Suvestinė redakcija nuo 2024-10-18 iki 2024-11-13
Įsakymas paskelbtas: TAR 2024-03-05, i. k. 2024-04082
APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL TEISĖKŪROS POVEIKIO APLINKAI IR KLIMATO KAITAI KIEKYBINIO (EX ANTE) VERTINIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ APLINKOS IR KLIMATO KAITOS SRITIMS PATVIRTINIMO
2024 m. kovo 5 d. Nr. AV-46
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktą, 2.1 ir 2.2 papunkčius:
Preambulės pakeitimai:
Nr. AV-218, 2024-10-16, paskelbta TAR 2024-10-17, i. k. 2024-18110
1. T v i r t i n u pridedamas:
1.1. Teisėkūros poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokyčiui vertinimo metodines rekomencijas – klimato kaitos švelninimo sričiai (atliekų, pramonės, transporto, žemės ūkio, energetikos sektoriai);
1.2. Teisėkūros poveikio į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio pokyčiui vertinimo metodines rekomendacijas – aplinkos oro būklės sričiai;
1.3. Teisėkūros poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui vertinimo metodines rekomendacijas – vandenų būklės sričiai.
Papildyta papunkčiu:
Nr. AV-218, 2024-10-16, paskelbta TAR 2024-10-17, i. k. 2024-18110
Punkto pakeitimai:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
2. P a v e d u :
2.1. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) Aplinkos būklės analitikos centro (toliau – Centras) Bendrųjų analitinių kompetencijų skyriui koordinuoti ir su kitais Agentūros padaliniais, vykdančiais aplinkos būklės vertinimą, konsultuoti suinteresuotas šalis aplinkos rodiklių pokyčio analizės taikymo klausimais vieno langelio principu;
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AV-46
TEISĖKŪROS POVEIKIO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO POKYČIUI VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėkūros poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekio pokyčiui vertinimo (toliau – Poveikio vertinimas) metodinės rekomendacijos (toliau – Metodika) aprašo Poveikio vertinimo skaičiuoklių sudarymo principus, naudojamus duomenis, šių duomenų šaltinius, terminus, santrumpas ir skaičiuoklių atnaujinimo informaciją.
2. Metodikos tikslas – už sprendimų priėmimą atsakingoms valstybės institucijoms palengvinti teisėkūros iniciatyvų poveikio ŠESD kiekio pokyčiui nustatymą, skirtingų teisėkūros iniciatyvų analizės variantų palyginimą ir efektyviausio sprendimo klimato kaitos švelninimo valdymui pasirinkimą.
3. Metodika taikoma transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir pramonės veiklos rodiklių (ŠESD išmetimo šaltinių) reguliavimo, numatyto teisėkūros iniciatyvose, poveikio ŠESD kiekio pokyčiui analizės atvejais.
4. Metodika perengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
TERMINAI, JŲ PAAIŠKINIMAS IR SANTRUMPOS
5. Metodikoje vartojami terminai, jų paaiškinimas ir santrumpos.
5.1. Anglies dioksido ekvivalentas (CO2 ekv.) – metano (CH4), azoto suboksido (N2O), hidrofluorangliavandenilių (HFC), perfluorangliavandenilių (PFC), sieros heksafluorido (SF6) dujų kiekis, kuris daro tokį patį poveikį klimato kaitai kaip viena tona anglies dioksido.
5.2. Bazinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė prieš numatomą teisinį veiklos rodiklio reguliavimą.
5.3. Bazinis ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, kuris susidarytų neįgyvendinus teisėkūros iniciatyvos. Atskaitos taškas, nuo kurio vertinamas teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui.
5.4. Emisijos faktorius – tai koeficientas, naudojamas apskaičiuoti ŠESD kiekį iš tam tikros veiklos ar šaltinio. Šis koeficientas nustatomas remiantis ankstesniais tyrimais, statistiniais duomenimis arba bandymais, ir parodo, kiek ŠESD yra išmetama į aplinką vienetui atlikto darbo, pagamintai produkcijai, ar sunaudotai energijai.
5.5 Kaupiamasis ŠESD kiekio pokytis – rodiklis, kuris atspindi bendrą ŠESD kiekio pokyčių efektą kiekvienais metais, įtraukiant ne tik einamųjų metų pokyčius, bet ir ankstesnių metų pokyčius, todėl galutinis poveikis yra visų šių pokyčių sumos rezultatas.
5.6. Metai – laikas, kuriam pateikiamos ŠESD kiekio pokyčio dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio prognozės.
5.8. Poveikio vertinimo skaičiuoklė – Microsoft Excel pagrindu sudarytas analitinis įrankis, skirtas teisėkūros iniciatyvų poveikio ŠESD kiekio pokyčiams vertinti.
5.9. Projektinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė, jei numatomas teisinis veiklos rodiklio reguliavimas būtų įgyvendintas.
5.11. Suminis ŠESD kiekio pokytis – tai viso per analizuojamą laikotarpį sukaupto ŠESD kiekio pokyčio apimtis laikotarpio pabaigoje.
5.12. ŠESD – anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFC), perfluorangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6).
5.13. ŠESD kiekio pokytis – skirtumas tarp bazinio ŠESD kiekio ir projektinio ŠESD kiekio per vertinamą laikotarpį.
5.14. Tonkilometris (tkm) – vežtų krovinių kiekis (tonomis), padaugintas iš jų vežimo atstumo (kilometrais).
5.15. Veiklos rodiklis – transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir pramonės veiklos, turinčios poveikį ŠESD kiekio susidarymui, rodiklis.
5.16. Vidutinis taršus automobilis – transporto priemonės taršių kuro rūšių koeficientų vidurkis, vertinant degalų rūšį pagal transporto priemonių skaičių.
5.17. Kiti Metodikoje vartojami terminai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo", Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. D1-367/3d-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
III SKYRIUS
ŠESD KIEKIO POKYČIO APSKAIČIAVIMO METODIKA
6. Siekiant nustatyti, kokį poveikį teisėkūros iniciatyva turės ŠESD kiekiui, atliekamas bazinio ŠESD kiekio ir projektinio ŠESD kiekio palyginimas:
|
|
|
(1) |
čia:
– ŠESD kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo t-aisiais metais;
– bazinis veiklos rodiklio ŠESD kiekis t-aisiais metais;
– projektinis veiklos rodiklio ŠESD kiekis t-aisiais metais;
t – metai, t = {2023, 2024, …, 2030};
vr – veiklos rodiklis.
6.1. Kaupiamasis ŠESD kiekio pokytis t-aisiais metais apskaičiuojamas remiantis (2) lygtimi:
|
|
|
(2) |
čia:
– kaupiamasis ŠESD kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo t-aisiais metais.
2, …}.
6.2. Suminis ŠESD kiekio pokytis apskaičiuojamas remiantis (3) lygtimi:
|
|
|
(3) |
čia:
– suminis ŠESD kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo.
IV SKYRIUS
DUOMENŲ IR INFORMACIJOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
8. Duomenų kokybei užtikrini buvo taikomi statistiniai metodai. Duomenų neapibrėžtumas priklauso nuo duomenų tiekėjų teikiamų rodiklių neapibrėžtumo ir buvo siekiama, kad gaunamų ar apskaičiuojamų rodiklių variacijos koeficientas nebūtų didesnis nei 
V SKYRIUS
TRANSPORTO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
10. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos transporto veiklos rodiklius:
11. Skaičiuokles taip pat galima pritaikyti transporto priemonių skaičiaus, klasės, ridos ir kelionėje sunaudojamų degalų kiekio, išmetamo CO2 g/km kiekio sumažėjimo procentinio pokyčio reguliavimo atvejais.
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI
12. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl transporto veiklos rodiklių reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi pirmoje lentelėje pateikti duomenys.
1 lentelė. Poveikio vertinimui reikalingi duomenys ir jų šaltiniai
| Duomenų tipas |
Duomenų šaltinis |
| Vidutinės metinės r |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra. |
| Vienos MTP ŠESD kiekio (kt CO2 ekv./metus) pagal transporto priemonės klasę ir degalų tipą prognozė 2023−2030 m. |
Ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra. |
| ŠESD emisijos faktorius (t CO2 ekv./ mln. tkm) pagal krovininės transporto priemonės rūšį. |
Ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra. |
| Vienos MTP išmetamo CO2 kiekio (g CO2/km) pagal transporto priemonės klasę ir degalų tipą prognozė 2023−2030 m. |
Ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra. |
| Transporto priemonių kiekio (vnt./metus) pasiskirstymo pagal transporto priemonės klasę ir naudojamo kuro tipą prognozė 2023−2030 m. |
ŠESD kiekio, taikant esamas klimato kaitos politikos priemones, prognozių ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra. |
| Vidutinio transporto priemonės kuro sunaudojimo (TJ/metus) prognozė 2023−2030 m. |
ŠESD kiekio, taikant esamas klimato kaitos politikos priemones, prognozių ekspertinis vertinimas (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra. |
13. Vykdant ŠESD kiekio apskaitą ir prognostinį vertinimą:
13.1. transporto priemonių tipams būdingi deginant naftos produktus susidarančio CO2 emisijos faktoriai nustatomi pagal naftos perdirbimo įmonės „ORLEN Lietuva” matavimus. Deginant biodegalus ir gamtines dujas susidarančių metano ir azoto suboksido bei deginant bioetanolį susidarančio CO2 emisijų faktorių šaltinis yra Gairių II tomas „Energetika” [40]. Deginant naftos produktus susidarančių metano ir azoto suboksido emisijos faktoriai nustatomi naudojant COPERT 5 programinę įrangą [39, 44] ir apskaičiuojant daugiamečius ŠESD emisijos faktorių vidurkius atitinkamiems transporto priemonių tipams [38]. Deginant gamtines dujas susidarančio CO2 emisijos faktorius nustatomas pagal AB „Amber Grid” pateikiamą importuotų gamtinių dujų cheminę sudėtį.
13.2. vidutinės transporto priemonės metinės ridos pasiskirstymas pagal transporto priemonės rūšį ir naudojamą degalų rūšį nustatomas pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” pateiktus duomenis, kaupiamus Valstybės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje.
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS
Transporto priemonių ridos, naudojamos degalų rūšies, kelionėje sunaudojamo degalų kiekio, išmetamo CO2 kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejai
14. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekio nustatymas transporto priemonių ridos, naudojamos degalų rūšies, kelionėje sunaudojamo degalų kiekio ir išmetamo CO2 kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėse buvo atliktas remiantis (4) ir (5) lygtimis:
14.1. Vienos transporto priemonės ŠESD kiekis t-aisiais metais:
|
|
|
(4) |
čia:
i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, ŠESD kiekis t-aisiais metais;
vidutinis i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, degalų sunaudojimas, tenkantis 1 km;
i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, j-osios degalų rūšies emisijos faktorius;
i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, rida t-aisiais metais.
i – transporto priemonės klasė; i = {M1, M2, M3, N1, N2, N3};
j – degalų rūšis; j = {benzinas, suskystintos naftos dujos, dyzelinas, benzinas/elektra (hibridas), vidutinis taršus automobilis}.
14.2. Vienos transporto priemonės vidutinis degalų sunaudojimas, tenkantis 1 km t-aisiais metais:
|
|
|
(5) |
čia:
– i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, degalų sunaudojimas, tenkantis 1 km t-aisiais metais;
i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, vidutinė rida t-aisiais metais.
Krovininio transporto rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
15. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekio t-aisiais metais nustatymas krovininio transporto rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (6) lygtimi:
|
|
|
(6) |
čia:
– j-osios krovininio transporto rūšies ŠESD kiekis t-aisiais metais;
N – perkeliamų krovinių apyvarta t-aisiais metais;
EFj – j-osios krovininio transporto rūšies, perkeliančios krovinių kiekį, ŠESD emisijos faktorius;
j – krovininio transporto rūšis; j = {kelių transportas, geležinkelių transportas, vidaus vandenų transportas};
VI SKYRIUS
ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
16. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos žemės ūkio veiklos rodiklius:
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI
17. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl žemės ūkio veiklos rodiklių reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi antroje lentelėje pateikti duomenys.
2 lentelė. Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai
| Duomenų tipas |
Duomenų šaltinis |
| Gyvulininkystės sektorius |
|
| Gyvulio rūšis |
Valstybinė duomenų agentūra |
| Mėšlo tvarkymo sistemos rūšis |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
| Gyvulio rūšies emisijos faktorius dėl žarnyno fermentacijos (kt.) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
| Gyvulių populiacijos (vnt./metus) prognozė 2023−2030 m. |
Valstybinė duomenų agentūra |
| Gyvulio mėšlo tvarkymo sistemos dalis, tenkanti atitinkamoje mėšlo tvarkymo sistemoje (proc.) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
| Gyvulių skaičius skirtingose mėšlo tvarkymo sistemose (vnt.) |
Valstybinė duomenų agentūra |
| Gyvulio rūšies bendrasis suvartojamos energijos kiekis (MJ) |
Gyvulininkystės žinynas |
| Metano konversijos koeficientas, į metaną paverstos bendrosios energijos, esančios pašaruose (proc.) |
Gairių metodika |
| Metano energijos kiekio emisijos faktorius (55,65 (MJ/kg CH4) |
Gairių metodika |
| Per parą išskiriamų lakiųjų kietųjų medžiagų kiekis (kg CH4 vienam gyvuliui per metus) |
Matulaitis, R. Klimato kaitą skatinančių ir aplinką teršiančių dujų emisijų iš mėšlo mažinimo priemonių efektyvumas (2014) [43] |
| Gyvulio pašaro virškinamumas (proc.) |
Gairių metodika |
| Gyvulio šlapimo energija išreikšta kaip bendrosios energijos dalis (proc.) |
Gairių metodika |
| Pelenų kiekis mėšle, apskaičiuotas kaip suvartoto pašaro sausųjų medžiagų dalis |
Gairių metodika |
| Perskaičiavimo koeficientas bendrajai suvartotai energijai (MJ/ kg ) |
Gairių metodika |
| Maksimalus gyvulio mėšlo metano gamybos pajėgumas (m3 CH4 /kg) |
Matulaitis, R. Klimato kaitą skatinančių ir aplinką teršiančių dujų emisijų iš mėšlo mažinimo priemonių efektyvumas (2014) [43] |
| Kubinių metrų (m3) CH4 perskaičiavimo į kilogramus koeficientas (0,67 kg) |
Gairių metodika |
| Metano konversijos koeficientai kiekvienai mėšlo tvarkymo sistemai (proc.) |
Gairių metodika |
| Augalininkystės sektorius |
|
| Mineralinių trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, kiekis (kg) |
Tarptautinė trąšų asociacija (2015-2021) |
| N dalis išgaravusi iš dirvožemio dėl mineralinių trąšų naudojimo (kg N2O-N/(kg N) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
| N dalis išplauta/nutekėjusi iš dirvožemio dėl trąšų naudojimo (kg N2O-N/(kg N) |
Gairių metodika |
| Emisijos faktorius
|
Gairių metodika |
| Konversijos faktorius iš N2O-N į N2O (44/28) |
Gairių metodika |
|
|
Gairių metodika |
| Emisijos |
Gairių metodika |
| Emisijos |
Gairių metodika |
| Vidutinis N veikliosios medžiagos kiekis (kg) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
| Mineralinėmis trąšomis tręšiamos žemės plotas (ha) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
18. Mėšlo tvarkymo sistemoms, sunaudojamoms mineralinėms trąšoms, mineralinėmis trąšomis tręšiamam žemės plotui būdingi emisijos faktoriai apskaičiuojami naudojant Gairėse pateiktomis skaičiavimo formulėmis ir/ar nustatytais emisijos faktoriais, kurie pateikti poveikio analizės rodiklių nustatymo apraše.
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS
Gyvulių rūšies populiacijos reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis (gyvulininkystės sektorius)
19. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas gyvulių rūšies populiacijos reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (7)−(15) lygtimis:
19.1.Vieno gyvulio ŠESD kiekis t-aisiais metais kiekvienai i-ajai gyvulio rūšiai:
|
|
|
(7) |
čia:
– i-osios gyvulio rūšies ŠESD kiekis t-aisiais metais;
– i-osios gyvulio rūšies ŠESD kiekis dėl žarnyno fermentacijos;
(t) – i-osios rūšies gyvulio ŠESD kiekis dėl mėšlo tvarkymo sistemų;
– i-osios gyvulio rūšies vidutinė metinė populiacija t-aisiais metais.
19.2. Vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacija
t-aisiais metais:
|
|
|
(8) |
čia:
– i-osios gyvulio rūšies populiacija t-ųjų metų pradžioje;
– i-osios gyvulio rūšies populiacija metų t+1 metų pradžioje.
19.3. ŠESD kiekis dėl gyvulio fermentacijos procesų kiekvienai gyvulio rūšiai, vertinant metaną (
t-aisiais metais:
|
|
|
(9) |
čia:
– i-osios gyvulio rūšies emisijos faktorius, taikomas dėl žarnyno fermentacijos.
19.4. CH4 emisijų faktorius, taikomas dėl žarnyno fermentacijos iš gyvulių rūšies:
|
|
|
(10) |
čia:
i-osios gyvulio rūšies bendrasis suvartojamos energijos kiekis per dieną;
– i-osios gyvulio rūšies metano konversijos koeficientas, į metaną paverstos bendrosios energijos, esančios pašaruose procentas;
– metano energijos kiekio emisijos faktorius;
365 – dienų skaičius metuose.
19.5. Vieno gyvulio ŠESD kiekis iš mėšlo tvarkymo sistemų skaičiuojamas, išskiriant metanui ( ir diazoto suboksidui (
) t-aisiais metais:
|
|
|
(11) |
čia:
– i-osios gyvulio rūšies mėšlo tvarkymo sistemos ŠESD kiekis per metus;
– i-osios rūšies gyvulių vidutinė metinė populiacija t-aisiais metais;
– i-osios gyvulio rūšies mėšlo tvarkymo sistemos ŠESD kiekis, išskiriant metanui ( t-aisiais metais;
– i-osios gyvulio rūšies ŠESD kiekis, išskiriant metanui (
t-aisiais metais.
19.6. ŠESD kiekis iš mėšlo tvarkymo sistemų, išskiriant metanui ( t-aisiais metais:
|
|
|
(12) |
čia:
– metinis i-osios gyvulio rūšies emisijos faktorius, išskiriant metanui (.
19.7. Metinis mėšlo tvarkymo sistemų emisijos faktorius, išsiskiriant metanui (CH4):
|
|
|
(13) |
čia:
– i-osios gyvulio rūšies per parą išskiriamų lakiųjų kietųjų medžiagų kiekis:
|
|
|
(14) |
čia:
– i-osios rūšies gyvulio pašaro virškinamumas;
– šlapimo energija;
− pelenų kiekis mėšle, apskaičiuotas kaip suvartoto pašaro sausųjų medžiagų dalis;
− perskaičiavimo koeficientas bendrajai suvartotai energijai;
− maksimalus i-osios rūšies gyvulio mėšlo metano gamybos pajėgumas;
– konversijos faktorius;
− metano konversijos koeficientai kiekvienai mėšlo tvarkymo sistemai j;
– i-osios rūšies gyvulio mėšlo, tvarkomo naudojant j mėšlo tvarkymo sistemą, dalis.
Mineralinėmis azoto (N) trąšomis tręšiamo žemės ploto bei mineralinių azoto (N) trąšų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis (augalininkystės sektorius)
20. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas mineralinėmis azoto (N) trąšomis tręšiamo žemės ploto bei mineralinių azoto (N) trąšų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (16)−(20) lygtimis.
20.1. Mineralinių azoto (N) trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, ŠESD kiekis t-aisiais metais:
|
|
|
(16) |
čia:
– mineralinių azoto (N) trąšų ŠESD kiekis t-aisiais metais;
tiesioginis mineralinių trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, ŠESD kiekis t-aisiais metais;
netiesioginis mineralinių trąšų, išreikštų azoto (N) veikliąja medžiaga, ŠESD kiekis t-aisiais metais.
20.2. Tiesioginis mineralinių azoto (N) trąšų ŠESD kiekis t-aisiais metais:
|
|
|
(17) |
čia:
Tr (t) – mineralinių azoto (N) trąšų kiekis t-aisiais metais;
– emisijos faktorius;
– konversijos faktorius iš N2O-N į N2O;
– visuotinis atšilimo potencialas.
20.3. Netiesioginis mineralinių azoto (N) trąšų ŠESD kiekis t-aisiais metais:
|
|
|
(18) |
čia:
– emisijos faktorius;
– dirvožemį tręšiant sintetinėmis trąšomis panaudotos N veikliosios medžiagos dalis;
– dirvožemį papildžiusi N veikliosios medžiagos dalis, kuri prarandama dėl išplovimo ir nutekėjimo.
20.4. Vidutinis azoto (N) veikliosiose medžiagos kiekis trąšose t-aisiais metais:
|
|
|
(19) |
čia:
k – mineralinių azoto (N) trąšų rūšis; k={Amonio sulfatas, karbamidas, amonio nitratas, kalcio amonio nitratas, azoto tirpalai, amonio fosfatas, kiti NP N , NPK junginys NN};
– vidutinis N veikliosios medžiagos kiekis.
VII SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
21. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos atliekų tvarkymo veiklos rodiklius:
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI
22. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl atliekų tvarkymo veiklos rodiklių reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi trečioje lentelėje pateikti duomenys.
3 lentelė. Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai
| Duomenų tipas |
Duomenų šaltinis |
| Biologiškai skaidžių atliekų rūšis |
Gairių metodika |
| Biologiškai skaidžių atliekų kiekis (kt) |
Regioninių atliekų tvarkymo centrai (2021 m.) |
| Biologiškai skaidžių atliekų emisijos faktorius (Gg) |
Gairių metodika |
| Metano surinkimo faktorius (proc.) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
| Oksidacijos faktorius (proc.) |
Gairių metodika |
| Prognozuojama populiacija |
ES statistikos tarnyba („Eurostat“) |
| Prisijungusių prie centrinės nuotekų surinkimo sistemos asmenų gyventojų dalis nuo populiacijos (proc.) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2021 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
23. Metodikoje naudojami vidutiniai dydžiai, emisijos faktoriai ir kiti rodikliai gaunami iš kelių duomenų šaltinių: regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC), ekspertinio vertinimo metodo bei Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos, atliekamos Aplinkos apsaugos agentūros. Suyrančios organinės anglies dalis (Decomposable Degradable Organic Carbon, DDOC) apskaičiuojama remiantis pirmos pakopos (First Order Decay, FOD) IPCC atliekų modeliu [45].
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS
Biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
25. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (21)−(23) lygtimis.
25.1. Metinis biologiškai skaidžių atliekų, patenkančių į sąvartynus, ŠESD kiekis t-aisiais metais apskaičiuojamas:
|
|
|
(21) |
čia:
– i-osios biologiškai skaidžių atliekų rūšies ŠESD kiekis t-aisiais metais;
ECH4 – i-osios atliekų rūšies metano emisija (CH4) t-aisiais metais;
– metano surinkimo koeficientas;
– oksidacijos faktorius t-aisiais metais;
28 – metano konversijos faktorius;
i – biologiškai skaidžių atliekų rūšis; i = {maisto atliekos, žalios atliekos, popieriaus atliekos, medienos atliekos, tekstilės atliekos}.
Namudinio kompostavimo atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
26. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas namudinio kompostavimo atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (23)−(24) lygtimis.
26.1. Metinis ŠESD kiekis, šalinant kompostuojamas atliekas sąvartynuose, t-aisiais metais:
|
|
|
(23) |
čia:
kompostuojamų atliekų ŠESD kiekis, šalinant sąvartynuose, t-aisiais metais;
kompostuojamų atliekų emisijos faktorius, šalinant sąvartynuose;
– vidutinis kompostuojamų atliekų kiekis t-aisiais metais.
26.2. Metinis ŠESD kiekis, kompostuojant (maisto ir žaliąsias) atliekas, t-aisiais metais:
|
|
|
(24) |
čia:
metinis kompostuojamų (maisto ir žaliųjų atliekų) atliekų ŠESD kiekis t-aisiais metais;
– vidutinis metinis komposto kiekis t-aisiais metais;
– kompostuojamų (maisto ir žaliųjų atliekų) susidarantis emisijos faktorius.
Gyventojų, prisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tinklų, dalies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
27. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekių nustatymas gyventojų, prisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tinklų, dalies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (25)−(26) lygtimis.
27.1. Metinis nuotekų tvarkymo ŠESD kiekio pokytis t-aisiais metais:
|
|
|
(25) |
čia:
– ŠESD kiekio pokytis, susidarantis iš prisijungusių ir neprisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų gyventojų santykio t-aisiais metais;
– gyventojų, prisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų, dalies ŠESD kiekis t-aisiais metais;
– gyventojų, neprisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų, dalies ŠESD kiekis t-aisiais metais.
27.2. Vidutinis metinis gyventojų prisijungusių ir neprisijungusių prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo sistemų ŠESD kiekis t-aisiais metais:
|
|
|
(26) |
čia:
NTKP/N (t) – vidutinis metinis prisijungusių ir neprisijungusių gyventojų prie centrinių buitinių nuotekų tvarkymo tinklų ŠESD kiekis t-aisiais metais;
P – centrinė buitinė nuotekų tvarkymo sistema; N–nuotekų tvarkymo sistema, neprijungta prie centrinių buitinių nuotekų sistemos;
– organinių medžiagų kiekis P ar N nuotekų tvarkymo sistemoje t-aisiais metais;
iš nuotekų pašalintas organinis komponentas (dumblo pavidalu) P/N nuotekų tvarkymo sistemoje t-aisiais metais; 
– emisijos faktorius P/N nuotekų tvarkymo sistemose;
CH4 kiekis, iš P/N nuotekų tvarkymo sistemos t-aisiais metais. 
VIII SKYRIUS
PRAMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
28. Poveikio vertinimo skaičiuoklė sudaryta atvejui, kai numatoma reguliuoti pramonėje naudojamą kuro rūšį.
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS
29. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl pramonėje naudojamos kuro rūšies reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėje buvo reikalingi ketvirtoje lentelėje pateikti duomenys.
4 lentelė. Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai
| Duomenys |
Duomenų šaltinis |
| Kuro rūšies emisijos faktorius (t/TJ) |
Nacionalinė ŠESD apskaita (2023 m.), Aplinkos apsaugos agentūra |
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS
31. Bazinio ir projektinio metinio ŠESD kiekio nustatymas pramonėje naudojamo kuro rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (27) lygtimi.
|
|
|
(27) |
čia:
j-osios kuro rūšies išmetamas ŠESD kiekis t-aisiais metais;
– j-osios kuro rūšies sunaudojimo pokytis t-aisiais metais;
j-osios kuro rūšies emisijos faktorius t-aisiais metais;
j – kuro rūšis j = {gamtinės dujos; akmens anglis; elektra; biodujos; suskystintos naftos dujos; vandenilis; panaudotos, netinkamos naudoti padangos};
IX SKYRIUS
ENERGETIKOS VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
32. Poveikio vertinimo skaičiuoklė sudaryta atvejui, kai numatoma reguliuoti senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų šiluminės energijos suvartojimo sumažinimą.
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS
33. ŠESD kiekio pokyčio (kt CO2 ekv./metus) dėl senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų šiluminės energijos suvartojimo sumažinimo reguliavimo algoritmo sudarymui ir numatytų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėje buvo reikalingi penktoje lentelėje pateikti duomenys.
5 lentelė. Poveikio analizei reikalingi duomenys ir jų šaltiniai
| Duomenų tipas |
Duomenų šaltinis |
| Pirminės energijos kiekio (%) iš šaltinių prognozė (PPP scenarijus): naftos produktai, gamtinės dujos, atliekų iškastinė dalis, biokuras (vartotojui siūlomos ir leistinos koreguoti reikšmės) |
Remiantis Lietuvos energetikos agentūros 2023 m. duomenimis |
34. Energijos šaltinių rūšių (naftos produktų (skystojo kuro), gamtinių dujų (dujinio kuro), atliekų iškastinės dalies (kito iškastino kuro), biokuro (biomasės)) emisijos faktoriai gauti iš Jungtinių Tautų 2023 metų bendrųjų ataskaitų lentelės (angl. Common Reporting Format) Lietuvai, „Table1.A(a)s1“ lapo.
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO ŠESD KIEKIO IR PROJEKTINIO ŠESD KIEKIO VERTINIMAS
Senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų šiluminės energijos suvartojimo sumažinimo reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
36. Bazinio ir projektinio ŠESD kiekio nustatymas senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų šiluminės energijos suvartojimo sumažinimo reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (28)−(39) lygtimis.
36.1. Renovuojamų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekio sumažinimas:
|
|
|
(28) |
čia:
∆ŠESD (t) – renovuojamų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekio sumažinimas t-aisiais metais;
SPŠESD (t) – senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekis prieš renovaciją t-aisiais metais;
APŠESD (t) – daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekis po renovacijos t-aisiais metais;
t – metai, t = {2023, …, 2030}.
36.2. Renovuotų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekis:
|
|
|
(29) |
čia:
APŠESD (t) – daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekis po renovacijos t-aisiais metais;
KECO2 j (t) – CO2 emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
KECH4 j (t) – CH4 emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
KEN2O j (t) – N2O emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
j = {renovuoti daugiabučiai, individualūs namai, savivaldybių viešieji pastatai}.
36.3. Senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekis:
|
|
|
(30) |
čia:
SPŠESD (t) – senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų ŠESD kiekis prieš renovaciją t-aisiais metais;
KECO2 j (t) – CO2 emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
KECH4 j (t) – CH4 emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
KEN2O j (t) – N2O emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
j = {seni daugiabučiai, individualūs namai, savivaldybių viešieji pastatai}.
36.4. Emisijos konvertavimas į CO2 ekv.:
36.4.1. CO2 emisijos konvertavimas į CO2 ekv.:
|
|
|
(31) |
čia:
KECO2 j (t) – CO2 emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
ECO2 i, j (t) – CO2 emisija iš i-ojo energijos šaltinio t-aisiais metais j-ame daugiabutyje, individualiame name, savivaldybių viešajame pastate;
i – energijos šaltiniai, i = {naftos produktai, gamtinės dujos, atliekų iškastinė dalis, biokuras};
VAP – CO2 visuotinio atšilimo potencialas.
36.4.2. CH4 emisijos konvertavimas į CO2 ekv.:
|
|
|
(32) |
čia:
KECH4 j (t) – CH4 emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
ECH4 i, j (t) – CH4 emisija iš i-ojo energijos šaltinio t-aisiais metais j-ame daugiabutyje, individualiame name, savivaldybių viešajame pastate;
i – energijos šaltiniai, i = {naftos produktai, gamtinės dujos, atliekų iškastinė dalis, biokuras};
VAP – CH4 visuotinio atšilimo potencialas.
36.4.3. N2O emisijos konvertavimas į CO2 ekv.:
|
|
|
(33) |
čia:
KEN2O j (t) – N2O emisija t-aisiais metais, konvertuota į CO2 ekv.;
EN2O i, j (t) – N2O emisija iš i-ojo energijos šaltinio t-aisiais metais j-ame daugiabutyje, individualiame name, savivaldybių viešajame pastate;
i – energijos šaltiniai, i = {naftos produktai, gamtinės dujos, atliekų iškastinė dalis, biokuras};
VAP – N2O visuotinio atšilimo potencialas.
36.5. CO2, CH4, N2O emisija:
36.5.1. CO2 emisija:
|
|
|
(34) |
čia:
ECO2 i, j (t) – CO2 emisija iš i-ojo energijos šaltinio t-aisiais metais j-ame daugiabutyje, individualiame name, savivaldybių viešajame pastate;
EFCO2 – CO2 emisijos faktorius;
ESi,j (t) – i-ojo šaltinio energijos suvartojimas t-aisiais metais.
36.5.2. CH4 emisija:
|
|
|
(35) |
čia:
ECH4 i, j (t) – CH4 emisija iš i-ojo energijos šaltinio t-aisiais metais j-ame daugiabutyje, individualiame name, savivaldybių viešajame pastate;
EFCH4 – CH4 emisijos faktorius;
ESi,j (t) – i-ojo šaltinio energijos suvartojimas t-aisiais t metais.
36.6. Energijos suvartojimas iš šaltinių:
|
|
|
(37) |
čia:
ESi,j (t) – i-ojo šaltinio energijos suvartojimas t-aisiais metais;
Penergija j (t) – j-ojo daugiabučio, individualaus namo, savivaldybių viešojo pastato suvartota energija t-aisiais metais;
EKi, j (t) – energijos kiekis per i-ąjį šaltinį iš j-ojo daugiabučio, individualaus namo, savivaldybių viešojo pastato t-aisiais metais.
36.7. Renovuotų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų suvartota energija:
|
|
|
(38) |
čia:
APenergija (t) – renovuotų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų suvartota energija t-aisiais metais;
SPenergija (t) – senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų suvartota energija t-aisiais metais;
S (t) – procentinis planuojamas energijos suvartojimo kiekio sumažinimas t-aisiais metais.
36.8. Senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų suvartota energija:
|
|
|
(39) |
čia:
SPenergija (t) – senų daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų suvartota energija t-aisiais metais;
AP (t) – renovuojamas daugiabučių, individualių namų, savivaldybių viešųjų pastatų plotas t-aisiais metais;
ES (t) – vidutinis energijos suvartojimas 1 m2 t-aisiais metais.
Papildyta skyriumi:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
X SKYRIUS
REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
37. Skaičiuoklės rezultatai yra apytiksliai.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
38. Teigiama ŠESD kiekio pokyčio reikšmė (> 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva ŠESD kiekį mažina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui yra teigiamas.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
39. Neigiama ŠESD kiekio pokyčio reikšmė (< 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva ŠESD kiekį didina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui yra neigiamas.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
40. Jei ŠESD kiekio pokyčių reikšmės viršija "Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašo" priede [41] nustatytą ribinę vertę, laikoma, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis klimato kaitos švelninimui yra reikšmingai neigiamas.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
XI SKYRIUS
METODIKOS ATNAUJINIMAS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
41. Metodika peržiūrima kiekvienais kalendoriniais metais ir, jei reikalinga, atliekamas atnaujinimas.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
XII SKYRIUS
METODIKOS INFORMACIJOS SKLAIDA
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
42. Metodika skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje https://aaa.lrv.lt/.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
XIII SKYRIUS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
43. Aplinkos apsaugos agentūra. ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitos. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
44. Europos aplinkos apsaugos agentūra. Standartizuota ES transporto priemonių išmetamųjų teršalų skaičiuoklė. https://www.emisia.com/utilities/copert/.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
45. IPCC 2006, 2006 IPCC Guidelines for National Greenhouse Gas Inventories, Prepared by the National Greenhouse Gas Inventories Programme, Eggleston H.S., Buendia L., Miwa K., Ngara T. and Tanabe K. (eds). Published: IGES, Japan.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
46. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0635c170d54511eead77e967e3995264
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
47. Matulaitis, R., 2014. Klimato kaitą skatinančių ir aplinką teršiančių dujų emisijų iš mėšlo mažinimo priemonių efektyvumas (Doctoral dissertation, Lithuanian University of Health Sciences).
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
48. Ntziachristos, L., Gkatzoflias, D., Kouridis, C., Samaras, Z. (2009). COPERT: A European Road Transport Emission Inventory Model. In: Athanasiadis, I.N., Rizzoli, A.E., Mitkas, P.A., Gómez, J.M. (eds) Information Technologies in Environmental Engineering. Environmental Science and Engineering. Springer, Berlin, Heidelberg. https://doi.org/10.1007/978-3-540-88351-7_37.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
49. Pirmos pakopos (First Order Decay, FOD) IPCC atliekų modelis. http://www.ipcc-nggip.iges.or.jp/public/2006gl/vol5.html.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skyriaus numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
50. Pasikeitus metodikoje nurodytiems teisės aktams, taikomos galiojančios šių teisės aktų redakcijų nuostatos.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2024 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AV-46
TEISĖKŪROS POVEIKIO Į APLINKOS ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ KIEKIO POKYČIUI VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėkūros poveikio į aplinkos orą išmetamų teršalų (toliau – Teršalai) kiekio pokyčiui vertinimo (toliau – Poveikio vertinimas) metodinės rekomendacijos (toliau – Metodika) aprašo Poveikio vertinimo skaičiuoklių sudarymo principus, naudojamus duomenis, šių duomenų šaltinius, terminus, santrumpas ir skaičiuoklių atnaujinimo informaciją.
2. Metodikos tikslas – už sprendimų priėmimą atsakingoms valstybės institucijoms palengvinti teisėkūros iniciatyvų poveikio Teršalų kiekių pokyčiams vertinimą, skirtingų teisėkūros iniciatyvų analizės variantų palyginimą ir efektyviausio sprendimo aplinkos oro kokybės valdymui pasirinkimą.
3. Metodika taikoma transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės ir energetikos veiklos rodiklių (Teršalų išmetimo šaltinių) reguliavimo, numatyto teisėkūros iniciatyvose, poveikio Teršalų kiekių pokyčiams analizės atvejais.
4. Metodika perengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
TERMINAI, JŲ PAAIŠKINIMAS IR SANTRUMPOS
5. Metodikoje vartojami terminai, jų paaiškinimas ir vartojamos santrumpos.
5.1. Bazinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė prieš teisėkūros iniciatyvos taikymą.
5.2. Bazinis Teršalo kiekis – Teršalo kiekis, kuris susidarytų neįgyvendinus teisėkūros iniciatyvos. Atskaitos taškas, nuo kurio vertinamas teisėkūros iniciatyvos poveikis aplinkos oro kokybei.
5.3. Emisijos faktorius – koeficientas, naudojamas apskaičiuoti Teršalų kiekį iš tam tikros veiklos ar šaltinio, remiantis veiklos mastu ar naudojamų medžiagų kiekiu.
5.4. Teršalo kiekio pokytis – skirtumas tarp bazinio Teršalo kiekio ir projektinio Teršalo kiekio, susidaręs per teisėkūros iniciatyvos taikymo laikotarpį.
5.5. Teršalas – sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOx), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), amoniakas (NH3), kietosios dalelės KD 2,5.
5.7. Projektinė veiklos rodiklio reikšmė – veiklos rodiklio reikšmė, jei numatomas teisinis veiklos rodiklio reguliavimas būtų įgyvendintas.
5.8. Projektinis Teršalo kiekis – Teršalo kiekis, kuris susidarytų įgyvendinus teisėkūros iniciatyvą.
5.9. Poveikio vertinimo skaičiuoklė – Microsoft Excel pagrindu sudarytas analitinis įrankis, skirtas teisėkūros iniciatyvos poveikio Teršalų kiekio pokyčiams vertinti.
5.10. Variantas – specifinėmis prielaidomis ir parametrų duomenimis paremtas teisėkūros iniciatyvos poveikio Teršalų kiekio pokyčiams analizės variantas.
5.11. Veiklos rodiklis – transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir pramonės veiklos, turinčios poveikį Teršalų susidarymui, rodiklis.
5.12. Kiti Metodikoje vartojami terminai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 276 "Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo", Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. D1-367/3d-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-1045 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-383 „Dėl lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo“.
III SKYRIUS
TERŠALŲ KIEKIO POKYČIO APSKAIČIAVIMO METODIKA
6. Siekiant nustatyti, kokį poveikį teisėkūros iniciatyva turės Teršalo kiekiui, nustatomas bazinio Teršalo kiekio ir projektinio Teršalo kiekio skirtumas per numatytą laikotarpį:
|
|
|
(1) |
čia:
– l-ojo Teršalo kiekio pokytis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– bazinis l-ojo Teršalo kiekis iki teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– projektinis l-ojo Teršalo kiekis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
; l = {NOx, SO2, KD 2,5; NMLOJ, NH3};
– teisėkūros iniciatyvos taikymo laikotarpis metais m-ajame Variante;
t – taikymo laikotarpis; t ={1,2, …, n};
m – Variantas; m = {1,2, …, n}.
Suminis Variantų Teršalų kiekio pokytis yra apskaičiuojamas:
|
|
|
(2) |
čia:
– visų m-ųjų Variantų suminis l-ojo Teršalo kiekio pokytis.
IV SKYRIUS
DUOMENŲ IR INFORMACIJOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
8. Duomenų kokybei užtikrini buvo taikomi statistiniai metodai. Duomenų neapibrėžtumas priklauso nuo duomenų tiekėjų teikiamų rodiklių neapibrėžtumo ir buvo siekiama, kad gaunamų ar apskaičiuojamų rodiklių variacijos koeficientas nebūtų didesnis nei
V SKYRIUS
TRANSPORTO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
10. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos transporto veiklos rodiklius:
11. Abiem atvejais skaičiuokle nustatomas poveikis šių teršalų kiekio pokyčiui:
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS IR JŲ ŠALTINIAI
12. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui buvo naudojami šie duomenys:
12.1. 11 punkte nurodytų Teršalų emisijų faktoriai (g/km) pagal transporto priemonės klasę, emisijos standartą ir naudojamą degalų rūšį;
13. Teršalų emisijų faktoriai(g/km) pagal transporto priemonės klasę, emisijos standartą ir naudojamų degalų rūšį nustatyti remiantis Techniniame vadove pateikta informacija.
14. Vidutinės metinės ridos duomenys pagal transporto priemonės klasę ir degalų rūšį nustatyti pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” pateiktą naujausią (2019 m.) informaciją, kaupiamą Valstybės duomenų agentūros Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje. Sunkiųjų transporto priemonių, 7,5 – 16 t svorio kategorijai ir naudojančiai dyzelinius degalus, vidutinės metinės ridos reikšmės, dėl duomenų trūkumo, nustatytos interpoliacijos būdu.
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS
Transporto priemonių skaičiaus reguliavimo poveikio vertinimo atvejis
16. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (3) ir (4) lygtimis:
|
|
|
(3) |
čia:
– bazinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs iš bazinio transporto priemonių skaičiaus m-ajame Variante;
– i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, vidutinė metinė rida;
– i-osios transporto priemonės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, k-ojo emisijos standarto faktorius;
– i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, bazinis transporto priemonių skaičius m-ajame Variante; ;
i – transporto priemonės klasė; i = {M1, N1, N2/N3, M3, M2};
j – degalų rūšis; j = {benzinas, dyzelis, dujos};
k – emisijos standartai; k = {Vidurkis, Euro 1, Euro 2, Euro 3, Euro 4, Euro 5, Euro 6 a/b/c, Euro 6 d-temp, Euro 6 d, Euro 6 EC 715/2007, Euro I, Euro II, Euro III, Euro IV, Euro V, Euro VI A/B/C, Euro VI D/E, Conventional};
l – Teršalas; l = {NH3, NMLOJ, NOx, KD2,5};
m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, ...., Variantas 6}.
|
|
|
(4) |
čia:
– projektinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs iš projektinio transporto priemonių kiekio m-ajame Variante;
– i-osios transporto priemonės klasės, naudojančios j-ąją degalų rūšį, projektinis transporto priemonių skaičius m-ajame Variante.
Transporto priemonių naudojamų degalų rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
17. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (5) ir (6) lygtimis:
|
|
čia:
i – transporto priemonės klasė; i = {M1, N1, N2/N3, M3, M2}; j – bazinė degalų rūšis; j = {benzinas, dyzelinas, dujos}.
|
(5) |
|
|
|
(6) |
čia:
– projektinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs naudojant projektinę j-ąją degalų rūšį m-ajame Variante;
j – projektinė degalų rūšis; j = {benzinas, dyzelinas, dujos}.
VI SKYRIUS
ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
18. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos žemės ūkio veiklos rodiklius:
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS
20. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui naudojami duomenys:
20.1. išmetamas vidutinis metinis NH3 kiekis skirtingoms gyvulių rūšims (2023 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys) (kt);
20.2. skirtingų gyvulių rūšių vidutinė metinė populiacija (2023 m. Aplinkos apsaugos agentūros duomenys) (vnt.);
20.4. skirtingų neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų rūšių Teršalų emisijų faktoriai (g NH3/ kg N);
21. Gyvulio išmetamas vidutinis metinis NH3 kiekis, skirtingų gyvulių rūšių vidutinė metinė populiacija ir vidutinis metinis skirtingų neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kiekis buvo nustatytas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros oro teršalų apskaitos duomenimis.
22. Konkrečių Teršalų emisijų faktoriai pagal trąšų rūšį buvo nustatyti, remiantis Techniniu vadovu.
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS
Gyvulių skaičiaus reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
24. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas gyvulių skaičiaus reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (7) ir (8) ir (9) lygtimis:
|
|
|
(7) |
čia:
– i-osios gyvulio rūšies bazinis NH3 kiekis m-ajame Variante;
– bazinė vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacija m-ajame Variante;
– i-osios gyvulio rūšies vidutinis metinis NH3 kiekis, tenkantis vienam gyvuliui;
i – gyvulio rūšis; i = {Pieninės karvės, kiaulės, mėsiniai galvijai, avys};
m – variantas; m = {Variantas 1, Variantas 2, Variantas 3, Variantas 4}.
|
|
|
(8) |
čia:
– i-osios gyvulio rūšies projektinis NH3 kiekis m-ajame Variante;
– projektinė vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacija m-ajame Variante;
|
|
|
(9) |
– i-osios gyvulio rūšies projektinis NH3 kiekis t-aisiais metais;
– projektinė vidutinė metinė i-osios gyvulio rūšies populiacija t-aisiais metais,
= 2023 metai.
Neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kieko reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
25. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas neorganinių azoto (taip pat karbamido) trąšų kieko reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (10) ir (11) lygtimis:
|
|
|
(10) |
čia:
– i-osios trąšų rūšies bazinis NH3 kiekis m-ajame Variante;
– i-osios trąšų rūšies veikliosios medžiagos N kiekis, išreikštas procentais;
– bazinis vidutinis metinis i-osios trąšų rūšies kiekis m-ajame Variante;
– i-osios trąšų rūšies emisijos faktorius;
p – projektinis trąšų pokytis lyginant su baziniu, išreikštas procentais;
i – trąšų rūšis; i={Amonio sulfatas, karbamidas, amonio nitratas, kalcio amonio nitratas, azoto tirpalai, amonio fosfatas, kiti NP N , NPK junginys NN};
m – variantas; m = {Variantas 1, Variantas 2, …,Variantas 8}.
|
|
|
(11) |
čia:
– i-osios trąšų rūšies projektinis NH3 kiekis m-ajame Variante;
– projektinis vidutinis metinis i-osios trąšų rūšies kiekis m-ajame Variante.
VII SKYRIUS
ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
26. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos atliekų tvarkymo veiklos rodiklius:
27. Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo poveikio vertinimo skaičiuokle nustatomas Poveikis NMLOJ kiekio pokyčiui (kt).
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS
28. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui ir numatytų reguliuojamų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi šie duomenys:
29. Atliekų kiekiai pagal atliekų tipus ir iš atliekų susidaręs metano kiekis pagal atliekų tipus buvo nustatytas remiantis IPCC 2006 metų metodika.
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS
Sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
31. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (12) ir (13) lygtimis:
|
|
|
(12) |
čia:
– i-ojo atliekų tipo galutinis bazinis NMLOJ kiekis, priklausomai nuo vartotojo įvesto atliekų kiekio, m-ajame Variante;
– i-ojo atliekų tipo NMLOJ kiekis;
– i-ojo atliekų tipo bazinis atliekų kiekis m-ajame Variante;
i – atliekų tipas; i = {žalios atliekos, maisto atliekos, popieriaus atliekos, medienos atliekos, tekstilės atliekos, visos atliekos};
m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, ..., Variantas 6}.
|
|
|
(13) |
čia:
– i-ojo atliekų tipo galutinis projektinis NMLOJ kiekis, priklausomai nuo vartotojo įvesto atliekų kiekio;
– i-ojo atliekų tipo projektinis atliekų kiekis, m-ajame Variante.
VIII SKYRIUS
PRAMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
32. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti pramonėje naudojamų dažų tipą.
PIRMAS SKIRSNIS
DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS
34. Teršalų kiekio pokyčio (kt) algoritmo sudarymui ir numatytų reguliuojamų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi šie duomenys:
35. NMLOJ emisijos faktoriai pramoniniams organinių tirpiklių pagrindu pagamintiems dažams, pramoniniams vandens pagrindu pagamintiems dažams, dekoratyviniams organinių tirpiklių pagrindu pagamintiems dažams, dekoratyviniams vandens pagrindu pagamintiems dažams buvo naudoti iš Techninio vadovo, pramoniniams kitiems dažams ir dekoratyviniams kitiems dažams buvo apskaičiuotas anksčiau paminėtų emisijos faktorių vidurkis.
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS
Pramonėje naudojamų dažų tipo reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
37. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas pramonėje naudojamų dažų tipo reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (14) ir (15) lygtimis:
|
|
|
(14) |
čia:
– bazinis NMLOJ kiekis iš bazinio i-ojo dažų tipo kiekio m-ajame Variante;
– bazinio i-ojo dažų tipo kiekis m-ajame Variante;
– NMLOJ emisijos faktorius i-ajam dažų tipui m-ajame Variante;
– bazinis dažų tipas; i = {pramoniniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai vandens pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai kiti dažai, dekoratyviniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai vandens pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai kiti dažai};
m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, Variantas 3}.
|
|
|
(15) |
čia:
– projektinis NMLOJ kiekis iš projektinio j-ojo dažų tipo kiekio m-ajame Variante;
– projektinio j-ojo dažų tipo kiekis m-ajame Variante
– NMLOJ emisijos faktorius j-ajam dažų tipui m-ajame Variante;
– projektinis dažų tipas; j = {pramoniniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai vandens pagrindu pagaminti dažai, pramoniniai kiti dažai, dekoratyviniai organinių tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai vandens pagrindu pagaminti dažai, dekoratyviniai kiti dažai};
38. NMLOJ kiekio pokytis su terminiu NMLOJ oksidavimu apskaičiuojamas remiantis (16) lygtimi:
|
|
(16) |
čia:
– NMLOJ kiekio pokytis su terminiu NMLOJ oksidavimu po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– terminis NMLOJ oksidavimas m-ajame Variante;
– terminio NMLOJ oksidavimo procentinė išraiška; k = {0 %, 50%}.
IX SKYRIUS
ENERGETIKOS (NAMŲ ŪKIŲ) VEIKLOS RODIKLIŲ REGULIAVIMO POVEIKIO VERTINIMAS
39. Poveikio vertinimo skaičiuoklės sudarytos atvejams, kai numatoma reguliuoti šiuos energetikos (namų ūkių) veiklos rodiklius:
40. Šiuo atveju skaičiuokle nustatomas Poveikis penkių Teršalų kiekio pokyčiui (kt.):
I SKIRSNIS
DUOMENYS, JŲ ŠALTINIAI IR APDOROJIMAS
41. Teršalų kiekio pokyčio algoritmo sudarymui ir numatytų reguliuojamų rodiklių reikšmių pateikimui skaičiuoklėse buvo reikalingi šie duomenys:
ANTRAS SKIRSNIS
BAZINIO TERŠALO KIEKIO IR PROJEKTINIO TERŠALO KIEKIO VERTINIMAS
Namų ūkiuose deginamo kuro rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo atvejis
43. Bazinio ir projektinio Teršalų kiekio nustatymas namų ūkiuose deginamo kuro rūšies reguliavimo Poveikio vertinimo skaičiuoklėje buvo atliktas remiantis (17) ir (18) lygtimis:
|
|
|
(17) |
čia:
– bazinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs naudojant projektinę i-ąją kuro rūšį m-ajame Variante;
– bazinės i-osios kuro rūšies kiekis m-ajame Variante;
– Teršalo emisijos faktorius i-ąjai kuro rūšiai;
– bazinė naudojamo kuro rūšis; i = {mediena, akmens anglis, durpės, gazoliai, suskystintos naftos dujos, gamtinės dujos};
m – variantai; m = {Variantas 1, Variantas 2, Variantas 3}.
l – Teršalas; l = {NOx, NMLOJ, KD2.5, SOx, NH3}.
|
|
|
(18) |
čia:
– projektinis l-ojo Teršalo kiekis, susidaręs naudojant projektinę j-ąją kuro rūšį m-ajame Variante;
– projektinės j-osios kuro rūšies kiekis m-ajame Variante;
– Teršalo emisijos faktorius j-ąjai kuro rūšiai;
– projektinė kuro rūšis; j = {mediena, akmens anglis, durpės, gazoliai, suskystintos naftos dujos, gamtinės dujos}.
X SKYRIUS
REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS
45. Teigiama Teršalo kiekio pokyčio reikšmė (> 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva Teršalo kiekį mažina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis aplinkos oro kokybei yra teigiamas.
46. Neigiama Teršalo kiekio pokyčio reikšmė (< 0 kt /metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva Teršalo kiekį didina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis aplinkos oro kokybei yra neigiamas.
XI SKYRIUS
METODIKOS ATNAUJINIMAS
XII SKYRIUS
METODIKOS INFORMACIJOS SKLAIDA
XIII SKYRIUS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
51. European Environment Agency (2023). EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook 2023. Technical guidance to prepare national emission inventories. Luxembourg: European Environment Agency.
52. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0635c170d54511eead77e967e3995264
XIV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA
Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus
2024 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. AV-218
TEISĖKŪROS POVEIKIO BENDROJO AZOTO TARŠOS KRŪVIO PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE POKYČIUI VERTINIMO METODINĖS REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėkūros poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui vertinimo (toliau – Poveikio vertinimas) metodinės rekomendacijos (toliau – Metodika) aprašo Poveikio vertinimo skaičiuoklių sudarymo principus, naudojamus duomenis, terminus, santrumpas ir skaičiuoklių atnaujinimo informaciją.
2. Metodikos tikslas – už sprendimų priėmimą atsakingoms valstybės institucijoms palengvinti teisėkūros iniciatyvų poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui nustatymą, skirtingų teisėkūros iniciatyvų analizės variantų palyginimą ir efektyviausio sprendimo vandens telkinių būklės valdymui pasirinkimą.
3. Metodika taikoma mineralinių azoto trąšų naudojamo kiekio sumažinimo reguliavimo poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui nustatymui.
4. Metodika parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir vykdant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
II SKYRIUS
TERMINAI, JŲ PAAIŠKINIMAS IR SANTRUMPOS
5. Metodikoje vartojami terminai, jų paaiškinimas ir santrumpos.
5.1. Bazinis azoto taršos krūvis – taršos krūvis, kuris susidarytų neįgyvendinus teisėkūros iniciatyvos. Atskaitos taškas, nuo kurio vertinamas teisėkūros iniciatyvos poveikis bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui.
5.2. Bendrojo azoto taršos krūvio pokytis – skirtumas tarp bazinio bendrojo azoto taršos krūvio ir projektinio bendrojo azoto taršos krūvio, kuris susidarytų paviršiniame vandens telkinyje per teisėkūros iniciatyvos taikymo laikotarpį.
5.3. Bendrojo azoto taršos krūvis – iš baseino į vandens telkinius patenkantis ir baseino pagrindine upe ir kitais keliais per metus pernešamas visas bendrojo azoto kiekis tonomis, kuris lieka po natūralių upės vagoje įvykusių „apsivalymo“ procesų.
5.4. Pabaseinis – upės baseino dalis, iš kurios paviršinis vanduo viena upe nuteka į kitą upę arba ežerą.
5.5. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, tvenkinys ar kitas dirbtinis vandens telkinys.
5.6. Poveikio vertinimas – teisėkūros iniciatyvos poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui vertinimas.
5.7. Poveikio vertinimo skaičiuoklė – Microsoft Excel pagrindu sudarytas analitinis įrankis, skirtas teisėkūros iniciatyvų poveikio bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiams vertinti.
5.8. Projektinis azoto taršos krūvis – taršos krūvis, kuris susidarytų įgyvendinus teisėkūros iniciatyvą.
5.9. Upės baseinas – žemės plotas, iš kurio paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis.
5.10. Upių baseinų rajonas – Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nustatyta tvarka sudarytas pagrindinis vandens apsaugos ir valdymo teritorinis vienetas iš vienos ar kelių gretimų upių baseinų kartu su visais susijusiais požeminiais vandens telkiniais, tarpiniais ir priekrantės vandenimis.
III SKYRIUS
BENDROJO AZOTO TARŠOS KRŪVIO PAVIRŠINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE POKYČIO VERTINIMAS
6. Siekiant nustatyti, kokį poveikį teisėkūros iniciatyva, reguliuojanti mineralinių azoto trąšų sunaudojimo kiekį, turės bendrojo azoto taršos krūvio paviršiniuose vandens telkiniuose pokyčiui, nustatomas bazinio bendrojo azoto taršos krūvio ir projektinio bendrojo azoto taršos krūvio skirtumas:
|
|
|
(1) |
čia:
– bendrojo azoto taršos krūvio pokytis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– bazinis bendrojo azoto taršos krūvis iki teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
– projektinis bendrojo azoto taršos krūvis po teisėkūros iniciatyvos taikymo m-ajame Variante;
m – Variantas; m = {1,2, …, n}.
7. Bazinis bendrojo azoto taršos krūvis ir projektinis bendrojo azoto taršos krūvis, susidarantys skirtingais sunaudojamo mineralinių azoto trąšų kiekio sumažinimo atvejais, buvo apskaičiuoti naudojant matematinį modelį. Skaičiuoklė sudaryta šio modeliavimo rezultatų pagrindu.
8. Modeliavimas atliktas naudojant Lietuvai pritaikytą matematinį dirvožemio ir vandens kokybės vertinimo modelį SWAT+. Tai vienas plačiausiai naudojamų upių baseinų hidrologinių modelių, skirtų žemėnaudos ir planuojamos žmogaus veiklos bei aplinkosauginių priemonių taikymo baseine daromos įtakos paviršinio ir požeminio vandens kiekybei ir kokybei modeliavimui [25].
9. SWAT+ modelio įvesties duomenų (vandens balanso rodikliai ir kt.), parametrų, kalibravimo ir validavimo specifikacija detaliai aprašyta SWAT+ modelio parengimo ir pritaikymo Lietuvai ataskaitose [23, 24]. Šioje metodikoje toliau bus pateikta informacija tik apie specifines modeliavimui taikytas sąlygas, duomenis, prielaidas, apribojimus.
10. Modeliavimas atliktas trimis lygiais: Lietuvos teritorijoje esančių upių baseinų ir pabaseinių (19 vnt.), jų agreguotų teritorinių vienetų – upių baseinų rajonų (4 vnt.) ir visos Lietuvos teritorijos (1 vnt.) atžvilgiu (1 lentelė, 1 pav.).
1 lentelė. Modeliavimo objektų - Lietuvos Respublikos teritorijoje išskiriamų upių baseinų rajonų, baseinų ir pabaseinių hierarchinis pasiskirstymas.
| Hidrologinė sritis (III modeliavimo lygis) |
Upės baseino rajonas (II modeliavimo lygis) |
Baseinas/pabaseinis (I modeliavimo lygis) |
| Lietuva |
Nemuno |
Neries pabaseinis |
| Merkio pabaseinis |
||
| Nemuno baseinas |
||
| Žeimenos pabaseinis |
||
| Šventosios pabaseinis |
||
| Nevėžio pabaseinis |
||
| Dubysos pabaseinis |
||
| Šešupės pabaseinis |
||
| Jūros pabaseinis |
||
| Minijos pabaseinis |
||
| Priegliaus baseinas |
||
| Lietuvos pajūrio upių baseinas |
||
| Lielupės |
Mūšos pabaseinis |
|
| Lielupės mažųjų intakų pabaseinis |
||
| Nemunėlio pabaseinis |
||
| Dauguvos |
Dauguvos baseinas |
|
| Ventos |
Šventosios baseinas |
|
| Bartuvos baseinas |
||
| Ventos baseinas |
1 pav. Lietuvos Respublikos teritorijoje išskiriamų upių baseinų rajonų, baseinų ir pabaseinių žemėlapis.
11. Upių baseinuose ir pabaseiniuose, upių baseinų rajonuose bei visoje Lietuvos teritorijoje susidarantis bendrojo azoto krūvis buvo modeliuojamas kiekvienam taikant 20 skirtingų tręšimo intensyvumo scenarijų: scenarijus 1: jei trešimas nepakistų (bazinis scenarijus), scenarijai 2-20: jei tręšimas būtų mažinamas palaipsniui kas 5% (t. y. nuo 5% iki 95 %).
12. Baziniu tręšimo intensyvumu laikytas vidutinis per 2020−2021 metus žemdirbystės laukams tręšti sunaudotų mineralinių azoto trąšų kiekis, nustatytas naudojant Valstybės duomenų agentūros duomenis.
13. Apskaičiuojant taršos krūvius prie skirtingų scenarijų laikytasi pagrindinių principų:
13.1. Siekiant įvertinti tik šalies teritorijoje susidarančius bendrojo azoto taršos krūvius, į skaičiavimo rezultatus neįtraukta tarptautinė tarša − iš kaimyninių valstybių į Lietuvos teritoriją upėmis patenkantys bendrojo azoto taršos krūviai.
13.2. Atmosferinės azoto iškritos, kurios iš Lietuvos teritorijos patenka į Baltijos jūrą, pridėtos prie sumodeliuotų bendrojo azoto krūvio įverčių. Modeliavimui atlikti buvo naudoti duomenys iš EMEP mokslinio centro, susijusio su JT Europos ekonominės komisijos Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija. Atmosferinės azoto iškritos jūros baseinams buvo priskirtos pagrindiniams Lietuvos upių baseinams ir pabaseiniams proporcingai jų užimamam plotui.
14. Upių baseinams ir pabaseiniams apskaičiuoti bendro azoto krūviai, taikant skirtingus tręšimo mažinimo scenarijus, buvo sujungiami į suminius krūvius upių baseinų rajonams (toliau – UBR) ir visai Lietuvos teritorijai. Atkreipiamas dėmesys, kad Neries pabaseinio ir Nemuno baseino krūviai neatitinka juos sudarančių pabaseinių krūvių sumos, nes paprastas sumavimas neįtraukia savaiminio azoto „apsivalymo“ upių vagose. Taip pat negalima sumuoti Nemuno baseino ar Neries pabaseinio krūvių su juos sudarančių atitinkamų pabaseinių krūviais, nes tuomet krūviai būtų vertinami kelis kartus (Nemuno ir Neries krūvių vertėse jau yra įtraukti pabaseinių krūviai).
IV SKYRIUS
REZULTATŲ INTERPRETAVIMAS
16. Teigiama bendrojo azoto taršos krūvio pokyčio reikšmė (> 0 t/metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva bendrojo azoto taršos krūvį paviršiniuose vandens telkiniuose mažina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis bendrojo azoto taršos krūvio pokyčiui yra teigiamas.
17. Neigiama bendrojo azoto taršos krūvio pokyčio reikšmė (< 0 t/metus) rodo, kad analizuojama teisėkūros iniciatyva bendrojo azoto taršos krūvį paviršiniuose vandens telkiniuose didina. Daroma prielaida, kad teisėkūros iniciatyvos poveikis bendrojo azoto taršos krūvio pokyčiui yra neigiamas. Šioje skaičiuoklės versijoje neigiamas teisėkūros poveikis negalėtų būti įvertintas, nes skaičiuoklėje yra galimybė vertinti tik trąšų naudojamo kiekio sumažinimo reguliavimo poveikį bendrojo azoto taršos krūvio pokyčiui.
V SKYRIUS
METODIKOS ATNAUJINIMAS
VI SKYRIUS
METODIKOS INFORMACIJOS SKLAIDA
VII SKYRIUS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
21. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. D1-57 „Dėl Teisėkūros priemonių (ex ante) poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0635c170d54511eead77e967e3995264
22. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (1997 m. lapkričio 19 Nr. VIII-474). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.45987/rZBemTiOQc
23. Procesu analīzes un izpētes centrs. (2022). Water modelling system upgrade and software support services. https://zenodo.org/records/11091661.
24. Procesu analīzes un izpētes centrs, & Estonian, Latvian & Lithuanian Environment. (2012). Development of methodics and modelling system of nitrogen and phosphorus load calculation for surface waters of Lithuania. https://zenodo.org/records/11092022
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Papildyta priedu:
Nr. AV-218, 2024-10-16, paskelbta TAR 2024-10-17, i. k. 2024-18110
Pakeitimai:
1.
Aplinkos apsaugos agentūra, Įsakymas
Nr. AV-158, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-11, i. k. 2024-12903
Dėl aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2024 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. AV-46 „Dėl Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinio (ex ante) vertinimo metodinių rekomendacijų aplinkos ir klimato kaitos sritims patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Aplinkos apsaugos agentūra, Įsakymas
Nr. AV-218, 2024-10-16, paskelbta TAR 2024-10-17, i. k. 2024-18110
Dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2024 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. AV-46 „Dėl Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinio (ex ante) vertinimo metodinių rekomendacijų aplinkos ir klimato kaitos sritims patvirtinimo“ pakeitimo