Suvestinė redakcija nuo 2024-06-18

Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-04-04, i. k. 2023-06405

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS 01-004-07-01-01 (RE)

„PASKATINTI REGIONŲ, FUNKCINIŲ ZONŲ, SAVIVALDYBIŲ IR MIESTŲ EKONOMINĮ AUGIMĄ PASITELKIANT JŲ TURIMUS IŠTEKLIUS“

FINANSAVIMO GAIRIŲ

PATVIRTINIMO

2023 m. balandžio 4 d. Nr. 1V-188

Vilnius

Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, 104.2 papunkčiu ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, 102 punktu,

tvirtinu Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų  ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gaires (pridedama).

Vidaus reikalų ministras                                                                                             Agnė Bilotaitė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-188

REGIONINĖS PAŽANGOS PRIEMONĖS 01-004-07-01-01 (RE)

„PASKATINTI REGIONŲ, FUNKCINIŲ ZONŲ, SAVIVALDYBIŲ IR MIESTŲ EKONOMINĮ AUGIMĄ PASITELKIANT JŲ TURIMUS IŠTEKLIUS“

FINANSAVIMO GAIRĖS

I SKYRIUS

INFORMACIJA APIE REGIONINĘ PAŽANGOS PRIEMONĘ

Regioninė pažangos priemonė	2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinio kodas	Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas	Regioninei pažangos priemonei įgyvendinti skiriamos lėšos (tūkst. Eur)	Regioninės pažangos priemonės finansavimo šaltinis	Išankstinės sąlygos	NPP poveikio rodiklis (matavimo vienetai)	Pradinė rodiklio reikšmė (metai)	Siektina rodiklio reikšmė (2025 m.)	Siektina rodiklio reikšmė (2030 m.)
01-004-07-01-01 (RE) Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius (toliau – regioninė pažangos priemonė)	7.1	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija	343 923,4 tūkst. Eur, iš jų 271 310,8 tūkst. Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos	2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – Investicijų programa)	Patvirtintos teritorinės strategijos, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir                                                                                                                             Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (Bendrųjų nuostatų reglamento), 29 straipsnio reikalavimus ir patvirtintose regionų plėtros planų pažangos priemonėse yra numatytos veiklos šioms strategijoms įgyvendinti.	Gyventojų užimtumo lygis (15–64 metų) (procentai)	71,6 (2020)	73,0	75,0
						Pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis pagal veiklos vykdymo vietą (nefinansinių įmonių), tenkanti vienam dirbančiajam per metus (tūkst. Eur)	21,6 (2019)	25,7	30,7

II SKYRIUS

PAGRINDINĖ INVESTICIJŲ PROGRAMOS INFORMACIJA

Prioritetas

Uždavinys

Fondas

Pagal uždavinį skiriama Europos Sąjungos (toliau – ES) finansavimo suma

Skiriamo nacionalinio bendrojo finansavimo suma

Didžiausias galimas finansavimo intensyvu-mas

Intervenci-nės priemonės kodas

Pagrindinės teritorinės srities kodas

„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai

Ekonominės veiklos kodas

Lyčių lygybės matmens kodas

5 prioritetas „Piliečiams artimesnė Lietuva“

5.1 „Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą, puoselėti kultūrą, gamtos paveldą, darnų turizmą ir saugumą miestų teritorijose“ (toliau – 5.1 uždavinys)

Europos regioninės plėtros fondas

106 316 916,00 Eur

Ne mažiau kaip 18 761 809,00 Eur – projektų vykdytojų, partnerių lėšos

Reikalavimai dėl didžiausio galimo projekto finansavimo intensyvumo nustatomi šių Gairių III skyriaus 2.5 ir 6.12.1 papunkčiuose

169 – Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą

02 – Miestai, miesteliai ir priemiesčiai

Netaikoma

05 Maisto produktų ir gėrimų gamyba, 06 Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba, 07 Transporto įrangos gamyba, 08 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, 09 Kiti nenurodyti gamybos pramonės sektoriai, 10 Statyba, 11 Kasyba ir karjerų eksploatavimas, 12 Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas, 13 Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas, 14 Transportas ir sandėliavimas, 15 Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikacijas, 24 Su aplinka susijusi veikla, 25 Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis, 26 Kitos nenurodytos paslaugos

03 – Neutralumas lyties požiūriu

5.2 „Skatinti integruotą ir įtraukią socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą vietos lygmeniu, puoselėti kultūrą, gamtos paveldą, darnų turizmą ir saugumą kitose nei miestų teritorijose“ (toliau – 5.2 uždavinys)

Europos regioninės plėtros fondas

164 993 844,00 Eur

53 850 829,00 Eur, iš kurių 21 024 128,00 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšos ir ne mažiau kaip 32 826 701,00 Eur – projektų vykdytojų, partnerių lėšos

Reikalavimai dėl didžiausio galimo projekto finansavimo intensyvumo nustatomi šių Gairių III skyriaus 2.5 ir 6.12.1 papunkčiuose

169 – Teritorinio vystymo iniciatyvos, įskaitant teritorinių strategijų rengimą, 083 – Dviračių infrastruktūra

08 – Kitų rūšių tikslinės teritorijos

Netaikoma

05 Maisto produktų ir gėrimų gamyba, 06 Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba, 07 Transporto įrangos gamyba, 08 Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, 09 Kiti nenurodyti gamybos pramonės sektoriai, 10 Statyba, 11 Kasyba ir karjerų eksploatavimas, 12 Elektros energija, dujos, garas, karštas vanduo ir oro kondicionavimas, 13 Vandentieka, kanalizacija, atliekų tvarkymas ir valymas, 14 Transportas ir sandėliavimas, 15 Informavimo ir komunikacijos veikla, įskaitant telekomunikacijas, 24 Su aplinka susijusi veikla, 25 Menas, pramogos, kūrybos sektorius ir poilsis, 26 Kitos nenurodytos paslaugos

03 – Neutralumas lyties požiūriu

III SKYRIUS

FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI

1. Taikomi teisės aktai

Teisės aktai, kuriais turi būti vadovaujamasi rengiant regiono plėtros plano (toliau – RPPl) pažangos priemones ir (ar) rengiant, vertinant RPPl įgyvendinimo projektų (toliau –projektai) įgyvendinimo planus ir įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal regioninės pažangos finansavimo gaires (toliau – Gairės):

1.1. Bendrieji teisės aktai:

1.1.3. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);

1.1.4. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/1058);

1.1.5. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – De minimis reglamentas);

1.1.6. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2023/1315 (toliau – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas;

1.1.7. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatai);

1.1.8. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – finansų ministro 2022-06-22 įsakymas Nr. 1K-237) (VIII skyriaus antrojo skirsnio „Regionų plėtros planų pažangos priemonių rengimui ir įgyvendinimui taikomi papildomi reikalavimai“ ir trečiojo skirsnio „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų ir projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų nustatymas ir keitimas“ nuostatos);

1.1.9. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos finansų ministro 2022 m. birželio 22 įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – PAFT);

1.1.10. Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašas, patvirtintas finansų ministro 2022 m. birželio 22 įsakymu Nr. 1K-237 (II skyriaus „Stebėsenos rodiklių nustatymas“ nuostatos).

1.2. Specialieji teisės aktai:

1.2.1. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4 straipsnio 4 ir 5 dalys);

1.2.2. 2022–2030 metų Regionų plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl 2022–2030 metų Regionų plėtros programos patvirtinimo“;

1.2.3. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (2 straipsnio 25 dalis, 3 straipsnis ir 6 straipsnio 4 punktas);

1.2.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

1.2.5. Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gairių III skyriaus 1.1–1.2 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose (išskyrus atvejus, kai konkrečiame kitos Gairių dalies punkte nustatyta kitaip)

2. Reikalavimai projektams, finansuojamiems pagal regioninę pažangos priemonę

2.1. Projektas gali būti finansuojamas, jeigu yra įvykdyta Gairių I skyriaus lentelės skiltyje „Išankstinės sąlygos“ nurodyta išankstinė sąlyga. Išankstinė sąlyga laikoma įvykdyta, kai yra išpildyti visi šie reikalavimai:

2.1.1. patvirtinta miesto tvarios plėtros strategija (taikoma, kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.1 uždavinio veiklas) ar funkcinės zonos strategija (taikoma, kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.2 uždavinio veiklas), prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas; 2.1.2. projektu įgyvendinamas miesto tvarios plėtros strategijoje (kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.1 uždavinio veiklas) arba funkcinės zonos strategijoje (kai projektas finansuojamas pagal Investicijų programos 5.2 uždavinio veiklas) numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);

2.1.3. tuo atveju, kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y.:

2.1.3.1. įgyvendintas (-i) strategijos veiksmų plane nurodytas (-i) neinvesticinis (-iai) veiksmas (-ai), susijęs (-ę) su strategijos investiciniu (-iais) veiksmu (-ais), kuriam (-iems) įgyvendinti yra skirtas projektas (taikoma, kai pagal funkcinės zonos strategijos veiksmų planą neinvesticinio (-ių) veiksmo (-ų) įgyvendinimo pabaigos terminas yra ankstesnis už atitinkamo (-ų) susijusio (-ių) investicinio (-ių) veiksmo (-ų) įgyvendinimo pradžios terminą (-us);

2.1.3.2. arba, kai Aprašo 49 punkte nustatytu atveju strategijoje nėra nurodytas su projektu susijęs neinvesticinis veiksmas, yra įvykdytas (-i) su investiciniu (-iais) veiksmu (-ais), kuriam (-iems) įgyvendinti skirtas projektas, susijęs (-ę) ir Aprašo 48 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantis (-ys) veiksmas (-ai) (priimtas (-i) administracinis (-iai) aktas (-ai) ir (ar) administracinis (-iai) sprendimas, ir (ar) sudaryta (-os) sutartis (-ys), ir (ar) kelių savivaldybių bendrai įsteigtas (-i) juridinis (-iai) asmuo (asmenys);

2.1.4. pareiškėjas:

2.1.4.1. projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą (-us) miesto tvarios plėtros strategiją ar funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo (kai toks turi būti sudarytas, vadovaujantis Aprašo reikalavimais);

2.1.4.2. kai taikomas Gairių 2.1.3 papunktyje nustatytas reikalavimas, projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į viešai skelbiamus Gairių 2.1.3 papunktyje nurodyto reikalavimo įvykdymą įrodančius dokumentus arba kartu su projekto įgyvendinimo planu pateikia RPPl administruojančiajai institucijai įrodančių dokumentų kopijas.

2.2. Tai, ar išankstinė sąlyga įvykdyta pagal Gairių 2.1 papunktyje nustatytus reikalavimus, nustato RPPl administruojančioji institucija, PAFT nustatyta tvarka vertindama projekto įgyvendinimo planą.

2.3. Projektas turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede.

2.4. Projektu turi būti prisidedama prie produkto ir rezultato rodiklių pagal šio Gairių skyriaus 2 lentelėje nustatytus reikalavimus. Visais atvejais projektu turi būti prisidedama ne mažiau kaip prie vieno produkto rodiklio ir ne mažiau kaip prie vieno rezultato rodiklio, kurie nurodyti šio Gairių skyriaus 2 lentelės 1–9 eilutėse.

2.5. Projektui, kuris įgyvendinamas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų, kuris negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projektui, kuris įgyvendinamas Sostinės regione, skiriamas finansavimas iš ES fondų lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, kuris negali viršyti 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.6. Kai projektui teikiama valstybės pagalba pagal šio Gairių skyriaus 6.12 papunkčio nuostatas, projektui skiriamo finansavimo intensyvumas ir pareiškėjo (projekto vykdytojo) ir (arba) partnerio (-ių) privalomas prisidėjimo prie projekto finansavimo dydis nustatomas atitinkamai laikantis ir šio Gairių skyriaus  6.12 papunktyje nustatytų reikalavimų.

2.7. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.

2.8. Daiktinės pareiškėjo (partnerio) teisės į statinį ir (ar) žemę, kuriame įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai, taip pat žemės ir (ar) statinio valdymo formos (nuoma, panauda) turi būti įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas. Jei pareiškėjas (partneris) yra savivaldybės administracija, o žemės sklypą, kuriame statomas statinys, ir (ar) statinį nuosavybės teise valdo arba naudoja savivaldybė ir jis pareiškėjui (partneriui) nėra perduotas valdyti ir naudoti patikėjimo teise ar kitais teisėto naudojimo pagrindais, savivaldybės taryba turi būti pavedusi pareiškėjui (partneriui) atlikti projekto veiklų (darbų) užsakovo funkcijas.

2.9. Įgyvendinant projektą būtina laikytis šio Gairių skyriaus 4 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų dėl horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija).

2.10. Projekto vykdytojas ir (ar) partneris turi vykdyti informavimo apie įgyvendinamą projektą ir komunikacijos veiksmus, laikydamasis PAFT VIII skyriaus pirmojo skirsnio „Informavimas apie projektą ir komunikaciją“ nustatytų reikalavimų.

2.10¹. Kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo, turi būti funkcinės zonos strategijoje nustatytu terminu įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti yra skirtas projektas.

2.11. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas projekto investicijų tęstinumas, laikantis PAFT 246 punkte nustatytų reikalavimų.

2.12. Projekto įgyvendinimo planas gali būti teikiamas RPPl administruojančiajai institucijai, jeigu regiono plėtros plano pažangos priemonės apraše yra suplanuotas bent vienas kitas tai pačiai miesto tvarios plėtros strategijai ar funkcinės zonos strategijai įgyvendinti skirtas projektas, kuriuo prisidedama prie kito, nei Investicijų programos 5 prioritetas, Investicijų programos prioriteto įgyvendinimo (šis reikalavimas netaikomas, jeigu projektu, dėl kurio sudaroma sutartis, prisidedama ne tik prie Investicijų programos 5 prioriteto, bet ir prie bent vieno kito Investicijų programos prioriteto įgyvendinimo).

2.13. Kartu su projekto įgyvendinimo planu pareiškėjas turi pateikti:

2.13.1. investicijų projektą su investicijų skaičiuokle (jei taikoma pagal Strateginio valdymo metodikos 140.5 papunktį), parengtus pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri paskelbta interneto svetainės www.cpva.lt skiltyje Plėtros programų portfelio metodinės pagalbos centras / Dokumentai / Investicijų projektų rengimo metodika;

2.13.2. Gairių III skyriaus 2.1.3 papunktyje nurodyto reikalavimo įvykdymą įrodančių dokumentų kopijas (jei taikoma pagal Gairių III skyriaus 2.1.4.2 papunktį);

2.13.3. dokumentą, kuriuo patvirtinamas pareiškėjo ir (ar) partnerio užtikrinamas nuosavų lėšų prisidėjimas;

2.13.4. partnerio deklaraciją, parengtą pagal PAFT 1 priedo 1 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais);

2.13.5. informaciją apie projekto biudžeto paskirstymą, parengtą pagal PAFT 1 priedo 2 priede nustatytą formą (taikoma, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais);

2.13.6. dokumentų, pagrindžiančių projekto išlaidų pagrįstumą, kopijas (pvz., sudarytas pirkimų sutartis, statinio projektą su skaičiuojamosios kainos nustatymo dalimi, pareiškėjo (partnerio) patvirtintą preliminarią darbų sąmatą, darbų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius, komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias prekių ir (ar) paslaugų kainas (pvz., Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir pan.);

2.13.7. dokumentų, pagrindžiančių Gairių 2.8 papunktyje nurodytas pareiškėjo (partnerio) daiktines teises, kopijas;

2.13.8. pareiškėjo ir, kai projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), partnerio (-ių) įsipareigojimo dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimams deklaracijas, parengtas pagal Gairių 3 priede nustatytą formą;

2.13.9. informaciją apie iš projekto planuojamą gauti veiklos pelną, parengtą pagal Gairių III skyriaus 6.21 papunktyje nustatytus reikalavimus (jei taikoma pagal Gairių III skyriaus 6.21 papunktį);

2.13.10. informaciją apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus, parengtą pagal PAFT 1 priedo „Projekto įgyvendinimo plano forma“ 3 priede nustatytą formą (taikoma, kai pagal projektą planuojama ūkinė veikla gali turėti poveikį aplinkai ir ji patenka į Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį ir (arba) įgyvendinant projektą planuojama ūkinė veikla, susijusi su „Natura 2000“ teritorijomis);

2.13.11. informaciją apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis), parengtą pagal PAFT 1 priedo „Projekto įgyvendinimo plano forma“ 4 priede nustatytą formą.

3. Finansuojamos veiklos ir siekiami stebėsenos rodikliai

1 lentelė

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos	Tikslinės grupės
1.	Pagal IP 5.1 uždavinį finansuojamos veiklos, skirtos stiprinti Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos miesto investicinį potencialą ir šiuose miestuose plėtoti naujas ekonomines veiklas, t. y.:
1.1.	Pramoninių ir (ar) komercinių teritorijų išvystymo netolygumų pašalinimas, t. y.: investicijoms tinkamų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių sklypų trūkumų (pvz., reljefo netolygumų, sklype esančių apleistų statinių), taip pat valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gamybinių pastatų, inžinerinės infrastruktūros trūkumų (pvz., trūkstamų jungčių su centralizuotais elektros, dujų, šilumos, vandens ar nuotekų tinklais, pramoninėms ir (ar) komercinėms teritorijoms pasiekti reikalingos susisiekimo infrastruktūros trūkumo, atitinkamų vietinių atsinaujinančius energetikos išteklius naudojančių įrenginių trūkumo) pašalinimas ir priemonių, mažinančių neigiamą ekonominės veiklos poveikį aplinkai (triukšmą, oro, vandens taršą), įgyvendinimas (pvz., želdynų įrengimas). Pramonine ir (ar) komercine teritorija laikomas valstybės ar savivaldybės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas arba žemės sklypų grupė, kurio (-ių) naudojimo būdas pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, yra „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų“ ar „komercinės paskirties objektų teritorijų“, išskyrus laisvųjų ekonominių zonų teritorijose esančius žemės sklypus. Vykdant šioje lentelės eilutėje nurodytą veiklą, gali būti investuojama ir į valstybės ar savivaldybės nuosavybei priklausančius žemės sklypus ir (ar) valstybinės žemės plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai, (toliau – nesuformuoti valstybinės žemės plotai), kurie nelaikomi pramoninėmis ir (ar) komercinėmis teritorijomis, (pvz., atskirųjų želdynų teritorijos, bendrojo naudojimo teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), kai investicijomis sudaromos sąlygos pramoninėje ir (ar) komercinėje teritorijose pradėti vykdyti ekonominę veiklą, didinti šios veiklos apimtį ir (arba) sumažinti šios veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Vietiniu atsinaujinančius energetikos išteklius naudojančiu įrenginiu laikomas energiją iš atsinaujinančių energetikos išteklių gaminantis įrenginys, kurio pagaminta energija nėra perduodama į centralizuotus tinklus. Projekto įgyvendinimo teritorija – žemės sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose, įgyvendinant projektą, vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai.	Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir (ar) Utenos miesto teritorijoje veiklą vykdančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, (toliau – MVĮ), gyventojai, savivaldybės, ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos
1.2.	Inovatyvių socialinės, kūrybinės ekonomikos ir bendro infrastruktūros naudojimo iniciatyvų plėtra (pvz., įrengiant gamybines, maisto, kūrybinių industrijų bendradarbystės erdves viešuosiuose pastatuose). Inovatyvia socialinės ekonomikos iniciatyva laikoma priemonė, skirta sudaryti sąlygas socialiai orientuotai (-oms) ekonominei (-ėms) veiklai (-oms) kurtis ir (ar) plėtotis. Inovatyvia kūrybinės ekonomikos iniciatyva laikoma priemonė, skirta sudaryti sąlygas kurtis ir (ar) plėtotis ekonominei (-ėms) veiklai (-oms), kuri (-ios) grindžiama (-os) kūrybiškumu, kultūros turiniu ir (arba) intelektiniu kapitalu ir kuria materialius produktus ir (arba) kūrybine, kultūrine ir ekonomine verte pasižyminčias nematerialias intelektines, kultūros arba menines paslaugas. Inovatyvia bendro infrastruktūros naudojimo iniciatyva laikoma priemonė, skirta sudaryti sąlygas tikslinėms grupėms turėti prieigą prie ekonominei veiklai vykdyti ir (ar) kompetencijoms įgyti reikalingos infrastruktūros, įrangos ir (ar) technologijų, galutiniam vartotojui jų neįsigyjant. Ekonominė veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Įgyvendinant projektą pagal šiame papunktyje nurodytą veiklą, projekto veiklomis turi būti patobulintas viešosios paslaugos ekonominės veiklos vykdytojams (t. y. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (ar) nevyriausybinėms organizacijoms) teikimas, sukuriant ar modernizuojant tokių viešųjų paslaugų teikimui naudojamą viešąją infrastruktūrą. Viešosios paslaugos ekonominės veiklos vykdytojams  teikimas suprantamas kaip informavimas, konsultavimas verslo (ekonominės veiklos) pradžios, verslo (ekonominės veikos) plėtros ir kitais verslui (ekonominei veiklai) aktualiais klausimais, metodinės paslaugos, teikiamos ekonominės veiklos vykdytojams ir (arba) verslą (ekonominę veiklą) pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat prieigos prie patalpų, techninės ir biuro įrangos  suteikimas ekonominės veiklos vykdytojams. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas suprantamas, kaip jis apibrėžiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 ir 4 straipsniuose. Nevyriausybinės organizacijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje.	Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir (ar) Utenos miesto gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, MVĮ, viešojo sektoriaus institucijos, įstaigos
2.	Pagal IP 5.2 uždavinį finansuojamos veiklos, skirtos sudaryti palankias sąlygas funkcinėse zonose privačioms investicijoms pritraukti ir darbo vietoms kurti, panaudojant specifinius, konkretiems regionams būdingus išteklius, t. y.:
2.1.	Pramoninių ir (ar) komercinių teritorijų išvystymo netolygumų pašalinimas, t. y. investicijoms tinkamų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių sklypų (pvz., reljefo netolygumų, sklype esančių apleistų statinių), taip pat valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gamybinių pastatų, inžinerinės infrastruktūros trūkumų (pvz., trūkstamų jungčių su centralizuotais elektros, dujų, šilumos, vandens ar nuotekų tinklais, pramoninėms ir (ar) komercinėms teritorijoms pasiekti reikalingos susisiekimo infrastruktūros trūkumo, atitinkamų vietinių atsinaujinančius energetikos išteklius naudojančių įrenginių trūkumo) pašalinimas ir priemonių, mažinančių neigiamą ekonominės veiklos poveikį aplinkai (triukšmą, oro, vandens taršą), įgyvendinimas (pvz., želdynų įrengimas). Šioje lentelės eilutėje vartojami terminai suprantami taip, kaip jie paaiškinti šios lentelės 1.1 eilutėje.	Gyventojai, MVĮ, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos
2.2.	Inovatyvių socialinės, kūrybinės ekonomikos ir bendro infrastruktūros naudojimo iniciatyvų plėtra (pvz., įrengiant gamybines, maisto, kūrybinių industrijų bendradarbystės erdves viešuosiuose pastatuose). Įgyvendinant projektą pagal šiame papunktyje nurodytą veiklą, projekto veiklomis turi būti patobulintas viešosios paslaugos ekonominės veiklos vykdytojams (t. y. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (ar) nevyriausybinėms organizacijoms) teikimas, sukuriant ar modernizuojant tokių viešųjų paslaugų teikimui naudojamą viešąją infrastruktūrą. Šioje lentelės eilutėje vartojami terminai suprantami taip, kaip jie paaiškinti šios lentelės 1.2 eilutėje.	Gyventojai, MVĮ, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos
2.3.	Viešosios infrastruktūros pritaikymas ir įrangos įsigijimas naujoms arba trūkstamoms kompetencijoms ir įgūdžiams formuoti (įskaitant šiai infrastruktūrai naudoti reikalingos inžinerinės infrastruktūros sukūrimą ar modernizavimą). Viešoji infrastruktūra – valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti ir (ar) juridinių asmenų, kurių savininkas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės, patikėjimo ar panaudos teise valdoma ir savivaldybės funkcijoms atlikti skirta infrastruktūra. Inžinerinė infrastruktūra suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje.	Gyventojai, MVĮ, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir  įstaigos
2.4.	Viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos pakrančių turizmui ir (ar) gamtos ir kultūros objektų lankymui, modernizavimas ar sukūrimas (taip pat pritaikymas neįgaliųjų poreikiams). Viešąja turizmo infrastruktūra laikomi nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės (išskyrus tas, kuriose teikiamos apgyvendinimo paslaugos) ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti lankytojų aptarnavimo objektai), skirti gamtos ir kultūros objektams lankyti. Pakrančių turizmas apima rekreacinę veiklą, vykstančią jūroje ar netoli jūros (pvz., maudynes, deginimąsi, pasivaikščiojimus pakrante, laukinės gamtos stebėjimą, buriavimą, nardymą, žvejybą). Kultūros objektais laikomi keliautojus, lankytojus ir turistus dominantys objektai, kuriuose vykdoma kultūrinė veikla ir (ar) teikiamos kultūros paslaugos, ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Objektu, kuriame vykdoma kultūrinė veikla ir (ar) teikiamos kultūros paslaugos, laikomas toks objektas, kuriame yra įsteigta kultūros įstaiga ar jos padalinys ir (arba) kuriame nuolat vykdoma kultūrinė veikla ir (ar) teikiamos kultūros paslaugos. Kultūros objektų pritaikymu lankymui nėra laikomas pačių kultūros objektų sukūrimas ar pastatų, kurie yra kultūros objektai, modernizavimas (įskaitant kultūros paveldo tvarkybą) ir (ar) pastatuose, kurie yra kultūros objektai, esančios infrastruktūros įrengimas ar modernizavimas. Gamtos ir kultūros objektų pritaikymu neįgaliųjų poreikiams laikomos investicijos į gamtos ir kultūros objektų prieinamumo neįgaliesiems didinimą, laikantis Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“, reikalavimų. Dviračiams skirtos infrastruktūros modernizavimu nėra laikomas šios infrastruktūros paprastasis remontas. Įgyvendinant projektą pagal šiame papunktyje nurodytą veiklą, projekto veiklos turi apimti (bet nebūtinai tuo apsiriboti) statybos ir (ar) želdynų tvarkymo darbus, taip užtikrinant, kad projektas prisidės prie šio Gairių III skyriaus 3 punkto 2 lentelės 4 punkte nurodyto rezultato rodiklio siekimo.	Gyventojai, MVĮ, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos ir įstaigos

2 lentelė

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio identifikavimo numeris	Matavimo vienetai	Siektina reikšmė	Veiklų, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio, numeriai	Rodiklio skaičiavimo aprašo nuoroda
Rezultato rodikliai:
1.	Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei veiklai	R.S.2.3038	Hektarai	129,50	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma šių Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1 eilutėje nurodyta veikla.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
2.	Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai	R.B.2.2052	Hektarai	26	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1 eilutėje nurodyta veikla, jeigu atliekami užterštos teritorijos išvalymo, pažeistos teritorijos rekultivavimo ir (ar) teritorijos rehabilitavimo darbai (išskyrus darbus, kurie gali būti finansuojami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas regioninės pažangos priemonės 02-001-06-08-03 (RE) „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ finansavimo gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. D1-74 „Dėl Regioninės pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-03 (RE) „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ finansavimo gairių patvirtinimo“).	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
3.	Metinis konsoliduotų viešųjų paslaugų vartotojų skaičius	R.S.2.3039	Vartotojai per metus	10 000	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.2, 2.2 ir (ar) 2.3 eilutėje nurodyta veikla.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
4.	Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei, rekreacinei ar turizmo paskirčiai	R.S.2.3040	Hektarai	254,6	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.1 ir (ar) 2.4 eilutėje nurodyta veikla.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
5.	Dviračiams skirtos infrastruktūros metinis naudotojų skaičius	R.S.2.3025	Naudotojai per metus	22 000	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 eilutėje nurodyta veikla, jeigu įgyvendinant projektą investuojama į dviračiams skirtą infrastruktūrą.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
6.	Pakrantės turizmo vietovių lankytojai	R.S.2.3046	Lankytojai per metus	1 635 810	Prie rodiklio prisidedama vykdant Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 eilutėje nurodytą veiklą, kai įgyvendinant projektą investuojama į pakrančių turizmui skirtą viešąją infrastruktūrą. Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 5.2 uždavinio lygiu. RPPl pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
Produkto rodikliai:
7.	Integruoti teritorinio vystymo projektai	P.B.2.0076	Projektai	26	Prie rodiklio turi būti prisidedama vykdant visas Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
8.	Atviros erdvės, sukurtos arba atkurtos miestų teritorijose	P.B.2.0114	Kvadratiniai metrai	1 294 000	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 1.1 eilutėje nurodyta veikla, jeigu įgyvendinant projektą kuriamos arba atkuriamos atviros viešosios erdvės.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede“
9.	Sukurtos arba atkurtos atviros erdvės	P.S.2.1039	Kvadratiniai metrai	2 546 000	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.1 ir (ar) 2.4 eilutėje nurodyta veikla, jeigu įgyvendinant projektą kuriamos arba atkuriamos atviros viešosios erdvės.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
10.	Dviračiams skirta infrastruktūra, kuriai suteikta parama	P.B.2.0058	Kilometrai	25,2	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 eilutėje nurodyta veikla, jeigu įgyvendinant projektą investuojama į dviračiams skirtą infrastruktūrą.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
11.	Paramą gavusių pakrančių turizmo vietovių skaičius	P.S.2.1042	Vienetai	1	Prie rodiklio siekimo turi prisidėti projektai, kuriais vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 eilutėje nurodyta veikla, jeigu įgyvendinant projektą investuojama į pakrančių turizmui skirtą viešąją infrastruktūrą.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
12.	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, vykdomi pagal integruotas teritorinio vystymo programas	P.B.2.0074	Asmenys	1 503 054	Prie rodiklio prisidedama vykdant visas Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas. Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 5.1 ir 5.2 uždavinių lygiu. RPPl pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede
13.	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama	P.B.2.0075	Indėlis į strategijas	17	Prie rodiklio prisidedama vykdant visas Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas. Šio rodiklio siekiama ne projekto, o Investicijų programos 5.1 ir 5.2 uždavinių lygiu. RPPl pažangos priemonių aprašuose prisidėjimas prie šio rodiklio neplanuojamas.	Rodiklio aprašymo kortelė pateikta Gairių 1 priede“

4. Horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimai

4.1. Projekte negali būti numatyta:

4.1.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui;

4.1.2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui.

4.2. Įgyvendinant projektą, turi būti prisidedama prie:

4.2.1. universalaus dizaino, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 109 dalyje, principų įgyvendinimo ir laikomasi universalaus dizaino reikalavimų, nustatytų Statybos techniniame reglamente STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653  „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ patvirtinimo“; informacija apie universalaus dizaino principus skelbiama interneto svetainėje https://www.ndt.lt/universalus-dizainas/; universalaus dizaino principų įgyvendinimas turi būti aprašytas projekto įgyvendinimo plane;

4.2.2. darnaus vystymosi principo įgyvendinimo, t. y. projekto įgyvendinimo plane pagrindžiama, kad projektu prisidedama prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 nustatyto (-ų) Darnaus vystymosi tikslo (-ų) įgyvendinimo aplinkosaugos, socialinėje, ekonomikos ir (ar) teritorijų vystymo srityje (pvz., projektu išvalomos, rekultivuojamos ar humanizuojamos (rehabilituojamos) pramoninės ir (ar) komercinės teritorijos; projektu investuojama į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą ir (ar) į priemones, mažinančias ir (ar) kompensuojančias vykdomos ar numatomos vykdyti ekonominės veiklos neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) klimato kaitai, ir (ar) technologijas (taip pat informacines technologijas), sumažinančias infrastruktūrai ir (ar) viešajai paslaugai teikti sunaudojamą energiją, gaunamą iš iškastinio kuro; projektu investuojama į bendrai naudojamą infrastruktūrą, į infrastruktūrą, skirtą socialiai pažeidžiamų grupių įtraukimui ir (ar) švietimui, ir (ar) gebėjimų ugdymui; projektu investuojama į viešąją turizmo infrastruktūrą, užtikrinant aplinkos ir paveldo išsaugojimą ir suteikiant ekonominę ir socialinę naudą vietos bendruomenėms, ir (ar) į technologijas (įskaitant informacines technologijas), sumažinančias infrastruktūrai ir (ar) viešajai paslaugai teikti sunaudojamą energiją, gaunamą iš iškastinio kuro; projektu investuojama siekiant sukurti naujas darbo vietas regione ar savivaldybėje, kurios užimtumo lygis yra žemesnis už šalies vidurkį; investuojama į socialinės ekonomikos iniciatyvas, leidžiančias sumažinti pažeidžiamų grupių socialinę atskirtį; investuojama į taršos mažinimo priemones aukšta ekonominės veiklos koncentracija pasižyminčiose teritorijose).

5. Chartijos laikymosi reikalavimai

Projektai turi neprieštarauti Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijoms, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas). Konkretūs reikalavimai išdėstyti Gairių III skyriaus 4.1.1 ir 4.2.1 papunkčiuose.

6. Reikalavimai valstybės pagalbai

6.1. Pagal Gaires gali būti teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje.

6.2. Projektui skiriamas finansavimas nėra laikomas valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos teikimu, jeigu skiriant projektui finansavimą nėra tiesiogiai ar netiesiogiai teikiamas nauda projekto vykdytojo, partnerio ir (ar) projekto vykdytoju ar partneriu nesančio galutinio naudos gavėjo (toliau – galutinis naudos gavėjas) ūkinei veiklai vykdyti, suteikiant jam ekonominę naudą palankesnėmis sąlygomis, nei galima gauti rinkoje, ir projekto lėšomis nebus ir negali būti padaryta įtaka konkurencijai ir prekybai tarp Europos Sąjungos šalių.

6.3. Pagal Gaires projekto veikloms, atitinkančioms Gairių III skyriaus 1 lentelėje nurodytas veiklas, vykdyti gali būti teikiama de minimis pagalba pagal De minimis reglamentą:

6.3.1. projekto vykdytojui ir (ar) partneriui;

6.3.2. galutiniam naudos gavėjui, kai vykdoma Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 papunktyje nurodyta veikla, susijusi su viešosios turizmo infrastruktūros, skirtos informuoti keliautojus, lankytojus ir turistus apie lankytinus objektus ir (ar) juos dominančias paslaugas (toliau – informavimo infrastruktūra), sukūrimu ar modernizavimu (pvz., informacijos apie tokius galutinius naudos gavėjus viešinimu naudojantis įgyvendinant projektą sukurta ar modernizuota informavimo infrastruktūra).

6.3¹. De minimis pagalba projekto vykdytojui ir partneriui neteikiama Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 papunktyje nurodytos veiklos, susijusios su informavimo infrastruktūros sukūrimu ar modernizavimu, atveju, kai projekto veiklos yra susijusios su naudos galutiniam naudos gavėjui teikimu, jeigu:

6.3¹.1. pareiškėjas (projekto vykdytojas) pagrindžia, kad nauda, kurią gaus jis ir (ar) partneris Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 papunktyje nurodytai veiklai, susijusiai su informavimo infrastruktūros sukūrimu ar modernizavimu, vykdyti, bus perduota galutiniam naudos gavėjui ir pareiškėjas ar partneris kaip tarpininkas negaus jokios ekonominės naudos;

6.3¹.2. de minimis pagalba skaičiuojama ir priskiriama galutiniam naudos gavėjui vadovaujantis pareiškėjo (projekto vykdytojo) ir (ar) partnerio (t. y. subjekto (-ų), kuris (-ie) skirs de minimis pagalbą galutiniams naudos gavėjams) patvirtintu de minimis pagalbos teikimo ir skaičiavimo (paskirstymo) galutiniams naudos gavėjams tvarkos aprašu (toliau – De minimis pagalbos tvarkos aprašas), parengtu vadovaujantis Gairių III skyriaus 6.11¹.2 papunktyje nustatytais reikalavimais.

6.4. De De minimis pagalba teikiama visuose sektoriuose, išskyrus De minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus sektorius ir veiklas.

6.4¹. Jeigu pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą viename iš De minimis reglamento 1 straipsnio 1 dalies a, b, c arba d punkte nurodytų sektorių ir taip pat vykdo veiklą viename ar keliuose kituose sektoriuose, kuriems taikomas De minimis reglamentas, arba kitą veiklą, kuriai taikomas De minimis reglamentas, de minimis pagalba pagal De minimis reglamentą teikiama pastaruosiuose sektoriuose ar pastarajai veiklai su sąlyga, kad pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar, kai taikoma, galutinis naudos gavėjas tinkamomis priemonėmis (pvz., atskirdamas veiklos sritis ar apskaitą) užtikrins, kad veiklai tuose sektoriuose, kuriems De minimis reglamentas netaikomas, nebūtų naudojama de minimis pagalba, suteikta pagal De minimis reglamentą.

6.5. Vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio nuostatomis, bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma turi neviršyti 300 000 (trijų šimtų tūkstančių) Eur per bet kurį trejų metų laikotarpį. Ši riba taikoma neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba yra visa arba iš dalies finansuojama Europos Sąjungos kilmės ištekliais.

6.6. De minimis pagalbos dydis diskontuojamas vadovaujantis De minimis reglamento 3 straipsnio 6 dalimi.

6.7. De minimis pagalba gali būti suteikta ne vėliau nei De minimis reglamento galiojimo laikotarpis.

6.8. De minimis pagalba, suteikta pagal De minimis reglamentą, gali būti sumuojama su: 1) de minimis pagalba, suteikta pagal 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2023/2832 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms; 2) de minimis pagalba, suteikta pagal 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai ir 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, neviršijant šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos atitinkamos viršutinės ribos. De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą arba Komisijos priimtą sprendimą. Pagal De minimis reglamentą skiriama de minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas Bendrajame bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma.

6.9. Projektų atitikties De minimis reglamento nuostatoms ir Gairių III skyriaus 6.2 papunktyje nurodytoms sąlygoms, kurioms esant projektui skiriamas finansavimas nėra laikomas de minimis pagalbos teikimu pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui (-iams), vertinimą atlieka RPPl administruojančioji institucija. Vertinant projekto atitiktį De minimis reglamento nuostatoms, pildomas Gairių 5 priedas.

6.10. RPPl administruojančioji institucija vertinimo metu patikrina pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą. Vertinant pareiškėjo (partnerio) teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą de minimis pagalbą, turi būti patikrintos visos su pareiškėju (partneriu) susijusios įmonės, nurodytos pareiškėjo (partnerio) ar, kai taikoma, pareiškėju (partneriu) nesančio galutinio naudos gavėjo pateiktoje Vienos įmonės deklaracijoje, parengtoje pagal formą, paskelbtą interneto svetainėje http://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/vienos-imones-deklaracijos-pagal-komisijos-reglamenta-es-nr-1407-2013, (toliau – Vienos įmonės deklaracija) taip pat turi būti Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Suteiktos valstybės pagalbos registras) patikrinta, ar teikiama de minimis pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje.

6.11. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą suteikti de minimis pagalbą pareiškėjui (projekto vykdytojui) ar partneriui, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų 17 punkto reikalavimais, pateikia duomenis Suteiktos valstybės pagalbos registrui apie pareiškėjui (projekto vykdytojui) ir partneriui suteiktą de minimis  pagalbą;

6.11¹. Jeigu, vykdant Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelės 2.4 papunktyje nurodytas veiklas, susijusias su informavimo infrastruktūros sukūrimu ar modernizavimu, naudą gaus ūkinę veiklą vykdantys ir pareiškėju (projekto vykdytoju) ar partneriu (-iais) nesantys galutiniai naudos gavėjai:

6.11¹.1. pareiškėjas (projekto vykdytojas), teikdamas projekto įgyvendinimo planą RPPl administruojančiajai institucijai, pateikia RPPl administruojančiajai institucijai įsipareigojimą užtikrinti, kad:

6.11¹.1.1. prieš suteikdamas (-i) naudą galutiniam naudos gavėjui, pareiškėjas (projekto vykdytojas) ir (ar) partneris (-iai) įvertins, ar tokios naudos teikimas nereiškia de minimis pagalbos teikimo galutiniam naudos gavėjui, kaip nurodyta Gairių 6.2 papunktyje;

6.11¹.1.2. pareiškėjas (projekto vykdytojas) ir partneris (-iai) de minimis pagalbą galutiniams naudos gavėjams teiks laikydamasis (-iesi) De minimis reglamento ir Gairių III skyriaus 6.11¹.3 papunktyje nustatytų reikalavimų;

6.11¹.1.3. pareiškėjas (projekto vykdytojas) ir (ar) partneris (-iai) de minimis pagalbą teiks pagal pareiškėjo (projekto vykdytojo) ir (ar) partnerio (-ių) (t. y. subjekto (-ų), kuris (-ie) suteiks naudos galutiniams naudos gavėjams) patvirtintą De minimis pagalbos tvarkos aprašą, kuris atitiks Gairių III skyriaus 6.11¹.2 papunktyje nustatytus reikalavimus;

6.11¹.2. pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris de minimis pagalbą galutiniam naudos gavėjui gali teikti tik po to, kai pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris patvirtina Gairių III skyriaus 6.11¹.1.3 papunktyje nurodytą De minimis pagalbos tvarkos aprašą. De minimis pagalbos tvarkos apraše turi būti nurodyta informacija apie sektorius, kuriuose teikiama de minimis pagalba, nustatyta de minimis pagalbos skaičiavimo, tikrinimo ir priskyrimo galutiniams naudos gavėjams, taip pat galutinių naudos gavėjų informavimo apie suteiktą de minimis pagalbą ir suteiktos de minimis pagalbos registravimo Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre tvarka. De minimis pagalbos tvarkos aprašo nuostatomis turi būti užtikrinta, kad bus įvykdyti Gairių III skyriaus 6.4–6.8 ir 6.11¹.3 papunkčiuose nustatyti reikalavimai, taip pat De minimis pagalbos tvarkos apraše turi būti nustatyta (-os) De minimis pagalbos dydžio galutiniams naudos gavėjams apskaičiavimo formulė (-ės), taip užtikrinant, kad bus vykdomi De minimis reglamento 4 straipsnio 1 ir 8 dalyse nustatyti reikalavimai dėl de minimis pagalbos skaidrumo;

6.11¹.3. pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris, teikdamas de minimis pagalbą galutiniam naudos gavėjui, turi laikytis Gairių III skyriaus 6.4–6.8 papunkčiuose, De minimis reglamento 4 straipsnio 1 ir 8 dalyse ir De minimis pagalbos tvarkos apraše nustatytų bei šių reikalavimų:

6.11¹.3.1. prieš suteikdamas galutiniam naudos gavėjui de minimis pagalbą, pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris turi patikrinti, ar:

6.11¹.3.1.1. de minimis pagalba galutiniam naudos gavėjui nėra teikiama Gairių III skyriaus 6.4 papunktyje nurodytuose sektoriuose, kuriuose, pagal De minimis reglamentą, negali būti teikiama de minimis pagalba;

6.11¹.3.1.2. bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma atitiks Gairių III skyriaus 6.5 papunktyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris turi patikrinti visas su galutiniu naudos gavėju susijusias įmones, nurodytas galutinio naudos gavėjo projekto vykdytojui (partneriui) pateikiamoje Vienos įmonės deklaracijoje, kurios forma skelbiama interneto svetainėje https://2014.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/vienos-imones-deklaracijos-pagal-komisijos-reglamenta-es-nr-1407-2013, taip pat Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre patikrinti, ar galutiniam naudos gavėjui teikiama pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje;

6.11¹.3.2. pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris dėl kiekvieno galutinio naudos gavėjo pildo Gairių 5 priede pateikiamą projektų atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapą. Jeigu užpildžius patikros lapą paaiškėja, kad pagalbos teikimas galutiniam naudos gavėjui neatitiktų De minimis reglamento, de minimis pagalba galutiniam naudos gavėjui negali būti teikiama;

6.11¹.3.3. pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris su kiekvienu galutiniu naudos gavėju sudaro rašytinį susitarimą, kuriuo susitariama dėl galutiniam naudos gavėjui teikiamos pagalbos apimties, pobūdžio ir de minimis pagalbos dydžio ir, kai reikia, dėl kitų galutinio naudos gavėjo dalyvavimo įgyvendinant projekto veiklas sąlygų;

6.11¹.3.4. pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris informuoja galutinį naudos gavėją, kad jam suteikiama de minimis pagalba, ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo de minimis pagalbos suteikimo dienos (t. y. Gairių III skyriaus 6.11¹.3.3 papunktyje nurodyto susitarimo dienos) pateikia duomenis apie galutiniam naudos gavėjui suteiktą de minimis pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui.

6.11². Ar pareiškėjas (projekto vykdytojas) ar partneris (-iai) laikėsi Gairių III skyriaus 6.11¹.3. papunktyje nustatytų reikalavimų, vertina RPPl administruojančioji institucija projekto vykdytojui pateikus veiklos ataskaitą, kurioje deklaruojamos projekto išlaidos, patirtos suteikiant de minimis pagalbą galutiniam naudos gavėjui.

6.12. Pagal Gaires projekto veikloms, atitinkančioms Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytas veiklas, projekto vykdytojui ir (ar) partneriui (-iams) teikiama valstybės pagalba. Valstybės pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento I skyriaus nuostatas ir pagal:

6.12.1. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnį, jei pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies s punktą vienos įmonės vienam investiciniam projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija 30 000 000 (trisdešimt milijonų) Eur (kai investuojama į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir kaupimo įrenginius). Tikrinant, ar projektas atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies s punkte nustatytas ribas, visi investicijų komponentai (gamyba ir kaupimas) laikomi vienu integruotu projektu. Investicinė pagalba teikiama elektros energijos kaupimo projektams, jeigu jie atitinka šias Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnio 1a dalyje nustatytas sąlygas: pagalba taikoma bendriems atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir kaupimo projektams (iki skaitiklio), kai abu elementai yra vienos investicijos komponentai arba kai saugykla prijungta prie esamo atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio; kaupimo įrenginys kasmet turi absorbuoti ne mažiau kaip 75 % energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginio. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnio 1a dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir šilumos kaupimo įrenginiui, tiesiogiai prijungtam prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginio. Valstybės pagalba teikiama tik naujiems įrenginiams. Pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnį teikiama valstybės pagalba gali sudaryti: mažoms įmonėms – iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius ir 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių kaupimo įrenginius; vidutinėms įmonėms – iki 55 proc. tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius ir iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių kaupimo įrenginius. Mažos įmonės ir vidutinės įmonės šiame papunktyje suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priede;

6.12.2. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnį, jei pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies z punktą vienam projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija 165 000 000 (vieno šimto šešiasdešimt penkių milijonų) Eur sumos (kai investuojama į kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūrą). Pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnį teikiama investicinė pagalba. Teikiamos valstybės pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo (veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis);

6.12.3. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnį, jei pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies cc punktą projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija 11 000 000 (vienuolikos milijonų) Eur sumos arba visa investicijų į vieną infrastruktūros objektą vertė neviršija 22 000 000 (dvidešimt dviejų milijonų) Eur sumos (kai investuojama į vietos infrastruktūrą). Valstybės pagalba nėra teikiama specialiajai infrastruktūrai, t. y. infrastruktūrai, kuri sukurta ex ante nustatytai (-oms) įmonei (-ėms) ir pritaikyta jos (jų) poreikiams. Teikiamos valstybės pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo (veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis). Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad sukurta ar modernizuota infrastruktūra suinteresuotieji naudotojai galėtų naudotis atvirai, skaidriai ir be diskriminacijos, o kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba pardavimą atitiktų rinkos kainą;

6.12.4. Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnį, jei projektui teikiamos valstybės pagalbos dydis neviršija Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatytos sumos (t. y. 143 000 000 (vieno šimto keturiasdešimt trijų milijonų) Eur arba, kai projektas yra jūrų uoste, kuris įtrauktas į pagrindinio tinklo koridoriaus darbo planą, nurodytą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013) 47 straipsnyje, – 165 000 000 (vieno šimto šešiasdešimt penkių milijonų) Eur sumos) (kai investuojama į jūrų uostus); dugno gilinimo atveju projektas apibrėžiamas kaip visi dugno gilinimo darbai, atlikti per vienus kalendorinius metus. Valstybės pagalba pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnį nėra teikiama degalų papildymo infrastruktūrai, kuria laivams tiekiamas iškastinis kuras (pvz., dyzelinas, gamtinės dujos (suslėgtos gamtinės dujos) ir suskystintos gamtinės dujos bei suskystintos naftos dujos), statyti, įrengti ar atnaujinti. Teikiamos valstybės pagalbos suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos arba dugno gilinimo veiklos pelno skirtumo (veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis). Pagal Gaires teikiamos valstybės pagalbos į uosto infrastruktūros statybą, keitimą arba modernizavimą intensyvumas negali viršyti: 85 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma neviršija 22 000 000 (dvidešimt dviejų milijonų) Eur; 80 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 22 000 000 (dvidešimt du milijonus) Eur, bet neviršija 55 000 000 (penkiasdešimt penkių milijonų) Eur; 60 % tinkamų finansuoti išlaidų, jei bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma viršija 55 000 000 (penkiasdešimt penkis milijonus) Eur, bet yra ne didesnė nei Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatyta suma. Pagal Gaires teikiamos valstybės pagalbos į prieigos infrastruktūros statybą, keitimą ar modernizavimą ir dugno gilinimą intensyvumas negali viršyti 85 % tinkamų finansuoti išlaidų sumos, kuri yra ne didesnė nei Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies ee punkte nustatyta suma. Projekto vykdytojas turi:

6.12.4.1. užtikrinti, kad bet kokia koncesija arba kitas patikėjimas trečiajai šaliai statyti, atnaujinti, eksploatuoti arba nuomoti remiamą uosto infrastruktūrą būtų suteikiama atvirai, skaidriai, be diskriminacijos ir besąlygiškai;

6.12.4.2. užtikrinti, kad remiama uosto infrastruktūra būtų prieinama visiems suinteresuotiems naudotojams vienodomis rinkos sąlygomis ir be diskriminacijos;

6.12.4.3. kai valstybės pagalba skiriama degalų papildymo infrastruktūros vandeniliui tiekti statybai, diegimui ar atnaujinimui, projekto vykdytojas ne vėliau kaip iki projekto sutarties sudarymo dienos pateikia RPPl administruojančiajai institucijai įsipareigojimą, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. gruodžio 31 d. degalų papildymo infrastruktūra, kuriai skiriama pagalba, tieks tik vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

6.12.4.4. kai valstybės pagalba skiriama degalų papildymo infrastruktūros amoniakui ar metanoliui tiekti statybai, diegimui ar atnaujinimui, pagalbos gavėjas ne vėliau kaip iki projekto sutarties sudarymo dienos pateikia įsipareigojimą, kad ne vėliau kaip iki 2035 m. gruodžio 31 d. degalų papildymo infrastruktūra, kuriai skiriama pagalba, tieks tik amoniaką arba metanolį, kurių energijos kiekis gaunamas iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus biomasę, ir kurie pagaminti pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir šios direktyvos įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką, taikomą nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

6.12¹. Valstybės pagalba nėra teikiama Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 2–5 dalyse nurodytuose sektoriuose, srityse ir nurodytais atvejais.

6.13. Specialūs reikalavimai dėl tinkamų finansuoti išlaidų ir netinkamos finansuoti išlaidos, kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41, 53, 56 ar 56b straipsnį, nurodyti šio Gairių skyriaus 7.4 papunktyje.

6.14. Valstybės pagalba pagal Gaires nėra teikiama, jeigu pareiškėjas ir (arba) partneris bei ūkio subjektas (-ai), kuriam (-iems) priklauso pareiškėjas ir (arba) partneris, yra sunkumų patiriančia įmone, kaip ši sąvoka suprantama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punktą. Ūkio subjektu laikomas pareiškėjas arba partneris ir visos jo (-ų) pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priedo 3 straipsnį susijusios įmonės. Nauja valstybės pagalba subjektui negali būti teikiama tol, kol nebus sugrąžinta jo neteisėtai gauta valstybės pagalba.

6.15. Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:

6.15.1. bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

6.15.2. bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą.

6.16. Valstybės pagalba, kuriai pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, o de minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma.

6.17. Teikiama valstybės pagalba  diskontuojama vadovaujantis Bendrojo bendrosios išimties reglamento 7 straipsnio 3 dalimi.

6.18. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53, 56 ar 56b straipsnį, diskontuotas investicijos veiklos pelnas iš tinkamų finansuoti išlaidų bus atskaitomas ex ante, remiantis pagrįstomis prognozėmis. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant,  sudaroma prie Europos Komisijos patvirtintos bazinės palūkanų normos,  skelbiamos internete adresu http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/reference_rates.html, pridėjus 100 bazinių punktų.

6.19. Gairių III skyriaus 6.12 papunktyje nurodyta valstybės pagalba gali būti suteikta ne vėliau, nei Bendrosios išimties reglamento galiojimo laikotarpis.

6.20. Pagal Gaires teikiamai Gairių III skyriaus 6.12 papunktyje nurodytai valstybės pagalbai taikomi Bendrojo bendrosios išimties reglamento 5 ir 6 straipsniuose nustatyti skaidrumo ir skatinamojo poveikio reikalavimai (išskyrus Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 5 dalies h punkte nustatytą išimtį tuo atveju, kai valstybės pagalba kultūrai ir paveldui teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnį) ir atitinkamai Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41, 53, 56 ir 56b straipsnių nuostatos. Vadovaujantis Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 23 dalimi ir 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas (partneris) iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo RPPl administruojančiajai institucijai dienos neturi būti prisiėmęs įsipareigojimų, dėl kurių investicija tampa neatšaukiama, t. y. neturi būti pasirašytos prekių tiekimo ar rangos darbų (taip pat rangos darbų su projektavimu) sutartys.

6.21. Jei prašomo finansavimo projektui skyrimas reikštų valstybės pagalbos teikimą pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53, 56 ir (ar) 56b straipsnį ir įgyvendinant projektą numatoma gauti veiklos pelno, projekto vykdytojas (pareiškėjas) turi RPPl administruojančiajai institucijai kartu su projekto įgyvendinimo planu pateikti informaciją apie iš projekto planuojamą gauti veiklos pelną, užpildant Informacijos apie iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų planuojamą gauti veiklos pelną formą, kuri paskelbta interneto svetainėje https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//informacija-apie-is-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-lesu-bendrai-finansuojamu-projektu-planuojama-gauti-veiklos-pelna.

6.22. Projektų atitikties Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatoms vertinimą atlieka ir sprendimą suteikti valstybės pagalbą priima RPPl administruojančioji institucija. RPPl administruojančioji institucija, atlikdama vertinimą, pildo Gairių 4 priedą.

6.23. RPPl administruojančioji institucija, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų 17 punkto reikalavimais, pateikia duomenis Suteiktos valstybės pagalbos registrui apie suteiktą valstybės pagalbą.

6.24. RPPl administruojančioji institucija, priėmusi sprendimą suteikti valstybės pagalbą, kuri viršija Bendrojo bendrosios išimties reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas ribas, apie tai informuoja Vidaus reikalų ministeriją per 1 mėnesį nuo tokio sprendimo priėmimo dienos. Vidaus reikalų ministerija per 6 mėnesius nuo tokio RPPl administruojančiosios institucijos sprendimo  priėmimo dienos, pateikia duomenis apie suteiktą valstybės pagalbą  į Europos Komisijos Valstybės pagalbos skaidrumo svetainę https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/internal/confirmRegistration.

6.25. Su valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos teikimu susiję dokumentai saugomi 10 metų nuo  paskutinės pagalbos pagal Gaires suteikimo dienos.

6.26. Paaiškėjus, kad pagal Gaires suteikta valstybės pagalba ar de minimis pagalba yra neteisėta ir (ar) nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatomis, pagalbos gavėjas privalo jam suteiktą pagalbą sugrąžinti savanoriškai arba ji išieškoma ne ginčo tvarka.

IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI

7. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai

7.1. Projekto išlaidos turi atitikti PAFT VII skyriaus pirmajame skirsnyje „Bendrieji projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai“ ir antrajame skirsnyje „Specialieji projektų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai“ nustatytus reikalavimus, taikomus iš Investicijų programos Europos regioninės plėtros fondo lėšų finansuojamiems projektams. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, tinkamos finansuoti projekto išlaidos taip pat turi atitikti Gairių 7.4 papunktyje nurodytus Bendrojo bendrosios išimties reglamento reikalavimus.

7.2. Tiesioginės projekto išlaidos turi atitikti bent vieną iš Europos regioninės plėtros fondo finansavimo sričių, nustatytų Reglamento (ES) 2021/1058 5 straipsnio 1 dalyje.

7.3. Įgyvendinant projektus netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, kurios nurodytos Reglamento (ES) 2021/1058 7 straipsnio 1 dalyje ir PAFT 302 punkte, taip pat PAFT VII skyriaus trečiajame skirsnyje „Netinkamos finansuoti išlaidos“. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą jūros uostui, netinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, susijusios su veikla, nesusijusia su transportu (įskaitant uoste veikiančius pramoninius gamybos įrenginius, biurus ar parduotuves, taip pat antžeminę uosto infrastruktūrą.

7.4. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą, tinkamos finansuoti projekto išlaidos turi atitikti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir (ar) kaupimo įrenginiams, tinkamos finansuoti projekto išlaidos turi atitikti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnio 6 dalyje nurodytas išlaidas. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūrai, projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti šio reglamento 53 straipsnio 4 dalyje nurodytas išlaidas. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą vietos infrastruktūrai, projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti šio reglamento 56 straipsnio 5 dalyje nurodytas išlaidas. Kai teikiama valstybės pagalba pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą jūros uostui, projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi atitikti šio reglamento 56b straipsnio 2 ir 2a dalyse nurodytas išlaidas.

7.5. Projekto pridėtinės vertės mokestis yra tinkamas finansuoti, išskyrus PAFT 313 punkte nurodytus atvejus.

7.6. Finansuojant projektus, kryžminis finansavimas netaikomas.

7.7. Projektui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai, kurie nurodyti Gairių III skyriaus 8 punkto lentelėje. Šios lentelės 2–12 punktuose nurodytų supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių skaitinės reikšmės nurodytos 2021–2027 m. ES fondų lėšomis supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registre, kuris skelbiamas interneto svetainėje www.esf.lt/veiklos-sritys/metodines-pagalbos-centras/fiksuotuju-dydziu-registras/1104.

8. Projekto veiklų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai

Eil. Nr.	Finansuojamos veiklos, kurioms taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio kodas	Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžio pavadinimas	Papildoma informacija
1.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-01	7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma	Netiesioginės projekto išlaidos skaičiuojamos nuo tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų.
2.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-04	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS su PVM	Fiksuotą sumą sudaro visų privalomų matomumo ir informavimo priemonių antrojo rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) iškabintos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.
3.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-03	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, antrojo rinkinio FS be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų antrojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos, kai: a) projekto įgyvendinimo pradžioje projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse pateikta informacija – trumpas veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymas, proporcingas paramos dydžiui, bei informavimas apie iš ES gaunamą finansinę paramą; b) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, susijusioje su veiksmo įgyvendinimu, gerai matomai pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama; c) kai tik pradedami fiziškai vykdyti veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis, arba sumontuojama nupirkta įranga, visuomenei gerai matomoje vietoje iškabinamos ilgalaikės lentelės ar informacinės lentos su ES emblema.
4.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-02	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio FS su PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų privalomų matomumo ir informavimo priemonių pirmojo rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse paskelbta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama.
5.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FS-01-01	Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM	Fiksuotąją sumą sudaro visų pirmojo privalomų matomumo ir informavimo priemonių rinkinio išlaidos: a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse pateikta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama.
6.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-01	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 20 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 24 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
7.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-02	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 21 iki 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 25 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
8.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-03	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 26 iki 30 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
9.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-04	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 31 iki 36 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 37 iki 42 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
10.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-05	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 37 iki 39 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 43 iki 47 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
11.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-06	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso 40 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba 48 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
12.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FN-05-07	Fiksuotoji norma, taikoma, kai priklauso nuo 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę) arba nuo 49 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) kasmetinių atostogų	Projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidų dalis per mėnesį, skirta kasmetinėms atostogoms, apskaičiuojama nuo tinkamų finansuoti faktiškai patirtų darbo užmokesčio išlaidų už faktiškai dirbtą laiką.
13.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FĮ-53-04	Fiksuotasis vieneto įkainis visiems kitiems projektams, nesusijusiems su informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros ir (ar) informacinių sistemų ir (ar) registrų kūrimu ir (ar) modernizavimu ir (ar) plėtra (toliau – IVS), su PVM	Fiksuotasis vieneto įkainis taikomas investicijų projekto parengimo, kuris apima išsamią probleminės padėties ir paslaugos, dėl kurios reikalinga įgyvendinti investicinį projektą, analizę; paslaugos pokyčių ir tendencijų analizę, paslaugos poreikio pagrindimą, reikalavimų konkretiems pokyčiams, kurių siekiama įgyvendinant projektą, apibrėžimą, projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizę; projekto išlaidų ir naudos analizę; projekto jautrumo ir rizikos analizę; optimalios alternatyvos įgyvendinimo plano sudarymą (nustatoma veiksmų seka, jų ryšiai, svarba, vieta bendroje projekto eigoje), išlaidoms padengti.
14.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FĮ-53-03	Fiksuotasis vieneto įkainis visiems kitiems projektams, nesusijusiems su IVS, be PVM	Fiksuotasis vieneto įkainis taikomas investicijų projekto parengimo, kuris apima išsamią probleminės padėties ir paslaugos, dėl kurios reikalinga įgyvendinti investicinį projektą, analizę; paslaugos pokyčių ir tendencijų analizę, paslaugos poreikio pagrindimą, reikalavimų konkretiems pokyčiams, kurių siekiama įgyvendinant projektą, apibrėžimą, projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizę; projekto išlaidų ir naudos analizę; projekto jautrumo ir rizikos analizę; optimalios alternatyvos įgyvendinimo plano sudarymą (nustatoma veiksmų seka, jų ryšiai, svarba, vieta bendroje projekto eigoje), išlaidoms padengti.
15.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FĮ-53-02	Fiksuotasis vieneto įkainis projektams, skirtiems IVS, su PVM	Fiksuotasis vieneto įkainis taikomas investicijų projekto parengimo, kuris apima išsamią probleminės padėties ir paslaugos, dėl kurios reikalinga įgyvendinti investicinį projektą, analizę; paslaugos pokyčių ir tendencijų analizę, paslaugos poreikio pagrindimą, reikalavimų konkretiems pokyčiams, kurių siekiama įgyvendinant projektą, apibrėžimą, projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizę; projekto išlaidų ir naudos analizę; projekto jautrumo ir rizikos analizę; optimalios alternatyvos įgyvendinimo plano sudarymą (nustatoma veiksmų seka, jų ryšiai, svarba, vieta bendroje projekto eigoje), išlaidoms padengti.
16.	Visos Gairių III skyriaus 3 punkto 1 lentelėje nurodytos veiklos	FĮ-53-01	Fiksuotasis vieneto įkainis projektams, skirtiems IVS, be PVM	Fiksuotasis vieneto įkainis taikomas investicijų projekto parengimo, kuris apima išsamią probleminės padėties ir paslaugos, dėl kurios reikalinga įgyvendinti investicinį projektą, analizę; paslaugos pokyčių ir tendencijų analizę, paslaugos poreikio pagrindimą, reikalavimų konkretiems pokyčiams, kurių siekiama įgyvendinant projektą, apibrėžimą, projekto įgyvendinamumo ir alternatyvų analizę; projekto išlaidų ir naudos analizę; projekto jautrumo ir rizikos analizę; optimalios alternatyvos įgyvendinimo plano sudarymą (nustatoma veiksmų seka, jų ryšiai, svarba, vieta bendroje projekto eigoje), išlaidoms padengti.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1V-678, 2023-10-24, paskelbta TAR 2023-10-24, i. k. 2023-20685

Nr. 1V-401, 2024-06-17, paskelbta TAR 2024-06-17, i. k. 2024-10985

________________

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01

(RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų,

savivaldybių ir miestų ekonominį augimą

pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių

1 priedas

I. Stebėsenos rodiklio „SUKURTOS ARBA ATKURTOS TERITORIJOS, NAUDOJAMOS EKONOMINEI VEIKLAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei veiklai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Hektarai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-01
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodikliu apskaičiuojamas ekonominei veiklai naudojamos teritorijos, kuri sudaryta iš projekto įgyvendinimo teritorijos ir ją supančių pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypų ir (arba) komercinės paskirties objektų teritorijų sklypų ir kurioje vykdoma ar pagal sudarytas investicijų sutartis bus vykdoma ekonominė veikla, plotas. Projekto įgyvendinimo teritorija suprantama kaip sklypai ir valstybinės žemės plotai, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai (toliau – nesuformuoti valstybinės žemės plotai), kuriuose įgyvendinant projektą vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Ekonominei veiklai naudojama teritorija – teritorija, kurioje yra ir (ar) pagal savivaldybės sudarytas investicijų sutartis vidutinis ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas bus ne mažesnis kaip 0,7 įmonės/ha arba vidutinis darbo vietų tankumas ne mažesnis kaip 10,7 darbo vietos/ha. Žemės naudojimo būdai ir jų turinys apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama dviem žingsniais: 1 žingsnis: nustatomi projekto įgyvendinimo teritoriją sudarantys sklypai ir laisvos valstybinės žemės plotai, su šia teritorija besiribojantys sklypai, priskiriami ekonominei paskirčiai naudojamoms teritorijoms, taip pat atitinkami sklypai, kuriuos nuo projekto įgyvendinimo teritorijos skiria tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypai. Apskaičiuojamas šių sklypų ir laisvos valstybinės žemės bendras plotas (hektarais); 2 žingsnis: įvertinama, ar 1 žingsniu nustatyta teritorija yra naudojama ar pagal sudarytas investicijų sutartis bus naudojama ekonominei veiklai, t. y. ar 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje vidutinis ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas yra (bus) ne mažesnis kaip 0,7 įmonės/ha arba darbo vietų tankumas yra (bus) ne mažesnis kaip 10,7 darbo vietos/ha. Ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičius nustatomas vadovaujantis VĮ Registrų centro paskelbtais Juridinių asmenų registro duomenimis (naudojama regionų geoinformacinės aplinkos paslauga REGIA – www.regia.lt ir VĮ Registrų centro interneto svetainės skyrelyje „Atviri duomenys“ (https://www.registrucentras.lt/atviri_duomenys/) skelbiami duomenys) apie 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje įregistruotus juridinius asmenis, iš šio skaičiaus atėmus juridinius asmenis, vykdančius viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 84 skyrius), ir juridinius asmenis, neturinčius nė vieno darbuotojo (juridinio asmens ekonominės veiklos rūšis ir darbuotojų (apdraustųjų) skaičius nustatomas pagal Valstybinės socialinio draudimo valdybos („Sodra“) paskelbtą įmonių atvirųjų duomenų rinkinį https://atvira.sodra.lt/imones/rinkiniai/index.html). Darbo vietų skaičius apskaičiuojamas sumuojant apdraustųjų skaičių nustatytuose ekonominę veiklą vykdančiuose ūkio subjektuose pagal vėliausius „Sodros“ paskelbtus duomenis. Tuo atveju, kai 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje faktiškai veikia vietos vienetas (gamykla, cechas, sandėlis ir pan.), priklausantis juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra įregistruota už šios teritorijos ribų, atitinkamas vietos vienetas ir (ar) jo darbo vietų skaičius gali būti pridedamas prie skaičiuojamo ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų ir (ar) darbo vietų skaičiaus. Vietos vieneto veikla turi būti pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis (išduotais leidimais, licencijomis, fotofiksacija ir (ar) pan.). Tuo atveju, kai 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje esančiame (-iuose) sklype (-uose) numatoma pradėti vykdyti ekonominę veiklą arba didinti šios veiklos apimtį remiantis tarp savivaldybės ir ūkio subjekto sudaryta investicijų sutartimi, prie ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičiaus, nustatyto vadovaujantis VĮ Registrų centro paskelbtais duomenimis, pridedamas atitinkamą sutartį sudaręs ūkio subjektas (išskyrus atvejus, kai jo buveinė yra įregistruota 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje), o prie esamo darbo vietų skaičiaus – investicijų sutartyje įsipareigotas sukurti naujų darbo vietų skaičius (skirtumas tarp sutartyje nustatyto įsipareigojimo ir rodiklio apskaičiavimo momentu vykdant investicijų sutartį faktiškai sukurto darbo vietų skaičiaus). Ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas ir darbo vietų tankumas apskaičiuojamas padalinus atitinkamą skaičių iš 1 žingsniu nustatyto teritorijos ploto. Jeigu 1 žingsniu nustatyta teritorija naudojama ar pagal sudarytas investicijų sutartis bus naudojama ekonominei veiklai, rodiklio reikšmė yra visas 1 žingsnyje apskaičiuotas teritorijos plotas. Jeigu 1 žingsniu nustatyta teritorija nėra ir nebus naudojama ekonominei veiklai, rodiklio reikšmė – 0. Tas pats sklypas skaičiuojamas vieną kartą nepriklausomai nuo to, kelių pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį finansuojamų projektų įgyvendinimo teritorijoms ir (ar) jas supančioms teritorijoms jis yra priskirtas.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas ekonominei veiklai naudojamos teritorijos plotas, joje ekonominę veiklą vykdančių (vykdysiančių ūkio subjektų) ir (ar) juose esamų (būsimų) darbo vietų skaičius ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami, vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka, investicijų sutarčių kopijos, fotofiksacijos) arba nuorodos į jų paskelbimo šaltinius. Antrinis duomenų šaltinis ‒ ataskaita po projekto finansavimo pabaigos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai projekto vykdytojas po projekto įgyvendinimo pabaigos apskaičiuoja per vienerius metus pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3038

II. Stebėsenos rodiklio „Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei arba kitai paskirčiai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Hektarai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-03
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCR52
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Įgyvendinus projektą rekultivuotos ir (arba) rehabilituotos teritorijos plotas, kuris pagal patvirtintą planavimo dokumentą yra arba bus naudojamas želdynams ir želdiniams sodinti, socialiniams būstams ir (ar) kitai socialinei, visuomeninei, ūkinei, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai. Rekultivuota teritorija suprantama kaip įgyvendinto tvarkymo plano arba pažeistų žemių tvarkymo (rekultivavimo) projekto plotas, kuriame yra rekultivuota žemė, kuri įgyvendinant projektą buvo išvalyta arba atkurta siekiant pakartotinai naudoti teritoriją (pvz.: žaliesiems plotams, socialiniam būstui, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai). Rekultivuota žemė suprantama kaip tvarkymo plane arba pažeistų žemių tvarkymo projekte nustatyta užteršta arba pažeista žemė, kuri buvo išvalyta arba atkurta siekiant pakartotinai naudoti teritoriją (pvz.: žaliesiems plotams, socialiniam būstui, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai). Užteršta žemė suprantama taip, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/35 2 straipsnio 1 dalies c punkte. Pažeista žemė suprantama kaip apibrėžta Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 166 „Dėl Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodikos patvirtinimo“. Rehabilitacija suprantama kaip apibrėžta Teritorijų planavimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“. Rehabilituotos teritorijos plotu laikomas žemės sklypų ir (ar) laisvos ir (ar) nesuformuotos valstybinės žemės, kur atlikta (teritorijos) rehabilitacija vykdant projekto veiklas, plotas. Planavimo dokumentas suprantamas kaip teritorijų planavimo dokumentas arba teritorinė strategija, nurodyta Reglamento 2021/1060 29 straipsnyje.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Skaičiuojamas sumuojant rekultivuotos teritorijos plotą (hektarais) ir rehabilituotos teritorijos plotą (kai rodiklis RCR52 taikomas investicijų pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5.1 uždavinį stebėsenai ir vertinimui), kurio naudojimas žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei, kultūrinei, sporto ar bendruomeninei veiklai yra numatytas planavimo dokumente (-uose). Kai planavimo dokumente nustatytas rekultivuotos ir rehabilituotos teritorijos plotas sutampa, rodiklis skaičiuojamas vieną kartą.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: planavimo dokumentai; valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, atveju: projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje nurodomas rehabilituotos teritorijos plotas ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz.: Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka ir pan. Antriniai duomenų šaltiniai: veiklos ataskaitos, ataskaitos po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Planavimo dokumento papildymas rekultivuotos žemės panaudojimo plotu ne vėliau kaip per 1 metus įgyvendinus projektą.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas (projekto veiklų įgyvendinimo metu; projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje, po projekto finansavimo pabaigos). Rodiklis laikomas pasiektu, kai patvirtinamas planavimo dokumentas, kuriame numatytas rekultivuotos ir (arba) rehabilituotos teritorijos naudojimas.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5  271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato bendrasis rodiklis RCR52. Rodiklio kodas – R.B.2.2052

III. Stebėsenos rodiklio „METINIS KONSOLIDUOTŲ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ VARTOTOJŲ SKAIČIUS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Metinis konsoliduotų viešųjų paslaugų vartotojų skaičius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Vartotojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-04
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Asmenų, kurie bent kartą per metus naudojosi objekto (infrastruktūros) konsoliduotomis viešosiomis paslaugomis, skaičius. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (šaltinis: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas). Viešosiomis paslaugomis laikomos ir viešosios paslaugos ekonominės veiklos vykdytojams (smulkiajam ir vidutiniam verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms) – informavimas, konsultavimas verslo (ekonominės veiklos) pradžios, verslo (ekonominės veiklos) plėtros ir kitais verslui (ekonominei veiklai) aktualiais klausimais, metodinės paslaugos, teikiamos ekonominės veiklos vykdytojams ir (arba) verslą (ekonominę veiklą) pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas ekonominės veiklos vykdytojams. Konsoliduota viešoji paslauga – viešoji paslauga, kurios teikimas buvo patobulintas ir (ar) jai teikti naudojama infrastuktūra buvo sukurta ar modernizuota įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo projektą. Integruotas teritorinio vystymo projektas suprantamas taip, kaip apibrėžta stebėsenos rodiklio „Integruoti teritorinio vystymo projektai“ aprašymo kortelėje. Vartotojas – konsoliduotas viešąsias paslaugas gaunantis fizinis ar juridinis asmuo.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Kai yra teikiamos tęstinio pobūdžio konsoliduotos viešosios paslaugos, pvz., švietimo, socialinės priežiūros ir globos, slaugos, ir yra sudaryti šių paslaugų gavėjų (vartotojų) sąrašai (suvestinės), vartotojų skaičius apskaičiuojamas šio sąrašo (suvestinės) asmenų kiekį padauginant iš dienų, kada buvo teikiama paslauga, skaičiaus per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Kai yra teikiamos vienkartinio pobūdžio konsoliduotos viešosios paslaugos, pvz., dalyvavimas kultūros renginyje, kelionė viešuoju transportu, ir paslaugų gavėjų (vartotojų) sąrašo nėra, sumuojami atvejai, kai asmenims buvo faktiškai suteikta viešoji paslauga per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Tas pats asmuo gali būti skaičiuojamas daugiau negu vieną kartą. Kai konsoliduotos viešosios paslaugos yra teikiamos elektroniniu būdu ar joms teikti naudojami skaitmeniniai produktai, sumuojami skaitmeninės viešosios paslaugos suteikimo ar pasinaudojimo produktu atvejai ir viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų paslaugos teikimo elektroniniu būdu ar naudojantis skaitmeniniais produktais atvejai per 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos. Tas pats asmuo gali būti skaičiuojamas daugiau negu vieną kartą. To paties konsoliduotų viešųjų paslaugų objekto (infrastruktūros) naudotojai skaičiuojami vieną kartą nepriklausomai nuo to, kiek kartų objektui (infrastruktūrai) buvo skirta parama pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis ‒ projekto vykdytojo ir (ar) partnerio pateikta (-os) pažyma (-os), kurioje (-iose) deklaruojamas vartotojų skaičius per metus po projekto įgyvendinimo pabaigos ir paaiškinama, kaip šis skaičius nustatytas. Antrinis duomenų šaltinis ‒ projekto vykdytojo ataskaita po projekto finansavimo pabaigos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Praėjus 12 mėnesių po projekto įgyvendinimo pabaigos
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3039

IV. Stebėsenos rodiklio „SUKURTOS ARBA ATKURTOS TERITORIJOS, NAUDOJAMOS EKONOMINEI, REKREACINEI AR TURIZMO PASKIRČIAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sukurtos arba atkurtos teritorijos, naudojamos ekonominei, rekreacinei ar turizmo paskirčiai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Hektarai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-02
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Rodikliu apskaičiuojamas ekonominei, rekreacinei ir (ar) turizmo veiklai naudojamos teritorijos plotas, sudarytas iš projekto įgyvendinimo teritorijos ir šių ją supančių teritorijų: 1. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų sklypų ir komercinės paskirties objektų teritorijų sklypų (toliau – ekonominei paskirčiai naudojamos teritorijos); 2. rekreacinių teritorijų žemės sklypų kitos paskirties žemėje (žemės sklypų, skirtų ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui), atskirųjų želdynų, miškų (išskyrus ūkinius miškus) sklypų, rekreacinių vandens telkinių bei bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijų sklypų (išskyrus kapines) (toliau – rekreacinei paskirčiai naudojamos teritorijos); 3. sklypų, kuriuose yra turizmo išteklių (toliau – turizmo paskirčiai naudojamos teritorijos). Turizmo ištekliais laikomi objektai (gamtos, kultūros, mokslo, religijos, pramogų ir kiti), dominantys turistus ar skirti jų reikmėms. Projekto įgyvendinimo teritorija suprantama kaip sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose, įgyvendinant projektą, vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Ekonominei veiklai naudojama teritorija – teritorija, kurioje yra ir (ar) pagal savivaldybės sudarytas investicijų sutartis vidutinis ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas bus ne mažesnis kaip 0,3 įmonės/ha arba vidutinis darbo vietų tankumas ne mažesnis kaip 5,2 darbo vietos/ha. Žemės naudojimo būdai ir jų turinys apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	1. Tuo atveju, kai projektas apima pramoninės (-ių) ir (ar) komercinės (-ių) teritorijos (-ų) išvystymo netolygumams pašalinti skirtą (-as) veiklą (-as), rodiklio reikšmė apskaičiuojama dviem žingsniais: 1.1. 1 žingsnis: nustatomi projekto įgyvendinimo teritoriją sudarantys sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, su šia teritorija besiribojantys sklypai, priskiriami ekonominei paskirčiai naudojamoms teritorijoms, taip pat atitinkami sklypai, kuriuos nuo projekto įgyvendinimo teritorijos skiria tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypai. Apskaičiuojamas šių sklypų ir nesuformuotų valstybinės žemės plotų bendras plotas (hektarais); 1.2. 2 žingsnis: įvertinama, ar 1 žingsniu nustatyta teritorija yra naudojama ar pagal sudarytas investicijų sutartis bus naudojama ekonominei veiklai, t. y. ar vidutinis ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas teritorijoje yra (bus) ne mažesnis kaip 0,3 įmonės/ha arba darbo vietų tankumas yra (bus) ne mažesnis kaip 5,2 darbo vietos/ha. Ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičius nustatomas vadovaujantis VĮ Registrų centro paskelbtais Juridinių asmenų registro duomenimis (naudojama regionų geoinformacinės aplinkos paslauga REGIA – www.regia.lt ir VĮ Registrų centro interneto svetainės skyrelyje „Atviri duomenys“ (https://www.registrucentras.lt/atviri_duomenys/) apie 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje įregistruotus juridinius asmenis, iš šio skaičiaus atėmus juridinius asmenis, vykdančius viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklą (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 84 skyrius) ir juridinius asmenis, neturinčius nė vieno darbuotojo (juridinio asmens ekonominės veiklos rūšis ir darbuotojų (apdraustųjų) skaičius nustatomas pagal Valstybinės socialinio draudimo valdybos („Sodra“) paskelbtą įmonių atvirųjų duomenų rinkinį https://atvira.sodra.lt/imones/rinkiniai/index.html). Darbo vietų skaičius apskaičiuojamas sumuojant apdraustųjų skaičių nustatytuose ekonominę veiklą vykdančiuose ūkio subjektuose pagal vėliausius „Sodros“ paskelbtus duomenis. Tuo atveju, kai 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje faktiškai veikia vietos vienetas (gamykla, cechas, sandėlis ir pan.), priklausantis juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra įregistruota už šios teritorijos ribų, atitinkamas vietos vienetas ir (ar) jo darbo vietų skaičius gali būti pridedamas prie ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų ir (ar) darbo vietų skaičiaus. Vietos vieneto veikla turi būti pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis (išduotais leidimais, licencijomis, fotofiksacija ir (ar) pan.). Tuo atveju, kai 1 žingsniu nustatytoje teritorijoje esančiame (-iuose) sklype (-uose) numatoma pradėti vykdyti ekonominę veiklą arba didinti šios veiklos apimtį remiantis tarp savivaldybės ir ūkio subjekto sudaryta investicijų sutartimi, prie ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų skaičiaus, nustatyto vadovaujantis VĮ Registrų centro paskelbtais duomenimis, pridedamas atitinkamą sutartį sudaręs ūkio subjektas (jeigu jo buveinė yra įregistruota už 1 žingsniu nustatytos teritorijos ribų), o prie esamo darbo vietų skaičiaus – investicijų sutartyje įsipareigotas sukurti naujų darbo vietų skaičius (skirtumas tarp sutartyje nustatyto įsipareigojimo ir rodiklio apskaičiavimo momentu vykdant sutartį faktiškai sukurto darbo vietų skaičiaus). Ekonominę veiklą vykdančių ūkio subjektų tankumas ir darbo vietų tankumas apskaičiuojamas padalinant atitinkamą skaičių iš 1 žingsniu nustatyto teritorijos ploto; 1.3. jeigu 1 žingsniu nustatyta teritorija naudojama ar pagal sudarytas investicijų sutartis bus naudojama ekonominei veiklai, į rodiklio reikšmę įskaičiuojamas visas 1 žingsniu apskaičiuotas teritorijos plotas. Kitu atveju į rodiklio reikšmę įskaičiuojama 0 ha. 2. Tuo atveju, kai projektas apima viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimo ar sukūrimo ir (arba) rekreacinės teritorijos vystymo veiklą (-as), įvertinama, ar teritorija, kurią sudaro projekto įgyvendinimo teritorija ir su ja besiribojantys sklypai, taip pat sklypai, kuriuos nuo projekto įgyvendinimo teritorijos skiria tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypai, atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 2.1. teritorijoje yra bent vienas sklypas arba vandens telkinys, priskiriamas rekreacinei paskirčiai naudojamoms teritorijoms; 2.2. teritorijoje yra bent vienas sklypas, priskiriamas turizmo paskirčiai naudojamoms teritorijoms. Jeigu teritorija atitinka 2.1 ir (arba) 2.2 papunktyje nurodytus kriterijus, į rodiklio reikšmę įskaičiuojamas projekto įgyvendinimo teritorijos plotas ir su ja besiribojančių arba tik susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypais atskirtų sklypų, priskiriamų rekreacinei paskirčiai arba turizmo paskirčiai naudojamoms teritorijoms, plotas (hektarais). Kitu atveju į rodiklio reikšmę įskaičiuojama 0 ha. 3. Tuo atveju, kai projektas apima pramoninės ir (ar) komercinės teritorijos (-ų) išvystymo netolygumams pašalinti skirtas veiklas ir viešosios turizmo infrastruktūros modernizavimo ar sukūrimo veiklą (-as), rodiklio reikšmė apskaičiuojama sudedant reikšmes (teritorijų plotus, ha), apskaičiuotas pagal 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, ir atimant besidubliuojančius sklypus ir nesuformuotus valstybinės žemės plotus. Tas pats sklypas, nesuformuotas valstybinės žemės plotas ar vandens telkinys skaičiuojamas vieną kartą nepriklausomai nuo to, kelių pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos uždavinį finansuojamų projektų teritorijoms jis yra priskirtas.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminiai duomenų šaltiniai: Kai teritorija naudojama ekonominei veiklai – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas ekonominei veiklai naudojamos teritorijos plotas, joje ekonominę veiklą vykdančių (vykdysiančių) ūkio subjektų ir (ar) juose esamų (būsimų) darbo vietų skaičius ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrengti įrenginius kopijos (kai tokie sutikimai turi būti išduodami vadovaujantis įstatymais ir (ar) statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, ir kai sutikimuose yra nurodomi valstybinės žemės plotai, kuriuose duodamas sutikimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius) (toliau – valstybinės žemės patikėtinių sutikimų kopijos), techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka, investicijų sutarčių kopijos, fotofiksacija ir pan.) arba nuorodos į jų paskelbimo šaltinius. Kai teritorija naudojama rekreacinei veiklai – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas rekreacinei paskirčiai naudojamos teritorijos plotas, ir tai pagrindžiantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro išrašas, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų kopijos, techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka ir pan.). Kai teritorija naudojama turizmo veiklai – projekto vykdytojo arba partnerio pažyma, kurioje pagrindžiamas turizmo paskirčiai naudojamos teritorijos plotas, ir tai pagrindžiantys dokumentai (pvz., Nekilnojamojo turto registro išrašai, valstybinės žemės patikėtinių sutikimų kopijos, techninio projekto bendrieji statinio rodikliai, geodezinė nuotrauka, valstybės informacinių sistemų, registrų išrašai, fotofiksacijos) arba nuorodos į Valstybės duomenų agentūros, VĮ Registrų centro ar kitų valstybės institucijų, įstaigų skelbiamus atviruosius duomenis). Antrinis duomenų šaltinis ‒ ataskaita po projekto finansavimo pabaigos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma per vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3040

V. Stebėsenos rodiklio „DVIRAČIAMS SKIRTOS INFRASTRUKTŪROS METINIS NAUDOTOJŲ SKAIČIUS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Dviračiams skirtos infrastruktūros metinis naudotojų skaičius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Naudotojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-02
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Dviračiams skirtos infrastruktūros, kuri įgyvendinant finansuojamus projektus, naujai įrengta, rekonstruota arba kapitališkai suremontuota, naudotojų skaičius per metus. Dviračiams skirta infrastruktūra funkcinėse zonose apima dviračių takus, atskirtus nuo transporto priemonių eismui skirtų kelių ar kitų to paties kelio dalių inžinerinėmis priemonėmis (kelkraščiais, užtvaromis), dviračių gatves, dviračių tunelius, dviračių juostas, pėsčiųjų ir dviračių takus. Naudotojas – asmuo (dviračio vairuotojas), dalyvaujantis dviračių eisme. Naudotojų skaičius – per metus dviračių eisme dalyvavusių asmenų skaičius.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama vadovaujantis JASPERS (2021 m.) parengta metodika, kuri skelbiama internete: methodl_support_indicators_post_2020_en. pdf (europa. eu).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – projekto vykdytojo atlikto tyrimo (vertinimo) ataskaita. Antrinis duomenų šaltinis – ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklis vertinamas įgyvendinus projektą. Duomenys iš tyrimų (vertinimų), kurie atliekami pasiekus produkto rodiklio (kodas P.B.2.0058) reikšmes teritorijose, kuriose buvo vykdomos projektų veiklos.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos. Rodiklio pasiekimo momentas – rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus metams po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas pateikia atliktu tyrimu (vertinimu) nustatytą pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3025

VI. Stebėsenos rodiklio „INTEGRUOTI TERITORINIO VYSTYMO PROJEKTAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruoti teritorinio vystymo projektai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Projektai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-01
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO76
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Integruotų teritorinio vystymo projektų, remiamų vykdant integruotą teritorinę plėtrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamentas) 28 straipsnį, skaičius. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Integruotas teritorinio vystymo projektas – tai projektas, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų: a) įgyvendinant projekto veiklas yra prisidedama prie efektyvesnio dviejų ar daugiau savivaldybių funkcijų, nustatytų Vietos savivaldos įstatyme, vykdymo; b) įgyvendinant projekto veiklas yra prisidedama prie daugiau nei vieno 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos uždavinio įgyvendinimo; c) projekto tikslinė grupė gyvena ar vykdo veiklą daugiau nei vienoje savivaldybėje ir (arba) projekto veiklos įgyvendinamos daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje; d) projekto vykdytojai ir partneriai priklauso daugiau kaip vienam suinteresuotųjų šalių tipui (viešojo sektoriaus subjektai, privataus sektoriaus subjektai; nevyriausybinės organizacijos) arba projekto tikslinė grupė priklauso daugiau kaip vienam suinteresuotųjų šalių tipui (viešojo sektoriaus subjektai, privataus sektoriaus subjektai; nevyriausybinės organizacijos).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami įgyvendinti integruoti teritorinio vystymo projektai
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO76. Rodiklio kodas – P.B.2.0076

VII. Stebėsenos rodiklio „ATVIROS ERDVĖS, SUKURTOS ARBA ATKURTOS MIESTŲ TERITORIJOSE“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Atviros erdvės, sukurtos arba atkurtos miestų teritorijose
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Kvadratiniai metrai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-02
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO114
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Atnaujintų arba naujai įrengtų visiems prieinamų atvirų viešųjų erdvių paviršiaus plotas miestų teritorijose. Atviros viešosios erdvės – tai atviras žemės plotas, pritaikytas ir visuomenei prieinamas nemokamai, tarnauja kaip rekreacinė erdvė, padeda kurti gražesnę aplinką ir prisideda prie aplinkos kokybės gerinimo (Jungtinių Tautų Organizacijos apibrėžtis. Prieiga per internetą: https://unstats.un.org/sdgs/metadata/files/Metadata-11-07-01.pdf). Atvirosiomis viešosiomis erdvėmis gali būti laikomi parkai, skverai, kiti želdynai, bendruomenių sodai (daržai), aikštės, upių pakrantės, paplūdimiai ir kt. Miestų teritorijos – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5.1 uždavinio dalyje „Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių panaudojimą“ nurodyti miestai ir priemiesčiai. Projekto įgyvendinimo teritorija – sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose įgyvendinant projektą vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Apskaičiuojama projekto įgyvendinimo teritorija, sudaryta iš nesuformuotų valstybinės žemės plotų ir šiuos naudojimo būdus turinčių sklypų: 1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų; 1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų; 1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų; 1.4. miestų bendrojo naudojimo teritorijų; 1.5. atskirųjų želdynų teritorijų; 1.6. rekreacinių teritorijų; 1.7. rekreacinių miškų; 1.8. apsauginių miškų; 1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų; 1.10. visuomeninės paskirties teritorijų; 1.11. kultūros paveldo objektų žemės sklypų; 1.12. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis ‒ statybos užbaigimo dokumentai (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą). Antrinis duomenų šaltinis ‒ įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO114. Rodiklio kodas – P.B.2.0114

VIII. Stebėsenos rodiklio „DVIRAČIAMS SKIRTA INFRASTRUKTŪRA, KURIAI SUTEIKTA PARAMA“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Dviračiams skirta infrastruktūra, kuriai suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Kilometrai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-04
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RC058
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Įgyvendinant finansuojamus projektus naujai įrengtos arba rekonstruotos ir (ar) kapitališkai suremontuotos dviračiams skirtos infrastruktūros ilgis. Dviračiams skirta infrastruktūra apima dviračių takus, atskirtus nuo transporto priemonių eismui skirtų kelių ar kitų to paties kelio dalių inžinerinėmis priemonėmis (kelkraščiais, užtvaromis), dviračių gatves, dviračių tunelius ir kitą dviračiais važiuoti reikalingą infrastruktūrą. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėta tam skirtais kelio ženklais. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas). Dviračių gatvė – kelias, kurio pradžia pažymėta kelio ženklu „Dviračių gatvė“, o pabaiga – „Dviračių gatvės pabaiga“ (šaltinis: Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“). Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu (šaltinis: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas). Pėsčiųjų ir dviračių takas – mišriam pėsčiųjų ir dviračių eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ (Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijos R PDTP 12, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12 patvirtinimo“). Įrengimas – naujos dviračiams skirtos infrastruktūros statyba. Rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (šaltinis – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas). Kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (šaltinis: Lietuvos Respublikos statybos įstatymas).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas.
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant projektų įgyvendinimo metu įrengtos naujos ar rekonstruotos ir (ar) kapitališkai suremontuotos esamos dviračiams skirtos infrastruktūros ilgį kilometrais. Dviračių infrastruktūros, turinčios atskiras vienos krypties juostas (pvz., abiejose kelio pusėse), ilgis matuojamas kaip vienos krypties eismo juostos ilgis (nesumuojant abiejų eismo juostų ilgio).
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – statybos užbaigimo aktai, deklaracijos apie statybos užbaigimą, statybos darbų priėmimo–perdavimo aktai bei kiti statinio būklės pokytį parodantys dokumentai (kadastrinių matavimų bylos, topografinės nuotraukos ir pan.). Antrinis duomenų šaltinis – veiklos ataskaitos, galutinė veiklos ataskaita.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Rodiklis siekiamas kiekvieno projekto įgyvendinimo metu ir už jį atsiskaitoma teikiant projektų veiklos ataskaitas.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas (projekto įgyvendinimo metu, projektų veiklų įgyvendinimo pabaigoje). Rodiklio pasiekimo momentas – rodiklis laikomas pasiektu, kai pasirašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą, o nesudėtingiesiems statiniams statybos darbų priėmimo–perdavimo aktai.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5  271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO58. Rodiklio kodas P.B.2.0058.

IX. STEBĖSENOS RODIKLIO „SUKURTOS ARBA ATKURTOS ATVIROS ERDVĖS“ APRAŠYMO KORTELĖ

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Sukurtos arba atkurtos atviros erdvės
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Kvadratiniai metrai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-03
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Atnaujintų arba naujai įrengtų visiems prieinamų atvirų viešųjų erdvių paviršiaus plotas. Atviros viešosios erdvės – tai atviras žemės plotas, pritaikytas ir visuomenei prieinamas nemokamai, naudojamas kaip rekreacinė erdvė, padedantis kurti gražesnę aplinką ir prisidedantis prie aplinkos kokybės gerinimo (Jungtinių Tautų Organizacijos apibrėžtis. Prieiga per internetą: https://unstats.un.org/sdgs/metadata/files/Metadata-11-07-01.pdf). Atvirosiomis viešosiomis erdvėmis gali būti laikomi parkai, skverai, kiti želdynai, bendruomenių sodai (daržai), aikštės, upių pakrantės, paplūdimiai ir kt. Projekto įgyvendinimo teritorija – sklypai ir nesuformuoti valstybinės žemės plotai, kuriuose įgyvendinant projektą vykdomi statybos ir (ar) želdynų kūrimo ir (ar) tvarkymo darbai. Rodiklis neapima teritorijos, priklausančios miestų ir priemiesčių vietovėms, nurodytoms 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 5.1 uždavinio dalyje „Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planuojamą teritorinių priemonių panaudojimą“. Žemės naudojimo būdai apibrėžti Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Apskaičiuojama projekto įgyvendinimo teritorija sumuojant ją sudarančių nesuformuotus valstybinės žemės plotus ir šiuos naudojimo būdus turinčių žemės sklypų plotus: 1.1. daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų; 1.2. pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų; 1.3. komercinės paskirties objektų teritorijų; 1.4. miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo teritorijų; 1.5. atskirųjų želdynų teritorijų; 1.6. rekreacinių teritorijų; 1.7. rekreacinių miškų; 1.8. apsauginių miškų; 1.9. susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų; 1.10. visuomeninės paskirties teritorijų; 1.11. kultūros paveldo objektų žemės sklypų; 1.12. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis ‒ statybos užbaigimo dokumentai (statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą). Antrinis duomenų šaltinis ‒ įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto specialusis rodiklis – P.S.2.1039

X. Stebėsenos rodiklio „GYVENTOJAI, KURIEMS TAIKOMI PROJEKTAI, VYKDOMI PAGAL INTEGRUOTAS TERITORINIO VYSTYMO PROGRAMAS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Gyventojai, kuriems taikomi projektai, įgyvendinami pagal integruotas teritorinio vystymo programas
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Asmenys
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-05
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO74
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Gyventojų skaičius integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kurioje įgyvendinant šią strategiją buvo įvykdytas bent vienas finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavęs bet kokios teritorinės aprėpties projektas. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – finansinę paramą pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą gavusi integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį. Gyventojai – asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf). Nuolatinė gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo paprastai praleidžia poilsiui skirtą paros dalį, nepaisant laikino išvykimo poilsiauti, atostogauti, aplankyti draugus ir gimines, verslo reikalais, gydytis arba keliauti religijos tikslais į šventąsias vietas. Nuolatiniais gyventojais yra laikomi tik asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių, arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus (Nuolatinių gyventojų skaičiaus ir sudėties nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. DĮ-149 (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Metodika_2016_149.pdf).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų, kuriose įgyvendinant šias strategijas buvo įvykdytas bent vienas projektas, gyventojų skaičių. Rodiklis apima visus integruotos teritorinio vystymo strategijos gyventojus nepriklausomai nuo to, kokioje šios strategijos teritorijoje buvo įvykdytas projektas. Integruotų teritorinio vystymo strategijų teritorijų gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros ir integruotose teritorinio vystymo strategijose (jei taikoma) nurodytus duomenis atsižvelgiant į strategijos tipą: – kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima tik miestą, gyventojų skaičiumi laikomas šio miesto gyventojų skaičius. Nustatoma pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; – kai projektas buvo įvykdytas pagal tvarios miesto plėtros strategiją, kurios teritorija apima miestą ir priemiestį (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), sumuojamas šio miesto ir priemiesčio gyventojų skaičius. Duomenų šaltiniai yra Valstybės duomenų agentūros duomenys ir integruotos teritorinio vystymo strategijos. Miesto gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas; nustatant priemiesčio gyventojų skaičių vadovaujamasi integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateikta informacija apie priemiesčio gyventojų skaičių; – kai projektas buvo įvykdytas pagal funkcinės zonos strategiją, sumuojamas funkcinę zoną sudarančių savivaldybių gyventojų skaičius, iš jo atėmus su funkcinės zonos teritorija sutampančių miestų ir, jei yra, priemiesčių (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos atveju), įeinančių į tvarios miesto plėtros strategijos teritoriją, gyventojų skaičių. Apskaičiuojama pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas projektas, ir jei yra priemiesčių – pagal integruotoje teritorinio vystymo strategijoje pateiktą informaciją apie priemiesčio gyventojų skaičių. Rodiklio reikšmė pirmą kartą nustatoma baigus vykdyti pirmąjį integruotos teritorinio vystymo strategijos projektą (patvirtinus galutinę veiklos ataskaitą) pagal konkretų IP uždavinį. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, išskyrus kai teritorija apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius nustatomas pagal Valstybės duomenų agentūros pateikiamą nuolatinių gyventojų skaičių tais metais, kuriais buvo baigtas vėliausiai įgyvendintas projektas. Kai toje pačioje integruotos teritorinio vystymo strategijos teritorijoje, kuri apima miestą ir priemiestį, buvo įvykdyti keli šią strategiją įgyvendinantys projektai pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal vėliausiai įvykdyto projekto metų duomenis šiuo būdu: prie miesto gyventojų skaičiaus, kuris nustatomas pagal metų, kada buvo baigtas projektas, Valstybės duomenų agentūros duomenis, pridedant priemiesčių gyventojų skaičių, kuris nurodytas integruotoje teritorinio vystymo strategijoje. Kai naudojama Valstybės duomenų agentūros einamoji statistika, skaičiuojamas nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – Valstybės duomenų agentūros rodiklių duomenų bazė (nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje); integruotos teritorinio vystymo strategijos informacija (nustatant gyventojų skaičių priemiesčiuose). Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu apskaičiuojama pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas. Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. CPVA pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis ir, jei reikia, pagal integruotos teritorinio vystymo strategijos duomenis apskaičiuoja ir įveda į INVESTIS iki metų pabaigos (iki gruodžio 31 d.) pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendinant integruotą teritorinio vystymo strategiją nebuvo pabaigtų projektų,  perkeliama praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO74. Rodiklio kodas – P.B.2.0074

XI. Stebėsenos rodiklio „INTEGRUOTOS TERITORINIO VYSTYMO STRATEGIJOS, KURIOMS SUTEIKTA PARAMA“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Integruotos teritorinio vystymo strategijos, kurioms suteikta parama
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Indėlis į strategijas
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinė reikšmė
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto rodiklis
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-06
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	RCO75
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Indėlių į integruotas teritorinio vystymo strategijas skaičius pagal kiekvieną 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį, remiamą pagal 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės, 28 straipsnio a ir c punktus. Indėlis į integruotą teritorinio vystymo strategiją – tai įgyvendintam projektui suteiktos finansinės paramos atvejis. Integruota teritorinio vystymo strategija – tvarios miesto plėtros strategija arba funkcinės zonos strategija, parengta pagal Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 „Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektas – integruotos teritorinio vystymo strategijos veiksmą (-us) įgyvendinanti veiklų visuma, turinti aiškiai nustatytus tikslus, apibrėžtą biudžetą ir įgyvendinimo laikotarpį.
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Sumuojami pirmieji pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją įgyvendinti projektai.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis – įgyvendintų projektų, kuriems suteikta finansinė parama, patvirtintos galutinės veiklos ataskaitos. Antrinis duomenų šaltinis – INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Kitas. Rodiklio pasiekimo momentas – pasiekta rodiklio reikšmė 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto uždavinio lygiu nustatoma, kai pasibaigus kalendoriniams metams iki sausio 10 d. CPVA pagal tą patį konkretų uždavinį ir pagal tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją baigtų projektų patvirtintų galutinių veiklos ataskaitų duomenis įveda į INVESTIS iki gruodžio 31 d. pasiektą rodiklio reikšmę. Jei praėjusiais kalendoriniais metais tarp baigtų įgyvendinti projektų nebuvo tokio projekto, kuris yra pirmasis pagal tą patį 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretų uždavinį ir pagal tą pačią integruotą teritorinio vystymo strategiją, perkeliama praėjusių kalendorinių metų rodiklio reikšmė.
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5  271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto bendrasis rodiklis RCO75. Rodiklio kodas P.B.2.0075

XII. Stebėsenos rodiklio „PARAMĄ GAVUSIŲ PAKRANČIŲ TURIZMO VIETOVIŲ SKAIČIUS“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Paramą gavusių pakrančių turizmo vietovių skaičius
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Vienetai
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Produkto
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	P-01-004-07-01-01-07
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Pakrančių turizmo vietovė – su jūra besiribojanti savivaldybė (išskyrus Klaipėdos miesto savivaldybę), kurios teritorijoje gali vykti pakrančių turizmo veikla (maudynės, deginimasis, pasivaikščiojimai pakrante, laukinės gamtos stebėjimas, buriavimas, nardymas, žvejyba ir kita su jūra susijusi veikla).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Automatiškai apskaičiuojamas
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Projekto lygiu rodiklis apskaičiuojamas sumuojant pakrančių turizmo vietoves, į kurių teritorijas investuota įgyvendinant bent vieną integruotą teritorinio vystymo projektą, skirtą modernizuoti ar sukurti viešąją infrastruktūrą, naudojamą lankytojams įtraukti į pakrančių turizmo veiklą. Uždavinio lygiu pasiekta rodiklio reikmė nustatoma eliminuojant pakrančių turizmo vietovių dubliavimosi atvejus.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Projektų, kuriems suteikta finansinė parama, galutinės veiklos ataskaitos. Informaciją apie projekto lygiu pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikia projekto vykdytojas.
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas baigus įgyvendinti visas projekto veiklas ir patvirtinus projekto galutinę veiklos ataskaitą
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos produkto specialusis rodiklis – P.S.2.1042

XIIi. Stebėsenos rodiklio „PAKRANTĖS TURIZMO VIETOVIŲ LANKYTOJAI“ aprašymo kortelė

	Elementai	Kodai, pavadinimai ir aprašymas
1.	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Pakrantės turizmo vietovių lankytojai
2.	Stebėsenos rodiklio matavimo vienetai	Lankytojai per metus
3.	Stebėsenos rodiklio reikšmės kryptis	Didėjimas
4.	Stebėsenos rodiklio reikšmės tipas	Skaitinės reikšmės
5.	Stebėsenos rodiklio tipas	Rezultato
6.	Stebėsenos rodiklio kodas	R-01-004-07-01-01-06
7.	Europos Komisijos suteiktas stebėsenos rodiklio kodas	_
8.	Stebėsenos rodiklio paaiškinimas, sąvokų apibrėžtys	Nustatomas pakrantės turizmo vietovių lankytojų per metus skaičius. Pakrantės turizmo vietovės – grupė su jūra besiribojančių savivaldybių (t. y. Klaipėdos rajono, Neringos ir Palangos miesto savivaldybės), kurių teritorijoje gali vykti pakrančių turizmo veikla (maudynės, deginimasis, pasivaikščiojimai pakrante, laukinės gamtos stebėjimas, buriavimas, nardymas, žvejyba ir kita su jūra susijusi veikla).
9.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo tipas	Įvedamasis
10.	Stebėsenos rodiklio reikšmės apskaičiavimo metodas	Pakrantės turizmo vietovių lankytojų skaičius (Lp) nustatomas taikant formules: Lp = Tp + VLp, VLp = VLLt * (Tp * 100 / TLt) / 100 kur: Tp – turistų skaičius pakrantės turizmo vietovių apgyvendinimo įstaigose, nustatomas pagal paskutinius Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale paskelbtus statistinius duomenis apie turistų skaičių Klaipėdos rajono, Neringos ir Palangos miesto savivaldybių apgyvendinimo įstaigose; VLp – atvykusių vietinių vienadienių lankytojų skaičius pakrantės turizmo vietovėse; VLLt – atvykusių vietinių vienadienių lankytojų skaičius Lietuvoje, nustatomas pagal paskutinius Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale paskelbtus statistinius duomenis; TLt – turistų skaičius Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, nustatomas pagal paskutinius Valstybės duomenų agentūros Oficialiosios statistikos portale paskelbtus statistinius duomenis. Rodiklio reikšmė skaičiuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioriteto konkretaus uždavinio lygiu. Pasiektą reikšmę apskaičiuoja Vidaus reikalų ministerija.
11.	Stebėsenos rodiklio duomenų šaltiniai	Pirminis duomenų šaltinis ‒ Oficialiosios statistikos portalo duomenys. Antrinis duomenų šaltinis ‒ INVESTIS (III lygmens pasiekimai).
12.	Stebėsenos rodiklio reikšmės skaičiavimo periodiškumas	Stebėsenos rodiklis apskaičiuojamas praėjus vieneriems metams po projekto, kurį įgyvendinant pasiekta produkto rodiklio „Paramą gavusių pakrančių turizmo vietovių skaičius“ reikšmė, galutinės veiklos ataskaitos patvirtinimo.
13.	Stebėsenos rodiklio pasiekimo momentas	Po projekto finansavimo pabaigos
14.	Už stebėsenos rodiklį atsakinga įstaiga	Vidaus reikalų ministerija
15.	Įstaigos padalinys ir kontaktinis telefono numeris	Regioninės politikos grupė, tel. +370 5 271 8459
16.	Kita svarbi informacija	2021‒2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos rezultato specialusis rodiklis – R.S.2.3046

____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-401, 2024-06-17, paskelbta TAR 2024-06-17, i. k. 2024-10985

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE)

„Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių

ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“

2 priedas

PROJEKTO ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS

Regioninė pažangos priemonė: 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“

Finansavimo šaltinis: 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa

Aplinkos tikslai	Reikalavimai dėl projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui	Pagrindimo dokumentai
1.  Klimato kaitos švelninimas	1.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2021/2139, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 papildomas nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kokiomis sąlygomis ekonominė veikla laikoma svariai prisidedančia prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir ar ta ekonominė veikla nedaro reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams (toliau – Reglamentas 2021/2139), I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų atnaujinimą (modernizavimą) turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų). 1.2. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi ir šių reikalavimų: 1.2.1. kai taikoma pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinama, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl PAV nustatytų planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygų, susijusių su atliktu PAV; 1.2.2. turi būti laikomasi aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų; 1.2.3. investuojant į statinius, turi būti: 1.2.3.1. laikomasi reikalavimų dėl pastatų energetinio naudingumo, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 51 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“; 1.2.3.2. vadovaujamasi beveik energijos nenaudojančių pastatų projektavimo, statybos ir eksploatacijos (angl. Nearly Zero Energy Building, NZEB) standartu, kuris skelbiamas internete (https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/nearly-zero-energy-buildings_en#documents); 1.2.3.3. laikomasi Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“, 107^1 punkte nustatyto reikalavimo (kai taikytina, atsižvelgiant į projekto pobūdį); 1.2.4. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“, atliekant visus pirkimus (išskyrus šiame Gairių papunktyje nurodytame nutarime numatytas išimtis), turi būti taikomi žaliųjų pirkimų reikalavimai pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“; 1.2.5. įsigyjant elektros ir elektroninę įrangą, turi būti laikomasi šių reikalavimų: 1.2.5.1. įranga turi atitikti reikalavimus, nustatytus su energija susijusiems gaminiams Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-438 „Dėl Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninio reglamento patvirtinimo“; 1.2.5.2. turi būti užtikrintas pavojingųjų medžiagų, nurodytų Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“, naudojimo ribojimas įrangoje, kaip nustatyta šiame papunktyje nurodytose taisyklėse; 1.2.5.3. įranga, kuri įtraukta į Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“, (toliau – prekių sąrašas) turi atitikti aukščiausio energinio efektyvumo klasę (prieinamą Lietuvos rinkoje), nustatytą prekių sąraše nurodytuose Europos Komisijos perduotuose reglamentuose dėl gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų; o jeigu šie reikalavimai netaikomi, tai prekės turi atitikti prekių sąraše nurodytuose Europos Komisijos reglamentuose dėl gaminių ekologinio projektavimo nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus; 1.2.6. turi būti įsigyjamos netaršios transporto priemonės, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 2 straipsnio 23 dalį.	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) įsipareigojimo dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimams deklaracija, kuri rengiama pagal Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių 3 priedą (toliau – Pareiškėjo (partnerio) deklaracija). (Pareiškėjo (partnerio) deklaracija pateikiama projektų, kuriais įgyvendinamos RPPl pažangos priemonės, administruojančiajai institucijai (toliau – RPPl administruojančioji institucija) kartu su projekto įgyvendinimo planu); 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai; 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 6) statinio ekspertizės aktas; 7) konkurso dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriaus atrankos dokumentai; 8) kiti pagrindžiantys dokumentai.
2.     Prisitaikymas prie klimato kaitos	2.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 II priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos švelninimo ir šios lentelės pirmos eilutės 1.2 papunktyje nurodytų reikalavimų (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų atnaujinimą (modernizavimą), turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 II priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų). 2.2. Kai planuojama, kad dėl numatomo įgyvendinti infrastruktūros projekto bus išmetama daugiau kaip 20 000 t/CO2e per metus, rengiant infrastruktūros projektą turi būti užtikrinamas projekto klimatosauginis tinkamumas, laikantis Europos Komisijos pranešimu 2021/C 373/01 pateiktų 2021–2027 m. infrastruktūros klimatosauginio tinkamumo užtikrinimo techninių gairių, kurios skelbiamos internete https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=OJ:C:2021:373:FULL&from=EN#ntr9-C_2021373LT.01000101-E0009 (toliau – techninės gairės). Atitikti klimatosauginį tinkamumą, vadovaujantis techninėmis gairėmis, turi ir infrastruktūros projektai, parengti iki techninių gairių paskelbimo (t. y. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.) tais atvejais, kai buvo atliktas infrastruktūros projekto PAV ir ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos gautas sutikimas dėl planuojamos veiklos).	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita, atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai; 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 6) statinio ekspertizės aktas; 7) kiti pagrindžiantys dokumentai.
3.  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga	3.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl tausaus vandens naudojimo ir apsaugos (pvz., kai investuojama į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų atnaujinimą (modernizavimą) turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų). 3.2. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi ir šių reikalavimų: 3.2.1. kai taikoma pagal Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymą, turi būti atliktas PAV, apimantis poveikio vandens ištekliams vertinimą, ir (ar) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir užtikrinama, kad bus įvykdytos sprendime dėl PAV nustatytos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu PAV; 3.2.2. kai atliekami statybos darbai, statybvietėje turi būti vykdomos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo; 3.2.3. įsigyjami vandens prietaisai turi atitikti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus, nustatytus atitinkamiems vandens prietaisams Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo vykdant žaliuosius pirkimus tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede.	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai; 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 6) statinio ekspertizės aktas; 7) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad vykdant statybos darbus buvo laikomasi šios lentelės 3.2.2 papunktyje nurodytų reikalavimų; 8) kiti pagrindžiantys dokumentai.
4.  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą	4.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos, pvz., investuojant į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų atnaujinimą (modernizavimą) turi būti laikomasi šių Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl perėjimo prie žiedinės ekonomikos: 4.1.1. mažiausiai 70 % (pagal svorį) nepavojingų statybinių ir griovimo atliekų (išskyrus žemę ir akmenis) turi būti parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir (ar) kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, laikantis atliekų hierarchijos ir Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo (2021 m. birželio 4 d. versija): https://ec.europa.eu/growth/content/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-0_en) (toliau – Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolas); 4.1.2. turi būti ribojamas atliekų susidarymas su statyba ir griovimu susijusiuose procesuose, laikantis Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgiant į geriausius prieinamus gamybos būdus bei griaunant selektyviai, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingąsias medžiagas, taip pat palengvinti pakartotinį naudojimą ir aukštos kokybės perdirbimą selektyviai šalinant medžiagas ir naudojant turimas statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas; 4.1.3. kitų Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų. 4.2. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi ir šių reikalavimų: 4.2.1. laikomasi šios lentelės pirmosios eilutės 1.2.4 ir 1.2.5 papunkčiuose nurodytų reikalavimų; 4.2.2. statybvietėje atliekos turi būti išrūšiuojamos, laikinai laikomos ir tvarkomos laikantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės), nustatytų reikalavimų; 4.2.3. statybinės atliekos turi būti tvarkomos laikantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatų ir vadovaujantis Europos Sąjungos statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolu, o apdorojant atliekas turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos informaciniu dokumentu apie atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), kuris skelbiamas interneto svetainėje  http://193.219.53.9/aaa/Anotacijos%20%28LT%29/atlieku%20apdorojimui.pdf; 4.2.4. pasibaigus elektros ir elektroninės įrangos eksploatavimo laikui, ji turi būti perduodama atliekų tvarkytojui pagal Atliekų įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, o jei projekto vykdytojas (partneris) pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra tokios įrangos atliekų tvarkytojas, jis turi šią įrangą saugiai paruošti pakartotiniam naudojimui, atliekų naudojimui ar perdirbimui arba tinkamai apdoroti pagal Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plano patvirtinimo“, Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 „Dėl Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, užtikrindamas maksimalų elektros ir elektroninės įrangos perdirbimą pasibaigus jos eksploatavimo laikui, kaip tai nustatyta Atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarime Nr. 61 „Dėl Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“.	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 3) įrangos aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 4) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad vykdant statybos darbus buvo laikomasi šios lentelės 4.1, 4.2.2 ir 4.2.3 papunkčiuose nurodytų reikalavimų; 5) kiti pagrindžiantys dokumentai.
5.  Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė	5.1. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės, pvz., investuojant į naujų pastatų statybą ar esamų pastatų atnaujinimą (modernizavimą) turi būti laikomasi šių Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl taršos prevencijos ir kontrolės: 5.1.1.statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos, su kuriais pastate esantys žmonės gali liestis (t. y. dažai ir lakas, lubų plokštės, grindų danga, įskaitant susijusius klijus ir sandariklius vidaus izoliacijai ir vidaus paviršių apdorojimui, pvz., apsaugai nuo drėgmės ir pelėsio skirtos medžiagos), išskiria: – mažiau kaip 0,06 mg formaldehido vienam medžiagos ar elemento m^3, atliekant bandymą pagal sąlygas, nurodytas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, XVII priede; – ir mažiau kaip 0,001 mg kitų 1A ir 1B kategorijų kancerogeninių lakiųjų organinių junginių, atliekant bandymą pagal CEN/EN 16516: 2013 m. „Statybos produktai. Pavojingų medžiagų išleidimo vertinimas“ arba ISO 16000-3:2011 standartą „Išsiskyrimo į patalpų orą nustatymas“; 5.1.2. turi būti imamasi priemonių mažinti keliamą triukšmą ir dulkių bei išmetamųjų teršalų kiekį ; 5.1.3. statyboje naudojami statybos elementai ir medžiagos turi atitikti Reglamento 2021/2139 I priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus; 5.1.4. turi būti laikomasi kitų Reglamento 2021/2139 I priedo 7.1 ar atitinkamai 7.2 papunktyje nustatytų reikalavimų. 5.2. Įgyvendinant projekto veiklas taip pat turi būti laikomasi ir šių reikalavimų: 5.2.1. reikalavimų, nurodytų šios lentelės pirmosios eilutės 1.2.4 ir 1.2.5 papunkčiuose ir ketvirtosios eilutės 4.2.4 papunktyje; 5.2.2. statybose naudojamose statybinėse dalyse ir medžiagose negali būti naudojamas asbestas.	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) techninis projektas; 3) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 4) įrangos, transporto priemonių aprašymai, specifikacijos, instrukcijos ir (ar) pan.; 5) rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta laisvos formos deklaracija, kuria patvirtinama, kad vykdant statybos darbus buvo laikomasi šios lentelės 5.1.2 papunktyje nustatytų reikalavimų; 6) kiti pagrindžiantys dokumentai.
6.  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas	6. Įgyvendinant projekto veiklas turi būti laikomasi Reglamento 2021/2139 I priede atitinkamoms veikloms nustatytų reikalavimų dėl biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo ir reikalavimų, nurodytų šios lentelės pirmosios eilutės 1.2.1 papunktyje.	Pagrindimo dokumentai: 1) pareiškėjo (partnerio) deklaracija; 2) atsakingosios institucijos priimta atrankos dėl poveikio aplinkai išvada, PAV ataskaita ir atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai; 3) techninis projektas, statinio projekto ekspertizės aktas, statybą leidžiantys dokumentai; 4) pirkimų dokumentai, sutartys su tiekėjais ir (ar) rangovais, komerciniai pasiūlymai, viešųjų pirkimų protokolai; 5) statinio ekspertizės aktas; 6) kiti pagrindžiantys dokumentai.

Pastabos:

1. Lentelės 1 skiltyje nurodomi aplinkos tikslai nustatyti pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088.

2. Lentelės 1 eilutės 1.2.3.1 papunktyje nurodomu Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ atitinka nurodytos direktyvos ir 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 244/2010, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus, reikalavimus.

3. Lentelės 1 eilutės 1.2.5.1 papunktyje nurodomu Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techniniu reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-438 „Dėl Ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos įgyvendinimo priemonių taikymo techninio reglamento patvirtinimo“, įgyvendinama 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES.

4. Lentelės 1 eilutės 1.2.5.2 papunktyje nurodomomis Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2008 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 4-459 „Dėl Tam tikrų pavojingųjų medžiagų naudojimo ribojimo elektros ir elektroninėje įrangoje taisyklių patvirtinimo“ perkeliama ir įgyvendinama 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. gegužės 12 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2022/1632.

5. Lentelės 1 eilutės 1.2.5.3 papunktyje nurodomas Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Prekių, išskyrus kelių transporto priemones, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, sąrašo patvirtinimo“ nustatytas įgyvendinant 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 6 straipsnį ir III priedą.

6. Lentelės 4 eilutės 4.2.4 papunktyje nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 61 „Dėl Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduočių patvirtinimo“ nutarimas priimtas įgyvendinant 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų nuostatas.

________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-401, 2024-06-17, paskelbta TAR 2024-06-17, i. k. 2024-10985

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01

(RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų,

savivaldybių ir miestų ekonominį augimą

pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių

3 priedas

PAREIŠKĖJO (PARTNERIO) įsipareigojimo dėl ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠO REIKALAVIMAMS

deklaracija

20___ m. ________________d.

_______________________

(vietovės pavadinimas)

Aš, __________________________________________, mano atstovaujamos organizacijos

(vadovo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė)

________________________________________________________________  vardu įsipareigoju

(organizacijos pavadinimas)

užtikrinti, kad projektas __________________________________________________________

(projekto pavadinimas)

atitiks reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo, kuris nustatytas Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1V-188 „Dėl Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Gairės), 2 priede, nustatytus reikalavimus.

__________________________________ (deklaraciją pasirašančio asmens pareigų pavadinimas)

________________ (parašas)

________________________ (vardas ir pavardė)

____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-678, 2023-10-24, paskelbta TAR 2023-10-24, i. k. 2023-20685

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01

(RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų,

savivaldybių ir miestų ekonominį augimą

pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių

4 priedas

PROJEKTO ATITIKTIES valstybės PAGALBOS TAISYKLĖMS Patikros lapas

1. Teisinis pagrindas

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais (toliau – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)

2. Duomenys apie projekto įgyvendinimo planą (toliau – PIP) ir (ar) projektą

PIP ir (ar) projekto numeris

Pareiškėjo ir (ar) projekto vykdytojo pavadinimas

Projekto pavadinimas

Projekto partnerio (-ių) pavadinimas (-ai)

3. PIP ir (ar) projekto patikra dėl atitikties Bendrajam bendrosios išimties reglamentui
Nr.	Klausimai	Rezultatas				Pastabos
		Taip	Ne	Netaikoma
3.1	Bendrieji reikalavimai
3.1.1	Kokiai kategorijai priskiriamas pareiškėjas (pasirinkti tik vieną variantą)?
3.1.1.1.	Maža įmonė
3.1.1.2.	Vidutinė įmonė
3.1.1.3.	Didelė įmonė
3.1.2.	Kokiai kategorijai priskiriamas partneris (pasirinkti tik vieną variantą)? (jei taikoma)
3.1.2.1.	Maža įmonė
3.1.2.2.	Vidutinė įmonė
3.1.2.3.	Didelė įmonė
3.1.3.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 1 dalį?
3.1.4.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 2 dalį?
3.1.5.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 3 dalį?
3.1.6.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 1 straipsnio 4 dalį?
3.1.7.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama sunkumų patiriančiam subjektui, kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte?
3.1.8.	Ar valstybės pagalbos suteikimas nėra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje (t. y. įpareigojimu turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje nelaikomas reikalavimas turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu)?
3.1.9.	Ar valstybės pagalbos suteikimas nėra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas?
3.1.10.	Ar valstybės pagalbos ribos neapeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 2 dalį?
3.1.11.	Ar teikiama valstybės pagalba yra skaidri pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 5 straipsnio nuostatas?
3.1.12.	Ar teikiama valstybės pagalba turi skatinamąjį poveikį pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 2 dalį? (kai teikiama pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, netaikomas Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 5 dalies h punkte nustatytas reikalavimas, jeigu tenkinamos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnyje nustatytos sąlygos)
3.1.13.	Ar teikiama valstybės pagalba turi skatinamąjį poveikį pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 3 dalies b punktą? (kai teikiama pagalba kultūrai ir paveldo išsaugojimui, netaikomas Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 5 dalies h punkte nustatytas reikalavimas, jeigu tenkinamos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnyje nustatytos sąlygos)
3.1.14.	Ar valstybės pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 7 straipsnio 1 dalį?
3.1.15.	Ar yra laikomasi sumavimo reikalavimų pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis?
3.2. Reikalavimai pagalbai atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir kaupimo įrenginiams
3.2.1.	Ar valstybės pagalba yra teikiama bendram atsinaujinančių išteklių energijos ir kaupimo projektui, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnio 1a dalyje?
3.2.2.	Ar kaupimo įrenginys kasmet absorbuoja ne mažiau kaip 75 % energijos iš tiesiogiai prijungto atsinaujinančios energijos gamybos įrenginio?
3.2.3.	Ar valstybės pagalba yra teikiama tik naujiems įrenginiams?
3.2.4.	Ar valstybės pagalbos yra prašoma Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnio 6 dalyje nurodytoms tinkamoms išlaidoms finansuoti?
3.2.5.	Ar nėra viršijama investicinė valstybės pagalba aplinkos apsaugai: 30 mln. Eur vienos įmonės vienam investiciniam projektui? (tikrinant atitiktį nustatytoms riboms, visi investicijų komponentai (gamyba ir kaupimas) laikomi vienu integruotu projektu)
3.2.6.	Ar valstybės pagalbos intensyvumas neviršija Bendrojo bendrosios išimties reglamento 41 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyto intensyvumo?
3.3. Reikalavimai pagalbai vietos infrastruktūroms
3.3.1.	Ar teikiama valstybės pagalba atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 1 dalį?
3.3.2.	Ar infrastruktūros naudojimas atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 3 dalį?
3.3.3.	Ar koncesija ar kitas patikėjimas trečiajai šaliai eksploatuoti infrastruktūrą suteikiami pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 4 dalį?
3.3.4.	Ar valstybės pagalbos yra prašoma išlaidoms, kurios yra tinkamos finansuoti pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 5 dalį?
3.3.5.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama specialiajai infrastruktūrai?
3.3.6.	Ar nėra viršijama investicinė valstybės pagalba vietos infrastruktūroms: 11 mln. Eur arba visa investicijų į vieną infrastruktūros objektą vertė neviršija 22 mln. Eur (kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies cc punkte)?
3.3.7.	Ar valstybės pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo, kaip nurodyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56 straipsnio 6 dalyje?
3.4. Reikalavimai pagalbai kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūroms
3.4.1.	Ar valstybės pagalba teikiama Reglamento (ES) Nr. 651/2014 53 straipsnio 2 dalyje nurodytiems kultūros tikslams ir kultūrinei veiklai?
3.4.2.	Ar teikiama valstybės pagalba yra investicinė pagalba?
3.4.3.	Ar nėra viršijama investicinė valstybės pagalba kultūros ir kultūros paveldo infrastruktūrai: 165 mln. Eur vienam projektui (kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies z punkte)?
3.4.4.	Ar valstybės pagalbos yra prašoma Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnio 4 dalyje nurodytoms tinkamoms išlaidoms finansuoti?
3.4.5.	Ar valstybės pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos veiklos pelno skirtumo, kaip nurodyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 53 straipsnio 6 dalyje?
3.5. Reikalavimai pagalbai jūrų uostams
3.5.1.	Ar valstybės pagalba nėra teikiama degalų papildymo infrastruktūrai, kuria laivams tiekiamas iškastinis kuras, pvz., dyzelinas, gamtinės dujos (suslėgtos gamtinės dujos) ir suskystintos gamtinės dujos bei suskystintos naftos dujos, statyti, įrengti ar atnaujinti?
3.5.2.	Ar valstybės pagalbos yra prašoma išlaidoms, kurios yra tinkamos finansuoti pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnio 2 ir 2a dalis?
3.5.3.	Ar valstybės pagalbos nėra prašoma išlaidoms, kurios yra netinkamos finansuoti pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnio 3 dalį?
3.5.4.	Ar nėra viršijama pagalbos suma projektui, nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 dalies ee punkte?
3.5.5.	Ar valstybės pagalbos suma neviršija pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnio 2 ir 2a dalis tinkamų finansuoti išlaidų ir investicijos arba dugno gilinimo veiklos pelno skirtumo, kaip nurodyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnio 4 dalyje?
3.5.6.	Ar koncesija ar kitas patikėjimas trečiajai šaliai eksploatuoti infrastruktūrą suteikiami pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnio 7 dalį?
3.5.7.	Ar remiamos uosto infrastruktūros panaudojimas atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 56b straipsnio 8 dalį?
4.	Ar projektas atitinka valstybės pagalbos taisykles?
_____________________________________ (patikrą atlikusios institucijos atsakingo asmens pareigų pavadinimas)					____________ (data)		_________________________________ (vardas ir pavardė, parašas*)

* Jei pildoma popierinė versija

__________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-401, 2024-06-17, paskelbta TAR 2024-06-17, i. k. 2024-10985

Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01

(RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių

ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“

finansavimo gairių

5 priedas

PROJEKTŲ ATITIKTIES DE MINIMIS PAGALBOS TAISYKLĖMS PATIKROS LAPAS

1. Finansavimo teisinis pagrindas
2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – De minimis reglamentas)
2. Duomenys apie projekto įgyvendinimo planą ir (ar) projektą
Projekto įgyvendinimo plano (toliau – PIP) ir (ar) projekto numeris
Projekto pavadinimas
Pareiškėjo ir (ar) projekto vykdytojo ir (ar) galutinio naudos gavėjo pavadinimas
Projekto partnerio (-ių) pavadinimas (- ai) (jei taikoma)
3. PIP ir (ar) projekto veiklų patikra dėl atitikties De minimis reglamentui
Nr.	Klausimai		Rezultatas				Pastabos
			Taip	Ne		Netaikoma
3.1.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą?
3.2.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos veiklą, kai pagalbos dydis nustatomas pagal įsigytų arba rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį?
3.3.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą?
3.4.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį?
3.5.	Ar pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas veikia žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, kai pagalba priklauso nuo to, ar bus iš dalies arba visa perduota pirminiams gamintojams?
3.6.	Ar pagalba teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse (t. y. pagalba tiesiogiai susijusi su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla)?
3.7.	Ar pareiškėjui / projekto vykdytojui / partneriui (-iams) / galutiniam naudos gavėjui teikiama pagalba priklauso nuo to, ar daugiau vartojama vietinių nei importuotų prekių arba paslaugų?
3.8.	Jei pareiškėjas / projekto vykdytojas / partneris (-iai) / galutinis naudos gavėjas vykdo veiklą ne tik šio priedo 3.1–3.5 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose, kuriuose de minimis pagalba pagal De minimis reglamentą neteikiama, bet taip pat ir viename ar keliuose kituose sektoriuose, kuriuose de minimis pagalba pagal De minimis reglamentą teikiama, ar tinkamomis priemonėmis (pvz., atskiriant veiklos sritis ar apskaitą) užtikrinama, kad veiklai šio priedo 3.1–3.5 papunkčiuose nurodytuose sektoriuose nebūtų teikiama de minimis pagalba? (jei taikoma)
3.9.	Ar bendra vienai įmonei, kaip ji apibrėžta De minimis reglamente, suteikta de minimis pagalbos suma Lietuvoje viršija (ar konkrečiu atveju viršys suteikus de minimis pagalbą) 300 000 Eur per bet kurį trejų metų laikotarpį?
3.10.	Jei dvi įmonės susijungė arba viena įsigijo kitą, ar apskaičiuojant, ar nauja de minimis pagalba naujajai arba įsigyjančiajai įmonei viršija atitinkamą viršutinę ribą, atsižvelgta į visą ankstesnę de minimis pagalbą, suteiktą bet kuriai iš susijungiančių įmonių? (jei taikoma)
3.11.	Jei viena įmonė suskaidyta į dvi ar daugiau atskirų įmonių, ar iki suskaidymo suteikta de minimis pagalba priskiriama įmonei, kuri ja pasinaudojo (t. y. įmonei, perimančiai veiklą, kuriai vykdyti de minimis pagalba panaudota)? Jei toks priskyrimas neįmanomas, ar de minimis pagalba proporcingai paskirstoma remiantis naujųjų įmonių nuosavo kapitalo balansine verte suskaidymo įsigaliojimo dieną?
3.12.	Ar teikiamo finansavimo bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas tinkamai, teikiama de minimis pagalba pagal De minimis reglamento 4 straipsnį yra skaidri?						(Nurodyti De minimis reglamento 4 straipsnio dalį, pagal kurią teikiama de minimis pagalba laikoma skaidria)
3.13.	Ar de minimis pagalba sumuojama pagal De minimis reglamento 5 straipsnio reikalavimus?
3.14.	Ar teikiama de minimis pagalba patenka į De minimis reglamento galiojimo laikotarpį?
4.	Ar teikiamas finansavimas atitinka De minimis reglamentą?
_____________________________________ (vertintojas)		____________ (parašas)			____________ (data)
Patikros peržiūra: □ Išvadai pritarti                               □ Išvadai nepritarti Pastabos:_______________________________________________________________________
______________________________________ (vadovas)		____________ (parašas)			____________ (data)

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1V-401, 2024-06-17, paskelbta TAR 2024-06-17, i. k. 2024-10985

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-678, 2023-10-24, paskelbta TAR 2023-10-24, i. k. 2023-20685

Dėl vidaus reikalų ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-188 „Dėl Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas

Nr. 1V-401, 2024-06-17, paskelbta TAR 2024-06-17, i. k. 2024-10985

Dėl vidaus reikalų ministro 2023 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1V-188 „Dėl Regioninės pažangos priemonės 01-004-07-01-01 (RE) „Paskatinti regionų, funkcinių zonų, savivaldybių ir miestų ekonominį augimą pasitelkiant jų turimus išteklius“ finansavimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo