Suvestinė redakcija nuo 2018-07-05 iki 2019-03-15
Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-01-04, i. k. 2017-00487
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017–2019 METŲ PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO
2017 m. sausio 04 d. Nr. 1K-2
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsniu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, ir į Šakinę korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2015–2019 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1433 „Dėl Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2015–2019 metų programos patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.1. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2017–2019 metų programą;
PATVIRTINTA
Valstybinės ligonių kasos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus
2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1K-2
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017–2019 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2017–2019 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti kryptingą korupcijos prevencijos politikos įgyvendinimą, vykdant nuolatinę, veiksmingą ir nuoseklią korupcijos prevenciją ir kontrolę Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinėse ligonių kasose (toliau – TLK, VLK ir TLK kartu – ligonių kasos).
2. Programa nustato korupcijos prevencijos tikslą ir uždavinius, numato korupcijos prevencijos priemones, kurios sumažintų arba panaikintų korupcijos atsiradimo priežastis arba sąlygas, ir atskaitomybės apie šių priemonių įvykdymą tvarką.
3. Programa apima šiuos kovos su korupcija elementus: prevenciją, teisinio reguliavimo poveikio, numatomo teisės aktų projektais, korupcijos mastui vertinimą (atliekamas teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas), antikorupcinių programų ir jų įgyvendinimo priemonių planų sudarymą, jų vykdymo koordinavimą ir kontrolę, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymus korupcijos prevencijos klausimais, valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų viešųjų ir privačių interesų derinimą, veiklos procesų skaidrumą ir kt.
4. Programa parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:
4.4. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė programa);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“;
4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“;
4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ir savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“;
4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“;
4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1433 „Dėl Šakinės korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje 2015–2019 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Šakinė korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programa);
4.10. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 2-170 „Dėl Valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“;
5. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Programos 4 punkte nurodytuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ
I SKIRSNIS
KORUPCIJOS PREVENCIJOS LIGONIŲ kasOSE TEISINĖ
IR INSTITUCINĖ BAZĖ
7. Ligonių kasos – institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvos Respublikoje. Svarbiausias ligonių kasų uždavinys – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, tinkamai atstovauti apdraustųjų interesams ir vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas šioje srityje.
8. Ligonių kasos antikorupcijos atžvilgiu gali būti vertinamos kaip valstybės institucijos, kurios dalyvauja sveikatos draudimo sistemoje disponuodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis, ir kaip valstybės institucijos, kuriose dirba valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal darbo sutartis.
9. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatyta, kad už korupcijos prevenciją valstybės ar savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose atsako vadovas, kuris privalo imtis būtinų šio įstatymo įgyvendinimo priemonių. Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punkte nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių įstaigose gali būti steigiami padaliniai ar skiriami asmenys, kuriems būtų pavedama korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcija. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 291.5 papunktyje numatyta, kad kiekvienoje viešojo administravimo ir administracinių paslaugų teikimo institucijoje turi dirbti pareigūnai, atsakingi už korupcijos prevenciją ir interesų konfliktų valdymą, kad valstybės įstaigos, bendradarbiaudamos su teisėsaugos tarnybomis, turi įgyvendinti adekvačias korupcijos prevencijos priemones, parinktas pagal kiekvienos jų veiklos ypatumus, taip prisidėdamos prie bendro korupcijos pašalinimo plano įgyvendinimo.
10. Už korupcijos prevenciją ir kontrolę VLK atsako VLK direktorius. VLK direktoriaus 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-100 „Dėl Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sudarymo“ yra sudaryta Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija (toliau – Komisija), kuriai pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ligonių kasų darbą, susijusį su korupcijos prevencija ir kontrole, taip pat rengti kovos su korupcija programas, organizuoti jų įgyvendinimą ir atlikti kitus veiksmus Korupcijos prevencijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų vykdymui užtikrinti.
11. Už korupcijos prevenciją ir kontrolę TLK atsako TLK direktorius. Kiekvienoje TLK sudaroma komisija, atsakinga už korupcijos prevenciją ir kontrolę toje TLK, arba paskiriami atsakingieji asmenys. Komisijos ar atsakingųjų asmenų veiklą, vykdant korupcijos prevenciją ir kontrolę, koordinuoja ir kontroliuoja atitinkamos TLK direktorius.
II SKIRSNIS
TYRIMŲ IR APKLAUSŲ, SUSIJUSIŲ SU KORUPCIJA, DUOMENYS
12. Nacionalinėje kovos su korupcija programoje korupcija nurodoma kaip viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Korupcija sietina su biurokratija ir per dideliu reglamentavimo mastu, sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu.
13. Sveikatos priežiūros sektorius laikomas viena iš sričių, kuri itin pažeidžiama korupcijos dėl didžiulio paslaugų tiekėjų ir gavėjų skaičiaus, sunkiai sureguliuojamų ir kontroliuojamų jų tarpusavio santykių, sudėtingos medicinos preparatų ir prietaisų kainodaros ir viešųjų pirkimų kontrolės mechanizmo. Ligonių kasos neteikia sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau užtikrina apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sveikatos priežiūrą, kompensuodama jos išlaidas PSDF lėšomis.
14. Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ (toliau – „Transparency International“) paskelbtus korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2015 m. tyrimo rezultatus Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų (100 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė) ir 32 vieta 168 šalių sąraše (2014 m. Lietuva gavo 58 balus ir užėmė 39 vietą 174 šalių sąraše, 2013 m. – 57 balus ir užėmė 43 vietą iš 177 valstybių, 2012 m. – 54 balus ir užėmė 48 vietą 176 šalių sąraše), t. y., vertinant korupcijos suvokimo indeksą, Lietuva pagerino savo rodiklį. Baltijos valstybių kontekste pagal KSI Lietuva užima vidurio poziciją: Latvijai skirti 55 balai, Estijai – 70. Lietuva yra 15 iš 28 Europos Sąjungos šalių, trimis pozicijomis atsiliekanti nuo Estijos.
15. 2014 m. balandžio–gegužės mėnesiais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, duomenimis, 48 proc. gyventojų, 29 proc. valstybės tarnautojų ir 30 proc. verslo atstovų korupciją laiko labai rimta problema. 55 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų ir 40 proc. valstybės tarnautojų mano, kad labiausiai korumpuotos institucijos Lietuvoje yra ligoninės ir kitos sveikatos apsaugos sistemai priklausančios įstaigos.
16. 2016 m. Pasaulinio korupcijos barometro („Transparency International“ atlikto sociologinio tyrimo) duomenimis, pagal kyšininkavimą sveikatos apsaugos sistemoje Lietuva išlieka viena korumpuočiausių šalių Europos Sąjungoje. Vis dar kas ketvirtas (24 proc.) gydymo įstaigose apsilankęs gyventojas prisipažįsta davęs kyšį. Prieš trejus metus kyšį gydytojui davė kas trečias pacientas (35 proc.). Rumunijoje kyšį prisipažįsta davęs taip pat kas trečias pacientas (33 proc.).
17. TLK kasmet atliekamos lankytojų apklausos. Jų metu vertinama kokias korupcijos apraiškas lankytojai yra patyrę kreipdamiesi į ligonių kasas dėl administracinių paslaugų. Respondentų imtis – 10 proc. visų per 2 savaites (10 darbo dienų) atvykstančių į TLK lankytojų. 2015 m. TLK apklausus 3240 respondentų, 99,9 proc. teigė neatsilyginę už suteiktas paslaugas, ir tik keturi respondentai apklausos anketoje nurodė, kad ligonių kasų darbuotojams atsidėkojo simboline dovanėle. Šis rodiklis buvo panašus ir 2013 m., kai 1 proc. teigė atsidėkoję simboline dovanėle, 0,1 proc. – pinigais. 2014 m. atitinkamai 99,7 ir 0,3 proc.
18. Pažymėtina, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi pakankamai žinių apie sveikatos priežiūros finansavimą ir situacija kasmet gerėja. Tai rodo ir VLK atliekamos visuomenės informuotumo ir pasitikėjimo apklausos. 2016 m. vasario mėn. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ VLK užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 67 proc. respondentų atsakė žinantys, jog Lietuvoje yra įdiegtas privalomasis sveikatos draudimas ir paslaugas jie gali gauti nemokamai. Tačiau 20 proc. respondentų vis dar galvoja, kad už paslaugas ‒ teisėtai arba ne ‒ reikia mokėti. Daugiau kaip pusė (62 proc.) vyresnių nei 18 m. Lietuvos gyventojų galvoja, kad sveikatos priežiūros kokybė priklauso nuo asmeninio atlygio medikams. Respondentai atsidėkojimo (kyšio davimo) motyvais įvardino siekį sulaukti daugiau dėmesio savo sveikatos problemoms (40 proc.) bei norą gauti greitesnį ir geresnį gydymą (32 proc.).
19. 2016 m. vasarį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ VLK užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki ligonių kasomis ir jas vertina geriau nei daugelį kitų šalies institucijų. Daugiau nei pusė (56 proc.) suaugusių šalies gyventojų pasitiki ligonių kasomis (fiksuojamas šio rodiklio reikšmės didėjimas lyginant su paskutinių dvejų metų duomenimis, kai pasitikėjimas siekė 50 proc.). Nepasitikėjimas 2014 m. siekė 33 proc., 2015 m. – 43 proc., 2016 m. ‒ 29 procentus. Šį rodiklį tyrėjai vertina kaip labai aukštą. Net 85 proc. apklaustųjų žino, kad tam tikro amžiaus asmenys gali nemokamai dalyvauti prevencinėse programose, kurias finansuoja ligonių kasos.
20. 2015 m. ir 2016 m. VLK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-384 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2015 metais“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-889 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo 2016 metais“, atliko korupcijos pasireiškimo tikimybės PSDF biudžeto lėšų naudojimo TLK veiklos zonos srityje ir sutarčių sudarymo su ortopedijos įmonėmis srityje nustatymą ir vertinimą. Atlikus vertinimus, korupcijos pasireiškimo tikimybė šiose srityse nenustatyta.
21. Nors pagal aukščiau nurodytų tyrimų rezultatus yra fiksuojami teigiami korupcijos suvokimo indekso didėjimo pokyčiai Lietuvoje, tačiau, siekiant stabilaus minėto indekso augimo, ir toliau būtina imtis efektyvių priemonių šalinant korupcijos apraiškas, mažinant korupcijos pasireiškimo riziką ir jos daromą žalą.
III SKIRSNIS
KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO LIGONIŲ KASOSE VEIKSNIAI
22. Galimi korupcijos pasireiškimo ligonių kasose veiksniai:
22.1. bendrieji:
22.1.1. teisiniai – dažnas teisės aktų keitimas ir kolizija, kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių netobulumas, nepakankama atsakomybė už padarytus nusižengimus valstybės tarnyboje, nepakankamai aiškiai teisės aktuose reglamentuoti VLK ir TLK darbuotojų (valstybės tarnautojų ir dirbančių pagal darbo sutartis) veiksmai vykdant atitinkamas funkcijas, taip pat jų teisė priimti tam tikrą sprendimą ir pan.;
22.1.2. instituciniai – nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, ligonių kasų pavaldumas tai pačiai ministerijai, kuri yra asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėja, darbuotojų, žinančių apie korupcijos atvejus, baimė dalyvauti antikorupcinėje veikloje, nepakankamai skaidrus informacinių technologijų ir centralizuotai perkamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių (prietaisų) viešųjų pirkimų organizavimas, svarbiausių etikos principų nesilaikymas, nepakankamas skaidrumas valdant valstybės turtą ir naudojantis juo, gyventojams administracines paslaugas ir konsultacijas teikiančių darbuotojų netinkamas parengimas ir žema šių darbuotojų kvalifikacija, mažas TLK darbuotojų, atliekančių patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigose ar vaistinėse, skaičius. Be to, TLK darbuotojai neretai atlieka patikrinimus tose įstaigose, kuriose jiems patiems yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kas gali sąlygoti nesąžiningą kontrolės atlikimą;
22.1.3. visuomenės pilietiškumo stoka – visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas, nesipriešinimas korumpuotiems darbuotojams, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje ir pan.;
22.1.4. ekonominiai – nestabilūs asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansiniai rezultatai, sutarčių su įstaigomis sudarymo procesas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainodara, PSDF biudžeto galimybės, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, karjeros ir atlyginimų sistema bei pan.;
22.2. specialieji (nustatomi pagal ligonių kasų privalomojo sveikatos draudimo srityje vykdomas funkcijas) ‒ kontrolės funkcijų vykdymas, sprendimų, kuriems nereikia kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų patvirtinimo, priėmimas, sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymas, PSDF biudžeto sudarymas ir lėšų skirstymas, asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų skaičiavimas, PSDF biudžeto lėšų naudojimas privalomąjį sveikatos draudimą administruojančių institucijų veiklai.
III SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR JŲ VYKDYMO REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
24. Programos tikslas – užtikrinti nuolatinę korupcijos prevenciją ir kontrolę ligonių kasose, didinti ligonių kasų veiklos skaidrumą ir atvirumą.
25. Programos uždaviniai, nustatyti atsižvelgiant į korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo veiklos kryptis:
25.2. didinti ligonių kasų veiklos procedūrų skaidrumą ir aiškumą, užtikrinti skaidrų ir atvirą viešųjų paslaugų teikimą;
25.3. tobulinti teisės aktų nuostatas, atliekant jų projektų antikorupcinį vertinimą ir korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą;
26. Vykdant Programą, siekiama šių rezultatų:
IV SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, VERTINIMAS, KONTROLĖ, KEITIMAS, PAPILDYMAS IR ATNAUJINIMAS
28. Programos įgyvendinimą organizuoja ir Priemonių plano įgyvendinimo stebėseną bei kontrolę vykdo Komisija.
29. Siekiant įgyvendinti Programoje numatytus uždavinius, sudaromas Priemonių planas, kuriame nurodomos priemonės, numatomi jų vykdymo terminai, atsakingieji vykdytojai, laukiami rezultatai ir vertinimo kriterijai.
30. Už konkrečių Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą atsako Priemonių plane nurodyti atsakingieji vykdytojai.
31. Kiekvieną ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 3 dienos, atsakingieji vykdytojai teikia Komisijai informaciją apie Priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, taip pat teikia siūlymus dėl Programos ir Priemonių plano papildymo ar tikslinimo.
32. Pasibaigus ketvirčiui, Komisija iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 10 d. paskelbia VLK direktoriaus patvirtintą praėjusio ketvirčio Priemonių plano įgyvendinimo ataskaitą VLK interneto svetainėje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-200, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11258
33. Jeigu Priemonių plane nustatytos priemonės dėl objektyvių priežasčių negali būti įvykdytos arba įvykdytos laiku, priemonės vykdytojas parengia tarnybinį pranešimą (raštą) ir pateikia jį Komisijai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki Priemonių plane numatyto priemonės įvykdymo termino. Jei priemonės vykdytojas yra pati Komisija, ji teikia tarnybinį pranešimą (raštą) VLK direktoriui. Tarnybiniame rašte nurodomos priežastys, dėl kurių priemonė negali būti įvykdyta arba įvykdyta laiku, ir pasiūlymai (atidėti priemonės vykdymo terminą, išbraukti priemonę iš Priemonių plano, keisti ją kita priemone, koreguoti priemonę arba kita).
34. Komisija, įvertinusi priemonės vykdytojo pateiktą tarnybinį pranešimą (raštą), priima vieną iš šių sprendimų:
35. Jei priemonės vykdytojo pasiūlymams ar kitam sprendimo būdui pritariama, Komisija rengia Programos ir (ar) Priemonių plano pakeitimo projektą.
36. Komisijai ir priemonės vykdytojui neradus tinkamo sprendimo, priemonės vykdytojas gali kreiptis su tarnybiniu pranešimu (raštu) į VLK direktorių.
37. VLK direktorius, įvertinęs Komisijos pateiktą tarnybinį pranešimą (raštą) dėl neįvykdytos ar laiku neįvykdytos priemonės, gali priimti 34.1, 34.2 ar 34.3 papunkčiuose numatytus sprendimus.
38. Į Priemonių planą įtrauktos VLK pavestos užduotys vykdyti Nacionalinę programą ir Šakinę korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą gali būti keičiamos šių priemonių įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
39. Visuomenė ir kiti suinteresuoti subjektai gali teikti siūlymus Komisijai dėl Programos ir Priemonių plano tobulinimo.
40. Priemonių plano projektą ir Programos pakeitimo projektus rengia Komisija, atsižvelgdama į priemonės vykdytojo prašymus, VLK ir TLK padaliniuose atliktus korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimo rezultatus, visuomenės bei kitų subjektų pateiktus siūlymus.
41. Už Programos ir Priemonių plane numatytų priemonių vykdymą VLK pagal nustatytus terminus atsiskaito suinteresuotosioms institucijoms.
42. Už netinkamą Programos vykdymą ir duomenų pateikimą Komisijai atsakingiesiems vykdytojams gali būti taikoma tarnybinė ar drausminė atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.
43. Programos tikslas ir uždaviniai vertinami pagal Priemonių plane nustatytus laukiamo rezultato vertinimo kriterijus.
46. Programos nuostatos ir Priemonių planas peržiūrimi atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytus atvejus, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus.
47. Komisija ne rečiau kaip kartą per dvejus metus atlieka Programos veiksmingumo vertinimą (nustatomos įvykdytos (neįvykdytos) priemonės, nurodoma, ar įvykdytos priemonės pašalino (sumažino) nustatytus korupcijos rizikos veiksnius, ar būtina nustatyti naujas priemones šiems korupcijos rizikos veiksniams šalinti ir pan.). Atlikto vertinimo rezultatai skelbiami VLK interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 4 d.
įsakymu Nr. 1K-2
(Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 3 d.
įsakymo Nr. 1K-200 redakcija)
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2017–2019 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO
PRIEMONIŲ PLANAS
| Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2017–2019 metų programos tikslas – užtikrinti nuolatinę korupcijos prevenciją ir kontrolę Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinėse ligonių kasose (toliau – TLK; VLK ir TLK kartu – ligonių kasos), didinti ligonių kasų veiklos skaidrumą ir atvirumą. |
||||
| Tikslo rezultato kriterijai: 1. Laiku vykdomos VLK korupcijos prevencijos 2017–2019 metų programos įgyvendinimo priemonių plane (toliau – Priemonių planas) numatytos priemonės (proc.): 2017–2019 m. – 100. 2. Ligonių kasų paslaugų, teikiamų gyventojams, perkėlimas į elektroninę erdvę ne mažesniu kaip IV brandos lygiu (vnt.): 2017 m. – 2; 2018 m. – 2; 2019 m. – 2. 3. Ligonių kasų teikiamų administracinių paslaugų atitiktis vartotojų poreikiams (proc.): 2017 m. – 80; 2018 m. – 80; 2019 m. – 83. 4. VLK darbuotojų, dalyvavusių mokymuose antikorupcijos tema, skaičius, palyginti su bendru VLK darbuotojų skaičiumi (proc.): 2017 m. – 20; 2018 m. – 20; 2019 m. – 20. 5. Ligonių kasų darbuotojų nepakantumo korupcijai rodiklis (proc.): 2017 m. – 70; 2018 m. – 71; 2019 m. – 72.
|
||||
| Eil. Nr. |
Priemonė |
Atsakingieji vykdytojai |
Įvykdymo terminas |
Vertinimo kriterijai |
| 1 UŽDAVINYS VERTINTI IR TOBULINTI ĮDIEGTĄ LIGONIŲ KASŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS IR KONTROLĖS MODELĮ |
||||
| 1 |
Parengti* ir Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – SAM) pateikti VLK korupcijos prevencijos 2017–2019 m. programą, Priemonių planą ir informaciją apie asmenis, atsakingus už korupcijos prevenciją ir kontrolę VLK |
Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija (toliau – Komisija) |
2017 m. I ketvirtis*; nuolat |
Parengta VLK korupcijos prevencijos 2017–2019 m. programa*, SAM pateiktos VLK korupcijos prevencijos 2017–2019 m. programos, Priemonių plano ir VLK direktoriaus įsakymo dėl VLK korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos patvirtinimo bei jų pakeitimų kopijos |
| 2 |
Kontroliuoti korupcijos prevencijos įgyvendinimą TLK |
Komisija |
2017–2019 m. I ketvirtis
|
Kiekvienų metų pirmąjį ketvirtį parengta TLK atliktų korupcijos prevencijos programų veiksmingumo vertinimų bei metinių priemonių planų vykdymo ataskaitų analizė, pagal poreikį pateiktos pastabos ir pasiūlymai TLK |
| 3 |
Parengti bendrą VLK ir TLK korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą |
Komisija, TLK |
2019 m. IV ketvirtis |
Parengta 2020–2022 m. VLK ir TLK korupcijos prevencijos programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas |
| 4 |
Parengti ir VLK interneto svetainėje paskelbti Priemonių plano vykdymo ataskaitas |
Komisija |
Pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos |
Kiekvieną metų ketvirtį parengtos ir VLK svetainėje laiku paskelbtos praėjusio metų ketvirčio Priemonių plano vykdymo ataskaitos |
| 5 |
Ne rečiau kaip kartą per 2 metus atnaujinti ne mažiau kaip 20 proc. Komisijos sudėties ir kartą per 2 metus pakeisti Komisijos pirmininką, taip siekiant mažinti veiklos inertiškumą ir sukurti efektyvesnės, atviresnės ir skaidresnės veiklos prielaidas |
Direktorius |
Nuolat |
Ne rečiau kaip kartą per 2 metus ir ne mažiau kaip 20 proc. atnaujinta VLK direktoriaus įsakymu Komisijos sudėtis ir pakeistas Komisijos pirmininkas |
| 6 |
VLK interneto svetainėje paskelbti VLK korupcijos prevencijos 2017–2019 m. programą, Priemonių planą ir asmenų, atsakingų už korupcijos prevenciją ir kontrolę, kontaktinius duomenis
|
Komisijos sekretorius
|
Nuolat |
VLK interneto svetainėje paskelbta VLK korupcijos prevencijos 2017–2019 m. programa, Priemonių planas ir jų pakeitimai bei asmenų, atsakingų už korupcijos prevenciją ir kontrolę VLK, kontaktiniai duomenys |
| 2 UŽDAVINYS DIDINTI LIGONIŲ KASŲ VEIKLOS PROCEDŪRŲ SKAIDRUMĄ IR AIŠKUMĄ, UŽTIKRINTI SKAIDRŲ IR ATVIRĄ VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMĄ |
||||
| 7 |
Įdiegti informacinę sistemą, leidžiančią valdyti ir apskaityti PSDF biudžeto išlaidas, skirtas: · ambulatoriniam gydymui deguonimi; · dantų protezavimo paslaugoms ir kompensacijoms, skiriamoms pacientams, savo lėšomis sumokėjusiems už dantų protezavimo paslaugas; kochleariniams implantams, BAHA įsriegiamiesiems kauliniams implantams, vidurinės ausies klausos sistemoms ir atsarginio kochlearinio implanto procesoriams* |
Informacinių sistemų plėtros skyrius, Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyrius, TLK
|
2017 m. III ketvirtis*
|
Įdiegta informacinė sistema*
|
| 8 |
VLK interneto svetainėje įdiegti reklaminius skydelius su nuoroda, kur kreiptis susidūrus su korupcijos apraiškomis |
Informacinių technologijų departamentas, Ryšių su visuomene skyrius
|
2018 m. II ketvirtis |
Įdiegti reklaminiai skydeliai arba kitu būdu užtikrintas VLK interneto svetainės lankytojų informavimas, kur kreiptis susidūrus su korupcijos apraiškomis |
| 9
|
Inicijuoti kokybės vadybos sistemos persertifikavimą, atsižvelgiant į naujoje ISO 9001:2015 standarto redakcijoje numatytus reikalavimus, įvertinti VLK kokybės vadybos sistemos dokumentus, parengti jų pakeitimus, užtikrinti kokybės vadybos sistemos išorės priežiūros auditų atlikimą |
Vidaus audito skyrius |
2018 m. III ketvirtis |
Ligonių kasoms suteiktas sertifikatas, pažymintis, kad jų vadybos sistema atitinka tarptautinio ISO 9001:2015 kokybės standarto reikalavimus |
| 10 |
Atnaujinti ir VLK interneto svetainėje paskelbti susistemintą informaciją apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų paskirstymo TLK principus, siekiant, kad su šia informacija susipažintų visuomenė |
Biudžeto skyrius
|
2018 m. III ketvirtis |
Paskelbta atnaujinta informacija |
| 11 |
Pakeisti VLK Dokumentų valdymo taisykles, patvirtintas VLK direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1K-40 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“: pakeisti VLK dokumentų valdymo taisyklių 1 priedą „VLK gaunamųjų dokumentų ir darbuotojų bei padalinių, kurių kompetencijai šie dokumentai priskiriami, sąrašas“, nustatant, kad raštai ir skundai, pateikti VLK dėl galimos korupcinio pobūdžio veikos ar galimų viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų, taip pat teismų sprendimai dėl VLK darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų yra priskiriami VLK direktoriaus kompetencijai |
Dokumentų valdymo skyrius |
2018 m. III ketvirtis |
Pakeistos VLK dokumentų valdymo taisyklės, patvirtintos VLK direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1K-40 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“ |
| 12
|
Įdiegti dalinę aktyviojo gydymo sąnaudų apskaitos paciento lygiu informacinę sistemą reprezentatyviose aktyviojo gydymo paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose |
Informacinių sistemų plėtros skyrius, Kainų skyrius
|
2018 m. IV ketvirtis |
Sudaryta galimybė nustatyti vidutinę kiekvienos aktyviojo gydymo paslaugos, priskiriamos atitinkamai giminingų diagnozių grupei, savikainą ir jos sudėtį |
| 13 |
Parengti VLK direktoriaus 2014 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1K-286 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą: 1. įgalioti asmenį, atsakingą už VLK darbuotojų privačių interesų derinimo koordinavimą: 1.1. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) pavedimu arba turint pagrįstų įtarimų, kad VLK darbuotojas nevykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų, inicijuoti darbuotojo tarnybinės veiklos patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoti VTEK; 1.2. skelbti VLK interneto svetainėje informaciją apie teismų ir VTEK sprendimus dėl VLK darbuotojų padarytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimų ir VLK tarnybinio patikrinimo metu nustatytus (VTEK įvertintus) tokio tipo pažeidimus; 2. reglamentuoti ligonių kasų darbuotojams skirtų išankstinių rekomendacijų ir priimtų sprendimų dėl darbuotojų nušalinimo skelbimą VLK interneto svetainėje |
Teisės ir personalo skyrius |
2018 m. IV ketvirtis |
Pakeistas VLK direktoriaus 2014 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 1K-286 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ |
| 14 |
Pakeisti VLK vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas VLK direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1K-163 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“: 1. nustatyti profesinės etikos principus ir elgesio, kai susiduriama su korupcijos apraiškomis, taisykles, atskirai apibrėžti darbuotojų, susijusių su viešaisiais pirkimais, etiško elgesio principus; 2. papildyti 33 punktą, nustatant, kad darbuotojai apie jiems žinomus korupcijos atvejus VLK, taip pat apie galimą ir (ar) realų korupcinio pobūdžio poveikį, su kuriuo jie susiduria vykdydami savo pareigas, kitas reikšmingas aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai pasireikšti, privalo nedelsdami pranešti VLK direktoriui, Komisijai, SAM, STT (pasirinktinai, atsižvelgiant į galimos korupcinės veikos pobūdį ir asmens, kuris gali būti siejamas su šia veika, einamas pareigas) |
Komisija |
2018 m. IV ketvirtis |
Pakeistos VLK vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos VLK direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1K-163 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ |
| 15 |
Parengti asmens sveikatos priežiūros įstaigų klinikinio kodavimo duomenų atrankos stebėsenai atlikti metodiką, siekiant užtikrinti, kad šių duomenų atranka vyktų atsižvelgiant į klinikinio kodavimo rizikos vertinimo rezultatus ir mažėtų klinikinio kodavimo klaidų skaičius, taip pat siekiant didesnio veiklos procedūrų skaidrumo ir PSDF biudžeto lėšų naudojimo efektyvumo |
Klinikinio kodavimo skyrius
|
2019 m. I ketvirtis
|
Pakeistas Stacionare teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas VLK direktoriaus 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-357 „Dėl Stacionare teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų stebėsenos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ |
| 16 |
Įvertinti VLK teisės aktus, reglamentuojančius ligonių kasų korupcijos prevencijos sritį, ir parengti reikiamus teisės aktus arba teisės aktų pakeitimus, siekiant įgyvendinti nulinės tolerancijos korupcijai politikos nuostatas |
Komisija |
2019 m. II ketvirtis |
Įvertinti VLK teisės aktai, reglamentuojantys ligonių kasų korupcijos prevencijos sritį, ir parengti reikiami teisės aktai arba teisės aktų pakeitimai |
| 17 |
Vertinti sutartinių sumų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planavimą reglamentuojančius teisės aktus, siekiant didinti sutarčių sudarymo skaidrumą ir aiškumą |
Sutarčių ir teritorinių ligonių kasų koordinavimo skyrius |
2017–2019 m. IV ketvirtis |
Peržiūrėti sutartinių sumų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planavimą reglamentuojantys teisės aktai ir parengti reikiami jų pakeitimai |
| 18 |
Didinant tikrinamų įstaigų ir įmonių atrankos skaidrumą, planines kontrolės procedūras vykdyti atsižvelgiant į įstaigų ir įmonių, sudariusių sutartis su VLK ar TLK, veiklos rizikos vertinimo rezultatus |
TLK, Ortopedijos technikos kompensavimo skyrius |
Nuolat |
Atliktos planinės kontrolės procedūros, atsižvelgiant į įstaigų ir įmonių veiklos rizikos vertinimo rezultatus |
| 19 |
Organizuoti ir vykdyti sąnarių endoprotezų pirkimus per Centrinę perkančiąją organizaciją |
Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyrius |
Nuolat
|
100 proc. įvykdyti standartinių sąnarių endoprotezų pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją |
| 20 |
Skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie PSDF biudžeto lėšomis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas VLK ir TLK interneto svetainėse |
Kainų skyrius, Sutarčių ir teritorinių ligonių kasų koordinavimo skyrius, TLK |
Nuolat |
VLK ir TLK interneto svetainėse paskelbta aktuali informacija apie PSDF biudžeto lėšomis teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas |
| 21 |
Valstybės tarnybos departamentui teikti informaciją apie VLK darbuotojų tarnybines komandiruotes į užsienį |
Už personalo duomenų tvarkymą atsakingas darbuotojas |
Nuolat
|
Valstybės tarnybos portale paviešinti duomenys apie visas VLK darbuotojų tarnybines komandiruotes į užsienį |
| 22 |
VLK interneto svetainėje skelbti informaciją apie gautus įsiteisėjusius galutinius teismų sprendimus dėl VLK darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos |
Komisija
|
Nuolat (per 10 dienų nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) |
Laiku paskelbta informacija |
| 3 UŽDAVINYS TOBULINTI TEISĖS AKTŲ NUOSTATAS, ATLIEKANT JŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINĮ VERTINIMĄ IR KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS VERTINIMĄ |
||||
| 23 |
Įvertinti, ar pagal teisės aktų reikalavimus galima į TLK ir vaistinių tipinę kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis sutarties formą įtraukti vaistinėms taikytiną reikalavimą parduoti tam tikrą pigiausių kompensuojamųjų vaistų kiekį* |
Vaistų kompensavimo skyrius, Teisės ir personalo skyrius
|
2017 m. III ketvirtis* |
Atliktas teisės aktų vertinimas* |
| 24 |
Parengti VLK teisės aktų ir jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašą |
Komisija |
2018 m. IV ketvirtis |
Parengtas VLK teisės aktų ir jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašas |
| 25 |
SAM pavedimu nurodytoje veiklos srityje nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę ir prireikus parengti nustatytų rizikos veiksnių šalinimo priemonių planą |
Komisija, TLK |
2017–2019 m. III ketvirtis |
SAM pavedimu nurodytoje veiklos srityje nustatyta korupcijos pasireiškimo tikimybė; prireikus į VLK ir TLK korupcijos prevencijos programų įgyvendinimo priemonių planus įtrauktos priemonės nustatytiems rizikos veiksniams šalinti; duomenys apie nustatytus rizikos veiksnius ir numatytas jų šalinimo priemones pateikti SAM |
| 26 |
Įvertinti korupcijos pasireiškimo tikimybę pagrindiniuose VLK ir TLK veiklos procesuose; nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę pagal poreikį pasirinktuose veiklos procesuose; prireikus parengti nustatytų rizikos veiksnių šalinimo priemonių planą |
Komisija, TLK |
2017–2019 m. III ketvirtis |
Sudaryta veiklos procesų ir su jais susijusių korupcijos rizikos veiksnių lentelė; pagal poreikį pasirinktuose veiklos procesuose nustatyta korupcijos pasireiškimo tikimybė; prireikus parengtas nustatytų rizikos veiksnių šalinimo priemonių planas |
| 27 |
Antikorupciniu požiūriu įvertinti VLK teisės aktų projektus, atitinkančius Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas
|
Komisija |
Nuolat |
Visi Komisijai pateikti VLK teisės aktų projektai įvertinti antikorupciniu požiūriu |
| 28 |
Analizuoti korupcijos prevencijos priemonių sveikatos apsaugos sistemoje įgyvendinimo pasiūlymus, nagrinėti skundus |
Komisija |
Nuolat
|
Išnagrinėti visi gauti pasiūlymai ir skundai |
| 4 UŽDAVINYS UGDYTI LIGONIŲ KASŲ DARBUOTOJŲ ANTIKORUPCINĮ SĄMONINGUMĄ IR PRINCIPINGUMĄ |
||||
| 29 |
Nustatyti ligonių kasų darbuotojų nepakantumo korupcijai lygį |
Komisija, Informacinių technologijų departamentas |
2017–2019 m. IV ketvirtis
|
Atlikta apklausa, įvertintas ligonių kasų darbuotojų nepakantumo korupcijai pokytis |
| 30 |
Organizuoti VLK darbuotojų mokymus apie korupcijos prevenciją |
Už personalo duomenų tvarkymą atsakingas darbuotojas
|
Nuolat
|
Suorganizuoti mokymai apie korupcijos prevenciją, laikantis nuostatos, kad kasmet tokiuose mokymuose turi dalyvauti ne mažiau kaip 20 proc. VLK darbuotojų |
| 5 UŽDAVINYS ŠVIESTI IR INFORMUOTI VISUOMENĘ KORUPCIJOS PREVENCIJOS KLAUSIMAIS |
||||
| 31 |
Ugdyti nepakantumą korupcijai plėtojant bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, kartu su socialiniais partneriais (Jaunųjų medikų asociacija, pacientų organizacijomis ir kt.) įgyvendinti bendras priemones pagal bendradarbiavimo sutartis |
Ryšių su visuomene skyrius
|
2017–2018 m., ne mažiau kaip 1 kartą per metus |
Įgyvendintos bendros priemonės kartu su socialiniais partneriais |
| 32
|
Informuoti pacientus apie PSDF biudžeto lėšas, išleistas jiems suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (nurodomos stacionare suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir specializuotų ambulatorinių paslaugų kainos bei išduotų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainos) |
Informacinės sistemos eksploatavimo skyrius
|
2017–2019 m. I, II, III, IV ketvirčiai |
Suformuotos duomenų suvestinės pagal privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ Viešųjų elektroninių paslaugų asmenims teikimo posistemio duomenis |
| 33 |
Skatinant korupcijos netoleravimą, VLK interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Facebook“ skelbti pranešimus apie sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias nereikia papildomai mokėti, nes jos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis |
Ryšių su visuomene skyrius
|
Nuolat
|
Paskelbta ne mažiau kaip 80 pranešimų per metus |
*Priemonė įvykdyta.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-200, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11258
Pakeitimai:
1.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Įsakymas
Nr. 1K-200, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11258
Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1K-2 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos 2017–2019 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" pakeitimo