Suvestinė redakcija nuo 2024-12-10

Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-06-30, i. k. 2023-13398

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-003-02-02-11 (RE) „SUMAŽINTI PAŽEIDŽIAMŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ GEROVĖS TERITORINIUS SKIRTUMUS“ FINANSAVIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2023 m. birželio 30 d. Nr. A1-439

Vilnius

Įgyvendindama 2022–2030 metų Regionų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“, plėtros programų regioninę pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ ir 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-11 „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“, ir vykdydama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 102 ir 105 punktus,

tvirtinu Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gaires (pridedama).

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                                                Monika Navickienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-439

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS

NR. 09-003-02-02-11 (RE) „SUMAŽINTI PAŽEIDŽIAMŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ GEROVĖS TERITORINIUS SKIRTUMUS“

FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė	2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas	Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas	Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos	Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis	Išankstinės sąlygos	NPP poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)	Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)
09-003-02-02-11 (RE) Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus	2.2	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM)	332 513,6 tūkst. Eur, iš jų – 260 189,5 tūkst. Eur Europos Sąjungos fondų lėšos (toliau – ES lėšos)	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa	1. Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos socialinio būsto prieinamumui didinti, ir investicijomis užtikrinamas socialinio būsto prieinamumas neįgaliesiems bei gausioms šeimoms.	Socialinio būsto poreikio patenkinimas nuo jo laukiančiųjų asmenų (šeimų) skaičiaus (procentai)	7,9 (2020)	42	88
					2. Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, ir iki 2022 m. liepos 1 d. yra parengti ir suderinti su SADM regioniniai socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų infrastruktūros, reikalingos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, žemėlapiai.	Socialines paslaugas gaunančių tikslinės grupės asmenų dalis nuo bendro su skurdo rizika ar socialine atskirtimi susiduriančių gyventojų skaičiaus (procentai)	15,8 (2019)	17	25

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ 2021–2027 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas	Uždavinys	Fondas	Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos finansavimo suma	Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma	Intervencinės priemonės kodas	Pagrindinės teritorinės srities kodas	„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai	Ekonominės veiklos kodas	Lyčių lygybės matmens kodas
4. Socialiai atsakingesnė Lietuva	4.9. Skatinti marginalizuotų bendruomenių, mažas pajamas gaunančių mažų ūkių ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, socialinę ir ekonominę įtrauktį vykdant integruotus veiksmus, be kita ko, teikti aprūpinimą būstu ir socialines paslaugas (Europos regioninės plėtros fondas (toliau – ERPF)	ERPF	215 202 992,00 Eur	Visas privalomas nacionalinis prisidėjimas: 60 610 618,24 Eur (iš jų: 16 100 295,64 Eur Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – VB) bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 44 510 322,60 Eur projektų vykdytojų, partnerių lėšos)	043 – Naujų efektyviai energiją vartojančių pastatų statyba 126 – Būstų infrastruktūra (kitiems asmenims nei migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą) 127 – Kita socialinė infrastruktūra, kuria prisidedama prie socialinės įtraukties bendruomenėje	02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai; 08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos; 33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą	Netaikoma	10- Statyba; 23 – Socialinis darbas, bendruomeninės, socialinės ir asmeninės paslaugos; 26 – Kitos nenurodytos paslaugos	03 – Neutralumas lyties požiūriu
	4.10. Užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, didinti sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą, atsparumą, ir skatinti perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomeninės globos (ERPF)	ERPF	44 986 511,00 Eur	Visas privalomas nacionalinis prisidėjimas: 11 713 489,24 Eur (iš jų: 2 685 106,36 Eur VB bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 9 028 382,88 Eur projektų vykdytojų, partnerių lėšos)	127 – Kita socialinė infrastruktūra, kuria prisidedama prie socialinės įtraukties bendruomenėje	02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai; 08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos; 33 – Nesiorientuojant į teritoriškumą	Netaikoma	10 – Statyba; 22 – Žmonių sveikatos priežiūros veikla; 23 – Socialinis darbas, bendruomeninės, socialinės ir asmeninės paslaugos	03 – Neutralumas lyties požiūriu

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemones, taip pat rengiant, teikiant ir vertinant projektų įgyvendinimo planus, priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, sudarant projektų sutartis ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal Gaires:

1.1. Bendrieji teisės aktai:

1.1.1. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – De minimis reglamentas);

1.1.2. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);

1.1.3. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);

1.1.4. 2022–2030 metų regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų regionų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Regionų plėtros programa);

1.1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 612 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ Lietuvai skirtų lėšų paskirstymo“ (toliau – Nutarimas dėl lėšų paskirstymo).

1.2.   Specialieji teisės aktai:

1.2.1. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas;

1.2.2. Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas (2 straipsnio 16 ir 17 dalys ir 15¹–15³ straipsniai);

1.2.3. Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas;

1.2.4. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas;

1.2.5. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas;

1.2.6. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ (toliau – VPSP taisyklės)“;

1.2.7. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 931 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos patvirtinimo“;

1.2.8. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Socialinių paslaugų katalogas);

1.2.9. Socialinės globos normų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl Socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Socialinės globos normų aprašas);

1.2.10. Lietuvos higienos norma HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-714 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;

1.2.11. Lietuvos higienos norma HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-133 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“;

1.2.12. Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Būsto pritaikymo asmeniui su negalia aprašas);

1.2.13. Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A1-300 „Dėl Socialinio būsto fondo plėtros vykdymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Socialinio būsto rekomendacijos);

1.2.14. Rekomendacijos atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui, patvirtintos Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 2V-107 (1.4) „Dėl Rekomendacijų atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui patvirtinimo“ (toliau – AJC ir AJE rekomendacijos);

1.2.15. Akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-492 „Dėl Akredituotų socialinių paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“;

1.2.16. Krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A1-333 „Dėl Krizių centro veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“.

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Išankstinių sąlygų reikalavimai:

2.1.1 Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodytą veiklą „Socialinio būsto fondo plėtra“ įgyvendinantys projektai gali būti finansuojami, jei yra įgyvendinta išankstinė sąlyga „Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos socialinio būsto prieinamumui didinti, ir investicijomis užtikrinamas socialinio būsto prieinamumas neįgaliesiems bei gausioms šeimoms“. Išankstinės sąlygos įgyvendinimą detalizuojantys reikalavimai:

2.1.1.1. socialinio būsto prieinamumas asmenims su negalia bei gausioms šeimoms turi būti užtikrinamas kiekviename regione, jei, rengiant RPPl pažangos priemonę, regionų savivaldybių sudarytuose asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašuose (toliau – Sąrašai) yra šiai tikslinei grupei priklausančių asmenų (šeimų). Jei tokių asmenų (šeimų) konkrečios savivaldybės Sąraše nėra, joje socialinio būsto fondo plėtros veikla nefinansuojama. Socialinio būsto prieinamumas regionuose gali būti užtikrinamas visiems Sąrašuose esantiems tikslinės grupės asmenims (šeimoms) arba jų daliai;

2.1.1.2. išankstinė sąlyga yra laikoma įgyvendinta, kai patvirtintose RPPl pažangos priemonėse yra numatytos veiklos, skirtos socialinio būsto prieinamumui didinti, bei RPPl pažangos priemonės, kuriai įgyvendinti numatoma naudoti SADM regioninės pažangos priemonės lėšas, apraše yra pateiktas sąrašas projektų, kuriais kuriamas socialinis būstas, skirtas asmenims su negalia ir (ar) gausioms šeimoms. Apie tai, ar išankstinė sąlyga įgyvendinta, vertindama RPPl pažangos priemonę, SADM informuoja RPPl administruojančiąją instituciją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir atitinkamo regiono plėtros tarybą.

2.1.2. Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2–4 punktuose nurodytas veiklas (paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra; nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę; socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūros modernizavimas ir plėtra) įgyvendinantys projektai gali būti finansuojami, jei yra įgyvendinta išankstinė sąlyga „Patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse numatytos veiklos, skirtos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, ir iki 2022 m. liepos 1 d. yra parengti ir suderinti su SADM regioniniai socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų infrastruktūros, reikalingos institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, žemėlapiai“. Išankstinės sąlygos įgyvendinimą detalizuojantys reikalavimai:

2.1.2.1. Pertvarkos žemėlapiuose numatytos infrastruktūros plėtros apimtys RPPl pažangos priemonėse turi būti planuojamos visa apimtimi (pasikeitus Pertvarkos žemėlapiuose nustatytiems poreikiams infrastruktūros kūrimui ir (ar) plėtrai arba paaiškėjus kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių Pertvarkos žemėlapiuose nustatytos infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros apimtys nebegali būti planuojamos taip, kaip buvo numatyta, Pertvarkos žemėlapio pakeitimus savivaldybės suderina su SADM. Suderintas Pertvarkos žemėlapis teikiamas tvirtinti regiono plėtros tarybos kolegijai ir planuojamas naujai nustatyta apimtimi).

Pastaba. Pertvarkos žemėlapis – su SADM suderinto ir regiono plėtros tarybos kolegijos sprendimu patvirtinto (pagal Gaires ar iš kitų finansavimo šaltinių finansuojamo) regioninio socialinių paslaugų ir socialinių paslaugų infrastruktūros, reikalingos asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, institucinės globos pertvarkos antram infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros etapui įgyvendinti žemėlapio (skelbiamo adresu: https://pertvarka.lt/dokumentai/intitucines-globos-pertvarkos-regioniniai-zemelapiai/) dalis, finansuojama pagal Gaires.

2.1.2.2. išankstinė sąlyga yra laikoma įgyvendinta, kai patvirtintose RPPl pažangos priemonėse yra numatytos Pertvarkos žemėlapiuose patvirtintos veiklos, RPPl pažangos priemonės, kuriai įgyvendinti numatoma naudoti SADM regioninės pažangos priemonės lėšas, apraše yra pateiktas projektų, atitinkančių Pertvarkos žemėlapį, sąrašas (jei taikoma) ir nurodyta siektina stebėsenos rodiklio „Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“ reikšmė atitinka Pertvarkos žemėlapyje konkrečiam regionui nurodytą vietų paslaugų gavėjams skaičių. Apie tai, ar išankstinė sąlyga įgyvendinta, vertindama RPPl pažangos priemonę, SADM informuoja RPPl administruojančiąją instituciją, Vidaus reikalų ministeriją ir atitinkamo regiono plėtros tarybą.

2.2. Įgyvendinant projektus pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodytą veiklą „Socialinio būsto fondo plėtra“:

2.2.1. rekomenduojama atsižvelgti į Socialinio būsto rekomendacijų nuostatas, susijusias su infrastruktūros plėtra;

2.2.2. turi būti užtikrinama, kad priemonės lėšomis finansuoti būstai projekto įgyvendinimo metu ir 5 (penkerius) metus po projekto įgyvendinimo pabaigos nepertraukiamai būtų socialinio būsto fondo sąraše;

2.2.3. projektai gali būti įgyvendinami taikant viešojo ir privataus sektorių partnerystę (toliau – VPSP). Jei siekiama pasinaudoti skatinimo priemonėmis, nurodytomis Gairių 2.2.3.8.1 ir 2.2.3.8.2 papunkčiuose, projektai turi atitikti šiuos reikalavimus:

2.2.3.1. projektą gali rengti ir įgyvendinti viena savivaldybė arba gali būti rengiamas ir įgyvendinamas konsoliduotas daugiau kaip vienos savivaldybės projektas;

2.2.3.2. kai rengiamas ir įgyvendinamas konsoliduotas projektas, įgaliota savivaldybės administracija rengia vieną projekto įgyvendinimo planą ir investicijų projektą;

2.2.3.3. sprendimas dėl projekto finansavimo gali būti priimtas tik projekto vykdytojui pateikus savivaldybės tarybos sprendimą arba savivaldybių tarybų sprendimus, jei rengiamas ir įgyvendinamas konsoliduotas projektas, dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto tikslingumo, kaip tai nurodyta VPSP taisyklėse;

2.2.3.4. privačiam subjektui privalomai perduodamos socialinio būsto projektavimo, statybos ir priežiūros veiklos bei su šiomis veiklomis susijusios rizikos;

2.2.3.5. privačiam subjektui mokėjimai pradedami vykdyti tik sukūrus infrastruktūrą ir pradėjus teikti paslaugas;

2.2.3.6. jeigu numatoma įgyvendinti VPSP projektą, rengiant investicijų projektą su investicijų skaičiuokle, pareiškėjas lygiagrečiai turi parengti partnerystės klausimyną ir kitus dokumentus, nurodytus VPSP taisyklėse, ir pateikti RPPl administruojančiai institucijai vertinti dėl partnerystės tikslingumo ir socialinės ekonominės naudos;

2.2.3.7. VPSP sutartyje turi būti numatyta:

2.2.3.7.1 lėšų, gautų į projekto vykdytojo sąskaitą ir skirtų vykdyti mokėjimus privačiam subjektui už sukurtą infrastruktūrą ir teikiamas paslaugas, naudojimo tvarka;

2.2.3.7.2. reikalingų dokumentų, kuriuos privatus subjektas turi teikti projekto vykdytojui, būdas, periodiškumas, galutiniai terminai, nustatyti, atsižvelgiant į projekto vykdytojo mokėjimo prašymų teikimo periodiškumą, galutinį terminą, numatytą projekto sutartyje, ir šiems dokumentams įvertinti projekto vykdytojui reikalingą laiką;

2.2.3.7.3. įpareigojimas privačiam subjektui teikti ataskaitas ir sukurti dokumentų saugojimo sistemą. Ši sistema apima tas pačias ataskaitų teikimo ir dokumentų saugojimo prievoles, kurias turi projekto vykdytojas, patiriantis ir pats apmokantis tinkamas finansuoti išlaidas;

2.2.3.7.4. įpareigojimas privačiam subjektui paskirti atsakingą asmenį projekto veiklų įgyvendinimo klausimais, į kurį galėtų kreiptis RPPl administruojanti institucija;

2.2.3.8. jeigu projektas yra įgyvendinamas taikant VPSP, kaip nurodyta Gairių 2.2.3.1–2.2.3.7 papunkčiuose, ir projekto kapitalo investicijų dydis yra ne mažesnis kaip 7 milijonai eurų be PVM (tokio projekto veiklos gali būti finansuojamos ir iš kitų šaltinių bei apimti kitas, nei Gairėse nurodytas, veiklas), atsižvelgiant į Strateginio valdymo metodikos 113.6 papunktį, taikomos šios skatinimo priemonės:

2.2.3.8.1. Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros teikiama techninė pagalba rengiant privataus subjekto atrankos dokumentus ir vykdant atrankos procedūras;

2.2.3.8.2. PVM nuo privataus subjekto pasiūlyme ir VPSP sutartyje nurodytų kapitalo investicijų kompensavimas.

2.3. Pasirašant projektų sutartis pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodytą veiklą „Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“, turi būti laikomasi Pertvarkos žemėlapiuose nurodytų reikalavimų paslaugų plėtrai ir ne mažesnių, nei nurodyta Pertvarkos žemėlapiuose, infrastruktūros apimčių. Įgyvendinamuose projektuose dėl objektyvių priežasčių vykdomi infrastruktūros kūrimo ir (ar) plėtros apimčių pakeitimai turi būti suderinti su SADM.

2.4. Įgyvendinant projektus pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 3 punkte nurodytą veiklą „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę“, turi būti laikomasi šių reikalavimų:

2.4.1. kuriama ar modernizuojama atvirosios jaunimo erdvės ar atvirojo jaunimo centro infrastruktūra turi atitikti AJC ir AJE rekomendacijų V skyriaus 14 ir 15 punktų reikalavimus;

2.4.2. prioritetas turi būti teikiamas nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) socialinių paslaugų infrastruktūrai (t. y. jei savivaldybės administracija vykdo įstaigos ar organizacijos (projekto partnerio), kuri vykdys veiklą projekto lėšomis sukurtoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, atranką, prioritetas turi būti teikiamas NVO; įstaigos ar organizacijos (projekto partnerio) atranka vykdoma savivaldybės administracijos nusistatyta vieša ir objektyviais kriterijais paremta tvarka).

2.5. Pagal Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2–4 punktuose nurodytas veiklas finansavimą gavusios įstaigos, kuriose teikiamos ar planuojamos teikti socialinės globos paslaugos arba akredituotos socialinės paslaugos, privalo turėti ar iki projekto įgyvendinimo pabaigos gauti licenciją socialinei globai teikti arba turėti ar iki projekto įgyvendinimo pabaigos įgyti teisę teikti akredituotas socialines paslaugas finansavimą gavusiame infrastruktūros objekte.

2.6. Visi projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede.

2.7. Projektais turi būti prisidedama prie visų šiose Gairėse atitinkamai veiklai nustatytų stebėsenos rodiklių.

2.8. Projektui, kuris įgyvendinamas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektui, kuris įgyvendinamas Sostinės regione (išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją), skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir VB bendrojo finansavimo lėšų negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektui, kuris įgyvendinamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir VB bendrojo finansavimo lėšų negali viršyti 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.9. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyvendinamo projekto finansavimo ne mažiau kaip 25 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, o prie kitoje šalies teritorijoje įgyvendinamų projektų – ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.

2.10. Projekto vykdytojas ir partneris (-iai) turi laikytis šio Gairių skyriaus 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų dėl horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

2.11. Projekto lėšomis planuojant įsigyti nekilnojamąjį turtą, negali būti teisinių ar kitų kliūčių jame vykdyti numatytas veiklas (t. y. nekilnojamojo turto naudojimo paskirtis turi būti tinkama numatytoms projekto veikloms vykdyti).

2.12. Projektuose numatomi rekonstruoti ar remontuoti pastatai, taip pat žemės sklypai, kuriuose numatoma statyti, rekonstruoti ar remontuoti pastatus, turi būti pareiškėjų (partnerių) valdomi nuosavybės ar patikėjimo teise arba gauti pagal panaudos (nuomos) sutartis ne trumpesniam kaip projekto įgyvendinimo ir 5 (penkerių) metų nuo projekto finansavimo pabaigos (galutinės ataskaitos patvirtinimo) laikotarpiui. Daiktinės pareiškėjų (partnerių) teisės į pastatą ir (ar) žemės sklypą, kuriame įgyvendinant projektą bus atliekami statybos darbai, turi būti įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Jei pastatas ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas (partneris (-iai)) turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas.

2.13. Projekto vykdytojas ir (ar) partneris (-iai) turi vykdyti informavimo apie įgyvendinamą projektą ir komunikacijos veiksmus, laikydamasis (-iesi) PAFT VIII skyriaus pirmajame skirsnyje „Informavimas apie projektą ir komunikacija“ nustatytų reikalavimų.

2.14. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas projekto investicijų tęstinumas, laikantis PAFT 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.15. Kartu su projekto įgyvendinimo planu pareiškėjas turi pateikti:

2.15.1. investicijų projektą su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtus pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, kuri paskelbta www.cpva.lt puslapyje skiltyje Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras/Dokumentai/Investicijų projektų rengimo metodika;

2.15.2. dokumentus (kopijas, nuorašus ar išrašus), kuriais užtikrinamas pareiškėjo ir (ar) partnerio nuosavų lėšų prisidėjimas, įskaitant netinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimą, ir projekto veiklų (rezultatų) tęstinumas 5 (penkerius) metus po projekto įgyvendinimo pabaigos:

2.15.2.1. jei pareiškėjas ir (ar) partneris yra biudžetinės (-ė) įstaigos (-a), – savivaldybės tarybos sprendimą;

2.15.2.2. jei pareiškėjas ir (ar) partneris nėra biudžetinės (-ė) įstaigos (-a):

2.15.2.2.1. teisę priimti sprendimus turinčio įstaigos valdymo organo sprendimą;

2.15.2.2.2. dokumentą, patvirtinantį įstaigos valdymo organui suteiktą teisę priimti Gairių 2.15.2.2.1 papunktyje nurodytą sprendimą;

2.15.2.2.3. pareiškėjo ir (ar) partnerio indėlį ir projekto veiklų (rezultatų) tęstinumo užtikrinimą įrodančius dokumentus (finansinės atskaitomybės dokumentus, banko sąskaitos išrašą, banko raštą ar kt.);

2.15.3. partnerio deklaraciją, parengtą pagal PAFT 1 priedo 1 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais));

2.15.4. informaciją apie projekto biudžeto paskirstymą, parengtą pagal PAFT 1 priedo 2 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais));

2.15.5. dokumentų, pagrindžiančių projekto išlaidų pagrįstumą, kopijas (pvz., sudarytų sutarčių, komercinių pasiūlymų), nuorodas į rinkoje esančias kainas (pvz., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje);

2.15.6. dokumentų, pagrindžiančių teisę valdyti žemę ir statinius, į kuriuos investuojama įgyvendinant projektą, kopijas;

2.15.7. pareiškėjo ir, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), partnerio (-ių) užpildytas ir pasirašytas Pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše nustatytiems reikalavimams deklaracijas (1 priedas) (toliau – Deklaracijos) (jei Deklaraciją pasirašo ne įstaigos ar organizacijos vadovas, kartu turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę veikti pareiškėjo ir, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), partnerio (-ių), vardu (pvz., įgaliojimas, atstovavimo sutartis).

2.16. Jeigu projektu prisidedama prie tvarios miesto plėtros strategijos arba funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

2.16.1. projektu įgyvendinamas (-i) tvarios miesto plėtros strategijoje arba funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);

2.16.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudotis viešąja infrastruktūra ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su funkcinės zonos strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti skirtas projektas (taikoma projektui, kuriuo prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo);

2.16.3. pareiškėjas RPPl administruojančiajai institucijai teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą tvarios miesto plėtros strategiją arba funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl atitinkamos strategijos įgyvendinimo (jei toks susitarimas turi būti sudarytas vadovaujantis Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“).

3. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

1 lentelė

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos		Tikslinės grupės
1.		Socialinio būsto fondo plėtra (Veikla vykdoma statant naujus pastatus, rekonstruojant, remontuojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus ar jų dalis, taip pat rekonstruojant, remontuojant perimtas valstybės reikmėms nereikalingas laisvas gyvenamąsias patalpas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka, įsigyjant gyvenamuosius namus (pagal poreikį – su priklausiniais), jų dalis, butus ir pritaikant juos tikslinės grupės poreikiams (vykdant būtinos apimties rekonstrukcijos ar remonto darbus, įsigyjant būtiną įrangą ir baldus. Žemės įsigijimo išlaidos naujų pastatų statybai nefinansuojamos.)		Asmenys su negalia (turintys judėjimo ir (ar) psichikos, ir (ar) proto, ir (ar) regos negalią), kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas (tikslinė grupė turi atitikti Būsto pritaikymo asmeniui su negalia aprašo 3 punkte įvardytus asmenis); gausios šeimos (kaip apibrėžta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte)
2.		Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra (Veikla vykdoma laikantis Pertvarkos žemėlapiuose nurodytų reikalavimų paslaugų plėtrai ir ne mažesnių, nei nurodyta Pertvarkos žemėlapiuose, infrastruktūros apimčių, statant, rekonstruojant, remontuojant ir (ar) įsigyjant nekilnojamąjį turtą, aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga. Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus.)		Asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba (taikoma Pertvarkos žemėlapiuose nurodytiems kompleksinių paslaugų teikimo centrams vaikams su negalia)
3.		Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant didinti gyventojų socialinę gerovę (Veikla vykdoma finansuojant Socialinių paslaugų katalogo 19 punkte įvardytų nestacionarių socialinių paslaugų įstaigų, kuriose teikiamos socialinės priežiūros, laikino atokvėpio ir (ar) socialinės globos paslaugos, infrastruktūros bei 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programoje konkrečiai įvardytų finansuotinų įstaigų (atvirų jaunimo erdvių, specializuotos pagalbos centrų) infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą: statant, rekonstruojant, remontuojant ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga. Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus.)		Socialinę riziką patiriantys ir socialiai pažeidžiami asmenys bei asmenys, kuriems nustatyti socialinių paslaugų poreikiai (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis)
4.		Socialinių paslaugų įstaigų senyvo amžiaus asmenims infrastruktūros modernizavimas ir plėtra (Veikla vykdoma finansuojant socialinių paslaugų įstaigų, skirtų senyvo amžiaus asmenims, infrastruktūrą bendruomenėje (socialinės globos namų ir stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą; socialinės globos namų ir stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigų bei bendruomeninių paslaugų aplinkos pritaikymą Alzheimerio liga, senatvine demencija sergantiems asmenims, negalią turintiems asmenims; skaitmeninės, technologinės, inžinerinės ir kitos paslaugų infrastruktūros inovacijas, leidžiančias pagerinti tikslinių grupių asmenų savarankiškumą ir gyvenimo kokybę (statant, rekonstruojant, remontuojant ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, aprūpinant jį būtinais baldais ir įranga). Pagrindus poreikį, gali būti įsigyjama transporto priemonė, atitinkanti Gairių 7.4 papunkčio reikalavimus.)		Senyvo amžiaus asmenys

2 lentelė

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio kodas (-ai)	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai
1.	Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas	P.B.2.0065	Asmenys	2060	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodyta veikla
2.	Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus	R.B.2.2067	Naudotojai per metus	2060	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodyta veikla
3.	Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje	P.S.2.1030	Skaičius	4712	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodyta veikla
4.	Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje skaičius per metus	R.S.2.3031	Asmenys per metus	2560	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodyta veikla
5.	Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, mažėjimas	R.S.2.3032	Asmenys	2067	Prie rodiklio siekimo  prisideda projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2 punkte nurodyta veikla (rodiklio siekiama ne projekto, o šalies mastu; RPPl pažangos priemonių aprašuose neturi būti planuojama prisidėti prie šio rodiklio siekimo)
6.	Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje	P.S.2.1031	Skaičius	2696	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 3 punkte nurodyta veikla
7.	Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje skaičius per metus	R.S.2.3033	Asmenys per metus	4569	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 3 punkte nurodyta veikla
8.	Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas	P.B.2.0070	Asmenys per metus	2206	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 4 punkte nurodyta veikla
9.	Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus	R.B.2.2074	Naudotojai per metus	2718	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 4 punkte nurodyta veikla
10.	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.B.2.0074	Asmenys	393 931	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdomos Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos (taikoma tuo atveju, kai projektu įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija; rodiklio siekiama ne projekto, o 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinio lygiu; RPPl pažangos priemonių aprašuose neturi būti planuojama  prisidėti prie šio rodiklio siekimo)
11.	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.B.2.0075	Indėlis į strategijas	3	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdomos Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos (taikoma tuo atveju, kai projektu įgyvendinama tvarios miesto plėtros strategija ar funkcinės zonos strategija; rodiklio siekiama ne projekto, o IP uždavinio lygiu; RPPl pažangos priemonių aprašuose neturi būti planuojama prisidėti prie šio rodiklio siekimo)

Pastaba. Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės pateiktos 2 priede.

4. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

4.1. Projektuose negali būti numatyta:

4.1.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos ir kitais pagrindais principus;

4.1.2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti.

4.2. Projektuose turi būti numatyta:

4.2.1. priemonės sukurtos ar modernizuotos infrastruktūros prieinamumo visiems reikalavimo vykdymui užtikrinti. Visi investicijas gavę infrastruktūros objektai, išskyrus įsigyjamus ir (ar) rekonstruojamus (remontuojamus) gyvenamuosius namus ir butus, turi būti pritaikyti asmenų, turinčių judėjimo negalią, poreikiams, laikantis Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“ (toliau – STR) ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Finansuojami socialinio būsto paskirties gyvenamieji namai (pagal poreikį – su priklausiniais) ir butai turi būti visiškai pritaikyti asmenų, kurie juose gyvens, poreikiams. Įsigyjant ir (ar) rekonstruojant (remontuojant) gyvenamąjį namą, skirtą grupinio gyvenimo namų ar savarankiško gyvenimo namų veiklai vykdyti, bent pirmas pastato aukštas turi būti pritaikytas asmenų, turinčių judėjimo negalią, poreikiams, laikantis STR ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Įsigyjami ir (ar) rekonstruojami (remontuojami) gyvenamieji namai, taip pat įsigyjami ir (ar) remontuojami butai, skirti apsaugoto būsto veiklai vykdyti, taip pat ir butai, skirti grupinio gyvenimo namų ar savarankiško gyvenimo namų veiklai vykdyti, turi būti pritaikyti asmenų, kurie jais naudosis, poreikiams. Projektuose gali būti numatytos priemonės, sukurtos ar modernizuotos infrastruktūros prieinamumo visiems reikalavimo vykdymui užtikrinti, laikantis universalaus dizaino, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 109 dalyje, reikalavimų (informacija apie universalaus dizaino principus skelbiama interneto svetainėje https://www.ndt.lt/universalus-dizainas/) ir (ar) STR ir (ar) kituose norminiuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų.

4.2.2. neturi būti daroma reikšminga žala aplinkos tikslams, nustatytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Konkretūs projektų dėl reikšmingos žalos nedarymo aplinkos tikslams reikalavimai ir projektų atitiktį šiems reikalavimams pagrindžiantys dokumentai nurodomi Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše (3 priedas). Pareiškėjas kartu su projekto įgyvendinimo planu RPPl administruojančiajai institucijai turi pateikti Deklaracijas.

5. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) laikymosi reikalavimai

Projektai neturi prieštarauti Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijas, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą 2016/C 269/01 (III priedas). Konkretūs reikalavimai išdėstyti Gairių III skyriaus 4 dalies 4.1 ir 4.2.1 papunkčiuose.

6. Reikalavimai valstybės pagalbai

6.1. Pagal Gaires valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, neteikiama.

6.2 Pagal Gaires gali būti teikiama de minimis pagalba, kaip ji apibrėžta De minimis reglamente.

6.3. Projektui skiriamas finansavimas nėra laikomas valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos teikimu pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui (-iams), jeigu skiriant projektui finansavimą nėra tiesiogiai ar netiesiogiai teikiamas finansavimas projekto vykdytojo ir (ar) partnerio ūkinei veiklai vykdyti, suteikiant jam išskirtinę ekonominę naudą, kurios jis negautų rinkos sąlygomis, ir projekto lėšomis nebus padaryta įtaka konkurencijai ir prekybai tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Tai, ar projektui skiriamas finansavimas yra valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos teikimas pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui (-iams), vertina RPPl administruojančioji institucija.

6.4. Pagal Gaires skiriant finansavimą ne valstybės ar savivaldybių nuosavybės ar patikėjimo teise valdomam nekilnojamam ir kitam turtui, kurio nusidėvėjimo / amortizacijos laikotarpis yra ilgesnis nei projekto tęstinumo laikotarpis (5 (penkeri) metai po projekto įgyvendinimo pabaigos), teikiama de minimis pagalba.

6.5. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio nuostatomis, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma turi neviršyti 300 000 (trijų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurį trejų metų laikotarpį. Ši riba taikoma neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba visa arba iš dalies finansuojama Europos Sąjungos kilmės ištekliais.

6.6. De minimis pagalbos dydis diskontuojamas vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio 6 dalimi.

6.7. De minimis pagalba gali būti suteikta ne vėliau nei De minimis reglamento galiojimo laikotarpiu.

6.8. De minimis pagalba, suteikta pagal De minimis reglamentą, gali būti sumuojama su de minimis pagalba, suteikta pagal 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) 2023/2832 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms, o su de minimis pagalba, suteikta pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ir 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, – neviršijant De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos.

6.9. Projektų atitikties De minimis reglamento nuostatoms vertinimą atlieka  RPPl administruojančioji institucija. Vertinant projekto atitiktį De minimis reglamento  nuostatoms, užpildomas Pavyzdinis atitikties de minimis pagalbos taisyklėms (Komisijos reglamentui (ES) 2023/2831) patikros lapas (projekto lygmuo), paskelbtas interneto svetainėje https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/pavyzdinio-atitikties-de-minimis-pagalbos-taisyklems-komisijos-reglamentui-es-2023-2831-patikros-lapo-forma-projekto-lygmuo.

6.10. RPPl administruojančioji institucija vertinimo metu patikrina pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą. Vertinant  pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą, turi  būti patikrintos visos su pareiškėju (partneriu) susijusios įmonės, nurodytos  pareiškėjo (partnerio) ar (jei taikoma) pareiškėju (partneriu) nesančio galutinio naudos gavėjo pateiktoje „Vienos įmonės“ deklaracijoje, parengtoje pagal formą, paskelbtą interneto svetainėje https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/viena-imone-deklaracijos-forma, taip pat turi būti patikrinta Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, ar  teikiama de minimis pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje.

6.11. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą suteikti de minimis pagalbą pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, 17 punkto reikalavimais, pateikia duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui apie pareiškėjui (projekto vykdytojui) ir partneriui suteiktą de minimis pagalbą.

6.12. Su de minimis pagalbos teikimu susiję dokumentai saugomi 10 metų nuo paskutinės de minimis pagalbos pagal Gaires suteikimo dienos.

6.13 . Paaiškėjus, kad projekto vykdytojui buvo suteikta neteisėta arba nesuderinama pagalba, projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad šiai pagalbai skirtos lėšos bus grąžintos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

7. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

7.1. Projektų išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriuje išdėstytus projektų išlaidoms taikomus reikalavimus.

7.2. Projektų išlaidos gali būti patirtos iki projekto sutarties pasirašymo, jeigu tai neprieštarauja PAFT nuostatoms.

7.3. Projektai, kuriais numatoma įsigyti tik įrangą, baldus, transporto priemonę ir (ar) tvarkyti aplinką (neatliekant pastatų ir (ar) patalpų statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų, neperkant nekilnojamojo turto), nėra tinkami finansuoti.

7.4. Įgyvendinant projektus, gali būti įsigyjamos tik specialiai socialinių dirbtuvių veiklai ar kasdieniams tikslinių grupių pavėžėjimo poreikiams pritaikytos transporto priemonės (pvz., mikroautobusai). Transporto priemonės, skirtos judėjimo sutrikimų turinčių asmenų (senyvo amžiaus, asmenų su negalia) pavėžėjimui, turi būti techniškai pritaikytos. Transporto priemonių, skirtų administracinei įstaigų veiklai vykdyti, įsigijimo išlaidos yra netinkamos finansuoti.

7.5. Projekto PVM yra tinkamas finansuoti, išskyrus PAFT 313 punkte nurodytus atvejus.

7.5¹. Skelbiant kvietimus teikti projektų įgyvendinimo planus ir prisiimant įsipareigojimus pagal sudarytas regionų projektų sutartis, gali būti viršijamos Gairių II skyriaus lentelės 4 stulpelyje numatytos pagal abu šios lentelės 2 stulpelio 4.9 ir 4.10 papunkčiuose nurodytus uždavinius skiriamos Europos Sąjungos finansavimo sumos, laikantis Nutarimo dėl lėšų paskirstymo 2.3 papunkčio nuostatų.

7.6. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

7.7. Projektui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, nurodyti šių Gairių III skyriaus 8 dalies lentelėje. Fiksuotosios normos ir supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai indeksuojami. Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių skaitinės reikšmės nurodytos 2021–2027 m. ES fondų lėšomis supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, kuris skelbiamas interneto svetainėje www.esf.lt/veiklos-sritys/metodines-pagalbos-centras/fiksuotuju-dydziu-registras/1104.

8. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai
Finansuoja-mos veiklos, kurioms taikomi supaprastin- tai apmokamų išlaidų dydžiai	Supapras- tintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio įsigijimo išlaidos, jei: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas jam lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama Europos Sąjungos parama.
	FS-01-02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM
	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio įsigijimo išlaidos, jei: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje (jei tokia yra) ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie finansinę paramą, gaunamą iš ES; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami vykdyti fiziniai veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.
	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio fiksuotoji suma su PVM
	FN-01	7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma	Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.
	FN-05-01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.
	FN-05-02	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.
	FN-05-03	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.
	FN-05-04	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.
	FN-05-05	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.
	FN-05-06	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.
	FN-05-07	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką išlaidų.
	FĮ-53-03	Fiksuotasis vieneto įkainis už parengtą investicijų projektą, jei investicijų projektas rengiamas visiems kitiems projektams, kurie nesusiję su informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros ir (ar) informacinių sistemų, ir (ar) registrų kūrimu ir (ar) modernizavi-mu, ir (ar) plėtra (toliau – IVS), be PVM	Fiksuotieji vieneto įkainiai taikomi investicijų projekto parengimo, apimančio išsamią probleminės padėties ir paslaugos, dėl kurios reikia įgyvendinti investicinį projektą, analizę, paslaugos pokyčių ir tendencijų analizę, paslaugos poreikio pagrindimą, reikalavimų konkretiems pokyčiams, kurių siekiama įgyvendinant projektą, apibrėžimą, projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizę, projekto išlaidų ir naudos analizę, projekto jautrumo ir rizikos analizę, optimalios alternatyvos įgyvendinimo plano sudarymą (nustatoma veiksmų seka, jų ryšiai, svarba, vieta bendroje projekto įgyvendinimo eigoje), išlaidoms padengti
	FĮ-53-04	Fiksuotasis vieneto įkainis už parengtą investicijų projektą, jei investicijų projektas rengiamas visiems kitiems projektams, kurie nesusiję su IVS, su PVM

Skyriaus pakeitimai:

Nr. A1-873, 2024-12-09, paskelbta TAR 2024-12-09, i. k. 2024-21741

________________

Regioninės pažangos priemonės Nr. 09- 003- 02- 02- 11 (RE ) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

1 priedas

PAREIŠKĖJO (PARTNERIO) įsipareigojimo dėl PROJEKTO ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠE NUSTATYTIEMS REIKALAVIMAMS

deklaracija

20___ m. ________________d.

_______________________

(vietovės pavadinimas)

Aš, __________________________________________________________________,

(įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė)

įsipareigoju užtikrinti, kad mano atstovaujamos organizacijos

____________________________________________________________________________

(įstaigos ar organizacijos pavadinimas)

projektas ____________________________________________________________________

(projekto pavadinimas)

atitiks Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše (Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ________________ d. įsakymu Nr. _________ „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių patvirtinimo“ 3 priedas), nustatytus reikalavimus.

__________________________________ (įstaigos ar organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens pareigų pavadinimas)

________________ (parašas)

__________________________ (vardas ir pavardė)

____________________________

Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE)

„Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės

teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

2 priedas

Stebėsenos rodikliŲ APRAŠYMO kortelėS

I SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

„naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas“

aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-09-003-02-02-11-01
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO65
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo maksimalų skaičių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), kurie gali būti apgyvendinti pagal Regioninės pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ vykdomų projektų (toliau – projektai) lėšomis naujai sukurtuose socialiniuose būstuose. Asmenimis su negalia laikomi asmenys, nurodyti Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A1-103 „Dėl Būsto pritaikymo asmeniui su negalia poreikio nustatymo, būsto pritaikymo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punkte. Būstas suprantamas taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Gausia šeima laikoma šeima, priskirta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai grupei. Naujais ar modernizuotais socialiniais būstais laikomi projektų lėšomis naujai sukurti ir tikslinės grupės asmenų su negalia (ir jų šeimų narių), gausių šeimų narių poreikiams pritaikyti socialiniai būstai (pastatyti nauji pastatai, rekonstruoti, suremontuoti ir būsto paskirčiai pritaikyti esami (ne būsto paskirties) pastatai ar jų dalys, rekonstruotos, suremontuotos perimtos valstybės reikmėms nereikalingos laisvos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka, įsigyti gyvenamieji namai, jų dalys, butai, pritaikyti tikslinės grupės asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių poreikiams (vykdant būtinos apimties rekonstrukcijos ar remonto darbus, įsigyjant būtiną įrangą ir baldus)). Socialinis būstas suprantamas taip, kaip apibrėžta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojamas maksimalus asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), galinčių apsigyventi naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičius.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė, atskirai nurodant maksimalų asmenų su negalia, jų šeimų narių skaičių ir maksimalų gausių šeimų narių skaičių; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo arba jo įgalioto asmens. Antrinis duomenų šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmė skaičiuojama projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą (kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje). Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir projekto vykdytojas pateikia pažymą apie maksimalų asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), galinčių apsigyventi naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičių.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.B.2.0065. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis produkto rodiklis susijęs su bendruoju rezultato rodikliu R.B.2.2067 („Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus“).

II SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

„naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Naujų arba modernizuotų socialinių būstų naudotojų skaičius per metus
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Naudotojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-09-003-02-02-11-02
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCR67
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo unikalių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių), apsigyvenusių naujai sukurtuose socialiniuose būstuose, skaičių per metus po projektų įgyvendinimo, įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose socialiniuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos (t. y. skaičiuojami visi unikalūs asmenys, gyvenę (gyvenantys) socialiniuose būstuose iki projekto įgyvendinimo pabaigos, ir asmenys, apsigyvenę socialiniuose būstuose per vienus metus po projekto įgyvendinimo). Asmenys su negalia, būstas, gausi šeima, nauji arba modernizuoti socialiniai būstai, socialinis būstas suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių I skyriaus lentelės 8 punkte.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami unikalūs asmenys (asmenys su negalia (ir jų šeimų nariai) ir gausių šeimų nariai), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos (įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos) buvo apgyvendinti naujai sukurtuose socialiniuose būstuose.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma apie unikalius asmenis (asmenis su negalia (ir jų šeimų narius) ir gausių šeimų narius), apsigyvenusius įgyvendinant projektą sukurtuose socialiniuose būstuose ir per metus po projekto įgyvendinimo sukurtuose socialiniuose būstuose. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė, atskirai nurodant sukurtuose būstuose apsigyvenusių asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių skaičių; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis; 6) pažymėta, kad, apskaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant stebėsenos rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos. Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos naujai sukurtuose socialiniuose būstuose apsigyveno numatytas unikalių asmenų (asmenų su negalia (ir jų šeimų narių) ir gausių šeimų narių) skaičius (įskaitant ir asmenis, kurie buvo apgyvendinti projekto lėšomis sukurtuose būstuose, nelaukiant projekto įgyvendinimo pabaigos).
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – R.B.2.2067. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis rezultato rodiklis susijęs su bendruoju produkto rodikliu P.B.2.0065 („Naujų arba modernizuotų socialinių būstų talpumas“).

III SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„PASLAUGŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ TURINTIEMS ASMENIMS VIETŲ SKAIČIUS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Skaičius
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-09-003-02-02-11-03
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	–
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo, kiek asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba (taikoma Pertvarkos žemėlapiuose nurodytiems kompleksinių paslaugų teikimo centrams vaikams su negalia)), vienu metu gali gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje, kurios apimtys yra ne mažesnės, nei patvirtinta Pertvarkos žemėlapiuose. Asmenimis, turinčiais intelekto ir (ar) psichikos negalią, laikomi asmenys su negalia (kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme), kuriems negalia nustatyta dėl intelekto ir (ar) psichikos sutrikimų. Nauja ar modernizuota socialinių paslaugų infrastruktūra laikomos (laikomi) ne mažesnes kaip Pertvarkos žemėlapiuose nurodytas infrastruktūros apimtis ir reikalavimus paslaugų plėtrai atitinkančios investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose (kuriuose) teikiamos socialinės paslaugos asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba). Pertvarkos žemėlapis suprantamas taip, kaip apibrėžta Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių 2.1.2.1 papunkčio pastaboje. Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnyje. Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietomis naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje laikomas asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba), vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas naujoje arba modernizuotoje socialinių paslaugų infrastruktūroje, skaičius.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojamos projekto investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią; vaikams, turintiems raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens. Antrinis duomenų šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą (kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje). Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims,  vaikams, kurie turi raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba, vietų naujoje ar modernizuotoje socialinių paslaugų infrastruktūroje, skaičių.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.S.2.1030. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis produkto rodiklis, susijęs su specialiuoju rezultato rodikliu R.S.2.3031 „Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“.

IV SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„ASMENŲ, TURINČIŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ, GAVUSIŲ PASLAUGAS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE, SKAIČIUS PER METUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-09-003-02-02-11-04
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo, kiek unikalių tikslinės grupės asmenų, t. y. asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią (įskaitant vaikus, turinčius raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba (taikoma Pertvarkos žemėlapiuose nurodytiems kompleksinių paslaugų teikimo centrams vaikams su negalia)), per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusios socialinių paslaugų infrastruktūros, kurios apimtys yra ne mažesnės, nei patvirtinta Pertvarkos žemėlapiuose, paslaugomis. Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, nauja ar modernizuota socialinių paslaugų infrastruktūra, Pertvarkos žemėlapis, socialinės paslaugos suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami unikalūs tikslinės grupės asmenys (asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią, vaikai, turintys raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusių įstaigų (jų padalinių) paslaugomis.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis; 6) pažymėta, kad, skaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant stebėsenos rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos. Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės asmenų (asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, vaikų, turinčių raidos ir (ar) kitų sveikatos sutrikimų, dėl kurių jiems reikalinga ilgalaikė pagalba) skaičius.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – R.S.2.3031. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis susijęs su specialiuoju produkto rodikliu P.S.2.1030 „Paslaugų intelekto ir (ar) psichikos negalią turintiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“.

V SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„ASMENŲ, TURINČIŲ INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIĄ, GYVENANČIŲ STACIONARIOSE SOCIALINĖS GLOBOS ĮSTAIGOSE, MAŽĖJIMAS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, mažėjimas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Mažėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-09-003-02-02-11-05
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo, kiek 2019–2029 m. sumažės unikalių asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichikos negalią, gyvenančių stacionariose socialinės globos įstaigose, skaičius (2019 m. tokių asmenų buvo 6 267). Asmuo, turintis intelekto ir (ar) psichikos negalią, suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte. Stacionariomis socialinės globos įstaigomis laikomos įstaigos, kuriose nuolat gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų asmenų, kurių socialiniai ryšiai su bendruomene dėl šių įstaigų specifikos yra riboti, socialiniai įgūdžiai silpni, galimybės integruotis į visuomenę – minimalios. Šioms įstaigoms būdinga grupinė, o ne individuali asmens priežiūra, institucinė kultūra (pvz., nustatytos griežtos vidaus tvarkos taisyklės).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia metų pabaigoje“ reikšmę, kuri skelbiama Valstybės duomenų agentūros kasmet atliekamame socialinių paslaugų tyrime (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R164&collection=M3161110_2#/). Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai Valstybės duomenų agentūra pateikia rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia metų pabaigoje“ duomenis, pasiektus iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (gruodžio 31 d.).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūros skelbiami oficialūs duomenys (socialinių paslaugų tyrimas) (https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R164&collection=M3161110_2#/). Antrinis duomenų šaltinis – Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinė sistema (toliau – INVESTIS). Praėjusių kalendorinių metų duomenys apie stebėsenos rodiklio pasiekimą į INVESTIS įvedami ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 15 d.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai kiekvienais einamaisiais kalendoriniais metais (birželio mėn.) Valstybės duomenų agentūra paskelbia, kaip nurodyta Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių V skyriaus lentelės 10 punkte, rodiklio „Gyventojų skaičius globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia metų pabaigoje“ reikšmę, pasiektą iki praėjusių kalendorinių metų pabaigos (gruodžio 31 d.).
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – R.S.2.3032. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis

VI SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

„PASLAUGŲ SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMIEMS, SOCIALINĘ RIZIKĄ (ATSKIRTĮ) PATIRIANTIEMS ASMENIMS VIETŲ SKAIČIUS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Skaičius
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-09-003-02-02-11-06
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo, kiek socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) vienu metu gali gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje. Paslaugų, skirtų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims, vietomis laikomas socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis), vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų įstaigoje (jos padalinyje), skaičius. Socialiai pažeidžiami asmenys suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023  m. veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-791 „Dėl Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų planas), 2.2 papunktyje. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų plano 2.3 papunktyje. Socialinę riziką patiriantys asmenys suprantami taip, kaip jie apibrėžti Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 m. veiksmų plano 2.4 papunktyje. Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte. Nauja ar modernizuota  infrastruktūra (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims) laikomos projekto investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose (-iuose) teikiamos socialinės paslaugos socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojamos projekto investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą (kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje). Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie paslaugų, skirtų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims, vietų naujoje ar modernizuotoje socialinių paslaugų infrastruktūroje skaičių.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.S.2.1031. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis produkto rodiklis susijęs su specialiuoju rezultato rodikliu R.S.2.3033 („Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus“).

VII SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

„SOCIALIAI PAŽEIDŽIAMŲ, SOCIALINĘ RIZIKĄ (ATSKIRTĮ) PATIRIANČIŲ ASMENŲ, GAVUSIŲ PASLAUGAS NAUJOJE AR MODERNIZUOTOJE INFRASTRUKTŪROJE, SKAIČIUS PER METUS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų, gavusių paslaugas naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje, skaičius per metus
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-09-003-02-02-11-07
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	-
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo, kiek unikalių socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo projekto investicijas gavusios socialinių paslaugų infrastruktūros paslaugomis. Socialiai pažeidžiami asmenys, socialinę atskirtį patiriantys asmenys, socialinę riziką patiriantys asmenys, nauja ar modernizuota infrastruktūra (socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims) suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių VI skyriaus lentelės 8 punkte. Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami unikalūs tikslinių grupių asmenys (socialiai pažeidžiami, socialinę riziką (atskirtį) patiriantys asmenys (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis), kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo projekto investicijas gavusių socialinių paslaugų įstaigų (jų padalinių) paslaugomis.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos suskaičiuotas stebėsenos rodiklis; 6) pažymėta, kad, skaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant stebėsenos rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – po projekto finansavimo pabaigos. Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) paslaugas gavo numatytas tikslinės grupės asmenų (socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų (išskyrus intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčius asmenis) skaičius.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – R.S.2.3033. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos specialusis rezultato rodiklis susijęs su specialiuoju produkto rodikliu P.S.2.1031 („Paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims vietų skaičius naujoje ar modernizuotoje infrastruktūroje“).

VIII SKYRIUS

STEBĖSENOS rodiklio

„NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SOCIALINĖS RŪPYBOS INFRASTRUKTŪROS (NE BŪSTO) TALPUMAS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-09-003-02-02-11-08
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO70
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo, kiek senyvo amžiaus asmenų vienu metu gali gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje (t. y. kiek vietų, skirtų socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims), yra investicijas gavusioje socialinių paslaugų infrastruktūroje). Projekto investicijas gavusia socialinių paslaugų infrastruktūra laikomos projekto investicijas gavusios įstaigos (jų padaliniai), kuriose teikiamos socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims. Senyvo amžiaus asmuo suprantamas taip, kaip apibrėžta Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte. Vietomis, skirtomis socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims), laikomas senyvo amžiaus asmenų, vienu metu galinčių gauti socialines paslaugas projekto investicijas gavusioje įstaigoje (jos padalinyje), skaičius.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojamos investicijas gavusioje įstaigoje (įstaigos padalinyje) esančios vietos, skirtos socialinių paslaugų gavėjams (senyvo amžiaus asmenims).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio pasiekimo data; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – projekto veiklos ataskaitos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui teikiant mokėjimo prašymus ir juose deklaruojant (pažymint) stebėsenos rodiklio pasiekimą (kartu pateikiama projekto vykdytojo pažyma apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę).
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu ir (arba) pabaigoje). Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai surašomas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija, patvirtinanti statybos užbaigimą, ar pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (jei deklaracija ir statybos užbaigimo aktas neprivalomi) ir (arba) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruojama pirkimo–pardavimo sutartis (jei buvo atliktas pirkimas), įregistruojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir įstaigos vadovas pasirašo pažymą apie vietų paslaugų gavėjams skaičių.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.B.2.0070. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis produkto rodiklis susijęs su bendruoju rezultato rodikliu R.B.2.2074 („Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus“).

IX SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„NAUJOS ARBA MODERNIZUOTOS SOCIALINĖS RŪPYBOS INFRASTRUKTŪROS NAUDOTOJŲ SKAIČIUS PER METUS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros naudotojų skaičius per metus
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Naudotojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-09-003-02-02-11-09
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCR74
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Stebėsenos rodiklis rodo, kiek unikalių senyvo amžiaus asmenų per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo investicijas gavusioje infrastruktūroje teikiamomis socialinėmis paslaugomis. Projekto investicijas gavusi socialinių paslaugų infrastruktūra, senyvo amžiaus asmuo suprantami taip, kaip jie apibrėžti Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių VIII skyriaus lentelės 8 punkte. Socialinės paslaugos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Stebėsenos rodiklių aprašymo kortelių III skyriaus lentelės 8 punkte.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami unikalūs senyvo amžiaus asmenys, kurie per vienų metų laikotarpį po projekto įgyvendinimo pabaigos pasinaudojo projekto investicijas gavusių įstaigų (jų padalinių) teikiamomis socialinėmis paslaugomis.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo pažyma, patvirtinanti pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę. Projekto vykdytojo pažymoje turi būti nurodyta ši informacija: 1) projekto numeris; 2) stebėsenos rodiklis, už kurį atsiskaitoma; 3) stebėsenos rodiklio matavimo laikotarpis; 4) faktiškai pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė; 5) šaltiniai, pagal kuriuos apskaičiuotas stebėsenos rodiklis; 6) pažymėta, kad, skaičiuojant stebėsenos rodiklį, įtraukti tik unikalūs asmenys. Projekto vykdytojo pažyma turi būti pasirašyta paprastu ar kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtinta (nurodant vardą, pavardę, pareigas ir datą) projekto vykdytojo įstaigos (organizacijos) vadovo ar jo įgalioto asmens. Antrinis šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas – projekto sutartyje nustatytais terminais. Atsiskaitoma projekto vykdytojui deklaruojant rodiklio pasiekimą ataskaitoje po projekto finansavimo pabaigos, jos ataskaitinis laikotarpis apima pirmus metus po projekto finansavimo pabaigos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai per vienus metus po projekto įgyvendinimo pabaigos (projekto finansavimą gavusioje įstaigoje (jos padalinyje) socialines paslaugas gavo numatytas senyvo amžiaus asmenų skaičius.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – R.B.2.2074. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos bendrasis rezultato rodiklis susijęs su bendruoju produkto rodikliu P.B.2.0070 („Naujos arba modernizuotos socialinės rūpybos infrastruktūros (ne būsto) talpumas“).

X SKYRIUS

Stebėsenos rodiklio

„GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI, ĮGYVENDINAMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-09-003-02-02-11-10
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO74
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos įgyvendinimo teritorijoje, kurioje, įgyvendinant šią strategiją, buvo įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf)). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nors kartais laikinai išvyksta poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugų ir giminių, verslo reikalais, gydytis ar aplankyti šventų vietų. Nuolatiniais gyventojais laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf)).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas buvo įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymo strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje buvo įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose (jei taikoma) nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą: – Jei projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios įgyvendinimo teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Jis nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas. – Jei projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios įgyvendinimo teritorija apima miestą ir priemiestį (Vilnius, Kaunas ir Klaipėda), sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Duomenų šaltiniai yra Valstybės duomenų agentūros duomenys ir duomenys, nurodyti integruotoje teritorinio vystymo strategijoje. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių. – Jei projektas buvo įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija persidengiančių miestų ir, jei yra, priemiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos įgyvendinimo teritoriją, gyventojų skaičių. Jis apskaičiuojamas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas, ir, jei yra priemiesčių, pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą (patvirtinus galutinę veiklos ataskaitą) pagal konkretų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį. Jei toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos įgyvendinimo teritorijoje, išskyrus atvejį, kai teritorija apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai, pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas įgyvendinti vėliausiai įgyvendintas projektas. Jei toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos įgyvendinimo teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kada buvo baigtas projektas, Valstybės duomenų agentūros duomenis, pridedant priemiesčių gyventojų skaičių, nurodytą integruotoje teritorinio vystymo strategijoje. Jei remiamasi Valstybės duomenų agentūros einamąja statistika, apskaičiuojamas nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje); integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas. Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki sausio 10 d. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis ir, jei reikia, pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktus duomenis apskaičiuoja ir iki metų pabaigos (iki gruodžio 31 d.) į INVESTIS įveda pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo strategiją nebuvo pabaigtų projektų,  perkeliama buvusi praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.B.2.0074.

XI SKYRIUS

STEBĖSENOS RODIKLIO

„INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Indėlis į strategijas
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-09-003-02-02-11-11
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO75
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 28 straipsnio a ir c punktus. Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, patvirtintos galutinės veiklos ataskaitos. Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas – kitas. Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra pagal tą patį konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją baigtų projektų patvirtintų galutinių veiklos ataskaitų duomenis įveda į INVESTIS iki gruodžio 31 d. pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo projekto, kuris yra pirmasis pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, perkeliama buvusi praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Europos Sąjungos investicijų skyrius, tel. ryšio Nr. +370 620 48 667
16.	Kita svarbi informacija	Stebėsenos rodiklio kodas, naudojamas Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinėje sistemoje, – P.B.2.0075.

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-873, 2024-12-09, paskelbta TAR 2024-12-09, i. k. 2024-21741

Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių

3 priedas

PROJEKTO ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Regioninė pažangos priemonė: Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“.

Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas (pažymėkite tinkamą variantą):

£ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)

Q Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESFIP)

Aplinkos tikslai (pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088)	Reikalavimai projektams dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui	Pagrindimo dokumentai (nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija)
1. Klimato kaitos švelninimas	1.1. Įgyvendinant veiklas, turi būti laikomasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams, 1 straipsnio I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėto priedo 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėto priedo 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.). 1.2. Investuojant į statinius turi būti laikomasi reikalavimų dėl pastatų energetinio naudingumo, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir kuris atitinka šios direktyvos ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus. 1.3. Kuriant ar modernizuojant infrastruktūrą, turi būti vadovaujamasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Taip pat, kai taikoma pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinamas sprendime dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV, įvykdymas. 1.4. Turi būti užtikrinta, kad infrastruktūra atitiks teisės aktų reikalavimus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. 1.5. Įsigyjant įrangą, rekomenduojama laikytis efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimų pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (naują redakciją), 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (naują redakciją) ir (ar) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB. 1.6. Turi būti įsigyjamos netaršios transporto priemonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme. Prioritetas turi būti teikiamas elektra varomoms transporto priemonėms. 1.7. Kuriant naują infrastruktūrą turi būti vadovaujamasi beveik energijos nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartu, kuris skelbiamas internete (https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/nearly-zero-energy-buildings_en#documents). Pastaba. Taikoma Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 ir 2 punktuose nurodytoms veikloms. 1.8. Įsigyjant nekilnojamąjį turtą: 1.8.1. jeigu įsigyjamas pastatas (ar jame esantys būstai) pastatytas iki 2020 m. gruodžio 31 d., jis turi turėti A ar aukštesnės klasės energinio naudingumo sertifikatą; nesant galimybių įsigyti pirmiau nurodyto energinio naudingumo sertifikatą turinčio pastato (ar jame esančių būstų), turi būti įsigyjamas kuo aukštesnės (bet ne žemesnės nei C) energinio naudingumo klasės pastatas (ar jame esantys būstai). Būstai gali būti įsigyjami ir atnaujinamuose (modernizuojamuose) daugiabučiuose namuose, kurių energinio naudingumo klasė žemesnė nei C, jei juose iki Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo pabaigos bus baigti atnaujinimo (modernizavimo) darbai ir bus pasiekta ne žemesnė kaip C energinio naudingumo klasė; 1.8.2. jeigu įsigyjamas pastatas (ar jame esantys būstai) pastatytas po 2021 m. sausio 1 d., jis turi atitikti Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo 7.1 papunktyje nustatytus kriterijus, kurie yra aktualūs pastato įsigijimo metu. 1.8.3. prioritetas teikiamas kuo aukštesnės energinės klasės nekilnojamajam turtui. Pastabos: 1. Šio punkto 1.8.1 ir 1.8.2 papunkčiai taikomi Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 1 punkte nurodytai veiklai. 2. Šio punkto 1.8.3 papunktis taikomas Gairių III skyriaus 3 dalies 1 lentelės 2–4 punktuose nurodytoms veikloms.	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše nustatytiems reikalavimams deklaracija, kuri rengiama pagal Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių 1 priedą (toliau – Pareiškėjo (partnerio) deklaracija). (Pareiškėjo (partnerio) deklaracija pateikiama projektų, kuriais įgyvendinamos regionų plėtros planų (toliau – RPPl) pažangos priemonės, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) kartu su projekto įgyvendinimo planu); 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei taikoma); 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 6) statinio ekspertizės aktas; 7) pastato energinio naudingumo sertifikatas; 8) kiti pagrindžiantys dokumentai.
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos	2.1. Įgyvendinant veiklas, turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 2 straipsnio II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi Reglamento (ES) 2021/2139 2 straipsnio II priedo 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėto priedo 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėto priedo 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.). 2.2. Kuriant ar modernizuojant infrastruktūrą turi būti vadovaujamasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančiais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais. Taip pat, kai taikoma pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos PAV ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinamas sprendime dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV, įvykdymas. 2.3. Vykdant veiklas turi būti vadovaujamasi Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kuriame įtvirtinti ir aplinkos apsaugos reikalavimai, atsakomybės ir kontrolė.	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei taikoma); 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 6) statinio ekspertizės aktas; 7) kiti pagrindžiantys dokumentai.
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	3.1. Įgyvendinant veiklas turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priede ir 2 straipsnio II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl tausaus vandens naudojimo ir apsaugos (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėtų priedų 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėtų priedų 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.). 3.2. Kai atliekami statybos darbai, statybvietėje turi būti vykdomos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo.	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 3) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 4) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 5) statinio ekspertizės aktas; 6) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, atliekant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 3.2 papunktyje nurodyto reikalavimo įvykdymas; 7) pastato energinio naudingumo sertifikatas; 8) kiti pagrindžiantys dokumentai.
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	4.1. Įgyvendinant veiklas turi būti laikomasi Reglamento (ES)2021/2139 1 straipsnio I priede ir 2 straipsnio II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir t. t.). Atliekant infrastruktūros objektų statybos, rekonstrukcijos (modernizavimo) darbus, turi būti taikomi šie reikalavimai: 4.1.1.   mažiausiai 70 proc. (pagal svorį) nepavojingų statybinių ir griovimo atliekų (išskyrus žemę ir akmenis) turėtų būti parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, įskaitant užpildymo operacijas, naudojant atliekas kitoms medžiagoms pakeisti, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo (2021 m. birželio 4 d. versija): https://single-market-economy.ec.europa.eu/news/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-2018-09-18_en) (toliau – ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolas); 4.1.2.   turi būti ribojamas atliekų susidarymas su statyba ir griovimu susijusiuose procesuose, laikantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgiant į geriausius prieinamus metodus bei griaunant selektyviai, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingas medžiagas ir palengvinti pakartotinį perdirbimą; 4.1.3.   statybvietėje susidarančios komunalinės atliekos, inertinės atliekos, perdirbti ir pakartotinai naudoti tinkamos atliekos, pavojingosios atliekos ir netinkamos perdirbti atliekos turi būti išrūšiuojamos, laikinai laikomos ir tvarkomos, laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės) nustatytų reikalavimų; 4.1.4.   statybinės atliekos turi būti tvarkomos, laikantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų ir vadovaujantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolu; 4.1.5.   susidariusios asbesto turinčių gaminių atliekos turi būti šalinamos nustatyta tvarka atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Tvarkant atliekas turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos informaciniu dokumentu apie atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), kuris skelbiamas interneto svetainėje adresu: GPGB informaciniai dokumentai | Eippcb (europa.eu); 4.1.6.   statybvietėje turi būti pildomas atliekų apskaitos žurnalas, tvarkoma susidariusių ir perduotų tvarkyti statybinių atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos atliekų apskaitos ataskaitos, kaip nurodyta Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse; 4.1.7.   įgyvendinant veiklas turi būti vadovaujamasi 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, reikalavimais, susijusiais su energetiniu pastatų efektyvumu; 4.1.8.   pastatų projektai ir statybos metodai turi būti paremti efektyvia analize, remiantis ISO 20887:2020 standartu „Pastatų ir civilinės inžinerijos darbų tvarumas, išmontavimo ir pritaikomumo projektavimas. Principai, reikalavimai ir gairės“ (https://www.iso.org/standard/69370.html). Taip pat turi būti skatinama naudoti pakartotinai panaudojamas medžiagas. 4.2. Planuojama įsigyti įranga privalo atitikti (tai turi būti numatoma atitinkamuose įrangos įsigijimo dokumentuose) efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo, medicinos priemonių saugumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EB, Direktyvą 2011/65/ES ir Reglamentą (ES) 2017/745.	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 3) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 4) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, atliekant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 4.1.1–4.1.9 papunkčiuose nurodytų reikalavimų įvykdymas; 5) kiti pagrindžiantys dokumentai.
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	5.1. Įgyvendinant veiklas turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėtų priedų 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėtų priedų 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.): 5.1.1. statybose naudojamose statybinėse dalyse ir medžiagose negali būti asbesto ir labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, nustatytų remiantis medžiagų, kurioms reikalingas leidimas, sąrašu, nurodytu 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, XIV priede; 5.1.2.  statyboje naudojami komponentai ir medžiagos, galinčios liestis su gyventojais, turi išskirti mažiau nei 0,06 mg formaldehido 1 m³ medžiagos ar komponento, atliekant bandymą pagal sąlygas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1907/2006, XVII priede, ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijos kancerogeninių lakiųjų organinių junginių, atliekant bandymus pagal CEN/EN 16516: 2013 m. „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas. Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“ arba ISO 16000-3:2011 standartą „Patalpų oras – 3 dalis: Formaldehido ir kitų karbonilo junginių nustatymas patalpų ore ir bandymo kameros ore – Aktyviojo ėminių ėmimo metodas“ (https://www.iso.org/standard/51812.html), arba kitas panašias standartizuotas bandymo sąlygas ir nustatymo metodus; 5.1.3.  turi būti imamasi priemonių sumažinti triukšmą, dulkes ir teršalus atliekant statybos ar priežiūros darbus; 5.1.4.  veiklos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, taip pat nacionaliniais teisės aktais, kuriuose nustatyti reikalavimai užtikrinti tausų išteklių naudojimą ir apsaugą; 5.1.5.  kelių transporto priemonių padangos turi atitikti aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką ir energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) techninis projektas; 3) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 4) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 5) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad, atliekant statybos darbus, buvo užtikrintas šios lentelės 5.1.3 papunktyje nustatytų reikalavimų įvykdymas; 6) kiti pagrindžiantys dokumentai.
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	Įgyvendinant veiklas, turi būti laikomasi Reglamento (ES) 2021/2139 1 straipsnio I priedo ir 2 straipsnio II priedo atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo (pvz., investuojant į naujų pastatų statybą, esamų pastatų renovaciją ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą, turi būti taikomi paminėtų Reglamento (ES) 2021/2139 priedų 7.1, 7.2 ar 7.7 papunkčiuose nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant IT įrangą, taikomi minėtų priedų 8 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai; įsigyjant transporto priemones, taikomi minėtų priedų 6 punkte nustatyti techninės analizės kriterijai ir t. t.).	Pagrindimo dokumentai: 1) Pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei taikoma); 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (arba) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) statinio ekspertizės aktas; 6) pastato energinio naudingumo sertifikatas; 7) kiti pagrindžiantys dokumentai.

___________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-873, 2024-12-09, paskelbta TAR 2024-12-09, i. k. 2024-21741

4 priedas. Neteko galios nuo 2024-12-10

Priedo naikinimas:

Nr. A1-873, 2024-12-09, paskelbta TAR 2024-12-09, i. k. 2024-21741

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-873, 2024-12-09, paskelbta TAR 2024-12-09, i. k. 2024-21741

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-439 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 09-003-02-02-11 (RE) „Sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus“ finansavimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo