Suvestinė redakcija nuo 2019-05-16 iki 2020-06-30
Nutarimas paskelbtas: TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06405
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL DRAUDIMO IR (AR) PERDRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ SKAIČIAVIMO SIEKIANT NUSTATYTI MOKUMĄ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2015 m. balandžio 23 d. Nr. 03-61
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 3 straipsniu ir įgyvendindama 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/51/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais (OL 2014 L 153, p. 1), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
1. Patvirtinti Draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių skaičiavimo siekiant nustatyti mokumą nuostatus (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis nutarimas iki 2015 m. gruodžio 31 d. taikomas tik Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 4 straipsnio nustatyta apimtimi.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2015 m. balandžio 23 d.
nutarimu Nr. 03-61
dRAUDIMO IR (AR) PERDRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ SKAIČIAVIMO SIEKIANT NUSTATYTI MOKUMĄ nuostatai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių skaičiavimo siekiant nustatyti mokumą nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatyta draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai), skirtų sudaryti ataskaitoms, pagal kurias nustatomi draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo bei minimalaus kapitalo reikalavimai ir nuosavos lėšos, skaičiavimo tvarka, taip pat pereinamojo laikotarpio priemonės nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams.
2. Nuostatai taikomi draudimo ir perdraudimo įmonėms bei mutatis mutandis trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialams (toliau – draudimo įmonė).
3. Nuostatai taikomi kartu su 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2015 L 12, p. 1) (toliau – Deleguotasis reglamentas) bei techniniais reguliavimo ir įgyvendinimo standartais, kaip numatyta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL 2009 L 335, p. 1) 86 straipsnyje.
4. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas).
5. Nuostatų 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytą informaciją pagal kiekvieną valiutą nustato ir skelbia Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija:
5.1. atitinkamą nerizikingų palūkanų normų kreivę, taikomą Nuostatų 9 punkte nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, be šios kreivės suderinimo korekcijos ir svyravimų korekcijos;
5.2. suderinimo korekcijai apskaičiuoti naudojamą Nuostatų 39.2 papunktyje nurodytą fundamentalųjį skirtumą pagal kiekvieną atitinkamą trukmę, kredito kokybę ir turto klasę;
6. Kai Europos Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma Nuostatų 5 punkte nurodyta informacija, draudimo įmonės ja naudojasi apskaičiuodamos tiksliausią įvertį, nurodytą Nuostatų 9 punkte, suderinimo korekciją, nurodytą Nuostatų IV skyriuje, ir svyravimų korekciją, nurodytą Nuostatų V skyriuje. Valiutoms ir nacionalinėms rinkoms, kurioms Europos Komisijos įgyvendinimo aktuose nenustatyta svyravimų korekcija, nurodyta Nuostatų 5.3 papunktyje, netaikoma atitinkamos nerizikingų palūkanų normų kreivės, pagal kurią apskaičiuojamas tiksliausias įvertis, nurodytas Nuostatų 9 punkte, svyravimų korekcija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-102, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07711
II SKYRIUS
TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ SKAIČIAVIMAS
8. Techninių atidėjinių vertė turi būti lygi tiksliausio įverčio ir rizikos maržos, apskaičiuotų vadovaujantis Nuostatų 9–13 punktuose nurodytais principais, sumai.
9. Tiksliausias įvertis turi atitikti tikėtinus būsimuosius pinigų srautus, atsižvelgiant į pinigų laiko vertę (tikėtinų būsimų pinigų srautų dabartinę vertę), taikant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų kreivę.
10. Tiksliausio įverčio apskaičiavimas turi būti grindžiamas naujausia ir patikima informacija, tikroviškomis prielaidomis ir atliekamas taikant tinkamus, pritaikomus ir aktualius aktuarinius bei statistinius metodus.
11. Prognozuojant pinigų srautus, naudojamus tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, turi būti įvertinti visi pinigų srautai, kurių reikia draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams įvykdyti per visą jų galiojimo laikotarpį.
12. Tiksliausias įvertis turi būti apskaičiuojamas neatimant sumų, atgautinų pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiųjų įmonių. Šios sumos apskaičiuojamos atskirai, vadovaujantis Nuostatų 26–28 punktuose nustatyta tvarka.
13. Rizikos marža turi būti tokio dydžio, kad būtų užtikrinta, jog techniniai atidėjiniai bus lygūs sumai, kurios iš draudimo įmonės būtų reikalaujama siekiant perimti ir įvykdyti draudimo bei perdraudimo įsipareigojimus.
15. Tuo atveju, kai su draudimo arba perdraudimo įsipareigojimais susietus būsimuosius pinigų srautus galima patikimai atkartoti naudojant finansines priemones, kurių rinkos vertę įmanoma patikimai nustatyti, su šiais būsimaisiais pinigų srautais susijusių techninių atidėjinių vertė turi būti nustatoma pagal tų finansinių priemonių rinkos vertę. Šiuo atveju nereikalaujama tiksliausią įvertį ir rizikos maržą apskaičiuoti atskirai.
16. Jei išmokos pagal draudimo sutartį yra tiesiogiai siejamos su investicinių vienetų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektuose, apibrėžtuose 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (nauja redakcija) (OL 2009 L 302, p. 32), verte arba draudimo įmonės vidaus fondų, kurie paprastai dalijami į vienetus, turto verte, techniniai atidėjiniai šioms išmokoms turi kaip įmanoma tiksliau atitikti tuos investicinius vienetus arba, jeigu jų nėra, draudimo įmonės vidaus fondų turtą.
17. Jei išmokos pagal draudimo sutartį yra tiesiogiai siejamos su akcijų indeksu arba kita orientacine verte, išskyrus nurodytas Nuostatų 16 punkte, tai techniniai atidėjiniai dėl šių išmokų privalo kaip įmanoma tiksliau atitikti arba vienetus, kurie laikomi išreiškiančiais tokią orientacinę vertę, arba, kai vienetai nėra nustatomi, saugų ir galimą realizuoti turtą, kuris kaip įmanoma tiksliau atitinka turtą, pagal kurį buvo nustatyta konkreti orientacinė vertė.
18. Jeigu draudimo įmonė skaičiuoja tiksliausią įvertį ir rizikos maržą atskirai, rizikos marža turi būti apskaičiuojama nustatant tinkamų nuosavų lėšų, atitinkančių mokumo kapitalo reikalavimą, būtiną garantuoti draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įvykdymą per visą jų galiojimo laikotarpį, sukaupimo sąnaudas.
19. Kapitalo sąnaudų norma (angl. Cost-of-Capital rate), naudojama nustatant tinkamų nuosavų lėšų sumos sukaupimo sąnaudas, yra periodiškai peržiūrima.
20. Kapitalo sąnaudų norma lygi papildomai palūkanų normai, kuri pridedama prie atitinkamos nerizikingų palūkanų normos ir parodo sąnaudas, kurias draudimo įmonė patirtų išlaikydama tinkamų nuosavų lėšų sumą, atitinkančią mokumo kapitalo reikalavimą, būtiną garantuoti draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įvykdymą per visą jų galiojimo laikotarpį.
21. Skaičiuojant rizikos maržą, į mokumo kapitalo reikalavimą neįtraukiamas papildomas kapitalas, nustatytas vadovaujantis Draudimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
22. Apskaičiuodama techninius atidėjinius draudimo įmonė papildomai turi atsižvelgti į:
23. Apskaičiuodama techninius atidėjinius draudimo įmonė turi atsižvelgti į draudimo ir perdraudimo sutartyse esančių finansinių garantijų ir jose numatytų pasirinkimo galimybių vertę.
24. Visos draudimo įmonės prielaidos, susijusios su tikimybe, kad draudėjai pasinaudos sutartyse numatytomis pasirinkimo galimybėmis, įskaitant draudimo sutarčių nutraukimą ir išperkamosios sumos mokėjimus, turi būti tikroviškos ir pagrįstos naujausia ir patikima informacija. Prielaidose turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai atsižvelgiama į galimą būsimų finansinių ir nefinansinių sąlygų pokyčių poveikį naudojimuisi tomis pasirinkimo galimybėmis.
25. Apskaičiuodama techninius atidėjinius draudimo įmonė turi savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimus suskirstyti į vienodos rizikos grupes bent pagal draudimo ir perdraudimo rūšis, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento III skyriaus penktajame skirsnyje.
26. Apskaičiuodama pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiųjų įmonių atgautinas sumas draudimo įmonė turi vadovautis Draudimo įstatymo 41 straipsnio 1–3 dalimis, Nuostatų 8–25 punktais ir III–V skyriais.
27. Apskaičiuodama pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiųjų įmonių atgautinas sumas draudimo įmonė turi atsižvelgti į laiko skirtumą tarp tiesioginių išmokų ir jų atgavimo pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiųjų įmonių.
28. Pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiųjų įmonių atgautinos sumos turi būti tikslinamos atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius dėl sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo. Šis tikslinimas turi būti grindžiamas sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymo tikimybės ir dėl to galimo patirti vidutinio nuostolio (nuostolio įsipareigojimo nevykdymo atveju (angl. loss-given-default) įvertinimu.
29. Jeigu, ypatingomis sąlygomis, draudimo įmonė turi nepakankamai tinkamos kokybės duomenų, kad galėtų taikyti patikimą aktuarinį metodą savo draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų rinkiniui ar jo daliai arba atgautinoms sumoms pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiųjų įmonių vertinti, ji apskaičiuodama tiksliausią įvertį gali naudoti tinkamas aproksimacijas, įskaitant kiekvieno atvejo atskirą nagrinėjimą.
30. Draudimo įmonė turi turėti vidaus procesus ir procedūras, kad užtikrintų, jog tiksliausias įvertis ir prielaidos, kuriomis grindžiamas jo apskaičiavimas, bus nuolat lyginami su patirtimi.
III SKYRIUS
ATITINKAMOS nerizikingų palūkanų normų KREIVĖS ekstrapoliacija
32. Nuostatų 9 punkte nurodyta atitinkama nerizikingų palūkanų normų kreivė turi būti nustatoma vadovaujantis informacija apie atitinkamas finansines priemones ir atsižvelgiant į tų terminų finansines priemones, kai tų finansinių priemonių ir obligacijų rinkos yra aktyvios, likvidžios ir skaidrios. Terminams, kuriems atitinkamų finansinių priemonių arba obligacijų rinkos nėra aktyvios, likvidžios ir skaidrios, atitinkama nerizikingų palūkanų normų kreivė turi būti ekstrapoliuojama.
33. Ekstrapoliuotoji atitinkamos nerizikingų palūkanų normų kreivės dalis nustatoma remiantis tolygiai konverguojančiomis išankstinių sandorių palūkanų normomis – nuo išankstinių sandorių palūkanų normos arba palūkanų normų rinkinio ilgiausiam terminui, kuriam gali būti rastos atitinkamos finansinės priemonės ir obligacijos aktyvioje, likvidžioje ir skaidrioje rinkoje, link galutinės išankstinių sandorių palūkanų normos (angl. ultimate forward rate).
IV SKYRIUS
atitinkamos nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekcija
34. Draudimo įmonė gali, gavusi išankstinį Lietuvos banko leidimą, apskaičiuodama tiksliausią gyvybės draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio, įskaitant anuitetus pagal ne gyvybės draudimo arba perdraudimo sutartis, įvertį, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų kreivei taikyti suderinimo korekciją (angl. matching adjustment), jei tenkinamos šios sąlygos:
34.1. draudimo įmonė yra priskyrusi turto portfelį, sudarytą iš obligacijų ir kito panašias pinigų srautų savybes turinčio turto, kad padengtų tiksliausią draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų įvertį, ir išlaiko tą priskyrimą visu įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu, išskyrus, kai siekiama išlaikyti numatomų turto ir įsipareigojimų pinigų srautų atitiktį, kai pinigų srautai labai pasikeičia;
34.2. draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelis, kuriam taikoma suderinimo korekcija, ir priskirtasis turto portfelis identifikuojami, sudaromi ir valdomi atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos ir priskirtojo turto portfelio negalima naudoti kitose draudimo įmonės veiklos srityse atsiradusiems nuostoliams padengti;
34.3. numatomi priskirtojo turto portfelio pinigų srautai atitinka kiekvieną numatomą draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautą ta pačia valiuta ir jokia pinigų srautų neatitiktis nesukelia didelės rizikos, palyginti su draudimo arba perdraudimo verslui, kuriam taikoma suderinimo korekcija, įprasta rizika;
34.4. pagal draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelį sudarančias sutartis ateityje nebus mokamos draudimo įmokos;
34.5. su draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfeliu susijusi draudimo veiklos rizika apima tik ilgaamžiškumo, draudimo sąnaudų (angl. expense), tikslinimo ir mirtingumo rizikas;
34.6. jei draudimo veiklos rizika, susijusi su draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfeliu, apima mirtingumo riziką, tiksliausias draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio įvertis, esant mirtingumo koeficiento pokyčiui (angl. shock), kuris kalibruotas vadovaujantis Draudimo įstatymo 37 straipsnio reikalavimais, nepadidėja daugiau kaip 5 proc.;
34.7. draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelį sudarančiose sutartyse draudėjui nenumatyta jokių pasirinkimo galimybių arba numatyta tik galimybė gauti išperkamąją sumą, jei išperkamoji suma neviršija įvertinto vadovaujantis Draudimo įstatymo 35 straipsniu turto, kuriuo dengiami draudimo ar perdraudimo įsipareigojimai, kai pasinaudojama išperkamosios sumos galimybe, vertės;
34.8. priskirtojo turto portfelio pinigų srautai yra fiksuoti, jų negali pakeisti turto emitentai arba trečiosios šalys;
35. Neatsižvelgdama į Nuostatų 34.8 papunktį, draudimo įmonė gali naudoti turtą, kurio pinigų srautai yra fiksuoto dydžio, išskyrus, kai jie priklauso nuo infliacijos, jei tas turtas atitinka draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautus, priklausomus nuo infliacijos.
36. Jei turto pinigų srautus jo emitentai arba trečiosios šalys gali keisti taip, kad investuotojas gautų pakankamą atlygį, leidžiantį gauti tokį pat pinigų srautą reinvestuojant į lygiavertės arba aukštesnės kredito kokybės turtą, teisė pakeisti pinigų srautus nekliudo pripažinti turtą tinkamu priskirtajam portfeliui, kaip nustatyta Nuostatų 34.8 papunktyje.
37. Draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfeliui suderinimo korekciją taikanti draudimo įmonė negali grįžti prie metodikos, pagal kurią suderinimo korekcija netaikoma. Draudimo įmonė, kuri taiko suderinimo korekciją, bet nebegali vykdyti Nuostatų 34–36 punktuose nustatytų sąlygų, turi nedelsdama apie tai informuoti Lietuvos banką ir imtis būtinų priemonių vėl užtikrinti, kad tos sąlygos būtų vykdomos. Kai tokia draudimo įmonė per du mėnesius nuo sąlygų nevykdymo nustatymo dienos negali užtikrinti, kad tos sąlygos būtų vėl vykdomos, ji nebetaiko suderinimo korekcijos jokiems savo draudimo arba perdraudimo įsipareigojimams ir negali suderinimo korekcijos taikyti 24 mėnesių laikotarpiu.
38. Suderinimo korekcija negali būti taikoma draudimo arba perdraudimo įsipareigojimams, jei tiksliausiam tų įsipareigojimų įverčiui apskaičiuoti naudojamai atitinkamai nerizikingų palūkanų normų kreivei taikoma svyravimų korekcija, nurodyta Nuostatų V skyriuje, arba pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms, nurodyta Nuostatų VI skyriuje.
39. Kiekvienai valiutai suderinimo korekcija apskaičiuojama pagal šiuos principus:
39.1. suderinimo korekcija lygi šių dydžių skirtumui:
39.1.1. metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kurią taikant draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams gaunama vertė, lygi priskirtojo turto portfelio vertei, apskaičiuotai kaip nustatyta Draudimo įstatymo 35 straipsnyje;
39.1.2. metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuojamos kaip vienkartinė diskonto norma, kurią taikant draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams gaunama vertė, lygi tiksliausio draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio įverčio vertei, apskaičiuotai taikant pagrindinę nerizikingų palūkanų normų kreivę;
39.2. į suderinimo korekciją neturi būti įtraukiamas fundamentalusis skirtumas (angl. fundamental spread), parodantis išliekančią draudimo įmonės riziką;
39.3. neatsižvelgiant į Nuostatų 39.1 papunktį, fundamentalusis skirtumas turi būti didinamas, kai to reikia siekiant užtikrinti, kad suderinimo korekcija, apskaičiuota turtui, kurio kredito reitingas žemesnis nei investicinis (angl. sub-investment grade), neviršytų suderinimo korekcijos, apskaičiuotos turtui, kurio trukmė ir klasė yra ta pati, bet kredito reitingas yra investicinis (angl. investment grade);
40. Nuostatų 39.2 papunktyje nurodytas fundamentalusis skirtumas apskaičiuojamas pagal šiuos principus:
40.1. fundamentalusis skirtumas lygus šių elementų sumai:
40.1.1. dėl kredito rizikos susidariusio pajamingumo skirtumo (angl. credit spread), parodančio įsipareigojimų, susijusių su turtu, nevykdymo tikimybę;
40.2. Europos ekonominės erdvės valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų atžvilgiu nėra mažesnis nei 30 proc. ilgalaikio vidutinio pajamingumo, palyginti su nerizikingų palūkanų norma, skirtumo (angl. spread), nustatyto finansų rinkose tos pačios trukmės, kredito kokybės ir klasės turtui;
40.3. kito turto nei Europos ekonominės erdvės valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos atžvilgiu nėra mažesnis nei 35 proc. ilgalaikio vidutinio pajamingumo, palyginti su nerizikingų palūkanų norma, skirtumo, nustatyto finansų rinkose tos pačios trukmės, kredito kokybės ir klasės turtui.
41. Įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, nurodyta Nuostatų 40.1.1 papunktyje, grindžiama ilgalaikiais įsipareigojimų nevykdymo statistiniais duomenimis, susijusiais su turtu, atsižvelgiant į jo trukmę, kredito kokybę ir klasę.
42. Jei remiantis Nuostatų 41 punkte nurodytais įsipareigojimų nevykdymo statistiniais duomenis neįmanoma apskaičiuoti patikimo dėl kredito rizikos susidariusio pajamingumo skirtumo, fundamentalusis skirtumas turi būti lygus ilgalaikio vidutinio pajamingumo, palyginti su nerizikingų palūkanų norma, skirtumo daliai, nustatytai Nuostatų 40.2 ir 40.3 papunkčiuose.
V SKYRIUS
atitinkamos nerizikingų palūkanų normų kreivės svyravimų korekcija
43. Apskaičiuodama tiksliausią draudimo arba perdraudimo įsipareigojimų portfelio įvertį draudimo įmonė gali atitinkamai nerizikingų palūkanų normų kreivei taikyti svyravimų korekciją (angl. volatility adjustment).
44. Kiekvienos valiutos nerizikingų palūkanų normų kreivės svyravimų korekcija apskaičiuojama kaip pajamingumo skirtumas tarp palūkanų normos, kuri galėtų būti uždirbta iš turto, įtraukto į orientacinį turto portfelį ta valiuta, ir pagrindinės nerizikingų palūkanų normų ta valiuta kreivės.
45. Orientacinis portfelis konkrečia valiuta turi būti tipiškas ta valiuta išreikšto turto, į kurį yra investavusios draudimo įmonės padengti tiksliausią ta valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įvertį, atžvilgiu.
46. Nerizikingų palūkanų normoms taikoma svyravimų korekcija lygi 65 proc. pagal riziką koreguoto valiutai taikomo pajamingumo skirtumo (angl. risk-corrected currency spread).
47. Pagal riziką koreguotas valiutai taikomas pajamingumo skirtumas apskaičiuojamas taip, kaip skirtumas tarp Nuostatų 44 punkte nurodyto pajamingumo skirtumo ir to pajamingumo skirtumo dalies, kuri siejama su tikrovišku su turtu susijusių numatomų nuostolių arba nenumatytos kredito ar kitos rizikos įvertinimu.
48. Svyravimų korekcija taikoma tik atitinkamos nerizikingų palūkanų normų kreivės palūkanų normoms, kurios nėra nustatytos naudojant ekstrapoliaciją, kaip nurodyta Nuostatų III skyriuje. Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų kreivės ekstrapoliacijai naudojamos koreguotos nerizikingų palūkanų normos.
49. Kiekvienos valstybės nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekcija apskaičiuojama prie tos valstybės valiutos nerizikingų palūkanų normų svyravimo korekcijos, prieš taikant 65 proc. koeficientą, pridedant skirtumą tarp pagal riziką koreguoto valstybei taikomo pajamingumo skirtumo (angl. risk-corrected country spread) ir dvigubo pagal riziką koreguoto valiutai taikomo pajamingumo skirtumo, jei gauto skirtumo vertė yra teigiama, o pagal riziką koreguotas valstybei taikomas pajamingumo skirtumas viršija 100 bazinių punktų. Valstybės nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekcija taikoma draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų, susijusių su tos valstybės draudimo rinkoje parduodamais produktais, tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti. Pagal riziką koreguotas valstybei taikomas pajamingumo skirtumas apskaičiuojamas tokiu pat būdu kaip pagal riziką koreguotas tos valstybės valiutai taikomas pajamingumo skirtumas, tačiau remiantis orientaciniu portfeliu, tipišku turto, į kurį yra investavusios draudimo įmonės, kad padengtų tiksliausią tos valstybės draudimo rinkoje parduodamų ir tos valstybės valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įvertį, atžvilgiu.
VI SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio priemonė nerizikingų palūkanų normoms
51. Draudimo įmonė gali, gavusi išankstinį Lietuvos banko leidimą, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų kreivei tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų, nurodytų Nuostatų 55 punkte, atžvilgiu taikyti pereinamojo laikotarpio korekciją.
52. Kiekvienai valiutai pereinamojo laikotarpio korekcija apskaičiuojama kaip dalis skirtumo tarp:
52.1. palūkanų normos, kuri turi būti ne didesnė nei maksimali techninė palūkanų norma, kurias draudimo įmonė nustato vadovaudamasi 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais techninių atidėjinių apskaičiavimą (Mokumas I palūkanų norma);
52.2. metinės efektyvios palūkanų normos, apskaičiuotos kaip vienkartinė diskonto norma, kurią taikant tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio pinigų srautams gaunama vertė, lygi tiksliausio tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų portfelio įverčio vertei, apskaičiuotai taikant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų kreivę, nurodytą Nuostatų 9 punkte (Mokumas II palūkanų norma).
53. Nuostatų 52 punkte nurodyta dalis, pasibaigus kiekvieniems metams, tiesiškai mažėja nuo 100 proc. iki 0 proc., pradedant 2016 m. sausio 1 d. ir baigiant 2032 m. sausio 1 d.
54. Kai draudimo įmonė taiko svyravimų korekciją, nurodytą Nuostatų V skyriuje, Nuostatų 52.2 papunktyje nurodyta atitinkama nerizikingų palūkanų normų kreivė turi būti koreguota atitinkama nerizikingų palūkanų normų kreivė, kaip nurodyta Nuostatų V skyriuje.
55. Tinkami pereinamojo laikotarpio korekcijai taikyti draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai yra tie draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
55.1. sutartys, iš kurių kyla draudimo ir perdraudimo įsipareigojimai, sudarytos iki 2015 m. gruodžio 31 d., išskyrus sutarčių atnaujinimus 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau;
55.2. iki 2015 m. gruodžio 31 d. techniniai atidėjiniai draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams buvo skaičiuojami vadovaujantis 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais techninių atidėjinių apskaičiavimą;
56. Draudimo įmonė, taikanti pereinamojo laikotarpio nerizikingų palūkanų normų kreivės korekciją, nurodytą Nuostatų 51 punkte:
56.1. negali tinkamų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų įtraukti į Nuostatų V skyriuje nurodytos svyravimų korekcijos apskaičiavimą;
56.2. negali taikyti Nuostatų VII skyriuje nurodytos pereinamojo laikotarpio priemonės techniniams atidėjiniams;
56.3. rengdama Draudimo įstatymo 54 straipsnyje nurodytą mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, turi viešai atskleisti, kad taiko pereinamojo laikotarpio nerizikingų palūkanų normų kreivės korekciją, ir pateikti kiekybinį šios pereinamojo laikotarpio priemonės netaikymo poveikio finansinei padėčiai vertinimą, įskaitant poveikį techninių atidėjinių, mokumo kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimo, pagrindinių nuosavų lėšų ir pagrindinių nuosavų lėšų, tinkamų padengti minimalaus kapitalo reikalavimą ir mokumo kapitalo reikalavimą, dydžiams.
VII SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio priemonė techniniams atidėjiniams
57. Draudimo įmonė gali, gavusi išankstinį Lietuvos banko leidimą, techniniams atidėjiniams taikyti pereinamojo laikotarpio atskaitymą. Šis atskaitymas gali būti taikomas Nuostatų 25 punkte nurodytų vienodos rizikos grupių lygmeniu.
58. Pereinamojo laikotarpio atskaitymas apskaičiuojamas kaip dalis skirtumo tarp šių dviejų sumų:
58.1. techninių atidėjinių, atskaičius sumas, atgautinas pagal perdraudimo sutartis ir iš specialiųjų įmonių, kurie apskaičiuoti 2016 m. sausio 1 d. vadovaujantis Draudimo įstatymo 41 straipsniu ir Nuostatais („Mokumas II“ techniniai atidėjiniai);
59. Didžiausias galimas pereinamojo laikotarpio atskaitymas, pasibaigus kiekvieniems metams, tiesiškai mažėja nuo 100 proc. iki 0 proc., pradedant 2016 m. sausio 1 d. ir baigiant 2032 m. sausio 1 d.
60. Kai draudimo įmonė 2016 m. sausio 1 d. taiko Nuostatų V skyriuje nurodytą svyravimų korekciją, Nuostatų 58.1 papunktyje nurodyta suma apskaičiuojama taikant tą dieną galiojančią svyravimų korekciją.
61. Jei Lietuvos bankas iš anksto leidžia, Nuostatų 58.1 ir 58.2 papunkčiuose nurodytos techninių atidėjinių sumos, atitinkamais atvejais apimančios svyravimų korekcijos sumą, naudojamos pereinamojo laikotarpio atskaitymui apskaičiuoti, gali būti perskaičiuojamos kas 24 mėnesius arba dažniau, jei iš esmės pasikeičia draudimo įmonės rizikos pobūdis. Lietuvos bankas gali pareikalauti, kad Nuostatų 58.1 ir 58.2 papunkčiuose nurodytos techninių atidėjinių sumos, atitinkamais atvejais apimančios svyravimų korekcijos sumą, naudojamos pereinamojo laikotarpio atskaitymui apskaičiuoti, būtų perskaičiuotos, jei iš esmės pasikeičia draudimo įmonės rizikos pobūdis.
62. Lietuvos bankas gali apriboti Nuostatų 58 punkte nurodytą atskaitymą, jei jį taikant draudimo įmonės techniniai atidėjiniai ir kapitalo reikalavimai sumažėtų, palyginti su techniniais atidėjiniais ir kapitalo reikalavimais, apskaičiuotais 2015 m. gruodžio 31 d.
63. Draudimo įmonė, taikanti techniniams atidėjiniams pereinamojo laikotarpio atskaitymą, nurodytą Nuostatų 57 punkte:
63.1. negali taikyti pereinamojo laikotarpio priemonės nerizikingų palūkanų normoms, nurodytos Nuostatų VI skyriuje;
63.2. rengdama Draudimo įstatymo 54 straipsnyje nurodytą mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, turi viešai atskleisti, kad techniniams atidėjiniams taiko pereinamojo laikotarpio atskaitymą, ir pateikti kiekybinį šios pereinamojo laikotarpio priemonės netaikymo poveikio finansinei padėčiai vertinimą, įskaitant poveikį techninių atidėjinių, mokumo kapitalo reikalavimo, minimalaus kapitalo reikalavimo, pagrindinių nuosavų lėšų ir pagrindinių nuosavų lėšų, tinkamų padengti minimalaus kapitalo reikalavimą ir mokumo kapitalo reikalavimą, dydžiams.
VIII SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio priemonių nerizikingų palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams laipsniško įgyvendinimo planas
64. Draudimo įmonė, kuri taiko Nuostatų VI arba VII skyriuje nurodytą pereinamojo laikotarpio priemonę, turi nedelsdama informuoti Lietuvos banką, kai tik nustato, kad netaikydama šios pereinamojo laikotarpio priemonės ji nesilaikytų mokumo kapitalo reikalavimo. Tokia draudimo įmonė privalo imtis reikalingų priemonių atitikčiai mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje užtikrinti.
65. Per du mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, jog netaikant pereinamojo laikotarpio priemonės nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, draudimo įmonė turi pateikti Lietuvos bankui pagrįstą įgyvendinimo planą, kuriame turi būti nustatytos planuojamos priemonės mokumo kapitalo reikalavimą atitinkančiam tinkamų nuosavų lėšų lygiui atkurti arba įmonės rizikos lygiui sumažinti, siekiant užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje. Draudimo įmonė pereinamojo laikotarpio metu įgyvendinimo planą gali atnaujinti.
66. Draudimo įmonė turi kartą per metus pateikti Lietuvos bankui ataskaitą, kurioje turi nurodyti taikytas priemones ir padarytą pažangą siekiant pereinamojo laikotarpio pabaigoje užtikrinti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui. Lietuvos bankas atšaukia leidimą taikyti pereinamojo laikotarpio priemonę, jei iš pažangos ataskaitos matyti, kad neįmanoma užtikrinti atitikties mokumo kapitalo reikalavimui pereinamojo laikotarpio pabaigoje.
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-102, 2019-05-14, paskelbta TAR 2019-05-15, i. k. 2019-07711
Dėl Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 03-61 „Dėl Draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių skaičiavimo siekiant nustatyti mokumą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo