Suvestinė redakcija nuo 2019-07-06

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-06-18, i. k. 2014-07752

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ARCHYVARAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS ARCHYVUOSE SAUGOMŲ IŠSKIRTINĘ VERTĘ TURINČIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠO

PATVIRTINIMO

2014 m. birželio 10 d. Nr. VE(1.3E)-38

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir Valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 10 punktu,

t v i r t i n u Lietuvos valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą (pridedama).

Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis

PATVIRTINTA

Lietuvos vyriausiojo archyvaro

2014 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. VE(1.3E)-38

(Lietuvos vyriausiojo archyvaro

2018 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. VE-52

redakcija)

LIETUVOS VALSTYBĖS ARCHYVUOSE SAUGOMŲ

IŠSKIRTINĘ VERTĘ TURINČIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

Punk-tas

Dokumentas ar dokumentų rinkinys

Dokumentų chronologinės ribos (data)

Apibūdinimas

Apskaitos duomenys

Papildoma informacija

1	2	3	4	5	6
1.	Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai
1.1.	Vilniaus žydų geto spektaklių, koncertų, paskaitų, minėjimų, sporto varžybų, susirinkimų afišų, plakatų ir skelbimų rinkinys Rašytiniai dokumentai	1942–1943 m.	Afišose informuojama apie rengiamas meno parodas, muzikos ansamblių ir atlikėjų koncertus, paskaitas, poezijos, satyros ar feljetonų skaitymo vakarus, religinių švenčių dienas, žydų kultūros veikėjų minėjimo renginius, sporto varžybas ir kita. Didžiausią rinkinio dalį sudaro geto teatro afišos, kuriose skelbiama apie būsimus vaidinimus, surašytos vaidmenų atlikėjų, muzikantų, režisierių pavardės. Šie dokumentai atskleidžia holokausto istoriją, yra reikšmingi ne tik Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos nacionalinės kultūros paveldui, bet ir viso pasaulio kultūrai. Vilniaus žydų geto afišos, plakatai ir skelbimai – originalūs dokumentai, rašyti ranka įvairaus formato popieriuje, naudojant tradicines rašymo ir dailės priemones: rašalą, guašą, spalvotus pieštukus, tušą. Yra dokumentų, kuriuose trūksta dalies teksto. Dokumentai rašyti jidiš, hebrajų, vokiečių kalbomis.	F. R–1421, ap. 2, b. 1–180, 184–222, 230, 232–237	Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2007 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 18). Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti, restauruoti.
1.2.	1922 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija Rašytinis dokumentas	Steigiamojo Seimo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d.	1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija – spaudinys su originaliais, juodu tušu rašytais parašais. Tekstas išspausdintas lietuvių kalba.	F. 923, ap. 1, b. 814, l. 99–102	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2008 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 33). Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.
1.3.	Kino siužetai „Trečioji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda“ ir „Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė“ Kino dokumentas	Filmuota Kaune 1924 m. rugpjūčio 23–25 d.	Tai vienas pirmųjų archyvo turimų kino dokumentų, kuriame užfiksuoti nepriklausomos Lietuvos vaizdai, to meto žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai, besiformuojančio tautinio akademinio jaunimo atstovai, Lietuvos kultūrinio gyvenimo momentai. Tai vienintelis filmas šalyje apie pirmąją visos Lietuvos dainų šventę ir trečiąją Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodą.	Kino dokumentų kolekcija (KX), Kino dokumentų ap. 1, apsk. vnt. 2428/35	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 21). Dokumentas restauruotas, skaitmenintas, pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos. Publikuotas interneto portale www.e-kinas.lt.
1.4.	Kino siužetas „Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus laidotuvės“ Autentiška kino juosta	Filmuota Vilniuje 1927 m. vasario 21 d.	Tai vienas iš seniausių išlikusių originalių kino filmų Lietuvoje. Nufilmuoti 1927 m. Vilniaus vaizdai, žymūs to meto žmonės. Archyve saugomas kino juostos negatyvas, kuris yra vienintelis šios kino juostos originalas pasaulyje.	Kino dokumentų kolekcija (KX), Kino dokumentų ap.1, apsk. vnt. 1105/35	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 22). Dokumentas restauruotas, skaitmenintas, pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos. Publikuotas interneto portale www.e-kinas.lt.
1.5.	Kino žurnalas „Lietuvos kronika“ Nr. 18 (Baltijos kelias) Kino dokumentas	1989 m.	Kino žurnale užfiksuoti vaizdai, liudijantys Baltijos kelią – 600 km ilgio žmonių grandinę, į kurią 1989 m. rugpjūčio 23 d. laisvės vardan susijungė trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija. Taip buvo pažymėtos 50-osios nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties, kartu su jos slaptaisiais protokolais, pasirašytos 1939 m., metinės.	Kino dokumentų kolekcija (KX), Kino dokumentų ap. 1, apsk. vnt. 2978/35	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas, pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos.
1.6.	1938 m. Lietuvos Konstitucija Rašytinis dokumentas	Seimo priimta 1938 m. vasario 11 d.	1938 m. Lietuvos Konstitucija – spaudinys su juodu ir mėlynu rašalu, originaliais parašais.	F. 923, ap. 1, b. 814, l. 22–28	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.
1.7.	Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos– Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutarties 1939 m. spalio 13 d. ratifikavimo raštas Rašytinis dokumentas	1939 m. spalio 13 d.	Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos– Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutarties 1939 m. spalio 13 d. ratifikavimo raštas, pasirašytas Maskvoje. Dokumentas – spaudinys rusų kalba. Rašto sudedamoji dalis – Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutartis – lietuvių ir rusų kalbomis (be parašų). Šio dokumento originalo saugojimo vieta nežinoma. Sutarties ratifikavimo 1939 m. spalio 13 d. raštas su originaliais, mėlynu rašalu rašytais M. Kalinino ir V. Molotovo parašais. Dokumentas surištas raudono šilko virvute, antspauduotas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo herbiniu lako antspaudu.	F. 383, ap. 8, b. 1294, l. 1–6	Antspaudas restauruotas. Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
1.8.	Papildomi protokolai tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos Rašytiniai dokumentai	1939 m. spalio 27 d.	Papildomi protokolai tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikos Sąjungos (prie 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos ir SSRS dėl Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikos Sąjungos savitarpio pagalbos sutarties). 1939 m. spalio 27 d. pasirašyti Maskvoje. Dokumentai lietuvių ir rusų kalbomis.	F. 383, ap. 8, b. 1130, 1131, l. 1–6, 1–9	Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti.
1.9.	1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutarties ratifikavimo aktas Rašytinis dokumentas	1939 m. spalio 13 d.	1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutarties ratifikavimo aktas. Dokumentas pasirašytas Maskvoje 1939 m. spalio 13 d. Su originaliais, mėlynu rašalu rašytais M. Kalinino ir V. Molotovo parašais. Dokumentas surištas raudono šilko virvute, antspauduotas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo herbiniu lako antspaudu. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.	F. 383, ap. 8, b. 1294, l. 1–6	Antspaudas restauruotas. Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
1.10.	Papildomo protokolo tarp Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos sienos žemėlapis Rašytinis dokumentas	1939 m. spalio 27 d.	Sovietų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos sienos žemėlapis prie papildomo protokolo (priedas prie 1939 m. spalio 13 d. Sovietų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos sutarties). Siena pažymėta – nubrėžta juodos spalvos rašalu. Dokumentas antspauduotas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo herbiniu violetinės spalvos antspaudu.	F. 383, ap. 8, b. 1295, l. 1–2	Antspaudas restauruotas. Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
1.11.	Jurgio Matulaičio dienoraštis Rašytinis dokumentas	1918–1919 m. gruodžio16 d.; 1921 m. kovo 1– balandžio 2 d.	J. Matulaičio dienoraštyje rašoma apie vyskupavimo Vilniuje metus: pateikiami įspūdžiai apie jo skyrimą Vilniaus vyskupu, įšventinimo iškilmes, dalyvavimą apeigose ir katalikiškose šventėse, katalikų kunigų gyvenimą, įvykius Vilniuje jo vyskupavimo metu, bažnyčios santykį su valdžios atstovais, lietuvių, lenkų ir baltarusių santykius. Tai sudėtinė J. Matulaičio dienoraščių, žinomų „Užrašų“ pavadinimu, dalis. Autoriaus rankraštis.	F. 1674, ap. 2, b. 139, 140	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2011 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 48). Dokumentas skaitmenintas.
1.12.	Popiežiaus Benedikto XV bulės apie Jurgio Matulaičio skyrimą Vilniaus vyskupu Rašytiniai dokumentai	1918 m. spalio 23 d.	Popiežiaus Benedikto XV 1918 m. spalio 23 d. bulėje J. Matulaičiui pranešama apie jo skyrimą Vilniaus vyskupu. Tekstas rašytas vidinėje pergamento pusėje juodu rašalu. Inicialas „B“ ir pirmoji paryškinta eilutė piešti akvarele. Pergamento kairėje ir viršutinėje paraštėse yra puošnūs augalų motyvai ir ornamentai. Dokumentas apačioje centre surištas iš medvilninių siūlų supinta ir per 4 nedideles skylutes plicoje perverta juostele, ant kurios kabo reljefinis švino antspaudas. Anspaudo averse įspausta „BENEDIKTUS PAPA XV“. Popiežiaus Benedikto XV 1918 m. spalio 23 d. bulėje Mogiliovo arkivyskupui pranešama apie J. Matulaičio skyrimą Vilniaus vyskupu, prašoma suteikti jam pagalbą ir paramą. Tekstas rašytas vidinėje pergamento pusėje juodu rašalu. Inicialas „B“ ir pirmoji paryškinta eilutė piešti akvarele. Pergamento kairėje ir viršutinėje paraštėse yra puošnūs augalų motyvai ir ornamentai. Dokumente apačioje centre trūksta antspaudo. Bules pasirašė Vatikano valstybės sekretorius, du apaštaliniai protonotarai, kanceliarijos tarnautojai.	F.1674, ap. 2, b. 3, l. 43–44	Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2011 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 48). Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.
1.13.	Lietuvos Respublikos Prezidento aktai Rašytiniai dokumentai	1939-01-05 1940-08-24	Asmenų skyrimai pareigoms eiti, apdovanojimai, pensijų skyrimai ir kita. Mašinraštis, iškilieji Lietuvos Respublikos Prezidento anspaudai, pasirašyta juodos, mėlynos, raudonos spalvos rašalu, juodos spalvos pieštuku. Prie aktų yra ir lydraščiai. Originalūs dokumentai lietuvių kalba.	F. 922, ap. 1, b. 59, l. 1–158	Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.
1.14.	Lietuvos Respublikos Prezidento įsakymai Rašytiniai dokumentai	1918–1922 m.	Asmenų skyrimai pareigoms eiti ir kita. Mašinraštis, iškilieji, juodos ir violetinės spalvos Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministrų kabineto anspaudai, pasirašyta juodos, mėlynos, raudonos spalvos rašalu, juodos spalvos pieštuku. Originalūs dokumentai lietuvių kalba.	F. 923, ap. 1, b. 245, l. 1–74	Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.
1.15.	Lietuvos Respublikos Prezidento aktai Rašytiniai dokumentai	1929–1938 m.	Asmenų skyrimai pareigoms eiti ir kita. Mašinraštis, iškilieji ir violetinės spalvos prezidento anspaudai, pasirašyta juodos, mėlynos spalvos rašalu, juodos spalvos pieštuku. Prie aktų yra ir lydraščiai. Originalūs dokumentai lietuvių kalba.	F. 923, ap. 1, b. 597, l. 1–447	Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.
1.16.	Lietuvos SSR liaudies seimo 1940 m. priimti valstybinės santvarkos pakeitimo, konstitucijos priėmimo ir kiti pagrindiniai įstatymai Rašytiniai dokumentai	1940-07-16 1940-08-25	Šioje byloje saugomi: 1. 1940 m. liepos 21 d. deklaracija apie valstybės santvarką ir 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą. Iškilusis Lietuvos Respublikos Prezidento antspaudas. Pasirašyta juodos spalvos rašalu. Dokumentas lietuvių kalba. 2. 1940 m. liepos 22 d. deklaracija, kuri skelbia žemę visos tautos nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe, ir 1940 m. liepos 23 d. bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija. Iškilusis Lietuvos Respublikos Prezidento antspaudas. Pasirašyta juodos spalvos rašalu. Dokumentai lietuvių kalba. 3. 1940 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos SSR konstitucija (pagrindinis įstatymas). Dokumentas surištas rudos spalvos šilko siūlų juostele, priklijuotas iškilusis Lietuvos Respublikos Prezidento antspaudas. Pasirašyta juodos spalvos rašalu. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis. 4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro M. Gedvilo 1940 m. liepos 16 d. raštas l. e. Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas J. Paleckiui dėl buvusių Lietuvos Respublikos ministro pirmininko A. Merkio ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro J. Urbšio išsiuntimo iš Lietuvos teritorijos. Rankraštis parašytas juodos spalvos rašalu.	F. R-758, ap. 1, b. 40, l. 1–20	Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.
1.17.	Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ Rašytinis dokumentas	1930 m.	Vytauto Didžiojo paveikslas ir raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ buvo nešami pagal parengtą vietovių, kurias numatyta aplankyti, žemėlapį. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ųjų metinių albumas su įvairių vietovių originaliais 1 540 įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, knygynų ir bendrovių įvairių spalvų spaudais ir žymių to meto veikėjų parašais. Raportų knyga – didelio formato rankomis pagamintas albumas rudos spalvos odiniu viršeliu. Viršelio viršutinėje dalyje yra raudonas apvalus įspaudas, kuriame vaizduojamas aukso spalvos Vytis. Apatinėje viršelio dalyje įspaustas aukso spalvos tekstas „Vytauto Didžiojo garbei“. Pirmojo viršelio dešinėje pusėje viršuje ir apačioje yra metaliniai kampų apkaustai, centre – išlikusi metalinio užsegimo detalė. Ant apatinio viršelio išlikusi metalinio užsegimo detalė ir keturios apvalios metalinės dekoro detalės. Odinis užsegimas nėra išlikęs.	F. 1686, ap. 1, b. 185, l. 1–104	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2017 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 68). Dokumentas konservuotas, restauruotas, skaitmenintas.
1.18.	Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo žinių redakcijos laida „Panorama“ Videodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Videodokumente užfiksuoti vaizdai iš pilietinės akcijos Baltijos kelias: Lietuva, Ryga ir Talinas. Pristatoma Sąjūdžio IV Seimo sesija. Priimtas pareiškimas apie SSRS ir nacistinės Vokietijos slaptuosius protokolus. Užfiksuota eisena iš Katedros aikštės į Kalnų parką, kuriame vyksta Lietuvos laisvės lygos mitingas.	Videodokumentų kolekcija (VX), Videodokumentų ap. 1, apsk. vnt. VHS 0092-1	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.19.	Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje Garso dokumentas	1989 m. liepos 25 d.	Garso dokumente užfiksuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje, Molotovo–Ribentropo pakto vertinimo komisijos darbo rezultatų aptarimas.	Garso dokumentų kolekcija (GX), Garso dokumentų ap. 1, apsk. vnt.: Mg 013230, Mg 013231	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.20.	Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje Garso dokumentas	1989 m. rugpjūčio 15 d.	Garso dokumente užfiksuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo pareiškimo dėl Molotovo–Ribentropo pakto redakcijų svarstymas, Molotovo–Ribentropo pakto minėjimo renginių Lietuvoje aptarimas.	Garso dokumentų kolekcija (GX), Garso dokumentų ap. 1, apsk. vnt.: Mg 013232, Mg 013233	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.21.	Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio VI Seimo sesijos I posėdis Vilniuje Garso dokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Garso dokumente užfiksuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio VI Seimo sesijos I posėdis Vilniuje, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo pareiškimo dėl Molotovo–Ribentropo pakto redakcijų svarstymas ir balsavimas dėl šio dokumento priėmimo.	Garso dokumentų kolekcija (GX), Garso dokumentų ap. 1, apsk. vnt.: Mg 013234; Mg 013235	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.22.	Baltijos kelias Fotodokumentai	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Vlado Ščiavinsko nuotraukos.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-104447– 0-104449	Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentai skaitmeninti.
1.23.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Arvydo Reklaičio nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-115383	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.24.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Ukmergės rajonas, Vytauto Tamašausko nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-118489	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.25.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Ukmergės rajonas, Vytauto Tamašausko nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-118493	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.26.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127426	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.27.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127429	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.28.	Baltijos kelio plakatas Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127434	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.29.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127443	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.30.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127447	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.31.	Baltijos kelias Fotodokumentai	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotraukos.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127451– 0-127453	Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentai skaitmeninti.
1.32.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127457	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.33.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1, apsk. vnt. 0-127462	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.34.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Roberto Kisieliaus nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. Nr. 2, apsk. vnt. 1-32987	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.35.	Baltijos kelias Fotodokumentas	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Kėdainių rajonas, Adomo Liaudansko nuotrauka.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 9(P), apsk. vnt. P-22951	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.
1.36.	Baltijos kelias Fotodokumentai	1989 m. rugpjūčio 23 d.	Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius. Egidijaus Malakausko nuotraukos.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 9(P), apsk. vnt. P-31618– P-31621	Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentai skaitmeninti.
1.37.	Lietuvos tremtiniai Sibire Fotodokumentai	1949–1956 m.	Zima, Irkutsko sritis, RTFSR, Vilhelmo Janiselio nuotraukos.	Fotodokumentų kolekcija (FX), ap. 2(1), apsk. vnt. 1-35588– 1-35853	Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2011 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 44). Dokumentai skaitmeninti.
1.38.	Lietuvos tremtiniai Sibire Fotodokumentai	1949–1956 m.	Zima, Irkutsko sr., RTFSR, Vilhelmo Janiselio nuotraukos.	Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. Nr. 3(2) apsk. vnt. 2-1559– 2-1568
2.	Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai
2.1.	Kunigaikščių Radvilų giminės genealoginis medis Rašytinis dokumentas	1666 m.	Genealoginis medis nuo kunigaikščio Dausprungo apima 21 giminės kartą. Dokumentas lenkų kalba.	F.1280, ap. 2, b. 9, l. 1	Dokumentai pripažinti pasaulinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą kaip komplekso „Radvilų archyvas ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija“ sudėtinė dalis. Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti.
2.2.	Nesvyžiaus dvaro archyvo žiniaraščiai Rašytiniai dokumentai	1813–1818 m.	Dokumentai apie Nesvyžiaus dvaro archyvo būklę po 1812 m. karo. Dokumentai lenkų kalba.	F. 1280, ap. 1, b. 116, l. 1–36
2.3.	Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegija dėl Vitebsko miesto vaito Rašytinis dokumentas	1555 m.	Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegija, kuria Ievui Charkovui suteikiamos Vitebsko miesto vaito pareigos ir kita. Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos autografas. Dokumentas LDK kanceliarine kalba.	F. 1280, ap. 2, b. 180, l. 1
2.4.	Dokumentai apie Nesvyžiaus pilies remontą Rašytiniai dokumentai	1876–1877 m.	Kunigaikščio Antano Radvilos žmonos Marijos de Castellane Radvilienės susirašinėjimo dėl pilies remonto dokumentai. Dokumentai lenkų kalba.	F. 1280, ap. 1, b. 288, l. 1–61
2.5.	Kunigaikščių Radvilų Nesvyžiaus dvaro bibliotekos exlibris Spaudinys, graviūra	[1758 m.]	Nesvyžiaus dvaro biblioteka buvo didžiausia ir turtingiausia privati biblioteka Abiejų Tautų Respublikoje. Dailininkas Hiršas Leibovičius. Dokumentas lotynų kalba.	F. 1280, ap. 1, b. 270, l. 1
2.6.	Radvilų giminės genealoginis medis Rašytinis dokumentas	Sudarytas apie [1829] m.	Dokumente pateikiama vienos žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės (XIV a. vid.– IX a. pr.) istorija. Dokumentas prancūzų kalba.	F. 1280. ap. 1, b. 130, l. 1
2.7.	Jono Rustemo piešinys „Suimtieji“ Piešinys (ofortas) ant beržo tošies	XIX a. pradžia	Jonas Rustemas (1762–1835 m.) – žymus XIX a. pirmos pusės Lietuvos tapytojas, Vilniaus meno mokyklos profesorius. Jo piešiniai „Suimtieji“ bei „Moters portretas“ yra vieninteliai išlikę menininko darbai, kuriems panaudota tokia medžiaga bei atlikimo technika. Piešinio matmenys – 9 x 7,2 cm.	F. 1135, ap. 8, b. 59. I	Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 31). Dokumentai restauruoti, skaitmeninti.
2.8.	Jono Rustemo piešinys „Moters portretas“ Piešinys (ofortas) ant beržo tošies	XIX a. pradžia	Piešinio matmenys – 12,7 x 10,9 cm.	F. 1135, ap. 8, b. 5. II
2.9.	Vilniaus vyskupo Jono sutarties su italų architektu Bernardu Zanobiu sąlygos Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1534 m. liepos 22 d.	Vilniaus vyskupo Jono (Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sūnaus) sutarties su italų architektu B. Zanobiu dėl Vilniaus katedros atstatymo sąlygos. Dokumentas lotynų kalba.	F. 1135, ap. 1, b.9	Dokumentas restauruotas, skaitmenintas.
2.10.	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dėl Vilniaus kolegijos pertvarkymo į universitetą Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1578 m. liepos 7 d.	Tai pirmas oficialus (valdovo) bandymas įsteigti Vilniuje katalikišką universitetą. Intituliacija padidintomis raidėmis, puošnus inicialas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro autografas. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 2	Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2006 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 4). Dokumentai restauruoti, skaitmeninti.
2.11.	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dėl Akademijos bei Universiteto teisių suteikimo Vilniaus kolegijai Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1579 m. balandžio 1 d.	Šiuo dokumentu buvo realiai įsteigtas Vilniaus universitetas – pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro autografas. Intituliacija padidintomis raidėmis. Dokumento apačioje prierašas „Mikalojus Jasinskis, Šventosios karališkosios didenybės raštininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje savo ranka [surašė]“. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 3
2.12.	Popiežiaus Grigaliaus XIII bulė, kuria patvirtinamas Vilniaus universiteto įsteigimas Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1579 m. spalio 30 d.	Dokumentą pasirašė popiežiaus kurijos sumatoriaus pavaduotojas Antonijus Lanfredinis ir popiežiaus sekretorius Cezaris Glorieris. Išlikęs nepatvirtintas popiežiaus švininis reljefinis antspaudas, kurio averse įspausta „GREGORIVS PAPA XIII“. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 4
2.13.	Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo Nuotraukų albumas (fotodokumentai)	XIX a. antra pusė	Fotografijų albume 1863 m. sukilimo vadų Konstantino Kalinausko, Zigmanto Sierakausko, sukilimo dalyvių ir kitos nuotraukos. Iš viso 126 nuotraukos.	F. 439, ap. 1, b. 147	Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2007 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 19). Dokumentai restauruoti, mikrofilmuoti, skaitmeninti.
2.14.	Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo Nuotraukų albumas (fotodokumentai)	XIX a. antra pusė	1863 m. sukilimo dalyvių ir kitos nuotraukos. Iš viso 121 nuotrauka.	F. 439, ap. 1, b. 148
2.15.	Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo Nuotraukų albumas (fotodokumentai)	XIX a. antra pusė	Caro valdininkų, dalyvavusių malšinant 1863 m. sukilimą, jų šeimos narių ir kitos nuotraukos. Iš viso 170 nuotraukų.	F. 439, ap. 1, b. 149
2.16.	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegija, kuria Vilniaus akademijoje leidžiama dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1641 m. spalio 11 d.	Dokumentas, kuriuo išplečiama Vilniaus universiteto veikla. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo IV Vazos autografas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendoriaus ir notaro Pranciškaus Isaikovskio autografas. Dokumentas lotynų kalba.	F. 787, ap. 1, b. 9	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.17.	Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro raštas Vilniaus vyskupui Vaitiekui Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1492 m.	Dokumentas, kuriuo patvirtinamos ankstesnės privilegijos, suteiktos Vilniaus vyskupui, katedrai ir kapitulai. Tai retas XV a. dokumentas. Dokumentas lotynų kalba.	F. 1282, ap. 5, b. 34	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.18.	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero privilegija Vilniaus miesto auksakalių cechui Rašytinis dokumentas (pergamentas)	1664 m. birželio 30 d.	Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA) yra vienintelis tokios ankstyvos privilegijos Vilniaus miesto auksakalių cechui išlikęs originalas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero autografas. Dokumentas patvirtintas prikabintu didžiuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu metalinėje dėžutėje. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1135, ap. 1, b. 48	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.19.	Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto privilegija dėl savivaldos teisių suteikimo Žvingių miestui Rašytinis dokumentas (pergamentas, popierius, odos viršelis)	1792 m. gegužės 15 d.	Vienintelė LVIA saugoma visa išlikusi tokio pobūdžio privilegija iš serijos privilegijų, suteiktų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestams 1791–1972 m. Dokumente yra spalvotas Žvingių miestelio herbas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto autografas. Dokumentas patvirtintas prikabintu didžiuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu metalinėje dėžutėje. Dokumentas lenkų, lotynų kalba.	F. 1135, ap. 1, b. 65, l. 1–2	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.20.	Mikalojaus Akelaičio laiškas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui Rašytinis dokumentas	1856 m. rugsėjo 25 d.	Iškilaus lietuvių kultūros veikėjo, publicisto, kalbininko M. Akelaičio (1829–1887 m.) laiškas. Jame autorius kelia lietuvių (žemaičių) kalbos žodyno parengimo siekį, pateikia numatomo parengti žodyno teksto fragmentus, lygindamas lietuvių kalbos žodžius su kitų indoeuropiečių kalbų žodžiais. Mikalojaus Akelaičio autografas. Retas XIX a. vidurio dokumentas lietuvių kalba.	F. 1135, ap. 20, b. 336, l. 2–3	Dokumentas skaitmenintas.
2.21.	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškas kunigaikščiui Mykolui Oginskiui Rašytinis dokumentas	1892 m. sausio 21 d.	Laiške vienas žymiausių lietuvių dailininkų ir kompozitorių M. K. Čiurlionis informuoja kunigaikštį apie savo kelių savaičių viešnagę pas tėvus Druskininkuose, vargonavimą bei muzikavimą fortepijonu, didelį pomėgį žaisti šachmatais ir kita. M. K. Čiurlionio autografas. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1177, ap. 1, b. 5558, l. 1–2	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.22.	Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškas kunigaikščiui Mykolui Oginskiui Rašytinis dokumentas	[XIX a. pabaiga]	Laiške M. K. Čiurlionis dėkoja kunigaikščiui už finansinę paramą, praneša apie savo intensyvias paskaitas. M. K. Čiurlionio autografas. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1177, ap. 1, b. 5558, l. 3	Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.
2.23.	Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo raštas Vilniaus cenzūros komitetui Rašytinis dokumentas	1864 m. birželio 17 d.	Raštas dėl lietuviškų elementorių spausdinimo lietuviškomis ir lotyniškomis raidėmis uždraudimo ir jų privalomo spausdinimo rusiškomis raidėmis. Dokumentas rusų kalba.	F. 1240, ap. 1, b. 205, l. 36	Dokumentas skaitmenintas.
2.24.	Žemaitiškos–lietuviškos abėcėlės rusiškomis raidėmis pavyzdys Spausdintas dokumentas	1864 m.	Žemaitiškos–lietuviškos abėcėlės rusiškomis raidėmis pavyzdys – pagrindinis lietuviškos spaudos draudimo pavyzdys. Signalinis egzempliorius.	F. 1240, ap. 1, b. 205, l. 37–58v.	Dokumentas skaitmenintas.
2.25.	Nuteistųjų mirties bausme sąrašas Rašytinis dokumentas	1863–1864 m.	Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Vitebsko, Mogiliovo ir Augustavo gubernijose už dalyvavimą 1863 m. sukilime mirties bausme nuteistų asmenų sąrašas. Išvardyta 180 asmenų, nurodant mirties bausmės įvykdymo vietą, laiką bei nusikalstamos veikos pobūdį. Vienoje vietoje suregistruoti aukščiausia bausme nuteisti sukilimo vadai ir dalyviai (duomenys iki 1864 m. spalio 1 d.). Dokumentas rusų kalba.	F. 668, ap. 1, b. 407, l. 1–24	Dokumentas skaitmenintas.
2.26.	Naujasis Testamentas. Apreiškimas Jonui („Apokalipsė“) Rašytinis dokumentas	XVIII a. vid.	„Apokalipsė“ iliustruota 73 spalvotomis miniatiūromis. Dokumentas bažnytine slavų kalba.	F. 1135, ap. 23, b. 22, l. 1–221	Dokumentai skaitmeninti.
2.27.	Peterburgo dvasinės akademijos klieriko Jurgio Matulaičio laiškas Mykolui Brenšteinui Rašytinis dokumentas	1897 m. spalio 1 d.	Laiške J. Matulaitis (1871–1927 m.) aptaria savo galimybes prisidėti prie Lietuvos istorijos, jos žymių žmonių gyvenimo tyrimo, sielvartauja dėl esamos apgailėtinos padėties istorinių tyrimų srityje. J. Matulaičio autografas.	F. 1135, ap. 6, b. 6, l. 212–212 a.	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
2.28.	Peterburgo dvasinės akademijos klieriko Jurgio Matulaičio laiškas Mykolui Brenšteinui Rašytinis dokumentas	1897 m. spalio 30 d.	Laiške J. Matulaitis pateikia savo samprotavimus esminiais lietuvių tautos klausimais: jos vietos tarp kitų tautų, sienų, istorinės raidos, kalbos svarbos, lietuvių ir žemaičių tapatybės ir skirtumo. Dokumentas lenkų kalba.	F. 1135, ap. 6, b. 6, l. 213–213a.	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
2.29.	Jono Basanavičiaus atvirlaiškis Mykolui Brenšteinui Rašytinis dokumentas	1908 m. rugsėjo 23 d.	Vieno žymiausių lietuvių visuomenės veikėjų J. Basanavičiaus atvirlaiškis M. Brenšteinui dėl straipsnio autoriaus nustatymo „Lietuvyje“ ir galimo šio straipsnio paskelbimo. J. Basanavičiaus autografas. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.	F. 1135, ap. 6, b. 1, l. 118–118v.	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
2.30.	Vilniaus universiteto liustracija Rašytinis dokumentas	1773–1774 m.	Liustracijoje aprašyti Vilniaus universiteto pastatai: Šv. Jono Romos katalikų bažnyčia, astronominė observatorija, biblioteka, spaustuvė, vaistinė, konviktas, universitetui priklausantis nekilnojamasis turtas (namai, žemė) ir pateikiama jų istorija. Yra dėstytojų vardinis sąrašas ir kita. Dokumentas lenkų kalba.	F. 525, ap. 8, b. 1028	Dokumentas skaitmenintas.
2.31.	Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro asesorių teismo aktų ir dekretų knyga Rašytinis dokumentas	1788–1794 m.	Istoriko A. Baliulio tyrimų duomenimis, tai – originali Lietuvos Metrikos knyga. Dokumentai lotynų, lenkų kalba.	F. 1670, ap. 1, b. 1	Senas šifras SA* B.2450 (2460).
2.32.	Asmens kortelė Oberosto pasui gauti, sudaryta Jonui Basanavičiui Rašytinis dokumentas, spaudinys	1916 m. gegužės 22 d.	Kortelėje nurodyta J. Basanavičiaus gimimo vieta, jo amžius, motinos kalba, jo tikyba, jo gyvenamoji vieta Vilniuje, amatas. Kortelėje įdėta J. Basanavičiaus fotografija (negatyvas). Kitoje kortelės pusėje yra jo piršto antspaudas ir nurodytas ūgis. J. Basanavičius yra Lietuvos patriarchas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Dokumentas vokiečių kalba.	F. 641, ap. 2, b. 19, l. 260–260v.	Dokumentas skaitmenintas.
2.33.	Lietuvių visuomenės atstovų pareiškimas Vilniaus Romos katalikų vyskupijos administratoriui K. Michalkevičiui, kuriame reiškiamas pritarimas lietuvių veikėjų 1917 m. liepos 10 d. memorandumui Vokietijos reichkancleriui Mašinėle spausdintas, rašytinis dokumentas	1917 m. lapkričio 18 d.	1917 m. liepos 10 d. memorandumas buvo lietuvių veikėjų atsakas į 1917 m. gegužės 24 d. Vilniaus lenkų veikėjų memorandumą. Lietuviai memorandume gynė teisę į savo nepriklausomą valstybę. Šį memorandumą ir jį pasirašiusius bei dėl to nubaustus lietuvių dvasininkus 1917 m. lapkričio 18 d. pareiškimu gynė virš 400 lietuvių. Jų vardu pareiškimą pasirašė būsimi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Basanavičius, Jonas Vailokaitis, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir kiti žymūs lietuvių veikėjai. Dokumentas lietuvių kalba.	F. 694, ap. 3, b. 108, l. 72	Dokumentas skaitmenintas.
3.	Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai
3.1.	1830–1831 m. sukilimo dalyvių sąrašai Rašytinis dokumentas	1830–1831 m.	1830–1831 m. sukilimo dalyvių sąrašai, kuriuose įrašyti 1 369 įvairių luomų ir tautybių asmenys pagal raidyną nuo D iki L, teisti už dalyvavimą 1830–1831 m. sukilime, trumpai apibūdintas kiekvieno jų nusikalstamos veikos pobūdis ir įrašyti komisijos nutarimai jų atžvilgiu. Dokumentai rusų kalba.	F. I-50, ap. 3, b. 1, l. 1–747
3.2.	Kauno gubernijos žemėlapis (planšetas) Rašytinis dokumentas	1865–1867 m.	Unikalūs XIX a. Lietuvos kartografijos istorijos dokumentai. Planšetas vertingas tuo, kad nurodytos XIX a. antros pusės smulkios gyvenamosios vietos ir kiti objektai. Dokumento atskiros dalys sudarytos rusų, lenkų, vokiečių kalbomis.	F. I-66, ap. 6, b. 589, l. 1–23
3.3.	Vyskupo Motiejaus Valančiaus testamentas Rašytinis dokumentas	1875 m.	Vienas iškiliausių XIX a. Lietuvos asmenybių gyvenimą ir veiklą apibūdinantis dokumentas. 1875 m. gegužės 5 d. liudininkų akivaizdoje surašytas testamentas, patvirtintas M. Valančiaus parašu, atskleidžia jo kuklumą, dvasingumą ir rūpinimąsi aplinkiniais. Dokumentas lenkų kalba.	F. I-78, ap. 2, b. 519, l. 4–5
3.4.	Pažaislio vienuolyno privilegijų ir kitų turto dovanojimo aktų nuorašai Rašytiniai dokumentai	XVI–XVII a.	Vienuolyno valdomo turto įsigijimo dokumentai – unikalaus architektūrinio paveldo istorijos šaltiniai. Pirkimo–pardavimo aktai, teismo sprendimai, dovanojimo sutartys, susirašinėjimas su Konstancija Butleriene, Aleksandru Sopockiu žemės valdymo klausimais. Dokumentai lenkų, rusų kalba.	F. I-337, ap. 1, b. 2039, 2040, 2043, 2044
3.5.	Lenkijos karaliaus Jono III laiškas Pažaislio kamaldulių vienuolynui Rašytinis dokumentas	1683 m.	Vienas seniausių dokumentų, susijusių su Pažaislio vienuolyno įkūrimu, patvirtinantis ankstesnes privilegijas dėl žemių dovanojimo vienuolynui. Dokumentas lenkų kalba.	F. I-337, ap. 1, b. 2042, l. 1–2
4.	Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi dokumentai
4.1.	1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Rašytinis dokumentas	1990 m. kovo 11 d.	Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, sekretoriaus bei deputatų originaliais parašais. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas.	F. 2, ap. 1, b. l, l. l	Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 2). Dokumentas skaitmenintas.
5.	Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi dokumentai
5.1.	Vilniaus miesto atvirukas	1897 m. lapkričio 27 d. pašto antspaudas	Atvirukas „Salut de Vilna. Montagne de chấteau“ („Pasveikinimas iš Vilniaus. Pilies kalnas“). Seniausias žinomas atvirukas su Vilniaus vaizdu. Vaizdo pusėje yra vokiečių kalba ranka užrašytas sveikinimo tekstas su data. Atvirukas iš Vilniaus miesto ir apylinkių atvirukų kolekcijos.	F. 273, ap. 1, b. 110, l. 66	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 7).
6.	Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai
6.1.	Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija Rašytinis dokumentas	1949 m. vasario 16 d.	Deklaracijoje išdėstytos pagrindinės sąjūdžio politinės programos nuostatos, pabrėžta, kad okupacijos metu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba yra aukščiausias tautos politinis ir karinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai. Deklaraciją pasirašė 8 posėdžio dalyviai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila. Deklaracija saugoma Jono Žemaičio baudžiamojoje byloje, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais. Mašinraštis, originalas (vienintelis žinomas šio dokumento egzempliorius).	F. K –1, ap. 58, b. 33960/3, tomas 10, l. 227	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 37). Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.
6.2.	Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis Rašytinis dokumentas	1948-06-23 1949-06-06	Lietuvos partizanų Dainavos apygardos vado L. Baliukevičiaus-Dzūko (1925–1950 m.) dienoraštyje atsispindi partizanų kasdieninė veikla ir kovos, okupacinės valdžios Lietuvoje vykdyta sovietizacija ir politinės represijos. Dienoraštis saugomas Adolfo Ramanausko-Vanago operatyvinės paieškos byloje. Mašinraštis, originalas.	F. K–30, ap. 1, b. 333, l. 342-2–342-63	Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.
6.3.	Atvirukas-sveikinimas su Šv. Velykomis, pagamintas iš beržo tošies Rašytinis dokumentas	1956 m. balandžio 1 d.	Anatalijos Grinevičiūtės atvirukas-sveikinimas su Šv. Velykomis Kostui Kovaliukui, siųstas iš Komijos ASSR Intos lagerio moterų stovyklos į Intos lagerio vyrų stovyklą. Atvirukas pagamintas iš dvigubos beržo tošies, kraštai apsiūti rožinės spalvos siūlu, kairiajame viršutiniame kampe iš spalvotų siūlų padaryta Lietuvos trispalvė vėliava. Beržo tošis, originalas.	F. K-1, ap. 58, b. 44495/3, tomas 1, l. 1–14	Dokumentas skaitmenintas.
6.4.	Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimo protokolas Rašytinis dokumentas	1989-12-19 1989-12-23	Dokumentas fiksuoja tautinio atgimimo ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo politinį procesą – valdančios politinės partijos galių praradimą, politinę evoliuciją, atsiskyrimą nuo SSKP ir išėjimą iš SSRS politinės sistemos, Lietuvos komunistų partijos (LKP) politinę transformaciją iš SSKP teritorinės organizacijos į savarankišką partiją. Mašinraštis, originalas.	F. 1771, ap. 272, b. 1	Dokumentas skaitmenintas.
6.5.	Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schema (1949 m. masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis) Rašytinis dokumentas	1949 m. kovo 17 d.	Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) parengta schema, kurioje pažymėtos apskričių centrų geležinkelio stotys, iš kurių buvo siunčiami tremtinius gabenę ešelonai, nurodyti trėmimui naudotų vagonų skaičiai, trėmimą vykdžiusių karinių pajėgų judėjimo kryptys. Glaustai, smulkiu šriftu surašytos užduotys operatyvinių-kovinių grupių vadams. 1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) buvo didžiausia pokario sovietinio genocido akcija SSRS okupuotose Baltijos šalyse, kurios metu iš Lietuvos ištremta apie 32 tūkst. žmonių. Ant spaustuviniu būdu pagaminto žemėlapio tušu ir spalvotais pieštukais nubraižyta schema, originalas.	F. V–135, ap. 7, b. 676	Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2017 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 66). Dokumentas skaitmenintas.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai

1.1.

Vilniaus žydų geto spektaklių, koncertų, paskaitų, minėjimų, sporto varžybų, susirinkimų afišų, plakatų ir skelbimų rinkinys

Rašytiniai dokumentai

1942–1943 m.

Afišose informuojama apie rengiamas meno parodas, muzikos ansamblių ir atlikėjų koncertus, paskaitas, poezijos, satyros ar feljetonų skaitymo vakarus, religinių švenčių dienas, žydų kultūros veikėjų minėjimo renginius, sporto varžybas ir kita. Didžiausią rinkinio dalį sudaro geto teatro afišos, kuriose skelbiama apie būsimus vaidinimus, surašytos vaidmenų atlikėjų, muzikantų, režisierių pavardės.

Šie dokumentai atskleidžia holokausto istoriją, yra reikšmingi ne tik Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos nacionalinės kultūros paveldui, bet ir viso pasaulio kultūrai. Vilniaus žydų geto afišos, plakatai ir skelbimai – originalūs dokumentai, rašyti ranka įvairaus formato popieriuje, naudojant tradicines rašymo ir dailės priemones: rašalą, guašą, spalvotus pieštukus, tušą. Yra dokumentų, kuriuose trūksta dalies teksto. Dokumentai rašyti jidiš, hebrajų, vokiečių kalbomis.

F. R–1421,

ap. 2,

b. 1–180, 184–222, 230, 232–237

Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2007 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 18).

Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti, restauruoti.

1.2.

1922 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija

Rašytinis dokumentas

Steigiamojo Seimo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d.

1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija – spaudinys su originaliais, juodu tušu rašytais parašais. Tekstas išspausdintas lietuvių kalba.

F. 923,

ap. 1,

b. 814,

l. 99–102

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2008 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 33).

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.

1.3.

Kino siužetai „Trečioji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda“ ir „Pirmoji visos Lietuvos dainų šventė“

Kino dokumentas

Filmuota Kaune 1924 m. rugpjūčio 23–25 d.

Tai vienas pirmųjų archyvo turimų kino dokumentų, kuriame užfiksuoti nepriklausomos Lietuvos vaizdai, to meto žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai, besiformuojančio tautinio akademinio jaunimo atstovai, Lietuvos kultūrinio gyvenimo momentai.

Tai vienintelis filmas šalyje apie pirmąją visos Lietuvos dainų šventę ir trečiąją Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodą.

Kino dokumentų kolekcija (KX),

Kino dokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

2428/35

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 21).

Dokumentas restauruotas, skaitmenintas, pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos. Publikuotas interneto portale www.e-kinas.lt.

1.4.

Kino siužetas „Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus laidotuvės“

Autentiška kino juosta

Filmuota Vilniuje 1927 m. vasario 21 d.

Tai vienas iš seniausių išlikusių originalių kino filmų Lietuvoje. Nufilmuoti 1927 m. Vilniaus vaizdai, žymūs to meto žmonės. Archyve saugomas kino juostos negatyvas, kuris yra vienintelis šios kino juostos originalas pasaulyje.

Kino dokumentų kolekcija (KX),

Kino dokumentų ap.1,

apsk. vnt. 1105/35

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2007 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 22).

Dokumentas restauruotas, skaitmenintas, pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos. Publikuotas interneto portale www.e-kinas.lt.

1.5.

Kino žurnalas „Lietuvos kronika“ Nr. 18 (Baltijos kelias)

Kino dokumentas

1989 m.

Kino žurnale užfiksuoti vaizdai, liudijantys Baltijos kelią – 600 km ilgio žmonių grandinę, į kurią 1989 m. rugpjūčio 23 d. laisvės vardan susijungė trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija. Taip buvo pažymėtos 50-osios nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties, kartu su jos slaptaisiais protokolais, pasirašytos 1939 m., metinės.

Kino dokumentų kolekcija (KX),

Kino dokumentų ap. 1,

apsk. vnt. 2978/35

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas, pagamintos didelės raiškos (2K) atsarginė ir žemos raiškos naudojimo kopijos.

1.6.

1938 m. Lietuvos Konstitucija

Rašytinis dokumentas

Seimo priimta 1938 m. vasario 11 d.

1938 m. Lietuvos Konstitucija – spaudinys su juodu ir mėlynu rašalu, originaliais parašais.

F. 923,

ap. 1,

b. 814,

l. 22–28

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.

1.7.

Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos– Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutarties 1939 m. spalio 13 d. ratifikavimo raštas

Rašytinis dokumentas

1939 m. spalio 13 d.

Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos– Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutarties 1939 m. spalio 13 d. ratifikavimo raštas, pasirašytas Maskvoje.

Dokumentas – spaudinys rusų kalba. Rašto sudedamoji dalis – Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos (1939 m. spalio 10 d.) sutartis – lietuvių ir rusų kalbomis (be parašų). Šio dokumento originalo saugojimo vieta nežinoma.

Sutarties ratifikavimo 1939 m. spalio 13 d. raštas su originaliais, mėlynu rašalu rašytais M. Kalinino ir V. Molotovo parašais.

Dokumentas surištas raudono šilko virvute, antspauduotas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo herbiniu lako antspaudu.

F. 383,

ap. 8,

b. 1294,

l. 1–6

Antspaudas restauruotas.

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.

1.8.

Papildomi protokolai tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos Rašytiniai dokumentai

1939 m. spalio 27 d.

Papildomi protokolai tarp Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikos Sąjungos (prie 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos ir SSRS dėl Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvai ir Lietuvos Respublikos ir Socialistinių Sovietų Respublikos Sąjungos savitarpio pagalbos sutarties). 1939 m. spalio 27 d. pasirašyti Maskvoje. Dokumentai lietuvių ir rusų kalbomis.

F. 383,

ap. 8,

b. 1130, 1131,

l. 1–6, 1–9

Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti.

1.9.

1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutarties ratifikavimo aktas

Rašytinis dokumentas

1939 m. spalio 13 d.

1939 m. spalio 10 d. Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos–Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutarties ratifikavimo aktas. Dokumentas pasirašytas Maskvoje 1939 m. spalio 13 d. Su originaliais, mėlynu rašalu rašytais M. Kalinino ir V. Molotovo parašais.

Dokumentas surištas raudono šilko virvute, antspauduotas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo herbiniu lako antspaudu. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

F. 383,

ap. 8,

b. 1294,

l. 1–6

Antspaudas restauruotas.

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.

1.10.

Papildomo protokolo tarp Socialistinių Sovietų Respublikų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos sienos žemėlapis

Rašytinis dokumentas

1939 m. spalio 27 d.

Sovietų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos sienos žemėlapis prie papildomo protokolo (priedas prie 1939 m. spalio 13 d. Sovietų Sąjungos ir Lietuvos Respublikos sutarties). Siena pažymėta – nubrėžta juodos spalvos rašalu. Dokumentas antspauduotas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo herbiniu violetinės spalvos antspaudu.

F. 383,

ap. 8,

b. 1295,

l. 1–2

Antspaudas restauruotas.

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.

1.11.

Jurgio Matulaičio dienoraštis

Rašytinis dokumentas

1918–1919 m. gruodžio16 d.;

1921 m. kovo 1– balandžio 2 d.

J. Matulaičio dienoraštyje rašoma apie vyskupavimo Vilniuje metus: pateikiami įspūdžiai apie jo skyrimą Vilniaus vyskupu, įšventinimo iškilmes, dalyvavimą apeigose ir katalikiškose šventėse, katalikų kunigų gyvenimą, įvykius Vilniuje jo vyskupavimo metu, bažnyčios santykį su valdžios atstovais, lietuvių, lenkų ir baltarusių santykius. Tai sudėtinė J. Matulaičio dienoraščių, žinomų „Užrašų“ pavadinimu, dalis.

Autoriaus rankraštis.

F. 1674,

ap. 2,

b. 139, 140

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2011 m. įtrauktas į

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 48).

Dokumentas skaitmenintas.

1.12.

Popiežiaus Benedikto XV bulės apie Jurgio Matulaičio skyrimą Vilniaus vyskupu

Rašytiniai dokumentai

1918 m. spalio 23 d.

Popiežiaus Benedikto XV 1918 m. spalio 23 d. bulėje J. Matulaičiui pranešama apie jo skyrimą Vilniaus vyskupu. Tekstas rašytas vidinėje pergamento pusėje juodu rašalu. Inicialas „B“ ir pirmoji paryškinta eilutė piešti akvarele. Pergamento kairėje ir viršutinėje paraštėse yra puošnūs augalų motyvai ir ornamentai. Dokumentas apačioje centre surištas iš medvilninių siūlų supinta ir per 4 nedideles skylutes plicoje perverta juostele, ant kurios kabo reljefinis švino antspaudas. Anspaudo averse įspausta „BENEDIKTUS PAPA XV“.

Popiežiaus Benedikto XV 1918 m. spalio 23 d. bulėje Mogiliovo arkivyskupui pranešama apie J. Matulaičio skyrimą Vilniaus vyskupu, prašoma suteikti jam pagalbą ir paramą. Tekstas rašytas vidinėje pergamento pusėje juodu rašalu. Inicialas „B“ ir pirmoji paryškinta eilutė piešti akvarele. Pergamento kairėje ir viršutinėje paraštėse yra puošnūs augalų motyvai ir ornamentai. Dokumente apačioje centre trūksta antspaudo.

Bules pasirašė Vatikano valstybės sekretorius, du apaštaliniai protonotarai, kanceliarijos tarnautojai.

F.1674,

ap. 2,

b. 3,

l. 43–44

Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2011 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 48).

Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.

1.13.

Lietuvos Respublikos Prezidento aktai

Rašytiniai dokumentai

1939-01-05

1940-08-24

Asmenų skyrimai pareigoms eiti, apdovanojimai, pensijų skyrimai ir kita. Mašinraštis, iškilieji Lietuvos Respublikos Prezidento anspaudai, pasirašyta juodos, mėlynos, raudonos spalvos rašalu, juodos spalvos pieštuku. Prie aktų yra ir lydraščiai. Originalūs dokumentai lietuvių kalba.

F. 922,

ap. 1,

b. 59,

l. 1–158

Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.

1.14.

Lietuvos Respublikos Prezidento įsakymai

Rašytiniai dokumentai

1918–1922 m.

Asmenų skyrimai pareigoms eiti ir kita. Mašinraštis, iškilieji, juodos ir violetinės spalvos Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministrų kabineto anspaudai, pasirašyta juodos, mėlynos, raudonos spalvos rašalu, juodos spalvos pieštuku. Originalūs dokumentai lietuvių kalba.

F. 923,

ap. 1,

b. 245,

l. 1–74

Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.

1.15.

Lietuvos Respublikos Prezidento aktai

Rašytiniai dokumentai

1929–1938 m.

Asmenų skyrimai pareigoms eiti ir kita. Mašinraštis, iškilieji ir violetinės spalvos prezidento anspaudai, pasirašyta juodos, mėlynos spalvos rašalu, juodos spalvos pieštuku. Prie aktų yra ir lydraščiai. Originalūs dokumentai lietuvių kalba.

F. 923,

ap. 1,

b. 597,

l. 1–447

Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.

1.16.

Lietuvos SSR liaudies seimo 1940 m. priimti valstybinės santvarkos pakeitimo, konstitucijos priėmimo ir kiti pagrindiniai įstatymai

Rašytiniai dokumentai

1940-07-16

1940-08-25

Šioje byloje saugomi:

1. 1940 m. liepos 21 d. deklaracija apie valstybės santvarką ir 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatą. Iškilusis Lietuvos Respublikos Prezidento antspaudas. Pasirašyta juodos spalvos rašalu. Dokumentas lietuvių kalba.

2. 1940 m. liepos 22 d. deklaracija, kuri skelbia žemę visos tautos nuosavybe, t. y. valstybės nuosavybe, ir 1940 m. liepos 23 d. bankų ir stambiosios pramonės nacionalizacijos deklaracija. Iškilusis Lietuvos Respublikos Prezidento antspaudas. Pasirašyta juodos spalvos rašalu. Dokumentai lietuvių kalba.

3. 1940 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos SSR konstitucija (pagrindinis įstatymas). Dokumentas surištas rudos spalvos šilko siūlų juostele, priklijuotas iškilusis Lietuvos Respublikos Prezidento antspaudas. Pasirašyta juodos spalvos rašalu. Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro M. Gedvilo 1940 m. liepos 16 d. raštas l. e. Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas J. Paleckiui dėl buvusių Lietuvos Respublikos ministro pirmininko A. Merkio ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro J. Urbšio išsiuntimo iš Lietuvos teritorijos. Rankraštis parašytas juodos spalvos rašalu.

F. R-758,

ap. 1,

b. 40,

l. 1–20

Dokumentai konservuoti, restauruoti, skaitmeninti.

1.17.

Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“

Rašytinis dokumentas

1930 m.

Vytauto Didžiojo paveikslas ir raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ buvo nešami pagal parengtą vietovių, kurias numatyta aplankyti, žemėlapį. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ųjų metinių albumas su įvairių vietovių originaliais 1 540 įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, knygynų ir bendrovių įvairių spalvų spaudais ir žymių to meto veikėjų parašais. Raportų knyga – didelio formato rankomis pagamintas albumas rudos spalvos odiniu viršeliu. Viršelio viršutinėje dalyje yra raudonas apvalus įspaudas, kuriame vaizduojamas aukso spalvos Vytis. Apatinėje viršelio dalyje įspaustas aukso spalvos tekstas „Vytauto Didžiojo garbei“. Pirmojo viršelio dešinėje pusėje viršuje ir apačioje yra metaliniai kampų apkaustai, centre – išlikusi metalinio užsegimo detalė. Ant apatinio viršelio išlikusi metalinio užsegimo detalė ir keturios apvalios metalinės dekoro detalės. Odinis užsegimas nėra išlikęs.

F. 1686,

ap. 1,

b. 185,

l. 1–104

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2017 m. įtrauktas į

UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 68).

Dokumentas konservuotas, restauruotas, skaitmenintas.

1.18.

Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo žinių redakcijos laida „Panorama“

Videodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Videodokumente užfiksuoti vaizdai iš pilietinės akcijos Baltijos kelias: Lietuva, Ryga ir Talinas. Pristatoma Sąjūdžio IV Seimo sesija. Priimtas pareiškimas apie SSRS ir nacistinės Vokietijos slaptuosius protokolus. Užfiksuota eisena iš Katedros aikštės į Kalnų parką, kuriame vyksta Lietuvos laisvės lygos mitingas.

Videodokumentų kolekcija (VX),

Videodokumentų ap. 1,

apsk. vnt. VHS 0092-1

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.19.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje

Garso dokumentas

1989 m. liepos 25 d.

Garso dokumente užfiksuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje, Molotovo–Ribentropo pakto vertinimo komisijos darbo rezultatų aptarimas.

Garso dokumentų kolekcija (GX),

Garso dokumentų ap. 1,

apsk. vnt.: Mg 013230, Mg 013231

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29). Dokumentas skaitmenintas.

1.20.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje

Garso dokumentas

1989 m. rugpjūčio 15 d.

Garso dokumente užfiksuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos posėdis Vilniuje, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo pareiškimo dėl Molotovo–Ribentropo pakto redakcijų svarstymas, Molotovo–Ribentropo pakto minėjimo renginių Lietuvoje aptarimas.

Garso dokumentų kolekcija (GX),

Garso dokumentų ap. 1,

apsk. vnt.: Mg 013232, Mg 013233

1.21.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio VI Seimo sesijos I posėdis Vilniuje

Garso dokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Garso dokumente užfiksuotas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio VI Seimo sesijos I posėdis Vilniuje, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo pareiškimo dėl Molotovo–Ribentropo pakto redakcijų svarstymas ir balsavimas dėl šio dokumento priėmimo.

Garso dokumentų kolekcija (GX),

Garso dokumentų ap. 1,

apsk. vnt.: Mg 013234; Mg 013235

1.22.

Baltijos kelias

Fotodokumentai

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Vlado Ščiavinsko nuotraukos.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-104447–

0-104449

Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentai skaitmeninti.

1.23.

Baltijos kelias

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Arvydo Reklaičio nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-115383

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.24.

Baltijos kelias

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Ukmergės rajonas, Vytauto Tamašausko nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-118489

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.25.

Baltijos kelias

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Ukmergės rajonas, Vytauto Tamašausko nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-118493

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.26.

Baltijos kelias

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127426

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.27.

Baltijos kelias Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127429

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.28.

Baltijos kelio plakatas

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127434

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.29.

Baltijos kelias

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127443

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.30.

Baltijos kelias

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127447

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.31.

Baltijos kelias

Fotodokumentai

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotraukos.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127451–

0-127453

Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentai skaitmeninti.

1.32.

Baltijos kelias

Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127457

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.33.

Baltijos kelias Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Vilnius, Viktoro Kapočiaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 1,

apsk. vnt.

0-127462

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.34.

Baltijos kelias Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Roberto Kisieliaus nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. Nr. 2,

apsk. vnt.

1-32987

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.35.

Baltijos kelias Fotodokumentas

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Kėdainių rajonas, Adomo Liaudansko nuotrauka.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 9(P),

apsk. vnt.

P-22951

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentas skaitmenintas.

1.36.

Baltijos kelias

Fotodokumentai

1989 m. rugpjūčio 23 d.

Trijų Baltijos valstybių išsivaduojamųjų judėjimų surengta pilietinė akcija Baltijos kelias, smerkianti 1939 m. Molotovo–Ribentropo pakto padarinius.

Egidijaus Malakausko nuotraukos.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. 9(P),

apsk. vnt.

P-31618–

P-31621

Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 29).

Dokumentai skaitmeninti.

1.37.

Lietuvos tremtiniai Sibire Fotodokumentai

1949–1956 m.

Zima, Irkutsko sritis, RTFSR,

Vilhelmo Janiselio nuotraukos.

Fotodokumentų kolekcija (FX), ap. 2(1),

apsk. vnt.

1-35588–

1-35853

Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2011 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 44).

Dokumentai skaitmeninti.

1.38.

Lietuvos tremtiniai Sibire Fotodokumentai

1949–1956 m.

Zima, Irkutsko sr., RTFSR,

Vilhelmo Janiselio nuotraukos.

Fotodokumentų kolekcija (FX), Fotodokumentų ap. Nr. 3(2)

apsk. vnt.

2-1559–

2-1568

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai

2.1.

Kunigaikščių Radvilų giminės genealoginis medis

Rašytinis dokumentas

1666 m.

Genealoginis medis nuo kunigaikščio Dausprungo apima 21 giminės kartą.

Dokumentas lenkų kalba.

F.1280,

ap. 2,

b. 9,

l. 1

Dokumentai pripažinti pasaulinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą kaip komplekso

„Radvilų archyvas ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija“ sudėtinė dalis.

Dokumentai mikrofilmuoti, skaitmeninti.

2.2.

Nesvyžiaus dvaro archyvo žiniaraščiai

Rašytiniai dokumentai

1813–1818 m.

Dokumentai apie Nesvyžiaus dvaro archyvo būklę po 1812 m. karo.

Dokumentai lenkų kalba.

F. 1280,

ap. 1,

b. 116,

l. 1–36

2.3.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegija dėl Vitebsko miesto vaito Rašytinis dokumentas

1555 m.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto privilegija, kuria Ievui Charkovui suteikiamos Vitebsko miesto vaito pareigos ir kita.

Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos autografas.

Dokumentas LDK kanceliarine kalba.

F. 1280,

ap. 2,

b. 180,

l. 1

2.4.

Dokumentai apie Nesvyžiaus pilies remontą

Rašytiniai dokumentai

1876–1877 m.

Kunigaikščio Antano Radvilos žmonos Marijos de Castellane Radvilienės susirašinėjimo dėl pilies remonto dokumentai.

Dokumentai lenkų kalba.

F. 1280,

ap. 1,

b. 288,

l. 1–61

2.5.

Kunigaikščių Radvilų Nesvyžiaus dvaro bibliotekos exlibris

Spaudinys, graviūra

[1758 m.]

Nesvyžiaus dvaro biblioteka buvo didžiausia ir turtingiausia privati biblioteka Abiejų Tautų Respublikoje.

Dailininkas Hiršas Leibovičius.

Dokumentas lotynų kalba.

F. 1280,

ap. 1,

b. 270,

l. 1

2.6.

Radvilų giminės genealoginis medis Rašytinis dokumentas

Sudarytas apie [1829] m.

Dokumente pateikiama vienos žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės (XIV a. vid.– IX a. pr.) istorija.

Dokumentas prancūzų kalba.

F. 1280.

ap. 1,

b. 130,

l. 1

2.7.

Jono Rustemo piešinys „Suimtieji“

Piešinys (ofortas) ant beržo tošies

XIX a. pradžia

Jonas Rustemas (1762–1835 m.) – žymus XIX a. pirmos pusės Lietuvos tapytojas, Vilniaus meno mokyklos profesorius. Jo piešiniai „Suimtieji“ bei „Moters portretas“ yra vieninteliai išlikę menininko darbai, kuriems panaudota tokia medžiaga bei atlikimo technika.

Piešinio matmenys – 9 x 7,2 cm.

F. 1135,

ap. 8,

b. 59. I

Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2009 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 31).

Dokumentai restauruoti, skaitmeninti.

2.8.

Jono Rustemo piešinys „Moters portretas“

Piešinys (ofortas) ant beržo tošies

XIX a. pradžia

Piešinio matmenys – 12,7 x 10,9 cm.

F. 1135,

ap. 8,

b. 5. II

2.9.

Vilniaus vyskupo Jono sutarties su italų architektu Bernardu Zanobiu sąlygos

Rašytinis dokumentas (pergamentas)

1534 m. liepos 22 d.

Vilniaus vyskupo Jono (Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo sūnaus) sutarties su italų architektu B. Zanobiu dėl Vilniaus katedros atstatymo sąlygos.

Dokumentas lotynų kalba.

F. 1135,

ap. 1,

b.9

Dokumentas restauruotas, skaitmenintas.

2.10.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dėl Vilniaus kolegijos pertvarkymo į universitetą

Rašytinis dokumentas (pergamentas)

1578 m. liepos 7 d.

Tai pirmas oficialus (valdovo) bandymas įsteigti Vilniuje katalikišką universitetą. Intituliacija padidintomis raidėmis, puošnus inicialas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro autografas.

Dokumentas lotynų kalba.

F. 787,

ap. 1,

b. 2

Dokumentai pripažinti regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2006 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 4).

Dokumentai restauruoti, skaitmeninti.

2.11.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro privilegija dėl Akademijos bei Universiteto teisių suteikimo Vilniaus kolegijai

Rašytinis dokumentas (pergamentas)

1579 m. balandžio 1 d.

Šiuo dokumentu buvo realiai įsteigtas Vilniaus universitetas – pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro autografas.

Intituliacija padidintomis raidėmis.

Dokumento apačioje prierašas „Mikalojus Jasinskis, Šventosios karališkosios didenybės raštininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje savo ranka [surašė]“.

Dokumentas lotynų kalba.

F. 787,

ap. 1,

b. 3

2.12.

Popiežiaus Grigaliaus XIII bulė, kuria patvirtinamas Vilniaus universiteto įsteigimas

Rašytinis dokumentas (pergamentas)

1579 m. spalio 30 d.

Dokumentą pasirašė popiežiaus kurijos sumatoriaus pavaduotojas Antonijus Lanfredinis ir popiežiaus sekretorius Cezaris Glorieris.

Išlikęs nepatvirtintas popiežiaus švininis reljefinis antspaudas, kurio averse įspausta „GREGORIVS PAPA XIII“.

Dokumentas lotynų kalba.

F. 787,

ap. 1,

b. 4

2.13.

Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo

Nuotraukų albumas (fotodokumentai)

XIX a. antra pusė

Fotografijų albume 1863 m. sukilimo vadų Konstantino Kalinausko, Zigmanto Sierakausko, sukilimo dalyvių ir kitos nuotraukos.

Iš viso 126 nuotraukos.

F. 439,

ap. 1,

b. 147

Dokumentai pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir 2007 m. įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 19).

Dokumentai restauruoti, mikrofilmuoti, skaitmeninti.

2.14.

Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo

Nuotraukų albumas (fotodokumentai)

XIX a. antra pusė

1863 m. sukilimo dalyvių ir kitos nuotraukos.

Iš viso 121 nuotrauka.

F. 439,

ap. 1,

b. 148

2.15.

Fotografijų albumas iš grafo Michailo Muravjovo muziejaus archyvo

Nuotraukų albumas (fotodokumentai)

XIX a. antra pusė

Caro valdininkų, dalyvavusių malšinant 1863 m. sukilimą, jų šeimos narių ir kitos nuotraukos.

Iš viso 170 nuotraukų.

F. 439,

ap. 1,

b. 149

2.16.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegija, kuria Vilniaus akademijoje leidžiama dėstyti kanonų bei civilinės teisės ir medicinos disciplinas

Rašytinis dokumentas (pergamentas)

1641 m. spalio 11 d.

Dokumentas, kuriuo išplečiama Vilniaus universiteto veikla.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo IV Vazos autografas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendoriaus ir notaro Pranciškaus Isaikovskio autografas.

Dokumentas lotynų kalba.

F. 787,

ap. 1,

b. 9

Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.

2.17.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro raštas Vilniaus vyskupui Vaitiekui

Rašytinis dokumentas (pergamentas)

1492 m.

Dokumentas, kuriuo patvirtinamos ankstesnės privilegijos, suteiktos Vilniaus vyskupui, katedrai ir kapitulai.

Tai retas XV a. dokumentas.

Dokumentas lotynų kalba.

F. 1282,

ap. 5,

b. 34

Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.

2.18.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero privilegija Vilniaus miesto auksakalių cechui

Rašytinis dokumentas (pergamentas)

1664 m. birželio 30 d.

Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA) yra vienintelis tokios ankstyvos privilegijos Vilniaus miesto auksakalių cechui išlikęs originalas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero autografas.

Dokumentas patvirtintas prikabintu didžiuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu metalinėje dėžutėje.

Dokumentas lenkų kalba.

F. 1135,

ap. 1,

b. 48

Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.

2.19.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto privilegija dėl savivaldos teisių suteikimo Žvingių miestui

Rašytinis dokumentas (pergamentas, popierius, odos viršelis)

1792 m. gegužės 15 d.

Vienintelė LVIA saugoma visa išlikusi tokio pobūdžio privilegija iš serijos privilegijų, suteiktų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestams 1791–1972 m.

Dokumente yra spalvotas Žvingių miestelio herbas.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto autografas.

Dokumentas patvirtintas prikabintu didžiuoju Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu metalinėje dėžutėje.

Dokumentas lenkų, lotynų kalba.

F. 1135,

ap. 1,

b. 65,

l. 1–2

Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.

2.20.

Mikalojaus Akelaičio laiškas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui

Rašytinis dokumentas

1856 m. rugsėjo 25 d.

Iškilaus lietuvių kultūros veikėjo, publicisto, kalbininko M. Akelaičio (1829–1887 m.) laiškas. Jame autorius kelia lietuvių (žemaičių) kalbos žodyno parengimo siekį, pateikia numatomo parengti žodyno teksto fragmentus, lygindamas lietuvių kalbos žodžius su kitų indoeuropiečių kalbų žodžiais.

Mikalojaus Akelaičio autografas.

Retas XIX a. vidurio dokumentas lietuvių kalba.

F. 1135,

ap. 20,

b. 336,

l. 2–3

Dokumentas skaitmenintas.

2.21.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškas kunigaikščiui Mykolui Oginskiui

Rašytinis dokumentas

1892 m. sausio 21 d.

Laiške vienas žymiausių lietuvių dailininkų ir kompozitorių M. K. Čiurlionis informuoja kunigaikštį apie savo kelių savaičių viešnagę pas tėvus Druskininkuose, vargonavimą bei muzikavimą fortepijonu, didelį pomėgį žaisti šachmatais ir kita.

M. K. Čiurlionio autografas.

Dokumentas lenkų kalba.

F. 1177,

ap. 1,

b. 5558,

l. 1–2

Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.

2.22.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškas kunigaikščiui Mykolui Oginskiui

Rašytinis dokumentas

[XIX a. pabaiga]

Laiške M. K. Čiurlionis dėkoja kunigaikščiui už finansinę paramą, praneša apie savo intensyvias paskaitas.

M. K. Čiurlionio autografas.

Dokumentas lenkų kalba.

F. 1177,

ap. 1,

b. 5558,

l. 3

Dokumentas skaitmenintas, restauruotas.

2.23.

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo raštas Vilniaus cenzūros komitetui

Rašytinis dokumentas

1864 m. birželio 17 d.

Raštas dėl lietuviškų elementorių spausdinimo lietuviškomis ir lotyniškomis raidėmis uždraudimo ir jų privalomo spausdinimo rusiškomis raidėmis.

Dokumentas rusų kalba.

F. 1240,

ap. 1,

b. 205,

l. 36

Dokumentas skaitmenintas.

2.24.

Žemaitiškos–lietuviškos abėcėlės rusiškomis raidėmis pavyzdys

Spausdintas dokumentas

1864 m.

Žemaitiškos–lietuviškos abėcėlės rusiškomis raidėmis pavyzdys –

pagrindinis lietuviškos spaudos draudimo pavyzdys.

Signalinis egzempliorius.

F. 1240,

ap. 1,

b. 205,

l. 37–58v.

Dokumentas skaitmenintas.

2.25.

Nuteistųjų mirties bausme sąrašas

Rašytinis dokumentas

1863–1864 m.

Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Vitebsko, Mogiliovo ir Augustavo gubernijose už dalyvavimą 1863 m. sukilime mirties bausme nuteistų asmenų sąrašas. Išvardyta 180 asmenų, nurodant mirties bausmės įvykdymo vietą, laiką bei nusikalstamos veikos pobūdį. Vienoje vietoje suregistruoti aukščiausia bausme nuteisti sukilimo vadai ir dalyviai (duomenys iki 1864 m. spalio 1 d.).

Dokumentas rusų kalba.

F. 668,

ap. 1,

b. 407,

l. 1–24

Dokumentas skaitmenintas.

2.26.

Naujasis Testamentas. Apreiškimas Jonui („Apokalipsė“)

Rašytinis dokumentas

XVIII a. vid.

„Apokalipsė“ iliustruota 73 spalvotomis miniatiūromis.

Dokumentas bažnytine slavų kalba.

F. 1135,

ap. 23,

b. 22,

l. 1–221

Dokumentai skaitmeninti.

2.27.

Peterburgo dvasinės akademijos klieriko Jurgio Matulaičio laiškas Mykolui Brenšteinui

Rašytinis dokumentas

1897 m. spalio 1 d.

Laiške J. Matulaitis (1871–1927 m.) aptaria savo galimybes prisidėti prie Lietuvos istorijos, jos žymių žmonių gyvenimo tyrimo, sielvartauja dėl esamos apgailėtinos padėties istorinių tyrimų srityje.

J. Matulaičio autografas.

F. 1135,

ap. 6,

b. 6,

l. 212–212 a.

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.

2.28.

Peterburgo dvasinės akademijos klieriko Jurgio Matulaičio laiškas Mykolui Brenšteinui

Rašytinis dokumentas

1897 m. spalio 30 d.

Laiške J. Matulaitis pateikia savo samprotavimus esminiais lietuvių tautos klausimais: jos vietos tarp kitų tautų, sienų, istorinės raidos, kalbos svarbos, lietuvių ir žemaičių tapatybės ir skirtumo.

Dokumentas lenkų kalba.

F. 1135,

ap. 6,

b. 6,

l. 213–213a.

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.

2.29.

Jono Basanavičiaus atvirlaiškis Mykolui Brenšteinui

Rašytinis dokumentas

1908 m. rugsėjo 23 d.

Vieno žymiausių lietuvių visuomenės veikėjų J. Basanavičiaus atvirlaiškis M. Brenšteinui dėl straipsnio autoriaus nustatymo „Lietuvyje“ ir galimo šio straipsnio paskelbimo.

J. Basanavičiaus autografas.

Dokumentas lietuvių ir rusų kalbomis.

F. 1135,

ap. 6,

b. 1,

l. 118–118v.

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.

2.30.

Vilniaus universiteto liustracija

Rašytinis dokumentas

1773–1774 m.

Liustracijoje aprašyti Vilniaus universiteto pastatai: Šv. Jono Romos katalikų bažnyčia, astronominė observatorija, biblioteka, spaustuvė, vaistinė, konviktas, universitetui priklausantis nekilnojamasis turtas (namai, žemė) ir pateikiama jų istorija. Yra dėstytojų vardinis sąrašas ir kita.

Dokumentas lenkų kalba.

F. 525,

ap. 8,

b. 1028

Dokumentas skaitmenintas.

2.31.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro asesorių teismo aktų ir dekretų knyga

Rašytinis dokumentas

1788–1794 m.

Istoriko A. Baliulio tyrimų duomenimis, tai – originali Lietuvos Metrikos knyga.

Dokumentai lotynų, lenkų kalba.

F. 1670,

ap. 1,

b. 1

Senas šifras SA* B.2450 (2460).

2.32.

Asmens kortelė Oberosto pasui gauti, sudaryta Jonui Basanavičiui

Rašytinis dokumentas, spaudinys

1916 m. gegužės 22 d.

Kortelėje nurodyta J. Basanavičiaus gimimo vieta, jo amžius, motinos kalba, jo tikyba, jo gyvenamoji vieta Vilniuje, amatas. Kortelėje įdėta J. Basanavičiaus fotografija (negatyvas). Kitoje kortelės pusėje yra jo piršto antspaudas ir nurodytas ūgis. J. Basanavičius yra Lietuvos patriarchas, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Dokumentas vokiečių kalba.

F. 641,

ap. 2,

b. 19,

l. 260–260v.

Dokumentas skaitmenintas.

2.33.

Lietuvių visuomenės atstovų pareiškimas Vilniaus Romos katalikų vyskupijos administratoriui K. Michalkevičiui, kuriame reiškiamas pritarimas lietuvių veikėjų 1917 m. liepos 10 d. memorandumui Vokietijos reichkancleriui

Mašinėle spausdintas, rašytinis dokumentas

1917 m. lapkričio 18 d.

1917 m. liepos 10 d. memorandumas buvo lietuvių veikėjų atsakas į 1917 m. gegužės 24 d. Vilniaus lenkų veikėjų memorandumą. Lietuviai memorandume gynė teisę į savo nepriklausomą valstybę. Šį memorandumą ir jį pasirašiusius bei dėl to nubaustus lietuvių dvasininkus 1917 m. lapkričio 18 d. pareiškimu gynė virš 400 lietuvių. Jų vardu pareiškimą pasirašė būsimi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Basanavičius, Jonas Vailokaitis, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas ir kiti žymūs lietuvių veikėjai.

Dokumentas lietuvių kalba.

F. 694,

ap. 3,

b. 108,

l. 72

Dokumentas skaitmenintas.

Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai

3.1.

1830–1831 m. sukilimo dalyvių sąrašai

Rašytinis dokumentas

1830–1831 m.

1830–1831 m. sukilimo dalyvių sąrašai, kuriuose įrašyti 1 369 įvairių luomų ir tautybių asmenys pagal raidyną nuo D iki L, teisti už dalyvavimą 1830–1831 m. sukilime, trumpai apibūdintas kiekvieno jų nusikalstamos veikos pobūdis ir įrašyti komisijos nutarimai jų atžvilgiu.

Dokumentai rusų kalba.

F. I-50,

ap. 3,

b. 1,

l. 1–747

3.2.

Kauno gubernijos žemėlapis (planšetas)

Rašytinis dokumentas

1865–1867 m.

Unikalūs XIX a. Lietuvos kartografijos istorijos dokumentai. Planšetas vertingas tuo, kad nurodytos XIX a. antros pusės smulkios gyvenamosios vietos ir kiti objektai.

Dokumento atskiros dalys sudarytos rusų, lenkų, vokiečių kalbomis.

F. I-66,

ap. 6,

b. 589,

l. 1–23

3.3.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus testamentas Rašytinis dokumentas

1875 m.

Vienas iškiliausių XIX a. Lietuvos asmenybių gyvenimą ir veiklą apibūdinantis dokumentas. 1875 m. gegužės 5 d. liudininkų akivaizdoje surašytas testamentas, patvirtintas M. Valančiaus parašu, atskleidžia jo kuklumą, dvasingumą ir rūpinimąsi aplinkiniais.

Dokumentas lenkų kalba.

F. I-78,

ap. 2,

b. 519,

l. 4–5

3.4.

Pažaislio vienuolyno privilegijų ir kitų turto dovanojimo aktų nuorašai Rašytiniai dokumentai

XVI–XVII a.

Vienuolyno valdomo turto įsigijimo dokumentai – unikalaus architektūrinio paveldo istorijos šaltiniai. Pirkimo–pardavimo aktai, teismo sprendimai, dovanojimo sutartys, susirašinėjimas su Konstancija Butleriene, Aleksandru Sopockiu žemės valdymo klausimais.

Dokumentai lenkų, rusų kalba.

F. I-337,

ap. 1,

b. 2039, 2040,

2043, 2044

3.5.

Lenkijos karaliaus Jono III laiškas Pažaislio kamaldulių vienuolynui

Rašytinis dokumentas

1683 m.

Vienas seniausių dokumentų, susijusių su Pažaislio vienuolyno įkūrimu,

patvirtinantis ankstesnes privilegijas dėl žemių dovanojimo vienuolynui.

Dokumentas lenkų kalba.

F. I-337,

ap. 1,

b. 2042,

l. 1–2

Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi dokumentai

4.1.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo

Rašytinis dokumentas

1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, sekretoriaus bei deputatų originaliais parašais.

Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas.

F. 2,

ap. 1,

b. l,

l. l

Dokumentas pripažintas regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 2).

Dokumentas skaitmenintas.

Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi dokumentai

5.1.

Vilniaus miesto atvirukas

1897 m. lapkričio 27 d. pašto antspaudas

Atvirukas „Salut de Vilna. Montagne de chấteau“ („Pasveikinimas iš Vilniaus. Pilies kalnas“). Seniausias žinomas atvirukas su Vilniaus vaizdu. Vaizdo pusėje yra vokiečių kalba ranka užrašytas sveikinimo tekstas su data.

Atvirukas iš Vilniaus miesto ir apylinkių atvirukų kolekcijos.

F. 273,

ap. 1,

b. 110,

l. 66

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2006 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 7).

Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai

6.1.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija

Rašytinis dokumentas

1949 m. vasario 16 d.

Deklaracijoje išdėstytos pagrindinės sąjūdžio politinės programos nuostatos, pabrėžta, kad okupacijos metu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba yra aukščiausias tautos politinis ir karinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai. Deklaraciją pasirašė 8 posėdžio dalyviai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesis-Naktis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila. Deklaracija saugoma Jono Žemaičio baudžiamojoje byloje, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais. Mašinraštis, originalas (vienintelis žinomas šio dokumento egzempliorius).

F. K –1,

ap. 58,

b. 33960/3,

tomas 10,

l. 227

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2009 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 37).

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas, konservuotas.

6.2.

Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis

Rašytinis dokumentas

1948-06-23

1949-06-06

Lietuvos partizanų Dainavos apygardos vado L. Baliukevičiaus-Dzūko (1925–1950 m.) dienoraštyje atsispindi partizanų kasdieninė veikla ir kovos, okupacinės valdžios Lietuvoje vykdyta sovietizacija ir politinės represijos. Dienoraštis saugomas Adolfo Ramanausko-Vanago operatyvinės paieškos byloje.

Mašinraštis, originalas.

F. K–30,

ap. 1,

b. 333,

l. 342-2–342-63

Dokumentas mikrofilmuotas, skaitmenintas.

6.3.

Atvirukas-sveikinimas su Šv. Velykomis, pagamintas iš beržo tošies

Rašytinis dokumentas

1956 m. balandžio 1 d.

Anatalijos Grinevičiūtės atvirukas-sveikinimas su Šv. Velykomis Kostui Kovaliukui, siųstas iš Komijos ASSR Intos lagerio moterų stovyklos į Intos lagerio vyrų stovyklą. Atvirukas pagamintas iš dvigubos beržo tošies, kraštai apsiūti rožinės spalvos siūlu, kairiajame viršutiniame kampe iš spalvotų siūlų padaryta Lietuvos trispalvė vėliava.

Beržo tošis, originalas.

F. K-1,

ap. 58,

b. 44495/3,

tomas 1,

l. 1–14

Dokumentas skaitmenintas.

6.4.

Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimo protokolas

Rašytinis dokumentas

1989-12-19

1989-12-23

Dokumentas fiksuoja tautinio atgimimo ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo politinį procesą – valdančios politinės partijos galių praradimą, politinę evoliuciją, atsiskyrimą nuo SSKP ir išėjimą iš SSRS politinės sistemos, Lietuvos komunistų partijos (LKP) politinę transformaciją iš SSKP teritorinės organizacijos į savarankišką partiją.

Mašinraštis, originalas.

F. 1771,

ap. 272,

b. 1

Dokumentas skaitmenintas.

6.5.

Pajėgų ir priemonių, vykdant masinio trėmimo operaciją „Priboj“, išdėstymo schema

(1949 m. masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis)

Rašytinis dokumentas

1949 m. kovo 17 d.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) parengta schema, kurioje pažymėtos apskričių centrų geležinkelio stotys, iš kurių buvo siunčiami tremtinius gabenę ešelonai, nurodyti trėmimui naudotų vagonų skaičiai, trėmimą vykdžiusių karinių pajėgų judėjimo kryptys. Glaustai, smulkiu šriftu surašytos užduotys operatyvinių-kovinių grupių vadams. 1949 m. kovo‒balandžio mėn. sovietinių represinių struktūrų įvykdyta masinio gyventojų trėmimo operacija „Priboj“ (liet. ‒ „Bangų mūša“) buvo didžiausia pokario sovietinio genocido akcija SSRS okupuotose Baltijos šalyse, kurios metu iš Lietuvos ištremta apie 32 tūkst. žmonių. Ant spaustuviniu būdu pagaminto žemėlapio tušu ir spalvotais pieštukais nubraižyta schema, originalas.

F. V–135,

ap. 7,

b. 676

Dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir 2017 m. įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą (Nr. 66). Dokumentas skaitmenintas.

______________________________________

Pastaba. Santrumpos: F – fondo numeris, ap. – apyrašo numeris, apsk. vnt. – apskaitos vieneto numeris, b. – bylos numeris, l. – lapo numeris, SA – senas šifras.

Priedo pakeitimai:

Nr. VE-35, 2019-07-05, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11195

Pakeitimai:

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Įsakymas

Nr. VE-52, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-06-29, i. k. 2018-10931

Dėl Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. VE(1.3E)-38 „Dėl Lietuvos valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Įsakymas

Nr. VE-35, 2019-07-05, paskelbta TAR 2019-07-05, i. k. 2019-11195

Dėl Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. VE(1.3 E)-38 „Dėl Lietuvos valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo