Suvestinė redakcija nuo 2024-09-25

 

Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-06-09, i. k. 2020-12590

 

Nauja redakcija nuo 2024-09-25:

Nr. 3D-674, 2024-09-24, paskelbta TAR 2024-09-24, i. k. 2024-16598

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAgalbos Akvakultūros veikla užsiimantiems subjektams, patyrusiems nuostolių dėl STICHINIŲ, KATASTROFINIŲ HIDROLOGINIŲ IR METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ, TEIKImo TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2020 m. birželio 8 d. Nr. 3D-423

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi,

t v i r t i n u  Pagalbos akvakultūros veikla užsiimantiems subjektams, patyrusiems nuostolių dėl  stichinių, katastrofinių hidrologinių ir meteorologinių sąlygų, teikimo taisykles (pridedama).

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                                           Andrius Palionis

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2020 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 3D-423

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2024 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 3D-674

redakcija)

 

 

PAgalbos Akvakultūros veikla užsiimantiems subjektams, patyrusiems nuostolių dėl STICHINIŲ, KATASTROFINIŲ HIDROLOGINIŲ IR METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ, teikimo TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pagalbos akvakultūros veikla užsiimantiems subjektams, patyrusiems nuostolių dėl  stichinių, katastrofinių hidrologinių ir meteorologinių sąlygų, teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (toliau – Reglamentas Nr. 717/2014) ir galioja iki Reglamento Nr. 717/2014 galiojimo pabaigos 2030m. birželio 30 d. bei  atsižvelgiant į Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų priemonių bendrąsias administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3D-979 „Dėl Valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitų iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų priemonių bendrųjų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Bendrosios administravimo taisyklės), ir Pagrindinių reikalavimų prisiimant įsipareigojimus mokėti paramą iš valstybės biudžeto lėšų žemės ūkio ir žuvininkystės srityse aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-652 „Dėl Pagrindinių reikalavimų prisiimant įsipareigojimus mokėti paramą iš valstybės biudžeto lėšų žemės ūkio ir žuvininkystės srityse aprašo patvirtinimo“.

2. Taisyklės reglamentuoja nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veikla užsiimantiems subjektams, patyrusiems nuostolių dėl stichinių, katastrofinių hidrologinių ir meteorologinių sąlygų (toliau – pagalba), tvarką.

 

II SKYRIUS

PAGALBOS TEIKIMO SĄLYGOS

 

3. Pagalba skiriama pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veikla užsiimantiems subjektams, tvenkiniuose (netaikoma baseinuose, kanaluose ir uždarosiose akvakultūros sistemose) auginantiems ir veisiantiems žuvis, kurių pajamos iš žuvininkystės produktų gamybos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama pagalba pagal Taisykles, gautų pajamų (toliau – pareiškėjai). Toks pareiškėjas gali gauti pagalbą, jei:

3.1. bent vienos iš tvenkiniuose auginamų karpių amžiaus grupių išeiga buvo 30 proc. ir daugiau mažesnė nei dydis procentais (šiųmetukų – 40 proc., dvivasarių – 65 proc., trivasarių – 75 proc.),  nustatytas Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose ir uždarose sistemose technologinėse normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 metų liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-513 „Dėl Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose ir uždarose sistemose technologinių normų patvirtinimo“  (toliau – Technologinės normos) (išeigų rodiklis skaičiuojamas pagal Akvakultūros produkcijos auginimo, realizavimo, darbuotojų užimtumo ir ekonominės veiklos rodiklių pusmečio ir (arba) metų ataskaitoje Ž-4 (toliau – Ž-4 forma) nustatytais terminais pateiktus duomenis).

3.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal Žemės ūkio ministerijos kreipimąsi pateikė informaciją apie pasiektus stichinio hidrologinio reiškinio – upės nusekimas arba labai aukštas upės vandens lygis – rodiklius konkrečiose teritorijose, o savivaldybė ir (ar) Vyriausybė buvo paskelbę ekstremaliąją situaciją dėl vandens lygio sumažėjimo arba pertekliaus.

4. Norint įvertinti maksimaliai objektyviai stichinio hidrologinio reiškinio – upių nusekimo poveikį / žalą akvakultūros gamybai, deklaruotas negautas pajamas paraiškos teikėjai  apskaičiuoja vadovaudamiesi Technologinėmis normomis ir Taisyklių 1 priedo II dalyje pateikia pagal skirtingas karpių amžiaus grupes, nes auginant skirtingo amžiaus karpius, skiriasi jų kainos / savikainos / kaštai, o ir skirtingas stichinio hidrologinio reiškinio laikas turi įtaką skirtingam žalos dydžiui, poveikį skirtingiems tvenkiniams (lervučių – prekinių žuvų tvenkiniai – sausra pavasarį, sausra vasarą / rudenį). Nuostoliai, patirti dėl stichinių, katastrofinių hidrologinių ir meteorologinių sąlygų, apskaičiuojami pagal visų pareiškėjų, atitinkančių Taisyklių 3 punkto reikalavimus, Taisyklių 1 priedo II dalyje deklaruotas negautas pajamas, apskaičiuotas pagal 3.1 punkte nurodytas karpių amžiaus grupes.

5. Nuostoliai, patirti dėl stichinių, katastrofinių hidrologinių ir meteorologinių sąlygų, kompensuojami išmokant vienkartines išmokas pareiškėjams, kurių atitiktis Taisyklių 3 punkto reikalavimams nustatoma pagal pareiškėjo pusmečio ir (arba) metų ataskaitos Ž-4 formoje nustatytais terminais pateiktus duomenis už kalendorinius metus, už kuriuos prašoma kompensacijos. Bendra pareiškėjui apskaičiuota pagalbos suma negali būti didesnė kaip 30 proc. nuo pareiškėjo per praėjusius trejus kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, už kuriuos prašoma kompensacijos, iš karpių produktų gamybos tvenkiniuose gautų pajamų vidurkio. Jei ūkio subjektai pradėjo veiklą atitinkamai prieš metus ar dvejus metus, einančius prieš tuos metus, už kuriuos prašoma kompensacijos, pagalbos suma negali būti didesnė kaip 30 proc. nuo pareiškėjo atitinkamai už per vienerius ar dvejus metus iš karpių produktų gamybos tvenkiniuose gautų pajamų. Jei ūkio subjektai pradėjo veiklą tais metais, už kuriuos prašoma kompensacijos, pagalbos suma negali būti didesnė kaip 30 proc. nuo pareiškėjo tais metais iš karpių produktų gamybos tvenkiniuose gautų pajamų.

6. Bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, suteikta vienam pareiškėjui (įskaitant ir su šiuo pareiškėju Reglamento (ES) Nr. 717/2014 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, negali būti didesnė kaip 40 000 Eur.

7. Bendra žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje veiklą vykdantiems pareiškėjams skiriamos nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį neturi viršyti Reglamento 717/2014  I priede nurodytos nacionalinės ribos.

8. Jei pareiškėjui suteikus pagalbą būtų viršytos Taisyklių 6 arba 7 punkte nurodytos ribos, priimant sprendimą dėl pagalbos suteikimo apskaičiuota pagalba sumažinama tiek, kad nebūtų pažeistos reglamento 717/2014 nuostatos.

9. Jei dvi įmonės susijungia arba viena įsigyja kitą, arba kai viena įmonė suskaidoma į dvi ar daugiau atskirų įmonių per praėjusius trejus metus, apskaičiuojant, ar suteikus pagalbą pareiškėjui nebus viršyta atitinkama viršutinė riba, turi būti taikomos Reglamento (ES) Nr. 717/2014 3 straipsnio 8 ir 9 dalies nuostatos.

10. Jei pareiškėjas veiklą vykdo keliuose sektoriuose, teikiant pagalbą turi būti vadovaujamasi Reglamento (ES) Nr. 717/2014 1 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo veiklą viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kuriems taikomas Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 18 d. reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai  (toliau – Reglamentas Nr. 1407/2013) šis reglamentas taikomas pagalbai, skirtai pastarajam sektoriui ar sektoriams arba veiklos sritims, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskirdama veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminei žvejybos ir akvakultūros produktų gamybai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal tą reglamentą. Jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą, kuriai taikomas Reglamentas Nr. 1408/2013, šis reglamentas taikomas pagalbai pirmajam sektoriui, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdama veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, teikiama pagal šį reglamentą.

 

11. Teikiama pagalba sumuojama su kita nereikšminga (de minimis) pagalba ir (ar) valstybės pagalba vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 717/2014 5 straipsnio nuostatomis, jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo veiklą viename ar keliuose sektoriuose arba kitose veiklos srityse, kuriems taikomas Reglamentas Nr. 1407/2013, galima sumuoti pagal šį reglamentą teikiamą de minimis pagalbą veiklai pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos sektoriuje, vykdyti ir de minimis pagalbą veiklai pastarajame sektoriuje ar sektoriuose arba veiklos srityse vykdyti, neviršijant Reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, jeigu atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdamos veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, suteikta pagal Reglamentą Nr. 1407/2013.  Jeigu įmonė vykdo pirminės žvejybos ir akvakultūros produktų gamybos veiklą ir taip pat vykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklą, galima sumuoti pagal Reglamentą Nr. 1408/2013 teikiamą de minimis pagalbą ir pagal šį reglamentą teikiamą de minimis pagalbą žvejybos ir akvakultūros sektoriui, neviršijant šiame reglamente nustatytos atitinkamos viršutinės ribos, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, atskirdama veiklos sritis ar sąnaudas, užtikrina, kad pirminės žemės ūkio produktų gamybos veiklai vykdyti nebūtų skiriama de minimis pagalba, teikiama pagal šį reglamentą.  De minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, arba su valstybės pagalba, susijusia su ta pačia rizikos finansų priemone, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas bendrosios išimties reglamente arba Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma. De minimis pagalba, kuri nėra teikiama arba priskiriama konkrečioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, gali būti sumuojama su kita valstybės pagalba, suteikta pagal bendrosios išimties reglamentą arba Komisijos priimtą sprendimą.

 

12. Teikiant pagalbą, turi būti tenkinamos Reglamento (ES) Nr. 717/2014 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, įvertinant, kada pagalba negali būti teikiama.

13. Pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija. Visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. neatskaičius mokesčių ar kitų rinkliavų.

14. Tuo atveju, jei apskaičiuotas lėšų poreikis nuostoliams, patirtiems dėl  nepalankių klimato sąlygų kompensuoti, viršija šiam tikslui skirtas valstybės biudžeto lėšas, pagalba kiekvienam pareiškėjui mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

15. Pagal Taisykles skiriama pagalba ir bet kokios išmokos iš kitų nacionalinių programų ir (ar) Europos Sąjungos fondų ir draudimo išmokos, skirtos nuostoliams, patirtiems dėl  nepalankių klimato sąlygų kompensuoti, turi neviršyti 100 proc. patirtų nuostolių dydžio.

 

III SKYRIUS

ADMINISTRAVIMO procedūros

 

16. Pareiškėjai, pretenduojantys gauti pagalbą, privalo VĮ Žemės ūkio  duomenų centrui (toliau –  ŽŪDC) ne vėliau kaip iki atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos datos, kuriame taip pat nurodomi regionai ir laikotarpiai, kada buvo nustatytos ekstremalios stichinės, katastrofinės hidrologinės ir meteorologinės sąlygos,  pateikti paraišką pagal Taisyklių 1 priede nustatytą formą el. paštu info@zudc.lt. Kiekvienas paraiškos, jos priedų ir papildomų prie paraiškos pridedamų dokumentų lapas turi būti patvirtintas pareiškėjo parašu, nuskenuotas ir viskas kartu pateikta nurodytu el. paštu.

17. ŽŪDC, patikrinęs pareiškėjo pateiktą paraišką ir kitus dokumentus bei tai, ar pareiškėjas atitinka Taisyklių II skyriuje nurodytus reikalavimus paramos gavėjams, ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) darbo dienų apskaičiuoja galimą teikti pagalbos sumą arba informuoja pareiškėją, kodėl pagalbos suma negali būti apskaičiuota.

18. Pagalbos sumą ŽŪDC apskaičiuoja pagal Taisyklių 1 priedo II dalyje  pareiškėjo deklaruotas negautas pajamas ir ataskaitoje Ž-4 nustatytais terminais pateiktus konkrečių metų duomenis. Ankstesnių metų, pagal kuriuos vertinamas patirtų nuostolių dydis, ūkio subjektų pateikti Ž-4 formos duomenys negali būti tikslinami arba patikslinta versija negali būti naudojama nuostoliams skaičiuoti.

19. Apie sprendimą atmesti paraišką galutinį sprendimą priėmęs  ŽŪDC per 10 (dešimt) darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją el. paštu, iš kurio buvo gauta paraiška.

20. Pagalba neteikiama:

20.1. jeigu pateikti ne visi Taisyklių 16 punkte nurodyti dokumentai;

20.2. jeigu dokumentuose pateikti neteisingi duomenys.

21. Apskaičiavus pagalbos sumą, ŽŪDC ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo duomenų gavimo raštu, el. p. nacparama@nma.lt MS Excel formatu perduoda duomenis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pagal 2 priede nurodytą formą.

22. NMA, gavusi iš  ŽŪDC 21 punkte nurodytus duomenis:

22.1. ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registro nuostatai), patikrina, ar pareiškėjui (įskaitant ir su pareiškėju reglamento (ES) Nr.717/2014  2 straipsnio 2 dalyje nurodytais ryšiais susijusius ūkio subjektus) suteikus pagalbą pagal Taisykles nebus viršytos Taisyklių 6 ir 7 punktuose nurodytos ribos, ar apskaičiuotas bendras lėšų poreikis nuostoliams, patirtiems dėl nepalankių klimato sąlygų kompensuoti, neviršija šiam tikslui skirtos valstybės biudžeto lėšų sumos ir  informuoja apie tai ŽŪDC;

22.2. informaciją apie pareiškėjui skirtą pagalbos sumą skelbia NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt;

22.3. išmoka pagalbos lėšas pareiškėjams Bendrųjų administravimo taisyklių nustatyta tvarka;

22.4. vadovaudamasi Registro nuostatais, per Registro nuostatų nustatytą terminą pateikia Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui informaciją apie pagalbos gavėjams skirtą pagalbą. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui pateikta informacija apie suteiktą pagalbą tikslinama Registro nuostatuose nustatyta tvarka.

23. ŽŪDC, gavęs informaciją iš NMA dėl galutinių pagalbos sumų, priima sprendimą dėl pagalbos skyrimo ar neskyrimo pareiškėjams. Priėmusi sprendimą dėl pagalbos skyrimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo skirti pagalbą priėmimo dienos apie priimtą sprendimą informuoja sprendime skirti pagalbą nurodytus pareiškėjus. Sprendime dėl pagalbos skyrimo nurodoma skirtos pagalbos suma. Per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl pagalbos priėmimo dienos informuoja pareiškėjus apie sprendimą dėl pagalbos neskyrimo, nurodydama pagalbos neskyrimo motyvus.

 

IV SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

 

24. Už paraiškose ir kartu su jomis teikiamuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą ir jų pateikimą Taisyklėse nustatytais terminais atsako pareiškėjas.

25. Už paraiškų bei kitų dokumentų priėmimą, patikrinimą, registravimą, pagalbos dydžio apskaičiavimą ir duomenų pateikimą NMA, sprendimų priėmimą Taisyklėse nustatytais terminais atsako ŽŪDC.

26. Už pagalbos lėšų išmokėjimą ir apskaitą, duomenų į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrą pateikimą Taisyklėse nustatytais terminais atsako NMA.

27. NMA ir  ŽŪDC privalo ne trumpiau kaip 10 metų nuo paskutinės pagalbos pagal Taisykles suteikimo dienos saugoti visą su pagalbos teikimu susijusią informaciją ir dokumentus.

28. Pareiškėjai, gavę pagalbą neteisėtai, ir asmenys, prisidėję prie neteisėto pagalbos gavimo (pareiškėjų pateiktuose prašymuose sąmoningai patvirtinę klaidingus duomenis), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pažeidimai nustatomi ir grąžintinos lėšos administruojamos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 551 straipsnio ir  Bendrosiose administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

 

V skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Kiti klausimai, kurių nereglamentuoja Taisyklės, sprendžiami vadovaujantis Bendrosiomis administravimo taisyklėmis.

30. Pareiškėjas privalo ne trumpiau kaip 10 metų nuo sprendimo skirti pagalbą priėmimo dienos saugoti visą su pagalbos teikimu susijusią informaciją ir dokumentus.

 

______________________

 

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

1 priedas

 

2 priedas

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-674, 2024-09-24, paskelbta TAR 2024-09-24, i. k. 2024-16598

Dėl žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 3D-423 „Dėl Pagalbos akvakultūros veikla užsiimantiems subjektams, patyrusiems nuostolių dėl sausros 2019 metais, teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo