Įsakymas netenka galios 2023-02-01:

Lietuvos transporto saugos administracija, Įsakymas

Nr. 2BE-260, 2022-10-20, paskelbta TAR 2022-10-20, i. k. 2022-21281

Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2018-05-20 iki 2023-01-31

Įsakymas paskelbtas: TAR 2017-05-24, i. k. 2017-08635

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS

PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

VIRŠININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO 2008 M. LIEPOS 29 D. ĮSAKYMO NR. 2B-290 „DĖL

TECHNINIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMŲ“ PAKEITIMO

2017 m. gegužės 23 d. Nr. 2BE-88

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 papunkčiu ir įgyvendindamas 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/45/ES „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB“ (OL 2014 L 127, p. 51):

1. Pakeičiu Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“, ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja 2018 m. gegužės 20 d.

3. Šiuo įsakymu tvirtinamų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1 priedo X skyrius ir 2 priedo 10 skyrius įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

4. Šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas Teisės aktų registre ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

Inspekcijos viršininkas                                                                                              Robertas Šerėnas

PATVIRTINTA

Valstybinės kelių transporto inspekcijos

prie Susisiekimo ministerijos viršininko

2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290

(Valstybinės kelių transporto inspekcijos

prie Susisiekimo ministerijos viršininko

2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88

redakcija)

TECHNINIAI MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai (toliau – techninė apžiūra) teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos (toliau – transporto priemonės). Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus.

2. Transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios, jei pirmosios registracijos data nežinoma, metu galiojusiuose transporto priemonės patvirtinimo (tipo patvirtinimo) teisės aktuose (Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“, atskirosiose Europos Sąjungos (ES) direktyvose ir (ar) atitinkamose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėse) nustatytus reikalavimus. Jei paminėti reikalavimai negali būti taikomi, transporto priemonė turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją. Jei transporto priemonei yra nustatyti modifikavimo reikalavimai, transporto priemonė taip pat turi atitikti modifikavimo reikalavimus. Nepažeidžiant šio punkto nuostatų transporto priemonė turi atitikti reikalavimus, nustatytus šių Techninių reikalavimų 1 priede.

3. Perdirbtos transporto priemonės turi atitikti galiojančiuose (arba perdirbimo metu galiojusiuose) teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Perdirbtoms transporto priemonėms tuose teisės aktuose nustatytais atvejais turi būti atlikta perdirbimo ekspertizė ir įregistruoti pasikeitę transporto priemonės duomenys.

4. Po transporto priemonės perdirbimo ir (ar) atlikto remonto neturi sumažėti perdirbtos ir (ar) suremontuotos transporto priemonės aktyvioji ir pasyvioji sauga, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių bei jų jungčių atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos.

5. Eismo saugumo atžvilgiu svarbūs elementai (stabdžių sistemos, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovas laikančios detalės) neturi būti remontuojami mechaniškai tiesinant, suvirinant ar kitais būdais, jei dėl to gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, gali pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės.

6. Techninei apžiūrai teikiama transporto priemonė turi būti tinkamai parengta, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitiktų gamintojo ir (ar) teisės aktų nustatytus reikalavimus. Visa atsakomybė dėl transporto priemonės gedimų ir jų pasekmių, jei pastarieji kyla techninės apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu dėl netinkamo transporto priemonės parengimo, susidėvėjimo ir (ar) paslėptų vidinių techninių trūkumų, tenka transporto priemonės valdytojui.

II SKYRIUS

SĄVOKOS

7. Šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

7.1. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – remontas arba konstrukcijos pakeitimas, turintis neigiamą poveikį transporto priemonės saugai kelyje (aktyvioji, pasyvioji sauga, pavojingumas pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu) arba aplinkai;

7.2. Nustatyti reikalavimai – šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatyti reikalavimai.

8. Kitos šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Apžiūros atlikimo aprašas).

III SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMAS

9. Atliekant techninę apžiūrą patikrinama, ar transporto priemonės įranga, mechanizmai, sistemos ir atskiros dalys atitinka reikalaujamas saugos ir aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios galiojo tipo patvirtinimo metu, arba atitinkamais atvejais modifikavimo reikalavimus.

10. Techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti šias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis:

10.1. transporto priemonės identifikavimo duomenis;

10.2. transporto priemonės stabdymo įrangą;

10.3. transporto priemonės vairavimo įrangą;

10.4. matomumą;

10.5. transporto priemonės apšvietimo įrangą ir elektros sistemos sudedamąsias dalis;

10.6. transporto priemonės ašis, ratus, padangas, pakabą;

10.7. transporto priemonės važiuoklę ir prie važiuoklės tvirtinamus mazgus;

10.8. kitą transporto priemonės įrangą;

10.9. neigiamus veiksnius;

10.10. M2 ir M3 klasių transporto priemonių papildomus reikalavimus;

10.11 papildomus transporto priemonių, turinčių vairavimo įrangą dešinėje pusėje, reikalavimus;

10.12 papildomus transporto priemonių, kuriose įrengta maitinimo dujomis (SND, SGD) sistema, reikalavimus;

10.13. transporto priemonių, vežančių pavojinguosius krovinius, papildomus reikalavimus;

10.14. saugių transporto priemonių papildomus reikalavimus.

11. Atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su šių Techninių reikalavimų 10 punkte nurodytomis sritimis, taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus.

Jeigu transporto priemonė suprojektuota taip, kad negalima taikyti Techninių reikalavimų 2 priede nurodytų tikrinimo būdų, techninė apžiūra atliekama pagal lygiaverčius tikrinimo būdus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos.

12. Jeigu nurodyta, kad tikrinimo būdas yra vizuali apžiūra, tai reiškia, kad techninės apžiūros kontrolierius prireikus ne tik vizualiai apžiūri tikrinamas dalis, bet, jeigu galima, taip pat turi patikrinti jų funkcionavimą (pamėginti valdyti), įvertinti triukšmą arba taikyti kitus patikros būdus, kurių taikymui nebūtina kontrolinė įranga ar prietaisai (bandymo stendas, matavimo priemonės ir pan.).

13. Techninė apžiūra turi būti atliekama nenaudojant įrankių transporto priemonės dalims nuimti ar išardyti (tai netaikoma, kai reikia patikrinti diagnostines jungtis, lizdus ar tikrintinus žymenis, kai reikia nuimti dangtelį ar gaubtą).

14. Jeigu transporto priemonė neatitinka Techninių reikalavimų ir šis neatitikimas yra susijęs su reikalavimais, kurie nebuvo nustatyti atitinkamuose transporto priemonės patvirtinimo teisės aktuose, galiojusiuose pirmą kartą ją registruojant arba pradedant eksploatuoti, arba su modifikavimo reikalavimais, priimant sprendimą dėl techninės apžiūros rezultato į tą neatitikimą neatsižvelgiama.

Jei pirmosios registracijos datos nustatyti neįmanoma, laikoma, kad eksploatavimo pradžia yra transporto priemonės pagaminimo arba modelio metų sausio 1 d.

IV SKYRIUS

TRŪKUMŲ VERTINIMAS

15. Techninių reikalavimų 2 priede pateiktas kiekvienos tikrinamos pozicijos galimų trūkumų sąrašas ir, atsižvelgiant į trūkumo svarbą, pavojų eismo saugumui ir aplinkai, nurodytas trūkumo vertinimo kriterijus.

16. Atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai vertinami pagal šiuos vertinimo kriterijus:

16.1. nedidelis trūkumas (NT) – trūkumas, nedarantis didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir (ar) kitas nežymus neatitikties faktas;

16.2. didelis trūkumas (DT) – trūkumas, dėl kurio gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas;

16.3. pavojingas trūkumas (PT) – trūkumas, keliantis tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darantis poveikį aplinkai ir tokia transporto priemone draudžiama važiuoti.

17. Kai transporto priemonėje nustatomi keli tos pačios srities, kaip nurodyta Techninių reikalavimų 10 punkte, trūkumai ir dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus eismo saugumui, gali būti taikomas didesnį trūkumą atitinkantis vertinimo kriterijus.

18. Transporto priemonė, kuriai nustatyti trūkumai įvertinti daugiau nei vienu šių Techninių reikalavimų 16 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi, priskiriama prie didesnį trūkumą atitinkančio vertinimo kriterijaus. Tai yra, tais atvejais, kai nustatoma nedidelis (-ių) trūkumas (-ų) ir didelis (-ių) trūkumas (-ai) ar pavojingas (-i) trūkumas (-ai), transporto priemonei nesuteikiama teisė dalyvauti viešajame eisme.

V skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Klausimus, kylančius dėl šių Techninių reikalavimų taikymo, sprendžia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

__________________

part_35154ec8d42c40dd8e4f51ca144f6210_end

Techninių motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedas

BENDRIEJI MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMAI

0 SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS IR PRIVALOMI PATEIKTI DOKUMENTAI

0.1. TRANSPORTO PRIEMONĖS VALSTYBINIO NUMERIO ŽENKLAS

0.1.1. Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė turi būti paženklinta valstybinio numerio ženklu (-ais), kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Registravimo taisyklės). M arba N kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklais turi būti paženklinta iš priekio ir iš galo, O kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo, L kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo arba iš priekio ir iš galo, kai registravimo metu tai transporto priemonei buvo išduotas valstybinio numerio ženklų rinkinys, sudarytas iš dviejų plokštelių.

0.1.2. Įregistruotos transporto priemonės valstybinio numerio ženklai turi būti pritvirtinti tam skirtoje vietoje. Valstybinį numerį sudarantys skaičiai ir raidės turi būti išdėstyti lygiagrečiai su  kelio paviršiumi. Prie transporto priemonės pritvirtintas (-i) valstybinio numerio ženklas (-ai) negali būti uždengtas (-i) apsauginėmis medžiagomis, negali būti sulankstytas (-i) ar kitaip (kitokiu būdu) pakeistos formos.

0.2. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO NUMERIS

0.2.1. Transporto priemonės identifikavimo numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies ir (ar) įrašytas gamintojo (identifikavimo) plokštelėje.

0.2.2. Identifikavimo numeris ir gamyklinė lentelė turi būti švarūs, neturi turėti klastojimo ar pakeitimo požymių, ir pagal šiuos žymenis turi būti įmanoma identifikuoti transporto priemonę.

0.3. TRANSPORTO PRIEMONĖS DOKUMENTAI IR TAPATUMO ĮVERTINIMAS

0.3.1. Transporto priemonės valdytojas, pristatydamas transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei techninei apžiūrai (toliau – techninė apžiūra), privalo pateikti atitinkamus Apžiūros atlikimo apraše nurodytus dokumentus.

0.3.2. Pristatant techninei apžiūrai perdirbtą transporto priemonę, kuriai buvo atliktas vidutinio sudėtingumo (B) arba sudėtingas (C) perdirbimas, prieš techninę apžiūrą turi būti atlikta techninė ekspertizė ir transporto priemonės valdytojas privalo pateikti techninės ekspertizės pažymą, kurioje turi būti nurodyta, kad perdirbta transporto priemonė atitinka Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Perdirbimo reikalavimai), reikalavimus. Techninės ekspertizės pažymos pateikti neprivaloma, jei perdirbimo atitiktis nustatytiems reikalavimams yra įteisinta įregistruojant transporto priemonę arba įregistruojant pasikeitusius transporto priemonės duomenis.

0.3.3. Transporto priemonės identifikavimo numeris, nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime, turi sutapti su transporto priemonės identifikavimo numeriu, pažymėtu transporto priemonės kėbule ir (ar) gamintojo plokštelėje.

0.3.4. Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės registracijos liudijime įrašyti duomenys turi sutapti su transporto priemonių registre esančiais tos transporto priemonės duomenimis.

I SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDYMO ĮRANGA

1.1. BENDRIEJI STABDŽIŲ SISTEMOS KONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI

1.1.1. Stabdžių sistemos konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją ir (ar) nustatyta tvarka patvirtintą tipą. Bet koks stabdžių sistemos ar stabdžių sistemos sudedamųjų dalių įtvirtinimų konstrukcijos keitimas, galintis turėti įtakos stabdžių sistemos valdymui, veiksmingumui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

1.1.2. Atskirų stabdžių sistemos elementų ir (ar) stabdžių sistemos apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.

1.1.3. Priekabos stabdžių sistema turi būti tokia, kad, nutrūkus sukabinimo įtaisui, kai priekaba juda, ji būtų stabdoma automatiškai. Šis reikalavimas netaikomas priekabai, kurios didžiausia masė neviršija 1,5 tonos, jeigu šioje priekaboje, be pagrindinio sukabinimo įtaiso, papildomai yra antrinis sukabinimo įtaisas (grandinė, lynas ir pan.), kuris, atsijungus pagrindiniam sukabinimo įtaisui, neleidžia vilkčiai liesti žemės ir leidžia valdyti priekabos judėjimo kryptį.

1.1.4. Priekaboje, kurios konstrukcijoje nenumatyta stabdymo sistema, pagrindinis sukabinimo įtaisas turi būti dubliuojamas papildomu (antriniu) sukabinimo įtaisu: grandine, lynu ir pan., kuris, atsijungus pagrindiniam sukabinimo įtaisui, neleistų vilkčiai liesti žemės ir sudarytų galimybę valdyti priekabos judėjimo kryptį.

1.2. BENDRIEJI STABDŽIŲ SISTEMOS VEIKIMO REIKALAVIMAI

1.2.1. Darbinių stabdžių sistema turi suteikti vairuotojui galimybę valdyti transporto priemonės judėjimą ir saugiai, greitai bei veiksmingai ją sustabdyti bet kokioje įkalnėje ar nuokalnėje, kad ir koks būtų jos greitis ir krovinys. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.

1.2.2. Atsarginių stabdžių sistema turi sudaryti galimybę sustabdyti transporto priemonę neviršijant pagrįsto ilgio stabdymo kelio, jeigu sugestų darbinių stabdžių sistema. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.

1.2.3. Stovėjimo stabdžių sistema turi suteikti galimybę transporto priemonę išlaikyti nejudančią nuokalnėje arba įkalnėje netgi tada, kai nėra vairuotojo. Stovėjimo stabdžių sistemos darbinės dalys turi būti užfiksuotos darbinėje padėtyje vien tik mechaniniu įtaisu. Vairuotojui turi būti sudarytos sąlygos valdyti stovėjimo stabdžių sistemą sėdint įprastinėje vietoje ir padėtyje.

1.2.4. Dilimui atspari stabdžių sistema (ilgalaikio stabdymo sistema) yra papildoma stabdžių sistema, kuria galima atlikti stabdymo veiksmą ir išlaikyti ilgalaikio stabdymo, kurio veiksmingumas nemažėja, poveikį. Į sąvoką „ilgalaikio stabdymo sistema“ įeina visa sistema, įskaitant valdiklį.

1.3. STABDŽIŲ SISTEMOS IR ATSKIRŲ JOS DALIŲ BŪKLĖS REIKALAVIMAI

1.3.1. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis, rankiniu būdu valdomas vožtuvas ar kitas valdymo įtaisas) turi užtikrinti lengvą ir patikimą atitinkamų stabdžių valdymą.

1.3.2. Stabdžių valdymo įtaisas neturi strigti sujungimuose ar įtvare, neturi būti didesnio laisvumo. Valdiklis turi būti patikimai įtvirtintas ir tinkamai apsaugotas nuo pažeidimų.

1.3.3. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis) turi turėti tokią eigos atsargą, kad stabdžiams įkaitus arba stabdžių antdėklams nusidėvėjus iki tam tikro laipsnio būtų galima veiksmingai stabdyti neatlikus stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) reguliavimo. Stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) tikrinimo metu jo eiga neturi būti per didelė – spaudžiamas pedalas neturi atsiremti į dugną ar kitą po juo esantį paviršių, užtraukiama svirtis neturi atsiremti į atramą.

1.3.4. Stabdžių valdymo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami įprastine vairavimo poza sėdinčiam vairuotojui. Visų kategorijų transporto priemonių visi stabdžių valdymo įtaisai (išskyrus lėtintuvo valdymo įtaisus) turi būti sukonstruoti taip, kad, vairuotojui nustojus juos veikti, jie visiškai grįžtų į pradinę padėtį, be to, valdymo įtaisas turi veikti taip (valdiklio eigos atsarga turi būti tokia), kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Šis reikalavimas netaikomas stovėjimo stabdžio valdymo įtaisui, kai jis mechaniškai užfiksuotas darbinėje padėtyje.

1.3.5. Stabdžių pedalas turi turėti slydimą mažinantį antdėklą ar specialią dangą. Antdėklas ar speciali danga neturi turėti didesnių pažeidimų, neturi būti glotniai nusidėvėję.

1.3.6. Transporto priemonėje, kurioje darbinių stabdžių sistema yra pneumatinė, turi būti įrengtas manometras ir papildomas įspėjamasis įtaisas, skleidžiantis vaizdo arba garso signalą, kai energijos atsarga kurioje nors sistemos dalyje nukrinta iki kritinio lygio, nustatyto atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose. Varikliui veikiant įprastomis eksploatacijos sąlygomis ir kol stabdžių sistemoje nėra jokių gedimų, įspėjamasis įtaisas neturi skleisti jokių signalų, išskyrus tuo laiku, kuris reikalingas energijos akumuliatoriui (-iams) įkrauti (užpildyti) paleidus variklį.

1.3.7. Motorinėje transporto priemonėje esantis kompresorius turi veikti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas transporto priemonėje (arba junginyje) įrengtų suspausto oro rezervuarų (balionų) užpildymas.

1.3.8. Transporto priemonės stabdžių sistemoje turi būti įrengti ir veikti apsauginiai įtaisai (viršslėgio vožtuvas, daugiakanalis apsauginis vožtuvas ir kt.), užtikrinantys tinkamą sistemos apsaugą nuo perkrovų ir pakankamą sistemos veiksmingumą gedimo (pažaidos) atveju.

1.3.9. Stabdžių sistema ir atskiros sistemos dalys turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be išorinių pažeidimų, galinčių mažinti stabdžių sistemos patikimumą arba turėti įtakos veiksmingumo sumažėjimui.

1.3.10. Stabdžių sistemos sudedamosios dalys turi būti įrengtos ir pritvirtintos taip, kad būtų tinkamai apsaugotos nuo pažeidimų ir užtikrintų patikimą stabdžių sistemos veikimą.

1.3.11. Stabdžių sistemos pavaros dalys turi būti sandarios (neturi būti oro ir (ar) hidraulinio skysčio nutekėjimo).

1.3.12. Priekabos stabdžių prijungimo jungtys turi būti tinkamai pažymėtos, turi užtikrinti patikimą priekabos stabdžių sistemos sujungimą su vilkiku ir stabdžių sistemos veikimą. Pneumatinės stabdžių sistemos jungtys turi užtikrinti sistemos sandarumą, kai priekabos stabdžių sistema yra atjungta nuo vilkiko.

1.3.13. Suspausto oro balionai turi būti sandarūs ir be pažeidimų (mechaninių pažeidimų, giluminės korozijos židinių), dėl kurių sumažėja baliono stiprumas, tvirtinimų ir (ar) sujungimų patikimumas. Suspausto oro balionas negali būti remontuotas mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitokiu būdu, jei dėl remonto gali sumažėti baliono stiprumas ir (ar) patikimumas.

1.3.14. Bent viename kiekvieno darbinių stabdžių kontūro oro rezervuare (suspausto oro balione) tinkamai parinktoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti įrengtas kondensato nuleidimo čiaupas.

1.3.15. Suspausto oro balionuose neturi būti alyvos, vandens ir (ar) kitokio skysčio (kondensato) sankaupų, iš kurių būtų galima spręsti apie alyvos nutekėjimą iš kompresoriaus, netinkamą oro džiovintuvo veikimą ir (ar) netinkamą stabdžių sistemos priežiūrą.

1.3.16. Transporto priemonėje, kurioje yra įrengta pneumatinė stabdžių sistema, turi būti įrengtos slėgio patikros jungtys, atitinkančios ISO standarto 3583-1984 4 skyriaus reikalavimus.

1.3.17. Jei gamintojas nenurodo kitaip, minimalus frikcinio antdėklo storis diskiniams stabdžių mechanizmams turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, o būgniniams stabdžių mechanizmams – 1 mm.

1.3.18. Stabdžių disko sudilimas neturi būti didesnis kaip 1 mm iš kiekvieno stabdžių disko šono, jei techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip.

1.3.19. Stabdymo jėgos reguliatorius turi užtikrinti tinkamą stabdymo jėgų pasiskirstymą tarp ašių. Tipo patvirtinimo reikalavimuose nustatytais atvejais transporto priemonėje turi būti įrengta stabdymo jėgos reguliatoriaus lentelė, lentelėje duomenys turi būti įskaitomi.

1.3.20. M₁ klasės transporto priemonėse, kuriose didžiausia masė neviršija 3 500 kg, ir N₁ klasės transporto priemonėse, kurios privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą buvo pateiktos iki 2013 m. kovo 1 d., gali nebūti stabdymo jėgų reguliatoriaus, jeigu galinės ašies stabdymo jėga ne didesnė kaip 80 proc. priekinės ašies stabdymo jėgos.

1.4. DARBINIŲ STABDŽIŲ VEIKIMO IR EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI

1.4.1. Darbinių stabdžių sistema turi veikti visus transporto priemonės ratus. Ši nuostata netaikoma automatiškai valdomos pagalbinės (pakeliamos) ašies ratams, kai tikrinimo metu toji automatiškai valdoma ašis nėra atitinkamai apkrauta arba, taikant papildomas priemones ir (ar) veiksmus, ašies apkrovimas nėra imituojamas.

1.4.2. Darbinių stabdžių sistema turi veikti taip, kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Vairuotojui nustojus veikti darbinių stabdžių valdymo įtaisą, stabdžiai be juntamo uždelsimo taip pat turi nustoti veikti.

1.4.3. Darbinių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.2.2 papunktyje nurodytos vertės.

1.5. ATSARGINIŲ STABDŽIŲ VEIKIMO IR EFEKTYVUMO (JEI TAI ATSKIRA SISTEMA) REIKALAVIMAI

1.5.1. Atsarginių stabdžių stabdymo jėga turi didėti tolygiai.

1.5.2. Atsarginių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 papunktyje nurodytos vertės.

1.6. STOVĖJIMO STABDŽIŲ VEIKIMO IR EFEKTYVUMO REIKALAVIMAI

1.6.1. Stovėjimo stabdžių sistema turi veikti taip, kad vienu metu būtų stabdomi abu tos pačios ašies ratai.

1.6.2. Stovėjimo stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 papunktyje nurodytos vertės.

II SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRO MECHANIZMAS

2.1. Vairo mechanizmo konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks vairo mechanizmo konstrukcijos ar vairo mechanizmo sudedamųjų dalių įtvirtinimų keitimas, galintis turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumui, veikimo patikimumui ar vairo mechanizmo parametrams, yra laikomas transporto priemonės perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

2.2. Atskirų vairo mechanizmo elementų ir (ar) vairo mechanizmo apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.

2.3. Vairo mechanizmas turi užtikrinti lengvą ir saugų transporto priemonės valdymą visomis įprastinėmis transporto priemonės naudojimo sąlygomis, taip pat ir transporto priemonei važiuojant maksimaliu konstrukciniu greičiu arba, jei tai taikoma priekabai, važiuojant techniškai leistinu didžiausiu greičiu.

2.4. Vairuotojui atleidus vairą ir nekeičiant važiavimo krypties, transporto priemonė turi važiuoti tiesia kelio atkarpa ir be neįprastos vairavimo sistemos vibracijos.

2.5. Turi būti užtikrintas vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies ir vairuojamųjų ratų eigos sinchronizavimas.

2.6. Vairo mechanizmo sujungimuose neturi būti padidėjusio laisvumo dėl detalių susidėvėjimo, netinkamo sujungimo ar pažeidimų. Vairo mechanizmo detalės turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be pažeidimų, galinčių mažinti vairavimo sistemos patikimumą arba turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumo sumažėjimui.

2.7. Vairo mechanizmas turi būti įrengtas ir sukomplektuotas taip, kad būtų užtikrinta geriausia funkcinių vairo mechanizmo elementų apsauga nuo išorinių mechaninių pažeidimų, senėjimo ir neigiamo aplinkos poveikio.

2.8. Vairo mechanizmo veikimo neturi riboti kitos transporto priemonės dalys, išskyrus specialiai tam reikalui įrengtus ribotuvus.

2.9. Vairo mechanizmas turi būti tinkamai sureguliuotas.

III SKYRIUS

MATOMUMAS

3.1. VAIRUOTOJO TIESIOGINIO MATYMO LAUKO REIKALAVIMAI

3.1.1. Transporto priemonių, pritaikytų eismui dešiniąja kelio puse ir kurių vairavimo įranga yra kairėje pusėje, priekiniame 180^O vairuotojo matymo lauke negali būti jokių kliūčių, išskyrus dėl priekinių statramsčių ir (arba) pakreipiamojo vėdinimo langelio skiriamųjų juostų, išorinių radijo antenų, galinio vaizdo veidrodžių ir priekinio stiklo valytuvų atsirandančias nematomas zonas.

3.1.2. Matymo lauko kliūtimis nelaikoma:

3.1.2.1. stiklo gamybos metu (stiklo gamintojo) įtvirtinti (įspausti) radijo antenų laidininkai, atitirpdantys ar aprasojimą pašalinantys laidininkai;

3.1.2.2. lipdukai (vinjetės), kiti įtaisai ir (ar) įrenginiai, sietini su transporto priemonės naudojimu viešajame eisme, kai jų naudojimas yra numatytas atitinkamuose teisės aktuose ir šie lipdukai, įtaisai ar įrenginiai prie stiklo yra pritvirtinti jų naudojimą transporto priemonėse nustatančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

3.2. STIKLŲ IR JŲ BŪKLĖS REIKALAVIMAI

3.2.1. Stiklai turi būti skirti ir panaudoti konkrečiai transporto priemonei.

3.2.2. Stiklai turi būti sertifikuoti ir pažymėti sertifikavimo žymenimis.

3.2.3. Kai transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis užtamsinta papildomai, toks tamsinimas turi būti ne platesnis kaip 15 cm, matuojant nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto.

3.2.4. Transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180^O vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu  70 proc., o šarvuotų transporto priemonių atveju ne mažesnis negu 60 proc.

3.2.5. Stiklas neturi būti įtrūkęs, suskilęs, įmuštas ar kitaip pažeistas, jei dėl to gali padidėti vairuotojo, keleivių ar kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus arba jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Priekinio stiklo pažeidimų aprašas yra pateiktas Techninių reikalavimų 1 priedo 1 priedėlyje.

3.3. VEIDRODŽIŲ IR NETIESIOGINIO MATYMO ĮTAISŲ BEI JŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

3.3.1. Veidrodžių ir (ar) netiesioginių matymo prietaisų skaičiaus ir išdėstymo M, N ir L kategorijų transporto priemonėse reikalavimai yra nustatyti Techninių reikalavimų 1 priedo 2 priedėlyje.

3.3.2. Veidrodžiai turi būti be į išorę nukreiptų aštrių briaunų, kurių apvalinimo spindulys mažesnis nei 2,5 mm.

3.3.3. Privalomų įrengti veidrodžių atspindimieji paviršiai neturi būti uždengti, negali būti pakeistos jų techninės savybės, ant jų negali būti pritvirtinti jokie pašaliniai objektai (pvz., papildomi veidrodžiai).

3.4. PRIEKINIO STIKLO VALYTUVŲ REIKALAVIMAI

3.4.1. Priekinio stiklo valytuvų konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks valytuvų konstrukcijos ar sudėtinių dalių keitimas, galintis turėti įtakos valytuvų veiksmingumui, valomam stiklo plotui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

3.4.2. Priekinio stiklo valytuvai turi veikti taip, kaip tai numatyta gamintojo arba bent dviem režimais, iš kurių vienas režimas gali būti nutrūkstamas valytuvų sistemos veikimas.

3.4.3. Veikiant stiklo valytuvams, kai ant stiklo yra purškiamas skystis, stiklo valytuvų valomame plote neturi likti nenuvalytų ruožų.

3.5. LANGŲ APIPŪTIMO SISTEMA

3.5.1. Langų apipūtimo sistema turi veikti bent vienu didesnio našumo režimu.

IV SKYRIUS

ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1. Transporto priemonėje įrengti žibintai, atšvaitai, jų įrengimas ir savybės, nepažeidžiant originalios transporto priemonės gamintojo numatytos konstrukcijos ir modifikavimo reikalavimų, jei tokie taikytini, turi atitikti reikalavimus, nustatytus 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 76/756/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apšvietimo ir apšvietimo-signalizavimo įtaisų įrengimu motorinėse transporto priemonėse ir jų priekabose, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 3 tomas, p. 121) ir (ar) Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklėje Nr. 48. Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą (OL 2011 L 323, p. 46) ir (ar) 1993 m. spalio 29. d. Tarybos direktyvoje 93/92/EEB dėl apšvietimo ir šviesos signalo įtaisų įrengimo dviratėse arba triratėse motorinėse transporto priemonėse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 119) arba 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/67/EB dėl apšvietimo ir šviesos signalo įtaisų įrengimo dviratėse arba triratėse motorinėse transporto priemonėse (OL 2009 L 222, p. 1).

4.2. Transporto priemonėje draudžiama įrengti žibintus ir (ar) atšvaitus, kurie nėra reglamentuoti 4.1 papunktyje nurodytuose teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai:

4.2.1. transporto priemonė yra specialioji ir specialiųjų žibintų (apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų) naudojimas yra reglamentuotas atskiruose teisės aktuose;

4.2.2. transporto priemonė yra naudojama krašto apsaugos sistemoje;

4.2.3. tai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija, kai transporto priemonei jos pirmosios registracijos (eksploatacijos pradžios) metu nebuvo taikyti 4.1 papunktyje nurodytuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai (transporto priemonės tipas nėra patvirtintas ir nėra suteiktas tipo patvirtinimo (leidimo eksploatuoti) numeris) ir transporto priemonei netaikomi modifikavimo reikalavimai (pvz., transporto priemonė Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota po 2004 m. gegužės 1 d. ir jai buvo taikytas naudotų transporto priemonių atitikties įvertinimas).

4.2.4. žibintų naudojimas numatytas Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus apipavidalinimo reikalavimus (toliau – Kelių eismo taisyklės).

4.3. Transporto priemonėje įmontuoto žibinto atskaitos ašis turi būti lygiagreti su transporto priemonės atramos į kelią plokštuma, be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, jei tai yra šoninis atšvaitas arba šoninis gabarito žibintas, bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų šviesos signalizavimo įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ± 3° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialiųjų gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.

4.4. Jei nėra specialiųjų instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

4.4.1. būti įtaisyti transporto priemonėje simetriškai išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu;

4.4.2. būti simetriški vienas kitam išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto konstrukcijai;

4.4.3. atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus;

4.4.4. turėti vienodas fotometrines charakteristikas; ši sąlyga netaikoma F3 klasės priekiniams sutampančios poros rūko žibintams.

4.5. Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, turi būti laikomasi 4.4 papunktyje nustatytų reikalavimų tiek, kiek tai yra įmanoma.

4.6. Transporto priemonės posūkių rodikliai ir įspėjamasis pavojaus žibintas turi mirksėti. Gintarinės spalvos šoniniai gabarito žibintai, įrengti trumpesnėse kaip 6 m ilgio M₁ ir N₁ klasių transporto priemonėse, taip pat gali būti mirksintys, jei tik šis mirksėjimas yra sinchroniškas ir vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir tos pačios transporto priemonės pusės posūkių rodiklių mirksėjimas.

4.7. Iš transporto priemonės žibintų į priekį negali sklisti raudonos spalvos šviesa, o į galą iš transporto priemonės žibintų negali sklisti baltos spalvos šviesa. Taikant šio punkto nuostatą neturi būti atsižvelgiama į apšvietimo įtaisus, skirtus apšviesti transporto priemonės vidų.

4.8. Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, galinio kontūro gabarito žibintai, jei yra, šoniniai gabarito žibintai, jei yra, galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintai galėtų būti įjungiami ir išjungiami tik vienu metu.

4.9. Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti neįjungiant 4.8 papunktyje nurodytų žibintų. Šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamuosius įspėjimus sudaro nutrūkstantis užsidegimas trumpais intervalais arba alternatyvus tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų užsidegimas trumpais intervalais.

4.10. Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (išskyrus išimtis, numatytas 4.2 papunktyje) turi būti tokios:

Žibintas, atšvaitas, sistema	Spalva
Tolimosios šviesos žibintas	balta
Artimosios šviesos žibintas	balta
Priekinis gabarito žibintas	balta (L kategorijos transporto priemonėje gali būti gintarinė, jei įrengti du atskiri žibintai)
Galinis gabarito žibintas	raudona
Priekinis rūko žibintas	balta arba pasirinkto atspalvio geltona
Galinis rūko žibintas	raudona
Stabdymo žibintas	raudona
Atbulinės eigos žibintas	balta
Posūkių rodiklių žibintas	gintarinė
Galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintas	balta
Įspėjamasis pavojaus žibintas	gintarinė
Dieninis žibintas	balta
Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas	gintarinė
Avarinio stabdymo signalas	gintarinė arba raudona
Stovėjimo žibintas	balta – priekyje, raudona – gale, gintarinė – šone, jei tarpusavyje žibintas sujungtas su šoniniais posūkių rodiklių žibintais arba šoniniais gabarito žibintais
Šoninis gabarito žibintas	gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis gabarito žibintas gali būti raudonas, jei jis grupuojamas, kombinuojamas arba tarpusavyje jungiamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba grupuojamas ar turi bendrą šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalį su galiniu atšvaitu
Galinio kontūro gabarito žibintas	balta – priekyje, raudona – gale
Galinis ne trikampis atšvaitas	raudona
Galinis trikampis atšvaitas	raudona
Priekinis ne trikampis atšvaitas	tokia pati spalva kaip krintančio šviesos srauto
Šoninis ne trikampis atšvaitas	gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis atšvaitas gali būti raudonas, jei grupuojamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo signalo žibintu, raudonu šoniniu gabarito žibintu arba galiniu atšvaitu (ne trikampiu), arba su jais turi bendrą šviesą spinduliuojančią paviršiaus dalį
Posūkio apšvietimo žibintas	balta
Matomumo ženklinimas	balta – priekyje, balta arba geltona – šone, raudona arba geltona – gale
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (AFS)	balta
Papildomas išorinis žibintas	balta

4.11. Sklaidytuvai turi būti švarūs, be didesnių įtrūkimų ar kitų pažeidimų ir neišblukę.

4.12. Reflektoriai turi būti nedeformuoti, vidinis paviršius neturi būti praradęs atspindinčių savybių arba paveiktas korozijos.

4.13. Sklaidytuvai neturi būti uždengti (ši nuostata netaikoma prieš žibintą įrengiamoms standžioms apsauginėms grotelėms), negali būti pakeistos sklaidytuvų techninės savybės.

4.14. Artimosios šviesos žibintai turi būti skirti naudoti eismui dešiniąja kelio puse.

4.15. Artimosios šviesos žibinto skleidžiamos šviesos srauto pokrypis matuojamas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vienas asmuo sėdi vairuotojo vietoje. Atsižvelgiant į žibinto įrengimo aukštį H₂ (atstumas nuo žemės paviršiaus iki žemiausio sklaidytuvo krašto), skleidžiamos šviesos srauto pokrypis turi būti toks:

4.15.1. kai H₂ > 0,8 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc.;

4.15.2. kai 0,8  H₂  1,0 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc. arba jei gamintojo nurodytas pradinis reguliavimas yra nuo -1,5 proc. iki -2,0 proc., leistinos ribos yra nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;

4.15.3. kai H₂ >1,0 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;

4.15.4. N₃G klasės transporto priemonėse, kai H₂ >1200 mm, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,5 proc.;

4.15.5. troleibusams leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -3,5 proc.

4.16. Artimosios šviesos žibinto spinduliuojamos šviesos spindulio riba turi būti gana aiški, kad būtų galima išmatuoti šviesos srauto pokrypį žibintų šviesos kontrolės prietaisu. Spindulio riba turi būti horizontali tiesė (priešingoje eismo, kuriam skirtas žibintas, judėjimo pusėje, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis asimetrinį spindulį, arba per visą spindulio plotį, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis simetrinį spindulį). Žibinto spindulio riba turi būti viena, virš spindulio ribos neturi būti jokių pašalinių spindulių.

4.17. Kai yra įjungti tolimosios šviesos žibintai, prietaisų skydelyje privalo užsidegti tolimosios šviesos žibintų įjungimo kontrolinė lemputė.

4.18. Priekinių rūko žibintų vertikalusis šviesos srauto pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti sureguliuotas taip, kad:

4.18.1. kai įrengti žibintai, kurių spinduliuojama šviesa neturi ribinės šviesią ir tamsią zonas skiriančios linijos, skleidžiama šviesa būtų nukreipta į priekį žemyn;

4.18.2. kai įrengti žibintai, kurių spinduliuojama šviesa turi ribinę šviesią ir tamsią zonas skiriančią liniją, atsižvelgiant į sklaidytuvo apatinio matomo krašto montavimo aukštį (h) metrais, vertikalusis šviesos srauto pokrypis būtų toks:

4.18.2.1. h  0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -2,5 proc.;

4.18.2.2. h > 0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,0 proc.

4.19. Stabdymo signalo žibintai turi įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai įtaisas varikliui paleisti yra padėtyje, atitinkančioje dirbančio variklio paleidimo įtaiso padėtį. Stabdymo signalo žibintai gali įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai variklis išjungtas, taip pat jei įjungta papildoma stabdžių sistema.

4.20. Atbulinės eigos žibintas (-ai) privalo įsijungti (išsijungti), įjungus (išjungus) atbulinės eigos pavarą, kai įtaisas varikliui paleisti (užgesinti) yra padėtyje, atitinkančioje variklio darbo režimą; jei bent viena iš sąlygų neįvykdyta, žibintas (-ai) turi neįsijungti.

4.21. Jei transporto priemonėje yra įrengtas sukabintuvas, tuomet turi būti įrengtas tinkamai veikiantis kištukinis lizdas priekabos / puspriekabės elektros sistemai prijungti.

4.22. Jei transporto priemonėje yra gamintojo įrengtas šviesos lygio reguliavimo įtaisas, jis turi veikti. Rankiniu būdu valdomą reguliavimo įtaisą turi būti įmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje padėtyje.

4.23. N₂ klasės transporto priemonės, kurių didžiausioji techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė yra didesnė kaip 7,5 t, N₃ klasės transporto priemonės (išskyrus balninius vilkikus), M₂ ir M₃ klasių transporto priemonės (II ir III grupių sujungti autobusai), O₁, O₂ ir O₃ klasių transporto priemonės (priekabos / puspriekabės), kurių ilgis (įskaitant grąžulą) didesnis kaip 8 m, ir O₄ klasės transporto priemonės (priekabos / puspriekabės) turi būti paženklintos sertifikuotais ilgų ir sunkių transporto priemonių skiriamaisiais ženklais pagal JT EEK taisyklės Nr. 70 nustatytus reikalavimus.

V SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONĖS AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1. Transporto priemonės ratų dydis ir konstrukcija turi būti tokie, kokie numatyti transporto priemonės gamintojo. Ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais.

5.2. Tos pačios ašies ratai turi būti vienodi.

5.3. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto). O₁ klasės transporto priemonės tos pačios ašies padangų gamintojas ir padangos protektoriaus raštas gali būti skirtingi.

5.4. Transporto priemonėje naudojamos padangos turi atitikti transporto priemonės gamintojo numatytas padangas. Visais atvejais padangos turi neliesti kėbulo ar pakabos detalių, neturi riboti vairuojamųjų ratų pasukimo kampų, neturi išsikišti už kėbulo gabarito.

5.5. Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kai automobilio arba priekabos bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).

5.6. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

5.7. Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:

5.7.1. M₁ klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.2. M₂ klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.3. M₃ klasės – 2,0 mm;

5.7.4. N₁ klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.5. N₂, N₃ klasių – 1,0 mm;

5.7.6. L kategorijos – 0,8 mm;

5.7.7. O₁, O₂ klasių – 1,6 mm;

5.7.8. O₃, O₄ klasių – 1,0 mm.

5.8. Vienos ašies suporintų ratų padangos gali būti ne to paties gamintojo, tačiau šiuo atveju padangos turi būti sumontuotos simetriškai transporto priemonės išilginės simetrijos plokštumos atžvilgiu.

5.9. Jei restauruotos padangos turi vienodą tipo patvirtinimo numerį, laikoma, kad tokios padangos yra to paties gamintojo.

5.10. Vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL 2009 L 200, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 661/2009) 13 straipsniu, M1 klasės transporto priemonėms, pirmą kartą registruotoms po 2014 m. lapkričio 1 d., turi būti įrengta ir veikianti padangų slėgio kontrolės sistema.

VI SKYRIUS

VAŽIUOKLĖ (LAIKANTYSIS KĖBULAS, RĖMAS) IR PRIE JOS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1. Transporto priemonėje įrengtas (-i) buferis (-iai) (pėsčiųjų apsaugos priemonės), priekinė apsauga, galinė ir šoninė (-ės) apsaugos nuo palindimo po transporto priemone turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos metu galiojusius Europos Sąjungos (ES) direktyvose ir (ar) atitinkamose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėse) nustatytus reikalavimus.

6.2. Sukabintuvo sudilimas neturi būti didesnis, nei nurodyta sukabintuvo gamintojo. Neturint šių duomenų, turi būti laikomasi tokių sukabintuvo dalių matmenų reikalavimų:

6.2.1. A klasės sukabintuvo rutulio skersmuo neturi būti mažesnis nei 49 mm;

6.2.2. C50 klasės sukabintuvo piršto sfera neturi būti mažesnė nei 46,5 mm.

6.3. Centrinės ašies priekabų vilkimo sijos (grąžulai), kurių numatyta sukabintuvo ąsos vertikali atramos apkrova yra didesnė kaip 50 kg, ir lanksčiosios vilkimo sijos (grąžulai) turi būti su įtaisais, kuriais vilkimo sijos aukštį būtų galima sureguliuoti atsižvelgiant į sukabinimo įtaisą arba griebtuvą.

6.4. Kai įrengiami sukabintuvų nuotolinio valdymo įtaisai, šių įtaisų įrengimas ir veikimas turi atitikti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) Taisyklėje Nr. 55 „Autotraukiniams skirtų mechaninių sukabinimo įtaisų sudedamųjų dalių patvirtinimo suvienodintos nuostatos“ (OL 2010 L 227, p. 1) nustatytus reikalavimus.

6.5. Bet kokie variklio, jo sistemų ir laikiklių pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti variklio darbinės charakteristikos, ekologiniai parametrai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.

6.6. Transporto priemonėje įrengtos sėdynės, jų įtvirtinimas ir tvirtinimo vietos turi būti originalūs (numatyti gamintojo). Bet kokie pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti sėdynių ar jų įtvirtinimų stiprumas, patikimumas ar kitos savybės, galinčios turėti įtakos vairuotojo ir (ar) keleivių saugai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.

6.7. Privalomajai techninei apžiūrai teikiamose M2, M3, N2 ir N3 klasių transporto priemonėse turi būti įrengta tiek sėdimųjų vietų, kiek yra nurodyta registracijos liudijime, o M1, N1 klasių ir L kategorijų transporto priemonėse – ne daugiau, nei nurodyta registracijos liudijime.

6.8. Transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, ypač jei pastarieji įrengti papildomai, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas neturi labai sumažinti transporto priemonės aktyviosios ir pasyviosios saugos, konstrukcijos sudedamųjų dalių, tvirtinimo atsparumo ir patikimumo bei pabloginti aplinkos apsaugos rodiklių, vairuotojo darbo vietos ergonomikos, keleivių bei krovinių vežimo sąlygų, atsižvelgiant į originalią, gamintojo numatytą konstrukciją bei modifikavimo reikalavimus, jei tokie taikomi. Šio reikalavimo laikomasi, jei transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas atitinka minimalius reikalavimus, nustatytus atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose arba perdirbimo reikalavimuose.

6.9. Motorinė transporto priemonė ir jos priekaba turi turėti ratų apsaugos priemones (kėbulo dalis, sparnus ir t. t.). Ratų apsaugos priemonės turi būti tokios, kad kiti kelių eismo dalyviai, kiek galima, būtų apsaugoti nuo išmetamų akmenų, purvo, ledo, sniego bei vandens ir kad tiems kelių eismo dalyviams būtų sumažintas pavojus, kylantis jiems prisilietus prie besisukančių ratų.

6.10. Motorinės transporto priemonės turi būti pritaikytos eismui dešiniąja kelio puse (valdymo įtaisai turi būti įrengti kairėje transporto priemonės pusėje), išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje.

6.11. Motorinės transporto priemonės vairuotojo durų stiklo kėliklis turi veikti.

VII SKYRIUS

KITA ĮRANGA

7.1. M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai, atitinkantys tipo patvirtinimo teisės aktuose, nustatančiuose reikalavimus motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimui, transporto priemonių saugos diržams ir keleivio apsaugos sistemoms, nustatytus reikalavimus.

7.2. Saugos oro pagalvė (-ės) ir papildomos apsaugos sistemos (SRS) turi būti įrengtos ir veiksmingos, jei numatytos pagal originalią transporto priemonės konstrukciją.

7.3. Transporto priemonėje turi būti tvarkingas (-i) gesintuvas (-ai), atitinkantis (-ys) Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“.

7.4. Motorinėse L_4e, L_5e, L_6e, L_7e, M₁, M₂, M₃, N₁, N₂ ir N₃ klasių transporto priemonėse turi būti avarinio sustojimo ženklas.

7.5. Visose motorinėse transporto priemonėse, išskyrus motociklus be šoninės priekabos, turi būti bent vienas pirmosios pagalbos rinkinys, o motorinėse transporto priemonėse, skirtose vežti keleivius ir turinčiose daugiau kaip 8 vietas (be vairuotojo vietos), turi būti ne mažiau kaip du pirmosios pagalbos rinkiniai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“.

7.6. Visose dviašėse motorinėse transporto priemonėse, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, ir dviašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, išskyrus puspriekabes, turi būti viena ratų atspara, o tris ir daugiau ašių turinčiose transporto priemonėse, puspriekabėse bei vienaašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, turi būti dvi ratų atsparos.

7.7. Visose motorinėse transporto priemonėse turi būti įrengtas veiksmingas garsinio signalizavimo įtaisas.

7.8. Motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengtas veiksmingas spidometras.

7.9. Transporto priemonėje, kuriai taikomas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1) arba 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL 2014 L 60, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 165/2014), turi būti įrengtas ir laiku patikrintas tachografas, atitinkantis 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 227) arba Reglamento (ES) Nr. 165/2014 reikalavimus. Transporto priemonėse, pirmą kartą registruotose po 2006 m. gegužės 1 d., turi būti įrengtas skaitmeninis tachografas.

7.10. Motorinėse transporto priemonėse, kurioms taikomos Greičio ribojamųjų prietaisų įrengimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Greičio ribojamųjų prietaisų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, turi būti įrengtas minėtas taisykles atitinkantis greičio ribojamasis prietaisas arba įdiegta atitinkama greičio ribojimo sistema.

7.11. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 661/2009 13 straipsniu Elektroninė stabilumo kontrolės (ESC) sistema turi būti įrengta šiose transporto priemonėse:

Transporto priemonės klasė	Pirmosios registracijos data ne vėliau, nei	Išimtys
M1 ir N1	2014 m. lapkričio 1 d.
M2	2015 m. liepos 11 d.	Netaikoma visureigėms transporto priemonėms (toliau – TP), TP su daugiau kaip 3 ašimis, sujungtoms TP, I ir A klasių TP (autobusai pritaikyti vežti stovinčius keleivius – miesto autobusai).
M3 (III klasė  – tik sėdintiems keleiviams vežti)	2014 m. lapkričio 1 d.	Netaikoma visureigėms TP, TP su daugiau kaip 3 ašimis, sujungtoms TP.
M3 <16 t su pneumatine stabdžių pavara	2014 m. lapkričio 1 d.	Netaikoma visureigėms TP, TP su daugiau kaip 3 ašimis, sujungtoms TP, I ir A klasių TP.
M3 (III, II ir B klasių) su hidrauline stabdžių pavara	2015 m. liepos 11 d.	Netaikoma visureigėms TP, TP su daugiau kaip 3 ašimis, sujungtoms TP.
M3 (III ir II klasių) su mišria stabdžių sistema (pneumatinis valdymas ir hidrauliniai stabdžiai)	2016 m. liepos 11 d.	Netaikoma visureigėms TP, TP su daugiau kaip 3 ašimis, sujungtoms TP.
M3 (kita, nei nurodyta anksčiau)	2014 m. lapkričio 1 d.	Netaikoma visureigėms TP, TP su daugiau kaip 3 ašimis, sujungtoms TP, I ir A klasių TP.
N2 su hidrauline stabdžių pavara	2015 m. liepos 11 d.	Netaikoma visureigėms TP, TP su daugiau kaip 3 ašimis, balniniams vilkikams, kurių bendroji masė yra 3,5–7,5 tonos, specialiosios paskirties (kodai SF ir SG) TP.
N2 su mišria stabdžių sistema (pneumatinis valdymas ir hidrauliniai stabdžiai)	2016 m. liepos 11 d.
N2 (kita, nei nurodyta anksčiau)	2014 m. lapkričio 1 d.
N3	2014 m. lapkričio 1 d.	Netaikoma visureigėms TP, TP su daugiau kaip 3 ašimis, specialiosios paskirties (kodai SF ir SG) TP.
O3, O4 su pneumatine pakaba	2014 m. lapkričio 1 d.	Netaikoma TP su kitokia nei pneumatine pakaba, TP su daugiau kaip 3 ašimis, itin sunkiems kroviniams vežti skirtoms TP ir TP, kuriose yra įrengtos vietos stovintiems keleiviams vežti.

VIII SKYRIUS

NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1. Stovinčios motorinės transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygis neturi viršyti Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašo“, nurodytų dydžių.

8.2. Motorinėje transporto priemonėje turi būti įrengta veiksminga deginių neutralizavimo įranga, atitinkanti originalią transporto priemonės konstrukciją. Deginių neutralizavimo sistema, nepažeidžiant transporto priemonės pirmosios registracijos ir (ar) eksploatavimo pradžios metu galiojusių atitinkamų tipo patvirtinimo teisės aktų nuostatų ir perdirbimo reikalavimų, gali būti įrengta papildomai.

8.3. Į išmetamųjų dujų sudėtį įeinantys kenksmingų sudedamųjų dalių kiekiai arba išmetamųjų dujų dūmingumas neturi viršyti nustatytų dydžių (Techninių reikalavimų 2 priedas).

8.4. Išmetamosiose dujose neturi būti teršalų (sudegusios alyvos, aušinimo skysčio ar kitų eksploatacinių skysčių), kurie nebūdingi veikiant techniškai tvarkingam varikliui.

IX SKYRIUS

M₂ IR M₃ KLASIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

9.1. Keleiviams vežti skirtos M₂ ir M₃ klasių transporto priemonės, išskyrus skirtas nekomerciniam keleivių vežimui ir priskiriamas limuzinams, turi atitikti reikalavimus, nustatytus JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėje Nr. 107 „Vienodos nuostatos dėl M2 arba M3 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją“ (OL 2015 L 153, p. 1) (toliau – JT EEK taisyklė Nr. 107) arba 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes, iš dalies keičianti Direktyvas 70/156/EEB ir 97/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 6) (toliau – Direktyva 2001/85/EB). Naudojamos transporto priemonės gali neatitikti vieno ar kelių reikalavimų, nustatytų JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, 107 arba Direktyvoje 2001/85/EB, jei tie neatitikimai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija ir (ar) yra nustatyta tvarka įteisinti.

9.2. Mokyklinis autobusas, kurio kėbulo tipo kodas pažymėtas „M“ raide, kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“, turi atitikti:

9.2.1. Kelių eismo taisyklėse nustatytus apipavidalinimo reikalavimus;

9.2.2. Mokyklinių autobusų ženklinimo įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis reikalavimų apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2B-224 „Dėl Mokyklinių autobusų ženklinimo įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

9.3. Autobusuose, kurie, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, priskiriami prie mokyklinių autobusų, gali būti įrengtos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos, kaip numatyta šio priedo 9.2.2 papunktyje.

X SKYRIUS

PAPILDOMI TRANSPORTO PRIEMONIŲ, TURINČIŲ VAIRAVIMO ĮRANGĄ DEŠINĖJE PUSĖJE, REIKALAVIMAI

10.1. Šio skyriaus reikalavimai taikomi transporto priemonėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 4 punkte.

10.2. Transporto priemonių, turinčių vairavimo įrangą dešinėje pusėje, priekiniame 180^O vairuotojo matymo lauke negali būti jokių kliūčių, išskyrus dėl įrengtų periskopinių veidrodžių arba priekinio matymo kameros, priekinių statramsčių ir (arba) pakreipiamojo vėdinimo langelio skiriamųjų juostų, išorinių radijo antenų, galinio vaizdo veidrodžių ir priekinio stiklo valytuvų atsirandančias nematomas zonas.

10.3. Numatytoje vietoje turi būti įrengta netiesioginio matymo įranga, skirta vairuotojo priekiniam matomumui pagerinti, – periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai, taip pat kamera su monitoriumi, kurie galėtų filmuoti ir rodyti eismą šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu ir kai blogas matomumas. Transporto priemonėje taip pat turi būti įrengti ir tinkamai sureguliuoti visi privalomi veidrodžiai, kaip nustatyta Techninių reikalavimų 1 priedo 2 priedėlyje.

10.4. Transporto priemonės apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi būti pritaikyti eismui dešiniąja kelio puse.

10.5. M₂ ir M₃ klasių transporto priemonėse keleiviams skirtos durys turi būti įrengtos dešinėje transporto priemonės pusėje. Kiek tai neprieštarauja šio punkto reikalavimui, durys turi atitikti šio priedo IX skyriuje nustatytus reikalavimus.

10.6. Transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, turi atitikti Perdirbimo reikalavimus.

XI SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, VEŽANČIŲ PAVOJINGUOSIUS KROVINIUS, PAPILDOMI REIKALAVIMAI

11.1. Valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Apžiūros atlikimo apraše nurodytus dokumentus.

11.2. Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės bei jų laikikliai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingųjų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo (toliau – ADR) 5.3 skyriaus reikalavimus.

11.3. Gesintuvai, jų skaičius, talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, reikalavimus.

11.4. Cisterna turi atitikti ADR 9.7.3–9.7.5 skirsnių reikalavimus.

11.5. Gaisro pavojaus prevencijos priemonės turi atitikti ADR 9.2.4 skirsnio reikalavimus.

11.6. Elektros įranga turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje“ reikalavimus.

11.7. Stabdymo įranga turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje“ reikalavimus.

11.8. Transporto priemonių galo apsauga turi atitikti ADR 9.7.6 skirsnio reikalavimus.

11.9. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) turi atitikti ADR 9.2.5 skirsnio reikalavimus.

11.10. Sukabintuvai turi atitikti ADR 9.2.6 skirsnio reikalavimus.

11.11. Šildytuvai turi atitikti ADR 9.7.7 skirsnio reikalavimus.

11.12. Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga turi atitikti ADR 8.1.5 skirsnio reikalavimus.

XII SKYRIUS

PAPILDOMI SAUGIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI

12.1. Valdytojas, pristatydamas saugią transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Apžiūros atlikimo apraše nurodytus dokumentus.

12.2. Specialusis skiriamasis ženklas turi atitikti Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) rezoliucijos CEMT/CM(2005)9/FINAL reikalavimus.

12.3. Variklis ir išmetimo sistema:

12.3.1. neturi būti konstrukcinių pakeitimų, turinčių įtakos degimo produktams (deginiams);

12.3.2. variklio identifikavimo numeris ir (ar) kodas turi sutapti su transporto priemonių, atitinkančių ekologijos, techninius ir saugumo reikalavimus, sertifikatuose pateiktu variklio identifikavimo numeriu ir (ar) kodu;

12.3.3. išmetimo sistema ir (ar) jos elementai turi būti sertifikuoti;

12.3.4. variklio keliamą triukšmą mažinantys elementai (skydai, gaubtai ir pan.), kai tokie numatyti transporto priemonės konstrukcijoje, turi būti įrengti, sukomplektuoti ir turi būti be pažeidimų, mažinančių veiksmingumą.

12.4. Padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 mm.

12.5. Nuvilkimo įtaisai turi atitikti 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių vilkimo kilpomis, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 49) arba 2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1005/2010 dėl tam tikrų variklinių transporto priemonių vilkimo įtaisų tipo patvirtinimo reikalavimų, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL 2010 L 291, p. 36) reikalavimus.

XIII SKYRIUS

MAITINIMO DUJOMIS (SND, SGD) SISTEMŲ, ĮRENGTŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE, REIKALAVIMAI

13.1. Suskystintų naftos dujų (toliau – SND) įranga, jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje ir veikimas turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227 „Dėl Techninių reikalavimų suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones patvirtinimo“. Jeigu SND įranga, jos įrengimas ir (ar) veikimas neatitinka šių reikalavimų arba SND įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., SND įranga, jos įrengimas ir veikimas turi atitikti Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374 „Dėl Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

13.2. SND balionų, įrengtų motorinėje transporto priemonėje, eksploatacijos laikas, nurodytas gamintojo įrengtoje plokštelėje, neturi būti pasibaigęs. SND baliono eksploatacijos galiojimo laikas gali būti pratęstas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka.

13.3. Suslėgtųjų gamtinių dujų (SGD) įranga ir jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje turi atitikti Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2B-176 „Dėl Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninių reikalavimų patvirtinimo“.

_______________

Techninių motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedo 1 priedėlis

PRIEKINIO STIKLO PAŽEIDIMŲ APRAŠAS

Priekinio stiklo zonos	Paviršinis stiklo pažeidimas		Stiklo įmušimas			Stiklo įtrūkimas (įbrėžimas) „plaukas“
			„žvaigždė“	„akis“	„kombinuotas“
I zona – vairuotojo tiesioginio matomumo zona	Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d ≤ 3 mm		Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d ≤ 3 mm ir D ≤ 10 mm. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.			Neleidžiami įtrūkimai
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 2 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (paviršinių pažeidimų, kurių d ≤ 3 mm, gali būti ir 5). Šioje zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas. Pastaba. I zoną sudaro 300 mm pločio figūra, kurios vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinį kraštą sudaro viršutinė stiklo valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreivė, apatinė zonos riba yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką, – horizontali linija a-a.
Priekinio stiklo zonos	Paviršinis stiklo pažeidimas	Stiklo įmušimas				Stiklo įtrūkimas (įbrėžimas) „plaukas“
		„žvaigždė“		„akis“	„kombinuotas“
II zona – vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas virš linijos a-a.	Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d ≤ 5 mm	Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d ≤ 5 mm ir D ≤ 20 mm. Pažeidimai ir įmušimai gali turėti ne daugiau kaip tris įtrūkimus, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis, matuojant iš pažeidimo centro, L ≤ 50 mm. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.				Leidžiami a) L ≤ 100 mm, p ≤ 100 mm; b) L ≤ 100 mm, p ≤ 100 mm.
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 3 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (pažeidimų ir įmušimų, kurių d ≤ 5 mm ir D ≤ 20 mm, gali būti ne daugiau nei 5). Šioje zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas, neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.
III zona – vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas žemiau linijos a-a	Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d ≤ 5 mm	Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d ≤ 5 mm ir D ≤ 20 mm. Pažeidimai ir įmušimai gali turėti įtrūkimų, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis (L) neribojamas. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.					Leidžiami a) L – neribojamas, p – neribojamas; b) L – neribojamas, p – neribojamas.
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 5 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Šioje zonoje neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.
IV zona – priekinio stiklo paviršiaus plotas aplink nuvalytą stiklo paviršiaus plotą	Leidžiami nežymiai ištrupėję stiklo pažeidimai, kurių d ≤ 5 mm	Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d ≤ 5 mm ir D ≤ 40 mm. Pažeidimai ir įmušimai gali turėti įtrūkimų, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis (L) neribojamas. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.					Leidžiami a) L – neribojamas, p – neribojamas; b) L – neribojamas, p – neribojamas.
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 5 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Šioje zonoje neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.

_______________________

part_45956fbb3c4b4df2b1226ca2cc85d92e_end

Techninių motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedo 2 priedėlis

VEIDRODŽIŲ IR (AR) NETIESIOGINIŲ MATYMO PRIETAISŲ SKAIČIAUS IR IŠDĖSTYMO M, N IR L KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE REIKALAVIMAI

Transporto priemonės kategorija ir klasė	Vidinis veidrodis^1, I klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (didelis), II klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (mažas), III klasė	Plačiakampis veidrodis^1, IV klasė	Artimojo vaizdo veidrodis^1, V klasė	Priekinis veidrodis^1, VI klasė	PASTABOS
M1 ir N1	Privaloma (neprivalomas, jei nerodo galinio vaizdo)	Neprivaloma	Privaloma (vienas vairuotojo pusėje, o kitas keleivio pusėje. Kaip alternatyva gali būti sumontuoti II klasės veidrodžiai)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo, ir (arba) vienas o kitas keleivio pusėje, tačiau jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	III klasės (kaip alternatyva II klasės) veidrodis keleivio pusėje privalomas: 1) transporto priemonėse, pirmą kartą registruotose nuo 2010 m. sausio 10 d.; 2) transporto priemonėms, kurių užpakalinis langas uždengtas, užtamsintas arba dėl kitų priežasčių nerodo galinio vaizdo; 3) transporto priemonėse, kuriose įrengtas sukabintuvas.
M2 ir M3	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo, ir (arba) vienas  o kitas keleivio pusėje, tačiau jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose transporto priemonėse gali būti: 1) įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas  II klasės veidrodis; 2) jei transporto priemonės bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, vietoj II klasės veidrodžio gali būti III klasės veidrodis.
Transporto priemonės kategorija ir klasė	Vidinis veidrodis^1, I klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (didelis), II klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (mažas), III klasė	Plačiakampis veidrodis^1, IV klasė	Artimojo vaizdo veidrodis^1, V klasė	Priekinis veidrodis^1, VI klasė	PASTABOS
N2  ≤  7,5 t (pirmą kartą registruotoms iki 2000 m. sausio 1 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas, (-i), tačiau, jei įrengtas, (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose transporto priemonėse gali būti įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas  II klasės veidrodis
N2  ≤  7,5 t (pirmą kartą registruotoms nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei gali būti įrengtas V klasės veidrodis; nepaisant to, gali būti įrengtas vienas veidrodis keleivio pusėje, kitas vairuotojo pusėje)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena veidrodžio dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų , vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus. Kai IV ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklių^2 nustatytus reikalavimus.
N2  ≤  7,5 t (pirmą kartą registruotoms nuo 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje, jei gali būti įrengtas V klasės veidrodis, nepaisant to, abu  veidrodžiai gali būti įrengti)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena veidrodžio dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų , vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus. Kai IV ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Direktyvos 2003/97/EB^3 reikalavimus.
Transporto priemonės kategorija ir klasė	Vidinis veidrodis^1, I klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (didelis), II klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (mažas), III klasė	Plačiakampis veidrodis^1, IV klasė	Artimojo vaizdo veidrodis^1, V klasė	Priekinis veidrodis^1, VI klasė	PASTABOS
N2  > 7,5 t ir N3 (pirmą kartą registruotoms iki 2000 m. sausio 1 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	1) Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose TP gali būti įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas  II klasės veidrodis; 2) Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 1990 m. spalio 1 d., IV ir V klasių veidrodžiai keleivio pusėje privalomi, jei tai numatyta TP konstrukcijoje.
N2 > 7,5 t ir N3 (pirmą kartą registruotoms nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas keleivio pusėje; vienas gali būti įrengtas vairuotojo pusėje)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena jo dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	1. Jei, nesant įmanomų ir ekonomiškai įgyvendinamų techninių sprendimų, negali būti įrengti sferiniai (IV klasė) ir artimojo vaizdo (V klasė) veidrodžiai arba jiems prilygstantys kameros monitoriaus įrenginiai, gali būti įrengti papildomi veidrodėliai ir (arba) kiti netiesioginio matymo įtaisai; šiuo atveju, prieš privalomąją techninę apžiūrą, turi būti atlikta techninė ekspertizė. 2. Transporto priemonės keleivio pusėje įrengti  IV ir V klasių veidrodžiai turi atitikti Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklių^2 nustatytus reikalavimus.
Transporto priemonės kategorija ir klasė	Vidinis veidrodis^1, I klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (didelis), II klasė	Pagrindinis veidrodis^1 (mažas), III klasė	Plačiakampis veidrodis^1, IV klasė	Artimojo vaizdo veidrodis^1, V klasė	Priekinis veidrodis^1, VI klasė	PASTABOS
N2 > 7,5 t ir N3 (pirmą kartą registruotoms nuo 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena jo dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir veidrodis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Privaloma (vienas priekinis veidrodis, jei gali būti įrengtas ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus. Kai VI ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Direktyvos 2003/97/EB^3 reikalavimus.

______________________

¹ Veidrodis – bet koks įtaisas, išskyrus periskopus, skirtas aiškiai matyti vaizdą gale, šone ar priekyje iš transporto priemonės.

² Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 2B-270 „Dėl transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo“.

³ Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 70/156/EEB ir panaikinanti Direktyvą 71/127/EEB.

Pastabos:

M₁ ir N₁ klasių mokomosiose transporto priemonėse turi būti įrengtas išorinis veidrodis vairuotojui dešinėje pusėje ir papildomai  po vieną išorinį veidrodį instruktoriui iš abiejų pusių.

 M₂, M_3, N₂ ir N₃ klasių mokomosiose transporto priemonėse papildomai privalo būti įrengta po vieną išorinį veidrodį instruktoriui iš abiejų pusių, netaikoma N₂ ir N₃ klasių mokomosioms transporto priemonėms, kuriose įrengti IV klasės veidrodžiai abiejose pusėse.

 L₁e ir L₂e, taip pat L₁ ir L₂ klasių transporto priemonėse turi būti įrengta po vieną veidrodį kairėje pusėje; netaikoma transporto priemonėms, pagamintoms iki 1960 m. sausio 1 d., ir istorinėms motorinėms transporto priemonėms.

 L₃e, L₄e, L₅e, L₆e, L₇e, taip pat L₃, L₄, L₅ klasių transporto priemonėse turi būti įrengti veidrodžiai iš abiejų pusių; netaikoma transporto priemonėms, pagamintoms iki 1960 m. sausio 1 d., ir istorinėms motorinėms transporto priemonėms.

_________________________

part_320ec08eba984c0da6eeab11de574a20_end

Techninių motorinių transporto

priemonių ir jų priekabų reikalavimų

2 priedas

TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖ BŪKLĖ IR BŪKLĖS VERTINIMAS

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas	Vizuali apžiūra	a) Valstybinio numerio ženklo (-ų) nėra, valstybinio numerio ženklas (-ai) ir (ar) tvirtinimas transporto priemonėje neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) arba numerio ženklas (-ai)  netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi		X
		b) Valstybinio numerio ženklo žymenys išblukę, nėra arba trūksta žymenų, jie neįskaitomi arba gali būti perskaityti neteisingai		X
		c) Valstybinio numerio ženklo žymenys neatitinka įrašų transporto priemonės dokumentuose ir (ar) registre		X
0.2. Transporto priemonės identifikavimo numeris
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Transporto priemonės identifikavimo numeris	Vizuali apžiūra	a) Identifikavimo numerio nėra arba jo neįmanoma rasti		X
		b) Identifikavimo numeris ne visas, neįskaitomas, užterštas, akivaizdžiai suklastotas arba neatitinka įrašų transporto priemonės dokumentuose ir (ar) registre		X
		c) Transporto priemonės registracijos liudijimas sunkiai įskaitomas arba turi redakcinio pobūdžio klaidų	X
0.3. Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Transporto priemonės dokumentai	Vizuali apžiūra	a) Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše		X
		b) Transporto priemonės registracijos liudijime arba jį pakeičiančiame dokumente nenurodyta arba nurodyta klaidingai: - didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė (kai už transporto priemonę, vadovaujantis Apžiūros atlikimo aprašu, turi būti mokamas mokestis už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones arba kai stabdžių patikra turi būti atliekama pagal ISO 21069 standartą arba taikant lygiaverčius metodus); - transporto priemonės kategorija ir (ar) klasė;		X
		c) transporto priemonė perdirbta nesilaikant Perdirbimo reikalavimų ir (ar) perdirbimas nustatyta tvarka neįteisintas		X

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDYMO ĮRANGA

1.1. Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
1.1.1. Darbinių stabdžių pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties ašies įtvaras	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus. Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turi būti tikrinamos išjungus variklį.	a) Įvarža ašies įtvare pernelyg didelė (sunkesnis valdymas)		X
		b) Ašis nusidėvėjusi arba pernelyg laisva (klibėjimas ašies įtvare)		X
1.1.2. Pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus. Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos išjungus variklį.	a) Pernelyg didelė arba nepakankama laisvos eigos atsarga. Dėl ribotos įtaiso eigos stabdžiai negali veikti didžiausiu pajėgumu arba įtaisas (stabdis) yra užstrigęs.		X	X
		b) Atleistas stabdžių valdymo įtaisas į pradinę padėtį grįžta ne iš karto (uždelstas grįžimas). Netinkamas (pablogėjęs) valdymo įtaiso veikimas.	X	X
		c) Ant stabdžių paminos nėra apsaugos nuo slydimo, apsauga prastai pritvirtintina, atsilaisvinusi arba glotniai nusidėvėjusi		X
1.1.3. Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai	Vizuali įprastu darbiniu slėgiu veikiančių stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra. Tikrinamas laikas, per kurį pasiekiamas saugiam stabdžių sistemos veikimui reikalingas (nustatytas) vakuumas arba oro slėgis, taip pat patikrinamas įspėjamojo įtaiso, daugiakanalio apsauginio vožtuvo ir viršslėgio vožtuvo veikimas.	a) Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo pavojingą ribą) oro slėgio arba vakuumo nepakanka bent: - keturiems stabdymams atlikti; - dviem stabdymams atlikti.		X	X
		b) Pernelyg ilgas oro slėgio arba vakuumo, kurių reikia saugiam darbiniam režimui pasiekti, susidarymo laikas, palyginti su reikalavimais ^(a)		X
		c) Neveikia stabdžių kontūrų (daugiakanalis) apsauginis vožtuvas arba viršslėgio vožtuvas		X
		d) Yra oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis arba girdimas oro nuotėkis		X
		e) Yra išorinis pažeidimas, kuris gali turėti įtakos stabdžių sistemos veikimui. Atsarginis (avarinis) stabdžio veikimas neatitinka reikalavimų		X	X
1.1.4. Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras ar indikatorius	Veikimo patikrinimas	Nepakankamo slėgio įspėjamasis manometras ar indikatorius: - veikia blogai arba yra sugedęs, - neįmanoma nustatyti, kad slėgis yra per žemas	X	X
1.1.5. Rankiniu būdu valdomų stabdžių vožtuvas (valdymo įtaisas)	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus (sistemai veikiant)	a) Valdymo įtaisas yra sulūžęs, pažeistas arba pernelyg susidėvėjęs		X
		b) Vožtuvo valdymo įtaisas arba vožtuvas nesaugus / netvirtai pritvirtintas		X
		c) Išklibusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos		X
		d) Netinkamas veikimas		X
1.1.6. Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus (sistemai veikiant)	a) Reketinis mechanizmas neužsifiksuoja arba reketinio mechanizmo veikimas nepatikimas – prašoka		X
		b) Svirties ašies įtvaras arba reketinis mechanizmas: - nusidėvėjęs; - labai nusidėvėjęs.	X	X
		c) Pernelyg didelė svirties eiga, iš kurios galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai		X
		d) Valdiklio nėra, valdiklis pažeistas arba neveikia		X
		e) Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą (gedimą)		X
1.1.7. Stabdžių sistemos vožtuvai, čiaupai (koja valdomų stabdžių vožtuvai, čiaupai, apsauginiai vožtuvai, slėgio reguliatoriai)	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus (sistemai veikiant)	a) Vožtuvas ar čiaupas pažeistas arba nesandarus (yra oro nuotėkis), dėl šios priežasties pablogėja jo veikimas.		X	X
		b) Pernelyg didelis alyvos nuotėkis iš kompresoriaus	X
		c) Vožtuvas ar čiaupas nesaugus (nepatikimas) arba netinkamai įrengtas		X
		d) Hidraulinių stabdžių skysčio nutekėjimas, dėl šios priežasties pablogėja jo veikimas.		X	X
1.1.8. Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)	Atjungiama ir prijungiama stabdžių sistemos jungtis, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės	a) Čiaupas arba automatinio sandarinimo vožtuvas pažeistas, dėl šios priežasties pablogėja jo veikimas.	X	X
		b) Čiaupas arba vožtuvas, netvirtai arba netinkamai pritvirtintas, dėl šios priežasties pablogėja jo veikimas arba jungiamosios galvutės nustatyta tvarka nepažymėtos.	X	X
		c) Yra nuotėkis, dėl šios priežasties pablogėja jo veikimas.		X	X
		d) Neveikia arba veikia netinkamai, dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas		X	X
1.1.9. Energijos kaupikliai (vakuuminiai rezervuarai, suspausto oro balionai)	Vizuali apžiūra	a) Energijos kaupiklis (balionas) nežymiai pažeistas arba nežymiai paveiktas korozijos. Energijos kaupiklis (balionas) labai pažeistas, labai paveiktas korozijos ar nesandarus.	X	X
		b) Pablogėjęs kondensato išleidimo iš suspausto oro baliono čiaupo veikimas Kondensato išleidimo iš suspausto oro baliono čiaupas neveikia	X	X
		c) Suspausto oro balionas nesaugus arba netinkamai įrengtas (pritvirtintas)		X
1.1.10. Stabdžių stiprintuvas, pagrindinis stabdžių cilindras (hidraulinė stabdžių sistema)	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra ir, jei įmanoma, valdant įtaisus	a) Stabdžių stiprintuvas pažeistas, veikia blogai. Stabdžių stiprintuvas neveikia.		X	X
		b) Pagrindinis stabdžių cilindras pažeistas, tačiau stabdys vis tiek veikia. Pagrindinis stabdžių cilindras sugedęs arba jis nesandarus		X	X
		c) Pagrindinis stabdžių cilindras nesaugus, nepatikimai pritvirtintas, tačiau stabdys vis tiek veikia. Pagrindinis stabdžių cilindras nesaugus (nepatikimai pritvirtintas)		X	X
		d) Trūksta stabdžių skysčio: - žemiau minimalios žymos - trūksta stabdžių skysčio (gerokai žemiau minimalios žymos) - stabdžių skysčio nematyti	X	X	X
		e) Nėra pagrindinio stabdžių cilindro rezervuaro dangtelio	X
		f) Signalinė stabdžių skysčio lemputė (indikatorius) neveikia arba rodo trūkumą (šviečia)	X
		g) Neteisingai veikia arba neveikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas	X
1.1.11. Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra ir, jei įmanoma, valdant įtaisus	a) Yra akivaizdus lūžimo arba įtrūkimo pavojus			X
		b) Iš vamzdelių arba jungčių yra nuotėkis: - pneumatinėje sistemoje; - hidraulinėje sistemoje.		X	X
		c) Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos. Yra poveikis stabdžių sistemos veikimui dėl užblokavimo arba neišvengiamas nuotėkio pavojus.		X	X
		d) Vamzdeliai įrengti netinkamai ir (arba) įrengti netinkamoje vietoje, dėl šios priežasties kyla pažeidimo pavojus.	X	X
1.1.12. Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra ir, jei įmanoma, valdant įtaisus	a) Yra akivaizdus plyšimo arba trūkimo pavojus			X
		b) Žarnelės pažeistos, pratrintos, susuktos arba per trumpos. Žarnelės labai pažeistos arba pratrintos.	X	X
		c) Iš žarnelių arba jungčių yra nuotėkis: - pneumatinėje sistemoje; - hidraulinėje sistemoje.		X	X
		d) Veikiant slėgiui žarnelė (-ės) išsipučia. Pažeistas (trūkęs) žarnelės kordas.		X	X
		e) Žarnelės suskirdusios ar akytos (matyti kordas)		X
1.1.13. Stabdžių antdėklai ir trinkelės	Vizuali apžiūra	a) Antdėklas arba trinkelė per daug nusidėvėję (pasiekta minimali žyma). Antdėklas arba trinkelė per daug nusidėvėję (minimalios žymos nematyti).		X	X
		b) Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.), dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
		c) Antdėklo arba trinkelės nėra arba jie neteisingai pritvirtinti			X
1.1.14. Stabdžių būgnai, stabdžių diskai	Vizuali apžiūra	a) Būgnas arba diskas nusidėvėjęs Būgnas arba diskas yra nesaugus, pernelyg nusidėvėjęs, suaižėjęs, įtrūkęs, skilęs arba nepatikimai pritvirtintas		X	X
		b) Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir pan.) dėl šios priežasties pablogėja stabdymo veikimas		X	X
		c) Būgno arba disko nėra			X
		d) Prie rato esanti stabdžių tvirtinimo plokštė (padas) nesaugi (nepatikimai pritvirtinta)		X
1.1.15. Stabdžių sistemos lynai, traukės, svirtys, jungtys	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra ir, jei įmanoma, valdant įtaisus (sistemai veikiant)	a) Lynas pažeistas, susuktas ar užmegztas, dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
		b) Sudedamoji dalis per daug nusidėvėjusi ar pažeista korozijos, dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
		c) Lynas, traukė arba jungtis nesaugi (netinkamai ar netvirtai pritvirtinta)		X
		d) Pažeista lyno kreipiančiosios sistemos dalis (šarvas, ritinėlis, kanalas ar pan.)		X
		e) Ribojamas laisvas stabdžių sistemos veikimas (nepaslankios ir (ar) pernelyg užveržtos jungtys, paslankios dalys užspaustos, judėjimo lauke yra kliuvinių)		X
		f) Pernelyg didelė svirties ar traukės eiga dėl blogo sureguliavimo ir (ar) susidėvėjimo		X
1.1.16. Stabdžių cilindrai prie ratų (įskaitant stabdžių kameras, spyruoklinius energijos akumuliatorius ir hidraulinius cilindrus)	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra ir, jei įmanoma, valdant įtaisus (sistemai veikiant)	a) Stabdžių cilindras įtrūkęs ar kitaip pažeistas, dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
		b) Stabdžių cilindras nesandarus (yra nuotėkis), dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
		c) Stabdžių cilindras nesaugus (nepatikimas) arba netinkamai pritvirtintas, dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
		d) Stabdžių cilindras pernelyg pažeistas korozijos. Yra įtrūkimo pavojus.		X	X
		e) Darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga nepakankama arba per didelė, dėl šios priežasties pablogėja stabdymo veikimas (nėra judėjimo atsargos).		X	X
		f) Purvasaugiai pažeisti. Purvasaugių nėra arba jie labai pažeisti (neveiksmingi, nefunkcionalūs).	X	X
1.1.17. Stabdymo jėgos reguliatorius	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra ir, jei įmanoma, valdant įtaisus (sistemai veikiant)	a) Valdymo mechanizmas (svirčių ir traukių sistema) pažeistas ar sugedęs		X
		b) Valdymo mechanizmas sureguliuotas netinkamai		X
		c) Reguliatorius užstrigęs arba neveikia (ABS veikia). Reguliatorius užstrigęs arba neveikia.		X	X
		d) Reguliatoriaus nėra (jei privalomas)			X
		e) Reguliatoriaus informacinės lentelės nėra	X
		f) Duomenys neįskaitomi arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X
1.1.18. Automatinis tarpo reguliatorius ir indikatorius	Vizuali apžiūra	a) Reguliatorius sugadintas, stringa arba pernelyg didelė jo eiga, indikatorius rodo pernelyg didelį susidėvėjimą arba neteisingą sureguliavimą		X
		b) Reguliatorius sugedęs		X
		c) Reguliatorius netinkamai įrengtas arba netinkamai pakeistas		X
1.1.19. Dilimui atspari stabdžių sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)	Vizuali apžiūra	a) Jungtys arba įrenginys nesaugūs (nepatikimai, netvirtai, netinkamai pritvirtinti), dėl šios priežasties pablogėja veikimas.	X	X
		b) Sistema akivaizdžiai sugedusi arba jos nėra		X
1.1.20. Automatinis priekabos stabdžių veikimas	Atjungiama stabdžių sistemos jungtis, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės	Atjungus priekabos pneumatinės stabdžių sistemos jungtį, priekabos stabdžiai automatiškai nesuveikia			X
1.1.21. Bendras stabdžių sistemos įrengimas ir būklė	Vizuali apžiūra	a) Kiti sistemos įtaisai (pvz., aušinimo skysčio siurblys, oro džiovintuvas ir pan.) sugedę, pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos taip, kad tai gali turėti neigiamos įtakos stabdžių sistemos veikimui, dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
		b) Oro arba aušinimo skysčio nuotėkis, dėl šios priežasties pablogėja sistemos veikimas.	X	X
		c) Sudedamoji dalis nesaugi, netinkamai pritvirtinta		X
		d) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas ^(b), dėl šios priežasties pablogėja stabdžių veikimas.		X	X
1.1.22. Kontroliniai antgaliai (jeigu sumontuoti arba turi būti sumontuoti)	Vizuali apžiūra	a) Nėra		X
		b) Pažeisti. Netinkami naudoti arba nesandarūs.	X	X
1.1.23. Inercinis stabdis	Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas	Nepakankamas veiksmingumas		X
1.2. Transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
1.2.1. Veikimas	Patikra atliekama ant stabdžių bandymo stendo arba, jeigu to neįmanoma padaryti, patikra atliekama kelyje, palaipsniui didinant ir pasiekiant didžiausią stabdymo jėgą.	a) Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga. Vienas arba daugiau ratų nestabdo.		X	X
		b) Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos. Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 50 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis).		X	X
		c) Stabdymo jėga didėja netolygiai		X
		d) Pernelyg didelis liekamasis rato stabdymas  po stabdžių pedalo (valdiklio) atleidimo		X
		e) Pernelyg didelis stabdymo jėgos svyravimas per vieną rato apsisukimą		X
1.2.2. Efektyvumas (veiksmingumas)	Patikra atliekama ant stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį, siekiant nustatyti stabdymo veiksmingumą pagal transporto priemonės didžiausią techniškai leidžiamą masę arba puspriekabių atveju pagal didžiausią techniškai leidžiamą ašių apkrovų masės sumą. Transporto priemonės arba priekabos, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg ir kuriose įrengta pneumatinė stabdžių sistema, turi būti tikrinamos pagal ISO 21069 standartą arba taikant lygiaverčius metodus. Patikra kelyje turėtų būti atliekama sausame, lygiame ir tiesiame kelyje. 1. Darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas, jei ratų stabdymo jėgos, nustatytos stabdžių bandymo stendu, neatitinka šio priedo 1.2.1 papunkčio reikalavimų. 2. Mokomųjų transporto priemonių su sudvejintais stabdžių pedalais darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas tikrinamas tiek su pagrindiniais, tiek su papildomai įrengtais stabdžių pedalais. Transporto priemonių, kuriose įrengta hidraulinė arba mišri stabdžių sistema, stabdymo efektyvumas turi būti toks pat tiek su pagrindiniais, tiek su papildomai įrengtais stabdžių pedalais. Transporto priemonių, kuriose įrengta pneumatinė stabdžių sistema, specializuota stabdžių patikra atliekama su tais pedalais, kuriais stabdžių bandymo stende tikrinant priekinę ašį suminė stabdymo jėgų reikšmė buvo mažesnė.	Bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją techniškai leidžiamąją pakrautos transporto priemonės masę, arba puspriekabių atveju pagal didžiausią techniškai leidžiamą ašių apkrovų masės sumą,  yra mažesnis nei: a) nuo 2012 m. sausio 1 d. pirmą kartą registruotų transporto priemonių^(1): M1 klasės transporto priemonių – 58 proc. M2 klasės transporto priemonių – 50 proc. M3 klasės transporto priemonių – 50 proc. N1 klasės transporto priemonių – 50 proc. N2 klasės transporto priemonių – 50 proc. N3 klasės transporto priemonių – 50 proc. O2 ^(2), O3 ir O4 klasių transporto priemonių: - puspriekabių – 45 proc.; - priekabų su grąžulu – 50 proc.;		X
		b) iki 2012 m. sausio 1 d. registruotų transporto priemonių^(1): M1^(3), M2^(3)ir M3^(3) klasių transporto priemonių – 50 proc. N1 klasės transporto priemonių – 45 proc. N2^(4) ir N3^(4) klasių transporto priemonių – 43 proc. O2^(2), O3 ir O4 klasių transporto priemonių – 40 proc.^(5)		X
		c) L kategorijos transporto priemonių (abu stabdžiai)^(1): L1e klasės transporto priemonių – 42 proc. L2e klasės transporto priemonių – 40 proc. L3e klasės transporto priemonių – 50 proc. L4e klasės transporto priemonių – 46 proc. L5e klasės transporto priemonių – 44 proc. L6e klasės transporto priemonių – 40 proc. L7e klasės transporto priemonių – 44 proc. L kategorijos (galinių ratų stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, kai patikra atliekama kelyje ir yra įrengtas atskiras galinio rato stabdžių valdiklis) – 25 proc. bendros transporto priemonės masės		X
		Pasiekta mažiau nei 50 proc. pirmiau nurodytų verčių ^(1) Transporto priemonių, kuriose įrengta hidraulinė arba mišri stabdžių sistema, jei transporto priemonė atitinka Techninių reikalavimų 1.2.1. papunkčio reikalavimus ir stabdžių bandymo stendu bandant priekinę ašį stabdžių bandymo būgnai užsiblokuoja, darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas ir laikomas pakankamu. ^(2) – Netaikoma priekaboms su inerciniais stabdžiais. ^(3) 48 proc., jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS), arba jeigu transporto priemonių tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d. ^(4) 45 proc., jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų). ^(5) 43 proc., jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu įregistruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).			X

1.3. Transporto priemonės atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir efektyvumas (jei tai atskira sistema)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
1.3.1. Veikimas	Jeigu atsarginių stabdžių sistema atskirta nuo darbinių stabdžių sistemos, taikomas šio priedo 1.2.1 papunktyje nurodytas tikrinimo būdas	a) Nepakankama vieno arba daugiau ratų stabdymo jėga. Vienas arba daugiau ratų nestabdo.			X	X
		b) Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos. Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 50 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos (jei tai vairuojamoji ašis)			X	X
		c) Stabdymo jėga didėja netolygiai			X
1.3.2. Efektyvumas (veiksmingumas)	Jeigu atsarginių stabdžių sistema atskirta nuo darbinių stabdžių sistemos, taikomas šio priedo 1.2.2 papunktyje nurodytas tikrinimo būdas	a) Stabdymo jėga nesiekia 50 proc. ^(6) darbinių stabdžių stabdymo efektyvumo, nurodyto šio priedo 1.2.2 papunktyje, skaičiuojant pagal didžiausiąją techniškai leidžiamąją pakrautos transporto priemonės masę. Pasiekta mažiau nei 50 proc. pirmiau nurodytų verčių atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu ^(6) – N1, N2 ir N3 klasių transporto priemonėms – 2,5 m/s^2, kurios pirmą kartą buvo užregistruotos po 2012 m. sausio 1 d.			X	X
1.4. Transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
1.4.1. Veikimas	Patikra atliekama ant stabdžių bandymo stendo		Vienos pusės ratas nestabdo arba, jei stabdžių veikimo tikrinimas atliekamas kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos. Pasiekta mažiau nei 50 proc. stabdymo jėgos efektyvumo, nurodyto šio priedo 1.4.2 papunktyje, atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu (jeigu darbinio stabdymo efektyvumas nepakankamas)		X	X
1.4.2. Efektyvumas	Patikra atliekama ant stabdžių bandymo stendo. Jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį, arba transporto priemonei stovint ant nuožulnaus paviršiaus, kurio nuolydžio kampas yra žinomas.		Stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją techniškai leidžiamąją pakrautos transporto priemonės masę, mažesnis kaip 16 proc., jeigu tai pavienė transporto priemonė, arba motorinės transporto priemonės stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 12 proc., skaičiuojant pagal didžiausiąją techniškai leidžiamąją transporto priemonės junginio masę – vertinant pagal didesniąją stabdymo jėgos reikšmę. Pasiekta mažiau nei 50 proc. pirmiau nurodytų verčių atsižvelgiant į transporto priemonės masę tikrinimo metu. Pastabos: 1. Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas, jei ratų stabdymo jėgos, nustatytos stabdžių bandymo stendu, neatitinka 1.4.1 papunkčio reikalavimų. 2. Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas skaičiuojant pagal didžiausiąją techniškai leidžiamąją pakrautos transporto priemonės masę gali būti neskaičiuojamas ir laikomas pakankamu, jei atitinka 1.4.1 papunkčio reikalavimą, o bandant stabdžių bandymo stendu jo būgnai užsiblokuoja (stabdant stovėjimo stabdžiu).		X	X
1.5. Dilimui atspari stabdžių sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Dilimui atsparios stabdžių sistemos veikimas	Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, atliekamas patikrinimas, ar sistema veikia	a) Stabdymo efektyvumas didėja netolygiai (netaikoma stabdymo varikliu sistemoms)			X
		b) Sistema neveikia			X
1.6. Transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)	Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikra ir (arba) naudojamas transporto priemonės elektroninė sąsaja	a) Įspėjamasis įtaisas neveikia arba veikia blogai			X
		b) Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai			X
		c) Ratų sukimosi greičio jutiklio nėra arba jis pažeistas			X
		d) Laidai pažeisti			X
		e) Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos			X
		f) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają  rodo gedimą			X
1.7. Transporto priemonės elektroninė stabdžių sistema (EBS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Elektroninė stabdžių sistema (EBS)	Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikra ir (arba) naudojama transporto priemonės elektroninė sąsaja	a) Įspėjamasis įtaisas veikia blogai			X
		b) Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai			X
		c) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
		d) Velkančiosios transporto priemonės ir priekabos jungtis nesuderinama arba jos nėra^(d)				X
1.8. Stabdžių skystis
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Stabdžių skystis	Vizuali apžiūra	Stabdžių skystis užterštas arba jame yra nuosėdų. Neišvengiama gedimo rizika			X	X

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRO MECHANIZMAS

2.1. Transporto priemonės vairo mechanizmo būklė
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
2.1.1. Vairo pavaros (reduktoriaus) ir vairo veleno būklė	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad ratai neliestų žemės arba būtų pastatyti ant sukamųjų stovų, vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali vairo mechanizmo veikimo apžiūra.	a) Vairo pavaros veikimas netolygus, pernelyg didelis ir (ar) kitoks įprastiniam vairo pavaros veikimui nebūdingas pasipriešinimas, kuris juntamas sukant vairą		X
		b) Deformuotas velenas, susidėvėjusios,  nesaugios išdrožinės ir (ar) pleištinės jungtys, dėl šios priežasties pablogėja veikimas.		X	X
		c) Per didelis vairo pavaros ir (ar) vairo veleno susidėvėjimas, dėl šios priežasties pablogėja veikimas.		X	X
		d) Per didelis vairo pavaros ir (ar) vairo veleno laisvumas, dėl šios priežasties pablogėja veikimas.		X	X
		e) Yra eksploatacijos skysčių nuotėkis, dėl šios priežasties susiformuoja lašai.		X	X
2.1.2. Vairo pavaros (reduktoriaus) korpuso tvirtinimas	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis arba vairalazdė sukiojama pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga. Vizuali vairo reduktoriaus pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra.	a) Vairo pavaros (reduktoriaus) korpusas pritvirtintas netinkamai. Tvirtinimo elementai pavojingai atsilaisvinę arba matyti laisvumas važiuoklės / kėbulo atžvilgiu.		X	X
		b) Padidėjusios važiuoklėje (rėme, kėbule) esančios tvirtinimo skylės. Tvirtinimo elementai labai pažeisti.		X	X
		c) Tvirtinimo varžtų trūksta arba jie nutraukti. Tvirtinimo elementai labai pažeisti.		X	X
		d) Suskilęs ir (ar) nesaugus vairo pavaros (reduktoriaus) korpusas. Pablogėjęs stabilumas arba susilpnėjęs reduktoriaus korpuso pritvirtinimas.		X	X
2.1.3. Vairo traukių ir svirčių būklė	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga. Vizuali vairo mechanizmo sudedamųjų dalių apžiūra, ieškant susidėvėjusių, sutrūkusių arba nepatikimų sudedamųjų dalių.	a) Sudedamosios dalys, kurios tarpusavyje turėtų būti sujungtos nepaslankiai, juda viena kitos atžvilgiu. Per didelis laisvumas arba gali atsijungti.		X	X
		b) Per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas). Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.		X	X
		c) Sudedamoji dalis sutrūkusi, nutraukta, deformuota ir (ar) nesaugi, dėl šios priežasties pablogėjęs veikimas.		X	X
		d) Trūksta tvirtinimo, fiksavimo detalių		X
		e) Sudedamoji dalis (pvz.: ratų suvedimo traukė, išilginė vairo traukė ar kt.) įrengta ir (ar) sureguliuota netinkamai		X
		f) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas ^(b), dėl šios priežasties pablogėjęs veikimas.		X	X
		g) Purvasaugiai netinkamai įrengti, pažeisti ir (ar) susidėvėję (pvz., suskirdę). Purvasaugio nėra arba purvasaugis neveiksmingas.	X	X
2.1.4. Vairo traukių ir svirčių veikimas	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukiojamas abiem kryptimis arba naudojamas specialiai pritaikytas ratų laisvumo nustatymo prietaisas. Vizuali vairo mechanizmo dalių apžiūra, siekiant nustatyti, ar dalys nesusidėvėjusios, nesutrūkusios ir neatsilaisvinusios.	a) Veikimo metu slankiojanti vairo traukė, svirtis ar kita sudedamoji dalis liečiasi (trinasi) su kita prie važiuoklės pritvirtinta dalimi		X
		b) Vairo mechanizmo (ratų pasukimo) ribotuvai neveikia arba jų nėra		X
2.1.5. Vairo stiprintuvas	Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra skysčio nuotėkio, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matyti). Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį, tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema.	a) Yra skysčio nuotėkis arba pablogėjęs veikimas		X
		b) Trūksta skysčio (žemiau minimalios ribos) eksploatacijos skysčio kiekis (atsarga) nepakankamas	X	X^(d) X	X^(d)
		c) Mechanizmas (vairo stiprintuvas) neveikia, dėl šios priežasties pablogėja vairo veikimas.		X	X
		d) Mechanizmas (vairo stiprintuvas) įtrūkęs ar pažeistas, todėl yra nesaugus (nepatikimas), dėl šios priežasties pablogėja vairo veikimas.		X	X
		e) Neteisingai pritvirtintas, sureguliuotas ir (ar) sudedamosios dalys trinasi tarpusavyje, dėl šios priežasties pablogėja vairo veikimas.		X	X
		f) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas^(b), dėl šios priežasties pablogėja vairo veikimas.		X	X
		g) Elektros instaliacija (laidai) arba žarnelės pažeistos arba per daug paveiktos korozijos dėl šios priežasties pablogėja vairo veikimas		X X	X
2.2. Transporto priemonės vairaratis, vairo kolonėlė, svirtys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
2.2.1. Vairo (vairaračio, vairalazdės) būklė	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės ratai remtųsi į žemę, vairaratis stumiamas ir traukiamas išilgai vairo kolonėlės, vairaratis arba vairalazdė judinami visomis kryptimis stačiu kampu į kolonėlę ir (arba) šakes. Vizuali laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės apžiūra.	a) Vairo jungtyje su vairo kolonėle ar kita atitinkama dalimi yra nebūdingas laisvumas (judėjimas, klibėjimas). Labai didelis pavojus, kad gali atsijungti.		X	X
		b) Ant vairo laikiklio nėra numatytos tvirtinimo ar fiksavimo detalės (veržlės, vielokaiščio ar pan.). Labai didelis pavojus, kad gali atsijungti.		X	X
		c) Vairo dalys (stebulė, lankas, stipinai, vairalazdė) yra įtrūkusios ar turi kitų pažeidimų, mažinančių vairo patikimumą, arba vairo dalys juda viena kitos atžvilgiu. Labai didelis pavojus, kad gali atsijungti.		X	X
		d) Netinkamas remontas arba nesaugus konstrukcijos pakeitimas ^(b),		X
2.2.2. Vairo kolonėlė arba šakė, vairo kolonėlės arba šakės stabilizatorius	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės ratai remtųsi į žemę, vairaratis stumiamas ir traukiamas išilgai vairo kolonėlės, vairaratis arba vairalazdė judinami visomis kryptimis stačiu kampu į kolonėlę ir (arba) šakes. Vizuali laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės apžiūra.	a) Pernelyg didelis laisvumas išilgai sukimosi ašies (aukštyn, žemyn)		X
		b) Pernelyg didelis švytavimas arba laisvumas radialine kryptimi		X
		c) Vairo padėties nustatymo (reguliavimo) įtaisas pažeistas, netinkamai veikia (fiksuoja)		X
		d) Tvirtinimo įtaisai ar laikikliai pažeisti ar nepatikimi. Labai didelis pavojus, kad gali atsikabinti.		X	X
		e) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas ^(b)			X
2.3. Transporto priemonės vairo mechanizmo laisvumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Vairo mechanizmo laisvoji eiga	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės svoris tektų ratams, įjungus variklį, jeigu tai transporto priemonė su vairo stiprintuvu, ir ratus nustačius tiesiai į priekį, vairaratis palengva sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją iki ratų pasukimo pradžios, tačiau jų nepasukant. Vizuali laisvosios eigos apžiūra.	Vairo mechanizmo laisvoji eiga pernelyg didelė (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį vairaračio skersmens arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a), dėl šios priežasties pablogėja vairavimo sauga.		X	X

2.4. Transporto priemonės ratų sureguliavimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Ratų sureguliavimas (taikoma nustatytais atvejais)	Naudojant tinkamą įrangą tikrinamas vairuojamųjų ratų sureguliavimas arba pagal pateiktus dokumentus	Sureguliavimas neatitinka transporto priemonės gamintojo duomenų arba nustatytų reikalavimų ^(a) Pablogėjęs važiavimas tiesiai, pablogėjęs krypties stabilumas	X	X
2.5. Priekabos vairuojamosios ašies pasukimo įtaisas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Priekabos vairuojamosios ašies pasukimo įtaisas	Vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialų ratų laisvumo nustatymo prietaisą	a) Sudedamoji dalis nežymiai pažeista. Sudedamoji dalis labai pažeista, įtrūkusi arba pernelyg sudilusi.		X	X
		b) Laisvumas pasukimo įtaise pernelyg didelis. Pablogėjęs važiavimas tiesiai, pablogėjęs krypties stabilumas.		X	X
		c) Tvirtinimo įtaisai sugadinti. Tvirtinimo įtaisai labai pažeisti.		X	X
2.6. Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)	Vizuali apžiūra ir vairaračio kampo bei ratų kampo suderinamumo patikra įjungiant ir išjungiant variklį ir (arba) naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają.	a) EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą		X
		b) Vairaračio ir ratų kampai nesuderinti, dėl šios priežasties pablogėja vairo veikimas.		X	X
		c) Vairo stiprintuvas neveikia		X
		d) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą		X

3. MATOMUMAS

3.1. Matymo laukas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Matymo laukas	Vizuali apžiūra sėdint transporto priemonės vairuotojo vietoje	Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, trukdančių stebėti vaizdą, esantį transporto priemonės priekyje arba šonuose (už stiklo valytuvais valomo ploto ribų) Yra kliūčių patenkančių į valytuvais valomą stiklo sritį arba išorinių veidrodžių apžvalgos lauką	X	X
3.2. Stiklų būklė
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Stiklų būklė	Vizuali apžiūra	a) Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs (pažeistas) ir: - pažeidimas priskiriamas prie leidžiamų pažeidimų (žiūrėti 1 priedo 1 priedėlį); - pažeidimas nepriskiriamas prie leidžiamų pažeidimų (žiūrėti 1 priedo 1 priedėlį); - per mažas šviesos laidumas^(a) (neskaidrus) Stiklai turi pažeidimų dėl kurių pablogėja veidrodžių matomumas	X	X X X
		b) Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindinčiąją arba tamsintą plėvelę) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a): - už stiklo valytuvais valomo ploto ribų; - stiklo valytuvų valomame plote arba išorinių veidrodžių apžvalgos lauke.	X	X
		c) Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) netinkamos būklės ar netinkamai įtvirtintas. Labai pablogėjęs matomumas stiklo valytuvais valomoje srityje.		X	X
3.3. Galinio vaizdo veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Veidrodžio arba netiesioginio matymo įtaiso nėra arba jie (jų įrengimas) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)(yra bent du galinio vaizdo matymo įtaisai). Yra mažiau nei du galinio vaizdo matymo įtaisai.		X X
		b) Veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinusi paslanki jungtis Veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas neveiksmingas, labai pažeistas, pritvirtintas netinkamai arba nepatikimai	X	X
		c) Neapimamas būtinas matymo laukas		X
3.4. Priekinio ir galinio stiklo valytuvai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Priekinio ir galinio (jei privaloma) stiklo valytuvai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Stiklo valytuvai neveikia, jų trūksta arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		b) Valytuvo (-ų) šepetėlis (-iai) turi nedidelių defektų. Nėra valytuvo šepetėlio arba ji turi akivaizdžių defektų.	X	X
3.5. Priekinio ir galinio stiklo plovikliai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Priekinio ir galinio (jei privaloma) stiklo plovikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Stiklo ploviklis pažeistas ar veikia netinkamai (nesureguliuota skysčio čiurkšlės kryptis) Plovikliai neveikia	X	X
3.6. Apipūtimo sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Apipūtimo sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Sistema veikia tik didžiausiu pajėgumu Sistema neveikia arba turi aiškių defektų (neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a))	X	X

4. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1. Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.1.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Šviesos šaltinis neveikia, veikia nestabiliai (mirksi) arba jo trūksta: - kai tai yra daugialypis žibintas arba daugialypis šviesos šaltinis (LED modulių atveju nešviečia iki 1/3 LED); - kai tai nėra daugialypis žibintas arba daugialypis šviesos šaltinis.		X	X
		b) Nedideli projekcijos sistemos (reflektorius, sklaidytuvas ar gaubtas) defektai. Yra didelių projekcijos sistemos (reflektorius, sklaidytuvas ar gaubtas) defektų arba trūksta projekcinės sistemos sudedamųjų dalių		X	X
		c) Žibintai ir (ar) jų elementai nepritvirtinti arba pritvirtinti netinkamai, nepatikimai			X
4.1.2. Sureguliavimas	Naudojant priekinio žibinto reguliavimo įtaisą arba ekraną arba naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają nustatoma kiekvieno priekinio žibinto skleidžiamos artimosios šviesos horizontalioji kryptis	a) Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
		b) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
		c) Šviesos šaltinis netinkamai įdėtas			X
4.1.3. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra arba atliekamas patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają	a) Jungiklio veikimas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a) (dėl vienu metu šviečiančių tolimosios šviesos žibintų skaičiaus). Viršijamas didžiausias leidžiamas tolimosios šviesos žibintų ryškumas		X	X
		b) Jungiklis sugadintas, netinkamas ir (ar) netinkamai veikia			X
		c) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
4.1.4. Atitiktis reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva, padėtis arba ryškumas, fotometrinės savybės arba jo ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
		b) Ant sklaidytuvo, lęšio arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai ar kita), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą			X
		c) Žibinte panaudotas nenumatytas šviesos šaltinis, žibintas ir šviesos šaltinis nesuderinami.			X
4.1.5. Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra arba atliekamas patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają	a) Įtaisas (-ai) neveikia arba turi akivaizdžių netinkamo veikimo požymių			X^(c)
		b) Įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje padėtyje			X ^(c)
		c) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
4.1.6. Priekinio žibinto valymo arba apiplovimo įtaisas (jeigu įrengti arba turi būti įrengti)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Įtaisas neveikia: - kai artimosios šviesos žibinto šviesos šaltinio arba bendras šviesos šaltinio modulio LED etaloninis šviesos srautas mažesnis kaip 2000 liumenų; - kai artimosios šviesos žibinto šviesos šaltinio arba bendras šviesos šaltinio modulio LED etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2000 liumenų.		X	X
4.2. Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.2.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Nešviečia arba yra šviesos šaltinio defektas (-ų): - kai tai yra vienas iš kelių tos pačios paskirties (priekiniai, šoniniai, galiniai gabarito žibintai arba dieniniai) žibintų - kai tai yra daugiau kaip vienas iš kelių tos pačios paskirties (priekiniai, šoniniai, galiniai gabarito žibintai arba dieniniai) žibintų arba panaudotas netinkamas šviesos šaltinis		X	X
		b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas			X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas, dėl šios priežasties yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.		X	X
4.2.2. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintai įsijungia ne pagal nustatytus reikalavimus ^(a). Galinius gabarito žibintus ir šoninius gabarito žibintus galima išjungti, kai priekiniai gabarito žibintai įjungti.			X X
		b) Jungiklis neveikia, veikia netinkamai, yra sugadintas arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
4.2.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams ^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal, labai sumažėjęs šviesos ryškumas.		X	X
		b) Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai ar kita), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos ryškumą arba keičia jos spalvą. Raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa sklinda atgal, labai sumažėjęs šviesos ryškumas.		X	X
4.3. Stabdymo signalo žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.3.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Yra šviesos šaltinio defektų (daugialypis šviesos šaltinis, LED atveju neveikia iki 1/3 visų LED žibintų). Pavieniai šviesos šaltiniai arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų. Visi šviesos šaltiniai neveikia.		X	X	X
		b) Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra). Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai).		X	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas, dėl šios priežasties yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.		X	X
4.3.2. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra arba atliekamas patikrinimas naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają	a) Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų ^(a). Uždelstas veikimas. Neveikia.		X	X	X
		b) Valdymo įtaisas veikia netinkamai			X
		c) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
		d) Avarinio stabdymo žibintai neveikia arba veikia netinkamai			X
4.3.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams ^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) Balta šviesa skleidžiama atgal, labai sumažėjęs šviesos ryškumas.		X	X
4.4. Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.4.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Yra šviesos šaltinio defektų: - daugialypis šviesos šaltinis, LED atveju neveikia mažiau kaip 1/3 visų LED žibintų; - nešviečia arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų.		X	X
		b) Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra). Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai).		X	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas, dėl šios priežasties yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.		X	X
4.4.2. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus ^(a) Neveikia		X	X
4.4.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams ^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
4.4.4. Mirksėjimo dažnis	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Mirksėjimo dažnis neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)(dažnio nuokrypis didesnis nei 25 proc.)		X
4.5. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.5.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Yra šviesos šaltinio defektų: - daugialypiame šviesos šaltinyje arba LED atveju neveikia mažiau kaip 1/3 visų LED žibintų; - nešviečia arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų.		X	X
		b) Yra nedidelių šviesos sklaidytuvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra). Yra didelių šviesos sklaidytuvo defektų (kiauryminis pažeidimas ir (ar) yra poveikis skleidžiamai šviesai).		X	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas, dėl šios priežasties yra labai didelė rizika, kad gali nukristi arba akinti priešpriešine kryptimi važiuojančius eismo dalyvius.		X	X
4.5.2. Sureguliavimas	Tikrinama įjungiant žibintus ir naudojant žibintų reguliavimo įtaisą	Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai) Šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba		X	X
4.5.3. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Jungiklio veikimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Neveikia.		X	X
4.5.4. Atitiktis nustatytiems reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
		b) Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose ^(a)			X
4.6. Atbulinės eigos žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.6.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Yra šviesos šaltinio defektų		X
		b) Yra šviesos sklaidytuvo defektų		X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas, dėl šios priežasties yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.		X	X
4.6.2. Atitiktis nustatytiems reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
		b) Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose ^(a)			X
4.6.3. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Jungiklio veikimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Atbulinės eigos žibintus galima įjungti, kai atbulinė pavara neįjungta.		X	X
4.7. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.7.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Tiesioginiai spinduliai nuo žibinto sklinda į galą (atgal)		X
		b) Yra šviesos šaltinio defektų, kai tai yra daugialypis šviesos šaltinis. Yra šviesos šaltinio defektų, kai tai yra pavienis šviesos šaltinis arba pažeisti visi daugialypiai šviesos šaltiniai.		X	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas, dėl šios priežasties yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.		X	X
4.7.2. Atitiktis reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose ^(a)		X
4.8. Atšvaitai, matomumo ženklinimas ir kiti šviesogrąžiai įrenginiai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.8.1. Būklė	Vizuali apžiūra	a) Šviesą atspindintys įrenginiai sugedę, pažeisti, dėl šios priežasties pablogėjęs atspindėjimas.		X	X
		b) Įrenginys nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas, dėl šios priežasties gali nukristi.		X	X
4.8.2. Atitiktis reikalavimams ^(a)	Vizuali apžiūra	Įtaisas, jo atspindimos šviesos spalva arba jo padėtis neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) Įtaiso trūksta arba jis atspindi raudoną šviesą į priekį arba baltą šviesą atgal		X	X^(d) X	X^(d)
4.9. Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
4.9.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra		Kontrolinė (-ės) lemputė (-ės) neveikia. Nerodo įjungtų tolimųjų šviesų arba galinio rūko žibinto.	X	X
4.9.2. Atitiktis reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra		Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X
4.10. Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės	Vizuali apžiūra, jeigu įmanoma, patikrinama, ar jungtis perduoda elektros srovę	a) Stacionariai įrengtos nepaslankios sudedamosios dalys pritvirtintos nepatikimai arba netinkamai. Atsilaisvinęs lizdas.		X	X
		b) Izoliacija pažeista arba nusidėvėjusi. Gali sukelti trumpąjį jungimą.		X	X
		c) Vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai Priekabos stabdymo signalo žibintai neveikia			X	X
4.11. Elektros laidai (instaliacija)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Elektros laidai (instaliacija)	Vizuali apžiūra transporto priemonei stovint virš duobės arba ant keltuvo, tam tikrais atvejais – ir variklio skyriaus apžiūra		a) Laidai netvirtai arba netinkamai pritvirtinti. Atsilaisvinę tvirtinimo elementai, laidai liečia aštrias briaunas, jungtys gali atsijungti. Laidai gali liestis su karštomis dalimis, besisukančiomis dalimis ar liesti žemę, atjungtos jungtys (susijusios su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis).	X	X	X
			b) Laidai nežymiai nusidėvėję. Laidai labai nusidėvėję. Visiškai susidėvėję laidai (susiję su stabdžių, vairavimo sistemų dalimis).	X	X	X
			c) Izoliacinė danga pažeista arba nusidėvėjusi. Gali sukelti trumpąjį jungimą. Didelė gaisro, kibirkščiavimo rizika.	X	X	X
4.12. Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai (jei įrengti)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas arba atšvaitas įrengti nesilaikant nustatytų reikalavimų^(a). Raudona šviesa sklinda ir (arba) atspindima į priekį arba balta šviesa – atgal.		X	X
		b) Žibintas veikia ne pagal nustatytus reikalavimus^(a). Kartu veikiančių priekinių žibintų skaičius toks, kad viršijamas leidžiamas šviesos ryškumas, raudona šviesa sklinda į priekį arba balta šviesa – atgal.		X	X
		c) Žibintas arba atšvaitas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas Labai didelė rizika, kad gali nukristi		X	X
4.13. Akumuliatorių baterija (-os)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Akumuliatorių baterija (-os)	Vizuali apžiūra	a) Netvirtai pritvirtinta. Netinkamai pritvirtinta (-os), nepritvirtinta arba gali sukelti trumpąjį jungimą.		X	X
		b) Yra skysčio nuotėkis Pavojingų medžiagų nuotėkis.		X	X
		c) Jungiklis (jeigu privalomas) sugadintas, veikia netinkamai arba jo nėra			X
		d) Saugiklio (jeigu privalomas) nėra arba jis turi pažeidimų (pakeitimų), galinčių turėti įtakos veiksmingumui			X
		e) Vėdinimo sistemos nėra, ji įrengta netinkamai ar neveiksminga (taikoma elektromobiliams)			X

5. TRANSPORTO PRIEMONĖS AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1. Ašys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai		Vertinimo kriterijai
					NT	DT	PT
5.1.1. Ašis (ašies korpusas, laikantysis rėmas)	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.		a) Ašis turi įtrūkimų arba yra deformuota				X
			b) Ašis prie transporto priemonės privirtinta nesaugiai, netvirtai Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas (didelis judėjimas transporto priemonės nejudamų dalių atžvilgiu)			X	X
			c) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas ^(b) Pablogėjęs stabilumas, pablogėjęs veikimas, nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių arba žemės			X	X
5.1.2. Pasukamasis kakliukas, ašigalis	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia ir (arba) šonine jėga ir stebimas judėjimas tarp ašies sijos (laikančiojo rėmo) ir pasukamojo kakliuko, ašigalio.		a) Sulūžęs ar turi kitų pavojingų pažeidimų				X
			b) Pernelyg didelis šerdeso ir (ar) įvorės sudilimas, klibėjimas jų jungtyje. Gali atsijungti, pablogėjęs krypties stabilumas.			X	X
			c) Pernelyg didelis laisvumas, klibėjimas tarp ašigalio ir jo laikiklių (pvz., ašies sijos). Gali atsijungti, pablogėjęs krypties stabilumas.			X	X
			d) Ašigalio pozicionavimo detalės ir (ar) tvirtinimo varžtai, atsipalaidavę, netinkamos būklės. Gali atsijungti, pablogėjęs krypties stabilumas.			X	X
5.1.3. Ratų guoliai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas judinamas arba veikiamas šonine jėga ir stebimas rato judėjimas (švytavimas) ašigalio atžvilgiu		a) Pernelyg didelis laisvumas guolyje. Pablogėjęs krypties stabilumas; išsiskyrimo pavojus.			X	X
			b) Guolio įvarža pernelyg didelė (guolis pernelyg užveržtas, stringa). Perkaitimo arba suirimo pavojus.			X	X
5.2. Ratai ir padangos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai			Vertinimo kriterijai
					NT	DT	PT
5.2.1. Rato stebulė	Vizuali apžiūra	a) Rato tvirtinimo veržlės ar varžto nėra arba rato sujungimas su stebule nepatikimas (nesaugus). Dėl rato tvirtinimo ar jo atsipalaidavimo kyla labai didelis pavojus kelių saugai.				X	X
		b) Stebulė sudilusi arba pažeista. Stebulė nusidėvėjusi arba pažeista taip, kad tai turi poveikio ratų pritvirtinimo tvirtumui.				X	X
5.2.2. Ratas (-ai)	Vizuali kiekvieno rato iš abiejų pusių apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo	a) Ratas (ratlankis) įtrūkęs ir (ar) netinkamai suvirintas					X
		b) Netinkamai uždėtas padangos borto žiedas. Gali nusimauti.				X	X
		c) Ratas įlenktas, deformuotas arba turi kitų akivaizdžių pažeidimų, dėl kurių rato naudojimas gali būti nesaugus. Pablogėjęs tvirtinimas prie stebulės, pablogėjęs padangos tvirtinimas.				X	X
		d) Rato (-ų) dydis, tipas ar konstrukcija neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui,  ant tos pačios ašies skirtingi ratai				X
5.2.3. Padangos	Vizuali visos padangos apžiūra, sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal	a) Padangos dydis (matmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Leidžiama apkrova arba greičio indeksas nepakankami faktinėmis naudojimo sąlygomis, padanga liečia kitas nejudančias transporto priemonės dalis, todėl važiuoti nesaugu.				X	X
		b) Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos				X
		c) Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta)				X
		d) Padanga stipriai pažeista arba įrėžta (perpjauta) ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui. Matyti kordas arba jis yra pažeistas.				X	X
		e) Padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų (a), sudilusi iki nusidėvėjimo žymeklio. Padangos protektorius glotniai nusidėvėjęs.				X	X
		f) Padangos trinasi į: - lanksčius purvasaugius; - kitas transporto priemonės sudedamąsias dalis (vairavimo saugai poveikio neturi); - kitas transporto priemonės sudedamąsias dalis (turi įtakos vairavimo saugai).			X	X	X
		g) Padangos su pagilintu protektoriaus raštu arba restauruotos padangos neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) . Paveiktas kordo apsauginis sluoksnis.				X	X
		h) Yra padangos oro slėgio kontrolės sistemos sutrikimų arba padanga akivaizdžiai nepakankamai pripūsta. Oro slėgio kontrolės sistema akivaizdžiai neveikia (jeigu privaloma)			X	X
5.3. Pakaba
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas			Trūkumai	Vertinimo kriterijai
					NT	DT	PT
5.3.1. Spyruoklės ir stabilizatoriai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.			a) Spyruoklė netvirtai pritvirtinta prie važiuoklės arba ašies. Matomas dalių judėjimas viena kitos atžvilgiu, labai smarkiai atsilaisvinę tvirtinimo elementai.		X	X
				b) Pažeista arba įtrūkusi spyruoklės dalis. Labai smarkiai pažeista pagrindinė spyruoklė (lingė) arba papildoma lingė.		X	X
				c) Konstrukcijoje numatytos spyruoklės nėra (trūksta): - kai tai yra papildoma spyruoklė (lingė); - kai tai yra pagrindinė spyruoklė (lingė).		X	X
				d) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas ^(b). Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių; spyruoklių sistema neveikia.		X	X
5.3.2. Amortizatoriai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra arba patikra naudojant specialią įrangą, jeigu tokia yra			a) Amortizatorius pritvirtintas nepatikimai (nesaugiai). Amortizatorius atsilaisvinęs arba jo trūksta.	X	X
				b) Amortizatorius pažeistas (sugedęs) ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia.		X
5.3.2.1. Slopinimo veiksmingumo patikrinimas	Naudojant specialią įrangą nustatomi kairės ir dešinės pusių skirtumai			a) Didelis kairės ir dešinės pusių skirtumas		X
				b) Neužtikrinamos nustatytos minimalios vertės		X
5.3.3. Pakabos torsionai, kreipiančiosios svirtys, trikampės svirtys, pakabos strypai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.			a)  Sudedamoji dalis prie važiuoklės arba ašies pritvirtinta nesaugiai (nepatikimai). Atsipalaidavęs tvirtinimas, blogina krypties stabilumą.		X	X
				b) Sudedamoji dalis pažeista arba labai paveikta korozijos. Pablogėjęs dalies stabilumas arba dalis sutrūkusi.		X	X
				c) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas^(b). Nepakankamas tarpas iki kitų transporto priemonės dalių, sistema neveikia (neveiksminga).		X	X
5.3.4. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.			a) Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje). Atsipalaidavęs tvirtinimas, blogina krypties stabilumą.		X	X
				b) Purvasaugis susidėvėjęs (suskirdęs) arba nepatikimai pritvirtintas. Purvasaugio trūksta, jis nesandarus (pažeistas ar netinkamai pritvirtintas).	X	X
5.3.5. Pneumatinė pakaba	Vizuali apžiūra			a) Sistema neveikia			X
				b) Sudedamoji dalis pažeista, pakeista jos konstrukcija arba ji susidėvėjusi taip, kad tai gali kenkti sistemos veikimui Labai pablogėjęs sistemos veikimas		X	X
				c) Sistema nesandari – girdimas oro nuotėkis		X
				d) Nesaugus konstrukcijos pakeitimas^(b)		X

6. VAŽIUOKLĖ (LAIKANTYSIS KĖBULAS, RĖMAS) IR PRIE JOS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT		DT		PT
6.1.1. Bendroji būklė	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra	a) Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai: - nežymiai deformuoti ar įtrūkę, kai tai gali turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui); - labai deformuoti ar perlūžę.			X		X
		b) Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) jungiančiosios plokštės (stiprintuvai) nesaugūs. Didelė dalis sujungimų atsilaisvinę, konstrukcija nepakankamai tvirta, nesaugi.			X		X
		c) Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui) Dalys nepakankamai tvirtos arba netinkamai suremontuotos			X		X
6.1.2. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra	a) Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari			X
		b) Išmetamosios dujos patenka į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių. Dėl šios priežasties kyla pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.			X		X
6.1.3. Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo sistemos degalų baką ir vamzdelius, žarneles)	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra; jeigu tai SND arba SGD sistemos, naudojami dujų nuotėkio detektoriai	a) Bakas ir (arba) vamzdelis, žarnelė nepatikimi (nesaugūs) ir dėl to kyla gaisro pavojus					X
		b) Yra nežymus degalų nuotėkis, nėra degalų bako dangtelio arba jis netinkamas ar nesandarus. Yra gaisro pavojus, didelis degalų nuotėkis (formuojasi lašai, teka)			X		X
		c) Vamzdeliai, žarnelės turi paviršinių pažeidimų (dėl mechaninio poveikio ar senėjimo). Vamzdeliai ir (ar) žarnelės stipriai pažeisti.	X		X
		d) Degalų uždarymo vožtuvas arba čiaupas (jei privalomas) neveikia arba veikia netinkamai			X
		e) Dėl degalų nutekėjimo, netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos (ekrano, ekranavimo) ar variklio skyriaus būklės yra gaisro grėsmė					X
		f) SND, SGD arba vandenilio sistema neatitinka nustatytų reikalavimų – pavojingi bako (baliono) ir (ar) vamzdelių pažeidimai. Yra gaisro pavojus, yra nuotėkis iš sistemos.					X X
6.1.4. Buferiai, priekinė, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo po transporto priemone	Vizuali apžiūra	a) Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti. Dalys gali nukristi, labai pablogėjęs veiksmingumas.			X		X
		b) Sistema neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
6.1.5. Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas)	Vizuali apžiūra	a) Tvirtinimo įtaisas netinkamos būklės	X
		b) Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs ar nesaugus			X
		c) Atsarginis ratas netvirtai pritvirtintas prie tvirtinamojo įtaiso. Labai didelė rizika, kad gali nukristi.			X		X
6.1.6. Sukabinimo įtaisas ir nuvilkimo įranga	Vizuali apžiūra siekiant nustatyti nusidėvėjimą ir veikimo tinkamumą (ypatingas dėmesys skiriamas įrengtiems saugos įtaisams) ir (arba) patikrinimas naudojant matuoklį	a) Sudedamoji dalis pažeista, sugadinta arba įtrūkusi: - kai sukabintuvas nenaudojamas (nesukabintas); - kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas).			X		X
		b) Per didelis sudedamosios dalies (-ių) nusidėvėjimas. Jungiamosios dalies nusidėvėjimas viršija ribą ^(a): - kai sukabintuvas nenaudojamas (nesukabintas); - kai sukabintuvas naudojamas (sukabintas).			X X		X
		c) Tvirtinimo įtaisų defektai (nepatikimas tvirtinimas). Atsilaisvinęs tvirtinimo įtaisas, yra labai didelė rizika, kad gali nukristi.			X		X
		d) Saugos įtaisų nėra (trūksta) arba jie veikia netinkamai, nepatikimai			X
		e) Sukabinimo įtaiso  indikatorius neveikia			X
		f) Sukabinimo įtaisas (kai jis nenaudojamas) dengia valstybinio numerio ženklą arba kurį nors žibintą. Valstybinio numerio ženklas neįskaitomas (kai sukabinimo įtaisas nenaudojamas).	X		X
		g) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas ^(b): - pagalbinių dalių; - pagrindinių dalių.			X		X
		h) Sukabinimo įtaisas per silpnas (neatitinka sukabintuvą galinčių veikti apkrovų – S, D, Dc, V, U). Sukabinimo įtaisas per silpnas (atsižvelgiant į faktines aplinkybes), nesuderinamas, arba neatitinka reikalavimų.			X		X
6.1.7. Transmisija	Vizuali apžiūra	a) Tvirtinimo varžtai, fiksatoriai (kaiščiai) išklibę arba jų nėra. Atsilaisvinę tvirtinimo varžtai arba jų trūksta tokiu mastu, kad kyla rimtas pavojus kelių saugai.			X		X
		b) Pernelyg didelis transmisijos veleno (-ų) guolių (tarpiniai, pakabinamieji ir galinių įtvirtinimų guoliai) susidėvėjimas ar nebūdingas laisvumas Labai didelė rizika, kad gali atsijungti arba lūžti			X		X
		c) Pernelyg didelis pavaros lankstų (kardano kryžmės, lygių kampinių greičių lankstai ar kt.) sudilimas arba pavarų grandinių / diržų nusidėvėjimas Labai didelė rizika, kad gali atsijungti arba sulūžti (nutrūkti)			X		X
		d) Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos Labai didelė rizika, kad gali atsijungti arba sulūžti			X		X
		e) Velenas sulenktas, deformuotas arba kitaip pažeistas ir pažeidimas gali turėti įtakos transmisijos darbo patikimumui			X
		f) Guolio korpusas sutrūkęs arba netvirtai pritvirtintas. Labai didelė rizika, kad gali atsijungti arba sulūžti.			X		X
		g) Purvasaugis susidėvėjęs (suskirdęs) arba nepatikimai, netinkamai pritvirtintas. Purvasaugio trūksta, jis nesandarus (pažeistas).	X		X
		h) Transmisijos konstrukcija neleistinai pakeista arba perdirbimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)			X
6.1.8. Variklio tvirtinimas	Vizuali apžiūra	Susidėvėję, nesaugūs, labai pažeisti tvirtinimo elementai, tvirtinimo elementai sulūžę arba atsijungę			X		X
6.1.9. Variklio veikimas	Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas	a) Variklio valdymo įranga netinkamai perdirbta (pakeista) ^(a)			X
		b) Pakeista variklio konstrukcija, daranti poveikį saugai ir (arba) aplinkai			X		X^(d)
6.2. Kabina ir kėbulas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT		PT
6.2.1. Būklė	Vizuali apžiūra	a) Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus. Sudedamoji dalis gali nukristi.		X		X
		b) Kėbulo arba kabinos statramstis nesaugus (nepatikimas). Konstrukcija nestabili.		X		X
		c) Į saloną (kėbulo, kabinos vidų) iš variklio skyriaus patenka kenksmingos dujos (garai, deginiai, dūmai ir pan.). Dėl šios priežasties kyla pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.		X		X
		d) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas ^(b). Nepakankamas tarpas iki besisukančių arba judančių dalių arba nepakankama prošvaisa.		X		X
6.2.2. Įrengimas, montavimas, tvirtinimas	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra.	a) Kėbulas arba kabina nesaugūs (nepatikimi), netvirtai pritvirtinti Konstrukcija nestabili		X		X
		b) Kėbulas arba kabina ant važiuoklės įrengtas (-a) netinkamai (nesimetriškai išdėstytas (-a), persikreipęs (-usi) ir (ar) pan.)		X
		c) Kėbulo arba kabinos sujungimas su važiuokle arba laikančiąja konstrukcija nesaugus, nepatikimas, trūksta tvirtinimo elementų, tačiau išlaikytas simetriškumas. Kėbulo arba kabinos sujungimas su važiuokle arba laikančiąja konstrukcija nesaugus, nepatikimas, trūksta tvirtinimo elementų, dėl to kyla labai didelis pavojus kelių saugai.		X		X
		d) Tvirtinimo vietos laikančiajame kėbule pernelyg pažeistos korozijos. Konstrukcija nestabili.		X		X
6.2.3. Durys ir durų užraktai	Vizuali apžiūra	a) Durys neatsidaro arba netinkamai užsidaro		X
		b) Durys gali netikėtai atsidaryti arba likti neužfiksuotos: - stumdomų durų atveju; - varstomų durų atveju.		X		X
		c) Durys, vyriai, užraktai arba statramsčiai susidėvėję. Durų, statramsčių, vyrių, užraktų nėra (trūksta), jie yra išklibę, atsilaisvinę.	X	X
6.2.4. Dugnas (grindys)	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra.	Dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas Konstrukcija nestabili		X		X
6.2.5. Vairuotojo sėdynė	Vizuali apžiūra	a) Sėdynė nesaugi, išklibusi, pažeista jos konstrukcija (sėdynė persikreipusi, sulūžusi) Sėdynė atsilaisvinusi		X		X
		b) Sėdynės reguliavimo mechanizmas neveikia arba veikia blogai (neveikia išilginio reguliavimo ar atlošo posvyrio reguliavimo įtaisas, nepatikimai fiksuoja ar prašoka). Sėdynė juda arba negalima užfiksuoti atlošo.		X		X
6.2.6. Kitos (keleivių) sėdynės	Vizuali apžiūra	a) Sėdynė nesaugi, pažeista: - sėdynės pagalbinės dalys (pvz. ranktūriai); - sėdynės pagrindinės dalys.	X	X
		b) Sėdynių įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Sėdynių yra daugiau nei leidžiama (numatyta pagal originalią konstrukciją ir (ar) nurodyta transporto priemonės dokumentuose) arba išdėstymas neatitinka patvirtinimo reikalavimų.	X	X
6.2.7. Valdymo įtaisai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Kuris nors su saugiu transporto priemonės eksploatavimu susijęs valdymo įtaisas neveikia, veikia netinkamai arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Transporto priemonę neįmanoma saugiai valdyti.		X		X
6.2.8. Kabinos laipteliai	Vizuali apžiūra	a) Laiptelis arba jo rėmas (korpusas) nesaugus (pažeistas, netvirtai pritvirtintas). Nepakankamas stabilumas.	X	X
		b) Laiptelis arba jo rėmas (korpusas) yra tokios būklės, kad jais lipant galima susižeisti		X
6.2.9. Kiti vidaus ir išorės įtaisai, įranga	Vizuali apžiūra	a) Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga pritvirtinti netinkamai, nepatikimai		X
		b) Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Dalys gali sužeisti, mažina eksploatacinę saugą.	X	X
		c) Hidraulinis įrenginys nesandarus. Didelis hidraulinio skysčio ar kitų pavojingų medžiagų nuotėkis (formuojasi lašai, teka).	X	X
6.2.10. Ratų gaubtai (sparnai), purvasaugiai, purslų taškymą ribojantys įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Įtaisų nėra (trūksta), nepatikimai pritvirtinti ar stipriai paveikti korozijos. Gali sužeisti, gali nukristi.	X	X
		b) Nepakankamas tarpas tarp rato ir: -  taškymą ribojančio įtaiso ir (ar) purvasaugio; - sparno ar kitos standžios dalies.	X	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Nepakankamai dengiama (gaubiama) padanga.	X	X
6.2.11. Stovas (atrama)	Vizuali apžiūra	a) Įtaiso trūksta, jis blogai pritvirtintas arba labai paveiktas korozijos		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X
		c) Yra rizikos, kad atsilenks judant transporto priemonei				X
6.2.12. Ranktūriai ir atramos kojoms	Vizuali apžiūra	a) Įtaiso trūksta, jis blogai pritvirtintas arba labai pažeistas, paveikti korozijos		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X

7. KITA ĮRANGA

7.1. Saugos diržai ir sagtys, kitos apsaugos sistemos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
7.1.1. Saugos diržų ir jų sagčių įtvirtinimas	Vizuali apžiūra	a) Įtvirtinimo vieta stipriai pažeista. Pablogėjęs stabilumas.		X	X
		b) Įtvaras, laikiklis išklibę, nesaugūs		X
7.1.2. Saugos diržų ir sagčių būklė	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Privalomo saugos diržo nėra arba jis neįrengtas		X
		b) Saugos diržas pažeistas. Yra bet kokių įpjovimų ar per didelio įtempimo požymių.	X	X
		c) Saugos diržas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a).		X
		d) Saugos diržo sagtis pažeista, neveikia arba yra veikimo sutrikimų		X
		e) Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas, neveikia arba yra veikimo sutrikimų (nesutraukia diržo,  jo nefiksuoja ar pan.)		X
7.1.3. Saugos diržo įtempimo jėgos ribotuvas	Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas	a) Saugos diržo įtempimo jėgos ribotuvo nėra, jis pažeistas arba akivaizdu, kad jis netinkamas toje transporto priemonėje naudoti		X
		b) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
7.1.4. Saugos diržo įtempiklis	Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas	a) Saugos diržo įtempiklio nėra, jis yra suveikęs ir (ar) akivaizdu, kad jis netinkamas toje transporto priemonėje naudoti		X
		b) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
7.1.5. Saugos oro pagalvė	Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas	a) Saugos oro pagalvės (-ių) nėra arba ji (jos) netinkamos toje transporto priemonėje naudoti		X
		b) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
		c) Saugos oro pagalvė akivaizdžiai neveikia			X
7.1.6. Papildomos apsaugos (sulaikymo) sistemos (SRS)	Vizuali gedimų indikatoriaus lemputės (MIL) apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas	a) SRS gedimų indikatoriaus lemputė (MIL) rodo sistemos gedimą, veikimo sutrikimą		X
		b) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą			X
7.2. Gesintuvas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Gesintuvas	Vizuali apžiūra	a) M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėse nėra gesintuvo		X
		b) M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėse gesintuvas yra, tačiau nepakankamas jų skaičius arba jie neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		c) Motociklas su šonine priekaba, M1 ir N1 klasių transporto priemonės neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X

7.3. Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Neveikia vienas  apsaugos nuo vagystės įtaisų ir neužtikrina tinkamos apsaugos nuo neteisėto transporto priemonės pasinaudojimo	X
		b) Įtaisas sugadintas (neveikia nei vienas apsaugos nuo vagystės įtaisas). Netyčia užsirakina arba užsiblokuoja (suveikia ne laiku).		X	X
7.4. Trikampis avarinio sustojimo ženklas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privaloma)	Vizuali apžiūra	a) Nėra arba nesukomplektuotas, trūksta dalių	X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X
7.5. Pirmosios pagalbos rinkinys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Pirmosios pagalbos rinkinys (jeigu privaloma)	Vizuali apžiūra	Nėra, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X

7.6. Ratų atsparos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Ratų atsparos (jeigu privaloma)	Vizuali apžiūra	Nėra, trūksta arba blogos būklės		X

7.7. Garsinis įspėjimo signalas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Garsinis įspėjimo signalas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai. Neveikia.	X	X
		b) Valdiklis nesaugus, nepatikimas, netinkamai įrengtas	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Skleidžiamą garsą galima supainioti su specialiųjų transporto priemonių sirenomis.	X	X

7.8. Spidometras
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Spidometras	Vizuali apžiūra arba patikra, važiuojant keliu arba naudojant elektronines priemones	a) Įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Nėra (jei privalomas).	X	X
		b) Sutrikęs veikimas. Neveikia.	X	X
		c) Nepakankamas apšvietimas. Apšvietimas neveikia.	X	X
7.9. Tachografas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Tachografas (jeigu turi būti įrengtas arba naudojamas)	Vizuali apžiūra	a) Tachografas neįrengtas arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		b) Neveikia		X
		c) Plombos pažeistos arba jų nėra		X
		d) Nėra kalibravimo (instaliavimo) plokštelės, duomenys joje neįskaitomi arba tachografo patikros galiojimo laikas pasibaigęs		X
		e) Yra akivaizdžių požymių, kad buvo bandoma neleistinai keisti sistemos veikimą ar duomenis, pažeista elektros instaliacija		X
		f) Padangų dydis neatitinka kalibravimo (instaliavimo) lentelėje ir (ar) duomenų laikmenoje nurodytų duomenų		X
7.10. Greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas (jeigu įrengtas arba turi būti įrengtas)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) (jeigu turi būti įrengtas arba naudojamas)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas (jeigu yra tam reikalinga įranga)	a) Nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		b) Neveikia		X
		c) Neteisingai nustatytas greitis		X
		d) Plombos pažeistos arba jų nėra		X
		e) Lentelės nėra arba ji neįskaitoma		X
		f) Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų		X

7.11. Odometras
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Odometras (jeigu įrengtas)	Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas	a) Yra akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių		X
		b) Neveikia		X

7.12. Elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESC)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESC) (jeigu įrengta arba turi būti įrengta)	Vizuali apžiūra ir (arba) elektroninės sąsajos naudojimas	a) Ratų sukimosi greičio jutiklių nėra arba jie pažeisti		X
		b) Laidai pažeisti		X
		c) Kitų sudedamųjų dalių nėra arba jos pažeistos		X
		d) Jungiklis sugadintas arba blogai veikia		X
		e) ESC gedimų indikatoriaus lemputė (MIL) neveikia arba rodo sistemos gedimą		X
		f) Sistema naudojant transporto priemonės elektroninę sąsają rodo gedimą		X

8. NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1. Triukšmas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Triukšmo slopinimo sistema	Subjektyvus vertinimas (esant požymiams, kad triukšmo lygis gali būti per didelis, atliekamas stovinčios transporto priemonės skleidžiamo triukšmo matavimas, naudojant triukšmo matuoklį)	a) Triukšmo lygis viršija nustatytuose reikalavimuose ^(a) nustatytą didžiausią leidžiamą triukšmo lygį			X
		b) Išmetamųjų dujų triukšmo slopinimo sistemos sudedamoji dalis yra išklibusi, nepatikimai pritvirtinta, turi pažeidimų ar sistema yra perdirbta, kai dėl šių priežasčių triukšmo lygis gali padidėti Labai didelė rizika, kad gali nukristi			X	X
8.2. Išmetamosios dujos
8.2.1. Benzininio (kibirkštinio uždegimo) variklio išmetamosios dujos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
8.2.1.1. Išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga	Vizuali apžiūra		a) Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga		X ^(c)
			b) Yra dujų nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų dujų kiekio matavimai gali būti netikslūs		X
			c) Gedimų indikatoriaus lemputė neveikia tinkama seka^(d)		X
8.2.1.2. Išmetamosios dujos Pastabos: 1. Šie matavimai netaikomi dvitakčiams varikliams. 2. Transporto priemonių su uždegimo kibirkštimi varikliais (priverstinio uždegimo varikliai), kuriose įrengta maitinimo dujomis įranga (SND), išmetamosios dujos tikrinamos,  kai variklis veikia maitinamas dujomis. 3. L kategorijos transporto priemonių su keturtakčiais varikliais tikrinamos tuo atveju, kai transporto priemonės tipo patvirtinimas suteiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 168/2013 arba transporto priemonės pirmosios registracijos data yra po 2018 m. gegužės 20 d.	– Transporto priemonėms iki euro 5 ir euro V emisijos klasių^(7) vertinimas atliekamas matuojant pagal 1 punkte aprašytą matavimo tvarką arba, kai matavimas nustatyta tvarka dėl transporto priemonės konstrukcijos ypatumų negali būti atliktas, remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis pagal gamintojo rekomendacijas ir kitus reikalavimus ^(a). – Transporto priemonėms priskiriamoms euro 6 ir euro VI emisijos klasėms^(8) vertinimas atliekamas matuojant pagal 1 punkte aprašytą matavimo tvarką arba remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis pagal gamintojo rekomendacijas ir kitus reikalavimus ^(a). 1. Matavimo tvarka: 1.1. Matuojant anglies monoksidą išmetamosiose dujose, automobilio variklis turi būti įšilęs. Šalto variklio paleidimo įtaiso oro sklendė turi būti visiškai atidaryta. 1.2. Anglies monoksidas (CO) išmetamosiose dujose matuojamas varikliui veikiant tuščiąja eiga (be apkrovos), esant minimaliam variklio alkūninio veleno apsisukimų dažniui (toliau – apsisukimų dažnis). 1.3. Automobiliuose, kuriuose yra įrengta trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema su lambda vertės kontrole, vykdomas papildomas matavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga, esant gamintojo reglamentuotam apsisukimų dažniui (tačiau ne mažesniam kaip 2000 min^-1). 1.4. Matavimai vykdomi tokia tvarka: 1.4.1. dujų analizatorius paruošiamas matavimams pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją; 1.4.2. paleidžiamas variklis; 1.4.3. apsisukimų dažnis šiek tiek padidinamas ir išlaikomas 15–20 s; 1.4.4. apsisukimų dažnis sumažinamas iki minimalaus ir ne anksčiau kaip po 20 s dujų analizatoriaus zondas įkišamas į automobilio išmetimo sistemos atvamzdį ne arčiau kaip 300 mm nuo atvamzdžio galo; 1.4.5. ne anksčiau kaip po 20 s, atlikus 1.4.4. papunktyje aprašytą veiksmą, nustatoma išmetamųjų dujų kokybė varikliui veikiant tuščiąja eiga, esant minimaliam apsisukimų dažniui; 1.4.6. automobiliuose, kuriuose yra įrengta trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema su lambda (λ) vertės kontrole, papildomai matuojama ir lambda vertė, kai variklis veikia be apkrovos, esant gamintojo reglamentuotam apsisukimų dažniui (tačiau ne mažesniam kaip 2000 min^-1); 1.4.7. automobiliuose, kurie turi keletą išmetimo sistemos atvamzdžių, matavimai atliekami kiekviename atvamzdyje atskirai; galutinis rezultatas yra maksimali gautoji matavimo rezultatų vertė. Matavimo prietaisai turi būti įtraukti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir turėti galiojantį valstybinės patikros sertifikatą. ^(7) Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 70/220/EEB, Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę (euro 5), Direktyvą 88/77/EEB ir Direktyvą 2005/55/EB. ^(8) Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelę (euro 6) ir Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 (euro VI).		a) Išmetamųjų dujų kiekis viršija tam tikras gamintojo nurodytas ribines vertes		X
			b) arba, jeigu tokios informacijos nėra, CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes: 1) transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų dujų kontrolės sistemos: – 4,5 proc., jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra iki 1986 m. gruodžio 31 d., arba – 3,5 proc., jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra nuo 1987 m. sausio 1 d. 2) transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema: – jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra iki 2002 m. birželio 30 d. – 0,5 proc., varikliui veikiant tuščiąja eiga minimaliais sūkiais, ir – 0,3 proc., varikliui veikiant tuščiąja eiga padidintais sūkiais (> 2000 min^-1), arba – jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra nuo 2002 m. liepos 1 d. – 0,3 proc., varikliui veikiant tuščiąja eiga minimaliais sūkiais, ir – 0,2 proc., varikliui veikiant tuščiąja eiga didesniais sūkiais (> 2000 min^-1).		X
			c) Lambda () vertė nepatenka į intervalą 1 ± 0,03 arba neatitinka gamintojo specifikacijų		X
			d) Iš sumontuotosios diagnostinės sistemos (OBD) rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų arba atlikti ne visi numatytieji testai		X
			e) Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis^(d)		X
8.2.2. Dyzelinio (uždegimo suspaudimu) variklio išmetamosios dujos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
8.2.2.1. Išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga	Vizuali apžiūra		a) Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga		X ^(c)
			b) Yra dujų nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų dujų kiekio matavimai gali būti netikslūs		X
			c) Gedimų indikatoriaus lemputė neveikia tinkama seka ^(d)		X
			d) Trūksta reagento (jei taikytina) ^(d)		X
8.2.2.2. Dūmingumas Pastabos: 1. Transporto priemonėms, registruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas. 2. L kategorijos transporto priemonių su keturtakčiais varikliais tikrinamos tuo atveju, kai transporto priemonės tipo patvirtinimas suteiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 168/2013 arba transporto priemonės pirmosios registracijos data yra po 2018 m. gegužės 20 d.	– Transporto priemonėms iki euro 5 ir euro V emisijos klasių ^(9) išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas taikant nustatytą tvarką, arba, kai matavimas nustatyta tvarka dėl techninių priežasčių ir (ar) transporto priemonės konstrukcijos ypatumų negali būti atliktas, remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis pagal gamintojo rekomendacijas ir kitus reikalavimus ^(a). – Transporto priemonėms priskiriamoms euro 6 ir euro VI emisijos klasėms ^(10) išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas taikant nustatytą tvarką ir (ar) remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis pagal gamintojo rekomendacijas ir kitus reikalavimus ^(a). Matavimo tvarka: – Išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį (automobiliams su automatine transmisija pavarų perjungimo svirtį nustačius į padėtį „N“ arba „P“) ir esant įjungtai sankabai (sankabos pedalas atleistas), vadovaujantis žemiau pateiktu transporto priemonės parengimo ir matavimo procedūros aprašu: 1. Transporto priemonės parengimas: 1.1. Transporto priemonė gali būti tikrinama be parengties, tačiau saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis įšilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės. 1.2. Transporto priemonės parengimo prieš tikrinimą reikalavimai: 1.2.1. Variklis turi būti visiškai įšilęs, t. y. variklio alyvos temperatūra, zondu išmatuota alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją (įprastinė darbinė temperatūra – temperatūra, kuri pasiekiama varikliui veikiant didesniais (2000 ÷ 3000 min-1) tuščiosios eigos sūkiais per protingą laiką (nuo 3 iki 9 min.), ši temperatūra neturi būti mažesnė nei 60 °C, jei nenurodyta kitaip), arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą, automobilyje įrengtų kontrolinių prietaisų rodmenis ir kt. 1.2.2. Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris laisvojo greitėjimo ciklus, akceleruojant nuo minimalių laisvosios eigos sūkių iki ribotuvo ribojamų sūkių arba taikant lygiaverčius metodus. 1.2.3. Variklio galia neturi būti apribota ir turi veikti variklio sūkių ribotuvas, taip kaip nustatyta gamintojo. 1.2.3.1. Variklio sūkių ribotuvas patikrinamas iš lėto spaudžiant akceleratorių ir stebint variklio alkūninio veleno sūkius. Leidžiama variklio alkūninio veleno sūkių paklaida, nuspaudus akceleratoriaus pedalą iki galo yra -15 proc. nuo mažesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės ir + 0 proc. nuo didesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės (1). Variklio sūkių ribotuvo tikrinimas nedelsiant baigiamas, nenuspaudus akceleratoriaus pedalo iki galo, jei tikrinimo metu variklio alkūninio veleno sūkiai viršija didžiausią nurodytą ribojamų sūkių vertę. 1.2.3.2. Patikrinimas ar nėra apribota variklio galia (ar variklis tinkamai veikia) patikrinamas nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo greičiau kaip per vieną sekundę, siekiant, kad įpurškimo siurblys (degalų tiekimo į cilindrus sistema) suveiktų didžiausiu pajėgumu (našumu), ir išlaikant bent jau žemiau nurodytą laiką. Akceleratoriaus pedalo nuspaudimas neturi būti įnirtingas ir (ar) smūginio pobūdžio. Variklio alkūninio veleno sūkiai nuo minimalių laisvosios eigos sūkių iki variklio sūkių ribotuvo ribojamų sūkių turi padidėti: - M1 ir N1 klasių transporto priemonėms (didžiausia techniškai leistina pakrautos transporto priemonės masė iki 3500 kg) per < 3 s, - M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėms per < 5 s. 2. Matavimo procedūra 2.1. Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti nusistovėjusiais tuščiosios eigos minimaliais sūkiais, t. y. po akceleratoriaus pedalo atleidimo reikia padaryti ne mažesnę kaip 15 sekundžių pauzę. 2.2. Kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę, tačiau nuspaudimas neturi būti įnirtingas ir (ar) smūginio pobūdžio), nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys (degalų tiekimo į cilindrus sistema) veiktų didžiausiu pajėgumu (našumu). 2.3. Per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sukimosi dažnį (1). Šiuo sukimosi dažniu variklis turi veikti ne trumpiau už nustatytą laiką (2). 2.4. Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Vidurkį galima skaičiuoti tik pagal nusistovėjusias vertes (3), t. y. kai matavimo rezultatų diapazonas yra ne didesnis kaip 0,5 m^-1 ir išmatuotos vertės nesudaro akivaizdžiai mažėjančios sekos. Nusistovėjusios vertės turi būti pasiektos atliekant ne daugiau kaip 9 tikrinimo ciklus. 2.5. Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, po mažiau kaip trijų laisvo greitėjimo be apkrovos ciklų arba prapūtimo ciklų transporto priemones galima: - pripažinti tinkamomis, jei išmatuotos vertės yra bent 10 proc. mažesnės  už ribines vertes; - pripažinti netinkamomis, jei išmatuotos vertės yra daug didesnės už ribines vertes (siekia 7,0 m-1 ir daugiau) ir, atliekant pakartotines akceleracijas, nėra akivaizdaus dūmingumo mažėjimo. Atlikus dūmingumo matavimus, variklis neturi būti išjungtas (turi veikti be akceleravimo) mažiausiai dvi minutes.  (1) - transporto priemonės su automatine transmisija turi pasiekti atitinkamai transporto priemonei gamintojo nurodytą sukimosi dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, bent du trečdalius įprastinių variklio alkūninio veleno ribinių sūkių. (2) - matavimo laiko trukmės (tx) ir papildomo laiko (1...2 s) suma (tx + 1...2 s). Matavimo laiko trukmė nustatoma pagal gamintojo duomenis arba, jei tokių duomenų nėra, laikoma, kad tx = 2,0 s. (3) - ši nuostata netaikoma, kai atliktų trijų laisvojo greitėjimo ciklų metu išmatuotų verčių aritmetinis vidurkis neviršija ribinės vertės. ^(9) – Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Direktyvą 70/220/EEB, Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 1 lentelę (euro 5), Direktyvą 88/77/EEB ir Direktyvą 2005/55/EB. ^(10) – Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje (euro 6). Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 (euro VI).		a) Saugių transporto priemonių bei visų kitų motorinių transporto priemonių, pirmą kartą įregistruotų nuo 2012 m. sausio 1 d., išmetamųjų dujų dūmingumas viršija lygį, užrašytą transporto priemonės gamintojo įrengtoje lentelėje arba, jei lentelės nėra arba jos negalima rasti, lygį, nurodytą kituose informacijos šaltiniuose, kuriuose pateikiami transporto priemonės tipo patvirtinimo metu nustatyti duomenys		X
			b) Kai netaikomi a punkte nustatyti reikalavimai, išmetamųjų dujų dūmingumo lygis, priklausomai nuo transporto priemonės pirmosios registracijos datos, viršija šias ribines šviesos absorbcijos koeficiento reikšmes: - motorinės transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos iki 2008 m. liepos 1 d.: * 2,5 m^-1, kai variklis be turbininio pripūtimo; * 3,0 m^-1, kai variklis su turbininiu pripūtimu; - motorinės transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos po 2008 m. liepos 1 d., – 1,5 m^-1. - motorinėms transporto priemonėms, priskiriamoms euro 6 ir euro VI emisijos klasėms arba pirmą kartą registruotoms nuo 2015 m.    rugsėjo 1 d. – 0,7 m^-1.		X
			c) Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti		X
			d) Iš sumontuotos diagnostinės sistemos (OBD) rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų arba atlikti ne visi numatytieji testai		X
			e) Matuojant nuotolinės patikros įranga nustatyta didelė neatitiktis^(d)		X
8.3. Elektromagnetinių trukdžių slopinimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Radijo trukdžiai		Neatitinka kurio nors iš reikalavimų ^(a)		X
8.4. Kita tarša
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai		Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
8.4.1. Skysčio nuotėkis	Vizualus patikrinimas	Bet koks skysčio nuotėkis, išskyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams Nuolatinis lašų susidarymas, kuris kelia labai didelį pavojų aplinkai arba kitiems kelių eismo dalyviams			X	X
8.4.2. Kitos toksinės medžiagos	Vizualus patikrinimas	Su išmetamosiomis dujomis išmetamos normaliam variklio darbui nebūdingos toksinės medžiagos (pvz., alyvos degimo produktai)			X

9. M2 IR M3 KLASIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

9.1. Durys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
9.1.1. Įlipimo ir išlipimo durys	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai arba neveikia		X
		b) Pažeistos, netinkamos būklės. Dėl šios priežasties kyla sužeidimo pavojus.	X	X
		c) Avarinio atidarymo valdymo įranga veikia netinkamai arba neveikia		X
		d) Neveikia ir (ar) yra sutrikęs nuotolinis durų valdymas arba įspėjamieji įtaisai veikia netinkamai		X
		e) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) Nepakankamas įlipimo / išlipimo durų plotis	X	X
9.1.2. Avarinis išėjimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)	a) Nefunkcionalus (neveiksmingas)		X
		b) Avarinio išėjimo ženklai neįskaitomi. Avarinio išėjimo ženklų nėra.	X	X
		c) Nėra plaktuko (-ų) stiklui išmušti		X
		d) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Nepakankamas avarinio išėjimo plotis arba jis neprieinamas (užblokuotas).	X	X
9.2. Langų apipūtimo ir ledo nutirpdymo (atšildymo) sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Langų apipūtimo ir ledo nutirpdymo (atšildymo) sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai arba neveikia. Dėl šios priežasties pablogėja transporto priemonės eksploatacinė sauga.	X	X
		b) Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų. Dėl šios priežasties kyla pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.		X	X
		c) Atšildymo sistema (jeigu ji privaloma) sugedusi		X
9.3. Vėdinimo ir šildymo sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Vėdinimo ir šildymo sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai arba neveikia. Dėl šios priežasties kyla rizika transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.	X	X
		b) Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų. Dėl šios priežasties kyla pavojus transporto priemonėje esančių žmonių sveikatai.		X	X
9.4. Sėdynės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
9.4.1. Keleivių sėdynės (įskaitant palydovų sėdynes ir vaikų tvirtinimo sistema, jei jos yra)	Vizuali apžiūra	Atlenkiamos sėdynės (jeigu jas leidžiama naudoti) neveikia automatiškai. Užstoja avarinį išėjimą.	X	X
9.4.2. Vairuotojo sėdynė	Vizuali apžiūra	a) Yra specialiųjų įtaisų, pvz., apsaugos nuo akinimo skydelio, defektų. Dėl šios priežasties pablogėjęs matymo laukas.	X	X
		b) Vairuotojo apsaugos įtaisai (atitvarai) nesaugūs arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Dėl šios priežasties kyla sužeidimo pavojus.	X	X
9.5. Vidaus apšvietimas ir maršruto informacija
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Vidaus apšvietimas ir maršruto informacija	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Įtaisas (-ai) turi defektų  (-ę) arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Neveikia.	X	X
9.6. Takai, stovėjimo aikštelės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Takai, stovėjimo aikštelės	Vizuali apžiūra	a) Grindys nepatikimos (nesaugios). Konstrukcija nestabili.		X	X
		b) Yra turėklų arba laikymosi rankenų defektų Netvirtai pritvirtinti arba netinkami naudoti	X	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Nepakankamo pločio arba nepakankamai erdvūs.	X	X
9.7. Laiptai ir pakopos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Laiptai ir pakopos	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)	a) Susidėvėję Pažeisti Konstrukcija nestabili	X	X	X
		b) Įtraukiamų laiptelių veikimas netinkamas		X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a). Nepakankamo pločio arba per aukšti.	X	X

9.8. Keleivių informavimo (komunikavimo) sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Keleivių informavimo (komunikavimo) sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Yra sistemos defektų Neveikia	X	X
9.9. Nurodomieji ženklai ir (ar) nurodomoji informacija
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Nurodomieji ženklai ir (ar) nurodomoji informacija	Vizuali apžiūra	a) Nėra, klaidingi arba neįskaitomi	X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) Klaidinga informacija	X	X
9.10. Mokyklinių autobusų reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
9.10.1. Durys	Vizuali apžiūra	Durų apsauga neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a), taikomų tos rūšies transporto priemonėms		X
9.10.2. Apipavidalinimas, signalizavimo, speciali įranga	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a), taikomų tos rūšies transporto priemonėms, arba įrangos nėra	X
9.11. Asmenims su negalia vežti pritaikytų transporto priemonių reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
9.11.1. Durys, rampos ir keltuvai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Netinkamas veikimas Pablogėjusi naudojimo sauga	X	X
		b) Įranga susidėvėjusi Pablogėjęs stabilumas, gali sužeisti	X	X
		c) Sugedę valdymo įtaisai Pablogėjusi naudojimo sauga	X	X
		d) Įspėjamieji įtaisai veikia netinkamai Neveikia	X	X
		e) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
9.11.2. Asmenų su negalia vežimėlių tvirtinimo įtaisai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)	a) Netinkamas veikimas Pablogėjusi naudojimo sauga	X	X
		b) Įranga susidėvėjusi Pablogėjęs stabilumas, gali sužeisti	X	X
		c) Sugedę valdymo įtaisai Pablogėjusi naudojimo sauga	X	X
		d) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
9.11.3 Signalizavimo ir speciali įranga	Vizuali apžiūra	Signalizavimo arba specialios įrangos nėra arba ji neatitinka reikalavimų ^(a)		X
9.12. Kita speciali įranga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
9.12.1. Maisto ruošimo įranga	Vizuali apžiūra	a) Įranga neatitinka reikalavimų ^(a)		X
		b) Įranga pažeista taip, kad ją pavojinga naudoti		X
9.12.2. Sanitarinė įranga	Vizuali apžiūra	Įranga neatitinka reikalavimų ^(a) Gali sužeisti	X	X
9.12.3. Kiti įtaisai (pvz., garso ir vaizdo sistemos)	Vizuali apžiūra	Neatitinka reikalavimų ^(a) Pablogėjusi transporto priemonės naudojimo sauga	X	X

10. PAPILDOMI TRANSPORTO PRIEMONIŲ, TURINČIŲ VAIRAVIMO ĮRANGĄ DEŠINĖJE PUSĖJE, REIKALAVIMAI

10.1. Veidrodžiai, netiesioginio matymo prietaisai, periskopai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
10.1.1. Periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi	Vizuali apžiūra	a) Periskopiniai veidrodžiai, kamera arba monitorius neįrengti			X
		b) Įranga nefunkcionali ir (arba) turi defektų, trukdančių vairuotojui stebėti vaizdą prieš automobilį			X
10.1.2. Periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
10.2. Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai	Vizuali apžiūra	neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
10.3. M2 ir M3 klasių transporto priemonių reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Įlipimo ir išlipimo durys	Vizuali apžiūra	a) Keleiviams skirtos durys įrengtos tik kairėje transporto priemonės pusėje			X
		b) Keleiviams skirtos durys įrengtos dešinėje transporto priemonės pusėje, neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
10.4. Perdirbimo reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Transporto priemonės perdirbimas	Vizuali apžiūra	b) Transporto priemonės perdirbimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11. TRANSPORTO PRIEMONIŲ, VEŽANČIŲ PAVOJINGUOSIUS KROVINIUS, PAPILDOMI REIKALAVIMAI

11.1. Dokumentai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Privalomi dokumentai	Vizuali apžiūra	Privalomi pateikti dokumentai nepateikti		X
11.2. Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės	Vizuali apžiūra	a) Pavojaus ženklų ir (ar) oranžinių lentelių nėra		X
		b) Pavojaus ženklai ir (ar) oranžinės lentelės neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.3. Gesintuvai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Gesintuvai	Vizuali apžiūra	a) Gesintuvų skaičius ir (ar) talpa  neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		b) Gesintuvai sunkiai pasiekiami, nesaugiai ir (ar) nepatikimai pritvirtinti		X
		c) Gesintuvai neužplombuoti ir (ar) nepatikrinti		X
11.4. Cisterna
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
11.4.1. Cisternos lentelė	Vizuali apžiūra	a) Cisternos lentelės nėra arba ji pažeista taip, kad įrašai neįskaitomi arba gali būti perskaityti klaidingai		X
		b) Cisternos lentelė nepatikimai, netinkamai pritvirtinta		X
		c) Įrašai cisternos lentelėje nesutampa su įrašais dokumente (-uose)		X
11.4.2. Cisternos būklė ir tvirtinimas	Vizuali apžiūra	a) Cisterna nesandari, deformuota ar pažeista			X
		b) Cisternos tvirtinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.4.3. Cisternos įranga	Vizuali apžiūra	a) Cisternos įranga nepatikimai pritvirtinta, nesaugi		X
		b) Cisternos įranga neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.5. Gaisro pavojaus prevencijos priemonės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Gaisro pavojaus prevencijos priemonės	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.6. Elektros įranga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Elektros įranga	Vizuali apžiūra	a) Yra pavojingų pažeidimų, galinčių turėti įtakos įrangos veiksmingumui		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.7. Stabdymo įranga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
11.7.1. Dėvėjimuisi atspari stabdžių sistema (DASS)	Vizuali apžiūra	a) Nėra, kai privaloma		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.7.2. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)	Vizuali apžiūra	a) Nėra, kai privaloma		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.8. Transporto priemonių galo apsauga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Transporto priemonių galo apsauga	Vizuali apžiūra ir, esant poreikiui, matavimas	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.9. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Greičio ribotuvas	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų (ADR) reikalavimų ^(a)		X
11.10. Sukabintuvo papildomi reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Sukabintuvai	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų (ADR) reikalavimų		X
11.11. Šildytuvų papildomi reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Šildytuvai	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų (ADR) reikalavimų		X
11.12. Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12. SAUGIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

12.1. Dokumentai ir identifikavimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
12.1.1. Privalomi dokumentai	Vizuali apžiūra	Privalomi pateikti dokumentai nepateikti		X
12.1.2. Identifikavimo lentelė	Vizuali apžiūra	Identifikavimo lentelės nėra, duomenys neįskaitomi arba gali būti perskaityti klaidingai, identifikavimo lentelėje nurodyti duomenys neatitinka registruotų ir (ar) faktinių duomenų		X
12.2. Specialusis skiriamasis ženklas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Specialusis skiriamasis ženklas	Vizuali apžiūra	Nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X
12.3. Variklis ir išmetimo sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
12.3.1.Variklis	Vizuali apžiūra	a) Yra variklio ir (ar) jo sistemų konstrukcinių pakeitimų, galinčių turėti įtakos deginių (išmetamųjų dujų) toksiškumui		X
		b) Variklio identifikavimo numeris ir (ar) kodas nesutampa su krovininių transporto priemonių, atitinkančių ekologijos, techninius ir saugumo reikalavimus, sertifikatuose pateiktais variklio identifikavimo numeriu ir (ar) kodu		X
12.3.2. Išmetimo sistema	Vizuali apžiūra	a) Išmetimo sistemos elementai ar sistema, skirti (-a) išmetamųjų dujų toksiškumui mažinti ir keliamam triukšmui slopinti, nesertifikuoti ir (ar) turi akivaizdžių pakeitimo (perdirbimo) požymių		X
		b) Variklio keliamą triukšmą mažinantys elementai (skydai, gaubtai ir pan.), kai tokie numatyti transporto priemonės konstrukcijoje, neįrengti, nesukomplektuoti ir (ar) turi pažeidimų, mažinančių veiksmingumą		X
12.4. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)	Vizuali apžiūra ir tikrinimas	Neįrengta, neveikia ir (ar) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
12.5. Padangos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Padangos	Vizuali apžiūra	a) Nesertifikuotos ir (ar) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		b) Protektoriaus rašto gylis mažesnis kaip 2 mm		X
12.6. Degalų bakai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Degalų bakai	Vizuali apžiūra	a) Degalų bakas (-ai) turi pavojingų pažeidimų (aštrių įrėžimų, įkirtimų), yra deformuotas ir (ar) turi akivaizdžių perdirbimo požymių		X
		b) Papildomas degalų bakas įrengtas netinkamai ir (ar) gamintojo įrengtas degalų bakas pakeistas ir pakeitimas nustatyta tvarka nepatvirtintas		X
		c) Degalų bakai netinkamai (nesaugiai) sujungti		X
		d) Degalų bako dangtelis neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		e) Degalų bako (-ų) įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12.7. Galinė ir šoninės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Galinė, šoninė (-ės) apsauga (-os) nuo palindimo po transporto priemone	Vizuali apžiūra	a) Turi pažeidimų ar pakeitimų (perdirbimų), mažinančių stiprumą ir (ar) galinčių kelti pavojų kitiems eismo dalyviams		X
		b) Nėra ir (ar) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
12.8. Sukabintuvai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Sukabintuvai	Vizuali apžiūra	a) Nesertifikuoti		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
12.9. Langų stiklai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Langų stiklai	Vizuali apžiūra	a) Nesertifikuoti		X
		b) Pažeisti (įtrūkę, įmušti ir pan. valytuvų valymo srityje)		X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
12.10. Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai	Vizuali apžiūra	a) Skaičius, išdėstymas, apžvelgiamumas ir (ar) sukomplektavimas neatitinka tipo patvirtinimo metu galiojusių ir (ar) modifikavimo reikalavimų		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
12.11. Veidrodžiai ir kiti netiesioginio matymo įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Veidrodžiai ir kiti netiesioginio matymo įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Skaičius, išdėstymas ir (ar) pritvirtinimas neatitinka tipo patvirtinimo metu galiojusių ir (ar) modifikavimo reikalavimų		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
12.12. Purslų taškymą ribojantys įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Purslų taškymą ribojantys įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Nėra arba trūksta sudedamųjų dalių		X
		b) Pažeisti ir pažeidimas (-ai) gali turėti įtakos sistemos veiksmingumui		X
		c) Įrengimas, išdėstymas ir (ar) sudedamosios dalys neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
12.13. Nuvilkimo įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Nuvilkimo įtaisai	Vizuali apžiūra	Nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

13. PAPILDOMI TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮRENGTA MAITINIMO DUJOMIS (SND, SGD) SISTEMA, REIKALAVIMAI

13.1. Tinkamo įrengimo patvirtinimas
Tikrinimo pozicija		Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
Įregistravimas (įrašai dokumentuose) Pastaba. Transporto priemonėms su benzininiais varikliais, kurių įregistravimą patvirtinantys dokumentai (registracijos liudijimai) yra išduoti iki 2006 m. lapkričio 1 d. ir transporto priemonėms, kurių registravimo dokumentuose degalų tipas nenurodytas, šis reikalavimas netaikomas		Vizuali apžiūra	Degalų rūšis (SND, SGD) nustatyta tvarka ^(a)neįregistruota – nėra atitinkamo įrašo registracijos liudijime		X
13.2. Bendrųjų reikalavimų laikymasis
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
13.2.1. Įrangos sandara	Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas		a) Variklis neveikia maitinamas dujomis, neveikia ir (ar) netinkamai veikia degalų pasirinkimo sistema		X
			b) Trūksta privalomų įrangos komponentų, jie turi akivaizdžių pažeidimų ir (ar) yra neveiksmingi^(a)		X
			c) Nėra saugiklio SND įrangos elektros grandinėje, nežinoma jo vieta ir (ar) dujų tiekimas varikliui nenutraukiamas išėmus saugiklį		X
			d) Neatitinka elektriniams komponentams ir elektros prietaisams nustatytų reikalavimų^(a)		X
			e) Neatitinka vamzdžiams, žarnoms ir (ar) jungtims nustatytų reikalavimų^(a). Pažeistas vamzdis arba žarna ir dėl to kyla dujų nuotėkio ir (ar) gaisro pavojus.		X	X
			f) Neatitinka įrangos montavimui į transporto priemonę nustatytų reikalavimų^(a). Dėl to kyla gaisro pavojus arba dujos patenka (gali patekti) į automobilio saloną arba prijungtą bagažo skyrių.		X	X
13.2.2. Dujų baliono užpildymo lygio indikatorius	Vizuali apžiūra ir tikrinimas		a) Baliono (-ų) užpildymo lygio indikatoriaus nėra arba jis (jo įrengimas) neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X
			b) Pagal indikatoriaus rodmenis SND balionas užpildytas mažiau kaip 50 proc.		X
13.3. Dujų balionas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas		Trūkumai	Vertinimo kriterijai
				NT	DT	PT
13.3.1. Dujų balionas	Vizuali apžiūra		a) Dujų balionas netinkamai remontuotas ar turi akivaizdžių pažeidimų			X
			b) Ant dujų baliono nėra pritvirtintos gamyklinės ženklinimo plokštelės, plokštelė pažeista arba SND dujų baliono plokštelė yra tokioje vietoje ar padėtyje, kad joje esantys įrašai negali būti perskaityti nenaudojant specialių įrankių ir (ar) atskirų dalių demontavimo		X
			c) Dujų baliono eksploatacijos laikotarpis arba laikotarpis iki patikros yra pasibaigęs ir dujų balionas nustatyta tvarka ^(a) nepatikrintas		X
			d) Dujų balionas ir (ar) ant dujų baliono montuojama įranga neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
13.3.2. Dujų baliono įrengimas	Vizuali apžiūra		a) Dujų balionas įrengtas netinkamoje padėtyje ir (ar) vietoje, netinkamai sujungti du ar daugiau balionų		X
			b) Dujų balionas įrengtas per žemai ir (ar) tinkamai neapsaugotas iš priekio ir šonų		X
			c) Dujų balionas pritvirtintas ne pagal nustatytus reikalavimus ^(a)		X

13.4. Įrangos sandarumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	PT
Įrangos sandarumas	Vizuali apžiūra Tikrinant turi būti naudojamas prietaisas, skirtas dujų nuotėkiui nustatyti ir (ar) kitos specialios priemonės (pvz., specialios putos)	Yra dujų nuotėkis			X

____________

^(a) Šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatyti reikalavimai.

^(b) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – remontas arba konstrukcijos pakeitimas, turintis neigiamą poveikį transporto priemonės saugai kelyje (aktyvioji, pasyvioji sauga, pavojingumas pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu) arba aplinkai.

^(c) Taikoma transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos po 2004 m. sausio 1 d. (arba jų modelio metai yra 2004 m. ir vėlesni) ir privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktos po 2013 m. kovo 1 d.

^(d) Taikoma transporto priemonių techninės būklės kontrolę atliekant kelyje.

Priedo pakeitimai:

Nr. 2BE-88, 2018-03-05, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03520

Pakeitimai:

1.

Lietuvos transporto saugos administracija, Įsakymas

Nr. 2BE-88, 2018-03-05, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03520

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 2BE-88 „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ pakeitimo“ pakeitimo

part_a2d91a5e294641d9b9df2d514d7d3846_end