Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01
Įstatymas paskelbtas: TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12064
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. birželio 29 d. Nr. XIII-1393
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1012 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
DIPLOMATINĖS TARNYBOS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, pagrindinius diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, diplomatų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), tarnybos ir socialinių garantijų ypatumus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisiniai pagrindai
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulinis statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, tarp jų 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai. Darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Diplomatas – diplomatinį rangą turintis statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė (toliau – diplomatinė atstovybė) – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai tiesiogiai pavaldi užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija (organizacijomis) palaikyti, Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždaviniams įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisėms ir teisėtiems interesams ginti (toliau, išskiriant konkrečią diplomatinės atstovybės rūšį, atitinkamai – diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje arba atstovybė prie tarptautinės organizacijos).
3. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba (toliau – diplomatinė tarnyba) – valstybės tarnybos dalis, kuria per diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užsienio politika ir kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.
4. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas (toliau – diplomatinis atstovas) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas oficialiai atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, reziduojantis užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikoje.
5. Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga (toliau – konsulinė įstaiga) – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Konsuliniame statute.
6. Lietuvos Respublikos specialioji misija (toliau – specialioji misija) – užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.
4 straipsnis. Diplomatinės tarnybos vientisumas
Diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro:
1) Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose dirbantys diplomatai;
2) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, kitose valstybės institucijose ar įstaigose dirbantys diplomatai;
3) diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė ir Europos Sąjungos institucija) ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai
1. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė. Diplomatas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; užsienio reikalų ministro reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;
2) atvirumas. Diplomatas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Diplomatas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Diplomatas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Diplomatas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas valstybei ir politinis neutralumas. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Diplomatas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat – dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, priėmimas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Diplomatas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) pavyzdingumas. Diplomatas privalo būti nepriekaištingos reputacijos; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais diplomatais, valstybės tarnautojais ar kitais asmenimis, visomis situacijomis veikti profesionaliai; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti;
12) profesionalumas. Diplomatas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
14) viešumas ir skaidrumas. Diplomatų tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; diplomatas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.
6 straipsnis. Diplomato ir asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą, nepriekaištinga reputacija
1. Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, privalo būti nepriekaištingos reputacijos.
2. Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl kitos, nei šios dalies 1 punkte nurodytos, nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba turintis neišnykusį arba nepanaikintą teistumą dėl padaryto nusikaltimo arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas iš valstybės tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba dėl tų pačių aplinkybių šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis ir nuo tokios sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
4) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
5) atleistas ar pašalintas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
3. Diplomatą į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į diplomato pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.
4. Vykdydamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, diplomatą į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
7 straipsnis. Diplomatų pareigybių skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai
1. Didžiausią leistiną diplomatų pareigybių skaičių tvirtina užsienio reikalų ministras, neviršydamas Vyriausybės nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus Užsienio reikalų ministerijoje kartu su diplomatinėmis atstovybėmis, konsulinėmis įstaigomis ir specialiosiomis misijomis.
2. Diplomatų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis užsienio reikalų ministro tvirtinama Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
8 straipsnis. Diplomatų atestacijos komisija
Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus klausimus ir teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras.
II SKYRIUS
DIPLOMATINĖS TARNYBOS INSTITUCIJOS, JŲ PERSONALAS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI
9 straipsnis. Diplomatinės tarnybos institucijos
1. Diplomatinės tarnybos institucijos yra:
10 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos personalas
11 straipsnis. Diplomatinės atstovybės steigimas ir likvidavimas, užsienio valstybių atstovavimas Lietuvos Respublikos interesams, nesteigiant diplomatinės atstovybės
1. Diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia ir likviduoja Vyriausybė. Steigdama diplomatinę atstovybę, Vyriausybė nustato jos pavadinimą. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota diplomatinė atstovybė (toliau – priimančioji valstybė), nėra susitarta dėl diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.
12 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos funkcijos
1. Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias funkcijas:
4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus;
5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą ir įvykius;
6) skatina Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;
7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;
2. Diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.
3. Konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės tarptautinėse sutartyse.
13 straipsnis. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos funkcijos
Atstovybė prie tarptautinės organizacijos atlieka šias funkcijas:
5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės organizacijos veiklą;
6) užtikrina Lietuvos Respublikos suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;
7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;
14 straipsnis. Specialiosios misijos funkcijos
15 straipsnis. Diplomatinės atstovybės vadovas
1. Diplomatinei atstovybei vadovauja diplomatinis atstovas arba Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis (toliau – laikinasis reikalų patikėtinis).
2. Diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą.
16 straipsnis. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos finansavimas
17 straipsnis. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalas
1. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalą sudaro:
1) diplomatinis personalas – diplomatai, Lietuvos Respublikos specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai, dirbantys diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar esantys specialiosios misijos nariais;
2) administracinis techninis personalas – kiti valstybės tarnautojai, išskyrus nurodytus šios dalies 1 punkte, arba šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priimti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje atlieka administracines ir technines funkcijas;
2. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalui vadovauja ir jo veiklą koordinuoja diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos vadovas.
3. Specialiosios misijos nariais gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir, jeigu taikoma, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikti.
4. Su diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos darbuotojais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar kariai, (administratoriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalį, sudaro terminuotas darbo sutartis. Užsienio reikalų ministras tvirtina tipines šių pareigybių aprašymų formas, kuriose nurodomi bendri specialieji reikalavimai, taikomi pareigybei, ir bendros (konkrečiam darbui atlikti reikalingos) darbo funkcijos, (toliau – tipinė pareigybės aprašymo forma) ir darbuotojų pareigybių aprašymus, kuriuose gali būti nurodyti ir kiti, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, specialieji reikalavimai, taikomi konkrečiai pareigybei, ir funkcijos.
5. Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, ir jų pavaduotojų skyrimą ir veiklą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatai.
6. Specialieji patarėjai – valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į atstovybę prie tarptautinės organizacijos, padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką daugiašalių santykių srityje. Valstybės tarnautojai prireikus gali būti laikinai perkelti į specialiojo patarėjo pareigas ir diplomatinėje atstovybėje užsienio valstybėje padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką gynybos srityje. Kiekvienos atskiros srities specialiųjų patarėjų skyrimo tvarką, jų darbo užsienyje sąlygas nustato Vyriausybė.
7. Specialieji atašė, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai yra tiesiogiai pavaldūs juos paskyrusiam arba perkėlusiam ministrui ar ministro įgaliojimu juos paskyrusiam arba perkėlusiam įstaigos prie ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos (toliau kartu – valstybės institucija) vadovui ir diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovui. Specialieji atašė ir specialieji patarėjai užtikrina informacijos apie juos paskyrusios valstybės institucijos interesus bei veiklą valstybėje, kurioje jie akredituoti, perdavimą diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovui.
18 straipsnis. Šeimos nariai
1. Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio diplomato šeimos nariai yra kartu gyvenantys diplomato:
2) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos;
3) pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;
4) sutuoktinio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos;
5) sutuoktinio pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu ir jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;
6) išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius) – asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ir (ar) jo sutuoktinis, neatsižvelgiant į tai, ar globa, ar rūpyba buvo nustatyta iki diplomato darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje pradžios, ar po to, kai diplomatas pradėjo dirbti diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.
2. Kito valstybės tarnautojo šeimos nariais laikomi tie patys asmenys, kurie laikomi diplomato šeimos nariais pagal šio straipsnio 1 dalį.
19 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
1. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, susitarimuose.
2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.
20 straipsnis. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
1. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripažįsta tarptautinė viešoji teisė ir specialūs tarptautiniai susitarimai šiais klausimais ir valstybės, kurioje jie reziduoja, įstatymai.
21 straipsnis. Konsulinės įstaigos personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
1. Konsulinės įstaigos personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti buvimo valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, susitarimuose.
2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių.
22 straipsnis. Specialiosios misijos narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai
1. Specialiosios misijos nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų.
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į DIPLOMATINĘ TARNYBĄ
23 straipsnis. Reikalavimai, taikomi asmeniui, priimamam į diplomatinę tarnybą, ir priėmimo tvarka
1. Asmenys, išskyrus diplomatinius atstovus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 28 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, į diplomatinę tarnybą priimami konkurso būdu. Konkurso organizavimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.
2. Asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, turi atitikti šiuos reikalavimus:
2) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, su kuriais sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis;
3. Į diplomato pareigas negali būti priimtas asmuo:
4. Asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, ar diplomatas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, asmuo, siekiantis diplomato statuso, nepriimamas į diplomatinę tarnybą, o su diplomatu nutraukiama diplomato tarnybos ar terminuota diplomato tarnybos sutartis.
5. Asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą, atitiktis reikalavimams, būtiniems išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinama iki diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo. Į diplomato pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
24 straipsnis. Parengiamasis laikotarpis
1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Per parengiamąjį laikotarpį įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.
2. Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia su asmeniu sudaryti diplomato tarnybos sutartį arba raštu praneša, kad su juo sudaryti diplomato tarnybos sutartį atsisakoma.
25 straipsnis. Darbo diplomatinėje tarnyboje pradžia
1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą diplomatinėje tarnyboje, kai:
1) pasibaigus parengiamajam laikotarpiui, gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 60 straipsnyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir
2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą diplomatinėje tarnyboje, kai:
1) gauna diplomatinį rangą šio įstatymo 60 straipsnyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir
26 straipsnis. Diplomato priesaika
1. Asmuo, gavęs pirmą diplomatinį rangą, prisiekia Lietuvos Respublikai. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu ištikimai dirbti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.
Tepadeda man Dievas.“;
27 straipsnis. Diplomato tarnybos sutartis
Su priimamu į diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame įstatyme ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas. Diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.
28 straipsnis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis
1. Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus darbo užmokestį šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.
2. Su asmeniu, Respublikos Prezidento skiriamu diplomatiniu atstovu ir iki paskyrimo nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu užsienio reikalų viceministru, ir su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.
3. Jeigu Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas siūlo priimti į diplomatinę tarnybą asmenį, kuris eina pareigas, susijusias su užsienio politikos įgyvendinimu, Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje, su šiuo asmeniu yra sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Darbo užmokestį šiam asmeniui moka įstatymų nustatyta tvarka ta institucija, kurioje jis eina pareigas. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties, sudaromos su šioje dalyje nurodytu asmeniu, terminas apibrėžiamas jo darbo einant šias pareigas, kai jis buvo pasiūlytas į diplomatinę tarnybą, terminu.
4. Užsienio reikalų ministro sprendimu su į diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų ir (ar) kitų funkcijų, numatytų Konsuliniame statute, įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis su šioje dalyje nurodytu asmeniu sudaroma vieniems metams.
5. Su asmeniu, kuris priimamas į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), ne ilgiau kaip 3 metams sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.
6. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, nuo sutarties sudarymo dienos yra taikomos šiame įstatyme nurodytos diplomatui privalomos nuostatos, išskyrus rotacijos taisyklių laikymąsi ir kitus ypatumus, privalomus tik pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantiems diplomatams.
7. Pasibaigus terminuotos diplomato tarnybos sutarties su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu asmeniu terminui, toks asmuo, neatsižvelgiant į jo turėtą ar turimą diplomatinį rangą ir eitas pareigas, gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis. Sprendimą dėl diplomato tarnybos sutarties sudarymo be konkurso ir tokio asmens skyrimo į jo diplomatinį rangą atitinkančias pareigas priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas.
IV SKYRIUS
DIPLOMATO PAREIGOS IR TEISĖS
29 straipsnis. Diplomato pareigos
1. Diplomatas privalo:
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku kokybiškai atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame įstatyme ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba;
6) laikytis Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, kurioje eina pareigas (kai taikoma), vidaus tvarkos taisyklių;
8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
10) nedalyvauti su diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai netrukdys diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat – profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą.
30 straipsnis. Diplomato teisės
1. Diplomatas turi teisę:
1) gauti šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas diplomato darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;
4) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;
7) būti paskirtas (išrinktas) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariu;
2. Teisę atkurti diplomato statusą – šio įstatymo nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes diplomato pareigas turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 48 straipsnyje, 62 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 92 straipsnio 13 dalyje.
31 straipsnis. Diplomato teisė dirbti kitą darbą
1. Diplomatui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto diplomatinėje tarnyboje, nesudaro prielaidų diplomatinę tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja diplomatinės tarnybos autoriteto, nekliudo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, dėl kurių diplomatas priima kokius nors sprendimus, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą.
2. Sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo diplomato prašymu. Diplomatų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Sprendimas dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl diplomato kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Diplomatą perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, diplomatas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po tokių pasikeitimų paaiškėjimo dienos, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
32 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti diplomatui dirbti kito darbo
1. Užsienio reikalų ministerija turi atlyginti diplomatui neteisėtu sprendimu neleisti diplomatui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi Užsienio reikalų ministerija turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
33 straipsnis. Su diplomato pareigomis nesuderinama veikla
1. Diplomatui draudžiama:
1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą diplomatinėje tarnyboje;
2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, taip pat gauti iš Užsienio reikalų ministerijos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos;
34 straipsnis. Diplomatų kvalifikacijos tobulinimas ir finansavimas
1. Diplomatai turi tobulinti kvalifikaciją. Diplomatų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato užsienio reikalų ministras.
2. Įgyvendinant užsienio reikalų ministro nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba diplomatinės tarnybos institucijai, kurioje diplomatas eina pareigas, nustatytus tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui diplomatui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų teisėtų lėšų, diplomato lėšų.
V SKYRIUS
DIPLOMATŲ DARBO UŽMOKESTIS IR TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
35 straipsnis. Diplomatų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
1. Diplomatų pareigybių grupės ir joms priskirtos diplomatų pareigybės nustatytos šio įstatymo 1 priede.
36 straipsnis. Diplomatų darbo užmokestis
1. Diplomato darbo užmokestį sudaro:
2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų diplomatui nustatytos pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą, budėjimą ir šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas priedas.
3. Diplomatui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato užsienio reikalų ministras, tačiau ne didesnius negu dviguba konkretaus diplomato pareiginė alga. Už laiką, kurį diplomatas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų diplomatui nemokamas.
37 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareiginę algą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo. Diplomato pareiginės algos koeficientas nustatomas iš šio įstatymo 1 priede diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.
2. Priimant asmenį į diplomato pareigas, nustatomas žemiausias atitinkamai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas.
3. Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 5 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam ar laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiu nustatoma pareigybės, į kurią perkeliama ar laikinai perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo ar diplomato tarnybos sutarties nutraukimo arba terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
3) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas, arba atkuriančiam statusą į eitas pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas, nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
4. Diplomatų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba darbo dienų skaičiaus pagal diplomatui nustatytą darbo laiko normą; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš diplomato faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
38 straipsnis. Priedai
1. Diplomatams mokami šie priedai:
2. Diplomatams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
39 straipsnis. Priemokos
1. Diplomatams mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys diplomatui turi būti suformuluotos raštu;
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau negu vienus metus nuo jų paskyrimo, išskyrus atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau negu vienus metus, vykdymą. Jeigu diplomatui ilgiau negu vienus metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu vienus metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas diplomato pareigybės aprašymas ir nustatomas 0,5 didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento.
3. Priemokų dydį nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 40 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu diplomatui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 20 procentų diplomato pareiginės algos.
40 straipsnis. Apmokėjimas diplomatui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant diplomato apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro diplomato pareiginė alga, priedai ir priemokos.
41 straipsnis. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Diplomatų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslai:
1) įvertinti diplomato kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis;
2. Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama:
3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas.
4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento;
2) perkelti diplomatą į nuosekliai aukštesnes pareigas (išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, ir padalinių vadovų ar kitas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka);
3) suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą, atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalies nuostatas;
5. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:
1) nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne daugiau kaip 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
2) jeigu diplomato pareiginė alga iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatyta taikant žemiausią jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, – perkelti diplomatą į žemesnes pareigas ir nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne daugiau kaip 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas mažiausias koeficientas;
6. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas.
VI SKYRIUS
DIPLOMATO DARBAS IR DIPLOMATO IR JO ŠEIMOS NARIŲ TEISINĖ PADĖTIS
42 straipsnis. Darbas pagal diplomato tarnybos sutartį
1. Diplomatų darbui, išskyrus diplomatinius atstovus, taikomi tokie rotacijos principai:
1) priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis). Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpis;
2) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, įskaitant atvejus, kai pirmojo paskyrimo metu neišdirbo 3 metų, tačiau bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai;
3) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti paliekamas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui arba gali būti paskirtas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą neišdirbęs Užsienio reikalų ministerijoje 3 metų. Bendras nuoseklaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje arba toje pačioje diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje terminas negali būti ilgesnis negu 4 metai;
2. Diplomatas pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 43 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 6 dalis ir 44 straipsnio 1 dalį negali būti skiriamas ar perkeliamas į pareigas, kurias einant jį ir jo sutuoktinį, sugyventinį, jeigu jis nurodytas diplomato viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimąjį giminaitį ar svainystės ryšiais susijusį asmenį sietų tiesioginio pavaldumo santykiai.
43 straipsnis. Diplomatų perkėlimas ir atranka į kitas pareigas, diplomatų tarnybinis kaitumas
1. Diplomatas jo rašytiniu prašymu ar sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Gali būti sukeistos dviejų diplomatų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo.
2. Diplomatas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu.
3. Atranką į laisvas diplomato pareigas vykdo Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Atrankos metu įvertinama kandidatų atitiktis pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams.
4. Esant tarnybinei būtinybei ir kai institucijų vadovai šį klausimą suderina, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per penkerius tarnybos metus. Perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka ne mažesnį, negu iki perkėlimo nustatytas, darbo užmokestį, tačiau ne didesnį negu pagal tai pareigybei nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą. Pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki perkėlimo ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje.
5. Diplomatas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos su delegavimu susijusios išlaidos. Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 arba 3 punkte nustatyta tvarka. Jei tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas iki laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
6. Esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti laikinai perkeltas į kitas diplomato pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Perkėlimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu 3 metai. Laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
7. Diplomatas į ministerijos kanclerio pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytai kadencijai skiriamas atrankos, organizuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, būdu. Diplomatas užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti skiriamas į ministerijos kanclerio pareigas antrai kadencijai iš eilės, tokiu atveju atranka neorganizuojama. Pasibaigus Vyriausybės įstatyme nustatytai ministerijos kanclerio kadencijai, diplomatas, ėjęs šias pareigas, atšaukiamas iš pareigų ir paskiriamas į kitas pareigas šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu iš ministerijos kanclerio pareigų atšaukiamas diplomatas skiriamas į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jis paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki paskyrimo į ministerijos kanclerio pareigas, ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 arba 3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti paskiriamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas iki paskyrimo į ministerijos kanclerio pareigas nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.
44 straipsnis. Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje išdirbusio diplomato skyrimas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje arba kitoje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje
1. Diplomatas, išdirbęs diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą laikotarpį, paskiriamas į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki išvykdamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, ir jo pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte nustatyta tvarka. Jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas ir jam nustatomas iki paskyrimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. Šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
2. Nuo diplomato grąžinimo iš darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dienos iki paskyrimo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba kitoje diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dienos, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį, jam mokama tokio paties dydžio pareiginė alga, kokia buvo mokama iki grąžinimo dienos, ir priedas už diplomatinį rangą.
45 straipsnis. Darbas pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį
1. Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje nurodomos pareigos, į kurias diplomatas yra skiriamas, taip pat nurodoma, kad sutartis pasibaigia diplomatą atšaukus iš pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka arba pasibaigus sutarties terminui.
2. Užsienio reikalų ministras turi teisę šio įstatymo 92 straipsnyje numatytais pagrindais nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį ir atšaukti iš pareigų paskirtą dirbti diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar į specialiąją misiją paskirtą diplomatą. Su diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia, kai Respublikos Prezidentas išleidžia dekretą dėl diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų.
3. Pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai, asmuo, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis pagal šio įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalį, gali kreiptis į užsienio reikalų ministrą, kad su juo būtų sudaryta diplomato tarnybos sutartis šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Jis taip pat turi teisę per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo grįžti į iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo eitas ar, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas ne mažiau negu iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo apmokamas karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo, jeigu tokią galimybę nustato atitinkami įstatymai ar statutai.
4. Jeigu terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus asmenį Respublikos Prezidentas vėl skiria diplomatiniu atstovu arba užsienio reikalų ministras pakartotinai skiria dirbti diplomatinėje atstovybėje laikinuoju reikalų patikėtiniu, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, su juo sudaroma nauja terminuota diplomato tarnybos sutartis.
46 straipsnis. Nuotolinis darbas
1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai diplomatas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.
2. Nuotolinio darbo atveju dirbtas laikas apskaičiuojamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Savo darbo laiką diplomatas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
3. Nuotolinis darbas nesukelia tarnybos stažo ar diplomatinės tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo diplomato teisių.
4. Užsienio reikalų ministras privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems diplomatams bendradarbiauti su kitais Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirbančiais diplomatais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, gauti jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.
47 straipsnis. Garantijos diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų rotacijos taisykles, sutuoktiniui
1. Diplomato sutuoktinis, išvykęs kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu.
2. Laikotarpis, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į diplomato sutuoktinio socialinio draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
3. Diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, užsienio valstybėje kartu gyvenantis sutuoktinis turi teisę įsidarbinti toje valstybėje, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba leidžiama pagal tos valstybės įstatymus. Apie įsidarbinimą diplomato sutuoktinis turi informuoti užsienio reikalų ministrą.
48 straipsnis. Diplomato sutuoktinio diplomato teisė atkurti diplomato statusą
1. Diplomato sutuoktinis diplomatas, nutraukęs diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atkurti diplomato statusą – grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes arba žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Su šiuo asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, užsienio reikalų ministro įsakymu jam grąžinamas iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turėtas diplomatinis rangas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo sutuoktinio darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.
VII SKYRIUS
DIPLOMATINIS ATSTOVAS
49 straipsnis. Diplomatinio atstovo skyrimo tvarka
1. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.
2. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.
3. Diplomatiniu atstovu gali būti tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
50 straipsnis. Paskyrimo diplomatiniu atstovu terminas
1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas su skiriamu diplomatiniu atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.
51 straipsnis. Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje funkcijų vykdymo pradžia
Diplomatinis atstovas užsienio valstybėje savo funkcijas pradeda vykdyti tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, vadovui ar kitam įgaliotam pareigūnui arba kai praneša apie atvykimą ar įteikia įgaliojamųjų raštų nuorašą valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui ar užsienio reikalų ministerijos funkcijas atliekančios institucijos vadovui, ar kitam įgaliotam pareigūnui, kaip toje valstybėje įprasta.
52 straipsnis. Diplomatinio atstovo prie tarptautinės organizacijos funkcijų vykdymo pradžia
53 straipsnis. Diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaiga
1. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi:
2. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. Dėl tokio laikino pavedimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir diplomatiniam atstovui toliau mokamas jam nustatytas darbo užmokestis. Laikinas pavedimas diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas nutraukiamas užsienio reikalų ministro įsakymu.
54 straipsnis. Diplomatinio atstovo atšaukimas
1. Iš anksto apsvarsčius diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų klausimą Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą Vyriausybės teikimu atšaukia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Užsienio valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikai atstovavo atšaukiamas diplomatinis atstovas, apie atšaukimą iš pareigų informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
2. Diplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atšaukimas iš pareigų yra prilyginamas diplomato grąžinimui į Užsienio reikalų ministeriją ir tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis. Atšaukus iš pareigų diplomatinį atstovą, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 45 straipsnio nuostatomis.
VIII SKYRIUS
LAIKINASIS REIKALŲ PATIKĖTINIS
55 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio skyrimas
Jeigu diplomatinėje atstovybėje nėra šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka paskirto diplomatinio atstovo, kuris vadovautų diplomatinei atstovybei, užsienio reikalų ministras skiria laikinąjį reikalų patikėtinį užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos. Laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas ir tada, kai diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareigų. Šiuo atveju laikinąjį reikalų patikėtinį ne ilgiau kaip vienam mėnesiui gali paskirti pats diplomatinis atstovas, o ilgesniam laikotarpiui – užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo.
56 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos
57 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų vykdymo pradžia
1. Laikinasis reikalų patikėtinis užsienio valstybėje pradeda vykdyti savo funkcijas tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui arba kita valstybėje, į kurią jis skiriamas atstovauti Lietuvos Respublikai, įprasta tvarka. Jeigu laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas, kai diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareigų, jis pradeda vykdyti savo funkcijas nuo pranešimo valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministerijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.
2. Laikinasis reikalų patikėtinis prie tarptautinės organizacijos pradeda vykdyti savo funkcijas šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas, kai diplomatinis atstovas prie tarptautinės organizacijos laikinai negali eiti savo pareigų, jis savo funkcijas pradeda vykdyti nuo pranešimo tarptautinei organizacijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.
58 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų pabaiga
1. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos baigiasi:
2. Apie laikinojo reikalų patikėtinio atšaukimą iš pareigų ir apie tai, kad diplomatinis atstovas vėl pradėjo eiti pareigas, valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje laikinasis reikalų patikėtinis atstovavo Lietuvos Respublikai, informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
DIPLOMATINIAI RANGAI
59 straipsnis. Diplomatiniai rangai
1. Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:
60 straipsnis. Diplomatinių rangų suteikimo tvarka
1. Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus užsienio reikalų ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras. Šie diplomatiniai rangai suteikiami iki gyvos galvos.
2. Ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė rangus suteikia užsienio reikalų ministras.
3. Atestacijos komisija užsienio reikalų ministrui teikia rekomendacijas dėl ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė diplomatinių rangų suteikimo ir teikimo suteikti Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus.
61 straipsnis. Diplomatinių rangų teikimo eilė
1. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Ši rangų teikimo tvarka taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.
2. Sprendimas suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko priimamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu ne anksčiau kaip po 2 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus.
3. Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, išskyrus atvejus, kai terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio politikos srityje patirtį.
62 straipsnis. Asmens, išėjusio iš diplomatinės tarnybos, diplomatinis rangas. Teisė atkurti diplomato statusą
1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu, sukakęs teisės gauti senatvės pensiją amžių, išeina iš diplomatinės tarnybos.
2. Asmuo (išskyrus turintį Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą), dirbęs pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, diplomatinio rango netenka pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai.
3. Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 ir 12 punktuose ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka buvusiems diplomatams, savo noru nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį ir priimtiems dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją, taip pat buvusiems diplomatams, savo noru nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį ir išvykusiems kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją. Šie asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius po sutuoktinio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos, arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje nurodytiems buvusiems diplomatams. Šie asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 3 mėnesius po valstybės politiko ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai valstybės politiko įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo įgaliojimai nutrūko dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų.
X SKYRIUS
DIPLOMATINIS PASAS
64 straipsnis. Diplomatinio paso paskirtis
1. Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas (toliau – diplomatinis pasas) – Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas.
65 straipsnis. Asmenys, kuriems išduodami diplomatiniai pasai
1. Užsienio reikalų ministerija diplomatinius pasus išduoda:
7) valstybės pripažįstamų tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų aukščiausiesiems hierarchams (Lietuvos katalikų bažnyčios kardinolams ir vyskupams, kitų konfesijų to paties lygio dvasininkams);
9) asmenims, kuriuos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar užsienio reikalų ministras siunčia į užsienio valstybes su specialiąja misija;
15) profesinės karo tarnybos kariams ir valstybės tarnautojams ginkluotės kontrolės inspektorių funkcijoms užsienio valstybėse atlikti;
16) profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto arba komandoro laipsnį, paskirtiems atlikti karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, kai dėl diplomatinio paso išdavimo yra pateiktas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro prašymas;
17) Lietuvos Respublikos piliečiams, einantiems vadovo ar vadovo pavaduotojo pareigas tarptautinėje organizacijoje, kurios narė yra Lietuvos Respublika, ar tokios organizacijos institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje, – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai dėl diplomatinio paso išdavimo yra pateiktas tokio asmens prašymas;
18) Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguotiems asmenims, kai tai yra būtina jų funkcijoms atlikti, – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai dėl diplomatinio paso išdavimo yra pateiktas motyvuotas deleguojančiosios institucijos vadovo prašymas;
19) kitiems karjeros valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams kitais šioje dalyje nenumatytais išimtiniais atvejais – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.
2. Diplomatiniai pasai išduodami Respublikos Prezidento sutuoktiniui ir vaikams, Seimo Pirmininko sutuoktiniui, Ministro Pirmininko sutuoktiniui, užsienio reikalų ministro sutuoktiniui, Lietuvos Respublikos piliečių, išrinktų Europos Parlamento nariais, sutuoktiniams. Diplomatiniai pasai taip pat išduodami Seimo nario sutuoktiniui ir specialiosios misijos vadovo sutuoktiniui, jeigu šių asmenų vykimą kartu su Seimo nariu ar specialiosios misijos vadovu į užsienį lemia tarnybinės užduoties ar misijos specifika.
3. Diplomatiniai pasai diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose dirbančių ar laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų prašymu gali būti išduodami kartu su jais gyvenantiems jų šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 18 straipsnyje. Diplomatų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, karinių atstovų ir jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ir jų pavaduotojų prašymu jų šeimos nariams, nevykstantiems į užsienio valstybę gyventi kartu su jais, gali būti išduodami diplomatiniai pasai kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją.
4. Diplomatinius pasus turi teisę turėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, kadenciją baigę Respublikos Prezidentai, buvę Seimo pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų pirmininkai, jeigu jie nebuvo pašalinti iš einamų pareigų arba jiems Seimo nario mandatas nebuvo panaikintas Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyto apkaltos proceso tvarka, taip pat asmenys, turintys Respublikos Prezidento suteiktus diplomatinius rangus, kai jų diplomato tarnybos sutartys arba terminuotos diplomato tarnybos sutartys nutraukiamos vadovaujantis šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punktu ar 10 punktu.
66 straipsnis. Įrašai diplomatiniame pase
1. Diplomatiniame pase daromi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje nurodyti įrašai.
2. Diplomatiniame pase taip pat nurodoma:
1) paso savininko pareigos, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalį;
2) giminystės ryšys su asmeniu, dėl kurio pareigų išduodamas diplomatinis pasas, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 65 straipsnio 2 ar 3 dalį;
3) kad asmuo yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas, buvęs Seimo Pirmininkas, buvęs Ministras Pirmininkas, buvęs užsienio reikalų ministras ar asmuo, turintis Respublikos Prezidento suteiktą diplomatinį rangą, kai diplomatinis pasas išduodamas pagal šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalį.
3. Visi Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys diplomatiniame pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrašų vertimas į anglų kalbą.
67 straipsnis. Diplomatinių pasų grąžinimas
1. Diplomatinius pasus per 7 kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Užsienio reikalų ministerijai privalo grąžinti:
3) specialiosios misijos vadovo sutuoktinis, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 65 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su užduotį vykdančiu specialiosios misijos vadovu;
4) Seimo nario sutuoktinis, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 65 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su tarnybinę užduotį atliekančiu Seimo nariu;
5) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų šeimos nariai, kai diplomatai, specialieji atašė ar jų pavaduotojai, kariniai atstovai ar jų pavaduotojai, specialieji patarėjai ar jų pavaduotojai grįžta į Lietuvos Respubliką baigę darbą diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, diplomatinėje tarnyboje arba pasibaigus diplomatų laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikui, taip pat grįžę iš kelionės diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų šeimos nariai, jeigu diplomatinis pasas diplomato, specialiojo atašė ar jo pavaduotojo, karinio atstovo ar jo pavaduotojo, specialiojo patarėjo ar jo pavaduotojo prašymu jiems buvo išduotas kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją;
6) šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 65 straipsnį, jeigu nutraukiama santuoka;
XI SKYRIUS
DIPLOMATO SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
68 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai
1. Už pavyzdingą diplomato pareigų atlikimą, iniciatyvumą ir kūrybingumą bei pasižymėjimą diplomatinėje tarnyboje diplomatas gali būti skatinamas:
2) nuo vienos iki dviejų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Užsienio reikalų ministerijai ir (ar) diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai ar specialiajai misijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
3) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
3. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ar ilgametį sąžiningą darbą diplomatinėje tarnyboje diplomatas nustatyta tvarka gali būti teikiamas valstybės apdovanojimui gauti.
69 straipsnis. Dovanos ir užsienio valstybių apdovanojimai
1. Apie užsienio valstybių apdovanojimus diplomatas privalo informuoti Užsienio reikalų ministeriją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių apdovanojimų gavimo.
70 straipsnis. Diplomatų atsakomybė
1. Diplomatai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už Užsienio reikalų ministerijai padarytą materialinę žalą diplomatai traukiami materialinėn atsakomybėn.
71 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus diplomatui skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į diplomato veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant diplomatui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai diplomatui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
4. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
1) diplomato elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis diplomatinę tarnybą, menkinantis diplomatinės tarnybos institucijos ar paties diplomato reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką diplomatas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba ir (ar) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu diplomato elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės, Užsienio reikalų ministerijos ir (ar) kitų diplomatinės tarnybos institucijų autoritetą, arba vengimas tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu diplomatas yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
8) valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos Užsienio reikalų ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimu;
72 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas užsienio reikalų ministro sprendimu arba gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Užsienio reikalų ministerijoje turi būti pradėtas diplomatų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenka diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Valstybės tarnybos įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinių nusižengimų teiseną ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui.
7. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo diplomatams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.
73 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
3) tarnybinį nusižengimą padaręs diplomatas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs diplomatas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia diplomatė, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;
2. Diplomatą į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
3. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio diplomato;
74 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
1. Diplomatas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai.
75 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1. Diplomatas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Užsienio reikalų ministerijai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
2. Diplomatas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių diplomato darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
4. Jeigu diplomatas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas užsienio reikalų ministro sprendimu išskaitomas iš diplomato darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio diplomato vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų diplomatui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
5. Pagal šio straipsnio 2 dalį diplomatui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
6. Diplomatas, nesutinkantis su užsienio reikalų ministro sprendimu dėl Užsienio reikalų ministerijai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį.
76 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį diplomatą
1. Žala, atsiradusi dėl Užsienio reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Diplomato padarytą žalą atlyginusi Užsienio reikalų ministerija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš žalą padariusio diplomato tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių diplomato darbo užmokesčių. Jeigu diplomatas žalą padarė tyčia, Užsienio reikalų ministerija į padariusį žalą diplomatą turi tokio dydžio regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 75 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nustatyta tvarka.
77 straipsnis. Diplomato nušalinimas nuo pareigų
1. Diplomatas nuo pareigų privalo būti nušalintas:
1) jeigu diplomatas darbo vietoje pasirodė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui;
2) Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui;
3) jeigu Užsienio reikalų ministerija gauna informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos;
2. Diplomatas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:
1) dėl diplomato yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir diplomatas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas diplomato laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas);
2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią gali būti nutraukta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas diplomato laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas).
78 straipsnis. Diplomato nušalinimo teisinės pasekmės
1. Nušalinimo terminui pasibaigus, diplomatas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo su juo nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.
2. Už nušalinimo laikotarpį diplomatui darbo užmokestis nemokamas. Diplomatas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu žala diplomatui atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).
3. Sprendimą nušalinti diplomatą nuo pareigų priėmusio asmens reikalavimu nušalintas diplomatas grąžina diplomatinį pasą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.
XII SKYRIUS
DIPLOMATO IR DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ, KITŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR JŲ ŠEIMOS NARIŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
79 straipsnis. Tarnybos ir diplomatinės tarnybos stažas
1. Tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir (ar) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
2. Diplomatinės tarnybos stažą sudaro diplomatinėje tarnyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų pilnų metų skaičius. Į diplomato tarnybos stažą taip pat įskaitomas diplomato kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai, taip pat šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai diplomatas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas.
3. Laikotarpis, kurį diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į diplomatinės tarnybos stažą ir į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios diplomato ar valstybės tarnautojo nušalinimą.
80 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1. Diplomatui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
2. Diplomatui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.
81 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti
1. Diplomatui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju diplomatui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
82 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos diplomatą į pareigas priėmusio asmens ir diplomato susitarimu.
83 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose
1. Diplomatui jį į pareigas priėmusio asmens ir diplomato susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su Užsienio reikalų ministerijos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.
84 straipsnis. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas
Diplomatui, dirbančiam diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant šio įstatymo 3 priede nurodytą koeficientą bei gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
85 straipsnis. Kompensacijos diplomatams jų šeimos nariams išlaikyti
1. Jeigu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena sutuoktinis, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Sutuoktiniui, gaunančiam pajamas, susijusias su darbo santykiais, ši kompensacija nebemokama.
2. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), už kiekvieną vaiką (įvaikį) diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro, jeigu vaikas (įvaikis) iki 6 metų, – 0,2 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos ir, jeigu vaikas (įvaikis) yra 6 ir daugiau metų, – 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
3. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti nepilnamečiai vaikai, kurių globėju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija padengti vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidas.
4. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis, diplomatui, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaiko (įvaikio) paprastai nuo 6 metų mokymosi išlaidoms padengti, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki jam sueis 20 metų.
5. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.
6. Diplomatų, perkeltų į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, šeimos nariams mokamos kompensacijos ir taikomos socialinės garantijos, nustatytos Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme.
86 straipsnis. Diplomato ir jo šeimos narių sveikatos ir gyvybės draudimas
1. Diplomatai apdraudžiami gyvybės draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Diplomatas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Nesant galimybių apdrausti diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ar šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų jo šeimos narių, su jų asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribas nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
87 straipsnis. Diplomato socialinio ir sveikatos draudimo bei diplomato sutuoktinio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo reglamentavimas
1. Diplomato socialinį ir sveikatos draudimą bei diplomato sutuoktinio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinį draudimą nustato šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už diplomatų sutuoktinius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo 0,5 diplomato pareiginės algos, arba, jeigu 0,5 diplomato pareiginės algos sudaro mažiau, negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – minimalioji mėnesinė alga), – nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ar turinčiam Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų draudžiamųjų pajamų.
88 straipsnis. Kompensacijos diplomato mirties, žūties ar sužalojimo atveju. Palaikų pervežimas
1. Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 37,24 mėnesio diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
3. Diplomatas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 9,31 iki 37,24 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
5. Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
6. Išmokėjusi kompensaciją Užsienio reikalų ministerija įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, Užsienio reikalų ministerija regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.
7. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Šios materialinės pašalpos mokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.
89 straipsnis. Kitos diplomato ir jo šeimos narių garantijos
1. Diplomatas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokių pareigų nėra, – diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Jeigu iki pareigybės panaikinimo diplomatas į kitas pareigas nepaskiriamas, su juo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Diplomatui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.
2. Diplomatams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai diplomatai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai diplomatai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai diplomatai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
4) kai diplomatas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
7) kai diplomatas, gavęs tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;
3. Eitos arba lygiavertės pareigos garantuojamos diplomatui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) negali eiti pareigų, taip pat diplomatui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 43 straipsnį negali eiti pareigų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1818, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21838
4. Diplomatui, pagal šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį laikinai perkeltam į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, perkėlimo laikotarpiu garantuojamas jam iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytas darbo užmokestis diplomatui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.
6. Diplomatai, siunčiami į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka Užsienio reikalų ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
7. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) jo pasirinkimu kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos. Diplomatiniam atstovui suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos – rezidencija. Suteikiant gyvenamąsias patalpas, Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos komunalinės ir ryšių išlaidos. Taip pat apmokamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka (toliau – vienkartinė įsikūrimo išmoka).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.
9. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo, gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką ir gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų normą, persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį bei mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
10. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją ar laikinai perkeltam į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje taip pat po darbo diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje arba tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje grąžinamam dirbti į Užsienio reikalų ministeriją, skiriamos 5 darbo dienos persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį diplomatui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
11. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam sutuoktiniui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.
12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
13. Diplomatui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių (sutuoktinio, sugyventinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
90 straipsnis. Kitų valstybės tarnautojų ir jų šeimos narių socialinės garantijos
1. Kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomos šio įstatymo 84, 85, 86, 87 straipsniuose, 89 straipsnio 7, 8 ir 12 dalyse diplomato ir jo šeimos nariams nustatytos socialinės garantijos. Įstatymai gali nustatyti kitų kitiems valstybės tarnautojams taikomų socialinių garantijų.
91 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas
1. Diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, su kuriais sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.
2. Su diplomatu, kuriam suėjo 65 metai ir kurio diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
XIII SKYRIUS
DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIES IR TERMINUOTOS DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIES NUTRAUKIMAS
92 straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas
1. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jeigu:
3) paaiškėja, kad priimant diplomatą į diplomatinę tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į diplomatinę tarnybą;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė už nusikaltimo padarymą tyčia arba kuriuo diplomatui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
5) diplomatui sukanka šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas amžius, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis;
6) paskirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas;
8) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko pasitikėjimą;
10) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo diplomatas negali eiti pareigų;
11) diplomatas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
2. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jeigu:
1) diplomatas padarė tarnybinį nusižengimą ar nerūpestingai atliko pareigas, jeigu prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos;
5) diplomatas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
6) į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs diplomatas ir nėra galimybės dabar šias pareigas einančio diplomato perkelti į kitas pareigas;
7) paaiškėja, kad priimant diplomatą į diplomatinę tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
3. Diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jeigu diplomatas nesilaiko šio įstatymo 42 straipsnyje numatytų diplomatų rotacijos sąlygų, tai yra atsisako paklusti užsienio reikalų ministro įsakymui dėl paskyrimo dirbti diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimo į darbą Užsienio reikalų ministerijoje.
4. Nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, diplomatas turi būti įspėtas raštu prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Įspėjimas netenka galios, jeigu po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant diplomato laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.
5. Jeigu diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama nepasibaigus įspėjimo terminui, nutraukimo diena perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, išskyrus diplomatinius atstovus, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės.
7. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties negalima nutraukti diplomato laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės ar atostogų metu, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Jeigu sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės, atostogų pasibaigimo darbo diena.
8. Viena diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalis (išskyrus diplomatinį atstovą) gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jeigu sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai siūlymą nutraukti sutartį. Jeigu antroji šalis per šioje dalyje nustatytą laiką nepraneša sutinkanti nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti sutartį šalių susitarimu yra atmestas. Šalims susitarus dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma sutarties nutraukimo data, susitariama dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų.
9. Diplomatas (išskyrus diplomatinį atstovą ir diplomatą, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs Užsienio reikalų ministeriją ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų. Diplomatas, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, turi teisę nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Įspėjimo terminui pasibaigus, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą. Jeigu sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą, sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.
10. Diplomatas turi teisę atsiimti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą prašymą nutraukti sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atsiimti prašymą tik užsienio reikalų ministrui sutikus.
11. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama užsienio reikalų ministro įsakymu. Suėjus terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminui arba diplomatui mirus, užsienio reikalų ministras konstatuoja terminuotos diplomato tarnybos sutarties ar diplomato tarnybos sutarties pasibaigimą.
12. Su diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, jeigu diplomatinis atstovas atsistatydina. Diplomatinio atstovo, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atsistatydinimas iš diplomatinio atstovo pareigų nenutraukia diplomato tarnybos sutarties. Tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis.
13. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru, jo skyrimo metu yra sudaręs diplomato tarnybos sutartį. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
93 straipsnis. Diplomato teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo priežastys
1. Diplomatas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų praneštos sutarties nutraukimo priežastys.
94 straipsnis. Ginčų sprendimas
95 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 8 punktą, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į diplomato tarnybos stažą:
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas arba dirbti pagal darbo sutartį ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Diplomatui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti diplomatui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki diplomato mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.
4. Kai diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 3 dalį arba kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 92 straipsnio 2 dalies 2 punktą arba 92 straipsnio 8 dalį, diplomatui išmokama kompensacija. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pareiginę algą dauginant iš diplomatinėje tarnyboje išdirbtų pilnų metų skaičiaus ir dauginant iš koeficiento 0,5, bet ne daugiau kaip iš 12. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis per 3 mėnesius nuo sutarties nutraukimo dienos, mokant po vieną dalį kas mėnesį.
5. Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip jos nutraukimo dieną, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką ir kompensaciją, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. Jeigu uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.
XIV SKYRIUS
DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ, KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ IR SPECIALIŲJŲ MISIJŲ DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, DARBO UŽMOKESTIS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
96 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis
1. Darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (toliau šiame skyriuje – darbuotojai), mokamas darbo užmokestis susideda iš:
2) priemokų už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą;
3) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;
2. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, atsižvelgdamas į šio skyriaus nuostatas, nustato užsienio reikalų ministras. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomas funkcijų, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, sąrašas, taip pat nustatomi pareiginės algos koeficiento didinimo pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis dydžiai, detalizuojami konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis ir panašiai), priemokų ir premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
3. Darbuotojo pareiginė alga nustatoma taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui:
4. Darbuotojo, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientas mažinamas 1,289 karto ir apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
5. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas pareiginės algos koeficientą, kuris gali būti padidintas šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka, dauginant iš šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pareiginės algos bazinio dydžio ir iš Vyriausybės nustatyto gyvenimo lygio vietos koeficiento.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
6. Jeigu darbuotojo pareigybės aprašyme numatytos ir kitos, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, funkcijos, už jų atlikimą darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas iki 70 procentų darbo apmokėjimo sistemoje, nurodytoje šio straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
7. Pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas iki 10 procentų, atsižvelgiant į darbuotojo turimą darbo diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose patirtį.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
8. Pareiginės algos koeficiento padidinimas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais negali viršyti 70 procentų šio straipsnio 3 dalyje nustatyto pareiginės algos koeficiento dydžio.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
9. Darbuotojo pareiginės algos koeficientas, apskaičiuotas šio straipsnio 3–8 dalyse nustatyta tvarka, nurodomas darbo sutartyje. Šis koeficientas nustatomas iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
10. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos dydžio.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
11. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
12. Darbuotojui ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriama premija už labai gerą darbą ar vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
97 straipsnis. Darbuotojų socialinės garantijos
1. Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.
2. Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
3. Materialines pašalpas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
4. Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojas gali būti apdraudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra apdraustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos socialinės garantijos nustatomos darbo sutartyje.
Lietuvos Respublikos
diplomatinės tarnybos įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATŲ PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
| Diplomatų pareigybių grupė |
Diplomatų pareigybės Užsienio reikalų ministerijoje |
Diplomatų pareigybės diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose |
Pareiginės algos koeficientai |
| 1. |
Ministerijos kancleris |
- |
19,5–22,5 |
| 2. |
Politikos direktorius |
- |
14,8–19,5 |
| Generalinis inspektorius |
|||
| 3. |
Departamento direktorius |
Ambasadorius |
13,4–18,0 |
| Grupės vadovas |
|||
| 4. |
Ambasadorius ypatingiems pavedimams |
Ambasadorius ypatingiems pavedimams |
12,5–18,0 |
| Laikinasis reikalų patikėtinis |
|||
| Generalinis konsulas |
|||
| Įgaliotasis ministras |
|||
| 5. |
Departamento direktoriaus pavaduotojas |
Konsulas – konsulinės įstaigos vadovas |
10,0–16,0 |
| Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas |
Ministras patarėjas |
||
| 6. |
Departamento patarėjas |
Patarėjas |
9,4–15,0 |
| Skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas |
|||
| 7. |
Skyriaus patarėjas |
- |
8,8–15,0 |
| 8. |
Pirmasis sekretorius |
Pirmasis sekretorius |
8,1–14,5 |
| Konsulas |
|||
| 9. |
Antrasis sekretorius |
Antrasis sekretorius |
7,7–13,5 |
| Vicekonsulas |
|||
| 10. |
Trečiasis sekretorius |
Trečiasis sekretorius |
6,9–12,0 |
| 11. |
Atašė |
Atašė |
6,6–11,0 |
Lietuvos Respublikos
diplomatinės tarnybos įstatymo
2 priedas
PRIEDAS UŽ DIPLOMATINĮ RANGĄ
| Diplomatinis rangas |
Koeficientas |
| Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius |
4,3 |
| Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras |
4,0 |
| Ministras patarėjas |
3,7 |
| Patarėjas |
3,3 |
| Pirmasis sekretorius |
2,8 |
| Antrasis sekretorius |
2,4 |
| Trečiasis sekretorius |
2,1 |
| Atašė |
1,8 |
Lietuvos Respublikos
diplomatinės tarnybos įstatymo
3 priedas
SU DARBU UŽSIENYJE SUSIJUSIŲ IŠLAIDŲ KOMPENSACIJA
| Eil. Nr. |
Diplomatai |
Kiti valstybės tarnautojai |
Koeficientas |
| 1. |
Ambasadorius |
– |
10,87 |
| 2. |
Ambasadorius ypatingiems pavedimams |
– |
10,09 |
| 3. |
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras, generalinis konsulas |
– |
9,70 |
| 4. |
Ministras patarėjas, konsulas – konsulinės įstaigos vadovas |
Specialusis patarėjas |
8,93 |
| 5. |
Patarėjas |
Specialusis atašė, specialiojo patarėjo pavaduotojas |
8,15 |
| 6. |
Pirmasis sekretorius, konsulas |
Vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas |
6,99 |
| 7. |
Antrasis sekretorius, vicekonsulas |
Vyresnysis specialistas |
5,82 |
| 8. |
Trečiasis sekretorius |
Specialistas |
5,05 |
| 9. |
Atašė |
– |
4,27 |
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomato gauta pareiginė alga buvo mažesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią pareiginę algą, diplomatui nustatoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priede diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausia pareiginė alga.
3. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios diplomatui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį.
4. Asmeniui, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtam parengiamajam laikotarpiui su juo sudarius terminuotą darbo sutartį, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos jį į pareigas priėmęs asmuo raštu pasiūlo nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį likusiam parengiamojo laikotarpio terminui. Jeigu toks asmuo atsisako sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, iki parengiamojo laikotarpio pabaigos galioja su juo sudaryta terminuota darbo sutartis mutatis mutandis pagal joje nustatytas sąlygas, įskaitant jam iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą darbo užmokestį.
5. Laikotarpis, kurį asmuo dirbo pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytą terminuotą darbo sutartį parengiamajam laikotarpiui, įskaitomas į jo diplomatinės tarnybos stažą ir tarnybos Lietuvos valstybei stažą.
6. Diplomatinių atstovų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo sukako 65 metai, diplomatinės tarnybos laikas gali būti pratęstas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymą. Kiti diplomatai, kuriems diplomatinės tarnybos laikas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pratęstas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 68 straipsnio 2 dalį, pareigas eina iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos.
7. Diplomatams, iki šio įstatymo įsigaliojimo, esant tarnybinei būtinybei, laikinai perkeltiems į karjeros ar statutinių valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje, iki jų perkėlimo laikotarpio pabaigos taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis.
8. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomatui ar kitam valstybės tarnautojui nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, jį sumažinus 1,289 karto ir suapvalinus dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę, yra didesnis negu po šio įstatymo įsigaliojimo jam taikytinas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, iki jo grąžinimo, atšaukimo iš pareigų, paskyrimo į kitą diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba darbui į specialiąją misiją dienos arba perkėlimo į kitas pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba perkėlimo dirbti į specialiąją misiją termino pabaigos taikomas jam iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientas, sumažintas 1,289 karto ir suapvalintas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
9. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas terminuotas darbo sutartis dirbantiems diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ar specialiųjų misijų darbuotojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, iki jų darbo sutarčių pasibaigimo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas ir apvalinamas taip, kad darbuotojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga nemažėtų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
10. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytos kompensacijos, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių mokėjimas bus vykdomas po šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus kompensacijas, kurioms taikomos šio straipsnio 8 ir 12 dalys, neperskaičiuojamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytus kompensacijų dydžius ir mokamos tokio pat dydžio, kokio turėjo būti mokamos iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
11. Kai į po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytoms kompensacijoms ir kitoms išmokoms apskaičiuoti reikalingą laikotarpį patenka diplomato draudžiamųjų pajamų laikotarpiai iki šio įstatymo įsigaliojimo, apskaičiuojant šių kompensacijų ir kitų išmokų dydį diplomato draudžiamosios pajamos, buvusios tuo laikotarpiu iki šio įstatymo įsigaliojimo, didinamos 1,289 karto.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
12. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 12 dalyje numatytas 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis pradedamas taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1818, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21838
Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo įstatymas