PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės tarybos

2022 m. balandžio 29 d. sprendimu

Nr. T-89

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Zarasų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

2. Taisyklių paskirtis – užtikrinti, kad visoje Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje komunalinės atliekos būtų tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Taisyklės reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrina, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir Savivaldybės bei Utenos regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

3. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų (toliau – atliekų) tvarkymo paslaugos (toliau – paslauga) teikimo reikalavimus Savivaldybės teritorijoje, atliekų turėtojų ir paslaugos teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.

4. Atliekų tvarkymo tikslas – surinkti ir pašalinti atliekas iš jų susidarymo vietos bei jas tvarkyti, užtikrinant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, tausojant gamtos išteklius, užkertant kelią užkrečiamosioms ligoms plisti, saugant kraštovaizdį nuo organinės, fizinės ir cheminės taršos.

5. Taisyklės galioja savivaldybės teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų turėtojai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už jas nustatyta tvarka.

6. Taisyklės nustato reikalavimus šioms savivaldybės teritorijoje buityje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:

6.1. mišrioms komunalinėms atliekoms;

6.2. pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas, kurias galima mesti į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius (1 priedas);

6.3. tekstilės atliekoms (1 priedas);

6.4. didelių gabaritų atliekoms (2 priedas);

6.5. statybos ir griovimo atliekoms (3 priedas);

6.6. elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (4 priedas);

6.7. pavojingoms buities atliekoms (5 priedas);

6.8. rekomenduojamoms kompostuoti namų ūkio sąlygomis biologiškai skaidžioms atliekoms, įskaitant žaliąsias atliekas, susidarančioms bendro naudojimo ir pramonės teritorijose (6 priedas);

6.9. mišrioms (likusioms po rūšiavimo) komunalinėms atliekoms (7 priedas);

6.10. maisto atliekų.

7. Atliekos tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytos atliekų tvarkymo hierarchijos principų (prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, kitoks panaudojimas, šalinimas).

8. Atliekų tvarkytojo teisės ir pareigos apibrėžtos sutartyje su Savivaldybe.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

9. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

9.1. antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos;

9.2. apmokestinamieji gaminiai – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai;

9.3. atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

9.4. atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

9.5. atliekų šalinimas – atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme;

9.6. atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija);

9.7. atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

9.8. atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų;

9.9. atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui;

9.10. atliekų tvarkytojas –įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

9.11. bešeimininkės atliekos – atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja;

9.12. biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu;

9.13. didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai, karkasai, indai, talpos, taip pat kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos ir kitos stambiosios atliekos, išskyrus didelių apimčių komunalines atliekas, priklausančias kitiems šiose Taisyklėse išskirtiems komunalinių atliekų srautams (pvz., didelių apimčių statybos ir griovimo atliekos, komunalinės pavojingos atliekos ir kt.);

9.14. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – aikštelė, esanti Statybinkų g. 11 , Zarasai, kurioje iš atliekų turėtojų priimamos didžiosios, tekstilės, statybinės, griovimo,

9.15. elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal 9.3 punktą laikomos atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

9.16. gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas, bei šiukšlės, išmetamos į viešose vietose esančias šiukšlių dėžes (urnas);

9.17. įmonė – fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai;

9.18. komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

9.19. komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą;

9.20. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – Savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė;

9.21. komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su Savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje;

9.22. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas;

9.23. komunalinės pavojingos atliekos – namų ūkiuose, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios pavojingos atliekos: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buities chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, asbestas ar kitos pavojingos atliekos;

9.24. kompostavimo aikštelė – aikštelė, esanti Statybininkų g. 13 Zarasai, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos Utenos regioninių atliekų tvarkymo centro (toliau – URATC) direktoriaus įsakymu patvirtinto reglamento nustatyta tvarka;

9.25. komunalinių atliekų sąvartynas – komunalinių atliekų šalinimo ir sukaupimo vieta, kur atliekos kaupiamos ant žemės arba užkasamos po žeme teisės aktų nustatyta tvarka;

9.26. konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi kolektyviniai konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti;

9.27. maisto atliekos – maitinimo įstaigose susidarančios maisto ruošimo atliekos ir netinkami maisto produktai, taip pat kitos Savivaldybės nustatytos maisto atliekos;

9.28. pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal atliekų apibrėžimą yra priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas;

9.29. pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus;

9.30. URATC – uždaroji akcinė bendrovė Utenos regiono atliekų tvarkymo centras;

9.31. regioninis sąvartynas – Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, esantis Utenos rajono savivaldybės Mockėnų kaime;

9.32. statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas;

9.33. šaltasis metų periodas – laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.;

9.34. šiltasis metų periodas – laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

9.35. taršos ar TIPK leidimas – tai yra taršos ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (arba Gamtos išteklių naudojimo leidimas), rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, kuriame yra reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymas;

9.36. vietinė rinkliava – tai Savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje;

9.37. vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti.

10. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

III SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

11. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti.

12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, naudojimo ir šalinimo paslaugas, kurios teikiamos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims).

13. Organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, mokant Savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba esant savininkų raštų įformintam susitarimui, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, (toliau – įgalioti asmenys).

14. Atliekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:

14.1. gyventojai (fiziniai asmenys);

14.2. įmonės, įstaigos, organizacijos (juridiniai asmenys), kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir kurių tvarkymas yra apibrėžtas juridiniam asmeniui išduotame taršos ar TIPK leidime.

15. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos esama būklė, organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės aprašyti Zarasų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane, parengtame atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir į Utenos regiono atliekų tvarkymo planą.

16. Daliai atliekų tvarkymo organizavimo funkcijų vykdyti Savivaldybė kartu su kitomis Utenos regiono savivaldybėmis yra įsteigusi URATC, kurios veikla apibrėžta šios įmonės įstatuose ir kituose šios įmonės steigėjų sudarytuose dokumentuose.

17. URATC organizuoja Utenos regiono atliekų tvarkymo įrenginių (regioninio sąvartyno bei kitos infrastruktūros) veiklą ir nustato šių įrenginių eksploatavimo tvarką (techninius reglamentus ir kitas sąlygas) bei tvirtina regioninio sąvartyno vartų mokestį.

18. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visų šiame punkte išvardintų komunalinių atliekų bei atliekų, kurių neapima gamybos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:

18.1. mišrių komunalinių atliekų;

18.2. antrinių žaliavų, taip pat pakuočių atliekų, pakliuvusių į komunalines atliekas;

18.3. biologiškai skaidžių atliekų, esančių komunalinėse atliekose;

18.4. pavojingų buities atliekų;

18.5. statybos ir griovimo darbų atliekų;

18.6. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

18.7. gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavų;

18.8. bešeimininkių atliekų;

18.9. maisto atliekų;

18.10. tekstilės atliekų;

18.11. kitų atliekų, kurios išskiriamos pagal poreikį Lietuvos Respublikos ar Savivaldybės tarybos teisės aktais.

19. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

19.1 atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

19.2 . juridinių asmenų, kurių taršos ar TIPK leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;

19.3 atliekų, už kurias surenkantys ar priimantys asmenys sumoka atliekų turėtojams;

19.4 netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;

19.5 farmacinių atliekų;

19.6 medicinos atliekų;

19.7 gyvūninės kilmės atliekų;

19.8 pakartotinio naudojimo pakuočių;

19.9 fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų;

19.10 atliekų, kurios surenkamos pagal Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis nustatytą tvarką.

20. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos naudoti atliekos šalinamos regioniniame sąvartyne, esančiame Mockėnų kaime, Utenos rajone, kurį eksploatuoja URATC.

21. Savivaldybės administracija organizuoja, administruoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, t. y., kad visas komunalinių atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų šių atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys).

22. Komunalinių atliekų tvarkymas organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – rinkliava), turi būti:

22.1. užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis;

22.2. užtikrintas aprūpinimas biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo priemonėmis;

22.3. užtikrintas aprūpinimas antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

22.4. užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas;

22.5. užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Savivaldybė privalo užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų;

22.6. užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias maisto atliekas;

22.7. užtikrinta galimybė atiduoti tekstilės atliekas.

23. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatoma taip, kad surenkamomis lėšomis būtų apmokėtos visos Savivaldybės būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti.

Punkto pakeitimai:

Nr. T-132, 2022-07-08, paskelbta TAR 2022-07-18, i. k. 2022-15683

IV SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS

24. Utenos regiono savivaldybės bendradarbiauja organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą ir kartu yra įsteigusios juridinį asmenį – URATC. URATC pareigos atlikti jam pavestas sistemos organizavimo funkcijas nustatomos steigimo dokumentuose.

25. Savivaldybės administracija atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas:

25.1. organizuoja konkursą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti;

25.2. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimas ir savivaldybės tarybos patvirtintos Vietinės rinkliavos rinkimas;

25.3. vykdo sutartinių įsipareigojimų tarp komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ir atliekų tvarkytojo priežiūrą ir kontrolę;

25.4. įgyvendina visuomenės informavimo, švietimo ir mokymo priemones komunalinių atliekų tvarkymo srityje;

25.5. teikia pasiūlymus regiono plėtros tarybai ir Savivaldybės tarybai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo.

26. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas:

26.1. pateikia Savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą.

26.2. Neteko galios nuo 2022-07-19

Papunkčio naikinimas:

Nr. T-132, 2022-07-08, paskelbta TAR 2022-07-18, i. k. 2022-15683

26.3. registruoja komunalinių atliekų turėtojus;

26.4. renka, analizuoja informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės ir atliekų tvarkymo regiono teritorijoje;

26.5. kitas su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimu susijusias Savivaldybės pavestas funkcijas.

27. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama vadovaujantis savivaldybės bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planais.

28. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymo sistemą organizuoja gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), vadovaudamosi Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planu ir Aplinkos ministerijos patvirtintais minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, pagal su Savivaldybe ar URATC sudarytas bendradarbiavimo sutarčių sąlygas.

29. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių tvarkymą visiškai finansuoja organizacijos pagal joms tenkančią rinkos dalį. Pakuočių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo sąnaudos neįtraukiamos į gyventojų mokamą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

30. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) lėšomis ir lėšomis surinktomis pagal atliekų tvarkymo sutartis.

31. Vietinės rinkliavos apskaičiavimą, rinkimą, vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai.

32. Atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų.

33. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutarčių reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojai.

34. Rengiant detaliuosius planus, techninius projektus ir vykdant daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties statinių rekonstrukcijos ar statybos darbus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo aikšteles.

35. Įmonės ir organizacijos, kurios turi nuosavas teritorijas ir naudojasi Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, privalo savo lėšomis įsigyti šiose Taisyklėse nustatytos konstrukcijos pakuočių (tarp jų ir antrinių žaliavų) surinkimo konteinerius.

V SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

36. Savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, su kuriais sutartį yra pasirašiusi Savivaldybė.

37. Visi atliekų turėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, privalo visiškai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą. Nekilnojamojo turto objekto savininkai arba įgalioti asmenys moka rinkliavą pagal paskaičiuotą mokestį.

38. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:

38.1. susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti susidarymo vietoje į šias frakcijas:

38.1.1 žaliąsias ir maisto atliekas;

38.1.2 pakuočių atliekas, įskaitant antrines žaliavas;

38.1.3 pavojingas atliekas;

38.1.4 elektros ir elektroninės įrangos atliekas;

38.1.5 didelių gabaritų atliekas;

38.1.6 statybines ir griovimo atliekas;

38.1.7 tekstilės atliekas;

38.1.8 mišrias (likusias po rūšiavimo) atliekas;

38.1.9 iš maisto pakuočių išvalyti buvusių produktų likučius;

38.2. visas 38.1 papunktyje nurodytas ir išrūšiuotas atliekas tvarkyti vadovaujantis šių Taisyklių nustatyta tvarka;

38.3. laikytis atliekų surinkimo ir tvarkymo objektų operatorių patvirtintų vidaus tvarkos reikalavimų ir nurodymų;

38.4. naudotis tik tais mišrių (likusių po rūšiavimo) atliekų surinkimo konteineriais, kuriuos įsigijo iš paslaugų teikėjo.

39. Visi atliekų turėtojai turi rūšiuoti, t. y. atskirti, popierių ir kartoną, stiklinius ir plastmasinius daiktus, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, pavojingas buities atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, žaliąsias ir maisto atliekas, tekstilės atliekas ir kitas atliekas. Fiziniai ir juridiniai asmenys atsako už jų valdomoje teritorijoje esančių visų komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietos švarą ir tvarką. Prie konteinerių draudžiama dėti bet kokias atliekas.

40. Gyvūnų ekskrementus dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus ir rūšiuoti į komunalinių atliekų konteinerį ar specialias tam skirtas dėžutes.

41. Atliekų turėtojai privalo laikytis konteinerių naudojimo ir atliekų rūšiavimo instrukcijų ir dėti į atliekų konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti (instrukcijas pateikia atliekų tvarkytojai lipdukuose, užrašuose ant konteinerių, informaciniuose pranešimuose ir kitomis priemonėmis).

42. Atliekų turėtojai privalo užtikrinti, kad specialios atliekų surinkimo transporto priemonės netrukdomai privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos sudarytą ir suderintą bei viešai paskelbtą grafiką.

43. Iš privačių namų valdų teritorijų konteineriai turi būti išstumiami griežtai laikantis nurodyto grafiko. Pageidautina, kad atliekų turėtojai, prieš išmesdami komunalines atliekas į konteinerį, jas sudėtų į maišus.

44. Žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai yra atsakingi už atliekų surinkimą ir išvežimą iš savo žemės sklypų.

45. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.

46. Atliekų turėtojai privalo informuoti Savivaldybę apie aplinkos teršimą atliekomis ir šių Taisyklių nesilaikymą.

47. Tvarkant atliekas:

47.1. draudžiama:

47.1.1. užkasti bei vežti atliekas į laukus, miškus ir kitas ne tam skirtas vietas;

47.1.2. į atliekų konteinerius pilti skystas atliekas;

47.1.3. į buitinių atliekų konteinerius krauti pakuotes ir antrines atliekas, žaliąsias atliekas, didelių gabaritų atliekas, pavojingas bei kt. atliekas;

47.1.4. deginti, laikyti atliekas ne tam skirtose vietose;

47.1.5. pernešti privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas į bendro naudojimo teritorijas;

47.1.6. komunalinių atliekų turėtojams draudžiama išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose, laukuose ir kitur bei palikti jas šalia komunalinių ir pakuočių atliekų konteinerių;

47.2. komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:

47.2.1. gauti Aplinkos ministerijos įsakyme Nr. D1-857 nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

47.2.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

47.2.3. teikti pasiūlymus paslaugos teikėjui, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui, Savivaldybei, URATC ir organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;

47.2.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatomis;

47.2.5. informuoti paslaugos teikėjus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių, Savivaldybę, URATC apie šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą.

VI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

48. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.

49. Paslaugos teikėjas turi teisę:

49.1. neištuštinti individualaus mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio šiais atvejais:

49.1.1. atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo konteinerio į suderintą vietą nustatytu laiku;

49.1.2. neištuštinti jei yra objektyviai įrodomos kliūtys ar grėsmės paslaugos teikėjo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą;

49.2. nerinkti mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų iš įmonių ir organizacijų, jeigu jose yra gamybos atliekų;

49.3. neištuštinti individualių mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerių, jeigu juose yra daiktai ar atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai;

49.4. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų.

50. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi pareigą – teikti paslaugas pagal Aplinkos ministerijos nustatytus minimalius kokybės ir kitų teisės aktų reikalavimus ir sutarties sąlygas:

50.1. jei komunalinių atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pavyzdžiui, jei žiemą nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos autotransporto priemonėmis ir pan.);

50.2. jei atliekų surinkimo priemonėse yra daiktų ir (ar) atliekų, kurių buvimas neleistinas pagal Taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai;

50.3. jei tuštinimo metu nustatyta, kad konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius atliekų konteinerius mesti, komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai informuoja komunalinių atliekų turėtoją, o esant būtinybei (pasikartojant tokiam atvejui daugiau kaip 3 kartus) raštu informuoja Savivaldybės administraciją.

VII SKYRIUS

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

51. Savivaldybės teritorijoje nerūšiuotas komunalines atliekas surenka įstatymų nustatyta tvarka parinktas atliekų tvarkytojas, kuris teikia paslaugas pagal sutartyje numatytas sąlygas.

52. Mišrios komunalinės atliekos renkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.

53. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi patalpinti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Mišrių atliekų, likusių po rūšiavimo, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 7 priede.

54. Pageidautina, kad komunalinių atliekų turėtojai, prieš talpindami mišrias komunalines atliekas į konteinerį, jas sudėtų į plastikinius maišelius.

55. Savivaldybės teritorijoje nerūšiuotos komunalinės atliekos surenkamos į 1,1 m³, 0,24 m³, 0,12 m³ talpų konteinerius.

56. Daugiabučių namų atliekų turėtojai aptarnaujami bendro naudojimo 1,1 m³ konteineriais, kurių skaičius mišrių komunalinių atliekų aikštelėje statomas pagal poreikį. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.

57. Individualių namų atliekų turėtojai yra aptarnaujami 0,24 m³ ir 0,12 m³ talpos konteineriais, kurių dydį gali laisvai pasirinkti pagal poreikį. Komunalinių atliekų turėtojas vieną kartą per metus gali kreiptis į paslaugos teikėją ir pakeisti konteinerį į didesnės ar mažesnės talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.

58. Juridiniai asmenys, turintys nuosavas teritorijas, naudojasi individualiais 0,12 m³; 0,24 m³ ar 1,1 m³ talpos konteineriais, kurių dydis ir skaičius yra statomas pagal poreikį, bet laikosi minimalių savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų susidarymo normų. Juridiniai asmenys, kurie neturi nuosavų teritorijų, naudojasi bendro naudojimo konteineriais.

59. Atliekos surenkamos iš konteinerių aikštelių prie daugiabučių namų ir individualių namų esančių mieste bei kitose Zarasų rajono savivaldybės vietovėse.

60. Konteineriais aprūpina ir juos keičia paslaugos teikėjai pagal jų su Savivaldybe ir/ ar URAC sudarytose sutartyse numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo priemonę paslaugos teikėjas turi pakeisti ar suremontuoti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos, išskyrus atvejus, kai individualūs konteineriai sugadinti dėl atliekų turėtojo kaltės.

61. Pasikeitus konteinerių stovėjimo vietai savivaldybės administracija per 10 darbo dienų informuoja paslaugos teikėją dėl atnaujintos konteinerių aikštelių schemos bei ją patvirtina.

62. Bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų konteinerius, kurių užpildyta daugiau kaip 90 proc. tūrio, atliekų tvarkytojas gavęs pranešimą turi ištuštinti ne tik pagal grafiką.

63. Mišrios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų, turinčių nuosavas teritorijas, vežamos ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį.

64. Renginių savivaldybės teritorijoje organizatoriai atsako už renginiui skirtos vietos ir 20 metrų zonos aplink ją sutvarkymą, renginio metu susidariusių atliekų surinkimą ir jų sutvarkymą.

65. Už individualių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų turėtojas, už bendro naudojimo – paslaugos teikėjas.

66. Paslaugos teikėjas privalo plauti ir dezinfekuoti bendro naudojimo mišrių komunalinių ir pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, vadovaudamasis higienos reikalavimais. Dezinfekavimui naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus. Individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius turi plauti ir dezinfekuoti atliekų turėtojai.

67. Draudžiama bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas. Draudžiama palikti atliekas šalia bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

68. Juridiniai asmenys prie statinių valdomuose žemės sklypuose konteinerių aikšteles įrengia savo lėšomis ir garantuoja sąlygas paslaugos teikėjui privažiuoti prie konteinerių ir juos ištuštinti.

69. Mišrios komunalinės atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal paslaugos teikėjo nustatytą mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutą ir paslaugų teikimo grafiką. Paslaugų teikimo grafikas skelbiamas Savivaldybės ir paslaugos teikėjo interneto svetainėse.

70. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 20.00 val. Konteineriai, esantys šalia individualių namų ar jų žemės sklypuose, juridinių asmenų patalpose ar jų žemės sklypuose (jei prie jų nėra privažiavimo kelio), konteinerių tuštinimo dieną iki 7.00 val. turi būti išstumiami ir pastatomi kiek įmanoma arčiau važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas mišrių komunalinių atliekų surinkimo maršrutas. Aplink išstumtą mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį turi būti 0,5 m erdvė. Individualių konteinerių pastatymo vietas, iš kurių surenkamos atliekos, Savivaldybė, Administratorius arba Atliekų tvarkytojas, suderina su atliekų turėtoju. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas konteinerių neišstumia, mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.

71. Jeigu paslaugos teikėjas dėl blogų privažiavimo sąlygų (pavyzdžiui, dėl nenuvalyto kelio esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms) negali ištuštinti konteinerių nustatytą dieną, atliekų turėtojai turi kaupti susidarančias mišrias komunalines atliekas maišuose, kurie bus surinkti iš karto po kelio nuvalymo paslaugų teikėjo pasirinktu laiku arba kitą paslaugų teikimo grafike nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Jeigu konteineriai negali būti ištuštinti bent vieną kartą per mėnesį, maišais komunalinių atliekų turėtojus turi aprūpinti paslaugos teikėjas. Vietinės reikšmės viešuosius kelius ir gatves prižiūri Savivaldybė, vidaus kelius (įskaitant ribotų teritorijų – kiemų kelius ir visus kitus kelius) prižiūri jų savininkai (valstybė, Savivaldybė, kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys).

VIII SKYRIUS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ANTRINES ŽALIAVAS BEI TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

72. Atliekų turėtojai turi antrines žaliavas rūšiuoti jų susidarymo vietose ir atskirai tvarkyti kiekvieną rūšį.

73. Atliekų, kurias galima mesti į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 1 priede.

74. Savivaldybės teritorijoje antrinės žaliavos surenkamos specialiais popieriui ir kartonui, stiklui, plastikams skirtais konteineriais.

75. Antrinės žaliavos surenkamos konteinerių aikštelėse, įrengtose prie daugiabučių namų, arba individualių namų kvartaluose įrengtose antrinių žaliavų surinkimo aikštelėse.

76. Daugiabučių namų, individulių namų gyventojai rūšiuotas antrines žaliavas turi išmesti į konteinerių aikštelėse pastatytus antrinių žaliavų surinkimo konteinerius su užrašais: PLASTIKAS, STIKLAS, POPIERIUS.

77. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

78. Šie konteineriai tuštinami ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį pagal nustatytą grafiką.

79. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis bendro naudojimo pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo aikštelėmis ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštele.

80. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas pristato į pakuočių atliekų (įskaitant antrines žaliavas) surinkimo ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

81. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms, įskaitant antrines žaliavas, surinkti naudojami bendro naudojimo 1,8 ir 2,5 m³ talpos konteineriai: stiklo, popieriaus ir kartono, plastiko, metalo ir visų likusių pakuočių atliekoms.

82. Paslaugų teikimo grafikas skelbiamas Savivaldybės ir paslaugos teikėjo interneto svetainėse.

83. Atliekų turėtojams draudžiama bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas.

84. Draudžiama palikti atliekas maišuose šalia bendro naudojimo pakuočių atliekų surinkimo konteinerių.

85. Individualūs pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami nuo 7.00 iki 20.00 val.

86. Pakuočių atliekų surinkimo konteineriai, esantys šalia individualių namų ar jų žemės sklypuose, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku iki 7.00 val. turi būti išstumiami ir pastatomi prie važiuojamosios dalies, kuria organizuojamas antrinių žaliavų surinkimo maršrutas. Aplink išstumtą antrinių žaliavų surinkimo konteinerį turi būti 0,5 m erdvė.

87. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia, atliekos surenkamos kitą pagal paslaugų teikimo grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną.

88. Atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Paslaugos teikėjas apie tai raštu per 10 darbo dienų turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui ir Savivaldybei.

89. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.

90. Įmonės, kurios turi savo teritorijas privalo pakuotes tvarkytis pačios.

91. Gali būti taikomos ir kitos antrinių žaliavų surinkimo iš komunalinių atliekų turėtojų priemonės. Informacija apie papildomas antrinių žaliavų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir URATC interneto tinklalapiuose.

92. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir URATC interneto tinklalapiuose.

93. Buityje susidariusias tekstilės atliekas atliekų turėtojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų.

94. Antrinės žaliavos ir tekstilės atliekos priimamos ir atliekų surinkimo aikštelėje, nurodytoje šių Taisyklių 138 punkte.

IX SKYRIUS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

95. Didelių gabaritų atliekos (2 priedas) yra didelių apimčių atliekos, todėl jos dėl savo dydžio negali būti surenkamos su kitais komunalinių atliekų srautais. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos didelių apimčių atliekos, priklausančios kitiems šiose Taisyklėse išskirtiems komunalinių atliekų srautams (pvz., didelių apimčių statybos ir griovimo atliekos, pavojingos atliekos, biologiškai skaidžios atliekos ir kt.). Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų, nurodytų 14.1 papunktyje, surenkamos taip:

95.1. nemokamai priimamos Taisyklių 138 punkte nurodytoje atliekų surinkimo aikštelėje;

95.2. nemokamai perduodamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktam paslaugos teikėjui, kuris vykdo šių atliekų surinkimą sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis ir informuoja atliekų turėtojus apie surinkimo laiką ir kitas sąlygas.

96. Atliekų turėtojai, didelių gabaritų atliekas pristato į tam skirtą atliekų surinkimo aikštelę, arba perduoda asmenimis, kurie turi teisę surinkti šias atliekas.

97. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal nustatytą grafiką 2 kartus per metus.

98. Paslaugos teikėjas privalo informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie didelių gabaritų surinkimą ir šių atliekų surinkimo laiką. Skelbimai apie didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu turi būti skelbiami vietinėje spaudoje ir tiekėjo interneto puslapyje, likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki numatomo surinkimo.

99. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.

100. Draudžiama didelių gabaritų atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

X SKYRIUS

STATYBINIŲ IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

101. Šios Taisyklės reglamentuoja tik statybinių ir griovimo atliekų, susidarančias atliekant smulkius gyvenamojo būsto/patalpų statybos (griovimo), remonto darbus, kuriems vykdyti nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

102. Statybos ir griovimo komunalines atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz., asbesto turinčias atliekas) atliekų turėtojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, sudėti į patvarius atliekų maišus ar dėžes (ar kitas izoliuotas talpas) ir pristatyti į atliekų surinkimo aikštelę. Atliekų, kurios priskiriamos statybos ir griovimo atliekoms, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 3 priede.

103. Atliekų turėtojai, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

104. Statybines ir griovimo atliekas, susidarančias statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybos leidimas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pagal individualias sutartis, tvarko atliekų tvarkytojai, nustatyta tvarka turintys teisę teikti tokių atliekų tvarkymo paslaugas. Šių atliekų tvarkymo išlaidos nėra įtrauktos į rinkliavą.

105. Statybos ir griovimo atliekos, kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus, iki statybos darbų pabaigos kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui.

106. Statybines ir griovimo atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius ar palikti šalia jų.

XI SKYRIUS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

107. Atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektronikos įrangos atliekas:

107.1. pristato į atliekų surinkimo aikštelę, kur jos priimamos nemokamai;

107.2. nemokamai perduoda Savivaldybės atliekų tvarkytojui, kuris vykdo šių atliekų surinkimą sutartyje su Savivaldybe nustatytomis sąlygomis;

107.3. teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektronikos įrangos gamintojams (importuotojams) bei platintojams, kai tokie asmenys turi teisę ir (ar) pareigą surinkti elektros ir elektronikos įrangos atliekas.

108. Atliekų turėtojai, pristato atliekas į atliekų surinkimo aikštelę arba teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektronikos įrangos gamintojams (importuotojams) bei platintojams, kai tokie asmenys turi teisę ir (ar) pareigą surinkti elektros ir elektronikos įrangos atliekas.

109. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 4 priede.

110. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir URATC interneto svetainėse.

111. Teisės aktų nustatyta tvarka perduoti elektros ir elektroninės įrangos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

112. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir URATC interneto svetainėse.

113. Elektros ir elektroninės įrangos atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius ar palikti šalia jų.

XII SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARIUSIŲ PAVOJINGŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

114. Komunalinių atliekų turėtojai pavojingas buities atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

115. Atliekų turėtojai, buityje susidariusias pavojingas atliekas pristato į atliekų surinkimo aikštelę, arba perduoda jas tvarkyti atliekų tvarkytojams galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

116. Komunalinių atliekų turėtojai pavojingas atliekas, kurių Zarasų atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelė bei biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė nepriima, jas perduoda įmonėms turinčioms licenciją tvarkyti pavojingas atliekas.

117. Pavojingų buities atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 5 priede.

118. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius senus vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

119. Pavojingas buities atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius ar palikti šalia jų.

XIII SKYRIUS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

120. Biologiškai skaidžios atliekos – sodų, parkų, skverų, kapinių, kitų apželdintų teritorijų priežiūros atliekos (medžių ir krūmų genėjimo atliekos, nušienauta žolė, lapai, gėlės, drožlės ir kt.) tvarkomos tokia tvarka:

120.1. atliekų turėtojai, gali nemokamai pristatyti atskirai surinktas žaliąsias atliekas į atliekų surinkimo aikštelę, kuri nurodyta šių Taisyklių 138 punkte.

120.2. individualių valdų savininkai yra skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas savo privačių valdų teritorijoje.

121. Komunalinių atliekų turėtojai žaliąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:

121.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes žaliąsias atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo konteineriuose, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje ar bendruose kelių individualių namų ūkių kompostavimo įrenginiuose su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis;

121.2. komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių kompostuoti atliekų individualių namų ūkių teritorijose, atskirtas žaliąsias atliekas privalo:

121.3. pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kuri nurodyta šių Taisyklių 138 punkte.

121.4. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti žaliąsias atliekas iš individualių namų ūkių, patalpinti jas tam skirtose surinkimo priemonėse.

122. Rekomenduojamų kompostuoti namų ūkio sąlygomis atliekų sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 6 priede.

123. Miesto daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančios biologiškai skaidžios atliekos pristatomos į biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelę, kuri nurodyta šių Taisyklių 138 punkte.

124. Kaimiškų vietovių bendrojo naudojimo teritorijose susidarančios biologiškai skaidžios atliekos gali būti kompostuojamos tose vietovėse įrengtose kompostavimo aikštelėse, o šakos gali būti sudeginamos laikantis aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių reikalavimų.

125. Viešbučiai, moteliai, restoranai ir kitos sezoninės ir laikinos viešojo maitinimo ir prekybos įstaigos turi vykdyti biologinių atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje, nemaišyti su kitomis atliekomis, neužteršti jų pavojingomis medžiagomis ir užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų laikinąjį šių atliekų laikymą.

126. Atskirai surinktos biologinės atliekos (išskyrus žaliąsias atliekas) gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpų neturi tekėti skysčiai, sklisti kvapai, dulkės ir pan.

127. Kitos biologiškai skaidžios atliekos iš viešbučių, motelių, restoranų ir kitų sezoninių ir laikinų viešojo maitinimo ir prekybos įstaigų, mažmeninės prekybos įmonių, maisto perdirbimo įmonių, žemės ūkio produkcijos saugyklų, kurių tvarkymui nekeliami veterinariniai reikalavimai, gali būti pristatomos į kompostavimo aikšteles sutartiniais pagrindais.

128. Individualių namų gyventojai gali deginti medžių ir krūmų genėjimo šakas, vadovaudamiesi aplinkos apsaugos ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais;

129. Seniūnijose po tvarkomų kaimiškųjų vietovių teritorijų likusias biologiškai skaidžias atliekas (medžių ir krūmų genėjimo šakos, lapai), seniūno įgaliotasis asmuo gali jas deginti vadovaudamasis aplinkos apsaugos ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais;

130. Biologiškai skaidžios atliekas draudžiama šalinti į mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų surinkimo konteinerius ar palikti šalia jų.

XIV SKYRIUS

GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

131. Už gatvėse, ant žaliųjų plotų susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.

132. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos regioniniame sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.

133. Draudžiama gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas pilti į konteinerių aikštelėse įrengtus buitinių atliekų konteinerius.

XV SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SĄVARTYNAS IR ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖS

134. Regioninis sąvartynas eksploatuojamas pagal komunalinių atliekų sąvartyno eksploatacijos (atliekų šalinimo) techninį reglamentą, atitinkantį atitinkamus teisės aktus.

135. Atliekų šalinimo regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne įkainius 1 tonai atliekų šalinti nustato komunalinių atliekų sąvartyno operatorius.

136. URATC teikia Savivaldybės administracijai informaciją apie priimtas šalinti komunalines atliekas, kiekius ir jų rūšis, taip pat nurodydamas, kokie asmenys atliekas pristatė.

137. Nuo regioninio sąvartyno veiklos pradžios Savivaldybėje susidariusios komunalinės atliekos gali būti šalinamos tik Utenos regiono nepavojingų komunalinių atliekų sąvartyne, kuris įrengtas Mockėnų kaime, Utenos rajone. Regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne taip pat šalinamos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančios nepavojingos, šalinti nepavojingų atliekų sąvartyne skirtos atliekos.

138. Savivaldybėje veikia biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė Statybininkų g. 13 Zarasų mieste ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Zarasų mieste, Statybininkų g. 11.

139. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo ir didelių gabaritų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėse atliekos iš jas pristačiusių atliekų turėtojų, priimamos nemokamai.

140. Kompostuoti tinkančios atliekos iš atliekų turėtojų priimamos biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje, įrengtoje Statybininkų g. 13, Zarasai. Aikštelėje priimamos šios atliekos:

140.1. medžių, krūmų lapai ir šakos;

140.2. sodo ir daržo atliekos, kurios tinka kompostuoti;

140.3. žolė;

140.4. kitos žaliosios atliekos.

141. Didelių gabaritų atliekų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėje, Statybininkų g. 11, Zarasuose, priimamos šios atliekos:

141.1. antrinės žaliavos: metalas, popierius, stiklas, plastikas;

141.2. didžiosios (baldai);

141.3. statybos ir griovimo;

141.4. elektros ir elektroninės įrangos;

141.5. pavojingos buities;

141.6. apmokestinamųjų gaminių;

141.7. kitos pavojingos komunalinės;

141.8. tekstilės atliekos;

142. Šių Taisyklių 138 punkte nurodytas aikšteles eksploatuojantis URATC tampa į šias aikšteles pristatytų atliekų savininku nuo atliekų pristatymo į aikšteles momento ir turi teisę savo nuožiūra disponuoti tokiomis atliekomis pagal sutartis su kitais asmenimis, o kai už minėtas atliekas yra nustatytas mokestis – perduoti tokias atliekas pagal sutartis jas naudojančioms arba eksportuojančioms įmonėms, turinčioms teisę išduoti pažymas pagal teisės aktus.

XVI SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

143. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Taisyklės skelbiamos Savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre.

144. Atliekų tvarkytojas, Zarasų rajono Savivaldybės komunalinių atliekų sistemos administratorius (toliau-administratorius) pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atskyrimo būdus ir ypatumus siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes ir kt.

145. Kiekvienais metais iki gegužės 15 d. su administratoriumi atliekų tvarkytojas, turi paskelbti ataskaitą apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje. Ataskaitoje pateikiami duomenys apie vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą panaudojimą, susidariusias, surinktas, panaudotas ir pašalintas komunalines atliekas, duomenys apie Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkytojų pajamas, išlaidas, investicijas ir jų šaltinius, aplinkosauginį, techninį ir ekonominį Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įvertinimą, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslus ir uždavinius, kitų metų ir tolimesnio laikotarpio planuojamas priemones komunalinių atliekų tvarkymo sistemai plėsti ir tobulinti.

146. Pakuočių gamintojai (importuotojai) ar jų įsteigta organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių ir kitų apmokestinamųjų gaminių tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšas visuomenės švietimo ir informavimo veiklai.

XVII SKYRIUS

SKUNDŲ IR PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

147. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja Savivaldybės teritoriją aptarnaujantis atliekų tvarkymo centras (URATC), komunalinių atliekų tvarkytojas, administratorius ir Savivaldybės administracija.

148. Skundai ar prašymai gali būti pateikiami raštu, žodžiu arba elektroniniu būdu.

149. Nagrinėjami tokie rašytiniai prašymai ir skundai, kurie įskaitomai parašyti valstybine kalba, yra pareiškėjo arba jo įgalioto atstovo pasirašyti, nurodyti jo vardas, pavardė, tikslus adresas, kuriuo jis pageidautų gauti atsakymą, ir telefono numeris (jeigu pareiškėjas jį turi). Neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai ir skundai, kuriuose nenurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba pareiškėjo nepasirašyti, komunalinių atliekų tvarkytojo įgalioto asmens sprendimu paliekami nenagrinėti.

150. Komunalinių atliekų tvarkytojas privalo registruoti komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus (žodinius ir raštiškus), nurodydamas datą, pareiškėjo vardą, gyvenamąją vietą, išsamų skundo ar prašymo aprašymą, planuojamas priemones trūkumams pašalinti ar prašymui patenkinti bei preliminarią įvykdymo datą. Ant rašytinio prašymo ar skundo dedama registracijos žyma, joje įrašoma prašymo ar skundo gavimo data ir registracijos numeris.

151. Gautas rašytinis arba žodinis skundas ar prašymas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešama komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybės administracijai.

152. Kai trūkumas (pažeidimas) negali būti pašalintas nedelsiant, skundo (prašymo) pareiškėjas informuojamas apie terminą, per kurį trūkumas bus pašalintas, o jei trūkumo pašalinti neįmanoma arba atsisakoma jį šalinti, pateikiamas motyvuotas paaiškinimas.

153. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybės administraciją su skundu dėl atliekų tvarkytojo, administratoriaus neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokie skundai yra nagrinėjami Savivaldybės administracijoje nustatyta tvarka.

XVIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ NESILAIKYMĄ

154. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija. Administracijos įgalioti specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, už taisyklių nesilaikymą turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

155. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo užduočių vykdymo bei atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybę kontroliuoja Savivaldybės administracija.

156. Asmenims, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

157. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

158. Dėl šių Taisyklių pažeidimo atsiradusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka yra nustatoma Administracijos direktoriaus įsakymu.

________________

Kategorijos	Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai
1A. Stambūs namų apyvokos prietaisai, išskyrus prietaisus su šaldymo įranga	Skalbimo mašinos, drabužių džiovintuvai, indaplovės, maisto ruošimo prietaisai, elektrinės viryklės, elektrinės viryklėlės, mikrobangų krosnelės, kiti stambūs maisto ruošimo ir kitokio maisto apdorojimo prietaisai, elektriniai šildymo prietaisai, elektriniai radiatoriai, kiti stambūs kambarių, lovų, sėdimųjų baldų šildymo prietaisai, elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai, kita ventiliavimo, oro traukos ir kondicionavimo įranga, kiti stambūs namų apyvokos prietaisai
1B. Stambūs namų apyvokos prietaisai su šaldymo įranga	Šaldytuvai, šaldikliai, kiti stambūs maisto šaldymo, konservavimo ir saugojimo prietaisai su šaldymo įranga
2. Smulkūs namų apyvokos prietaisai	Dulkių siurbliai, kilimų valymo prietaisai, kiti valymo prietaisai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai ir kiti skalbinių lyginimo, gręžimo bei kitokios priežiūros prietaisai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno, priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės, kiti smulkūs namų apyvokos prietaisai
3A. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų įranga, išskyrus kompiuterių monitorius	Centralizuoto duomenų apdorojimo įranga: Universalieji komplektai (serverinės įrangos komplektai), mini kompiuteriai, spausdintuvų blokai. Asmeninio naudojimo IT ir telekomunikacijų įranga: Asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele ir klaviatūra), kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, kita elektroninio informacijos rinkimo, saugojimo, apdorojimo, pateikimo ar perdavimo įranga ir produktai, vartotojų terminalai ir sistemos, faksimiliniai aparatai, teleksai, telefonai, taksofonai, bevieliai telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos, kiti garso, vaizdo ar kitos informacijos perdavimo telekomunikacijų priemonėmis produktai ar įranga Kita IT ir telekomunikacinė įranga bei kartu naudojamos jos dalys (pvz., kompiuterių klaviatūros, pelės, mobiliųjų telefonų krovikliai ir pan.)
3B. Kompiuterių monitoriai	Kompiuterių monitoriai
4A. Vartojimo įranga, išskyrus televizorius	Radijo aparatai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai ir kiti garso ar vaizdo įrašymo ar atkūrimo įtaisai ar įranga, įskaitant signalus ar kitas garso ar vaizdo paskirstymo technologijas, išskyrus telekomunikacijų, kita vartojimo įranga bei kartu naudojamos jos dalys (pvz., televizorių, vaizdo ar garso grotuvų nuotolinio valdymo pulteliai, ausinės, mikrofonai ir pan.).
4B. Televizoriai	Televizoriai
5A. Apšvietimo įranga, išskyrus dujošvytes lempas	Fluorescencinių lempų šviestuvai, išskyrus buityje naudojamus šviestuvus. Kita apšvietimo įranga arba įranga, skirta šviesai skleisti ar reguliuoti, išskyrus volframines lemputes
5B. Dujošvytės lempos	Tiesios fluorescencinės lempos, kompaktinės fluorescencinės lempos, didelio ryškumo išlydžio lempos, įskaitant suslėgto natrio lempas ir metalų halidų lempas, žemo slėgio natrio lempos, kitos dujošvytės lempos
6. Elektros ir elektroniniai įrankiai (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus)	Grąžtai, Pjūklai, siuvimo mašinos, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga, vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, kiti elektros ir elektroniniai įrankiai (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus)
7. Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga	Elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, kompiuteriai, naudojami dviračiuose, nardymo, bėgimo, irklavimo ir kitoje įrangoje, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga, monetiniai aparatai, kiti žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga
8. Medicinos prietaisai (išskyrus implantuotus ir infekuotus produktus)	Radioterapijos įranga, kardiologiniai aparatai, dializės aparatai, plaučių respiratoriai, branduolinės medicinos aparatai, laboratorinė įranga in vitro diagnozėms, analizatoriai, šaldymo kameros, vaisingumo testai, kiti ligos, sužeidimo ar negalios nustatymo, apsaugojimo nuo jų, stebėjimo, gydymo, palengvinimo aparatai, kiti medicinos prietaisai (išskyrus implantuotus ir infekuotus produktus)
9. Stebėsenos ir kontrolės prietaisai	Dūmų detektoriai, šilumos reguliatoriai, termostatai, matavimo, svėrimo ar derinimo prietaisai, naudojami kaip buitinė ar laboratorijų įranga, kiti stebėjimo ir kontrolės prietaisai, naudojami pramoniniuose įrenginiuose (pvz., valdymo pultuose), kiti stebėsenos ir kontrolės prietaisai
10. Automatiniai daiktų išdavimo įtaisai	Automatiniai karštų gėrimų išdavimo įtaisai, automatiniai karštų ar šaltų butelių ar skardinių išdavimo įtaisai, automatiniai kietų produktų išdavimo įtaisai, automatiniai pinigų išdavimo įtaisai, visi įtaisai, automatiškai išduodantys bet kuriuos produktus