaro sąlygas pagerinti pasirinktų ugdymo sričių ar atskirų dalykų kompetencijas papildomai rengtis brandos egzaminams ar tolesniam mokymuisi, baigus vidurinio ugdymo programą (pavyzdžiui, profesinio mokymo programos moduliai).
122. Mokykla sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei ir skatina mokinius jomis užsiimti. Šias veiklas rekomenduojama įtraukti į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla padeda mokiniams susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir (ar) darbinę veiklą, karjerą.
123. Laikinosios grupės vidurinio ugdymo programai įgyvendinti (išskyrus mokyklas, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte) sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką ar profesinio mokymo programos modulį.
124. Mokykla, kurioje yra viena gimnazijos III arba viena gimnazijos IV klasė, pagal skirtas mokymo lėšas pasirenka tinkamiausią būdą įgyvendinti dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir užtikrinti mokymo kokybę. Rekomenduojama lietuvių kalbai ir literatūrai, matematikai ir gimtajai kalbai mokyti(s) sudaryti atskiras laikinąsias grupes, atsižvelgiant į mokinių pasirinktą bendrojo ar išplėstinio kurso programą, o užsienio kalbai – į kalbos mokėjimo lygį.
125. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus vienuoliktuoju skirsniu „Mokinių mokymo namie ir ugdymosi šeimoje organizavimas“.
126. Vaikų socializacijos centre ugdomas mokinys gali mokytis pagal vidurinio ugdymo programą nuotolinio mokymo proceso būdu mokykloje, vykdančioje akredituotą vidurinio ugdymo programą, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu.
127. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 129 punktu nustatyto savaitinių ir (ar) metinių pamokų skaičiaus.
128. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių fizinis ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 107.2 ir 107.4 papunkčiais.
129. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus:
| Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti |
Bendrasis kursas
|
Išplėstinis kursas
|
| Dorinis ugdymas |
70 |
|
|
| Tikyba |
|
70 |
– |
| Etika |
|
70 |
– |
| Kalbos |
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
280 |
280 |
350 |
| Lietuvių kalba ir literatūra* |
385 |
385 |
455 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
280 |
280 |
350 |
| Užsienio kalbos |
|
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
| Užsienio kalba (...) |
210 |
210 |
210 |
| Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
| Socialinis ugdymas |
140 |
|
|
| Istorija |
|
140 |
210 |
| Geografija |
|
140 |
210 |
| Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
|
140 |
|
| Matematika |
210 |
210 |
315 |
| Informacinės technologijos |
|
70 |
140 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
140 |
|
|
| Biologija |
|
140 |
210 |
| Fizika |
|
140 |
245 |
| Chemija |
|
140 |
210 |
| Integruotas gamtos mokslų kursas |
|
140 |
– |
| Meninis ugdymas ir technologijos |
140 |
|
|
| Dailė |
|
140 |
210 |
| Muzika |
|
140 |
210 |
| Teatras |
|
140 |
210 |
| Šokis |
|
140 |
210 |
| Menų pažinimas |
|
140 |
210 |
| Kompiuterinės muzikos technologijos |
|
140 |
210 |
| Grafinis dizainas |
|
140 |
210 |
| Fotografija |
|
140 |
210 |
| Filmų kūrimas |
|
140 |
210 |
| Technologijos (kryptys): |
|
|
|
| Turizmas ir mityba |
|
140 |
210 |
| Statyba ir medžio apdirbimas |
|
140 |
210 |
| Tekstilė ir apranga |
|
140 |
210 |
| Taikomasis menas, amatai ir dizainas |
|
140 |
210 |
| Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba |
|
140 |
210 |
| Mechanika, mechaninis remontas |
|
140 |
210 |
| Kitos technologijų kryptys |
|
140 |
210 |
| Integruotas menų ir technologijų kursas |
|
140 |
210 |
| Fizinis ugdymas |
140–210 (4–6) |
|
|
| Fizinis ugdymas*** |
|
140/210 |
280 |
| Pasirinkta sporto šaka |
|
(140–210) |
|
| Žmogaus sauga** |
17,5 |
17,5 |
17,5 |
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla |
|
|
|
| Brandos darbas |
17,5–37 |
|
|
| Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
|
Iki 26 Iki 22 * |
Iki 26 Iki 22* |
| Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus |
Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1008– III gimnazijos klasėje, 952 – IV gimnazijos klasėje. Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*. 1 134– III gimnazijos klasėje*; 1071 – IV gimnazijos klasėje*. |
||
| Neformalusis švietimas (valandų skaičius) klasei |
210 valandų |
||
| Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti |
840 pamokų dvejiems mokslo metams |
||
| Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3 570 pamokų per dvejus mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3 780 pamokų per dvejus mokslo metus (54 pamokos per savaitę).
Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1 591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1 702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų. |
|||
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** integruojama į ugdymo turinį;
*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.
130. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:
130.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų) įgyvendinimas (1 priedas).
130.2. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas kartu su formaliojo profesinio mokymo programa (2 priedas).
130.6. Vidurinio ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (7 priedas).
VI SKYRIUS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
131. Mokykla, rengdama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo planą, turi užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikti būtiną švietimo pagalbą, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
132. Mokykla, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:
ANTRASIS SKIRSNIS
INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS
134. Mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbas ir paslaugas ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamas pagalbas, didinančias ugdymo veiksmingumą, ir kurio:
134.1. rengimui, įgyvendinimo koordinavimui paskiria koordinuojantį asmenį, kuris kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato ugdymo ir pagalbos tikslus;
134.2. įgyvendinimui turi būti sudaryti individualūs tvarkaraščiai, kurie dera su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu, ir užtikrina, kad mokinys gaus ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja mokiniui pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba;
135. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 75, 109, 129 punktuose nurodytu pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:
135.1. pradinio ugdymo programoje koreguoti iki 20 procentų, o pagrindinio ugdymo programoje iki 30 procentų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų metinių pamokų skaičiaus (nemažindama nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);
135.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui, skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius, daugiau dėmesio skirti bendrųjų kompetencijų ugdymui, meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui. Mokiniams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių kalba, rekomenduojama skirti pamokas lietuvių kalbai mokyti ar dvikalbiam ugdymui;
135.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;
135.4. gali mažinti minimalų privalomą pamokų skaičių besimokantiesiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą iki 10 procentų Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte nurodytų pamokų skaičiaus per metus, didindama neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių, ir besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, ir Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nurodytų pamokų skaičiaus per metus, didindama neformaliojo vaikų švietimo ar socialinei veiklai valandų skaičių;
135.5. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, siekdama individualiame ugdymo plane numatytų tikslų;
135.6. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;
135.7. vėliau pradėti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos mokyti – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;
135.8. mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus; pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – mokiniui, besimokančiam mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, dvikalbystei ugdyti turinčiam klausos sutrikimą;
135.9. besimokantįjį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;
135.10. besimokančiajam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 109 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;
135.11. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina įvairiapusiai raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto, bendrieji mokymosi sutrikimai, klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti, kurčiųjų dvikalbystei ugdyti;
135.13. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus), o vietoj jų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.
136. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ją pritaikant, mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas:
136.1. sutrikusios klausos mokinio individualaus ugdymo plano rengimas:
136.1.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:
136.1.1.1. lietuvių gestų kalbai skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus, lietuvių kalbai skiriama ne mažiau kaip 420 pamokų per dvejus mokslo metus, dalykinei praktinei veiklai – ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus, meniniam ugdymui – ne mažiau kaip 210 pamokų per dvejus mokslo metus;
136.1.1.2. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per metus (kochlearinių implantų naudotojams – ne mažiau kaip 140 pamokų per metus. Tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualios pratybos gali vykti lietuvių kalbos pamokose ar po pamokų įvairiomis formomis. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;
136.1.2. pagrindinio ugdymo programoje individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktais, be to:
136.1.2.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;
136.1.3. kurčias ir neprigirdintis mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Dvikalbystei ugdyti mokykla gali skirti papildomas valandas individualiame ugdymo plane nuolat ar laikinai mokiniui, kurio nepakankamas gestų kalbos ir žodinės kalbų mokėjimas daro neigiamą įtaką mokymosi pasiekimams, vaiko pažintinei, kalbinei ir emocinei raidai;
136.1.4. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 100 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti;
136.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – ne mažiau kaip 74 pamokos, 6–10 ir gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, turinčiam kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 74 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;
136.2. sutrikusios regos mokinio individualiame ugdymo plane:
136.2.1. mokiniui, ugdomam pagal pradinio ugdymo programą:
136.2.1.1. kuriam gresia pavojus apakti, Brailio rašto individualioms pratyboms (iki ketverių metų) skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;
136.2.1.2. aklam (regėjimo aštrumas – nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;
136.2.1.3. nereginčiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms – ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus. Šios pamokos gali būti skiriamos kasdienio gyvenimo ir komunikaciniams įgūdžiams ugdyti;
136.2.2. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 109 punktu. Ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos:
136.2.2.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti(s) Brailio rašto skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, jas išdėstant intervalais, sudarančiais sąlygas mokiniui kuo greičiau išmokti Brailio rašto;
136.2.3. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;
136.3. kurčneregio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 6 priedu;
136.4. sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:
136.4.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;
136.4.2. žymių ar labai žymių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčiam mokiniui, bendraujančiam alternatyvios komunikacijos būdu, 1–4 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos ugdymą galima integruoti į komunikacinės, pažintinės veiklos ir į lietuvių kalbos pamokas, pratybas. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti;
136.4.3. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus, 9–10 klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;
136.5. judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:
136.5.1. mokiniui 1–4 klasėse:
136.5.1.2. sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, individualioms gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus;
136.5.2. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), 5–10 klasėse individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus;
136.5.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–10 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;
136.6. įvairiapusių raidos sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktais:
136.6.1. atsižvelgiant į klasės, kurioje mokosi mokinys, paskirtį: bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją, esant dideliems specialiesiems poreikiams – specialiojoje klasėje;
136.6.2. specialiosios paskirties klasėje besimokančiam mokiniui rekomenduojama įtraukti ir suplanuoti dalykus, kurių mokysis su savo bendraamžiais bendrosios paskirties klasėje;
136.6.3. individualiame ugdymo plane turi būti numatyta elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavus mokinio pažangą ar nustačius, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūrimas ir koreguojamas individualus pagalbos vaikui planas;
136.6.4. rekomenduojama mokiniui turėti pritaikytą mokiniui nuolatinę mokymosi vietą, prireikus naudojant sieneles / širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti. Įrengiama kiek įmanoma labiau nuo triukšmo izoliuota erdvė klasėje ar už klasės ribų, kurioje įvairiapusių raidos sutrikimų turinčiam mokiniui būtų sudaromos galimybės pertraukai veiklos metu ar esant emocinio nestabilumo būklei;
136.6.5. rengiant individualų ugdymo planą, mokytojai turėtų bendradarbiauti su švietimo pagalbos specialistais, gauti nuolatinę pagalbą ir paramą taikyti elgesio vertinimo instrumentus netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti;
136.6.6. siekiant atsižvelgti į individualius mokinio gebėjimus ir raidos specifiką, numatyti mokymo medžiagos pateikimo būdus (vaizdiniu, garsiniu ir kt.) ir įtraukti mokinį į veiklas būtina pagal jo pomėgius, naudoti vizualines užuominas ugdymo procese ir jo mokymosi vietoje, pasirinkti individualiame ugdymo plane numatytą mokymosi pasiekimų vertinimo ir individualios pažangos stebėjimo formą;
136.6.7. sudarant tvarkaraščius individualiam ugdymo planui įgyvendinti, turi būti užtikrintos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.);
136.6.8. užtikrinti, kad bus taikomi vizualinio struktūravimo metodai ir priemonės pamokų ir pertraukų metu (struktūruoti erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoti vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei teikiama kita vizualinė pagalba (pvz., naudoti atgalinius laikmačius).
137. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Jei mokykloje švietimo pagalbos specialistų nėra, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.
138. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų, kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą ir kuriam pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, mokyklos vaiko gerovės komisija rekomenduoja teikti specialistų pagalbą, turi būti skiriama nuo 70 iki 140 pamokų per metus individualioms konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba kito specialisto teikiamai pagalbai, sudaromos sąlygos mokiniui šias paslaugas gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose.
TREČIASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
139. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 28 punkto nuostatomis.
140. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su Bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).
141. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PAGALBOS MOKINIUI, TURINČIAM SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, TEIKIMAS
143. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui turi būti numatyti mokinio pagalbos plane.
144. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai padeda įveikti mokymosi sunkumus, šalindami priežastis, dėl kurių mokinys patiria mokymosi sunkumų ir susiduria su kliūtimis dalyvauti ugdymo procese, bendradarbiaudami dirba komandose kartu su mokytojais ir kitais specialistais, teikiančiais pagalbą mokiniui, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbas, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.
145. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar pastoviai ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.
146. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:
146.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE
147. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.
148. Mokiniui, kuris mokosi pagal:
148.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 57–62 ir 75 punktais:
148.1.1. galima skirti 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
148.1.2. rekomenduojama 70 ir daugiau pamokų per dvejus mokslo metus skirti lietuvių kalbai mokyti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba;
148.1.3. mokiniui, turinčiam vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, skiriant 560 pamokų per dvejus mokslo metus (8 pamokas per savaitę), iš jų ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
148.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 57–62 ir 129 punktais, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 37–74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti.
149. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 57–62, 75 ir 109 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus:
149.2. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama iki 74 pamokų per metus skirti gydomajai mankštai;
ŠEŠTAsis SKIRSNIS
ugdymo organizavimas specialiųjų mokyklų PARENGIAMOSIOSe klasėse
150. Parengiamoji klasė yra skirta mokiniams bendrosiose programose numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką, skiriant papildomus privalomo ugdymo metus. Parengiamosiose specialiosiose klasėse kurtiesiems ir neprigirdintiesiems (kochlearinių implantų naudotojams), akliesiems ir silpnaregiams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų mokiniams ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte nurodytu 1–2 klasėje ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus. Kai kuriems dalykams numatytas pamokų skaičius gali būti keičiamas atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, išlaikant mokiniui privalomų pamokų skaičių per metus.
151. Ugdymo planas sudaromas kurtiems ir neprigirdintiems vaikams:
151.1. vietoje kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (490–560 pamokų per dvejus mokslo metus), kurias sudaro šios veiklos sritys: lietuvių kalba, bendravimas ir pamoka (-os) lietuvių gestų kalbai mokyti;
151.2. pažintinė veikla apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą;
151.3. meninę veiklą gali sudaryti muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas teatro pagrindai ir šokio pažinimas;
151.6. tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriama 140 pamokų per dvejus mokslo metus kiekvienam mokiniui (kochlearinių implantų naudotojams – 140–210 pamokų per dvejus mokslo metus). Tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualios pratybos vyksta per komunikacines ir pažintines veiklas (specialiųjų pratybų ir minėtų veiklų turinys turi derėti);
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų
1 priedas
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), vadovaujasi 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 5 punkte nurodytais dokumentais ir atitinkamomis specializuoto ugdymo krypties programomis:
1.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-656 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-735 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.3. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-733 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“;
1.5. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalies patvirtinimo“.
Mokykla, sudarydama ugdymo planą, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis ir kitais pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
2. Specializuoto ugdymo krypties programą sudaro privalomi, programą papildantys ir mokinio pasirenkami dalykai.
3. Mokykla, įgyvendinanti specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio tarp keleto dalykų ar tarp visų.
4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto, inžinerinio ir kito ugdymo pasirenkamųjų dalykų pagal mokinio pasirinktą pagrindinį dalyką mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį švietimą.
5. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamų pagal jo pasirinktą pagrindinį programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams mokytis gali būti naudojamos valandos, skirtos neformaliajam švietimui, taip pat ir mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtos valandos.
6. Mokiniai, kurie mokosi pagal:
6.1. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programą), privalo mokytis dailės raiškos dalyko;
6.2. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), privalo mokytis keturių pagrindinių dailės ugdymo dalies dalykų ir trijų šią programą papildančių dalykų;
6.3. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programą), privalo mokytis meno šakos dalyko, ne mažiau kaip 2 pagrindinius meno srities dalykus, ne mažiau kaip 1 meno šakos dalyką papildantį dalyką;
6.4. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programas), privalo mokytis vieno meninio ugdymo srities meno šakos dalyko, 2–5 meno šakos dalyką papildančių dalykų, 2–5 pagrindinių pasirinktos meno srities dalykų;
6.5. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programą), 1–2 klasėse privalo mokytis ne mažiau kaip dviejų, 3–4 klasėse – ne mažiau kaip trijų branduolio dalykų – atlikėjo raiškos, solfedžio, muzikos pažinimo ir ne mažiau kaip vieną branduolį papildantį dalyką;
6.6. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), 5–8 klasėse privalo mokytis trijų, gimnazijos I–IV klasėse – keturių muzikos ugdymo dalies branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų; mokantis fortepijono, muzikos teorijos ir garso režisūros pagrindinio branduolio dalyko, branduolį papildantys dalykai gali būti keičiami į skaitymo iš lapo, kamerinio ansamblio, koncertmeisterio garso įrašymo technikos dalykus;
6.7. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), turi mokytis trijų sporto ugdymo dalies dalykų;
6.8. specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), privalo mokytis inžinerijos dalyko. Dailės ir technologijų dalykas gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos inžinerijos dalyku. Kai mokomasi pagal integruotą specializuoto ugdymo krypties programą (pradinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programą), pradinio ugdymo bendrosios programos dalykų turiniui įgyvendinti skiriama ne daugiau pamokų, kaip nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte;
6.9. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas, privalo mokytis vieno pagrindinio inžinerinio ugdymo dalyko – inžinerijos, gimnazijos I–IV klasėse – vieno programą papildančio dalyko – projektavimo. Mokiniui 5–8 klasėse ir gimnazijos I–IV klasėse privalomas bent vienas pasirenkamasis dalykas per mokslo metus. Gimnazijos III–IV klasėse rekomenduojama inžinerinė praktika.
7. Mokiniai, kurie mokosi pagal specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo 1–6 klasėse), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, skaitymo iš lapo, koncertmeisterio, muzikos teorijos dalykų mokosi nuosekliai, pavienio mokymosi forma, individualiai mokomi mokytojo. Dirigavimo ir improvizacijos dalykų gali mokytis ir grupinio mokymosi forma.
8. Specializuoto ugdymo krypties programos dalykų pamokas, suderinus su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklų tarybų pritarimu galima rengti šeštadieniais.
II SKYRIUS
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PRADINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, INŽINERINIU AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS
10. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pradinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), dailės ir technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, sporto, inžinerinio ar kito ugdymo dalykais, giminiškais dailės ir technologijų dalykui.
11. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio ugdymo kartu su muzikos, dailės, menų ir inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos ir inžinerinio ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:
| Dalykai |
1–2 klasėse pamokų skaičius per metus |
3–4 klasėse pamokų skaičius per metus |
Minimalus pamokų skaičius pradinio ugdymo programoje per metus |
| Dailės ugdymo dalis |
|||
| Dailės raiška |
420 |
420 |
840 |
| Meninio ugdymo dalis |
|||
| Meno šakos dalykas |
140 |
140 |
280 |
| Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai |
210 |
210 |
420 |
| Meno šakos dalyką papildantys dalykai |
140 |
140 |
280 |
| Muzikos ugdymo dalis |
|||
| Muzikos ugdymo branduolio dalykai |
|||
| Atlikėjo raiška |
140 |
140 |
280 |
| Solfedžio** |
140 |
140 |
280 |
| Muzikos pažinimas |
70 |
70 |
|
| Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai |
|||
| Bendrasis fortepijonas* |
70 |
70 |
140 |
| Ansamblinis muzikavimas** |
70 |
70 |
|
| Inžinerinio ugdymo dalis |
|||
| Inžinerija |
70 |
70 |
140 |
Pastabos:
* individualiai mokiniui skiriamų pamokų skaičius (išskyrus choro dirigavimą ir dirigavimą);
** klasei, grupei skiriamų pamokų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).
III SKYRIUS
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS
12. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti gali būti naudojamos mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos pamokos.
13. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti 37–74 valandomis per mokslo metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.
14. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, sporto, inžinerinio ar kito ugdymo dalykais, giminiškais technologijų dalykui.
15. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:
| Klasė
Dalykai |
5 |
6 |
7 |
8 |
Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos I dalyje |
I gimnazijos klasė
|
II gimnazijos klasė |
Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programoje |
| Dailės ugdymo dalis |
||||||||
| Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai |
||||||||
| Dailės raiška |
222 |
222 |
222 |
- |
666 |
- |
- |
666 |
| Dailės šaka |
- |
- |
- |
222 |
222 |
111 |
111 |
444 |
| Piešimas |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Kompozicija |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Dailės ir architektūros istorija |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Dailės ugdymo programą papildantys dalykai |
||||||||
| Keramika |
- |
- |
- |
- |
- |
74 |
74 |
148 |
| Akvarelė |
- |
- |
- |
- |
- |
37 |
37 |
74 |
| Projektavimas |
- |
- |
- |
- |
- |
37 |
37 |
74 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
407 |
407 |
407 |
407 |
1 628 |
444 |
444 |
2 516 |
| Meninio ugdymo dalis |
||||||||
| Meno šakos dalykas |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai |
148 |
148 |
148 |
148 |
592 |
148 |
148 |
888 |
| Meno šakos dalyką papildantys dalykai |
148 |
148 |
148 |
148 |
592 |
185 |
185 |
962 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
370 |
370 |
370 |
370 |
1 480 |
407 |
407 |
2 294 |
| Muzikos ugdymo dalis |
||||||||
| Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai |
|
|||||||
| Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra* |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono ir balso ugdymo dalykus) |
||||||||
| Solfedžio** |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Muzikos istorija** |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
74 |
74 |
444 |
| Muzikos teorija ir harmonija** |
- |
- |
- |
- |
- |
74 |
74 |
148 |
| Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai |
||||||||
| Bendrasis fortepijonas* |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Ansamblinis muzikavimas** |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Balso ugdymas* |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
407 |
407 |
407 |
407 |
1 628 |
407 |
407 |
2 442 |
| Sporto ugdymo dalis |
||||||||
| Sporto šaka |
460 |
460 |
460 |
460 |
1 840 |
460 |
460 |
2 760 |
| Sportas ir sveikata |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Sporto pažinimas |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
534 |
534 |
534 |
534 |
2 136 |
534 |
534 |
3 204 |
| Inžinerinio ugdymo dalis |
||||||||
| Inžinerija |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Projektavimas |
- |
- |
- |
- |
- |
37 |
37 |
74 |
| Pasirenkamasis dalykas |
37 |
37 |
37 |
37 |
148 |
37 |
37 |
222 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
74 |
74 |
74 |
74 |
296 |
111 |
111 |
518 |
Pastabos:
* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius (išskyrus choro dainavimą ir dirigavimą 5–6 klasėse);
** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).
IV SKYRIUS
SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS
16. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, ir atitinkama specializuoto ugdymo krypties programa.
17. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:
| Klasė
Dalykai |
III gimnazijos klasė
|
IV gimnazijos klasė |
Minimalus pamokų skaičius vidurinio ugdymo programoje |
| Dailės ugdymo dalis |
|||
| Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai |
|||
| Dailės šaka |
111 |
99 |
210 |
| Piešimas |
111 |
99 |
210 |
| Kompozicija |
37 |
66 |
103 |
| Dailės ir architektūros istorija |
74 |
33 |
107 |
| Dailės ugdymo programą papildantys dalykai |
|||
| Keramika |
37 |
33 |
70 |
| Akvarelė |
37 |
33 |
70 |
| Projektavimas |
37 |
33 |
70 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
444 |
396 |
840 |
| Meninio ugdymo dalis |
|||
| Meno šakos dalykas |
74 |
66 |
140 |
| Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai |
148 |
132 |
280 |
| Meno šakos dalyką papildantys dalykai |
185 |
165 |
350 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
407 |
363 |
770 |
| Muzikos ugdymo dalis |
|||
| Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai |
|||
| Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra* |
74 |
66 |
140 |
| Solfedžio** |
74 |
66 |
140 |
| Muzikos istorija** |
74 |
66 |
140 |
| Muzikos teorija ir harmonija** |
74 |
66 |
140 |
| Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai |
|||
| Bendrasis fortepijonas* |
37 |
33 |
70 |
| Ansamblinis muzikavimas** |
37 |
33 |
70 |
| Balso ugdymas* |
37 |
33 |
70 |
| Muzikos kūrinių analizė** |
37 |
33 |
70 |
| Polifonija** |
|
33 |
33 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
444 |
429 |
873 |
| Sporto ugdymo dalis |
|||
| Sporto šaka |
480 |
330 |
810 |
| Sportas ir sveikata |
37 |
33 |
70 |
| Sporto pažinimas |
37 |
33 |
70 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
554 |
396 |
950 |
| Inžinerinio ugdymo dalis |
|||
| Inžinerija |
37 |
33 |
70 |
| Projektavimas |
37 |
33 |
70 |
| Pasirenkamasis dalykas |
37 |
33 |
70 |
| Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius |
111 |
99 |
210 |
Pastabos:
* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius;
** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).
18. Specializuoto ugdymo krypties programoms (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti III gimnazijos klasėje – 37–148, IV gimnazijos klasėje – 33–132 valandomis per metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programų bendrųjų ugdymo planų
2 priedas
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES IR / AR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas (toliau kartu – mokykla), planuodami įgyvendinti pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir / ar vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa (toliau kartu – programos), rengia mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą, vadovaudamiesi 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai) ir 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų bendraisiais profesinio mokymo planais (toliau – Profesinio mokymo planai). Mokykla vykdomų programų įgyvendinimo plano projektą derina ir tvirtina Profesinio mokymo planuose nustatyta tvarka.
2. Mokiniui, neturinčiam 16 metų, mokykla privalo užtikrinti privalomą ir valstybės garantuojamą ugdymą pagal pagrindinio ugdymo programą.
3. Jeigu dėl mažo mokinių skaičiaus arba dėl skirtingo mokinių užsienio kalbos mokėjimo lygio negalima sudaryti laikinosios grupės, mokykla privalo užtikrinti tos užsienio kalbos mokymosi tęstinumą, ugdymą organizuodama savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) arba pasitelkdama kitos mokyklos paslaugas. Kai užsienio kalbos mokymas organizuojamas savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų šio priedo 5 ir 8 punktuose nurodyto užsienio kalbai mokyti skiriamų valandų skaičiaus.
4. Mokinių mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma). Mokykloje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis.
II SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA
5. Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos antrajai daliai (II gimnazijos klasė), įgyvendinamai kartu su 60 kreditų apimties formaliojo profesinio mokymo programa:
|
Bendrasis ugdymas Ugdymo sritys ir dalykai |
Valandų skaičius per savaitę |
Bendras valandų skaičius programoms įgyvendinti |
|||
|
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) |
|||||
|
Dorinis ugdymas (tikyba) |
1 |
37 |
|||
|
Dorinis ugdymas (etika) |
|||||
|
Kalbos |
|
|
|||
|
Lietuvių kalba ir literatūra |
5; 4 |
168 |
|||
|
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) |
4 |
148 |
|||
|
Užsienio kalba (1-oji) |
3 |
111 |
|||
|
Užsienio kalba (2-oji)* |
2 |
74 |
|||
|
Matematika ir informacinės technologijos |
|
|
|||
|
Matematika |
4 |
148 |
|||
|
Informacinės technologijos |
1 |
37 |
|||
|
Gamtamokslinis ugdymas |
|
|
|||
|
Biologija |
1; 2 |
54 |
|||
|
Fizika |
2 |
74 |
|||
|
Chemija |
2 |
74 |
|||
|
Socialinis ugdymas |
|
|
|||
|
Istorija |
2 |
74 |
|||
|
Pilietiškumo pagrindai |
1 |
37 |
|||
|
Ekonomika ir verslumas** |
1** |
37** |
|||
|
Geografija |
1; 2 |
54 |
|||
|
Meninis ugdymas |
|
|
|||
|
Dailė |
1 |
37 |
|||
|
Muzika |
1 |
37 |
|||
|
Fizinis ugdymas, žmogaus sauga |
|
|
|||
|
Fizinis ugdymas*** |
2 |
74 |
|||
|
Žmogaus sauga** |
0,25** |
9** |
|||
|
Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams |
29; 31* |
1 090; 1 164* |
|||
| Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams ir 60 kreditų apimties profesinio mokymo programai |
|
2 410; 2 484* |
|
|||
| Socialinė-pilietinė veikla |
10 |
|
||||
| Priemonės mokymosi praradimams dėl COVID-19 pandemijos kompensuoti (...) |
|
|
||||
| Valandos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti |
242; 207* |
|
||||
| Neformalusis švietimas |
154 |
|
||||
Pastabos:
* grupėms tautinių mažumų kalba;
** gali būti integruojama į profesinio mokymo programos turinį;
*** fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
6. Ekonomikos ir verslumo, žmogaus saugos dalykų programų turinys gali būti integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, tačiau būtina, kad mokiniai įgytų artimų ar tolygių pasiekimų, nustatytų ekonomikos ir verslumo, žmogaus saugos programose, turi būti numatyta, kaip bus vertinami mokinių pasiekimai. Dienyne ekonomikos ir verslumo, žmogaus saugos dalykams skiriamoje vietoje fiksuojama, kad dalykų turinys integruojamas į profesinio mokymo programos turinį, ir nurodomas skirtas valandų skaičius.
III SKYRIUS
VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU
SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA
8. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus mokslo metus, kai ji įgyvendinama kartu su formaliojo profesinio mokymo programa:
| Ugdymo sritys / dalykai |
Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
| Dorinis ugdymas |
70 |
|
|
| Tikyba |
|
70 |
– |
| Etika |
|
70 |
– |
| Kalbos |
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
280 |
280 |
350 |
| Lietuvių kalba ir literatūra* (taip pat kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms) |
385 |
385 |
455 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) |
280 |
280 |
350 |
| Gestų kalba (kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms) |
140 |
140 |
|
| Užsienio kalbos |
210 |
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
| Užsienio kalba (...) |
|
210 |
210 |
| Užsienio kalba (...)* |
|
177 |
177 |
| Socialinis ugdymas |
140 |
|
|
| Istorija |
|
140 |
210 |
| Geografija |
|
140 |
210 |
| Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
|
140 |
|
| Matematika |
210 |
210 |
315 |
| Informacinės technologijos |
|
70 |
140 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
140 |
|
|
| Biologija |
|
140 |
210 |
| Fizika |
|
140 |
245 |
| Chemija |
|
140 |
210 |
| Integruotas gamtos mokslų kursas |
|
140 |
|
| Meninis ugdymas |
140 |
|
|
| Dailė |
|
140 |
210 |
| Muzika |
|
140 |
210 |
| Teatras |
|
140 |
210 |
| Šokis |
|
140 |
210 |
| Menų pažinimas |
|
140 |
210 |
| Kompiuterinės muzikos technologijos |
|
140 |
210 |
| Grafinis dizainas |
|
140 |
210 |
| Fotografija |
|
140 |
210 |
| Filmų kūrimas |
|
140 |
210 |
| Fizinis ugdymas arba kūno formavimas |
140–210 |
|
|
| Fizinis ugdymas*** |
|
140 |
280 |
| Pasirinkta sporto šaka arba kūno formavimas |
|
140 |
280 |
| Žmogaus sauga** |
0,5 |
18 |
|
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai, projektinė veikla |
|
|
|
| Brandos darbas |
|
18 |
|
| Minimalus privalomų bendrojo ugdymo dalykų pamokų skaičius per dvejus mokslo metus |
1 190; 1 540* |
||
| Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
210; 105* |
||
| Iš viso valandų per dvejus mokslo metus |
1 400; 1 645* |
||
Pastabos:
*grupėms tautinių mažumų kalba;
** integruojama į profesinio mokymo turinį;
*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
9. Vidurinio ugdymo programai ir formaliojo profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas bendras valandų skaičius per formaliojo profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiką:
| Modulinės profesinio mokymo programos dalies pavadinimas |
60 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
|
90 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
|
110 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
|
| Modulinė profesinio mokymo programa (iš viso valandų) |
1 320 |
1 980 |
2 420 |
| 1. Privalomoji programos dalis, iš jos: |
1 210 (55 kreditai) |
1 760 (80 kreditų) |
2 200 (100 kreditų) |
| 1.1. Įvadas į profesiją |
22 (1 kreditas) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
| 1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
22 (1 kreditas) |
| 1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas) |
22 (1 kreditas) |
110 (5 kreditai) |
110 (5 kreditai) |
| 1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
44 (2 kreditai) |
| 1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai |
990 (45 kreditai) |
1 320 (60 kreditų) |
1 760 (80 kreditų) |
| 1.6. Įvadas į darbo rinką |
110 (5 kreditai) |
220 (10 kreditų) |
220 (10 kreditų) |
| 2. Pasirenkamoji programos dalis |
110 (5 kreditai) |
220 (10 kreditų) |
220 (10 kreditų) |
| 3. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamas valandų skaičius per dvejus mokslo metus |
1 400 1 645* |
1 400 1 645* |
1 400 1 645* |
| Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę |
28 31,5* |
28 31,5* |
28 31,5* |
| Iš viso valandų I–III kursuose |
2 720 2 965* |
3 380 3 625* |
3 820 4 065* |
| 4. Neformalusis švietimas |
154 (7 kreditai) |
176 (8 kreditai) |
220 (10 kreditų) |
Pastaba:
* grupėms tautinių mažumų kalba.
10. Technologijų dalyko, numatyto Bendrųjų ugdymo planų 129 punkte, nesimoko, vietoje jo vykdomas profesinis mokymas, žmogaus sauga integruojama į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius, meninio ugdymo srities dalyką mokinys gali rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką pagal savo polinkius, interesus arba derindamas su pasirinkta profesinio mokymo programa.
11. Mokyklai paskirsčius valandas, fizinis ugdymas ir fizinio aktyvumo reguliavimas įgyvendinamas:
11.1. III–IV gimnazijos klasėse (I–II kursuose) fiziniam ugdymui organizuoti skiriamos šio priedo 8 punkte numatytos vidurinio ugdymo programos valandos;
11.2. III kurse fizinio aktyvumo reguliavimui, kai profesinio mokymo programa yra 90 ir 110 kreditų apimties, skiriamos 44 valandos (2 kreditai);
11.3. III–IV gimnazijos klasėse (I–II kursuose) profesinio mokymo programose fiziniam ugdymui skirtos valandos, kurios liko nepanaudotos, paskirstomos mokyklos nuožiūra parinkto (-ų) modulio (-ių) kontaktinėms valandoms padidinti, nekeičiant to modulio kreditų skaičiaus, ir tai numatoma mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo plane. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo plane įrašoma, kad I ir II kursuose įskaitomos profesinio mokymo programoje fiziniam ugdymui (fizinio aktyvumo reguliavimui) nustatytos valandos.
12. Įgyvendinant muzikos ir atlikimo meno posričio profesinio mokymo programas, fizinis ugdymas gali būti integruojamas į atitinkamus profesinio mokymo programos modulius, jeigu numatytas mokinio fizinis krūvis yra didesnis nei 3 valandos per savaitę.
13. Atsižvelgiant į muzikos ir atlikimo meno posričio profesinio mokymo programų įgyvendinimo specifiką, suderinus su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir pritarus mokyklos tarybai, pamokos gali vykti šeštadieniais.
14. Asmenims, kurie pagal Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, gali mokytis pagal suaugusiųjų pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, kartu su profesinio mokymo programa gali būti įgyvendinama suaugusiųjų pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 5 priedu.
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų
3 priedas
UGDYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrasis ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje organizuojamas vadovaujantis teisės aktais, numatytais 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 5 punkte, ir Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Bendrasis ugdymas sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje organizuojamas vadovaujantis teisės aktais, numatytais Bendrųjų ugdymo planų 5 punkte.
2. Mokinio ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje bei sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje individualizuojamas, atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę ir mokymosi poreikius. Mokykla, atsižvelgdama į mokinio sveikatą, gydančio gydytojo rekomendacijas ir suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gali priimti sprendimą į ugdymo planą neįtraukti 1–3 dalykų, kurių turinys tokiu atveju integruojamas į kitus dalykus. Mokymosi intensyvumas turi būti pritaikomas pagal mokinio mokymosi galias.
II SKYRIUS
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
3. Ligoninės mokykloje / klasėje įgyvendinant pradinio ugdymo programą:
3.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama 13 pamokų per savaitę (455 pamokos per metus). Neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1 neformaliojo vaikų švietimo valandą per savaitę (35 pamokas per metus);
3.2. jungtinei klasei, sudarytai vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės), skiriama iki 15 pamokų per savaitę (525 pamokos per metus) ir po 2 neformaliojo vaikų švietimo valandas (70 pamokų per metus);
3.3. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus). Mokinių grupė (2–4 mokiniai), kai nesusidaro klasė, mokosi savarankiškai, jiems teikiamos grupinės konsultacijos (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Grupinėms konsultacijoms skiriamos 7 pamokos per savaitę (245 pamokos per metus);
3.4. gydančiam gydytojui leidus, mokinys gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 3 pamokos per savaitę (105 pamokos per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).
4. Ligoninės mokykloje įgyvendinant pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą:
4.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama: 5–6 klasėse – 13 pamokų per savaitę, 481 – per mokslo metus; 6–7 klasėse – 14 pamokų per savaitę, 518 – per mokslo metus; 8–10, I ir II gimnazijos klasėse – 15 pamokų per savaitę, 555 – per mokslo metus;
4.2. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma), skiriama: III ir IV gimnazijos klasėse – po 14 pamokų per savaitę, per mokslo metus: III gimnazijos klasėje – 504, IV gimnazijos klasėje – 476 pamokos. Kiekvienam dalykui skiriamų pamokų skaičių nustato mokykla;
4.3. neformaliojo švietimo veikloms organizuoti, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, kiekvienai klasei skiriama po 2 valandas per savaitę, per mokslo metus – 74 neformaliojo švietimo valandos; įgyvendinant vidurinio ugdymo programą III gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 72 valandos per mokslo metus, IV gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 68 valandos per mokslo metus;
4.4. nesusidarius mokinių klasei, mokinys, kuriam taikomas lovos režimas, mokomas pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, suderinus su gydančiu gydytoju. Grupinėms konsultacijoms, mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms, mokant savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109 ir 129 punktuose dalykams skiriamų pamokų;
4.5. jungtinei klasei ugdymo programoms įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 3 valandos, per mokslo metus – 111 valandų.
5. Sanatorijos mokykloje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų, įgyvendinant pradinio ugdymo programą:
5.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 15 pamokų (525 pamokos per metus);
5.2. klasei neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus). Mokykla jas paskirsto savo nuožiūra, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;
5.3. gali būti sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Jungtinei klasei skiriama 17 pamokų per savaitę (595 pamokos per metus);
5.4. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);
5.5. mokinys, kuriam gydytojai leidžia, gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).
6. Sanatorijos mokykloje / klasėje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo programą:
6.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: 5–6 klasėse – 20 pamokų per savaitę, per mokslo metus – 740 pamokų; 7–8 klasėse – 22 pamokos per savaitę, per mokslo metus – 814; 9–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę – 24 pamokos, per mokslo metus – 888;
6.2. ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę skiriama 12 pamokų, per mokslo metus – 444. Vienai klasei vidutiniškai skiriama 2 pamokos per savaitę, 74 pamokos per mokslo metus;
6.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėse skiriama po 1 valandą per savaitę, 481 valanda per mokslo metus; III ir IV gimnazijos klasėse – po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 36 valandos III gimnazijos klasėje, 34 valandos IV gimnazijos klasėje;
6.4. mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: III ir IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 900 pamokų III gimnazijos klasėje, 850 pamokos IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę;
6.5. mokinys, kuriam paskirtas lovos režimas, mokomas pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109, 129 punktuose dalykams skiriamų pamokų;
7. Sanatorijos mokykloje, jei mokinių sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui skirta 31 ir daugiau dienų, įgyvendinant pradinio ugdymo programą:
7.1. mokinį ugdant kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama 18 pamokų per savaitę (630 pamokų per metus);
7.2. mokinių poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) 1–2 ir 3–4 klasėse;
7.3. neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriama po 1,5 pamokos per savaitę (52,5 pamokos per metus) kiekvienai klasei. Mokykla jas paskirsto, atsižvelgdama į mokinių neformaliojo švietimo poreikius;
7.4. sudaromos jungtinės klasės, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Jungtinei klasei skiriama 20 pamokų per savaitę (700 pamokų per metus);
7.5. savarankiškai mokosi mokinys, kuriam taikomas lovos režimas. Mokytojai jam teikia individualias konsultacijas (pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu). Individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus);
7.6. gydančiam gydytojui leidus, mokinys gali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (jeigu to pageidauja) mokykloje, kuri turi teisę mokyti šiuo būdu. Mokant nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu, individualioms konsultacijoms skiriamos 4 pamokos per savaitę (140 pamokų per metus), konsultacijoms grupėse skiriamos 7 pamokos (245 pamokos per metus).
8. Sanatorijos mokykloje / klasėje, skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka 31 ir daugiau dienų, įgyvendinant pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą:
8.1. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama: 5 klasėje – 22 pamokos per savaitę, 814 pamokų per mokslo metus; 6 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 7 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 8 klasėje – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus; 9, I gimnazijos klasėse ir 10, II gimnazijos klasėse – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus;
8.2. ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėms skiriamos 9 pamokos per savaitę, 333 pamokos per mokslo metus. Klasei vidutiniškai skiriama 1,5 pamokos per savaitę, 55,5 pamokos per mokslo metus;
8.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėms skiriama 16 valandų per savaitę, 592 valandos per mokslo metus;
8.4. jungtinei klasei skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas šio priedo 8.1 papunktyje. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 2 valandos, per mokslo metus – 111 valandų;
8.5. kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, minimalus privalomas pamokų skaičius III ir IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 900 pamokų III gimnazijos klasėje, 850 pamokų IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę. Kiekvienai klasei skiriama po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 37 valandos neformaliajam vaikų švietimui;
8.6. pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokančiam mokiniui, kuriam paskirtas lovos režimas, individualioms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama iki 15 procentų, grupinėms konsultacijoms – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109, 129 punktuose dalykams skiriamų pamokų.
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų
pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų
4 priedas
UGDYMO ORGANIZAVIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“, ir teisės aktais, numatytais 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 5 punkte.
2. Įkalintų asmenų mokymas iki 18 metų organizuojamas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
3. Įkalintų asmenų mokymas nuo 18 metų organizuojamas pagal suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas.
4. Įkalintiems užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos ir / ar neįgijusiems pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, esantiems laisvės atėmimo vietose ir siekiantiems tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, mokytis lietuvių kalbos sudaroma grupė ar klasė. Šios grupės ar klasės ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus aštuntuoju skirsniu.
II SKYRIUS
ASMENŲ IKI 18 METŲ UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS
5. Vykdant įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą:
5.1. pagal pradinio ugdymo programą privaloma mokyti visų privalomų dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte;
6. Mokykla, atsižvelgdama į konkretaus mokinio pasiekimus, gali keisti iki 25 procentų Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio aktualiu mokiniui turiniu.
7. Asmenys iki 16 metų, besimokantys pagal pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, kuriems taikomos atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygos, mokomi visų Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 punktuose nustatytų dalykų.
8. Laisvės atėmimo vietų ligoninėse mokomiems asmenims iki 16 metų:
8.1. pradinio ugdymo programos 1–3 klasėse skiriama 315 metinių pamokų (9 savaitinės pamokos) Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėje – 385 metinės pamokos (11 savaitinių pamokų);
8.2. pagrindinio ugdymo programos 5 klasėje skiriama 13 pamokų per savaitę, 481 pamoka per mokslo metus; 6–7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, po 518 pamokų per mokslo metus; 8–10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę, po 555 pamokas per mokslo metus. Mokykla priima sprendimą, kaip paskirstys numatytą savaitinių pamokų skaičių visiems dalykams, numatytiems Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte.
9. Įkalintiems asmenims iki 16 metų, laikomiems drausmės (baudos) izoliatoriuje (karceryje) arba perkeltiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus konsultacijoms pagal atitinkamą programą.
10. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis. Besimokantiesiems skiriama 80 procentų pamokų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte. Mokykla priima sprendimą, kuriems dalykams ir kiek skiria pamokų, kad besimokantysis pasiektų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimus.
11. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa ar vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, vadovaujasi Bendrųjų ugdymo planų II priedu.
12. Mokyklos, įgyvendinančios pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pagrindinio ir profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi ar profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, ir pataisos namai, vykdantys įkalintų asmenų užimtumo programas laisvės atėmimo vietose, privalo derinti sudaromus mokinių individualius ugdymo planus, kuriuose mokymo laikas paskirstomas pagal programos reikalavimus.
III SKYRIUS
SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE
13. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų mokymą pagal:
14. Suaugusiems įkalintiems asmenims, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, mokyti skiriama iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 5 priedo 14 ar 18 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus.
15. Įkalintiems asmenims vietoje kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies galima įskaityti užimtumo programas (ar jų dalį), kurias organizuoja laisvės atėmimo vieta. 18 metų ir vyresnis mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ar suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal jo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti savanoriška veikla, suderinusi su laisvės atėmimo vietos administracija.
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų
5 priedas
SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, numatytais 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 5 punkte.
2. Mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos. Mokyklos sprendimu mokiniams, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, įskaitos gali būti organizuojamos per atostogas.
3. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.
II SKYRIUS
SUAUGUSIŲJŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
5. Mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti dalykų, nurodytų Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte. Atsižvelgdamas į ugdymosi poreikius ir patirtį, mokinys gali nesimokyti menų dalykų (dailė, muzika, dailė ir technologijos) ir fizinio ugdymo dalyko. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo ar menų, šiems dalykams numatytos pamokos skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems ugdymo dalykams mokytis.
6. Pradinio ugdymo programai pagal Pradinio ugdymo bendrąsias programas įgyvendinti:
6.1. pirmai ir antrai klasei skiriama 1 400 ugdymo pamokų per metus (40 pamokų per savaitę). Programą įgyvendinant tautinės mažumos kalba – 1 645 pamokos per metus (47 pamokos per savaitę);
6.2. trečiai ir ketvirtai klasei skiriamos 1 575 pamokos per metus (45 pamokos per savaitę). Ugdymo programą įgyvendinant tautinės mažumos kalba – 1 855 pamokos per metus (53 pamokos per savaitę);
6.3. mokykla, atsižvelgdama į mokinio ugdymosi poreikius ir turimą patirtį, gali perskirstyti pamokas dalykams, tačiau mokiniui turi užtikrinti metinių pamokų skaičių, nurodytą šio priedo 6.4 papunktyje;
6.4. mokiniui, kuris mokosi 1–3 klasėje, skiriama 385 pamokos per metus (11 pamokų per savaitę), 4 klasėje – 490 pamokų per metus (14 pamokų per savaitę). Mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, 1–3 klasėje skiriama 455 pamokos per metus (13 pamokų per savaitę), 4 klasėje – 560 pamokų per metus (16 pamokų per savaitę). 1–4 klasių mokiniams ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 140 pamokų per metus (4 pamokos per savaitę);
6.5. jungtinės klasės komplektui (1–2 klasėje; 3–4 klasėje) gali būti skiriama iki 700 pamokų per metus (20 pamokų per savaitę). Kiekvienam jungtinės klasės komplektui mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skiriama 70 pamokų per metus. Šios pamokos įeina į 700 pamokų skaičių per metus (20 pamokų per savaitę), skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.
7. Vykdant suaugusiųjų pradinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupine mokymosi forma), nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms ar pamokoms grupėje skiriama 40 procentų pamokų, nurodytų šio priedo 6.4 papunktyje:
7.1. įvertinus mokinio ugdymosi patirtį ir pasiekimus, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokykloje priimami sprendimai, kokių ugdymo dalykų mokysis mokinys. Sudaromas individualus ugdymo planas;
7.2. tam tikrais atvejais, esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, grupė. Ugdymo dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 6.4 papunktyje numatytų pamokų per metus.
III SKYRIUS
SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
8. Mokiniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, vietoje technologijų galima siūlyti rinktis mokinio poreikius atitinkančias mokykloje parengtas ir mokyklos vadovo patvirtintas technologijų programas arba profesinio mokymo programos dalykus ar modulius, o tam, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programas, gali būti siūloma rinktis kitus jo mokymosi poreikius atitinkančius technologijų modulius, integruotus technologijų modulius arba profesinio mokymo programos dalykus ar modulį ir pan.
9. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų dalykų. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti savanoriška veikla. Ši veikla mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nėra privaloma.
10. Mokinys, vadovaudamasis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius pasirenka mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais parengia individualų ugdymo planą.
11. Asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinių / metinių pamokų skaičiaus.
12. Neformaliojo švietimo valandos suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasėse gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškos programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokinių konsultacijoms, neformaliajam švietimui.
13. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų minimalus skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais (grupinio mokymosi forma) per dvejus mokslo metus:
| Klasė
Dalykų sritys,
dalykai |
5–6 |
7–8 |
Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8) |
Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10, gimnazijos I–II) |
| Dorinis ugdymas |
|
|
|
|
| Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika) |
74 |
74 |
148 |
74 |
| Kalbos |
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
296 |
296 |
592 |
333 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
296 |
296 |
592 |
222 |
| Užsienio kalba (1-oji) |
222; 148* |
148 |
370; 296*
|
148 |
| Užsienio kalba (2-oji) |
74 |
148 |
222 |
148 |
| Matematika ir informacinės technologijos |
|
|
|
|
| Matematika |
296 |
222 |
518 |
222 |
| Informacinės technologijos |
37 |
37 |
74 |
74 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
|
|
|
| Gamta ir žmogus |
74 |
– |
74 |
– |
| Biologija |
|
74 |
74 |
74 |
| Fizika |
|
74 |
74 |
74 |
| Chemija |
|
37 |
37 |
74 |
| Socialinis ugdymas |
|
|
|
|
| Istorija |
74 |
74 |
148 |
74 |
| Pilietiškumo pagrindai |
|
|
|
37 |
| Geografija |
37 |
74 |
111 |
74 |
| Ekonomika ir verslumas |
|
|
|
37 |
| Meninis ugdymas |
|
|
|
|
| Dailė |
74 |
74 |
148 |
74 |
| Muzika |
74 |
74 |
148 |
74; 37* |
| Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga |
|
|
|
|
| Technologijos |
148 |
111 |
259 |
92,5 |
| Fizinis ugdymas** |
74 |
37 |
111 |
37 |
| Žmogaus sauga |
|
37 |
37 |
|
| Projektinė veikla |
|
|
|
18,5 |
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai (pasirenkamasis dalykas) |
|
|
|
|
| Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę ir per mokslo metus |
5 klasėje – 18; 21*; 666; 777*
6 klasėje –20; 21* 740; 777* |
7 klasėje – 18; 21* 666; 777* 8 klasėje –22; 23* 814; 851* |
2 886; 3 182* |
9 klasėje – 22; 23* 814; 851* 10 klasėje – 22; 23* 814; 851* |
| Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti |
148 |
185; 37 * |
333; 185* |
222; 222 * |
| Neformalusis švietimas |
0–148 |
0–148 |
0–296 |
0–185 |
| Projektinė veikla Projektinė veikla (...) |
|
|
|
0–74 |
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
14. Dalykai ir minimalus jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu per mokslo metus:
| Klasė
Dalykų sritys, dalykai |
Grupinės konsultacijos
|
|||||
| 5 |
6 |
7 |
8 |
9, gimnazijos I |
10, gimnazijos II |
|
| Dorinis ugdymas |
|
|
|
|
|
|
| Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika) |
9,25
|
9,25
|
9,25
|
9,25
|
9,25
|
9,25
|
| Kalbos |
|
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
55,5–74
|
| Užsienio kalba (1-oji) |
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
37–55,5
|
| Užsienio kalba (2-oji) |
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
| Matematika |
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
46,25–55,5
|
| Informacinės technologijos |
18,5
|
18,5
|
|
|
18,5
|
18,5
|
| Gamtamokslinis ugdymas |
|
|
|
|
|
|
| Gamta ir žmogus |
18,5
|
18,5
|
|
|
|
|
| Biologija |
|
|
18,5
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
| Fizika |
|
|
18,5
|
27,75–37
|
27,75–37
|
27,75–37
|
| Chemija |
|
|
|
27,75–37
|
27,75–37
|
27,75–37
|
| Socialinis ugdymas |
|
|
|
|
|
|
| Istorija |
18,5
|
18,5
|
18,5
|
18,5–37
|
18,5–37
|
18,5–37
|
| Pilietiškumo pagrindai |
|
|
|
|
|
9,25 |
| Geografija |
|
18,5 |
18,5 |
18,5 |
18,5 |
18,5 |
| Ekonomika ir verslumas |
|
|
|
|
9,25 |
|
| Meninis ugdymas: |
|
|
|
|
|
|
| Dailė |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
| Muzika |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
9,25 |
| Technologijos (...) |
18,5
|
18,5
|
18,5
|
9,25 |
9,25 |
9,25 |
| Pasirenkamieji dalykai ... (pasirenkamasis dalykas); ... (dalyko modulis) |
|
|
|
|
|
|
| Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti |
37 |
37 |
37 |
37 |
37–64,75 |
37–74
|
| Iš viso (grupinėms konsultacijoms) |
0–296
|
0–296
|
0–296
|
0–296
|
0–333
|
0–333
|
| Projektinė veikla Projektinė veikla (...) |
0–37
|
0–37
|
0–37
|
0–37
|
0–37
|
0–74
|
| Neformalusis švietimas (savaitinės valandos) |
|
|
|
|
0–74
|
0–74
|
Pastaba:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba.
15. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasiekimus ir patirtį, priima sprendimą, kiek individualių ir grupinių konsultacijų reikia skirti, kad būtų pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti pasiekimai.
16. Mokiniai, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.
17. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 14 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.
18. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus:
|
Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius |
Pamokų skaičius (kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma)) |
Pamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu) |
||
|
|
|
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
| Dorinis ugdymas |
70 |
|
|
|
|
| Dorinis ugdymas (etika) |
|
70 |
– |
17,5 |
– |
| Dorinis ugdymas (tikyba ) |
|
70 |
– |
17,5 |
– |
| Kalbos |
|
|
|
|
|
| Lietuvių kalba ir literatūra |
210 |
210 |
280 |
105 |
140 |
| Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)* |
210 |
210 |
280 |
105 |
140 |
| Lietuvių kalba ir literatūra* |
280 |
280 |
315 |
105 |
140 |
| Užsienio kalbos |
175 |
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį |
Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį |
| Užsienio kalba (...)
|
|
175 |
175 |
70 |
70 |
| Užsienio kalba (...)
|
|
175 |
175 |
70 |
70 |
| Ugdymo sritys, dalykai |
Minimalus pamokų skaičius |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
Bendrasis kursas |
Išplėstinis kursas |
| Socialinis ugdymas |
70 |
|
|
|
|
| Istorija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Geografija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Integruotas istorijos ir geografijos kursas |
|
70 |
– |
43,75 |
– |
| Matematika |
175 |
175 |
280 |
70 |
140 |
| Informacinės technologijos (...) |
|
70 |
105 |
17,5 |
35 |
| Gamtamokslinis ugdymas |
70 |
|
|
|
|
| Biologija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Fizika |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Chemija |
|
70 |
140 |
43,75 |
70 |
| Integruotas gamtos mokslų kursas |
|
70 |
– |
43,75 |
– |
| Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas |
52,5 |
|
|
|
|
| Menai |
|
|
|
|
|
| Dailė |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Muzika |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Teatras |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Šokis |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Menų pažinimas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Kompiuterinės muzikinės technologijos |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Grafinis dizainas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Fotografija |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Filmų kūrimas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Technologijos (kryptys) |
|
|
|
|
|
| Integruotas menų ir technologijų kursas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Technologijos (...) |
|
|
|
|
|
| Turizmas ir mityba |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Statyba ir medžio apdirbimas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Tekstilė ir apranga |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Taikomasis menas, amatai ir dizainas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Verslas ir vadyba bei mažmeninė prekyba |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Mechanika, mechaninis remontas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Kitos technologijų kryptys |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Integruotas menų ir technologijų kursas |
|
52,5 |
70 |
35 |
52,5 |
| Fizinis ugdymas*** |
52,5 |
|
|
|
|
| Fizinis ugdymas |
|
52,5 |
70 |
17,5 |
52,5 |
| Pasirinkta sporto šaka (...) |
|
52,5 |
– |
17,5 |
– |
| Žmogaus sauga** |
|
17,5** |
– |
– |
– |
| Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla Projektinė veikla (...); (pasirenkamasis); (dalyko modulis) |
|
|
|
|
|
| Brandos darbas (...) |
|
17,5 |
|
17,5 |
|
| Privalomi bendrojo kurso dalykai |
(25; 33*) 1 750; 2 310* |
(25; 33*)
1 750; 2 310* |
(25; 33*)
1 750; 2 310* |
(12; 15*) 840; 1 050*
|
(12; 15*) 840; 1 050* |
| Mokinio pasirinktas mokymo turinys |
|
20; 14*
|
20; 14*
|
10; 7* |
10; 7* |
| Neformalusis švietimas |
Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 valandų per dvejus mokslo metus (111 – gimnazijos III kl. ir 99 – gimnazijos IV kl.). Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 70 valandų per dvejus mokslo metus (37 – gimnazijos III kl. ir 33 – gimnazijos IV kl.). |
||||
| Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti |
Besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu – 490 valandų per dvejus mokslo metus, besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu – 210 pamokų per dvejus mokslo metus. |
||||
| Individualios ir (ar) grupinės konsultacijos |
Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–280 pamokų per dvejus mokslo metus. |
||||
Pastabos:
* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;
** integruojama į dalykų mokymo turinį;
*** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.
19. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais. Mokiniams, kurie mokosi suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos dalykų (išskyrus užsienio kalbas) pagal išplėstinį dalyko programos kursą, įskaitų negali būti mažiau negu aštuonios per dvejus mokslo metus.
20. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu grupėje turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 18 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.
21. Asmeniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms grupėse skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – ne mažiau kaip 15 procentų šio priedo 13, 14, 18 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų
6 priedas
PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS, PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, individualus ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio individualaus ugdymo pagalbos planą, galias ir gebėjimus, kylančius dėl intelekto sutrikimo (nežymaus, vidutinio, žymaus ar labai žymaus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos ar klasės paskirtį.
2. Socialinių įgūdžių ugdymo programa, įgyvendinama mokyklos klasėse, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mokiniui rengiama, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Kiekvienam vaikui, ugdomam vaikų socializacijos centre, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius ir į reikiamą mokymosi pagalbą.
3. Mokykla gali organizuoti specialiųjų klasių, skirtų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, mokinių užimtumą ir per mokinių atostogas, teikti visos dienos ugdymą, organizuoti visos dienos mokyklą. Aukštesniųjų klasių mokiniai savanoriai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali padėti mokytojui organizuoti šią veiklą.
4. Mokiniui, besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, vietoje kurios nors ugdymo srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotą srities dalyką ar įvairių ugdymo sričių integruotų mokslų pamokas.
II SKYRIUS
PRADINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
6. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75 punktu arba ugdymą organizuojant pagal veiklos sritis ir joms skiriamą pamokų skaičių:
| Ugdymo metai, klasė Dalykai / veiklos |
1–2 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę) |
3–4 klasėse pamokų skaičius per metus (savaitę) |
Pamokų skaičius per 4 ugdymo metus (savaitę) |
| Dorinis ugdymas (tikyba, etika) |
70 (2) |
70 (2) |
140 (4) |
| Komunikacinė veikla arba kalbos ir bendravimo ugdymas* |
280–350 (8–10) |
280–350 (8–10) |
560–700 (16–20) |
| Pažintinė veikla |
210–280 (6–8) |
210–280 (6–8) |
420–560 (12–16) |
| Orientacinė veikla |
210 (6) |
210 (6) |
420 (12) |
| Užsienio kalba** |
0–70 (0–2) |
0–70 (0–2) |
0–140 (0–4) |
| Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas** |
0–70 (0–2) |
0–70 (0–2) |
0–140 (0–4) |
| Meninė veikla |
140–315 (4–9) |
140–315 (4–9) |
280–630 (8–18) |
| Fizinis ugdymas |
140–315 (4–9) |
140–315 (4–9) |
280–630 (8–18) |
| Pamokos, skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, specialiajai veiklai organizuoti*** |
210 (6) |
280 (8) |
490 (14) |
| Privalomas pamokų skaičius mokiniui |
700/700 (20/20) |
700/700 (20/20) |
2 800 (80) |
| Neformalusis vaikų švietimas |
140 (4) |
140 (4) |
280 (8) |
Pastabos:
* kalbos ir bendravimo ugdymas – veikla, kurią sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba, yra skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams bei kitų komunikacijos sutrikimų turintiems vaikams, naudojantiems alternatyviąją komunikaciją;
** veikla, kurią mokykla gali siūlyti, atsižvelgdama į mokinio galias, turimus išteklius;
*** specialioji veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.
6.1. mokiniui, turinčiam kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto sutrikimas, ugdymo plane reikia skirti specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti ir individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
6.2. mokiniui, turinčiam įvairiapusių raidos sutrikimų (autizmas ir kt.), rengiant mokinio individualų ugdymo planą galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 ir daugiau pamokų per savaitę) komunikacijai ir kalbos suvokimui didinti, sunkumams socialinėse situacijose įveikti ir socialiniams ryšiams ugdymo įstaigoje formuoti, sensorinėms problemoms spręsti, kitiems įgūdžiams, reikalingiems socialinei įtraukčiai formuoti, dienotvarkei rengti ir jos laikymosi įgūdžiams formuoti;
6.3. dalį formaliojo švietimo veiklų / pamokų ir neformalųjį vaikų švietimą rekomenduojama organizuoti su bendrųjų klasių mokiniais;
6.4. neformalųjį vaikų švietimą galima organizuoti ir per mokinių atostogas (išskyrus vasaros atostogas);
6.5. ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas;
6.6. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam vidutinių, sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus kiekvienam mokiniui;
6.7. mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedo pratyboms 1–4 klasėse galima skirti 35 ir daugiau pamokų per metus (1 pamoką per savaitę), jas išdėstant tolygiai ar pagal mokinio poreikius, specialistų rekomendacijas, mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, kreipiantis mokytojui, kuris moko vaiką.
III SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
7. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 35 procentų, pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti:
7.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitiems dalykams mokyti, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;
7.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;
7.6. iki 74 pamokų per metus mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, bet didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;
7.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;
7.8. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;
7.9. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti iki 37 ir daugiau pamokų per metus naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų mokymosi spragoms šalinti.
8. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas:
8.1. besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, – vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nurodytu dalykų programoms pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 40 procentų, pritaikant ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti;
8.2. besimokančiam klasėje ar mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą, – vadovaujantis šio priedo 8 punktu;
8.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.
9. Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo individualizuotai programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus:
| Ugdymo metai, klasė Veiklos sritys, dalykai |
5–6 |
7–8 |
9–10 |
Iš viso per 6 ugdymo metus |
| Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla* arba Kalbos ir bendravimo ugdymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Užsienio kalba*** Informacinės technologijos*** Medijų ir informacinis raštingumas*** Meninė veikla Fizinė veikla |
1 184
|
1 184
|
1 184
|
3 552
|
| Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti: Specialioji veikla**** Gydomoji kūno kultūra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacinių gebėjimų ugdymas Pažintinių gebėjimų ugdymas |
296 |
296 |
296 |
888 |
| Pažintinė ir kultūrinė veikla
|
Integruojama į ugdymo turinį |
|||
| Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus |
740 |
740 |
740 |
740 |
| Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus) |
148 |
148 |
148 |
444 |
Pastabos:
* kai ugdymas organizuojamas mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbai ugdyti turi būti skiriama ne mažiau laiko nei gimtajai kalbai;
** veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba ir literatūra) ar vaikams, bendraujantiems ne verbaliniu, o alternatyviuoju būdu;
*** veikla, skiriama, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos mokymosi aplinkas, turimus specialistus, jei ji neintegruojama su kitomis veiklomis;
**** veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.
10. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 9 punkto lentelėje nurodytą pamokų skaičių.
11. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus.
12. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.
13. 5–10 klasių mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.
IV SKYRIUS
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS (IŠSKYRUS ĮGYVENDINAMĄ VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE)
14. Mokykla, įgyvendindama socialinių įgūdžių ugdymo programą, renkasi organizavimo formą, ugdymo turinį pateikia pagal dalykus arba veiklas, atsižvelgdama į asmens galias, pritaikydama ugdymo turinį asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams ir individualiam ugdymo planui įgyvendinti.
15. Minimalus pamokų skaičius socialinių įgūdžių ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per mokslo metus:
| Ugdymo metai Veiklos sritys, dalykai |
I |
II |
III |
Iš viso I–III mokymosi metais |
| Bendrąjį ugdymą turi sudaryti šios veiklos / dalykai: Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas* Užsienio kalbos mokymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Informacinės technologijos** Medijų ir informacinis raštingumas** Meninė veikla ar technologijos Fizinė (sveikatos ugdymo, stiprinimo) veikla |
444
|
444 |
444
|
1 406
|
| Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla*** Savarankiškumo ugdymas**** Technologinių, verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, pažinties su profesijomis veikla |
444 |
518 |
518 |
1 406 |
| Pažintinė ir kultūrinė veikla
|
Integruojama į ugdymo turinį |
|||
| Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus |
880 |
962 |
962 |
2 804 |
| Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus) |
74 |
74 |
74 |
74 |
Pastabos:
* veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) bei intelekto sutrikimų turintiems vaikams, bendraujantiems alternatyviuoju būdu;
** veikla, organizuojama atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių gebėjimus, galias ir poreikius, ugdymo aplinką;
*** veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai, savitvarkai, namų ruošai, ūkio darbams;
**** veikla, skiriama pagrindinėms funkcijoms lavinti, naudojimosi specialiosiomis priemonėmis (ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kompiuterinėmis technologijomis, buities įranga, buitiniais įrankiais) ar kitiems kasdieniams savarankiškumą didinantiems įgūdžiams formuoti, orientacijai erdvėje, mobilumo, alternatyviosios komunikacijos įgūdžiams ugdyti.
16. Įvairių socialinio ugdymo, technologinio (darbinio) ugdymo ir (ar) savarankiškumo ugdymo veiklų pamokų skaičių galima keisti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimus. Veiklos gali būti keičiamos dalykais, atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus ir kai ugdymas teikiamas laikinojoje grupėje kartu su kitų klasių mokiniais.
17. Įgyvendindama socialinio ugdymo veiklas, mokykla turėtų ieškoti šioms veikloms organizuoti visuomenei pritaikytų universalaus dizaino, atvirų, socialinėje erdvėje esančių aplinkų, socialinių partnerių, galinčių sudaryti sąlygas šioms veikloms vykdyti, taip pat, bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis ir įstaigomis, vykdyti šias veiklas.
19. Individualioms sveikatos ugdymo pratyboms gali būti skiriama iki 74 pamokų per metus mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų.
V SKYRIUS
SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE
21. Socialinių įgūdžių ugdymo programa skirta pagrindinį išsilavinimą įgijusiems vaikų socializacijos centrų mokiniams, nesimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Socialinių įgūdžių ugdymo programą rengia vaikų socializacijos centro mokytojai, atsižvelgę į individualų vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo planą. Ją sudaro veiklos, į kurias integruotas bendrojo ugdymo sričių ir (ar) dalykų turinys, rekomenduojamos pagalbos specialistų veiklos, mokinio pasirenkama veikla.
22. Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:
| Veiklos ar veiklų kryptys |
Rekomenduojamos valandos* |
| Veiklos, siejamos su bendrojo ugdymo sritimis ir (ar) dalykais: Rengimasis karjerai (savęs pažinimas, gyvenimo planai, pažinties su profesijomis veikla, darbo paieška, gyvenimo aprašymo rengimas ir kt.) Informacinės technologijos Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla Medijų ir informacinis raštingumas Technologijos Verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, finansinis raštingumas (finansų valdymas, išlaidos (mokėjimas už būstą, transportą, maistą ir pan.), taupymas ir kt.) Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai Žmogaus sauga (saugus elgesys, ekologija, aplinkosauga, psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams) Socialinė veikla |
222–444 |
| Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinis emocinis ugdymas Savarankiškumo ugdymas Psichikos sveikata (jausmai, emocijos, savivertė, saviraiška ir kt.) Socialinė elgsena viešose vietose (muziejuje, bibliotekoje, pašte, banke, restorane, autobuse ir pan.) |
222–592 |
| Mokinio pasirenkama veikla |
74–148 |
| Iki 1 110 val. per mokslo metus |
Pastaba:
* veikloms įgyvendinti valandos skiriamos atsižvelgiant į mokinio poreikius.
2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų
bendrųjų ugdymo planų
7 priedas
PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO ORGANIZAVIMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS MOKYKLOJE, DĖL KURIŲ UGDYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU
1. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), ugdymo procesas gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (toliau – nuotolinis mokymo būdas).
2. Ekstremali temperatūra mokyklos ir (ar) gyvenamojoje teritorijoje:
2.3. 30 °C ar aukštesnė – 1–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
3. Mokyklos vadovas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, gali priimti ugdymo organizavimo sprendimus:
3.2. laikinai stabdyti ugdymo procesą, kai dėl susidariusių aplinkybių mokyklos aplinkoje nėra galimybės jo koreguoti ar tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu nei grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo būdu, pvz., sutrikus elektros tinklų tiekimui ir kt., ugdymo procesas mokyklos vadovo sprendimu gali būti laikinai stabdomas 1–2 darbo dienas. Jeigu ugdymo procesas turi būti stabdomas ilgesnį laiką, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo proceso stabdymo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu);
3.3. ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo proceso ar jo dalies grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokyklos vadovas sprendimą ugdymo procesą ar jo dalį organizuoti nuotoliniu mokymo būdu prima Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
4. Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos vadovo sprendimu ugdymo procesą ar jo dalį organizuojant nuotoliniu mokymo būdu, mokykla:
4.1. priima sprendimus ugdymo procesui nuotoliniu mokymo būdu organizuoti, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo plane numatytas gaires nuotoliniam mokymo procesui organizuoti, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas;
4.2. vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“;
4.3. įvertina, ar visi mokiniai gali dalyvauti ugdymo procese nuotoliniu mokymo būdu. Išsiaiškinus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, taip pat mokiniams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), užtikrinamos sąlygos mokytis mokykloje, jeigu mokykloje nėra aplinkybių, kurios keltų pavojų mokinio gyvybei ir sveikatai. Nesant galimybių ugdymo proceso organizuoti mokykloje, ugdymo proceso organizavimas laikinai perkeliamas į kitas saugias patalpas;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-1301, 2021-07-19, paskelbta TAR 2021-07-19, i. k. 2021-16125
4.4. susitaria dėl mokinių emocinės sveikatos stebėjimo, taip pat mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo;
4.5. įgyvendindama ugdymo programas, ne mažiau kaip 80 procentų ugdymo procesui numatyto laiko (per savaitę ir (ar) mėnesį) skiria sinchroniniam ugdymui ir ne daugiau kaip 20 procentų – asinchroniniam ugdymui. Nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė – iki 90 min.;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-1301, 2021-07-19, paskelbta TAR 2021-07-19, i. k. 2021-16125
4.6. pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu: konkrečios klasės tvarkaraštyje numato sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui skiriamas pamokas;
4.7. pritaiko pamokos struktūrą sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui, atsižvelgdama į mokinių amžių, dalyko programos ir ugdymo programos ypatumus;
4.8. susitaria dėl mokymosi pagalbos mokiniui teikimo būdų ir savalaikiškumo, dėl užduočių, skiriamų atlikti namuose toje pačioje klasėje, apimties, pobūdžio, dėl mokymosi krūvių stebėsenos ir jų koregavimo, grįžtamosios informacijos teikimo, dėl mokinio darbotvarkės nustatymo, atsižvelgdama į mokinių amžių;
4.10. paskiria asmenį (-is), kuris (-ie) teiks bendrąją informaciją apie ugdymo proceso organizavimo tvarką, švietimo pagalbos teikimą, komunikuos kitais aktualiais švietimo bendruomenei klausimais tol, kol neišnyksta ypatingos aplinkybės ar aplinkybės, dėl kurių ugdymo procesas mokykloje negalėjo būti organizuojamas kasdieniu būdu. Informacija apie tai skelbiama mokyklos tinklalapyje;
4.11. numato planą, kaip pasibaigus ypatingoms aplinkybėms sklandžiai grįžti prie įprasto ugdymo proceso organizavimo;
4.12. numato, kaip, esant poreikiui, dalį – ugdymo proceso organizuoti nuotoliniu mokymo būdu ir dalį grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.
4.13. atskirų dalykų (arba dalyko dalies) mokymuisi gali perskirstyti klases ir sudaryti laikinąsias grupes iš paralelių klasių mokinių arba apjungdama ne daugiau nei dviejų gretimų klasių mokinius.
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-1301, 2021-07-19, paskelbta TAR 2021-07-19, i. k. 2021-16125
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-876, 2021-05-25, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11523
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-688 „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1175, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-22, i. k. 2021-14062
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-688 „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-1301, 2021-07-19, paskelbta TAR 2021-07-19, i. k. 2021-16125
Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-688 „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo