Suvestinė redakcija nuo 2024-09-06
Sprendimas paskelbtas: TAR 2023-06-08, i. k. 2023-11439
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO
2023 m. birželio 8 d. Nr. T-264
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 15 straipsnio 2 dalies 28 punktu, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. T-224 „Dėl Laidojimo Šiaulių miesto viešosiose kapinėse ir jų lankymo taisyklių patvirtinimo“;
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2023 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 264
(Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-332
redakcija)
LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato leidimo laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių, kapaviečių ir kolumbariumo tvarkymo, kapinių lankymo ir laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas.
2. Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Artimieji giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje: tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys.
2.2. Laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, - testamentą vykdantis asmuo, arba Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, partneris, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, - kiti artimieji giminaičiai ir kiti Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme bei kituose teisės aktuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą.
2.3. Laidojimas – žmogaus palaikų, taip pat kremuotų ar balzamuotų, užkasimas kape, padėjimas laidojimo rūsyje, kolumbariumo nišoje ar kitoje tam skirtoje vietoje.
2.4. Kapinių informacinė sistema (toliau – KIS) – sistema, kurioje kaupiami duomenys apie palaidotus asmenis, kapavietes, kolumbariumo nišas prižiūrinčių asmenų kontaktiniai duomenys, taip pat prašymai, sutikimai, įgaliojimai ir kiti dokumentai, kapaviečių fotofiksacijos, pasiekiamos Lietuvos kapinių informacijos skaitmeninimo ir duomenų valdymo sistemoje adresu www.cemety.lt.
2.5. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės), Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašas).
II SKYRIUS
ŠIAULIŲ MIESTO KAPINIŲ STATUSAS
3. Šiaulių miesto viešosios kapinės turi statusus:
3.1. neveikiančios – kapinės, registruotos Kultūros vertybių registre, taip pat Rėkyvos kaimo senosios kapinės;
III SKYRIUS
LEIDIMŲ LAIDOTI VEIKIANČIOSE IR RIBOTO LAIDOJIMO KAPINĖSE IŠDAVIMAS, KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS
5. Rašytinį leidimą laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse pagal Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą Leidimo laidoti formą išduoda Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys. Leidimai laidoti išduodami naudojantis KIS.
6. Kapavietės ir Savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos ir leidimai laidoti išduodami neatlygintinai, neterminuotam laikotarpiui.
7. Leidimas laidoti, laikyti urnas kolumbariumo nišoje ar pelenus išbarstyti pelenų barstymo lauke išduodamas pateikus šiuos dokumentus:
7.1. kiekvienas laidojantis asmuo pateikia privalomus dokumentus:
7.2. pagal situaciją laidojantis asmuo pateikia papildomus privalomus dokumentus:
7.2.1. testamento arba notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtintą rašytinį valios pareiškimą, jei paskirtas laidojantis asmuo;
7.2.2. dokumentą (-us), įrodantį (-čius) giminystės ryšį su laidojamu asmeniu ir kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinį (-ius) sutikimą (-us), kai prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo negali pateikti kapavietę prižiūrintis asmuo (miręs, dėl ligos, išvykęs, nežinoma gyvenamoji vieta, nenurodytas laidojimų ir kapaviečių registracijos žurnale);
7.2.3. įgaliojimą arba sudarytą paslaugų sutartį su juridiniu asmeniu šiam veiksmui atlikti, jeigu laidojimą organizuoja laidojimo paslaugas teikiantis subjektas;
7.2.4. artimųjų giminaičių rašytinius sutikimus perlaidoti ekshumuotus palaikus, kai prašoma perlaidoti žmogaus palaikus ar pervežti urną iš kitų vietovių;
7.2.5. prašymą teikiančio asmens ar šeimos nario, ar laidojamo asmens tremtį ir (ar) praleistą laiką kalėjime dėl politinių pažiūrų įrodančius dokumentus ir (ar) Lietuvos politinių kalinių ar tremtinių sąjungos nario pažymėjimą, kai prašoma laidoti (laikyti) urną Ginkūnų kapinių tremtiniams ir politiniams kaliniams skirtoje kolumbariumo modulio nišoje;
7.2.6. Lietuvos politinių kalinių ir (ar) tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus (toliau – Šiaulių skyrius) rašytinę rekomendaciją (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto valdybos 1996 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 213 „Dėl vietos skyrimo politiniams kaliniams ir tremtiniams laidoti Ginkūnų kapinėse“), kurioje nurodytas kapavietės numeris, kai prašoma leidimo laidoti politinių kalinių ir tremtinių ar jų šeimos narių politiniams kaliniams ir (ar) tremtiniams skirtuose sektoriuose, kurie KIS sistemoje pažymėti numeriais 01(PD)Tr; 02(PD)Tr ir 15(PD)Tr.
8. Leidimai laidoti urnas kolumbariume suteikiami tik tuo atveju, kai laidojamo asmens arba už laidojimą atsakingo asmens gyvenamoji vieta yra deklaruota Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje.
9. Prašymai dėl leidimo laidoti gali būti teikiami nuotoliniu (elektroniniu) būdu per elektroninius valdžios vartus (toliau – epaslaugos.lt). Tokiu atveju Aprašo 7.1 papunktyje nurodyti dokumentai neteikiami.
10. Prašymai išduoti leidimą laidoti (kai teikiama nesinaudojant epaslaugos.lt) pateikiami darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., o poilsio ir švenčių dienomis – nuo 8 val. iki 15 val. Ginkūnų kapinių administratoriaus patalpose adresu Tilžės g. 322, Šiauliuose. Leidimai laidoti išduodami ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Informacija apie darbo laiką skelbiama kapinėse esančiose informacinėse lentose, Savivaldybės ir kapinių administratoriaus interneto svetainėse.
11. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti Daušiškių kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai valiai jam esant gyvam. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), neįskaitant priėjimo prie kapo takų, keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5), neįskaitant priėjimo prie kapo takų (šoniniai 0,3−0,7 m, galiniai 0,6−1,0 m), arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti skiriamos kapavietės dydis – 1,32 kv. metro (1,10x1,20) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio.
12. Naujas kapavietes veikiančiose kapinėse skiria ir pažymi vietoje kapinių administratorius pagal kapinių planą eilės tvarka. Nauja kapavietė naujoje eilėje nesuteikiama, jei prieš ją esančioje eilėje dar yra laisvų kapaviečių. Naujų kapaviečių išankstinė rezervacija neturint medicininio mirties liudijimo negalima.
13. Naujos kapavietės Šiaulių miesto K. Donelaičio g. kapinių sektoriuje (panteone), skirtame mirusiems menininkams, mokslininkams, švietimo, kultūros ir kitų sričių žymiems Šiaulių miesto žmonėms, Šiaulių miesto garbės piliečiams, valstybei, miestui ir visuomenei nusipelniusiems mirusiems asmenims, skiriamos Savivaldybės mero potvarkiu.
14. Asmuo (juridinis ar fizinis), norintis palaidoti mirusįjį Aprašo 13 punkte nurodytoje K. Donelaičio g. kapinių panteone, Savivaldybės administracijai pateikia rašytinį prašymą skirti kapavietę panteone ir tarpininkavimo raštą (-us) iš tos institucijos, kurioje (-se) mirusysis dirbo (ar vykdė veiklą). Rašte glaustai aprašoma mirusiojo veikla ir nuopelnai. Prašymą skirti kapavietę panteone nagrinėja ir rekomendacijas dėl laidojimo teikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, esant asmenų sutikimams, sudaryta 3–5 asmenų darbo grupė, į kurią kviečiami Šiaulių miesto mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių įstaigų ar organizacijų atstovai.
15. Poilsio ar švenčių dienomis (jei sprendžiamas kapavietės skyrimo klausimas) sprendimą dėl palaikų palaidojimo panteone išimties tvarka priima Savivaldybės meras. Savivaldybės mero potvarkio projektą dėl kapavietės skyrimo ir kitus su tuo susijusius dokumentus rengia Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius (toliau – Miesto ūkio ir aplinkos skyrius).
IV SKYRIUS
LAIDOJIMAS, KAPAVIEČIŲ TVARKYMAS, KOLUMBARIUMO PRIEŽIŪRA
16. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai ir (ar) nėra valstybės institucijų specialių nurodymų.
17. Šiaulių miesto kapinėse laidoti leidžiama nuo 10.00 val. iki 16.00 val., valstybinių švenčių dienomis − nuo 14.00 val. iki 15.00 val., išskyrus pirmąją šv. Kalėdų, pirmąją Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), pirmąją šv. Velykų ir Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.).
18. Kasti kapo duobę, statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.), daryti įrašus ant kolumbariumo akmens plokštės gali asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių administratoriui tai įrodančius dokumentus. Asmenys, atlikdami šiuos darbus, privalo išsaugoti gretimų kapaviečių statinius, įrenginius, želdinius ir bendrojo naudojimo kapinių infrastruktūros objektus, o padarę pažeidimus privalo juos ištaisyti savo lėšomis ar atlyginti žalą.
19. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai. Kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule arba išberiant juos į kapo duobę, gylis turi būti ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape pastatomas kapo vietą žymintis laikinas ženklas (kryžius), kuriame nurodomi mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima. Draudžiama laidoti žmonių palaikus dvivietėse kapavietėse, kuriose jau yra palaidoti keturių asmenų palaikai, nepriklausomai nuo paskutinio ar ankstesnio palaidojimo datos ir nuo to, kad 25 metų kapo ramybės periodas yra pasibaigęs. Tokiose kapavietėse galima laidoti tik urnas.
20. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti ar neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių administratoriaus rašytinį sutikimą, suderintą su Savivaldybės administracija (su atsakingu Savivaldybės administracijos atstovu ar padaliniu). Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
21. Kapavietės statiniai (kapo paminklas, antkapis, kapavietę (sklypą) ribojantys apvadai ir kt.) statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ar kitus statinius bei įrenginius kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių administratorių ir pateikti jam kapavietės sutvarkymo (įskaitant statinių statymą ar rekonstrukciją) projektinius sprendinius (planą, schemą su išdėstytais projektuojamais kapavietės statiniais, įrenginiais, želdiniais, nurodyti statinių aukštį, medžiagą, želdinių rūšį). Kapaviečių statinių, įrenginių, želdinių, aplinkos tvarkymo atitiktį Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos, Šiaulių miesto tvarkos ir švaros taisyklių reikalavimams tikrina kapinių administratorius. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi. Kapinių administratorius Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių administratoriaus Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė.
22. Visi kapaviečių statiniai, įrenginiai, įskaitant ir suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik skirtos (turimos) kapavietės, kurią vietoje pažymi kapinių administratorius, ribose (tik kapavietės sklype). Dėl Aprašo 45.9 papunktyje nurodytų priežasčių kapavietės prižiūrėtojas, gavęs kapinių administratoriaus ar Savivaldybės atstovo įspėjimą raštu, privalo pašalinti neteisėtai įrengtą bet kokį šiame papunktyje paminėtą statinį ar įrenginį iš praėjimo tako. Nepašalinus statinio, įrenginio ir pan., jis bus pašalintas iš praėjimo tako ir laikinai (ne ilgiau kaip 4 mėn.) saugomas kapinių administratoriaus patalpose, pasibaigus nurodytam terminui – utilizuotas.
23. Keisti takų tarp kapaviečių šonų dangą ar kitaip juos pertvarkyti (kai takai išklojami trinkelėmis, užpilami skalda ar pan.) galima tik suderinus raštu su kapinių administratoriumi ir už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis. Takų tarp gretimų kapaviečių šonų dangos aukštis turi būti vienodas.
24. Draudžiama įrengti grindinius iš trinkelių ir (ar) plytelių kapaviečių galuose už kapavietės ribų.
25. Už kapavietės statinių, įrenginių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.
26. Kapinių ir kapaviečių želdiniai projektuojami, saugomi, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir kitais želdynų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.
27. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys šių darbų vykdymo metu visas susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, įrenginius, statinių ir statybinių medžiagų nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti ir išvežti laikydamiesi Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklių, perduoti atliekų tvarkytojams ir turėti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Atlikdamas į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse kapaviečių statinių rekonstrukcijos ir (ar) tvarkymo darbus, kapavietės prižiūrėtojas turi parengti kapavietės rekonstrukcijos ir (ar) tvarkymo darbų projektą ir jį suderinti su Savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus (toliau – Miesto plėtros ir paveldosaugos skyrius) atsakingu specialistu.
28. Ginkūnų kapinėse trijuose išsiskiriančiuose sektoriuose, KIS pažymėtose numeriais 01(PD)Tr; 02(PD)Tr ir 15(PD)Tr ir skirtuose Šiaulių skyriaus nariams laidoti, bendruosius veja užsėtus plotus ne arčiau kaip 20 cm iki kapaviečių statinių arba iki kapavietėse augančių želdinių gegužės–rugsėjo mėn. periodu po vieną kartą per mėnesį nupjauna žolę ir ją pašalina iš sektorių teritorijos kapinių administratorius, vadovaudamasis Savivaldybės pateiktu paslaugų užsakymu. Taip pat, siekiant palaikyti šių sektorių bendrą tvarką, kasmet iki Motinos dienos kapinių administratorius atveža Šiaulių skyriui reikalingą komposto kiekį teritorijai išlyginti.
29. Šiaulių skyrius organizuoja 01(PD)Tr; 02(PD)Tr ir 15(PD)Tr sektorių teritorijos tvarkymą, kapaviečių papildymą atvežtu kompostu savo iniciatyva ir jėgomis, išskyrus Aprašo 27 punkte nurodytas bendrų teritorijų žolės pjovimo paslaugas. Už kapaviečių želdinių (gėlynų, krūmų) ir kapaviečių paminklinių statinių priežiūrą atsako kiekvienos kapavietės prižiūrėtojas, vadovaudamasis Šiaulių skyriaus patvirtintų nuostatų reikalavimais.
30. Dėl Šiaulių miesto kapinėse prie kapaviečių augančių saugotinų ir nesaugotinų želdinių tvarkymo kapaviečių prižiūrėtojai prašymus pateikia kapinių administratoriui. Nesaugotinus savavališkai pasodintus želdinius (tujas, kt.) šalia kapaviečių privalo pašalinti kapavietės prižiūrėtojas. Apie probleminius ar pavojų keliančius nesaugotinus želdinius, kurie auga neprižiūrimose, galimai neprižiūrimose kapavietėse, nesant registruoto kapavietės prižiūrėtojo ar kapavietėse, kurių prižiūrėtojų nepavyksta rasti, kapinių administratorius privalo informuoti Savivaldybės administraciją. Kapinių administratorius informaciją apie reikalingus saugotinus želdinius raštu pateikia Savivaldybės administracijai.
31. Akmens plokštės išdavimą ir tvirtinimą kolumbariumo nišoje organizuoja kapinių administratorius.
33. Kolumbariumų moduliuose K. Donelaičio kapinėse nišos numeruojamos iš kairės pusės į dešinę eilėmis nuo viršaus į apačią. Ginkūnų kapinių kolumbariumo moduliuose nišų numeracija tęsiama analogiškai esamai. Naujos nišos suteikiamos tik eilės tvarka. Kai niša buvo skirta Lietuvos politinių kalinių ar tremtinių nariui, už ją atsakingam asmeniui atlaisvinus nišą, į laisvą nišą galima laidoti tik Lietuvos politinių kalinių ar tremtinių arba jų šeimos narių urnas. Šios nišos KIS Ginkūnų kapinėse pažymėtos 16 ir 17, 18 ir 19, 13 ir 14 sienos numeriais. Nauja niša naujoje eilėje ar kitame kolumbariumo modulyje nesuteikiama, jei prieš ją esančioje eilėje ar prieš tai esančiame kolumbariumo modulyje dar yra laisvų nišų. Naujų nišų išankstinė rezervacija, neturint medicininio mirties liudijimo, negalima.
34. Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariumo ketvirtame modulyje, esančiame vakarų pusėje, antroje modulių eilėje (KIS pažymėti 13 ir 14 sienos numeriais), laidojami (laikomi) tik Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai.
36. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Lankytojai, pagerbdami mirusiuosius, kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių. Draudžiama prie kolumbariumo sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti projekte nenumatytus objektus: vazas, dirbtines gėles, kryželius ir pan. Taip pat draudžiama gadinti granito plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti nenumatytus objektus: nuotraukas, atvaizdus, užrašus ir pan.
37. Laidojimo metu atnešti gedulingi vainikai, krepšeliai, gėlės prie kolumbariumo laikomi tris paras.
38. Įrašai ant kolumbariumo nišos akmens plokštės daromi vienodo dydžio lietuviškomis raidėmis nustatytu šriftu Roman, raidžių aukštis – 4 cm, arabiškų skaitmenų aukštis – 3 cm. Įrašai gali būti paryškinami sidabrine spalva.
39. Kolumbariumo granito plokštėje rašomas vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos, nišos numeris.
41. Artimiesiems pateikus prašymą perlaidoti urną (-as) į kitas kapines ir pasiėmus urną (-as) iš kolumbariumo nišos, t. y. palikus nišą laisvą, iki 2022 m. lapkričio 1 d. sumokėta suma negrąžinama. Palaikus išlaidojantis atsakingas asmuo savo lėšomis privalo pagaminti ir įrengti analogiškos spalvos granito fasadinę nišos plokštę be įrašų. Atlaisvinta kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims bendrąja tvarka.
42. Visi laidojimai kolumbariumo nišose registruojami atskirame Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Už žurnalo pildymą, saugojimą, informacijos teikimą suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsako kapinių administratorius.
43. Palaikus perlaidoti galima tik gavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (kurio teritorijoje yra perlaidojamų palaikų kapavietė) prie Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą, artimiausių giminaičių (tėvų, vaikų, brolių, seserų) rašytinį notaro patvirtintą sutikimą ir Savivaldybės, į kurios teritorijoje esančią kapavietę numatoma perlaidoti palaikus, sutikimą. Veikiančiose ar riboto laidojimo Šiaulių miesto kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į turimas kapavietes, jeigu pagal teisės aktų nuostatas galimi laidojimai. Naujos kapavietės palaikams perlaidoti į Šiaulių miesto kapines neskiriamos. Šiaulių mieste palaikai iš vienų Šiaulių miesto kapinių į kitas gali būti perlaidojami tik raštiškai suderinus su Savivaldybės administracija. Kapinių administratorius visada privalo dalyvauti ekshumuojant žmogaus palaikus ir užtikrinti, kad palaikų ekshumavimo metu nebūtų sutrikdyta viešoji tvarka ir būtų išvengta galimos infekcijos išplitimo. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir kitus šiame Aprašo punkte nurodytus rašytinius suderinimus. Perlaidoję žmonių palaikus į kitas kapines ir kapavietėje nelikus kitų palaidotų žmonių palaikų, artimieji privalo kapavietę sutvarkyti (išvežti kapavietės statinius, įrenginius, pašalinti želdinius) ir perduoti kapinių administratoriui.
V SKYRIUS
KAPINIŲ LANKYMAS
44. Kapines leidžiama lankyti nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. 8−21 val., nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. 9−18 val., lapkričio 1 ir 2 d. 9−22 val. Lankantis kapinėse privaloma palaikyti rimtį ir švarą.
45. Kapinėse draudžiama:
45.1. važinėti bet kokiomis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transportą (technikos priemones), transporto priemones, vežančias neįgaliuosius, transporto priemones, laidojimo procesijos metu vežančias palaikus (karstuose ar urnose), transporto priemones, įvežančias paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, kapavietėms sutvarkyti, kai vežama ne mažiau kaip 75 kg tam skirtų medžiagų ir kai šiems darbams atlikti reikalingas medžiagas sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto. Iškrovus krovinį, transportas statomas už kapinių tvoros esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Transporto priemonėmis įvažiuoti į kapinių teritoriją galima tik leidus kapinių administratoriui, ne vėliau kaip iki 16.30 valandos;
45.5. be kapinių administratorius žinios statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius ar įrenginius;
45.6. savavališkai, nesuderinus su kapinių administratoriumi ir už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis, keisti priėjimo takų prie kapaviečių dangą (kloti trinkeles ar atlikti kitus remonto, rekonstravimo ar įrengimo darbus). Už visus be leidimo atliktus kapaviečių tvarkymo darbus atsako už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo;
45.7. šiukšlinti, mesti šiukšles ne į konteinerius (ar ne tam skirtoje vietoje), triukšmauti, trikdyti rimtį;
45.8. platinti bet kokio pobūdžio reklamą, klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų;
45.9. visuose takuose tarp kapaviečių, t. y. kapaviečių šonuose ir galuose, draudžiama statyti žvakides, suolelius, vazas ir kt. įrenginius ar statinius, kloti grindinius kapaviečių galuose, sodinti bet kokius želdinus;
45.10. kapavietėse draudžiama sodinti medžius ir krūmus, išskyrus krūmus iki 1 metro aukščio. Taip pat kapaviečių savininkams griežtai draudžiama ant priėjimo prie kapaviečių takų ir kitose viešosiose teritorijose sodinti bet kokius želdinius, juos pertvarkyti, kirsti, genėti medžius ar krūmus, juos niokoti.
46. Įvažiavus į kapinių teritoriją Aprašo 45.1 papunktyje nurodytais išskirtiniais atvejais, privaloma laikytis tvarkos, saugoti kapinių ir kapaviečių infrastruktūrą, neužstatyti privažiavimo kelių, nestatyti transporto priemonių ant žaliųjų plotų. Už padarytus pažeidimus atsako ir žalą atlygina transporto priemonės savininkas ar naudotojas. Transporto priemonių įvažiavimo, išvažiavimo tvarką ir Apraše nurodytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja kapinių administratorius.
VI SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS, JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS IR LAIDOJIMAS JOSE
47. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visiškai nėra) ne trumpiau kaip dvejus metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamasis šia nuostata, kapinių administratorius raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį apie tai, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių administratorius per įstatymų nustatytus terminus raštu informuoja Savivaldybės vykdomąją instituciją ir (ar) religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galimai neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, įrenginius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galimai neprižiūrimą kapavietę per įstatymų nustatytus terminus paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos priima Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę įstatymų nustatyta tvarka.
48. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių administratorius paskelbia informaciją kapinių informacinėje lentoje, pažymi kapavietę lentele su užrašu „Neprižiūrima kapavietė“ ir nurodo jos numerį. Kapinių administratorius informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti šalies ir regiono spaudoje. Savivaldybės interneto svetainėje informaciją apie neprižiūrimas kapavietes paskelbia Savivaldybės vykdomoji institucija. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus per metus, terminas tarp skelbimų – ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių administratoriaus duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas, el. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per dvejus metus nuo duomenų paskelbimo niekas nesikreipė, kapinių administratorius raštu praneša Savivaldybės vykdomajai institucijai apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą, prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis ir spręsti tokių kapaviečių priežiūros bei tolesnio laidojimo jose klausimą.
49. Savivaldybės vykdomoji institucija pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis datą per 3 darbo dienas nuo Šiaulių miesto savivaldybės kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis komisijos (toliau – Komisija) sprendimo priėmimo dienos pateikia kapinių administratoriui ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.
50. Aprašo 47 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja kapinių administratorius, konfesinėse kapinėse – religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu pagal kapinių perdavimo sutartį ji organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per įstatymų nustatytus terminus nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje raštu kreipiasi į Savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse, – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus Savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per įstatymų nustatytus terminus nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per įstatymų nustatytus terminus po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal Aprašo V skyriuje nustatytą tvarką. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba po savo mirties būti joje palaidotas.
51. Komisija, priėmusi sprendimą pripažinti kapavietes neprižiūrimomis, teikia tokių kapaviečių sąrašą tvirtinti Savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotam atstovui. Savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto atstovo įsakymu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale šios kapavietės registruojamos kaip neprižiūrimos, t. y. keičiami atitinkami žurnalo įrašai (arba gali būti sudaromas atskiras tokių kapaviečių registras, kurį tvarko kapinių administratorius).
53. Kapavietės, pripažintos neprižiūrimomis, gali būti skiriamos:
53.1. eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą (ar sutikimą), jeigu yra praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio;
53.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio nepraėję 25 metai;
53.3. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio praėję 25 metai, kai asmenys į Savivaldybės administraciją su prašymu prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes kreipėsi, kol nebuvo pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba kol po ramybės laikotarpio nebuvo praėję 25 metai.
54. Dėl teisės prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę asmuo raštu turi kreiptis į Savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, kuris savo sprendimu pageidaujančiam asmeniui tokią teisę suteikia. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi tą kapavietę prižiūrėti, tvarkyti ir gali gauti leidimą laidoti joje arba būti po savo mirties palaidotas.
55. Rašytinis leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas vadovaujantis Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS
57. Savivaldybės administracija, gavusi pranešimą apie nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimą, raštu kreipiasi į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą arba Šiaulių apygardos prokuratūrą.
59. Sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus ir skirti kapavietę Šiaulių miesto veikiančiose kapinėse (pildoma Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011 rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. IV-725 „Dėl nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašas) patvirtinta forma (1 priedas)), priima Savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – Savivaldybės administracijos atstovas), gavęs raštišką prokuroro leidimą.
60. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus laidoja laidojimo paslaugų teikėjas, teisės aktų nustatyta tvarka sudaręs su Savivaldybe laidojimo paslaugų teikimo sutartį.
61. Laidojant nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, dalyvauja Savivaldybės administracijos atstovas.
62. Palaidojus nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, Savivaldybės administracijos atstovas surašo Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą (Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo 2 priedas). Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą pasirašo Savivaldybės administracijos atstovas, laidojimo paslaugų teikėjas arba jo atstovas ir kapinių administratorius arba jo atstovas. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo akto kopiją Savivaldybės administracijos atstovas pateikia leidimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus davusiam prokurorui.
63. Ant nenustatytos tapatybės žmogaus kapo pritvirtinama laikina lentelė, kurioje nurodomi kapavietės numeris ir palaikų palaidojimo data. Užrašai ant lentelės turi būti nenuplaunamieji. Užrašui tapus sunkiai įskaitomu arba dingus, lentelė turi būti nedelsiant atnaujinta.
64. Kapinių administratorius duomenis apie nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimą registruoja Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registravimo žurnale (Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo 3 priedas).
65. Savivaldybės administracijos atstovas yra atsakingas už Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo ir jo pakeitimų prieduose nurodytų dokumentų tinkamą surašymą.
66. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, sprendimas dėl nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo ir kapavietės skyrimo, nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktas registruojami ir saugomi Savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje ir kapinių valdymo informacinėje sistemoje.
67. Dėl Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai laidojami ir perlaidojami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 „Dėl Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintą tvarką. Privalomojo kremavimo atveju kremavimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje asmuo nuolat gyveno iki mirties. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimo išlaidas įstatymų nustatyta tvarka apmoka Savivaldybė, jeigu jos teritorijoje buvo nustatytas asmens mirties faktas.
VIII SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
68. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale neišliko, turi:
68.1. pateikti rašytinį prašymą identifikuoti kapavietę (kapą) (Aprašo 2 priedas) Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriui;
68.2. prašyme identifikuoti kapavietę (kapą) nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
68.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo identifikuoti kapavietę (kapą) turi būti pridėti dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduoti mirties liudijimai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys duomenis.
69. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo per įstatymų nustatytus terminus nuo prašymo identifikuoti kapavietę (kapą) pateikimo priima Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos.
70. Apie Savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos sprendimą Savivaldybės vykdomoji institucija, per įstatymų nustatytus terminus raštu informuoja prašymą identifikuoti kapavietę (kapą) pateikusį asmenį ir kapinių administratorių, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse Savivaldybės vykdomoji institucija papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse – Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
71. Savivaldybė, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių administratorių darbą. Konfesinių kapinių priežiūrą kapinių perdavimo sutartyse nustatyta tvarka taip pat gali organizuoti ir (ar) finansuoti juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos.
72. Viešosioms kapinėms prižiūrėti Savivaldybė viešųjų pirkimų būdu parenka kapinių administratorių ir su juo sudaro kapinių priežiūros sutartį. Kapinių administratorius atlieka kapinių kaupiamų duomenų tvarkymą, vadovaudamasis Kapinių administratoriaus kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo“. Kapinių administratorius atsako už prašymą laidoti pateikusio asmens visų duomenų patikrinimą ir atitiktį leidimo laidoti išdavimo reikalavimams ir patvirtina tai savo parašu KIS. Pasirašius kapinių administratoriui, leidimą laidoti pasirašo atsakingas Savivaldybės administracijos specialistas. Kapinių administratorius leidimus laidoti į KIS pasirašyti privalo įkelti kiekvieną darbo dieną.
73. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.
74. Kapinėse susidarančios atliekos kapinių administratoriaus surenkamos ir šalinamos Savivaldybės tarybos patvirtintų Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų:
74.1. atliekos surenkamos į komunalinių atliekų konteinerius, skirtus atliekoms rūšiuoti, kurie statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba, jei plane nenumatyta, su Savivaldybės administracija suderintose vietose, o prireikus įrengiamos papildomos vietos;
74.2. atskirai surenkamos mišriosios (kitos biologiškai nesuyrančios) atliekos, biologiškai suyrančios atliekos (lapai, šakos, žolė ir pan.), gruntas (atsiradęs dėl kapaviečių tvarkymo) ir statybinės atliekos;
74.3. biologiškai nesuyrančios atliekos išvežamos į sąvartyną, biologiškai suyrančios, skaidžios atliekos − į kompostavimo aikštelę, sukauptas gruntas išvežamas į sąvartyną ar kitą kapinių administratoriaus nurodytą vietą, statybinės atliekos išvežamos į sąvartyną arba perduodamos statybines atliekas perdirbančioms įmonėms;
75. Prie kapinių prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti Šiaulių miesto viešosiose vietose.
76. Kitus Apraše nenumatytus Šiaulių miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo klausimus Savivaldybė sprendžia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
Priedo pakeitimai:
Nr. T-332, 2024-09-05, paskelbta TAR 2024-09-05, i. k. 2024-15669
Priedų pakeitimai:
1 priedas
Priedo pakeitimai:
Nr. T-332, 2024-09-05, paskelbta TAR 2024-09-05, i. k. 2024-15669
2 priedas
Priedo pakeitimai:
Nr. T-332, 2024-09-05, paskelbta TAR 2024-09-05, i. k. 2024-15669
Pakeitimai:
1.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-417, 2023-11-09, paskelbta TAR 2023-11-09, i. k. 2023-21774
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. T-264 „Dėl Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-332, 2024-09-05, paskelbta TAR 2024-09-05, i. k. 2024-15669
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. T-264 „Dėl Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo