Sutartis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-488

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2023 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. ĮV-666

redakcija)

Tolygios kultūrINĖS RAIDOS ĮGYVENDINIMO REGIONUOSE tvarkos aprašas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato paraiškų, pateiktų pagal šio tvarkos aprašo 1 priede patvirtintus Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetus (toliau – prioritetai), teikimą, vertinimą, kvotų nustatymą, sprendimo dėl finansavimo priėmimą, regioninių kultūros tarybų (toliau – ir RKT) sudėtį, darbo organizavimą ir jų narių teises ir pareigas.

2. Siekiant užtikrinti tolygią kultūrinę raidą visoje Lietuvoje finansavimas skiriamas dešimtyje Lietuvos apskričių (išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes) vykstantiems kultūros ir meno projektams, įgyvendinantiems bent vieną iš šių tikslų:

2.1. skatinantiems kūrybinių raiškų įvairovę;

2.2. stiprinantiems vietos kultūrinį identitetą;

2.3. skatinantiems bendradarbiavimą.

3. RKT yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų – apskričių pagrindu sudaryti kolegialūs organai, atliekantys apskričių kultūros ir meno ekspertų funkcijas.

4. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymu (toliau – LKT įstatymas).

II SKYRIUS

PARAIŠKŲ TEIKIMO, VERTINIMO IR KVOTŲ NUSTATYMO TVARKA

5. Paraiškos teikiamos Lietuvos kultūros tarybai (toliau – LKT) vadovaujantis kultūros ministro tvirtinamomis Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėmis (toliau – Gairės). Pareiškėjai gali teikti paraiškas tik tai RKT, kuriai priskirtoje apskrityje yra registruoti. Pareiškėjai negali teikti paraiškų dėl kultūros ir meno projektų finansavimo, jeigu pareiškėjo vadovas ir (arba) kultūros ar meno projekto, kurį prašoma finansuoti, vadovas yra RKT, kuriai teikiama paraiška, narys.

6. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas konkursui ateinančių metų finansavimui gauti (toliau – pirmasis kvietimas) skelbiamas ne anksčiau nei einamųjų metų antrąjį ketvirtį. Atsižvelgiant į šio tvarkos aprašo 7 punkto sąlygas antrasis kvietimas teikti paraiškas konkursui einamųjų metų finansavimui gauti skelbiamas ne anksčiau kaip tų pačių metų pirmąjį ketvirtį.

7. Sprendimą dėl kiekvienų ateinančių metų konkursų skaičiaus (ne daugiau nei 2 konkursų per metus) pagal šio tvarkos aprašo 1 priede patvirtintus prioritetus priima LKT narių susirinkimas rekomenduojant RKT ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki pirmojo atitinkamų metų konkurso pradžios. RKT gali rekomenduoti atskiro prioriteto įgyvendinimui skelbti 2 konkursus per metus, jeigu vienam konkursui numatoma skirti suma sudaro ne mažiau kaip 10 proc. atitinkamos apskrities RKT metinės lėšų kvotos ir yra ne mažesnė nei 35 000 Eur. RKT gali rekomenduoti neskelbti atitinkamo prioriteto konkurso bei rekomenduoti LKT šiam prioritetui įgyvendinti planuojamas lėšas perskirstyti likusiems prioritetams įgyvendinti.

8. Paraiškos teikiamos ir vertinamos per Lietuvos kultūros tarybos elektroninę kultūros ir meno projektų valdymo informacinę sistemą (toliau – LKTIS). LKT atlikus administracinę paraiškų patikrą Gairių nustatyta tvarka jos perduodamos svarstyti RKT. Kiekviena RKT svarsto jos kompetencijai priskirtoje Lietuvos apskrityje registruotų juridinių asmenų paraiškas, pateiktas pagal šio tvarkos aprašo 1 priede patvirtintus prioritetus, šios tvarkos aprašo 14–27 punktuose nurodyta tvarka. LKT, perduodama paraiškas RKT, gali teikti apskričių kultūrinės raidos stebėsenos ir analizės duomenis bei rekomendacijas.

9. Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetų vertinimo kriterijų balų aprašas tvirtinamas LKT narių susirinkimo nutarimu.

10. RKT siūlo finansuoti projektus, kurie:

10.1. surinko 60 ir daugiau balų;

10.2. atitinka šio tvarkos aprašo 1 priede nurodytus Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose prioritetus.

11. Ne mažiau nei 30 % bendro vienos apskrities RKT projektų, kuriuos LKT narių susirinkimas siūlo finansuoti, biudžeto lėšų turi sudaryti savivaldybių skiriamos lėšos.

12. LKT, suderinusi su Kultūros ministerija, tvirtina Kvotų apskritims nustatymo tvarkos aprašą, kuriame nurodomi rodikliai, kuriais remiantis planuojamos lėšų sumos kiekvienoje Lietuvos apskrityje vykstančių kultūros ir meno projektų įgyvendinimui finansuoti.

13. Kvotas kiekvienų metų IV ketvirtį konkrečių apskričių kultūros ir meno projektų finansavimui vienerių metų laikotarpiui nustato LKT ir teikia šią informaciją RKT. Kiekviena RKT iki IV ketvirčio pabaigos nustato ir posėdžio protokole fiksuoja, kokio dydžio savo kvotos dalį planuos rekomenduoti LKT sudaromiems finansuojamų projektų sąrašams iš dalies finansuoti.

III SKYRIUS

PARAIŠKŲ VERTINIMAS REGIONINĖSE KULTŪROS TARYBOSE IR SPRENDIMO DĖL PARAIŠKŲ FINANSAVIMO PRIĖMIMAS

14. LKT pateikia paraiškas kiekvienos RKT nariams individualiam jų įvertinimui elektroniniu būdu (per LKTIS) per LKT nustatytą terminą, kuris apskaičiuojamas taip: ne daugiau kaip 25 paraiškų įvertinimas per vieną darbo dieną. Kartu su paraiškomis pildymui per LKTIS pateikiama Individualaus paraiškų vertinimo lentelė.

15. LKTIS pateikiamoje Individualaus paraiškų vertinimo lentelėje nurodoma: pareiškėjas, projekto pavadinimas, prašoma ir visa projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma, paraiškos vertinimo prioritetai ir (ar) kriterijai, RKT nario paraiškos vertinimo prioritetams ir (ar) kriterijams skiriami balai ir jų suma, projekto įgyvendinimui siūloma skirti suma, RKT nario komentaras, kuris rengiamas atsižvelgiant tik į paraiškos vertinimo prioritetus ir (ar) kriterijus ir jiems skirtus balus, ir žyma apie nusišalinimą nuo paraiškos vertinimo.

16. RKT narys per LKT nustatytą terminą įvertina visas jam pateiktas paraiškas arba pažymi, kad nusišalina nuo konkrečios paraiškos vertinimo, užpildo Individualaus paraiškų vertinimo lentelę ir pateikia ją LKT elektroniniu būdu (per LKTIS).

17. RKT narys siūlo finansuoti paraišką, jeigu jo skiriamų balų suma paraiškai yra ne mažesnė kaip 60 balų.

18. Jeigu paraiškai RKT nario skiriama balų suma yra mažesnė nei 60 balų, tokia paraiška nesiūloma finansuoti ir Individualaus paraiškų vertinimo lentelėje projekto įgyvendinimui siūloma skirti suma nenurodoma.

19. LKT, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nustačiusi RKT nario pateiktos Individualaus paraiškų vertinimo lentelės trūkumus (neįrašyti skiriami balai arba jie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikšmių, nenurodyta projekto įgyvendinimui siūloma skirti suma, nėra komentaro (-ų) ar jie pateikti nekorektiškai ir pan.), šiuos trūkumus elektroniniu būdu (per LKTIS) nurodo RKT nariui ir nustato protingą terminą jų pašalinimui. Nepašalinus trūkumų per LKT nustatytą terminą, RKT nario įvertinimas dėl paraiškų, kurių vertinime nustatyti trūkumai, yra laikomas negaliojančiu, išskyrus atvejus, kai tokios paraiškos sudaro penktadalį ir daugiau jam pateiktų paraiškų, – tokiu atveju laikomi negaliojančiais RKT nario įvertinimai dėl visų paraiškų. Tokiais atvejais, suvestiniai RKT narių vertinimai yra perskaičiuojami (per LKTIS) neįtraukiant negaliojančių vertinimų.

20. Tinkamai užpildytoje Individualaus paraiškų vertinimo lentelėje nurodyti duomenys yra galutiniai ir nekeičiami.

21. LKT iki RKT posėdžio, kuriame svarstomos paraiškos, parengia RKT narių tinkamai užpildytų ir pateiktų Individualaus paraiškų vertinimo lentelių suvestinę (toliau – Lentelių suvestinė) ir teikia ją svarstyti RKT jos posėdžio metu.

22. Lentelių suvestinėje nurodoma: paraišką pateikęs asmuo, projekto pavadinimas, prašoma ir visa projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma, paraiškos vertinimo kriterijai, RKT narių paraiškos vertinimo kriterijams skirtų balų vidurkiai ir jų suma, RKT narių projekto įgyvendinimui siūlomų skirti sumų vidurkis, žyma apie nusišalinusį (-ius) RKT narius nuo paraiškos vertinimo.

23. RKT narys, susipažinęs su pateikta Lentelių suvestine, turi teisę teikti siūlymą RKT pirmininkui nušalinti kitą RKT narį nuo paraiškos svarstymo, jeigu yra pagrįstai manoma, kad RKT nariui galėjo kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Toks narys nušalinamas RKT sprendimu posėdžio dėl paraiškų vertinimo metu jam balsavime nedalyvaujant. Jeigu RKT narys teikia siūlymą dėl RKT pirmininko ar jo pareigas einančio jo pavaduotojo nušalinimo, šis siūlymas fiksuojamas RKT posėdžio protokole, RKT posėdis yra stabdomas ir rašytinis argumentuotas siūlymas dėl RKT pirmininko ar jo pareigas einančio jo pavaduotojo nušalinimo yra teikiamas kultūros ministrui, kuris ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą dėl RKT pirmininko ar jo pareigas einančio jo pavaduotojo nušalinimo. RKT priėmus sprendimą dėl RKT nario nušalinimo, tokio sprendimo pagrindimas fiksuojamas RKT posėdžio protokole. RKT priėmus sprendimą RKT narį nušalinti arba kultūros ministrui priėmus sprendimą nušalinti RKT pirmininką ar jo pareigas einantį jo pavaduotoją, bet kokie iki tokio sprendimo priėmimo nušalinto RKT nario arba RKT pirmininko ar jo pareigas einančio jo pavaduotojo pateikti duomenys dėl svarstomos (-ų) paraiškos (-ų) ar kito (-ų) dokumento (-ų) yra neįskaičiuojami. Tokiu atveju Lentelių suvestinės duomenys yra perskaičiuojami, neįtraukiant nušalinto RKT nario arba RKT pirmininko ar jo pareigas einančio jo pavaduotojo vertinimų.

24. Nuo paraiškos (-ų) svarstymo nusišalinęs ar nušalintas RKT narys tokios (-ių) paraiškos (-ų) svarstyme ir vertinime nedalyvauja (posėdžio metu palieka patalpą arba jeigu vyksta nuotolinis posėdis – atjungiamas nuo nuotolinio posėdžio) ir negauna su tokia (-iomis) paraiška (-omis) susijusių duomenų, kurie nėra skelbiami viešai ir negali būti teikiami paraiškovams esant jų prašymui.

25. RKT posėdžio metu priima sprendimą dėl Lentelių suvestinėje nurodytų duomenų (RKT narių kiekvienam paraiškos vertinimo kriterijui (-ams) skirtų balų vidurkių sumos, RKT narių projekto įgyvendinimui siūlomų skirti sumų) tvirtinimo arba jų keitimo ir kiekvienai paraiškai parengia konsoliduotą RKT komentarą, kuris rengiamas atsižvelgiant tik į paraiškos vertinimo prioritetus ir (ar) kriterijus ir jiems skirtus balus.

RKT priėmus sprendimą keisti Lentelių suvestinėje nurodytą (-us) duomenį (-is), toks sprendimas yra argumentuojamas RKT posėdžio protokole. Toks sprendimas priimamas:

25.1. paaiškėjus projekto vertinimui, pagal šio aprašo 1 priede nustatytus prioritetus, įtaką darančioms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos individualaus ekspertinio vertinimo metu;

25.2. pasikeitus geopolitinei, ekonominei, epidemiologinei situacijai ar įvykus kitam ženkliam pokyčiui visuomenės gyvenime.

Taip pat pastabose RKT gali nurodyti netikslingas, nepagrįstas ir (ar) siūlomas nefinansuoti su paraiška teikiamos išlaidų sąmatos eilutes bei nurodyti siūlomas nefinansuoti veiklas (jei tokių yra), ir privalo šiuos siūlymus argumentuoti.

26. Jeigu RKT, įvertinusi projektus, posėdžio metu nustato, kad projektų finansavimui siūlytina skirti lėšų suma yra mažesnė nei projektų finansavimui numatyta lėšų suma, ji gali priimti vieną iš šių siūlymų:

26.1. nepanaudotas konkrečiam prioritetui numatytas lėšas siūlyti panaudoti kitų tuo pačiu metu svarstomų prioritetų paraiškoms finansuoti;

26.2. nepanaudotas konkrečiam prioritetui numatytas lėšas siūlyti naudoti to paties prioriteto kitiems tais pačiais metais skelbiamiems paraiškų konkursams.

27. Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta tvarka parengta Lentelių suvestinė yra RKT išvados, teikiamos LKT narių susirinkimui. Šias išvadas LKT narių susirinkimui jo posėdžio metu pristato RKT pirmininkas, o jam negalint – jo pavaduotojas ar kitas RKT narys. RKT išvadų pristatyme LKT narių susirinkimui turi teisę dalyvauti visi RKT nariai.

28. LKT narių susirinkimas turi teisę, įvertinęs RKT išvadą pristačiusio asmens argumentus, priimti kitokį negu RKT rekomenduotą sprendimą Gairėse nustatyta tvarka. LKT narių susirinkimas, vertindamas RKT išvadas, turi teisę į suvestinius duomenis neįskaičiuoti RKT nario, RKT pirmininko ar jo pareigas einančio pavaduotojo paraiškų vertinimo rezultatų, jeigu turi pagrįstų duomenų, kad RKT narys paraišką (-as) vertino (svarstė) esant interesų konfliktui. Tokiu atveju LKT narių susirinkimo sprendimas yra argumentuojamas posėdžio protokole.

29. LKT narių susirinkimas, įvertinęs paraiškas, gali priimti sprendimą koreguoti šio tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta tvarka nustatytas kvotas, jeigu, lyginant su ankstesniais metais, daugiau nei 20% kito šie rodikliai:

29.1. teikiamų paraiškų kiekis;

29.2. rekomenduojamų finansuoti paraiškų kiekis;

29.3. lėšų poreikis reikalingas finansuoti rekomenduojamas finansuoti paraiškas;

29.4. santykis tarp rekomenduojamų ir nerekomenduojamų finansuoti paraiškų;

29.5. taip pat gali būti atsižvelgiama ir į kitas objektyvias aplinkybes, kurios daro ženklų poveikį kultūrai konkrečioje apskrityje.

30. Finansavimas projektams skiriamas, sutartys su projektų vykdytojais sudaromos ir atsiskaitoma už skirtas lėšas Gairėse nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

REGIONINIŲ KULTŪROS TARYBŲ SUDĖTIS

31. RKT personalinę sudėtį tvirtina kultūros ministras. RKT kadencija yra 3 metai.

32. RKT nariai yra ekspertai, kuriuos LKT pasitelkia įgyvendindama LKT įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę. Kiekvienos RKT personalinė sudėtis sudaroma taip:

32.1. kiekvienai apskritį sudarančios savivaldybės tarybai siūlant po vieną atstovą;

32.2. LKT siūlant:

32.2.1. į Šiaulių apskrities RKT – 4 ekspertus;

32.2.2. į Kauno, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrities RKT – po 3 ekspertus;

32.2.3. į Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Tauragės, Telšių apskrities RKT – po 2 ekspertus.

33. Šio tvarkos aprašo 32.1–32.2 papunkčiuose nurodyti ekspertai turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, turintys ne mažesnę nei 3 metų patirtį kultūros ar meno srityje ir aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą menų, humanitarinių ar socialinių mokslų srityse, arba turintys kitos srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę nei 7 metų patirtį kultūros ar meno srityje, arba meno kūrėjo statusą, suteiktą vadovaujantis Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymu, bei žinių ir gebėjimų, padedančių įgyvendinti RKT funkcijas.

34. Šio tvarkos aprašo 32.2 papunktyje nurodytus ekspertus LKT atrenka viešo konkurso būdu. Informacija apie atranką skelbiama LKT interneto svetainėje www.ltkt.lt, LKT naujienlaiškyje ir kitose informacinėse priemonėse.

35. Asmuo, pretenduojantis tapti į RKT šio aprašo 32.2 papunktyje nustatyta tvarka siūlomu ekspertu, LKT nurodytu būdu LKT pateikia:

35.1. LKT pirmininko nustatytos formos prašymą;

35.2. laisvos formos motyvacinį laišką.

36. Asmens duomenys, nurodyti šio tvarkos aprašo 35 punkte nustatytuose dokumentuose, tvarkomi LKT, kaip duomenų valdytojo, delegavimo į RKT identifikavimo tikslu. Asmens duomenys tvarkomi siekiant viešojo intereso ir vykdant Tarybai taikomus teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) 6 str. 1 d. c ir e punktais. Asmens duomenys saugomi LKT dokumentacijos plane ir Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos kultūros taryboje tvarkos apraše numatytais terminais.

37. LKT, atrinkdama šio tvarkos aprašo 32.2 papunktyje nurodytus ekspertus, vertina jų išsilavinimą, patirtį kultūros ar meno srityje, žinias ir gebėjimus, padėsiančius įgyvendinti RKT nario funkcijas, bei motyvaciją tapti RKT nariu balais nuo 1 iki 5 pagal šio tvarkos aprašo 3 priede nurodytą Ekspertų vertinimo balų aprašą. Daugiausiai balų surinkę asmenys siūlomi į RKT. Ekspertai, kurių surinktas balų vidurkis yra 3,75 ir mažiau balų, į RKT negali būti siūlomi. Ekspertai, kurių surinktas balų vidurkis yra daugiau nei 3,75 balai, tačiau į RKT nebuvo atrinkti, yra įtraukiami į RKT pakaitinių narių rezervinį sąrašą (toliau – rezervinis sąrašas).

38. Rezervinis sąrašas sudaromas pagal apskritis, į kurias pretendavo ekspertai, RKT kadencijos terminui.

39. Tokiais atvejais, kai ekspertų kompetencijos įvertinamos 3,75 ir mažiau balų arba LKT skelbto viešo konkurso metu nepateikiama pakankamai kandidatūrų į atitinkamą RKT pagal šio tvarkos aprašo 32.2.1–32.2.3 papunkčiuose nurodytą ekspertų skaičių, skelbiama pakartotinė ekspertų atranka šio tvarkos aprašo 34–37 punktuose nustatyta tvarka. Jeigu ir ši pakartotinė ekspertų atranka neįvyksta (nepateikiama pakankamai kandidatūrų ar neatrenkamas reikiamas į RKT siūlytinų ekspertų skaičius), pakartotinė ekspertų atranka skelbiama ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paskutinės neįvykusios atrankos paskelbimo pradžios. Tokiais atvejais, jeigu trūksta ne daugiau nei 1/3 RKT narių, RKT tvirtinama ir dirba ne pilnos sudėties.

40. Tokiais atvejais, kai asmuo, atrinktas į RKT, atsisako eiti RKT nario pareigas, arba RKT nario veikla RKT pasibaigia šio aprašo 42.1 – 42.5, 42.7 papunkčiuose nurodytais atvejais, LKT:

40.1. siūlo Kultūros ministrui paskirti naują RKT narį iš rezervinio sąrašo pirmumo tvarka (visų pirma RKT nario pareigas siūloma eiti aukščiausiai rezerviniame sąraše esančiam asmeniui, jam atsisakius – sekančiam rezerviniame sąraše esančiam asmeniui ir t.t.) .

40.2. jeigu šio tvarkos aprašo 38 punkte nurodytas rezervinis sąrašas nebuvo sudarytas (nebuvo kandidatūrų), LKT skelbia pakartotinę ekspertų atranką šio tvarkos aprašo 34–37 punktuose nustatyta tvarka.

41. Į RKT sudėtį negali būti įtraukti asmenys dvi kadencijas iš eilės buvę RKT nariais, jei nuo paskutinės jų kadencijos pabaigos nepraėjo 3 metai.

42. RKT nario veikla RKT pasibaigia:

42.1. kai jis atsistatydina savo noru;

42.2. mirus ar negalint eiti RKT nario pareigų dėl sveikatos būklės;

42.3. jeigu paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

42.4. jeigu LKT konstatuoja, kad RKT narys pažeidė LKT nustatytų nešališkumo deklaracijos ar konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas ir raštu kreipiasi į kultūros ministrą su siūlymu atleisti RKT narį iš pareigų, kuriam kultūros ministras pritaria;

42.5. ne mažiau kaip 2/3 RKT narių raštu kreipiantis į kultūros ministrą dėl RKT nario atleidimo iš pareigų ir kultūros ministrui pritarus pateiktam siūlymui;

42.6. šio tvarkos aprašo 32.1 papunktyje nurodytą RKT narį dėl negalėjimo vykdyti RKT nario funkcijas ir (arba) netinkamo jų vykdymo paprašius atleisti jį pasiūliusiai savivaldybei ir kultūros ministrui tam pritarus;

42.7. jeigu LKT konstatuoja, kad RKT narys nevykdo ar netinkamai vykdo šio tvarkos aprašo 67 punkte nurodytas RKT nario pareigas ir (arba) nesilaiko šio tvarkos aprašo 65 punkte nustatytų veiklos principų, ir raštu kreipiasi į kultūros ministrą su siūlymu atleisti RKT narį iš pareigų, kuriam kultūros ministras pritaria.

43. Pasibaigus RKT nario veiklai naujas RKT narys skiriamas likusiam RKT kadencijos laikui šio tvarkos aprašo 32 ir (ar) 40 punktuose nustatyta tvarka.

44. Tais atvejais, kai asmuo atsisako eiti RKT nario pareigas ar yra pašalinamas iš RKT narių, kol bus atrinktas naujas RKT narys RKT gali dirbti ne pilnos sudėties, jeigu joje trūksta ne daugiau kaip 1/3 narių.

V SKYRIUS

REGIONINIŲ KULTŪROS TARYBŲ DARBO ORGANIZAVIMAS

45. Pagrindinė RKT veiklos forma yra posėdžiai.

46. Prieš pradėdami darbą RKT nariai pasirašo LKT nustatytos formos nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas.

47. RKT nariai pirmojo RKT posėdžio metu paprasta balsų dauguma išrenka RKT pirmininką ir jo pavaduotoją.

48. RKT pirmininkas ir pavaduotojas išrenkami RKT kadencijai. RKT nariai gali siūlyti RKT posėdyje dalyvaujančių RKT narių paprasta balsų dauguma perrinkti RKT pirmininką ir pavaduotoją.

49. RKT pirmininkui nesant, RKT vadovauja ir posėdžiams pirmininkauja RKT pirmininko pavaduotojas, o RKT pirmininkui ir jo pavaduotojui nedalyvaujant posėdyje – RKT posėdžiui pirmininkauja posėdžio metu posėdžio pirmininku išrinktas RKT narys.

50. RKT posėdžiai kviečiami LKT arba RKT pirmininko iniciatyva, arba ne mažiau kaip 2 RKT narių prašymu, kai RKT sudėtyje iš viso yra 7-8 nariai ir ne mažiau kaip 3 RKT narių prašymu, kai RKT sudėtyje iš viso yra 9-12 narių. Kvietimas dalyvauti posėdyje RKT nariams ir kitiems į posėdį kviečiamiems asmenims yra teikiamas elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki posėdžio. Kartu su kvietimu yra teikiami RKT posėdžio darbotvarkės projektas ir dokumentai ar kita informacija, susijusi su darbotvarkėje numatytais klausimais.

51. RKT narys, negalintis dalyvauti posėdyje, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti LKT administracijos darbuotojui, kuruojančiam RKT veiklą, ir RKT pirmininkui ar, RKT pirmininkui nesant, jo pavaduotojui.

52. RKT posėdžio pradžioje RKT nariai protokoliniu sprendimu patvirtina jo darbotvarkę. Posėdžio metu iš eilės svarstomi visi darbotvarkėje nurodyti klausimai.

53. Jeigu posėdyje nedalyvaujantys RKT nariai iki posėdžio pradžios raštu pateikia savo nuomonę svarstomu klausimu, su šia nuomone posėdžio metu supažindinami visi RKT nariai.

54. Nuo klausimo svarstymo norintis nusišalinti RKT narys apie tai informuoja RKT pirmininką ir kitus posėdyje dalyvaujančius asmenis ir šio klausimo svarstymo metu palieka patalpą, kurioje vyksta posėdis (kai posėdis vyksta nuotoliniu būdu – atjungiamas iš posėdžio).

55. Prireikus svarstyti klausimus skubos tvarka ir (ar) nesant galimybės surengti posėdžio, LKT arba RKT pirmininko sprendimu RKT sprendimai gali būti priimami vadovaujantis visų RKT narių apklausos elektroniniu paštu rezultatais.

56. Elektroninėmis priemonėmis suformuluotas (-i) svarstomas (-i) klausimas (-ai) kartu su klausimo (-ų) svarstymu susijusiais dokumentais ir kita informacija yra teikiamas (-i) visiems RKT nariams elektroniniu paštu.

57. RKT nariai į jiems pateiktą (-us) klausimą (-us) privalo atsakyti elektroniniu paštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

58. Nuo klausimo svarstymo apklausos elektroniniu paštu metu norintis nusišalinti RKT narys apie tai raštu informuoja LKT administracijos darbuotoją, kuruojantį RKT veiklą, ir RKT pirmininką ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

59. RKT posėdis ar apklausa elektroniniu paštu yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 RKT narių.

60. RKT sprendimai priimami RKT posėdyje ar apklausoje elektroniniu paštu paprasta dalyvaujančių RKT narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, sprendimą lemia RKT pirmininko arba jo pavaduotojo (jam pavaduojant pirmininką) balsas, o nesant nei vienam iš jų – posėdžiui pirmininkaujančio RKT nario balsas.

61. LKT administruoja RKT veiklą, techniškai jas aptarnauja ir apmoka RKT nariams už jų teikiamas paslaugas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų nustatyta tvarka pagal su RKT nariais pasirašomų atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, išskyrus atvejus, kai RKT narys yra valstybės tarnautojas ar valstybės pareigūnas.

62. RKT posėdžiai ir apklausos elektroniniu paštu yra protokoluojami. Protokole turi būti nurodyta: posėdžio data ir laikas, posėdyje dalyvaujantys asmenys, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prireikus LKT gali fiksuoti RKT posėdžio eigą vaizdo ir (ar) garso įrašymo priemonėmis posėdžio protokolui surašyti, bet tokie įrašai ištrinami kai protokolas patvirtinamas arba ne vėliau nei posėdžio protokole numatyto maksimalaus įrašo saugojimo termino pabaigoje.

63. Protokolą surašo LKT administracijos darbuotojas, kuruojantis RKT veiklą, ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo posėdžio dienos. Surašytą protokolą pasirašo RKT posėdžiui pirmininkavęs asmuo ir protokolą surašęs LKT administracijos darbuotojas, kuruojantis RKT veiklą.

64. Pasirašytas protokolas yra teikiamas elektroninio ryšio priemonėmis visiems RKT nariams.

VI SKYRIUS

REGIONINIŲ KULTŪROS TARYBŲ NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

65. RKT nariai savo veiklą grindžia objektyvumo, nepriklausomumo, nešališkumo, įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo, konfidencialumo ir kitais su jų vykdoma veikla susijusiais principais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

66. RKT nariai turi teisę:

66.1. teikti RKT pirmininkui pasiūlymus dėl RKT posėdžio sušaukimo ir posėdžio darbotvarkės sudarymo;

66.2. siūlyti RKT posėdyje svarstytinus klausimus;

66.3. susipažinti su nagrinėjimui pateiktais dokumentais;

66.4. reikšti pastabas ir teikti pasiūlymus RKT nagrinėjamais klausimais;

66.5. negalėdami dalyvauti RKT posėdyje, raštu pateikti nuomonę apie svarstomą (-us) klausimą (-us);

66.6. teikti pasiūlymus dėl RKT veiklos tobulinimo.

67. RKT narių pareigos:

67.1. sprendimus priimti vadovaujantis objektyvumo, nepriklausomumo, nešališkumo, konfidencialumo, įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitais su ekspertų vykdoma veikla susijusiais principais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

67.2. vertinti jiems LKT perduotas paraiškas, svarstyti kitus su RKT veikla susijusius dokumentus;

67.2. pasirengti posėdžiams ir juose konstruktyviai dalyvauti, netrikdyti posėdžių eigos;

67.3. laiku vykdyti LKT, RKT pirmininko ar jo pavaduotojo pavedimus;

67.4. dalyvauti aiškinant visuomenei RKT siūlymus.

68. RKT pirmininkas:

68.1. sudaro RKT posėdžių darbotvarkes;

68.2. atsako už RKT veiklą;

68.3. atstovauja RKT valstybės institucijose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba įgalioja atstovauti kitą (-us) RKT narį (-ius);

68.4. pristato parengtus RKT prioritetus Regiono plėtros tarybai.

69. RKT 3 metų laikotarpiui parengia, su LKT suderina ir pateikia kultūros ministrui tvirtinti prioritetus, parengtus atsižvelgiant į šio tvarkos aprašo 2 punkte nurodytus ir 2 priede aprašytus tikslus.

70. RKT gali teikti kultūros ministrui su LKT suderintą pasiūlymą dėl prioritetų keitimo ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.

____________________

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo

regionuose tvarkos aprašo

1 priedas

TOLYGIOS KULTŪRINĖS RAIDOS ĮGYVENDINIMO REGIONUOSE PRIORITETAI

Eil. Nr.

Tema

Aprašymas

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Alytaus apskrityje prioritetai

1.1.

Profesionaliojo meno plėtra

1. Literatūros, muzikos, scenos menų, taikomųjų ir vizualiųjų menų projektai skatinantys profesionaliojo meno plėtrą apskrityje, naujų profesionaliojo meno kūrinių sukūrimą, partnerysčių su profesionaliojo meno organizacijomis Lietuvos ir užsienyje plėtrą.

2. Kultūrinės edukacijos projektai skirti pažinti skirtingas profesionaliojo meno formas, skatinantys profesionaliojo meno vartojimą ir (ar) aktyvų dalyvavimą profesionaliojo meno veiklose.

3. Projektai, ugdantys apskrities kultūros bendruomenės profesines kompetencijas, stiprinantys bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio kūrėjais ir (ar) kultūros organizacijoms.

4. Profesionaliojo meno projektai, įtraukiantys karjerą pradedančius apskrities profesionaliojo meno kūrėjus (asmenis, kurie per pastaruosius 5 metus, nuo paskutinės termino teikti paraiškas dienos, įgijo bet kurios studijų srities ir krypties pirmosios ar antrosios studijų pakopos aukštąjį universitetinį išsilavinimą ar aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, arba ne ilgiau nei pastaruosius 5 metus savarankiškai vykdė profesionalią kūrybinę veiklą konkrečioje kultūros ir meno srityje), ir (ar) ne ilgiau nei 3 metus regione veikiančias nevyriausybines kultūros srities organizacijas, Registrų centre įregistravusias NVO statusą.

1.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–15).

2. Projekto kultūrinė ir (ar) meninė vertė ir aktualumas (0–30).

3. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, lėšų ir partnerių pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–20).

4. Projekto veiklų prieinamumas ir sklaida, viešinimas, rezultatų tvarumas (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–15).

1.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Alytaus apskričiai nustatyta kvotos dalis

30 procentų.

1.2.

Etninės kultūros plėtra ir istorinės atminties puoselėjimas

1. Etninės kultūros ir (ar) mėgėjų meno projektai, formuojantys apskrities identitetą, etninės kultūros ir (ar) mėgėjų meno organizacijų bendradarbiavimą skatinantys projektai Lietuvos ir užsienyje, projektai siekiantys skatinti vietos kultūros istorijos pažinimą ir (ar) puoselėjimą.

2. Projektai skatinantys kultūrinį turizmą, aktualizuojantys ir saugantys vietos materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo objektus, formuojantys apskrities identitetą.

3. Istorinės ir kultūrinės atminties (asmenybių, reikšmingų įvykių, vietų, švenčių) aktualizavimo ir sklaidos projektai skatinantys pilietiškumą.

4. Etninės kultūros edukacijos projektai, užtikrinantys tradicijų tęstinumą ir išsaugojimą, skatinantys naujų kūrybinių formų paiešką ir šiuolaikišką etninės kultūros interpretaciją.

1.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–15).

2. Projekto kultūrinė vertė ir aktualumas(0–30).

3. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, lėšų ir partnerių pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–20).

4. Projekto veiklų prieinamumas ir sklaida, viešinimas, rezultatų tvarumas (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–15).

1.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Alytaus apskričiai nustatyta kvotos dalis

40 procentų.

1.3.

Kūrybinių iniciatyvų skatinimas

Projektai skirti skatinti kūrybines iniciatyvas bendradarbiaujant profesionaliojo meno ir mėgėjų meno kūrėjams įtraukiant kitą kultūros įstaigą iš savo ir kitos savivaldybės ir (ar) užsienio šalies.

1.3.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–15).

2. Projekto kultūrinė vertė ir aktualumas(0–30).

3. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, lėšų ir partnerių pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–20).

4. Projekto veiklų prieinamumas, sklaida ir viešinimas, rezultatų tvarumas (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–15).

1.3.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Alytaus apskričiai nustatyta kvotos dalis

30 procentų.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Kauno apskrityje prioritetai

2.1.

Kultūrinės tapatybės kūrimas ir stiprinimas

1. Projektai saugantys ir aktualizuojantys vietos nematerialųjį kultūros paveldą.

2. Vietos materialųjį kultūros paveldą aktualizuojantys projektai.

3. Vietos ir (ar) apskrities istorinę atmintį puoselėjantys kultūros projektai, ugdantys patriotiškumą ir pilietiškumą.

4. Kultūrinio turizmo projektai, skirti kurti kultūros kelius, pažinti apskrities kultūrą, istoriją ir (ar) paveldą.

5. Apskrities tapatybės kūrimo projektai formuojantys apskrities tapatybę ir išskirtinumą, jungiantys kultūros inovacijas ir tradicijas.

2.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–20).

2. Projekto aktualumas, pagrįstumas, meninės ir (ar) kultūrinės veiklos kokybė (0–30).

3. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

4. Projekto poveikis, rezultatų tvarumas, tęstinumas (0–20).

5. Projekto viešinimas ir rezultatų sklaida (0–10).

2.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Kauno apskričiai nustatyta kvotos dalis

40 procentų.

2.2.

Kultūrinė bendruomenės įtrauktis

1. Kultūrinių jungčių kūrimo projektai (tarpsritiniai, tarpsektoriniai ir (ar) tarpregioniniai bendradarbiavimo projektai, įtraukiantys įvairių vietos bendruomenės grupių gyventojus į aktyvią kultūrinę ir (ar) kūrybinę veiklą).

2. Profesionaliojo meno sklaidos projektai, įtraukiantys įvairių vietos bendruomenės grupių gyventojus į aktyvią kultūrinę ir (ar) kūrybinę veiklą.

3. Mėgėjų meno projektai, įtraukiantys įvairių vietos bendruomenės grupių gyventojus į aktyvią kultūrinę ir kūrybinę veiklą).

2.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–20).

2. Projekto aktualumas, pagrįstumas, meninės ir (ar) kultūrinės veiklos kokybė (0–30).

3. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

4. Projekto poveikis, rezultatų tvarumas, tęstinumas (0–20).

5. Projekto viešinimas ir rezultatų sklaida (0–10).

2.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Kauno apskričiai nustatyta kvotos dalis

40 procentų.

2.3.

Kultūrinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymas

1. Mokymosi visą gyvenimą projektai, ugdantys vietos ir (ar) apskrities bendruomenės narių kultūrines kompetencijas.

2. Projektai, ugdantys apskrities kultūros bendruomenės profesines kompetencijas, įgyvendinami daugiau nei vienoje apskrities savivaldybėje.

2.3.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–20).

2. Projekto aktualumas, pagrįstumas, meninės ir (ar) kultūrinės veiklos kokybė (0–30).

3. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

4. Projekto poveikis, rezultatų tvarumas, tęstinumas (0–20).

5. Projekto viešinimas ir rezultatų sklaida (0–10).

2.3.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Kauno apskričiai nustatyta kvotos dalis

20 procentų.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Klaipėdos apskrityje prioritetai

3.1.

Besikeičianti, kūrybiška bendruomenė

1. Projektai, kurie įtraukia vietos gyventojus į aktyvią kūrybinę veiklą, stiprina profesionaliojo ir mėgėjų meno bendradarbiavimą, yra orientuoti į tarpsritinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekia kultūros ir meno sričių atsinaujinimo, edukuoja visuomenę.

2. Projektai, skatinantys tęstinių kultūros ir meno projektų lyderystę ieškant naujų raiškos ir pažinimo formų, atnaujinant jų turinį ir taikant tarpsektorinį bendradarbiavimą bendram produktui sukurti.

3. Projektai, jungiantys kūrėjus, įvairių kitų sričių profesionalus ir bendruomenę, įgyvendinantys kūrybiškos vietokūros veiklas

3.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–30).

2. Projekto išliekamoji meninė ir (ar) kultūrinė vertė, rezultatų tvarumas (0–30).

3. Projekto viešinimas ir rezultatų sklaida (0–10).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

5. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, lėšų ir partnerių pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–10).

3.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Klaipėdos apskričiai nustatyta kvotos dalis

45 procentų.

3.2.

Regiono savastis

1. Projektai, kurie aktualizuoja Žemaitijos, Mažosios Lietuvos etnografinių regionų, baltų genčių, marinistinį, konfesinį kultūros paveldą ir šiandien besiformuojančias vietos tapatybes.

2. Meninių tyrimų projektai analizuojantys apskrities savitumą.

3. Įvairių žanrų apskrities savitumą reprezentuojantys renginiai, padedantys ugdyti vietos bendruomenių ir organizacijų kūrybiškumą, savanorystę, pilietiškumą.

3.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0– 30).

2. Projekto išliekamoji meninė ir (ar) kultūrinė vertė, rezultatų tvarumas (0–30).

3. Projekto viešinimas ir projekto rezultatų sklaida (0–10).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

5. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, lėšų ir partnerių pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–10).

3.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Klaipėdos apskričiai nustatyta kvotos dalis

40 procentų.

3.3.

Gebėjimų ir kompetencijų ugdymas

Projektai, kuriuose dalyvauja dalyviai iš ne mažiau kaip 3 apskrities savivaldybių, ugdantys kultūros bendruomenės profesines kompetencijas.

3.3.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0– 30).

2. Projekto veiklų aktualumas ir poveikis tikslinei grupei (0–30).

3. Projekto viešinimas ir projekto rezultatų sklaida (0–10).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

5. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, lėšų ir partnerių pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–10).

3.3.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Klaipėdos apskričiai nustatyta kvotos dalis

15 procentų.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Marijampolės apskrityje prioritetai

4.1.

Kūrybinių iniciatyvų skatinimas

1. Projektai, orientuoti į aktualių, aukštos meninės ir (ar) kultūrinės vertės kultūros ir (ar) meno produktų ir (ar) paslaugų kūrimą ir jų sklaidą.

2. Projektai, skatinantys bendradarbiavimą tarp profesionaliojo meno ir mėgėjų meno kūrėjų.

3. Projektai, įtraukiantys vietos gyventojus į aktyvią kūrybinę ir (ar) edukacinę veiklą.

4.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto meninės ir (ar) kultūrinės veiklos kokybė (0–20).

2. Projekto idėjos aktualumas ir pagrįstumas (0–10).

3. Bendradarbiavimo ir partnerystės pagrįstumas (0–15).

4. Projekto veiklų prieinamumas ir viešinimas (0–15).

5. Projekto vadyba (komandos kompetencija, lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–15).

6. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-15).

7. Projektą įgyvendina nevyriausybinė organizacija Registrų centre įregistravusi NVO statusą (0–10).

4.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Marijampolės apskričiai nustatyta kvotos dalis

60 procentų.

4.2.

Vietos kultūros paveldo ir identiteto stiprinimas

1. Projektai, skirti materialaus kultūros paveldo įveiklinimui.

2. Projektai, skirti nematerialiojo kultūros paveldo aktualizavimui.

3. Edukaciniai projektai, skirti materialiajam ir nematerialiajam kultūros paveldui pažinti.

4. Projektai, skatinantys kultūrinį turizmą, į veiklas įtraukiantys įvairias kultūros ir kitų sektorių įstaigas, organizacijas, pavienius asmenis.

5. Projektai, puoselėjantys apskrities ir atskirų apskrities savivaldybių kultūrinį ir istorinį identitetą.

6. Apskrities kultūrinį identitetą aktualizuojantys profesionaliojo ar mėgėjų meno projektai.

4.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto kultūrinė ir (ar) meninė vertė bei indėlis į vietos identiteto formavimą (0–30).

2. Projekto aktualumas ir pagrįstumas (0–10).

3. Bendradarbiavimo ir partnerystės pagrįstumas (0–15).

4. Projekto veiklų prieinamumas ir viešinimas (0–15).

5. Projekto vadyba (komandos kompetencija, lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius) (0–15).

6. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0-15).

4.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Marijampolės apskričiai nustatyta kvotos dalis

40 procentų.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Panevėžio apskrityje prioritetai

5.1.

Panevėžio apskrities kultūrinė tapatybė

1. Įvairių formų istorinės ir kultūrinės atminties (asmenybių, reikšmingų istorijos ir (ar) kultūros įvykių, vietų, švenčių) aktualizavimo ir pilietiškumo ugdymo projektai.

2. Etninės kultūros ir nematerialiojo kultūros paveldo puoselėjimo, vietos tradicijų formavimo ir sklaidos projektai.

3. Projektai, pristatantys Panevėžio regiono kultūrą ir(ar) meną, skatinantys bendradarbiavimą su užsienio valstybių kūrėjais ir organizacijomis.

4. Projektai, kuriantys naujus kultūrinio turizmo objektus ir veiklas, įtraukiantys įvairias įstaigas, organizacijas, pavienius asmenis, įveiklinantys kultūros objektus.

5.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–20).

2. Projekto meninė ir (ar) kultūrinė vertė (0–30).

3. Projekto vadyba ir komandos kompetencija (0–20).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–10).

5. Projekto veiklų viešinimas ir rezultatų sklaida (0–20).

5.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Panevėžio apskričiai nustatyta kvotos dalis

Proporcingai projektams įgyvendinti prašomai sumai.

5.2.

Panevėžio apskrities kultūros ir meno plėtra

1. Panevėžio apskrities identitetą aktualizuojantys profesionaliojo ir (ar) mėgėjų meno projektai

2. Kūrybines partnerystes skatinantys projektai realizuojantys bendrus profesionaliojo meno ir mėgėjų meno projektus.

3. Projektai, skirti išbandyti inovatyvias kūrybines idėjas ir veiklų formas.

4. Projektai, kurių metu sukuriamas tvarus kultūros produktas ir užtikrinama jo sklaida.

5.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–20).

2. Projekto meninė ir (ar) kultūrinė vertė (0–30).

3. Projekto vadyba ir komandos kompetencija (0–20).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–10).

5. Projekto veiklų viešinimas ir rezultatų sklaida (0–20).

5.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Panevėžio apskričiai nustatyta kvotos dalis

Proporcingai projektams įgyvendinti prašomai sumai.

5.3.

Menininkų rezidencijos ir (arba) kvalifikacijos kėlimas

1. Projektai, sudarantys galimybes Panevėžio apskrityje reziduoti Lietuvos (išskyrus Panevėžio apskritį) ir užsienio šalių kultūros ir (ar) meno kūrėjams.

2. Profesionaliojo ir mėgėjų meno kūrėjų ir organizacijų kvalifikacijos kėlimo projektai.

5.3.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–20).

2. Projekto meninė ir (ar) kultūrinė vertė (0–30).

3. Projekto vadyba ir komandos kompetencija (0–20).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–10).

5. Projekto veiklų viešinimas ir rezultatų sklaida (0–20).

5.3.2.

Kitos sąlygos

Rezidencijų projektams:

1. Vieno kultūros ar meno kūrėjo rezidavimo laikotarpis gali trukti nuo vienos savaitės iki 3 mėnesių.

2. Rezidentas (-ai) į savo veiklą privalo įtraukti vietos profesionaliojo meno ir (ar) mėgėjų meno kūrėjus.

3. Paraiškoje turi būti nurodytos rezidencijoje siūlomos gyvenimo ir darbo sąlygos, numatyta rezidentų atrankos procedūra bei kriterijai.

Kvalifikacijos kėlimo projektams:

1. Su paraiška privaloma pateikti kviečiamojo asmens (lektoriaus arba menininko) kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą ar kitus dokumentus, įrodančius menininko arba lektoriaus kvalifikaciją.

2. Su paraiška privaloma pateikti mokymų programą.

3. Į veiklą privalo būti įtraukti vietos profesionaliojo meno ir (ar) mėgėjų meno kūrėjai.

5.3.3.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Panevėžio apskričiai nustatyta kvotos dalis

20 procentų.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Šiaulių apskrityje prioritetai

6.1.

Kūrybinės iniciatyvos

1. Bendradarbiavimo projektai, skirti atskleisti ir ugdyti įvairių visuomenės grupių kūrybinį potencialą, skatinantys bendradarbiavimą tarp institucijų, organizacijų, kūrėjų iš skirtingų Šiaulių apskrities savivaldybių, jungiantys profesionalųjį ir mėgėjų meną.

2. Įvairių kultūros ir meno sričių bei tarpsritiniai renginiai Lietuvoje ir užsienyje, skirti tam tikrai visuomenės grupei siekiant ją įtraukti į kūrybinę veiklą, skatinti jos kūrybiškumą ir saviraišką.

3. Projektai, didinantys profesionaliojo meno prieinamumą.

4. Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektai, formuojantys jauno asmens vertybines nuostatas, platų kultūrinį akiratį, ugdantys komunikacinius, meninius gebėjimus, kūrybiškumą, šiose veiklose dalyvaujant profesionaliems menininkams (ar jų kolektyvams), kultūros kūrėjams.

6.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto aktualumas, išliekamoji vertė ir svarba konkrečiai visuomenės grupei (0–30).

2. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su kitomis kultūros srities organizacijomis. (0–15).

3. Projekto veiklų viešinimas ir sklaida (0–20).

4. Projekto vadyba (komanda, jos patirtis ir kompetencija, papildomų lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius, viešinimas) (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–15).

6.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Šiaulių apskričiai nustatyta kvotos dalis

40 procentų.

6.2.

Istorinės atminties įprasminimas

1. Ekspozicijos, parodos, jų pagrindu sukurtos edukacinės programos, leidiniai, aktualizuojantys apskrities kultūros ir istorijos paveldą ir asmenybes.

2. Ekspedicijos, kurių metu fiksuojamas ir tiriamas apskrities kultūros paveldas.

3. Veiklos, sudarančios galimybę pažinti istorinį ir (ar) kultūrinį apskrities išskirtinumą.

4. Istorinių - memorialinių vietų, apskrities istorinių įvykių aktualizavimas ir įamžinimas.

5. Gyvosios istorijos, archeologijos festivaliai, ugdantys istorinę savimonę

6. Kultūros paveldo skaitmeninimas ir sklaida.

6.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto veiklų svarba ir aktualumas regiono kultūrai (0–30).

2. Projekto veiklų išliekamoji vertė, tęstinumas (0–15).

3. Projekto veiklų viešinimas ir sklaida (0–20).

4. Projekto vadyba (komanda, jos patirtis ir kompetencija, papildomų lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius, viešinimas) (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–15).

6.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Šiaulių apskričiai nustatyta kvotos dalis

20 procentų.

6.3.

Etninės kultūros išsaugojimas ir puoselėjimas

1. Projektai, formuojantys apskrities identitetą (etninės kultūros šventės, festivaliai, edukacinės programos, kūrybinės dirbtuvės, parodos ir kt.).

2. Projektai skirti fiksuoti ir skleisti etninės kultūros tradicijas apskrityje.

6.3.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto aktualumas, pagrįstumas ir išliekamoji vertė (0–30).

2. Autentiškumas ir etnografinio turinio įvairovė (0–15).

3. Projekto viešinimas ir sklaida(0–20).

4. Projekto vadyba (komanda, jos patirtis ir kompetencija, papildomų lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius, viešinimas) (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–15).

6.3.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Šiaulių apskričiai nustatyta kvotos dalis

20 procentų.

6.4.

Inovatyvi kultūra

Inovatyvūs šiuolaikinio profesionaliojo meno projektai ir (ar) jų edukacinės programos, skatinančios meno raidą, kūrėjų ir visuomenės kūrybiškumą.

6.4.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Veiklų inovatyvumas, kultūrinė ir (ar) meninė vertė (0–30).

2. Turinio ir išraiškos formų įvairovė, inovatyvus pristatymas auditorijai, projekto veiklų rezultatų sklaida (0–15).

3. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Lietuvos ir (ar) užsienio institucijomis ir (ar), kūrėjais (0–20).

4. Projekto vadyba (komanda, jos patirtis ir kompetencija, papildomų lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius, viešinimas) (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–15).

6.4.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Šiaulių apskričiai nustatyta kvotos dalis

20 procentų.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Tauragės apskrityje prioritetai

7.1.

Menų sintezė

1. Projektai, kurie didina profesionaliojo meno prieinamumą ir (ar) skatina kūrybinius eksperimentus;

2. Projektai, kurie skatina bendradarbiavimą tarp įvairių meno ir (ar) kultūros sričių ir (ar) vyksta netradicinėse erdvėse.

7.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0-30).

2. Projekto meninės, kultūrinės veiklos kokybė ir idėjos originalumas (0–30).

3. Projekto viešinimas ir sklaida (0–10).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

5. Projekto komandos kompetencija (0–10).

7.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Tauragės apskričiai nustatyta kvotos dalis

Proporcingai projektams įgyvendinti prašomai sumai.

7.2.

Kultūrinis tapatumas

1. Projektai, skirti aktualizuoti apskrities kultūrinį tapatumą, tradicijas, istorines asmenybes, atmintinas datas ir kt.

2. Veiklos, aktualizuojančios ir populiarinančios kultūrinio turizmo objektus.

7.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Vietos identiteto aktualizavimas (0–30).

2. Projekto kultūrinės veiklos kokybė ir originalumas (0–30).

3. Projekto veiklų ir rezultatų viešinimas (0–10).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

5. Projekto komandos kompetencija (0–10).

7.2.3.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Tauragės apskričiai nustatyta kvotos dalis

Proporcingai projektams įgyvendinti prašomai sumai.

7.3.

Ugdymas kultūra

1. Edukaciniai projektai, įgyvendinami bendradarbiaujant su bendruomenėmis, vietos kūrėjais ir (ar) profesionaliais menininkais

2. Skatinančios kūrybiškumą edukacinės veiklos vaikams ir jaunimui

7.3.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto edukacinės veiklos kokybė (0–30).

2. Projekto idėjos aktualumas ir planuojami rezultatai (0–30).

3. Projekto veiklų ir rezultatų viešinimas (0–10).

4. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

5. Projekto komandos kompetencija (0–10).

7.3.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Tauragės apskričiai nustatyta kvotos dalis

Proporcingai projektams įgyvendinti prašomai sumai.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Telšių apskrityje prioritetai

8.1.

Kūrybiškumo ir kultūrinio bendradarbiavimo skatinimas

1. Projektai, inovatyviomis kūrybinėmis formomis atskleidžiantys apskrities ar vietos išskirtinumą, skatinantys tvarų santykį su aplinka.

2. Projektai, skirti vaikų ir jaunimo kūrybiniam potencialui atskleisti ir ugdyti.

3. Skatinantys visuomenės kūrybiškumą projektai, įgyvendinami bendradarbiaujant su profesionaliojo meno kūrėjais.

5. Apskrities kultūros ir kūrėjų profesines kompetencijas ugdantys projektai.

6. Nematerialiojo kultūros paveldo fiksavimo, išsaugojimo ir sklaidos veiklos.

7. Kūrybinės iniciatyvos, skatinančios etninės kultūros ir vietos tradicijų išsaugojimą, pažinimą bei sklaidą Lietuvoje ir (ar) užsienyje.

8.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto meninės ir(ar) kultūrinės veiklos kokybė bei numatomi rezultatai (0–30).

2. Kultūros ir meno produktų ir (ar) paslaugų inovatyvumas (0–20).

3. Projekto veiklų sklaida, partnerystės skatinimas ir kultūros prieinamumo didinimas (0–20).

4. Projektas skatina kultūros nevyriausybinio sektoriaus organizacijų Registrų centre įregistravusių NVO statusą plėtrą. (0–10).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–10).

6. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, veiklų kalendorius, lėšų pritraukimas) (0–10).

8.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Telšių apskričiai nustatyta kvotos dalis

50 procentų

8.2.

Profesionaliojo meno sklaida

1. Profesionaliojo meno pristatymas apskrityje.

2. Profesionaliojo meno projektai, įtraukiantys apskrities profesionaliojo meno kūrėjus.

3. Dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose profesionaliojo meno tinkluose, programose ir(ar) mainų projektuose.

8.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto meninės veiklos kokybė (0–40).

2. Projekto veiklų sklaida, partnerystės skatinimas ir prieinamumo didinimas (0–20).

3. Projekto atitiktis prioritetui (0–10).

4. Projektas skatina kultūros nevyriausybinio sektoriaus organizacijų Registrų centre įregistravusių NVO statusąplėtrą (0–10).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–10).

6. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, veiklų kalendorius, lėšų pritraukimas) (0 – 10).

8.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Telšių apskričiai nustatyta kvotos dalis

50 procentų

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Utenos apskrityje prioritetai

9.1.

Kultūros edukacija

1. Etninės kultūros ir kultūros paveldo pažinimui bei aktualizavimui skirtos kultūros edukacijos veiklos.

2. Profesionaliojo meno edukacinės veiklos.

3. Kultūrinės edukacijos projektai, skirti didinti kultūros paslaugų prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms.

4. Pilietiškumo, kūrybiško ir kritinio mąstymo, skaitymo skatinimo veiklos.

9.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–30).

2. Projekto kultūrinė ir edukacinė vertė (0–30).

3. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, veiklų kalendorius, paraiškos parengimo kokybė) (0–10).

4. Projekto viešinimas ir rezultatų sklaida (0–10).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

9.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Utenos apskričiai nustatyta kvotos dalis

30 procentų.

9.2.

Kultūrinės inovacijos

1. Inovatyvios įvairių kultūros ir meno sričių ir raiškos formų veiklos.

2. Tarpsritinės, tarpinstitucinės kultūrines inovacijas kuriančios partnerystės su Lietuvos ir užsienio šalių partneriais.

3. Inovatyvūs profesionaliojo meno ir mėgėjų meno bendradarbiavimo projektai.

4. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų projektai, skatinantys inovacijas.

9.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–30).

2. Projekto meninė ir (ar) kultūrinė vertė (0–30).

3. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, veiklų kalendorius) (0–10).

4. Projekto viešinimas ir rezultatų sklaida (0–10).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

9.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Utenos apskričiai nustatyta kvotos dalis

30 procentų.

9.3.

Kūrybinės patirtys

1. Profesionaliojo meno sklaida apskrityje, profesionaliojo meno kūrėjų rezidencijos ir kiti mobilumo projektai apskrityje.

2. Kultūros projektai, skatinantys tarpkultūrinį dialogą.

3. Kultūros sektoriaus kompetencijas tobulinantys projektai.

4. Kultūros projektai įgyvendinami bendradarbiaujant su kitomis apskrities, Lietuvos ar užsienio kultūros organizacijomis.

5. Vietos kultūros identitetą aktualizuojančios veiklos.

9.3.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0–30).

2. Projekto meninė ir (ar) kultūrinė vertė (0–30).

3. Projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, veiklų kalendorius) (0–10).

4. Projekto viešinimas ir rezultatų sklaida (0–10).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

9.3.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Utenos apskričiai nustatyta kvotos dalis

40 procentų.

10.

Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo Vilniaus apskrityje prioritetai

10.1.

Profesionaliojo meno plėtra

1. Profesionaliojo meno projektai, įtraukiantys mėgėjų meno iniciatyvas.

2. Profesionaliojo meno edukacijos projektai ir kvalifikacijos kėlimo projektai.

3. Profesionaliojo meno projektai, įgyvendinami su užsienio partneriais, ir kiti apskrities kūrėjų ir organizacijų mobilumo projektai.

10.1.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0-10).

2. Idėjos ir rezultatų pagrįstumas bei aktualumas ( (0–30).

3. Bendradarbiavimas tarp viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų Registrų centre įregistravusių NVO statusą (0–20).

4. Projekto vadyba (projekto komandos kompetencija, lėšų pritraukimas, veiklų įgyvendinimo ir viešinimo planas) (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

10.1.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Vilniaus apskričiai nustatyta kvotos dalis

50 procentų.

10.2.

Regiono savitumo formavimas

1. Projektai, skirti skleisti UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo sąrašuose apskrityje esančias vertybes ir veiklas.

2. Projektai, puoselėjantys tautinių bendrijų savitumą.

3. Projektai, skatinantys profesionaliojo ir mėgėjų meno kūrėjų ir organizacijų bendradarbiavimą, sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, siekiantys aktualizuoti tradicines raiškos formas.

4. Projektai, atskleidžiantys regiono kultūrinę tapatybę ir kultūrinį potencialą, skatinantys kultūrinį turizmą.

10.2.1.

Prioriteto vertinimo kriterijai ir jų balai

1. Projekto atitiktis prioritetui (0-10).

2. Idėjos ir rezultatų pagrįstumas bei aktualumas (0–30).

3. Bendradarbiavimas tarp viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių nevyriausybinio sektoriaus organizacijų Registrų centre įregistravusių NVO statusą organizacijų (0–20).

4. Projekto vadyba (projekto komandos kompetencija, lėšų pritraukimas, veiklų įgyvendinimo ir viešinimo planas) (0–20).

5. Projekto sąmatos tikslingumas ir pagrįstumas (0–20).

10.2.2.

Prioritetui įgyvendinti numatoma Vilniaus apskričiai nustatyta kvotos dalis

50 procentų.

__________________

Tikslas	Tikslo aprašas
1. Skatinti kūrybinių raiškų įvairovę.	Siekiama skatinti kūrybinių raiškų įvairovę, naujas kūrybines formas ir profesionalių kultūros ir meno kūrėjų iniciatyvas konkrečioje apskrityje ir (arba) praplėsti kultūros infrastruktūros objektuose vykdomų veiklų įvairovę.
2. Stiprinti vietos kultūrinį identitetą.	Siekiama kurti apskrities kultūrinį tapatumą, skatinti kūrybinių miestų ir miestelių formavimąsi, aktualizuoti bei kūrybinėms iniciatyvoms pritaikyti konkrečioje apskrityje esantį kultūros paveldą, pritraukti kultūrinio turizmo dalyvius į apskritį bei kurti apskrities identiteto komunikavimo priemones, panaudojant kultūros ir meno veiklas.
3. Skatinti bendradarbiavimą.	Siekiama skatinti kultūros įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą šalies viduje: tarp apskričių ir (arba) savivaldybių (įskaitant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybes), ir (arba) tarptautinį bendradarbiavimą: su esamais užsienio partneriais ir (arba) užmezgant naujus kontaktus. Šiuo bendradarbiavimu siekiama plėtoti profesionaliojo meno bei mėgėjų meno projektų sklaidą ir (arba) kultūros ir meno vadybos praktikas, rengiant bendrus projektus.